Civilinė byla Nr. e2-1437-178/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01016-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos tranzitas“ ieškinį atsakovei G. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė „Ladatransas“.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

2.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 101 901,06 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jų esant nepakankamai – lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Iš atsakovės veiksmų matyti, kad yra linkusi veikti nesąžiningai – nepaisydama prastos bendrovės finansinės padėties, kreditorių interesų, atliko mokėjimus kitai savo bendrovei. Ieškinio suma atsakovei laikytina didele ir dėl to savaime preziumuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl būtina užtikrinti viešą interesą, apginti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiškos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi prašymą tenkino – areštavo atsakovės nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudoti; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo turtines teises ir lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, 101 901,06 Eur sumai ieškovės reikalavimams užtikrinti. Leido atsakovei gauti lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines, komunikacijų paslaugas ir su ieškove. 

5.       Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, t. y.  nurodė aplinkybes, pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Ieškovės nurodytos aplinkybės (esant prastai ieškovės finansinei situacijai, neatsižvelgiant į kitų ieškovės kreditorių interesus, buvo atliekami mokėjimai tik su atsakove susijusiai bendrovei, t. y. trečiajam asmeniui UAB „Ladatransas“), teismo vertinimu, suteikia prielaidą laikyti atsakovės veiksmus kaip nesąžiningus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra didelė reikalavimo suma. Ieškovė pareiškė 101 901,06 Eur reikalavimą atsakovei kaip fiziniam asmeniui. Nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovės turtinę padėtį. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad ieškinį pareiškė bankrutuojanti bendrovė, sprendė, jog pareikšto reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Dėl ko yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, kuriai reikalingos lėšos būtinųjų poreikių tenkinimui, nurodė, jog pirmiausiai areštuotinas atsakovės kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, turtinės teisės ir lėšos 101 901,06 Eur sumai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

6.       Atsakovė (toliau - ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Byloje nėra įrodymų, kuriuos teismas preliminariai įvertinęs susidarytų nuomonę, kad ieškovės reikalavimas yra tinkamai pagrįstas.

6.2.       Ieškovė prašyme nenurodė jokių svarių aplinkybių, kurios gali kelti grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

6.3.       Ieškinio suma pagal teismų praktiką negali būti laikoma aplinkybe, dėl kurios teismo sprendimas galėtų pasunkėti, be to, ieškovė kartu su prašymu nepateikė pakankamai aplinkybių, patvirtinančių, kad ši suma yra didelė būtent atsakovei arba jos turtinė padėtis yra sunki. Apeliantei ieškinio suma nėra didelė. Apeliantė turi 128 120 Eur vertės nekilnojamojo turto bei, dirbdama keturiose darbovietėse, uždirba pakankamai dideles pajamas ir palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju apeliantei nekiltų finansinių sunkumų teismo sprendimo įvykdymui.

6.4.       Ieškovė nenurodė jokių faktų, kad yra tikimybė, jog atsakovė galėtų slėpti pinigines lėšas ir perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, t. y. aktyviais veiksmais siektų išvengti skolos sumokėjimo bei elgtųsi nesąžiningai. Apeliantė dirba pagal darbo sutartis, kas paneigia galimybę, jog ji slapstysis ar kitaip vengs jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

7.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai, nes egzistuoja abi sąlygos jų taikymui.Ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, šios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui apeliantė nepaneigė.

7.2.       Vilniaus apygardos teisme apeliantei yra iškelta kita civilinė byla Nr. e2-4214-431/2018, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės 834 836,07 Eur sumai. Todėl apeliantės turimo turto nepakaks visų reikalavimų patenkinimui. Apeliantės pateikti duomenys nepatvirtina jos geros turtinės padėties, todėl egzistuoja reali grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

7.3.       Iš apeliantės pateiktos pajamų deklaracijos už 2017 metus matyti, kad jos pajamos sudarė 11 975 Eur. Todėl šis įrodymas nepatvirtina, kad ieškinio suma apeliantei nėra didelė ir nėra grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, nėra duomenų, kokia pinigų suma apeliantė šiuo metu disponuoja.

7.4.       Apeliantės veiksmai rodo, kad ji galimai linkusi veikti nesąžiningai. Ieškinyje nurodomos aplinkybes patvirtina, kad ji, pasinaudodama artimais verslo santykiais su faktiškai nemokia ieškove, abiems juridiniams asmenims veikiant per apeliantę, pervedė kitai vadovaujamai bendrovei didelę pinigų sumą (101 901,06 Eur). Tokiu būdu buvo sumažintas ieškovės bendras turtas, pažeista atsiskaitymo su kreditoriais eilės tvarka. Todėl egzistuoja galimybė, kad apeliantė gali vengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

7.5.       Taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių lygiateisiškumo principą ir jų interesų pusiausvyrą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

8.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Atskirasis skundas netenkintinas.

11.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia turtinį reikalavimą 101 901,06 Eur sumai, kurio užtikrinimui ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti apeliantei nuosavybės teise priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs abi būtinąsias sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, prašymą tenkino. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindė tuo, kad nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes (1) ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrįstumą; (2) neįrodyta grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.

Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo

13.       Minėta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą.  Apeliantės teigimu, ieškovė nepateikė ieškinio pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų, tačiau šis - įrodymų (ne)pakankamumo - klausimas bus sprendžiamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės priimant sprendimą dėl ginčo baigties. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas. Todėl yra aktuali kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų įvertinimas.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

14.       CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Apeliantei yra pareikštas 101 901,06 Eur dydžio reikalavimas dėl jos kaip vadovės civilinės atsakomybės taikymo. Tiek ieškovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą siejo su didele ieškinio suma bei nesąžiningu apeliantės elgesiu, pasireiškusiu iki bankroto bylos iškėlimo atliktais, nepaisant ieškovės prastos finansinės padėties bei jos kreditorių interesų, mokėjimais kitai susijusiai įmonei.

15.       Ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, kuris yra reikšmingas vertinant būtinybę konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be ieškinio sumos taip pat yra reikšminga apeliantės turtinė padėtis, jos pokyčio perspektyvos, taip pat ir jos elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti apeliantės (ne)sąžiningumą ir kitos nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama konkrečios bylos faktinių aplinkybių visuma.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014 ir kt.). Kita vertus, ši prezumpcija nėra absoliuti, nes, kaip minėta, kiekvienu atveju atsižvelgtina į tos bylos aplinkybes, be kita ko, į apeliantės finansines galimybes, t. y. ar jai ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė. Apeliantė savo argumentus, kad ieškinio sumos nėra pagrindo jos atžvilgiu laikyti didele, grindė pateiktais duomenis apie jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertę nurodė 128 120 Eur sumai, bei tuo, kad ji dirba keturiose darbovietėse ir gauna pakankamai dideles pajamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai nėra pakankami apeliantės geros ir stabilios finansinės padėties konstatavimui.

17.       Visų pirma, tiek apeliantės pateikti duomenys, tiek VĮ Registrų centras duomenys (CPK 179 str. 3 d.) patvirtina, kad apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertę apeliantė nurodo 128 120 Eur, yra areštuotas ne tik nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti, tačiau ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4214-431/2018 apeliantei pareikštam 834 836,07 Eur reikalavimui užtikrinti. Iš apeliantės pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2017 metus matyti, kad per 2017 metus su darbo santykiais susijusios apeliantės pajamos sudarė 11 975 Eur, t. y. apie 998 Eur per mėnesį. Be to, nors apeliantė nurodo, kad dirba keturiose darbovietėse bei gauna dideles pajamas, tačiau nepateikė šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kur apeliantė dirba bei kokias šiuo metu pajamas gauna (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė ir nepateikė pakankamai duomenų savo turtinei padėčiai pagrįsti, t. y. nepateikė duomenų apie jai priklausantį kilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas bei turimas pinigines lėšas. Neturint šių duomenų ir paminėtų faktinių aplinkybių kontekste negalima spręsti, kad apeliantės turtinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė. Juolab, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, kuriai iš bylos šalių minimaliomis sąnaudomis paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes (CPK 3 str. 1 d.). Todėl apeliantės turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei, nes būtent apeliantė, siekdama įrodyti savo mokumą ir išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

18.       Nors didelė reikalavimo suma savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau ji gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas. Nors byloje ir nėra tiesioginių duomenų, kad apeliantė savo veiksmais mažintų jai priklausančio turto masę, ketintų jį realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, tačiau ieškinyje nurodomi apeliantės veiksmai ieškovės atžvilgiu gali būti vertinami kaip nesąžiningi, o tai teikia pagrindą manymui apie galimą nesąžiningą elgesį taip pat ir ieškovei palankaus sprendimo vykdymo atžvilgiu. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

19.       Pirmosios instancijos teismo taikytas laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas (nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos) atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei šalių interesų pusiausvyros principą, taip pat nepažeidžia ekonomiškumo principo, nes areštas į apelianto pinigines lėšas nukreiptas paskiausiai, t. y. nesant kito pirmiau išvardinto turto, o teismo taikomų apribojimų suma neviršija pareikšto reikalavimo sumos (CPK 145 str. 2 d.). Pastebėtina, kad iš Turto arešto akto registro išrašo matyti, jog apeliantei piniginės lėšos faktiškai ir nėra areštuotos (CPK 179 str. 3 d.), o jei areštas ir būtų nukreiptas į apeliantės piniginės lėšas, tai skundžiama nutartimi apeliantei leista disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA pinigines lėšas pragyvenimui bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines, komunikacijų paslaugas. Todėl spręstina, kad apeliantės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo apeliantės teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

20.        Dėl pirmiau paminėtų motyvų spręstina, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.). Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                Alvydas Poškus