Civilinė byla Nr. 2A-753-324/2019

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02600-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1;

 (S)

2.6.1.5; 3.3.1.18.4

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6440-570/2018 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos už vaiko išlaikymą priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims R. M. ir R. M.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5024,27 Eur lėšų, sumokėtų už vaiko išlaikymą, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu buvo padidintas išlaikymas iš atsakovo sūnui R. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis piniginėmis išmokomis po 130 eurų kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės. Kadangi atsakovas išlaikymo neteikė, ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismui išdavus vykdomąjį raštą, ieškovė kreipėsi į antstolės S. Ž. kontorą, kur buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0076/15/01138. (duomenys neskelbtini) sūnus tapo pilnametis. Ieškovė 2018 m. kovo mėn. gavo antstolės S. Ž. 2018 m. vasario 6 d. patvarkymą Nr. S-18-76-6082 dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo, kuriame nurodoma, kad buvo gautas sūnaus R. M. prašymas dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo vykdymo procese. Šio prašymo pagrindu antstolė pakeitė pradinį išieškotoją ieškovę į naują išieškotoją – šalių sūnų.

3.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė prieštaraujantis ieškovės pareikštam reikalavimui dėl skolos už vaiko išlaikymą priteisimo, kadangi jis pastoviai teikė sūnui išlaikymą per savo motiną R. M. M. ir brolį A. M.. N. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu priteisto padidinto išlaikymo sumos termino (2014 m. gruodžio 19 d.) yra sumokėta iš viso 5468,94 Eur. Ši suma viršija priteistą periodiniais mokėjimais mokėtiną išlaikymo sumą. Išlaikymas buvo mokamas tiesiogiai į sūnaus banko sąskaitą, nes, jei piniginės lėšos būtų mokamos į ieškovės banko sąskaitą ar per antstolį, ieškovei dalį gauto išlaikymo skiriant savo reikmėms, jos nebūtų buvę naudojamos tuo tikslu, kuriam yra skirtos – vaiko gerovei užtikrinti, jo poreikiams tenkinti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės

5.       Konstatavo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu buvo padidintas iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui R. M. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 130 eurų kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės. Sprendime nurodyta, kad priteistas lėšas uzufrukto teise valdo (naudoja) ieškovė. Atsakovui nevykdant teismo sprendimo, ieškovės prašymu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0076/15/01138 ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, tačiau išlaikymas nebuvo išieškotas, susidarė 5042,27 eurų skola. Šiuo metu vaikas yra pilnametis, vykdomojoje byloje atliktas teisių ir pareigų perėmimas ir išieškotoju nurodytas R. M.. Skola neišieškota ir naujojo išieškotojo naudai. Teismas padarė išvadą, jog po kreipimosi į antstolių kontorą jokių išmokų išieškotojai R. M. iš skolininko V. M. nebuvo, 5024,27 Eur skola užfiksuota teisingai. Byloje nekilo ginčo, kad vaikas tokio dydžio sumą gavo iš tėvo ir jo artimųjų, tačiau nėra jokių įrodymų, jog nepilnametis R. M. gautas lėšas perdavė motinai, kuri turėjo pareigą ir teismo sprendimu nustatytą uzufruktą vaikui skirtas lėšas naudoti jo išlaikymui. Ginčo laikotarpiu vaiką išlaikė, suteikė teisę į būstą, maistą ir ugdymą viena ieškovė.

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovė ginčo laikotarpiu viena visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. M., o atsakovas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, netinkamai vykdė teismo sprendimą, kuriuo buvo padidintas vaikui priteistas išlaikymas, todėl visiškai patenkino ieškinį dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę, iš atsakovo ieškovei priteisė 5024,27 Eur skolos.

7.       Ieškinį tenkinus visiškai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 151 Eur žyminio mokesčio bei 9,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kad viena ieškovė teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir kad atsakovas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teismas iš esmės rėmėsi tik ieškovės parodymais, rašytiniais įrodymais (ieškovės banko sąskaitos išrašu bei vykdomosios bylos medžiaga), tačiau nesirėmė atsakovo paaiškinimais, trečiųjų asmenų R. M. M. ir R. M. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais (R. M. banko sąskaitos išrašais), kurie patvirtina, kad atsakovas per savo motiną R. M. M. ir brolį A. M. vaikui teikė išlaikymą. Iš minėtų banko sąskaitų išrašų matyti, kad atliktų pavedimų paaiškinimuose nurodoma „V. M., alimentai“, „elementai“ ir pan.

1.2.       Aplinkybė, kad atsakovas nuo pareigos išlaikyti vaiką kilimo į ieškovės sąskaitą savanoriškai pervedė 1165 Eur, priverstinai per antstolį iki kreipimosi į antstolių kontorą 2015 m. birželio 22 d. jai pervedė 600 Eur bei tai, kad savanoriškai periodiškai teikė išlaikymą vaikui, pervesdamas pinigines lėšas į vaiko asmeninę banko sąskaitą per vaiko senelę ir dėdę, patvirtina teisiškai reikšmingą faktą, kad atsakovas vykdė pareigą išlaikyti savo vaiką nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką kilimo iki šios pareigos pabaigos, išlaikymas buvo teikiamas visą laiką periodinėmis įmokomis visa apimtimi.

1.3.       Sutinka, kad formaliai teismo sprendimą, kuriuo išlaikymas buvo padidintas, jis vykdė netinkamai, nes išlaikymas buvo mokamas į asmeninę vaiko sąskaitą per vaiko senelę ir vaiko dėdę, tačiau išlaikymo teikimo būdo nesilaikymas nereiškia, kad atsakovas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti ir kad jį išlaikė viena atsakovė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-208-258/2014 nurodė, kad, nors nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, kaip ir kitą vaikų turtą, uzufrukto teise tvarko ir jų teisę į išlaikymo įsiskolinimą įgyvendina jų įstatyminiai atstovai, tikrasis kreditorius ir išieškotojas išlaikymo teisiniuose santykiuose yra vaikas, taigi vien ta aplinkybė, kad atitinkamos sumos buvo naudojamos tiesiogiai apelianto dukros, taip pat savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantas netinkamai vykdė teismo sprendimu nustatytą išlaikymo pareigą. Atsižvelgus į teismų praktiką pripažintina, kad atsakovas tinkamai vykdė teismo sprendimą.

1.4.       Vertindamas atsakovo pareigą išlaikyti vaiką ir sprendimo vykdymo tinkamumą, teismas neatsižvelgė į aplinkybes dėl išlaikymo būdo pakeitimo, kad išlaikymo mokėjimas į ieškovės banko sąskaitą buvo nutrauktas dėl netinkamo tam skirtų piniginių lėšų panaudojimo. Tai, kad ieškovė netinkamai panaudojo vaikui skirtus išlaikymo pinigus, atsiliepimuose į ieškinį patvirtino atsakovas ir abu tretieji asmenys.

1.5.       Spręsdamas, jog nėra įrodymų, kad vaiko gautos lėšos buvo perduotos motinai, teismas nepagrįstai rėmėsi R. M. atsiliepimu į ieškinį nurodydamas, kad gautas lėšas vaikas naudojo savo nuožiūra, pramogoms, pirkiniams ir t.t. Tokių duomenų atsiliepime nėra. Nėra ir įrodymų, jog ginčo lėšos ieškovei buvo neperduotos. Liko neišaiškinta, kaip buvo panaudotos vaikui sumokėtos išlaikymo lėšos. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kurią patvirtino ir pati ieškovė, jog ji visada žinojo, kad atsakovas teikia išlaikymą vaikui, pervesdamas pinigines lėšas į vaiko asmeninę banko sąskaitą, tačiau pretenzijų atsakovui nereiškė. Ginčas kilo tik tada, kai vaikas sulaukė pilnametystės ir prievolė toliau teikti išlaikymą tiek ieškovei, tiek atsakovui pasibaigė. Ieškovei ilgą laiką nereiškiant pretenzijų dėl vaiko išlaikymo būdo (jį vaikui asmeniškai teikiant per senelę ir dėdę), iš ieškovės konkliudentinių veiksmų atsakovas suvokė, kad teismo sprendimą ir pareigą išlaikyti vaiką vykdo tinkamai.

1.6.       Teismas, remdamasi antstolės pateikta pažyma vykdomojoje byloje, nepagrįstai nurodė, kad ieškovei materialinio išlaikymo skola yra 5042,27 Eur. Vykdomojoje byloje ieškovė šiuo metu neturi jokios procesinės padėties, nes yra pakeista nauju išieškotoju, kuris perėmė visas jos procesines teises ir pareigas. Šiuo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu išlaikymo skola yra ne ieškovei, o trečiajam asmeniui R. M..

1.7.       Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą, kai prievolė išlaikymui pasibaigusi, kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami įrodymai, pagrindžiantys faktines išlaidas, patirtas suteikiant išlaikymą vaikui už save ir kitą asmenį, tuomet pusė šių išlaidų sudarytų reikalavimo pagrindą. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos faktiškai suteikto išlaikymo vaikui dydį per ginčo laikotarpį.

1.8.       Neteisingai pritaikyta teismų praktika. Skundžiamame sprendime paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010 pateiktas paaiškinimas: „kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato, atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį. Jei ji siejama su pilnametystės sulaukimu, tai išlaikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės. Pasibaigus prievolei nelieka teisinio pagrindo reikalauti vykdyti šią prievolę ateityje. Jeigu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo pareikštas reikalavimas priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą iki pilnametystės, tai, teismui nustačius, kad išlaikymas vaikui yra ar buvo tinkamai vykdomas, o bylos nagrinėjimo metu nepilnametis vaikas sulaukė pilnametystės, tai reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui atmetamas, o tarp tėvų, iš kurių vienas visa apimtimi teikė tinkamą išlaikymą, o kitas pažeidė savo prievolę nepilnametį vaiką išlaikyti, išsprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę“. Byloje nėra duomenų, kad apie tai, kad ieškovė teikė visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus. Bylos duomenys neginčijamai nepatvirtina, kad atsakovas neprisidėjo prie išlaikymo, priešingai – patvirtina, kad atsakovas teikė išlaikymą, todėl, neįrodžius visiško išlaikymo vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus teikimo, ieškovei nekilo teisė reikšti tokio pobūdžio reikalavimą.

1.9.       Teismas nenurodė, kam priklauso vaiko išlaikymo suma. Pagal teismų praktiką tikrasis kreditorius ir išieškotojas išlaikymo teisiniuose santykiuose yra vaikas (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-208-258/2014). Šioje byloje prievolė išlaikymui yra pasibaigusi, išieškotoju tapęs pilnametystės sulaukęs vaikas. Dėl šių aplinkybių ginčytina pati ieškovės teisė į tokio pobūdžio kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą. Nurodyta teismų praktika suponuoja nuomonę, kad išlaikymo už kitą asmenį priteisimas galimas, kai išlaikymo teisiniame santykyje tiek dėl išlaikymo priteisimo, tiek dėl atsiskaitymų už kito asmens naudai įvykdytą prievolę kreditoriai sutampa, nes šiems nesutapus kyla išieškotojų interesų konfliktas, kurio naudai prievolė turėtų būti vykdoma.

9.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Apeliantas prašo priimti naują sprendimą, tačiau nenurodo, kokio naujo sprendimo siekia, kokio procesinio rezultato tikisi. Atsakovo apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies reikalavimų apeliacinio skundo turiniui.

2.2.       Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 101/2010). Pareiga išlaikyti vaiką tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Apeliantas savo asmeninės prievolės teikti vaikui išlaikymą negalėjo perleisti nei savo motinai, nei broliui, todėl lėšos, kurias į nepilnamečio vaiko vardu atidarytą sąskaitą pervedė apelianto giminaičiai, neturi būti įskaitomos į apelianto išlaikymo prievolę.

2.3.       Atsakovas, kaip įstatyminis savo vaiko atstovas ir teismo sprendimu įpareigotas teikti vaikui išlaikymą, turėjo pareigą pasirinkti tokį išlaikymo teikimo būdą, kuris galėtų užtikrinti, kad išlaikymui skirto lėšos būtų tvarkomos ir panaudotos pirmiausia būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Apelianto giminaičiai lėšas, kurias apeliantas traktuoja kaip išlaikymą, pervesdavo į nepilnamečio vaiko R. M. vardu atidarytą sąskaitą, kuris šias lėšas naudojo ne būtiniausiems poreikiams tenkinti, o pramogoms. Atsakovo giminaičių pasirinktas paramos teikimo būdas nulėmė pervestų lėšų panaudojimą ne pagal tikslinę jų paskirtį, su tuo susijusios neigiamos pasekmės negali tekti ieškovei.

2.4.       Teigdamas, kad nepilnametis R. M. gautas lėšas perdavė motinai, apeliantas turėjo pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau jų nepateikė.

2.5.       Apeliantas nenurodė, kokius teisės normų pažeidimus padarė teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus.

2.6.       Išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas ieškovės sąskaita, tai reiškia, kad ieškovė vykdė savo ir atsakovo prievoles. Ieškovės, kuri faktiškai visa apimtimi viena teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką. Vienam iš tėvų šios prievolės nevykdant, kitas tėvas, šiuo atveju ieškovė, CK 6.50 straipsnio pagrindu įgijo kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį atsakovą.

2.7.       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas teikiant vaikui išlaikymą ir kad ji yra įvykdžiusi prievolę už atsakovą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog turi būti įvertinta tai, kad tam tėvui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Išlaikymas turi būti skiriamas kasdieniams būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaikų priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikams tinkamai aprūpinti, kitaip tariant, yra preziumuojama, kad tas tėvas, su kuriuo nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, teikia ne mažesnio dydžio išlaikymo dalį, nei teismas yra priteisęs vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo. Apeliantas turėjo teisę ginčyti minėtą prezumpciją pateikdamas įrodymus, kad ieškovė neteikė pakankamo išlaikymo, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Teismas 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai į banko sąskaitą pervedamų lėšų pagrįstai nepripažino tinkamu išlaikymo prievolės įvykdymu, padarė išvadą, jog abiejų tėvų išlaikymo prievolę įvykdė viena ieškovė ir priteisė jai iš atsakovo įsiskolinimą už vaiko išlaikymą.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių jo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12.       Nors apeliantas nenurodė, kokį naują sprendimą prašo priimti, iš visų jo procesinių dokumentų turinio matyti, jog atsakovas prašo ieškovės ieškinį atmesti.

13.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimu pakeistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nustatant, kad atsakovas teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. M. periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos 2014 m. gruodžio 19 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdo (naudoja) R. M.. Ieškovės prašymu antstolės S. Ž. kontoroje 2015 m. birželio 22 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0076/15/01138 ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko V. M. išieškotojos R. M. naudai. Laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. birželio 1 d. į ieškovės sąskaitą atsakovas sumokėjo 1165 Eur išlaikymo, dar 600 Eur jai išieškojo ir pervedė antstolė. Antstolės pateiktais duomenimis, atsakovo įsiskolinimas nepilnamečio vaiko išlaikymui sudaro 5042,27 Eur (1 t., b l. 14-15).

14.       R. M. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamečiu. 2018 m. vasario 5 d. vykdomojoje byloje Nr. 0076/15/01138 jis pateikė prašymą pakeisti išieškotoją R. M. į išieškotoją R. M. ir išieškotas materialinio išlaikymo sumas pervesti į jo asmeninę sąskaitą. 2018 m. vasario 6 d. patvarkymu Nr. S-18-76-6082 proceso šalis vykdomojoje byloje Nr. 0076/15/01138 buvo pakeista. 

15.       Kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad, esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei, kreditorius yra vaikas, o skolininkai tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktą; 2016 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 20 punktą). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 34 punktą). Šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, teismo sprendimu ji paskirta išlaikymo lėšų uzufrukto teise tvarkytoja, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kuriais išlaikymo mokėjimas į ieškovės sąskaitą buvo nutrauktas dėl, apelianto teigimu, netinkamo išlaikymui skirtų pinigų panaudojimo (ieškinys CK 3.203 straipsnio pagrindu nebuvo pareikštas).

16.       Formuodamas teismų praktiką dėl išlaikymo pareigos vykdymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. Šią aplinkybę teismas nustato atsižvelgdamas į išlaikymo prigimtį, tikslus ir terminuotą pobūdį. Jei ji siejama su pilnametystės sulaukimu, tai išlaikymo prievolė vaikui baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

17.       Tuo remiantis atmestini apelianto argumentai dėl ieškovės reikalavimo teisės nebuvimo.

18.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbtini) atsakovas išlaikymą mokėjo tiesiogiai į nepilnamečio vaiko sąskaitą. R. M. banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad iš trečiojo asmens R. M. M. (atsakovo motinos) sąskaitos jam nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. birželio 16 d. buvo pervesta 4786,54 Eur (iki pilnametystės 2017 m. lapkričio mėn. įskaitytinai pervesta 3980,99 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant „Maistui. V. M.“, „elementai V. M.“, „V. M. sporto klubui“, „V. M. gimtadieniui“ (1 t., b. l. 22-25), nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. spalio 24 d. iš A. M. (atsakovo brolio) sąskaitos pervesta 354 Eur, nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. lapkričio mėn. įskaitytinai – 326,40 Eur, paskirtyje nurodant „maistui“, „V. M., alimentai“ (1 t., b. l. 28-29). Iš viso į R. M. sąskaitą iki jo pilnametystės buvo pervesta 4661,39 Eur atsakovo teiktino išlaikymo suma. Nėra ginčo dėl to, kad savo sąskaitos atsakovas neturi. Iki pilnametystės nesumokėta faktinė išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 362,88 Eur (5024,27 – 4661,39). Išlaikymas analogišku būdu buvo teikiamas ir vėliau, visa jo suma sudaro 5468,44 Eur.

19.       Vadovaudamasis pirmiau nurodytomis materialinės teisės normomis ir kasacinio teismo suformuota jų taikymo praktika apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės teisė atgauti už atsakovą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį visų pirma turi būti siejama su įvertinimu, ar atsakovas įvykdė išlaikymo prievolę. Jei šios prievolės jis neįvykdė arba įvykdė netinkamai, t.y. paneigiant įstatymais nustatyto ir teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskirtį, turi būti nustatyta, ar jo prievolės dalį įvykdė ieškovė.

20.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu atsakovas vaikui sumokėjo visą išlaikymo sumą, tačiau byloje nėra įrodymų, jog ši suma buvo perduota ieškovei. Atsakovo prievolė buvo įvykdyta netinkamai, nes vaikas gautas lėšas panaudojo savo nuožiūra pramogoms, o ne maistui ar mokesčiams už butą ar kitoms išlaikymui reikiamoms reikmėms. Konstatavo, kad ginčo laikotarpiu išlaikymą visa apimtimi nepilnamečiam vaikui teikė viena ieškovė.

21.       Išlaikymą mokant į asmeninę nepilnamečio vaiko sąskaitą per kitus asmenis (giminaičius), formaliai galėtų būti vertinama, kad atsakovas netinkamai vykdė teismo sprendimą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, išlaikymo teikimo būdo nesilaikymas šiuo atveju savaime nereiškia, kad atsakovas pažeidė savo prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką. Apeliantas pagrįstai remiasi apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika (Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-208-258/2014), pagal kurią tokios prievolės pažeidimas galėtų būti konstatuotas tik ištyrus ir CPK nustatyta tvarka įvertinus visas ginčo teisiniam santykiui aktualias faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada apie išlaikymo prievolės neįvykdymą nėra pakankamai pagrįsta, o išvada apie ieškovės visa apimtimi teiktą išlaikymą padaryta nesiremiant jokiais įrodymais. 

22.       Spręsdamas, kad išlaikymui skirtas lėšas vaikas panaudojo pramogoms, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės paaiškinimais ir R. M. atsiliepimu į ieškinį, tačiau pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį tokių teiginių nėra (b. l. 87). Ieškovės paaiškinimų pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje nustatytų aplinkybių kontekste, todėl negalima sutikti su išvada, jog duomenų apie vaiko gautų išlaikymo sumų perdavimo ieškovei nebuvimas vienareikšmiškai įrodo netinkamą atsakovo prievolės įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčo laikotarpiu tokiu pačiu būdu išlaikymą (mokant į vaiko sąskaitą) vaikui teikė ir ieškovė (tikslaus laikotarpio nustatymui byloje esančių duomenų nepakanka). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d sprendimu nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, tačiau ji iki sūnaus pilnametystės dalį laiko gyveno atskirai ir pati sūnaus išlaikymui į jo sąskaitą pervesdavo pinigines lėšas: jos teigimu, nuo 2017 m. gyvena ir dirba Vokietijoje, ten yra prisiregistravusi, kas savaitę perveda 30 Eur mokytojams (lietuvių ir matematikos) ir 30 Eur pavalgymui ir kitoms išlaidoms (2018 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 28 sek.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės banko sąskaitos išrašas leidžia daryti prielaidą apie ankstesnį apsigyvenimą Vokietijoje, nes išlaikymą vaikui per banką ji teikė jau nuo 2016 m. liepos mėnesio (b. l. 94). Tokiu būdu šalių nepilnametis sūnus savarankiškai disponavo savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, gautomis tiek iš motinos, tiek iš tėvo. Ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. (iki sūnaus pilnametystės) ji vaikui pervedė 936,25 Eur.

23.       Be to, ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas perveda pinigus tiesiogiai į nepilnamečio sūnaus sąskaitą (2018 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė: „Aš žinojau, kad tėtis jam duoda pinigų, nes jis (sūnus) man taip ir sakė“ (garso įrašas: 04 min. 20 sek.)). Tai, kad motina visada žinojo apie išlaikymo mokėjimą į vaiko banko sąskaitą, atsiliepime į ieškinį patvirtino R. M.. Turėdama CK 3.185 straipsnyje įtvirtintą teisę ne tik kontroliuoti nepilnamečio sūnaus sąskaitą, bet ir disponuoti šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis, ieškovė tokiam išlaikymo būdui neprieštaravo, nesidomėjo, kokiomis lėšomis ir kaip disponuoja jos sūnus (2018 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje ji nurodė: „Man net į galvą neatėjo, kad patikrinti jo sąskaitas“ (garso įrašas: 04 min. 39 sek.)). Tai sudaro pakankamai pagrįstą prielaidą manyti apie ieškovės pritarimą tokiam atsakovo prievolės vykdymo būdui. Teisėjų kolegijos manymu, be nurodytų aplinkybių, pilnutiniam tokio fakto įvertinimui būtini duomenys apie R. M. banko sąskaitą (sąskaitos pobūdį, ieškovės vaidmenį ją atidarant, piniginių lėšų judėjimą) (CK 2.8 straipsnio 4 dalis). 

24.       Neištirtas ir neįvertintas ieškovės teiginys ieškinyje ir teismo posėdyje, kad šalių sūnus iš atsakovo gautas lėšas naudojo savo nuožiūra pramogoms, pirkiniams ir kt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo mokėtas išlaikymas buvo naudojamas pramogoms, pirkiniams, o ne maistui ar mokesčiams už butą, tačiau pažymėtina, kad būsto išlaikymas nėra nepilnamečio vaiko prievolė, o išvada apie išlaikymo lėšų naudojimą pramogoms ir pirkiniams buvo padaryta visiškai nesiaiškinus, kam iš tiesų tos lėšos buvo panaudotos, ar jos nebuvo naudojamos maistui ir kitiems būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Pavyzdžiui, 2018 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad jai buvo žinoma, jog sūnus už atsakovo pervestus pinigus įsigijo kompiuterį, kainavusį apie 4000 Lt (atitinkamai apie 1158,48 Eur). Pramogoms skirtas lėšas sūnui siuntė ir ji pati (pvz., 2017 m. liepos 17 d. „R. Vilniuje papramogauti“). 2015 m. balandžio 21 d. teismo sprendime vaiko poreikiai nėra detalizuoti, tačiau teismų praktikoje įprasta vertinti, jog nepilnametis vaikas turi teisę ir į pramogoms skirtą išlaidų dalį. Kam buvo panaudotos išlaikymui skirtos lėšos, galima nustatyti iš šalių sūnaus paaiškinimų, jo banko sąskaitos detalizuotų išrašų, tačiau šalys pastarojo įrodymo neteikė, R. M. dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, o pirmosios instancijos teismas jokio vertinimo neatliko.

25.       Priešingai, nei teigia ieškovė, kito iš tėvų neįvykdyta išlaikymo prievolė nesudaro pagrindo prezumpcijai, jog neįvykdytą išlaikymo prievolę visa apimtimi įvykdė išlaikymą teikiantis tėvas ar motina. Įstatymuose ji neįtvirtinta, tokio aiškinimo nėra ir ieškovės paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010.  Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. (sūnaus pilnametystės) ieškovė vaikui pervedė 936,25 Eur, tokiu būdu kas mėnesį teikdama 58,15 Eur išlaikymą. Pirmosios instancijos teismo išvada apie nustatymą, kad ieškovė ginčo laikotarpiu viena visa apimtimi (ir už atsakovą) teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis, nes tokių duomenų (paaiškinimų, rašytinių įrodymų, kt.) ieškovė neteikė, o pirmosios instancijos teismas jų nenustatinėjo.

26.       Išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai remdamasis atsakovo vykdytos išlaikymo prievolės netinkamumu, neatskleidė šios bylos esmės, todėl apeliacine tvarka priimtas sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu CPK 263 straipsnyje įtvirtintus pagrįstumo reikalavimus. Pagal byloje pateiktus įrodymus  bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013) (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :        

Marijampolės

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Aušra Baubienė

Virginija Gudynienė

Virginija Lozoraitytė