Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-312/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38019-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.2; 2.1.14; 2.4.6.1.

 (S)

 

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,

nuteistajam A. N. (A. N.) ir jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. N. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 5 d., 18.00 val., iki 2022 m. spalio 6 d., 16.55 val.

Taip pat šiuo nuosprendžiu A. M. (A. M.), padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

 

1.       A. N. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė psichotropinę ir narkotinę medžiagą bei išplatino narkotinę medžiagą, t. y. jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė 3,47 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip 2022 m. spalio 5 d., 17.30 val., laikė 0,036 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei 0,090 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių 1,519 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) 2022 m. spalio 5 d., apie 17.40 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), išplatino A. M., o 0,036 g psichotropinės medžiagos – amfetamino neteisėtai laikė su savimi iki 2022 m. spalio 5 d., 17.50 val., kai Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė, o likutį – 1,951 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė su savimi iki 2022 m. spalio 5 d., 19.16 val., kai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose policijos pareigūnas pas jį rado ir paėmė, o 0,090 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai laikė iki 2022 m. spalio 6 d., 00.47 val., kai policijos pareigūnai kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė. Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2.       A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2022 m. spalio 5 d., apie 17.40 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. N., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo nedidelį kiekį 1,519 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią neteisėtai laikė su savimi automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 5 d., 17.50 val., kol minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. 

 

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

 

3.       Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendį ir A. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę bei taikant BK 641 straipsnio nuostatas sumažinti bausmę vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

3.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmę A. N., netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nevisiškai atsižvelgė į BK 61 straipsnio 3 dalyje numatytas aplinkybes, į kurias teismas privalo atsižvelgti, skirdamas bausmę.

3.2.       Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad A. N. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Prokuroro teigimu, nuteistasis ne tik išplatino kitam asmeniui draudžiamą medžiagą, bet jo namuose buvo rastas augalas, kuris pagal 2022 m. spalio 24 d. specialisto išvadą yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Prokuroras pabrėžia, jog pas A. N. buvo rastos ir paimtos dviejų rūšių draudžiamos medžiagos – amfetaminas ir kanapės (antžeminės dalys). Anot prokuroro, tai rodo, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Taip pat skunde akcentuojama, kad nuteistasis baustas administracine tvarka tris kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą baustas 2022 m. liepos 15 d. už automobilio vairavimą neturint teisės jį vairuoti. Prokuroro įsitikinimu, A. N. inkriminuota veika nebuvo spontaniška, ji buvo apgalvota.

3.3.       Prokuroro teigimu, A. N. paskirta laisvės apribojimo bausmė už sunkaus nusikaltimo padarymą yra nepagrįstai švelni. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Kaip nurodo prokuroras, teismas, abstrakčiai nustatęs, jog A. N. teisiamas pirmą kartą, teigiamai charakterizuojamas, po nusikalstamos veikos įsidarbino, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir BK 41 straipsnio nuostatomis nusprendė neskirti laisvės atėmimo bausmės. Skunde pažymima, kad teismo nurodytos su nuteistuoju susijusios aplinkybės, t. y. kad jis nebuvo teistas, po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, vertintinos kaip aplinkybės, numatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir negali būti laikomos išimtinėmis, kadangi jos tik parodo, kad nuteistasis yra tipiška asmenybė, todėl nėra jokio pagrindo skirti jam nepagrįstai švelnesnes bausmes už sunkaus nusikaltimo padarymą. Prokuroro nuomone, kitų motyvų, dėl kurių galėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skundžiamame nuosprendyje nėra.

3.4.       Prokuroras nurodo, jog nėra nustatyta ir jokia unikali teisinė ar kitokia ypatinga socialinė situacija, rodanti, kad šiuo atveju galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, bausmės skyrimas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, reikalauja motyvuotos teisinės išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, neatsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą šioje byloje. Skunde pabrėžiama, jog pagal teismų praktiką, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

3.5.       Toliau skunde dėstoma, jog teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso siejamas su nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo vertinimu. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2022 m. spalio 5 d., byla su kaltinamuoju aktu teisminiam nagrinėjimui buvo perduota 2022 m. gruodžio 19 d. Pirmasis teisiamasis posėdis įvyko 2023 m. sausio 13 d., antrasis – 2023 m. vasario 2 d., skundžiamas teismo nuosprendis paskelbtas 2023 m. vasario 15 d. Taigi, prokuroras pabrėžia, jog byla buvo išnagrinėta per du posėdžius, kas leidžia teigti, kad teisminis procesas šioje byloje ilgai netruko, todėl šiuo požiūriu nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

3.6.       Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, prokuroras akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir paskyrė kitą bausmės rūšį, nei numato baudžiamasis įstatymas.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. N. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje pateikė savanoriškos veiklos atlikimo 2023 m. balandžio 28 d. sutartį, kurią A. N. sudarė su Vilniaus arkivyskupijos Caritas socialiniu centru „Betanija“.

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

 

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas

6.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. 

7.       Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo A. N. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat nėra ginčijamas A. M. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Prokuroras apeliaciniame skunde kelia tik nuteistajam A. N. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skunde nesutinkama su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu ir prašoma nuteistajam A. N. paskirti laisvės atėmimo bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vertina šia apimtimi.

8.       Pirmiausia pastebėtina, jog įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalis).

9.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, prokuroro apeliacinio skundo motyvus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių nurodytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. N. bausmę, tinkamai vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatęs, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui, vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalimi, ir A. N. paskyrė švelnesnę bausmę nei už šį nusikaltimą įstatyme numatyta bausmė.

10.       Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui, vis dėlto, šiuo aspektu pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Šios normos taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu, ypač akcentuojant kaltininko asmenybę, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Tai ne kartą yra pažymėjęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-24-689/2019).

11.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą pagrindė nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir nuteistojo A. N. asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. N. padarė vieną baigtą sunkų tiesiogine tyčia padarytą nusikaltimą, vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas vertino ir tai, kad A. N. yra 38 metų amžiaus, neteistas, po nusikalstamos veikos padarymo įsidarbino, charakterizuojamas teigiamai, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad A. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, todėl yra pagrindas manyti, kad jo nusikalstama veika yra greičiau atsitiktinė nei padaryta dėl susiformavusių antisocialinių ir priešingų teisei bei moralei asmeninių nuostatų. 

12.       Nuteistojo A. N. padaryta nusikalstama veika, susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, neabejotinai yra pavojinga ir kelianti žalą visuomenei, tačiau, vertinant nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei lyginant jį su rūšiniu nusikalstamos veikos pavojingumu, įvertintu įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes – narkotinių medžiagų, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistasis, rūšį, kiekį, kitas aplinkybes. Kanapės, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistasis A. N., yra augalinės kilmės medžiagos, jos priskiriamos prie narkotinių medžiagų, kurios kelia mažesnį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, lyginat jas su tokiomis narkotinėmis medžiagomis, kaip heroinas, kokainas ir pan. Narkotinės medžiagos - kanapių, kuria neteisėtai disponavo nuteistasis, kiekis yra nedidelis. A. N. taip pat nuteistas už tai, kad laikė nedidelį kiekį – 0,036 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Nors prokuroras skunde nurodo, kad A. N. veika negali būti laikoma atsitiktine dėl to, kad pas jį buvo rasta dviejų rūšių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, vis tik, teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su tokiais prokuroro skundo argumentais, kadangi tiek narkotinių, tiek psichotropinių medžiagų, rastų pas A. N., kiekiai buvo nedideli, byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu jis pats vartojo narkotines medžiagas, jas buvo įsigijęs sau. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. N. narkotinę medžiagą – kanapes A. M. perleido neatlygintinai, kaip pirmosios instancijos teisme nurodė jis pats – pavaišino draugą, taigi, jis neturėjo tikslo pasipelnyti iš narkotinių medžiagų, o tai patvirtina veikos atsitiktinumą. Be to, minėtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtos, todėl nebuvo suvartotos. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad toks A. N. elgesys yra neteisėtas ir nusikalstamas, tačiau dėl pirmiau nurodytų aplinkybių jo padaryta nusikalstama veika nesiekia tokio pavojingumo, kad už jos padarymą reikėtų jį izoliuoti nuo visuomenės, paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti vertinamas ne tik veikų pavojingumas, nukentėjusiųjų interesai, bet ir kaltininko asmenybė, jo socialiniai ryšiai bei turi būti ieškoma šių interesų pusiausvyros.

13.       Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai, gana išsamiai atskleidė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, pakeitė savo elgesį ir daugiau taip nesielgs, taip pat nurodė, kad narkotinių medžiagų nevartoja jau pusmetį. Nurodytos aplinkybės rodo, kad A. N. supranta savo elgesio ydingumą, jo nepateisina ir smerkia, pažada daugiau nenusikalsti. Atsižvelgtina ir į tai, kad po aptariamos nusikalstamos veikos padarymo A. N. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės: nuteistasis po nusikalstamos veikos padarymo pradėjo dirbti, taip pat sudarė sutartį su Vilniaus arkivyskupijos Carito socialiniu centru „Betanija“, kuria įsipareigojo atlikti savanoriškus darbus. Šios aplinkybės leidžia įžvelgti tam tikrą teigiamą korekciją ir siekį pakeisti gyvenimo būdą. Nagrinėjamo klausimo kontekste įvertintina ir tai, kad A. N. gyvena su sugyventine ir jos dukra, kuriai, kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, padeda finansiškai. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis), ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.

14.       Teisėjų kolegija, įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nuteistojo A. N. asmenybė nelaikytina tiek pavojinga, kad būtų pagrindas jam skirti prokuroro skunde prašomą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo konkrečiu atveju laisvės atėmimo bausmė pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra neteisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien įkalinimu. Nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė kartu su bausmės tikslus padėsiančiais įgyvendinti įpareigojimais, neabejotinai sukels nuteistajam neigiamas pasekmes ir padės pasiekti nubaudimą kaip bausmės tikslą, leis atitinkamą laiko tarpą produktyviai kontroliuoti nuteistojo elgesį laisvėje, neardant turimų socialinių ir ekonominių ryšių, mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskirdamas nuteistajam A. N. laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, parinkta laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai atitinka bausmės paskirtį bei iš esmės dera su teisingumo principo įgyvendinimu. Taigi, darytina išvada, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų nėra teisinio pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

15.       Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gegužės 5 d. pažyma Nr. APD-2023-07996 dėl nuteistajam A. N. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad A. N. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 136,67 Eur.

16.       BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant A. N. parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatą Arūną Alekną, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi jis buvo paskirtas A. N. gynėju.

17.       Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

18.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam A. N. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-508-468/2020, to paties teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-473-626/2020, 1A-458-988/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėjo nuo jos paskelbimo dienos.

 

Teisėjai Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

 

                    Ugnius Trumpulis

 

                     Paulius Veršekys