Baudžiamoji byla Nr. e1-784-1002/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05472-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.14.10.3; 1.2.29.1.1; 2.12.1.4.
(S)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
A. K. 2020-02-02 apie 21.00 val. daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu tyčia perbrėždamas automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajai K. M.-K., bagažinės dangtį ir dešinės pusės galinį sparną, galines dureles ir priekines dureles, taip tyčia sugadino nedidelės – 245,30 eurų – vertės svetimą turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Be to, A. K. suklastojo, laikė ir panaudojo tikrą dokumentą - transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, t. y., turėdamas tikslą apgaulės būdu išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės, numatytos LR Administracinių nusižengimų kodekso 416 str. 4 d., už Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 127 p. pažeidimą, kurio metu 2020 m. spalio 20 d., 11. 43 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, įvykio koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytą 90 km/h greitį viršijo 31 km/h ir važiavo 121 km/h greičiu, įvertinus paklaidą laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. vasario 2 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), melagingai suklastojo tikrą dokumentą - transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, užpildytą 2020 m. spalio 20 d., 20.00 val., pagal kurią pardavė jam priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkėjui R. A. už 5000 eurų, tyčia per du kartus ranka užpildytą grafą „laikas“, kurioje buvo nurodyta 20.00 val., užtušavo ir virš minėtos grafos ranka užrašė skaičius „80 50“, po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, grafą „laikas“ užtušuodamas baltu korektoriumi bei užtušuodamas virš jos savo parašytus skaičius „80 50“, grafoje „laikas“ ranka užrašė „08 50“ ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą - transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį laikė ir panaudojo, ją pateikdamas Lietuvos kelių policijos tarnybai, siekdamas įrodyti, kad administracinio nusižengimo metu transporto priemonę vairavo R. A., tokiu būdu jis suklastojo, laikė ir panaudojo tikrą dokumentą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo kaltė grindžiama šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais:
2020-02-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad 2020-02-03, apie 10.20 val. buvo apgadintas K. M.-K. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjęs kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 35-59).
2020-02-12 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad K. M.-K. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino jos buvęs sutuoktinis A. K. (I tomas, b. l. 73-76).
Nukentėjusioji K. M.-K. parodė, kad 2020-02-02 apie 17:00 val. jai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžo namo ir paliko automobilį stovėti prie (duomenys neskelbtini), namo. Automobilį paliko tvarkingą, nesubraižytą. Tamsiu paros metu kiemas gerai apšviestas, bet vaizdo stebėjimo kamerų nėra įrengta. Apie 22:00 val. pas ją buvo atvykęs buvęs jos vyras A. K.. Jis buvo neblaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas ir ji jo į butą neįsileido. Po kelių minučių, pro langą pasižiūrėjusi jos mama, pamatė prie jos automobilio galo stovintį A.. Apie tai pasakiusi jai, užtraukė užuolaidas ir jos daugiau nematė, ką jis veikė stovėdamas prie automobilio. Apie 22:20 val. į jos buto duris pasibeldė policija, kuri pranešė, kad ją iškvietė A. K., nes ji jo neįsileido į butą. Pareigūnams buvo paaiškinta, kad ji su A. yra išsiskyrę ir šis butas įgytas po skyrybų. Jis neturi jokios teisės jame lankytis be jos sutikimo. Po kurio tai laiko atvyko A. mama ir jį išsivežė, o ji nuėjo miegoti. Nakties metu jokio įtartino triukšmo ar įtartinų asmenų kieme nepastebėjo. 2020-02-03 apie 10:20 val. išėjusi į kiemą, pastebėjo, kad aštriu daiktu subraižytas jos automobilio (duomenys neskelbtini) bagažinės dangtis ir dešinės pusės šonas. Įvykio vietoje liudininkų, mačiusių įvykį, nebuvo, todėl apie sugadintą turtą informavo policiją. Siekdama nustatyti įvykio liudytojus, buvo iškabinėjusi skelbimus laiptinėse, bet niekas neatsiliepė. Mano, kad automobilį galėjo subraižyti ant jos supykęs ir kurį tai laiką prie automobilio stovėjęs girtas buvęs vyras. Bet paties fakto ji nematė ir teigti, kad tai padarė būtent jis, negali (1 tomas, b. l. 35-59).
Nukentėjusioji K. M.-K. papildomai parodė, kad, kai parašė pareiškimą, po kelių dienų jai paskambino jos buvęs vyras A. K. ir pats pasakė, kad tai jis apgadino jos automobilį (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini), pasiūlė susitarti ir atlyginti jai padarytą žalą. Ji sutiko, kad jai padaryta žala būtų atlyginta ir pasakė, kad tada jokių pretenzijų nebeturės. Ji 2020-02-10 susirašė taikos sutartį, kurią abu pasirašė ir susitarė, kad A. K. jai sumokės 2500 eur. Jis 1000 eurų jai padavė sutarties sudarymo metu, o likusius 1500 eurų įsipareigojo atiduoti per tris mėnesius iki 2020-05-10. Kadangi jai padaryta žala bus visiškai atlyginta ir A. K. jos atsiprašė, todėl ji pretenzijų jam nebeturi ir sutinka su juo susitaikyti. Civilinio ieškinio nereikš. Minėta taikos sutartis yra pateikta pareigūnams jau anksčiau, ją pateikė jos buvęs vyras ( b. l. 701-72).
Įtariamasis A. K. nusikalstamą veiką padaręs prisipažino, parodė, kad 2020-02-02 jis buvo pas savo buvusią žmoną K. M.-K., nes jie kurį laiką kaip ir buvo susitaikę ir gyveno kartu. Tą dieną į svečius buvo atvykusi jo buvusios žmonos mama R.. Jie vakarojo ir vartojo alkoholinius gėrimus, kiek buvo išgėręs, tiksliai nepamena. Neprisimena tiksliai, dėl ko, bet jie su buvusia žmona K. sukonfliktavo, ir tuomet ši jį išvarė iš buto. Jis supykęs ir neapgalvojęs savo veiksmų, nuėjo prie buvusios žmonos automobilio (duomenys neskelbtini), valt. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį raktu apibraižė. Raktas buvo nuo buvusios žmonos K. namų. Tiksliai nepamena, kurią valandą, bet jau vakare (tamsiu paros metu) jis išsikvietė policijos pareigūnus, nes K. jo neįsileido į butą, o ten buvo likę jo daiktai. Atvykę pareigūnai nuėjo pasiaiškinti su K., kodėl jo neįleidžia į butą. Ji pareigūnams nurodė, kad jis čia negyvena ir jie esą išsiskyrę, todėl jo neprivalo įsileisti. Pareigūnai iš jo paėmė K. buto raktą ir gražino jai. Jo atvyko pasiimti tėvai, jis išvažiavo namo. Tą vakarą niekas nepastebėjo, kad automobilis yra subraižytas. Po kelių dienų jam buvusi žmona parašė žinutę, kad jis atlygintų jai padarytus nuostolius. Jis pasiūlė pats sutvarkyti automobilį bet, kadangi neturėjo laiko, tai susitarė, kad jis jai atlygins pinigais visą padarytą žalą. Jo buvusi žmona K., nuvykusi pas advokatą, sudarė taikos sutartį, kurią abu pasirašė. Jis jai jau sumokėjo 1000 eurų ir iki 2020-05-10 įsipareigojo sumokėti dar 1500 eurų, kad visa jo padaryta žala būtų atlygina. Rakto, su kurio subraižė automobilį, pateikti negali, nes jį atidavė policijos pareigūnams, o jie raktą perdavė K., nes tai jos buto raktai. Jis K. M.-K. atsiprašė, jai padarytą žalą dalinai atlygino, likusią dalį taip pat atlygins per numatytą laikotarpį. Nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Taip pasielgė būdamas neblaivus, apimtas emocijų. Būdamas blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs (II tomas, b.l.23-26, 43-45).
2021-02-24 gautu pranešimu iš Lietuvos kelių policijos, kuriame nurodoma, kad A. K., norėdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių 127 p. pažeidimą, kurio metu 2020 m. spalio 20 d., 11. 43 val., Telšių rajono savivaldybėje, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis viršijo greitį, galimai suklastojo, laikė ir panaudojo tikrą dokumentą - transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ją pateikdamas Lietuvos kelių policijos specialistams (I tomas, b. l. 123-133).
2021-03-03 tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad A. K. galimai suklastojo, laikė ir panaudojo tikrą dokumentą - transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, turėdamas tikslą apgaulės būdu išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės (I tomas, b. l. 114-120).
2021-03-01 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo R. A. pateikė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo surašyta 2020-10-20, 20.00 val. (I tomas, b. l. 148-151).
2021-03-01 savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo A. K. pateikė transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje matyti klastotas laikas (II tomas, b. l. 152-155).
L. R. A. parodė, kad A. K. jam yra pažįstamas iš matymo. 2020 m. spalio mėnesio gale, galėjo būti 24 d., šeštadienis, apie 16:00 val., jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) mieste esančią parduodamų automobilių aikštelę. Apžiūrint pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis susiskambino su pardavėju ir atsiliepė vyriškis, kaip paaiškėjo, jam žinomas iš matymo A. K.. Sutarė, kad nori pirkti šį automobilį už 5000 eurų. Tą pačią dieną, kaip minėjo, galėjo būti 2020-10-24 apie 20:00 val., jam į namus, adresu (duomenys neskelbtini), A. K. atvarė automobilį ir paliko naudotis. Jam sumokėjo 2500 eurų, o likusią sumą sutarė, kad sumokės dviejų savaičių laikotarpiu. Tuo metu jokios pirkimo pardavimo sutarties nepildė. Pinigų sumą perdavė ir automobilį priėmė, be kitų asmenų dalyvavimo, buvo tik jis ir A. K.. Nuo 2020-10-24 automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi jis, iki šios datos automobilio jis neturėjo ir juo nesinaudojo. 2020-11-12 telefonu registravosi automobilio registracijai (duomenys neskelbtini) miesto „Regitroje“. Prieš vykstant į ,,Regitrą“, jis paskambino A. K., kad turi likusią sumą pinigų ir nori baigti atsiskaityti už automobilį bei susirašyti pirkimo - pardavimo sutartį ir registruoti automobilį savo vardu. 2020-11-12 apie 15 val. su A. K. susitiko automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje netoli VĮ ,,Regitra“, (duomenys neskelbtini) mieste. A. K. buvo vienas, jis aikštelėje jau laukė jo. Atvykęs A. K. perdavė likusius už perkamą automobilį pinigus. A. K. užpildė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, o jis joje tik pasirašė, užrašė vardą pavardę ir padėjo parašą. Bandė prisiminti dieną, kurią jis jam atvarė automobilį, tačiau jis iš karto neprisiminė ir A. K. užrašė 2020-10-20 dieną. Sutartyje pažymėjo pardavimo laiką teisingą, automobilį atvarė ir jį perėmė apie 20 val. vakaro. Vienas sutarties egzempliorius liko pas jį, kitas pas A. K.. Abu sutarties egzempliorius pildė A. K., tik ant antrojo sutarties egzemplioriaus viską A. K. supildžius, jis pasirašė ir išvyko į ,,Regitrą“, trūko jo paties vardo, pavardės ir parašo. Jis su sutartimi iš karto nuvyko į (duomenys neskelbtini) miesto VĮ ,,Regitra“, registravosi atvykęs 15:15 val. ir darbuotojui priėmus, netrukus buvo registruotas jo automobilis. Šiai dienai dar tebeturi VĮ ,,Regitra“ registravimosi kvitą ir VĮ ,,Regitra“ išduotą išrašą apie įgyto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registraciją. Nepamena, ar perkamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo registruotas A. K. vardu, ar jis buvo tik perpardavėjas, žino, pirko iš jo, jis turi išsisaugojęs tik šią pirkimo pardavimo sutartį, kurią pateikė. Jis su įgytu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nėra toliau (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono ribų buvęs išvažiavęs. 2020 m. sausio mėnesio pradžioje jam paskambino A. K. ir pasakė: „kur lakstei, kad bauda atėjo“. A. K. nurodė, kad važiuota (duomenys neskelbtini). Jam paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nevažiavo ir niekur (duomenys neskelbtini) ribų išvykęs nebuvo. Taip pokalbis baigėsi. Vėliau su juo susisiekė policijos pareigūnai, paaiškino apie greičio pažeidimą, jis nurodė, kad niekur nevyko ir tuo laiku dar neturėjo automobilio, bei jų nurodytu adresu išsiuntė turimą automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Kokius taisymus, kada atliko A. K. sutartyje, jis nežino, bet 2021-03-01 jis jam paskambino ir pats pasakė, kad atliko pirkimo-pardavimo sutartyje laiko taisymą, nes, neva, neatsiminė laiko, kada buvo parduotas automobilis. Jis suprato, kad jis atliko pirkimo-pardavimo sutartyje laiko pakeitimą, t. y. suklastojo sutartyje pildytą laiką ir ją pateikė pareigūnams, siekdamas išvengti baudos už greičio viršijimą ir taip neteisingai pateikdamas informaciją apie greičio pažeidimo metu transporto priemonės savininką (I tomas, b. l. 143-146).
A. K., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad jis pats dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu, o laisvu nuo darbo metu užsiima ir automobilių perpardavimu kitiems asmenims, tokiu būdu prisidurdamas lėšų prie atlyginimo. Pamena, kad 2020 m. spalio mėnesį jis internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo skelbimą dėl parduodamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nusprendė jį įsigyti. Jei gerai pamena, tai buvo 2020 m. spalio mėn. antra pusė, galėjo būti ir spalio 18 d., tiksliai dabar jau negali pasakyti, jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir iš J. S. įsigijo minėtą automobilį už 5000 eurų. Susirašė tą pačią dieną transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Jis tuo automobiliu pavažinėjo dieną ar dvi ir nusprendė jo sau nepasilikti, o parduoti. Tą automobilį nuvarė į automobilių pardavimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos vakare jam paskambino R. A., kurį pažinojo anksčiau, ir pasakė, kad nori apžiūrėti jo automobilį. Jiems susitikus, jis apžiūrėjo automobilį, pavažinėjo ir nusprendė jį įsigyti. Jis su pastaruoju sutarė, kad tą automobilį atvarys į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tos pačios dienos vakare. Kokia tai buvo tiksliai diena, dabar jis jau nepamina, bet neneigia, kad tai galėjo būti pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta data ir laiku, tai yra 2020 m. spalio 20 d., apie 20.00 val. Parodo, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra ir draudimas dar galiojo, jis pats to automobilio savo vardu nedraudė. Taigi tą vakarą, kai jis R. A. paliko automobilį naudojimuisi, jis jam sumokėjo pusę, tai yra 2500 eurų, ir jie pirkimo-pardavimo sutarties nesusirašė tuo metu. Kadangi R. A. buvo jo pažįstamas, sutarė, kad, kai jis sumokės antrą dalį-2500 eurų už automobilį, tada ir supildys automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Nuo to momento, jis tuo automobiliu nebesinaudojo, juo važinėjosi R. A.. Pamena, kad 2020 m. lapkričio mėnesio pirmoje pusėje, datos tiksliai nežino, jam paskambino R. A. ir pasakė, kad jis nori atlyginti jam antrą pinigų sumą už automobilį ir nori savo vardu persiregistruoti jį. Jie susitiko prie VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) skyriaus po pietų, datos ir laiko tiksliai nepamena, jis jam sumokėjo likusius 2500 eurų už automobilį ir tada jis savo ranka supildė tušinuku vienodai pildydamas visas grafas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. R. A. tik padėjo savo parašą prie pavardės. Pamena, kad į sutartį įrašė datą, kada jis atidavė R. A. naudotis automobilį, tai yra 2020 m. spalio 20 d., ir nurodė grafoje „laikas“ 20.00 val., nes jam automobilį perdavė apie tokį laiką. Kiek žino, jis automobilį tą pačią dieną persiregistravo savo vardu. Po kurio laiko, galėjo būti 2020 m. gruodžio mėn. antra pusė, dabar jau laiko tiksliai nepamena, bet galėjo būti 2020 m. gruodžio 18 d., jis gavo elektroniniu paštu iš Lietuvos kelių policijos pranešimą-nurodymą, kad jis įvykdė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu 2020 m. spalio 20 d., 11.43 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo 31 km/h greitį ir važiavo 121 km/h greičiu. Jam buvo nurodyta susimokėti 120 eurų baudą. Jis pradėjo galvoti, ar tuo metu jis dar turėjo pas save tą automobilį, ar jį jau buvo perdavęs naudotis R. A.. Todėl pasimetęs ir norėdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), datos ir laiko nepamena, bet galėjo maždaug būti nuo 2021 m. sausio mėn. 20 d. iki 2021 m. vasario 2 d., jis suklastojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, tiksliau datą, tai yra grafoje „laikas“ nubraukė tušinuku užrašytą laiką „20 00“ ir virš jo parašė „80 50“. Tokią pirkimo-pardavimo sutartį nurodytu elektroniniu paštu nusiuntė Lietuvos kelių policijos specialistei. Lietuvos kelių policijos pareigūnė nurodė, kad sutartyje blogai matosi laikas, todėl jis sugalvojo po kelių dienų, galėjo būti 2021 m. vasario 2 d., vėl tą sutartį pakeisti, užtušavo baltu markeriu grafą „laikas“ ir virš jos anksčiau darytą užrašą“80 50“ ir ranka tušinuku užrašė grafoje „laikas „08 50“. Tokią pakeistą pirkimo pardavimo sutartį jis vėl nusiuntė nurodytu elektroniniu paštu Lietuvos kelių policijos specialistei. Supranta, kad tokiu būdu jis pakeisdamas sutartyje laiką, per du kartus suklastojo minėtą pirkimo-pardavimo sutartį. Jis taip elgėsi, nes norėjo išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės. Norėjo įrodyti Lietuvos kelių policijos pareigūnams, kad automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi R. A. ir, kad jis turi susimokėti piniginę baudą. Patikslina, kad jis pats iš tikrųjų automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 20 d. važiavo (duomenys neskelbtini), ir galėjo padaryti minėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Parodo, kad jis dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo, jo laikymo namuose ir panaudojimo ją išsiunčiant Lietuvos kelių policijai, labai gailisi (II tomas, 34-37, 43-45).
Nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. A. K. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą bei suklastojo, laikė ir panaudojo tikrą dokumentą - transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, t. y., turėdamas tikslą apgaulės būdu išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas bei gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką pagal BK 187 straipsnio 3 dalį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos padaryti šią nusikalstamą veiką.
A. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (II tomas, b. l. 3-11), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su siūloma bausme A. K. pilnai sutinka ir prašo leisti baudą sumokėti per 3 mėnesius.
Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, už šias nusikalstamas veikas kaltinamajam A. K. skirtinos prokuroro siūlomos baudos bausmės, dydžius parenkant artimus minimalioms. Baudos bendrintinos apėmimo būdu, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pripažinti A. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. ir skirti 20 MGL (1000 €) dydžio baudą.
Pripažinti A. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir skirti 60 MGL (3000 €) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 2 d., paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę bausmę 60 MGL (3000 €) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 €) dydžio baudą, kurią sumokėti iki 2021-09-01.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus, – panaikinti.
Daiktus: 2 egzempliorius automobilio pirkimo pardavimo sutarčių - saugoti su baudžiamąja byla.
Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaita, į kurią galima pervesti teismo skirtas baudas nagrinėjant bylą baudžiamojo proceso tvarka:
Gavėjo sąskaitos numeris: LT24 7300 0101 1239 4300
Gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Mokėjimo paskirtis: „bauda už ...“
Įmokos kodas: 6801
Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia teismo baudžiamąjį įsakymai priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Jeigu nuteistasis nesumokėjo nustatytu laiku visos baudos, ši bausmė pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas bei Bausmių vykdymo kodekse numatytos taisyklės.
Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.
Išaiškinti, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.
Teisėjas Mantas Liesis