Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-2154-644-2015].docx
Bylos nr.: I-2154-644/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kybartų pataisos namai 188720027 atsakovas
"Aradva" 158973124 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-2154-644/2015

Proceso Nr. 3-62-3-00011-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. kovo 30 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. S., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui Eduardui Reviako, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Aradva“ atstovei V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aradva“, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

 

n u s t a t ė :

 

Pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 20 000  Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde, skundo papildyme (b.l. 7-11, 77-80) bei teismo posėdžių metu pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. balandžio 11 d. atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – ir Kybartų PN), kur nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Nurodė, kad 2014 m. spalio 9 d. etapuojant jį į kalėjimo ligoninę Vilniuje, jam nebuvo išduotas sausas maisto davinys, nors prašymą buvo pateikęs. Paaiškino, kad pašalpų negauna, tik 15 Lt išmoką, kurią atskaito už elektros prietaisus. Pažymėjo, kad pataisos namuose esančioje parduotuvėje „Aradva“ parduodamų prekių kainos yra per didelės, ir dėl to jis kreipėsi į Kybartų PN administraciją, tačiau paaiškinimo negavo, be to, pareiškėjo netenkina parduodamų prekių kokybė. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 14 d. Kybartų PN parduotuvėje „Aradva“ pirko margariną „Aima“, kurio realizacijos laikas baigėsi 2014 m. lapkričio 15 d. naktį. Kartais parduotuvėje prekiaujama prekėmis, kurių galiojimas pasibaigęs. Tvirtina, kad pataisos namų parduotuvės pardavėjos nedėvi specialios aprangos ir vardinių kortelių, per parduotuvės langą nesimato prekių kainų, kai kurios prekės be kainų, svarstyklės nesimato. Kybartų PN higienos reikmėms per mėnesį jam skiria 1 vnt. muilo ir 1 ruloną tualetinio popieriaus, tačiau to pareiškėjui neužtenka. Pareiškėjo nuomone, tokios kalinimo sąlygos Kybartų PN yra žiaurios, nežmoniškos, žeminančios, nepriimtinos, tuo atsakovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą  jo teisę į orumą. Dėl tokių nežmoniškų kalinimo sąlygų patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, jam pablogėjo sveikata, tapo dirglus, nervingas, jaučia baimę aplinkai. Patirtą žalą vertina 20 000 Lt.

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 22-24) bei teismo posėdžio metu nurodė, jog Kybartų PN neišdavus pareiškėjui sauso maisto davinio teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 31 p. nustatyta, kad sausas davinys išduodamas, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Ši nuostata taip pat yra numatyta Kybartų PN direktoriaus 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 7-10/244 patvirtintos maitinimo organizavimo tvarkos 28 punkte. 2014 m. spalio 9 d. pareiškėjas buvo pamaitintas pietų maisto daviniu prieš išvykstant etapu į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, t.y. apie 11.00 val., o Laisvės atėmimo vietų ligoninėje vakariene, taigi laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į paskirties punktą nebuvo ilgesnis nei 6 val. Kybartų PN parduotuvėje prekės su kainomis yra išdėstytos prieš langą, todėl yra matomos, be to, prekių kainų galima pasiklausti pardavėjų. Pažymėjo, kad pataisos namuose esančios parduotuvės prekių kainos nuolat tikrinamos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklėmis. Prekių kainas ne rečiau kaip kartą per mėnesį tikrina pataisos namų direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Esant kainų neatitikimui, kreipiamasi į parduotuvės savininką ir prekių kainos sumažinamos iki rajone esančių parduotuvių parduodamų prekių kainų. Teisės aktai draudžia parduoti prekes, kurių galiojimas pasibaigęs, tačiau nedraudžiama prekę parduoti su besibaigiančiu galiojimu. Netikusią prekę galėjo prašyti pakeisti, tačiau to nedarė. Paaiškino, kad visos parduotuvėje parduodamos prekės, išskyrus daržoves ir vaisius, yra fasuotos, todėl reikalavimas pardavėjoms dėvėti specialią aprangą netaikomas. Pareiškėjo argumentas dėl dviejų svarstyklių nepagrįstas, kadangi parduotuvėje yra vienos svarstyklės, per vieną svarstyklių langelį prekės svorį mato pirkėjas, per kitą – pardavėja. Tvirtino, kad higienos priemonės nuteistiesiems išduodamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis normomis, kur numatyta, kad nuteistajam per mėnesį išduodamas vienas gabaliukas muilo ir vienas tualetinio popieriaus ritinėlis. Paaiškino, kad pašalpos nuteistiesiems skiriamos pagal nustatytą tvarką. Kiekvienu atveju gavus nuteistojo prašymą, sprendimas dėl pašalpos skyrimo priimamas individualiai, atsižvelgiant į minėtame fonde turimas lėšas.

Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Aradva“ atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kybartų pataisos  namuose veikianti parduotuvė aprūpina nuteistuosius būtiniausiomis reikmėmis ir maisto produktais. Parduotuvėje prekių kainas nuolat kontroliuoja pataisos namų administracija, t.y. kiekvieną mėnesį pataisos namų sudaryta komisija atlieka prekių kainų patikrinimus ir  surašo patikrinimų aktus. Kartais atliekami ir neplanuoti patikrinimai. Tvirtino, kad prekių kainos nėra aukštesnės nei kitose parduotuvėse. Buvo atvejų, kai po patikrinimo prekių kainos buvo sumažintos. Visos prekės turi kainas, kurios nurodytos litais ir eurais. Prekių, kurios yra išdėstytos toliau, kainos yra iškabintos prie prekybinio langelio, todėl yra matomos. Taip pat prekių kainas galima matyti pirkimo kvite arba klausti pardavėjų. Personalas darbo metu dėvi specialius drabužius, kurių turi jų po du komplektus, nors tai neprivaloma, kadangi prekiaujama fasuotais produktais. Pardavėjos taip pat dėvi vardines korteles su nuotraukomis. Prekių galiojimo trukmė yra tikrinama ir nekokybiškomis prekėmis neprekiaujama. Pareiškėjas parduotuvėje beveik nesilanko, yra lankęsis tik du kartus. Parduotuvėje yra vienos svarstyklės su dviem langeliais, vieną langelį mato pardavėja, o kitą – pirkėjas. Dėl parduotuvėje pirkto margarino “Aima” nuteistasis nesikreipė.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kybartų pataisos namų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamo maitinimo, nepakankamo aprūpinimo higienos priemonėmis, per didelių prekių kainų pataisos namų parduotuvėje, netinkamos prekių kokybės, pardavėjų specialios aprangos ir vardinių kortelių nedėvėjimo, prekių kainų netinkamo pateikimo/nepateikimo, parduotuvės svarstyklių nesimatymo, pašalpų pareiškėjui skyrimo/neskyrimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Kybartų PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nesvarbu, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 6,7 punktuose numatyta, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl Kybartų pataisos namų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant jam tinkamo maitinimo išvykstant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, t.y., kad jam nebuvo išduotas sausas maisto davinys.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 8 d. prašymu G. S. kreipėsi į Kybartų PN direktorių prašydamas 2014 m. spalio 9 d. išduoti jam kelioninį maistą - sausą davinį, kadangi bus etapuojamas į Vilnių (b.l. 59). 2014 m. spalio 9 d. 11 val. 40 min. pareiškėjas konvojaus automobiliu išvyko iš Kybartų pataisos namų (b.l. 54). Tą pačią dieną 15 val. 40 min. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jį priėmė budintis gydytojas. Po gydytojo apžiūros jam buvo atlikta krata ir nuteistojo daiktų patikrinimas, tada pareiškėjas buvo nuvestas į skyrių ir pamaitintas vakariene (b.l. 62).

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis numato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (aktuali redakcija nuo 2011-05-01, toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 31 punkte nustatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Taisyklių 34 punkte nustatyta, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

Kybartų pataisos namų direktoriaus 2009 m. gruodžio 31d. įsakymu Nr. 7-10/244 patvirtintos Kybartų pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo tvarkos (toliau  - ir Tvarka) 28 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, su konvojumi vežamiems iš pataisos įstaigos, skiriamas kiekvienam atskirai įpakuotas maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu. Su konvojumi išvykstantiems nuteistiesiems nustatytas maisto produktų kiekis išduodamas, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Sausą maisto davinį išduoda maitinimo paslaugą teikianti įmonė pagal Įskaitos grupės arba budinčio direktoriaus padėjėjo nurodymą (b.l. 30-31).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš išvykstant iš Kybartų PN į Laisvės atėmimo vietų ligoninę jis nebuvo pamaitintas, tačiau į bylą surinkti į rodymai šiuos pareiškėjo argumentus paneigia. Kybartų PN direktoriaus 2013 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 7-10/147 patvirtintas nuteistųjų maitinimo grafikas patvirtina, kad 5 būrio nuteistieji pusryčiauja nuo 7.55 val. iki 8.10 val., pietauja nuo 11.45 val. iki 12.00 val. Tačiau atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad išvykstantieji etapu pataisos namų valgykloje nepietauja, kadangi yra surenkami į karantino patalpą anksčiau. Šių asmenų mitinimas organizuojamas karantino patalpoje. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad G. S. 2014 m. spalio 9 d. apie 11 val., t.y. prieš išvykstant  konvojumi, karantino patalpoje buvo pamaitintas pietų maisto daviniu (b.l. 23). Tai patvirtino ir Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2014 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. 2S-6639 (b.l. 13). Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo argumentus dėl to, kad jis nebuvo pamaitintas dienos pietų daviniu karantino patalpoje prieš išvykstant iš Kybartų PN, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti atsakovo veiksmais organizuojant nuteistųjų, tame tarpe pareiškėjo, maitinimą Kybartų PN, taigi ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė laikytina nepagrįsta.

Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 9 d. 11 val. 40 min. konvojaus automobiliu išvyko iš Kybartų pataisos namų, o 15 val. 40 min. jį priėmė budintis gydytojas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Po apžiūros jam buvo atlikta krata ir nuteistojo daiktų patikrinimas, tada pareiškėjas buvo nuvestas į skyrių ir pamaitintas vakariene (b.l. 62, 13). Laisvės atėmimo vietų ligoninės dienotvarkėje numatyta, kad vakarienė prasideda 17 val. (b.l. 64). Taigi, laiko tarpas tarp paskutinio pareiškėjo maitinimo Kybartų PN ir nuvykimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nebuvo ilgesnis nei 6 val. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, minėtą reglamentavimą, teismo vertinimu, Kybartų PN neturėjo pareigos išduoti pareiškėjui sausą maisto davinį, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir dėl Kybartų pataisos namų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant jam pakankamo aprūpinimo higienos priemonėmis, t.y. per mėnesį jam išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus ir 1 muilo gabaliukas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normų patvirtinimo, Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui per mėnesį skiriama 1 rulonas tualetinio popieriaus ir 1 muilas. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad atsakovas aprūpindamas pareiškėją higienos priemonėmis (muilu, tualetiniu popieriumi) nepažeidė nustatytų teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis kreipėsi į Kybartų PN administraciją dėl papildomų higienos priemonių išdavimo esant būtinybei, taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas jam neskiria pašalpų, teigia, kad pašalpas jis privalo gauti pagal įstatymą.

Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475, laisvės atėmimo vietos direktorius iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti pašalpas nuteistiesiems. Dėl pašalpos skyrimo kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Apraše nustatyta, kad vienkartinės mėnesinės iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpos būtiniausiems reikmenims įsigyti skiriamos suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi lėšų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (7.1 p.); vienkartinės iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpos gali būti skiriamos nuteistiesiems, paleidžiamiems iš laisvės atėmimo vietų (7.2 p.) arba mirus suimtojo ar nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimajam giminaičiui, įvykus gaivalinei nelaimei, padariusiai didelę turtinę žalą suimtajam ar nuteistajam, jo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams (7.3 p.); iki 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio mėnesinės pašalpos gali būti skiriamos besimokantiems bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ar aukštosiose mokyklose (7.4 p.). Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas du kartus kreipėsi į Kybartų PN direktorių dėl pašalpos skyrimo ir jo prašymai buvo patenkinti, t.y. 2014 m. spalio 6 d. ir 2014 m. lapkričio 5 d. jam buvo skirtos 15 Lt pašalpos (b.l. 57, 58). Pareiškėjas skunde nenurodė, kokia pašalpa jam nebuvo skirta, į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl pašalpos skyrimo ir pašalpa jam nebūtų skirta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde pats sau prieštarauja teigdamas, kad pašalpos jam neskiriamos, bet kartu nurodo, jog 15 Lt pašalpą gavo. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems pašalpos neprivalo, tačiau gali būti skiriamos, įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, jog pašalpa pareiškėjui buvo skirta, skundo argumentai dėl Kybartų PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) - pašalpų jam neskyrimo, atmestini, kaip nepagrįsti.

Taip pat pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su pataisos namuose esančios parduotuvės „Aradva“ aukšta prekių kaina, netinkama jų kokybe (besibaigiančiu galiojimu).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, 78 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši ir, kurios veikia rajono teritorijoje, kurioje yra pataisos įstaiga.

Pataisos įstaigose veikiančių parduotuvių parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, patvirtintos 2009 m. liepos 9 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-172. Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (5 p.). Prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 p.). Komisija arba atsakingas asmuo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatus įformina aktu, kurio vienas egzempliorius įteikiamas parduotuvės savininkui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Akto kopija pateikiama Kalėjimų departamentui (7 p.).

Į bylą atsakovo atstovo pateikti Būtiniausių reikmenų ir maisto produktų kainų patikrinimo aktai (2014 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktas Nr. 1-8/1666, 2014 m. balandžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. 1-8/1227, 2014 m. birželio 12 d. patikrinimo aktas Nr. 1-8/1424) patvirtina, kad Kybartų pataisos namuose vykdoma būtiniausių reikmenų ir maisto prekių kainų kontrolė (b.l. 27-28, 38-39, 42-43), o patikrinimo aktai nustatyta tvarka perduodami parduotuvės direktoriui ir bei Kalėjimų departamentui (b.l. 25, 26, 36, 37, 40, 41). Nustatyta, kad patikrinimus atlieka Kybartų PN direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 7-10/10 sudaryta Būtiniausių reikmenų ir maisto produktų kainų bei kokybės komisija, susidedanti iš penkių narių (b.l. 45). Esant kainų neatitikimui, kreipiamasi į parduotuvės savininką ir prekių kainos sumažinamos iki rajone esančių parduotuvių parduodamų prekių kainų. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2014 m. birželio 16 d. UAB „Aradva“ atsakymas, kuriame nurodyta, kad peržiūrėjus būtiniausių reikmenų ir maisto produktų kainas buvo atpigintas margarinas, makaronai, ryžiai, miltai, tualetinis popierius (b.l. 44).

Kadangi bylos duomenimis nenustatyta, kad Kybartų pataisos namai būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus dėl būtiniausių reikmenų ir maisto produktų kainų kontrolės ir nenustatyta, kad atsakovo veiksmai (neveikimas) būtų neteisėti, pareiškėjo skundas šioje dalyje dėl žalos atlyginimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo argumentus dėl netinkamos maisto produktų kokybės parduotuvėje „Aradva“ paneigia atsakovo atstovo į bylą pateikti Būtiniausių reikmenų ir maisto produktų kainų patikrinimo aktai, kurie patvirtina, kad patikrinimų metu maisto produktų su pasibaigusiu galiojimo terminu nerasta ir produktų laikymo sąlygų pažeidimų nenustatyta (b.l. 27-28, 38-39, 42-43). Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aradva“ paaiškinime dėl skundo (b.l. 20, 46) bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad maisto produktai parduotuvėje su pasibaigusiu galiojimu neparduodami, be to, prekę galima pakeisti į kitą (ilgesnio galiojimo) prekę, tačiau pareiškėjas dėl netinkamos prekės (margarino) grąžinimo į parduotuvę nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina Kybartų PN 2014 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. (1.6)78-875 „Dėl skundo“ pareiškėjui, kuriame pažymėta, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta prekę (margariną) grąžinti, tačiau pareiškėjas atsisakė, nes buvo jau suvartojęs (b.l. 15). Teismo vertinimu, nenustačius Kybartų pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl prekių kokybės parduotuvėje, pareiškėjo argumentai šioje skundo dalyje taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde neturtinės žalos atsiradimą sieja su UAB „Aradva“ personalo išvaizda, t.y. nurodo, kad pardavėjos nedėvi specialios aprangos, nors, jo teigimu, tai privaloma.

Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 (nauja redakcija nuo 2014 m. liepos 22 d.) 30 punkte nustatyta, kad pardavėjai, kurie vykdo maisto prekių mažmeninę prekybą turi laikytis sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų ir tikrintis sveikatą. Į bylą pateiktos UAB „Aradva“ darbuotojų sveikatos pasų kopijos patvirtina, kad pardavėjos nustatyta tvarka yra pasitikrinę sveikatą (b.l. 69-70). Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pardavėjos turi specialią aprangą (po du komplektus) ir ją dėvi, nors teisės aktų reikalavimai nenustato reikalavimo personalui dėvėti specialią aprangą, kadangi parduotuvėje prekiaujama fasuotais maisto produktais.

Taip pat pareiškėjas skunde deklaratyviai teigia, kad UAB „Aradva“ pardavėjos nedėvi vardinių kortelių ir jam nesimato prekių kainų bei svarstyklių, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurios atlyginimo siekia iš atsakovo. Tačiau, teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai yra pagrįsti tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad pardavėjos dėvi vardines korteles su nuotraukomis, visų prekių kainos sužymėtos litais ir eurais, o svarstyklės parduotuvėje yra vienos (vieną svarstyklių langelį mato pardavėja, o kitą – pirkėjas). Kadangi pareiškėjas į bylą nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), nenurodė priežastinio ryšio tarp galimų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Nenustačius Kybartų pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo), o tuo pačiu, neesant būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. 87 str., 88 str. 1 p. teismas,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                       Audrius Grauželis


Paminėta tekste:
  • CK