(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 22 d.

Vilnius

 

  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,

kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Marijono Greičiaus, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7971-590/2010 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei T. V. dėl skolos priteisimo.

   Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

I.                    Ginčo esmė

 

   Ieškovė D. S. 2010-09-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

   1) atnaujinti terminą pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo R. V. turto, priteisti iš R. V. paveldimo turto 54000 Lt negrąžintos paskolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško paskolos grąžinimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas;  

   2) skirti T. V. paveldimo R. V. turto administratore;  

   3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko R. V. pinigines lėšas, kilnojamąjį turtą, priklausantį skolininkui ir esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o jų nesant – skolininko nekilnojamąjį turtą, taip pat areštuoti atsakovės T. V. vardu registruotą 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškovės D. S. reikalavimų užtikrinimui, leidžiant atsakovei T. V. skolininko R. V. areštuotomis piniginėmis lėšomis vykdyti atsiskaitymus su ieškove D. S.. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovės sutuoktinis R. V. 2004-06-07 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė paskolino skolininkui 54000 Lt sumą iki 2004-06-27. 2004-06-27 skolininkas R. V. paskolos negrąžino, bet pažadėjo grąžinti bei sumokėti palūkanas. 2010 m. liepos mėn. ieškovė sužinojo, kad skolininkas mirė 2010-03-03. Atsakovė savo sutuoktinio palikimo nepriėmė, o skolininko prievolė pagal sutartį yra asmeninė, todėl negrąžinta paskola priteistina iš paveldimo R. V. turto. Atsakovė gera valia vengia atsiskaityti su ieškove už skolininko prievoles pagal sutartį. Prievolės terminas pasibaigęs pakankamai ilgą laiką. Ieškovei nėra žinoma, kokiu būdu ir ar išviso atsakovė ketina priimti skolininko palikimą, todėl yra pagrindas manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas  (LR CK 1.5 str., 1.138 str., 5.63 str., 6.64 str., 5.65 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.154 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.210 str., 6.870 str. - 6.874 str., LR CPK 144 str., 177 str., 178 str.).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje. Atsakovė 2010-03-30 pateikė Vilniaus miesto 40-ojo biuro notarei A. A. pareiškimą, kad atsisako priklausančio palikimo po sutuoktinio mirties. R. V. turėjo sūnų, kuris, atsakovės duomenimis, atsisakė priimti palikimą. Butas (duomenys neskelbtini), yra atsakovės asmeninė nuosavybė, nes nupirktas iki santuokos - 1992-03-30. Atsakovė su R. V. buvo sudariusi vedybų sutartį,  pagal kurią visas turtas yra atskiras.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-09-30 nutartimi nutarė prašymą tenkinti iš dalies, ieškovės D. S. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti palikėjo R. V. turtą 87761,09 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti, bet leidžiant atsiskaityti su ieškove D. S., atmesti prašymą dalyje dėl atsakovei T. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto, pavesti ieškovės D. S. pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti palikėjo R. V. turtą 87761,09 Lt sumai. Teismas pažymėjo, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o aplinkybės, ar yra reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Remiantis susiformavusia teismų praktika, didelė ieškinio suma pripažįstama realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovės prašymas taikyti areštą atsakovei T. V. priklausančiai 1/2 daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas. Keturiasdešimtojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad R. V., mirusio 2010-03-03, vardu paveldėjimo byla nėra užvesta. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė T. V. priėmė R. V. palikimą, todėl areštuoti jos turtą nėra pagrindo (LR CPK 144 str., 148 str., 151 str., 290 str. 291 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

 

Ieškovė D. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-09-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės D. S. prašymą dalyje dėl atsakovei T. V. priklausančio 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto. Nurodė, kad teismas neobjektyviai ir paviršutiniškai vertino ieškinyje išdėstytas aplinkybes dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo motyvacija, jog atsakovė T. V. nepriėmė R. V. palikimo ir areštuoti turtą nėra pagrindo, negali būti pagrindu neareštuoti atsakovei T. V. priklausantį butą, nes atsakovė ir skolininkas neturi kito nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių lėšų, užtikrinančių piniginio reikalavimo 87761,09 Lt sumai įvykdymą. Be to, atsakovė, sužinojusi apie bylą, gali imtis skubių veiksmų realizuoti 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti neįmanomas. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad prašoma areštuoti 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei nuosavybės teise ir nieko bendro su paveldėjimo byla neturi.

Atsakovė T. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad prie atsiliepimo į ieškinį pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovė nepriėmė palikimo, bei notariškai patvirtino savo atsisakymą nuo palikimo. Dėl šios priežasties atsakovė jau niekada nebus skolininko R. V. įstatymine įpėdine. Jokio bendro turto su sutuoktiniu neturi ir net neįsivaizduoja, kokį turtą mirusysis turėjo. Butas (duomenys neskelbtini), yra atsakovės asmeninė nuosavybė.

                                                                                                                                                  

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis atmestinas.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Tai, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nereiškia besąlygiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Asmuo, prašantis taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų būtinumą. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę dėl galimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo, sudarančių teisinį pagrindą taikyti areštą ½ daliai atsakovei T. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Tai, kad skundžiama nutarties dalimi byloje yra nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir neareštuota ½ dalis atsakovei T. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nereiškia bylos išsprendimo iš esmės atsakovės naudai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad  butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1992-03-30 yra atsakovės T. V. nuosavybė (b.l. 11). Santuoka tarp R. V. ir T. V. buvo sudaryta 1997-07-18 (b.l. 23). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo areštuoti ½ dalį atsakovei T. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas nuosavybės teisėmis iki santuokos su R. V. sudarymo. Pažymėtina, kad 2008-01-21 Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota  2008-01-14 povedybinė sutartis tarp R. V. ir T. V. (b.l. 25-27), kad kiekvieno sutuoktinio vardu įgytas turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Iki šios civilinės bylos iškėlimo atsakovė T. V. notarine tvarka 2010-03-30 pareiškė, kad atsisako jai priklausančio palikimo (b.l. 24) į 2010-03-03 mirusio sutuoktinio R. V. turtą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovei T. V. atsisakius palikimo, nėra teisinio pagrindo areštuoti ½ dalį iki santuokos sudarymo įgyto atsakovės vardu buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes ieškovė neįrodė realios grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašymas taikyti areštą atsakovei T. V. priklausančiai 1/2 daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas.

  Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, neareštuodamas atsakovei T. V. priklausančios 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), neužkirto kelio užtikrinti byloje pareikštus ieškovės reikalavimus, nes 2010-09-30 nutartimi nutarė ieškovės D. S. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti palikėjo R. V. turtą 87761,09 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti, bet leidžiant atsiskaityti su ieškove D. S.. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra susiję su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes reikalavimų pagrįstumą vertina pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-09-30 nutarties dalį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (LR CK 1.5 str., LR CPK 144 str. –148 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, ieškovė turi pareigą atlyginti 9,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 37) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. S. 9,85 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                             Neringa Švedienė

 

 

Teisėjai                                                                                                            Algirdas Auruškevičius

 

 

                                                                                                                                         Marijonas Greičius