Civilinė byla Nr. 2-336-538/2011

                                                                                                     (Proceso Nr. 2-57-3-00782-2009-1)

                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos 49.,

(S)

   116.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

sekretoriaujant Renatai Girdvainytei,

dalyvaujant ieškovui P. M., ieškovų atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, atsakovėms A. Ž., L. V., atsakovių atstovui advokatui Gediminui Lukauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. M., P. M., L. T., V. Š. ieškinį atsakovėms A. Ž. ir L. V., trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarei Neringai Bartkuvienei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

nustatė:

ieškovai P. M., P. M., L. T., V. Š. prašo sandorį, sudarytą 2004-11-02 Klaipėdos raj. 2-jame Notarą biure, pagal kurį P. M. (tėvas) padovanojo atsakovei A. Ž. žemės sklypą su mišku, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo ir taikyti restituciją; sandorį, sudarytą 2004-11-19 Klaipėdos raj. 2-jame notarų biure, pagal kurį P. M. (tėvas) perdavė atsakovei L. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės ir taikyti restituciją. Ieškinio suma - 158 221 Lt. Nurodo, kad tėvas sandorius sudarė įkalbėtas dukters - atsakovės A. Ž., nors žemę ir mišką jis norėjo atiduoti savo penkiems vaikams po lygiai. Atsakovė A. Ž. tėvui sakiusi, kad tik dovanojimo sutarties pagrindu žemę ir mišką bus galima padalinti kitiems vaikams po lygiai, todėl tokiais savo veiksmais atsakovė A. Ž. suklaidino tėvą. Parduodamas žemę atsakovei L. V., P. M. (tėvas) iš jos 1 000 Lt negavo ir yra apgautas. Sudarydamas šiuos sandorius dėl savo garbaus amžiaus, tebaigęs tik pradžios mokyklos 2 klases, sergantis sunkia ir nepagydoma liga, nesuprato ką notarė jam aiškino,taip pat nesuprato ir šių sandorių padarinių. Taip pat nurodo, kad tėvo suklydimas buvo esminis ir pažeidė jo valią dėl šių sandorių sudarymo, nes nukentėjo kiti jo vaikai.

Atsakovės A. Ž. ir L. V. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad P. M. (tėvas) pasirašydamas ieškinį dėl jam diagnozuotos sunkios nepagydomos ligos, nesuvokė savo veiksmų prasmės ir negalėjo jų valdyti. Ieškinys grindžiamas tikrovės neatitinkančiais faktais ir ieškinyje išdėstyti motyvai ir argumentai neatitinka tikrovės. Niekas neįkalbinėjo P. M. (tėvo) perleisti nekilnojamojo turto, jis savo valia sudarė sandorius ir ieškinyje minimą nekilnojamąjį turtą perleido savo valia. P. M. (tėvui) 2004-11-29 sutarties pagrindu už parduotą žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip kaip ir numatyta sutartyje, žemės sklypo pirkėjos – atsakovės L. V. buvo sumokėta 1000 Lt suma. Atsakovei A. Ž. žemės sklypas su mišku, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieškovo valia perleistas dovanojimo sutarties pagrindu. P. M. (tėvas) su atsakove A. Ž. gyveno kartu, ji tėvą prižiūrėjo, sušlubavus sveikatai slaugė, rūpinosi. Sandoriai patvirtinti notarine tvarka, jų sudarymo metu ir vėliau P. M. (tėvo) sveikata buvo normali, sunkių ir nepagydomų ligų nebuvo diagnozuota.

              Trečiasis asmuo Klaipėdos r. 2-ojo notaro biuro notarė Neringa Bartkuvienė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad prieš patvirtinant sutartis pirmiausia išnagrinėjo sutarties šalių tikruosius ketinimus, šalims paaiškino ir žemės sklypų planuose nurodė ką pardavėjas ir dovanotojas perleidžia, o pirkėja ir apdovanotoji įsigyja. Sutarties šalims ne tik pažodžiui perskaitė, bet ir išaiškino teisines tokių sutarčių pasirašymo pasekmes. P. M. (tėvas) laisva valia pasirašė sutartis. Prieš patvirtinant sutartis, pasitikrino Notarų rūmų svetainėje ar P. M. nebuvo pripažintas neveiksniu – jis sutarčių sudarymo metu buvo veiksnus ir pilnai suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. P. M. (tėvas) per penkerius metus nuo sutarčių sudarymo ir patvirtinimo nesikreipė į notaro biurą, neprašė jokių paaiškinimų, nereiškė jokių pretenzijų, o ieškinys pareikštas teismui tik pablogėjus jo sveikatai.

              Bylos dalis dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nutrauktina. Kita ieškinio dalis atmestina.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad 2004-11-02 Klaipėdos r. 2-ajame notaro biure patvirtinta žemės sklypo su mišku 6.9600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią P. M. (tėvas) padovanojo minėtą nekilnojamąjį turtą savo dukrai A. Ž. ir 2004-11-29 patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartis reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią P. M. pardavė L. V. žemės sklypą 1.0400 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl 2004-11-29 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Teismo posėdžio metu gauti ieškovų P. M., P. M., L. T., V. Š. prašymai dėl ieškinio dalies atsisakymo. Nurodė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimo L. V. atžvilgiu, t. y. dėl 2004-11-29 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bet kurioje stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako nuo ieškinio. Konstatuotina, kad ieškovai atsisakė nuo ieškinio dalies dėl sandorio, sudaryto 2004-11-19 Klaipėdos raj. 2-jame notarų biure, pagal kurį P. M. (tėvas) perdavė atsakovei L. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės ir restitucijos taikymo. Ieškovų atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja įstatymui ir viešajam interesui, todėl yra pagrindas jį priimti (CPK 42 str. 1, 2 d., 140 str. 1 d.). Ieškovams išaiškintina, kad nutraukus civilinę bylą šioje dalyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.). Dėl to yra pagrindas šią civilinę bylą minėtoje dalyje nutraukti (CPK 293 str. 4 p.).

Dėl 2004-11-02 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo ir restitucijos taikymo.

Ieškovai savo reikalavimą dėl 2004-11-02 dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu grindžia Civilinio kodekso 1.91 str., tai yra, kad sandoris sudarytas panaudojant apgaulę, P. M. (tėvui) būnant senyvo amžiaus, menko išsilavinimo, sunkiai sergant nepagydoma liga, pasitikint apdovanotoja, savo dukra atsakove A. Ž., kuri įtikino, kad dovanojamasis turtas atiteks visiems P. M. (tėvo) vaikams.

Dovanojimo sutartis yra valinis aktas, kuriuo šalys siekia teisinio rezultato – dovanotojas siekia neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Sudarant dovanojimo sutartį svarbią reikšmę turi paties dovanotojo valia, kuriai susiformuoti reikia motyvų ir tikslo. Teisinę reikšmę turi tiesioginis tikslas – neatlygintinas savo turto perdavimas kito asmens nuosavybėn. Esant ginčui dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, būtina nustatyti, ar šia sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą kito asmens nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Civilinio kodekso 1.91 str. apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis  Nr. 3K-3-640/2006, 2007 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-306/2007).

Iš Nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties (b. l. 6–7) matyti, kad Klaipėdos rajono antrojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė 2004 m. lapkričio 2 d. patvirtino P. M. (tėvo) sutartį dėl žemės sklypo su mišku 6.9600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo dukrai atsakovei A. Ž.. Iš Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės rašto matyti, kad P. M. (tėvas) nuo 2006-04-14 gydėsi Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje, būklė sunkoka, taip pat yra Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės pažyma, kad jis gydėsi slaugos ligoninėje nuo 2009-04-14 (b. l. 20–21), 2009-11-12 mirė.

Ieškovai teigia, kad tėvas ne tik buvo apgautas, bet taip pat ir suklydo dėl sandorio sudarymo. Spręsdamas ar buvo panaudota apgaulė, ar buvo suklysta, teismas taiko ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 1.5 str. 4 d.), tai yra P. M. (tėvo) elgesį vertina lygindamas su apdairaus, atidaus žmogaus elgesiu tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius, o jei abejojama, pasikonsultuoti su teisininku arba susilaikyti nuo veiksmo atlikimo. Jei asmuo elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, jis pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-531/2009, 2008 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-504/2008).

Ieškovų teiginius apie apgaulę ar suklydimą paneigia bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Kad P. M. (tėvas) norėjo sudaryti būtent dovanojimo sutartį ir padovanoti žemės sklypą su mišku atsakovei A. Ž., o ne sudaryti kitokią sutartį, be atsakovių, trečiojo asmens paaiškinimų, patvirtina ir tai, jog P. M. (tėvas) gyveno kartu su atsakove A. Ž., ji rūpinosi tėvu, jį prižiūrėjo, todėl labiausiai tikėtina, kad minėtą turtą tėvas dukrai perleido nuosavybėn todėl, kad užtikrinti tinkamą rūpinimąsi juo. Toks sandorio motyvas yra visiškai suprantamas tokiomis aplinkybėmis, kai dukra nuolat rūpinosi tėvu. Be to, ieškovai neneigia, kad atsakovė A. Ž. rūpinosi tėvu.

Tiesiogiai sandorį tvirtinusi notarė N. Bartkuvienė nurodė, kad prieš patvirtinant sutartį, pasitikrino Notarų rūmų svetainėje ar P. M. (tėvas) nebuvo pripažintas neveiksniu, jis sutarties sudarymo metu buvo veiksnus ir pilnai suprato savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Notarė, vadovaudamasi CK 6.193 str., prieš patvirtinant sutartį išsiaiškino sutarties šalių tikruosius ketinimus, šalims paaiškino ir žemės sklypų planuose nurodė ką dovanotojas perleidžia, o apdovanotoji įsigyja. Sutartis šalims ne tik pažodžiui perskaitė, bet ir išaiškino teisines tokių sutarčių pasirašymo pasekmes. P. M. (tėvas) laisva valia pasirašė sutartį. Taip pat notarė nurodė, kad P. M. per penkerius metus nuo sutarčių sudarymo ir patvirtinimo nesikreipė į notaro biurą, neprašė jokių paaiškinimų, nereiškė jokių pretenzijų. Teismas nemato pagrindo netikėti notarės paaiškinimais.

Ieškovai teigia, kad tėvas sunkiai sirgo ir dėl to nesuprato savo veiksmų, tačiau iš dokumentų apie P. M. (tėvo) sveikatos būklę teismas sprendžia, kad jo sveikata ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu jam nekliudė apsispręsti ir suvokti savo veiksmus. Teismui pateikti duomenys tik kad nuo 2006-04-14 gydėsi Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje, būklė sunkoka, dėl to konstatuotina, kad nenustatyta, jog 2004-11-02 dovanojimo sutarties sudarymo metu P. M. (tėvas) būtų sirgę ligomis, dėl kurių būtų apsunkintas jo suvokimas sudarant dovanojimo sandorį.

Ieškovai teigia, kad P. M. (tėvas) norėjo po lygiai padalyti turtą savo vaikams, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, taip pat bylos nagrinėjimo metu ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovė A. Ž. būtų tyčia atlikusi kokius nors nesąžiningus, apgaulingus veiksmus (pranešusi tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjusi svarbias aplinkybes dėl esminių dovanojimo sandorio elementų) siekdama suklaidinti P. M. (tėvą) arba neleistinai skatinusi jį sandoriui. Sandorį pasirašė P. M. (tėvas) ir apdovanotoji atsakovė A. Ž.. Kiti ieškovai sandorio pasirašyme nedalyvavo. Po sandorio sudarymo atsakovė A. Ž. elgėsi su dovanotu turtu kaip savo, rūpinosi juo. Tik praėjus penkeriems metams po sandorio sudarymo, tėvui sunkiai sergant ir kilus nesutarimams tarp ieškovų ir atsakovės A. Ž. iškilo klausimas dėl dovanojimo sutarties priimtinumo kitiems šeimos nariams. Šiomis aplinkybėmis teismas nemato pagrindo pripažinti, kad sandorio sudarymo momentu P. M. (tėvo) valia būtų neatitikusi pasirašytojo sandorio esmės. Atsakovė A. Ž., ginčijamu dovanojimo sandoriu iš tėvo gavusi dovanų žemės sklypą su mišku, turėjo pagrindo tikėtis, kad teisėtai įgijo nuosavybę, gali savarankiškai ja naudotis ir disponuoti. Ieškovų pateiktas 2008-11-11 atsakovės                               A. Ž. įgaliojimas P. M. atstovauti dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo padalijimo į atskirus žemės sklypus, neįrodo ginčo sandorio neteisėtumo. Jis išduotas praėjus ketveriems metams po ginčo sandorio sudarymo ir tai reiškia, kad atsakovė pati sprendė klausimus, susijusius su jos nuosavybe, atsiradusia dovanojimo sutarties pagrindu ir toks atsakovės išduotas įgaliojimas nepatvirtina, kad dovanotojas P. M. (tėvas) buvo apgautas ar suklydo dėl esminių sandorio elementų (CPK 185 str.).

Teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė nei kad šios ginčijamos sutarties šalių valia buvo kitokia, negu apibrėžta sutartyje. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178 str., Civilinio kodekso 1.91 str.,                1.86 str.).

Atmetant ieškinį bei nutraukus bylos dalį, iš ieškovų atsakovėms A. Ž. ir L. V. priteistinos bylinėjimosi išlaidos (b. l. 131–132) – 3000 Lt advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 94 str. 1 d., 98 str.).

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – areštas atsakovei A. Ž. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui su mišku, (duomenys neskelbtini) ir areštas atsakovei L. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikintina teismo sprendimui įsiteisėjus (Civilinio proceso kodekso 150 str. 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovų P. M., P. M., L. T., V. Š. ieškinį atsakovei L. V., tračiajam asmeniui Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarei Neringai Bartkuvienei dėl sandorio, sudaryto 2004-11-19 Klaipėdos raj. 2-jame notarų biure, pagal kurį P. M. (tėvas) perdavė atsakovei                           L. V. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės ir restitucijos taikymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš ieškovų P. M., P. M., L. T., V. Š. priteisti po 375 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei L. V..

Iš ieškovų P. M., P. M., L. T., V. Š. priteisti po 375 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei A. Ž..

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio              11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei A. Ž. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui su mišku, esančiam (duomenys neskelbtini) ir areštą atsakovei L. V. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                Almantas Padvelskis