Civilinė byla Nr. e2S-586-601/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09823-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2S-586-601/2022 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei K. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovės K. V. priešieškinį ieškovei I. G. dėl fakto pripažinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir, patikslinusi (sumažinusi) reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės K. V. 1 342 Eur skolą, 3,67 procentų metines pelno palūkanas už negrąžintą 1 342 Eur skolą nuo 2020 rugpjūčio 5 d. iki visiško skolos grąžinimo, 64 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo termino praleidimo dienos (2020 m. rugpjūčio 5 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. liepos 19 d.), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė reikalavimus kildino iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. paprastojo neprotestuotino vekselio (5 200 Eur sumai).

2.       Atsakovė K. V. su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė pripažinti, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutartis nesudaryta, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė I. G., įvertinusi sunkią atsakovės materialinę padėtį, pasinaudodama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje suteikta teise, pareiškė, kad atsisako ieškinio, pareikšto atsakovei K. V., dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Ieškovė pažymėjo, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2022 m. vasario 9 d. nutartimi priėmė ieškovės I. G. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei K. V. dėl skolos priteisimo ir nutraukė civilinę bylą.

5.       Teismas laikė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų. Ir, nors byloje yra pareikštas priešinis ieškinys, teismo vertinimu, pareikštas atsakovės reikalavimas galėjo sukurti materialines teisines pasekmes (padarinius) tik nagrinėjamas kartu su pradiniu ieškiniu. Ieškovei atsisakius ieškinio, jis tokių padarinių sukurti negali, kadangi jame nėra reiškiamas joks materialinio pobūdžio reikalavimas. Anot teismo, sutarties galiojimo faktas yra vertinamas kaip įrodomasis faktas, nesukeliantis materialinių teisinių pasekmių.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu atsakovė K. V. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1001-1126/2022, ir išspręsti klausimą iš esmės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų. Priešingai, atsisakymas esmingai pažeidžia atsakovės K. V. teises ir pareigas, kadangi atsakovė nebegalėtų teisme pareikšti ieškinio dėl 3 858 Eur priteisimo, nes pagal skundžiamą nutartį kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebegalima. Tokiu būdu atsakovė patirtų ne mažesnius, kaip 3 858 Eur nuostolius. Juolab, kad šiuo metu pagal ieškovės K. V. ieškinį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-69-752/2022, kurioje atsakovė I. G. ginčija aplinkybę, jog 2020 m. gegužės 26 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis 11 960 Eur sumai buvo apmokėtas, t. y. I. G. pripažįsta, kad apmokėta vekselio dalis sudaro 7 000 Eur, bei nurodo, kad likusią K. V. įmokų dalį 5 207 Eur sumai ji paskyrė 2020 rugpjūčio 5 d. paprastojo neprotestuotino vekselio 5 200 Eur sumos apmokėjimui, kai K. V. apskritai neigia pastarojo vekselio egzistavimą;

1.2.                        Ieškovė I. G. pareiškė iš anksto žinomą nepagrįstą ieškinį, t. y. ji neturėjo teisės į ieškinį, todėl neturi ko atsisakyti. Teismui nustačius, kad ieškovės reikalavimas nei faktiniu, nei teisiniu atžvilgiu nėra pagrįstas, ieškovei taikytina CPK 95 straipsnyje nustatyta sankcija už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

7.       Ieškovė I. G. Kauno apygardos teismo prašo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą atsakovės atskirąjį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1001-1126/2022. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

2.1.                        Kadangi ieškovės ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovės atsisakymą ir bylą nutraukė;

2.2.                        Atsakovės atstovas, 2022 m. vasario 3 d. vykusio teismo posėdžio metu diskutuojant apie taikų susitarimą, išreiškė poziciją, kad vienintelis bylos užbaigimas taikiu variantu, nepriimant ginčo sprendimo iš esmės, šioje byloje būtų ieškinio reikalavimų atsisakymas (teismo garso posėdžio įrašo 06 min. 55 s.), o ne atsiėmimas. Todėl laikytina, kad teismo posėdžio metu ir atsakovės atstovas išreiškė aiškų sutikimą, kad ši civilinė byla būtų užbaigiama ieškovei atsisakius ieškinio;

2.3.                        Atskirajame skunde yra nurodoma, kad toks bylos užbaigimas K. V. ateityje gali trukdyti pareikšti ieškinį dėl 3 858 Eur priteisimo, nors pati atsakovė viso proceso metu nuosekliai neigė tarp šalių egzistavusius skolinius santykius;

2.4.                        Ieškovės pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo padavimas nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9.       Atsakovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuodama tuo, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio esmingai pažeidžia atsakovės teises ir pareigas. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Pažymėtina, kad pagal CPK 13 straipsnyje įtvirtintą byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principą, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Tokia teise ieškovas gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas nuo ieškinio atsisakymo, priimtas teismo, yra vienas iš civilinės bylos nutraukimo pagrindų (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Tačiau, prieš priimdamas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio teismas privalo įsitikinti ar tokie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) ir ar asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, ieškinio reikalavimų atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą, tačiau įstatymas aiškiai nurodo, kokių aplinkybių vertinimo kontekste turi būti sprendžiamas ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo priėmimo klausimas.

11.       Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad teisė į teismą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, o asmuo laisvas spręsti, ar šia teise naudotis, be kita ko – jos atsisakyti (žr., pvz., 2010 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Suda prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 1643/06, par. 48–49; 2016 m. kovo 1 d. sprendimą Tabbane prieš Šveicariją, peticijos Nr. 41069/12, par. 26–27, 30). Kasacinis teismas taip pat pabrėžias, kad teismas, kuriam pareiškiamas ieškinio ar (ir) priešieškinio atsisakymas, pirma, turi pareigą tinkamai išaiškinti įstatyme nustatytas tokio procesinio veiksmo teisines pasekmes ir antra, gali priimti atsisakymą tik nesant abejonių, kad tai atitinka tikrąją asmens valią ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-469/2019).

12.       Remiantis aukščiau aptartomis teisės normomis ir teismų praktika, akivaizdu, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio atsisakymo, teismui kyla pareiga nustatyti tikrąją ieškovo valią, t. y., ar jam suprantamos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės ir ar toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Skirtingai nei ieškinio atsiėmimo teisiniame reguliavime (CPK 139 straipsnis), kitos šalies, šiuo atveju atsakovo, pozicija ieškinio atsisakymo kontekste nėra reikšminga, jeigu nėra įrodymų dėl ieškinio atsisakymo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Be to, proceso teisės normos neįpareigoja teismo aiškintis priežasčių, dėl kurių ieškovas apsisprendė atsisakyti materialaus teisinio reikalavimo, išskyrus atvejus, kai teismui kyla abejonių, kad ieškinio atsisakymas gali pažeisti imperatyvias įstatymų nuostatas ar pažeisti viešąjį interesą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-579/2008).

13.       Šiuo atveju buvo sprendžiamas civilinis ginčas tarp dviejų fizinių asmenų, kilęs iš paskolos teisinių santykių, todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinio atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė atskirajame skunde. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų atsisakyti priimti ieškinio atsisakymą nustatyta nebuvo, pirmosios instancijos teismui nebuvo kliūčių priimti ieškovės ieškinio atsisakymą ir nutraukti civilinę bylą.

14.       Pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio atsisakymo, byla nėra nagrinėjama iš esmės, nėra sprendžiamas ieškovo reikalavimų (ne)pagrįstumas, todėl nepagrįsti ir apeliantės argumentai, susiję su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-69-752/2022 bei atsakovei ateityje galimai iškilsiančia būtinybe reikšti ieškinį dėl 3 858 Eur priteisimo. Skundžiamoje nutartyje, kuria priimtas ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta, nėra nurodyta, kad atsakovė ieškinį būtų pripažinusi. Tai, ar atsakovė pervedė lėšas ieškovei pagal 2020 m. gegužės 26 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, ar pagal 2020 rugpjūčio 5 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį, nėra nagrinėjimo dalykas, sprendžiant ieškinio atsisakymo pagrįstumą, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio atsakovei, manant, kad jos teisės buvo pažeistos, kreiptis į teismą dėl be pagrindo pervestų lėšų grąžinimo, jų įskaitymo pagal 2020 m. gegužės 26 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį ar pasirinkti kitą savo teisių gynimo būdą.

15.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo teisė atsisakyti ieškinio iš esmės yra absoliuti ir ribojama tik aiškiai įstatyme numatytu pagrindu, susijusiu su imperatyviomis įstatymo nuostatomis ir viešojo intereso apsauga, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai įvertino ieškovės pareikšto ieškinio atsisakymą nurodytų kriterijų kontekste. Pagrindų atsisakyti priimti ieškinio atsisakymą nustatyta nebuvo, todėl ieškovė negali būti įpareigota laikytis ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų. Taigi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16.       Apeliantė atskirajame skunde taip pat prašo taikyti ieškovei CPK 95 straipsnyje nustatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y., kad ieškovė pareiškė iš anksto žinomą nepagrįstą ieškinį.

17.       CPK 95

18.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

19.       Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos aplinkybės dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo nelemia pagrindo išvadai, kad, ieškovė pasielgė akivaizdžiai nesąžiningai, pareikšdama ieškinį atsakovei, kurio vėliau atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, kaip jau ne kartą minėta šioje nutartyje, įstatymų leidėjas suteikia teisę ieškovui bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio. Todėl šalies pasinaudojimas jai suteiktomis teisėmis, nesant akivaizdžių piktnaudžiavimo požymių, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Kadangi šiuo atveju tokių požymių nėra, apelianto prašymas netenkintinas ir ieškovei netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 2 dalyje.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas