Civilinė byla Nr. e2A-388-638/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09339-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.;
(S)
2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.2
Kauno apygardos teismas
n u t a r t i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BVN Group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16307-920/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. B.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BVN Group“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 4515,05 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 700 Eur, sumokėtų Š. V. centre (UAB „Transalda“) už automobilio techninį aptarnavimą, 2683,19 Eur, sumokėtų autoservise UAB „P. E.“, 708,36 Eur, sumokėtų už ekspertinio tyrimo išvadą BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“, 423,50 Eur už pretenzijos rengimą atsakovui bei 6 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė
nurodė, kad pagal 2019 m. sausio 17 d. atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. GRO/017/19 įsigijo automobilį VW TRANSPORTER, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtoje sąskaitoje atsispindi visi standartinei automobilio pirkimo- pardavimo sutarčiai būdingi punktai, tokie kaip privalomas techninės apžiūros buvimas, automobilio defektai ir pan. Sąskaitoje ties automobilio trūkumų grafa nebuvo nurodyta jokių automobilio trūkumų ir/ar defektų. Atsakovė žodžiu užtikrino ieškovę, kad automobilio būklė yra gera. Automobilio trūkumų nebuvo pastebėta ir vizualiai apžiūrint automobilį. Ieškovės prašymu prieš perduodant automobilį ieškovei, atsakovė VĮ „Regitra” atliko privalomąją techninę automobilio apžiūrą. Po automobilio įsigijimo nuvažiavus apie 20-30 km iš automobilio variklio skyriaus pasigirdo stiprūs pašaliniai garsai, prietaisų skydelyje užsidegė variklio ir/ar elektronikos gedimą indikuojančios lemputės, dingo trauka, automobilis vos judėjo iš vietos, dūmino. Siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimo, automobilis buvo skubiai nugabentas į UAB „Transalda” (autorizuotą Š. V. Centrą) atlikti būtiną aptarnavimą, t. y. diagnostiką, pakeisti variklio alyvą, kitus skysčius ir filtrus, patikrinti DPF filtrą ir pan. Atliekant automobilio aptarnavimą buvo pastebėtas didelis alyvos prasiskverbimas iš variklio skyriaus. Programiškai ištrynus DPF filtro klaidą, automobiliu tapo įmanoma važiuoti. Po aptarnavimo atlikimo autorizuotas Volkswagen autoservisas nurodė ieškovei pravažiuoti su automobiliu daugiau nei 1000 km ir stebėti, ar iš variklio nedingsta alyva. UAB „Transalda” atsakingi asmenys paaiškino, jog jei po 1000 km alyvos dings daugiau nei 1 litras, tai reikš rimtus variklių ir jo komponentų gedimus. Ieškovė vykdė autorizuoto autoserviso nurodymus ir pravažiavo su automobiliu 1000 km bei nuolat stebėjo alyvos lygį variklyje. Toliau važiuojant automobiliu alyva variklyje dingdavo dideliais kiekiais, ją nuolat reikėjo papildyti. Ieškovė susisiekė su atsakove telefonu dėl automobilio defektų. Atsakovė žodžiu atsisakė pasiimti automobilį ir kompensuoti patirtas išlaidas. Ieškovė kreipėsi į pardavėją raštu, tačiau nebuvo gauta jokio atsakymo. Atsakovei nebendradarbiaujant automobilis buvo nugabentas į autoservisą, kuriame buvo atlikta papildoma diagnostika, kuri parodė, kad nefunkcionuoja turbokompresorius ir yra užsikimšęs P. I. 2019 m. vasario 14 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kuria reikalavo nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atsiimti automobilį, grąžinti už jį sumokėtus pinigus, atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovė 2019 m. vasario 22 d. gavo atsakovės atsakymą į pretenziją, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti pretenzijos reikalavimus ir nurodė, jog automobilį pardavė ieškovei tariamai idealios būklės. Atsakovei ir toliau atsisakant bendradarbiauti, ieškovė nusprendė atlikti automobilio gedimų ekspertizę ir suremontuoti automobilį. BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras” UAB „P. E.” autoserviso patalpose atliko automobilio apžiūrą ardant automobilį. Apie atliekamos apžiūros laiką, vietą ir galimybę dalyvauti atsakovė buvo informuota, tačiau automobilio apžiūroje nedalyvavo. BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras” 2019 m. balandžio 10 d. pateikė specialisto išvadą dėl automobilio variklio techninės būklės. Ekspertinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog sugedus turbokompresoriaus guoliui ir alyvai patenkant į cilindrus, visuose stūmokliuose yra pridegę kompresiniai ir tepaliniai žiedai. Netinkamai dirbant tepaliniams žiedams, didelis kiekis alyvos iš dugninės pateko į DPF (kietųjų dalelių filtrą) ir užkimšo jį, o didelis kiekis suodžių praėjęs per DPF užkimšo arba bent jau žymiai sumažino katalizatoriaus eksploatavimo resursą. Ekspertai tyrimo išvadoje nurodė, jog pridegę žiedai ir sugedęs turbokompresoriaus guolis neabejotinai buvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai, o dūminimas atsirado vėliau, užsikimšus tikėtinai išplautam DPF (kietųjų dalelių filtrui). Išvadoje nurodoma, jog buvo nesėkmingai bandoma atlikti automobilio remontą, tačiau nebuvo pašalintos gedimo priežastys, o tik buvo bandoma pašalinti gedimo padarinius (išplauti DPF), dėl ko pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu gedimo nesimatė. Iš ekspertinio tyrimo išvados akivaizdu, kad automobilis ieškovei buvo parduotas su paslėptais defektais, kurie paaiškėjo praktiškai iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Automobilio kokybė neatitiko sutarties ir automobiliams įprastai keliamų reikalavimų, dėl ko ieškovė iš sutarties negavo to, ko pagrįstai tikėjosi ją sudarydama. 3. Atsakovė su ieškiniu
nesutiko, nurodė kad automobilis buvo parduotas be jokių paslėptų ar nepaslėptų defektų, kadangi jis prieš parduodant buvo visapusiškai patikrintas ir apžiūrėtas techninių apžiūrų centre (toliau - TAC), buvo apžiūrėtas tiek vizualiai (pakeltas, apžiūrėtas variklio dugnas, kuris buvo švarus, tepalais neapibėgęs ir jokio didelio alyvos prasiskverbimo iš variklio skyriaus nebuvo), tiek techniškai, tikrinant važiuoklę, variklį ir t.t., jokių trūkumų nebuvo rasta. TAC radus didelį alyvos prasiskverbimą iš variklio skyriaus, automobilis būtų nepraleistas per technikinę apžiūrą ir nebūtų išduotas leidimas jį eksploatuoti. Ieškovės atlikta automobilio ekspertizė neišsiaiškinus, ar ekspertai turi licenciją ekspertiniam tyrimui atlikti, ar jie tam atestuoti, o jų išvada, kad pridegę žiedai ir sugedęs turbokompresoriaus guolis neabejotinai buvo pirkimo-pardavimo sudarymo dienai, neparemta jokiais objektyviais duomenimis, nes automobilis pirktas 2019 m. sausio 17 d., o ekspertinis tyrimas atliktas 2019 m. balandžio 10 d., t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams nuo jo įsigijimo ir eksploatavimo, net ir užsienio valstybėje Suomijoje. Minėtas automobilis buvo pirktas 2018 m. lapkričio 30 d. Italijoje specializuotame V. C. ne naujas, o padėvėtas, tačiau vizualiai žiūrint techniškai tvarkingas su rida 161548 km, parvežtas į Lietuvą ant tralo ir apytikriai su tokia pat rida automobilis buvo parduotas ieškovei. Taip pat ieškovė klaidingai nurodo, kad visi automobilio defektai išryškėjo nuvažiavus juo apie 20-30 km ir iš karto buvo susisiekta su atsakove. Tačiau tai netiesa, kadangi tik maždaug po poros savaičių nuo automobilio pardavimo ieškovei, atsakovei paskambino ieškovas (įmonės vadovas) ir pasakė, kad nuvažiavus šiuo automobiliu 1000 km, jam iš Suomijos paskambino jo įmonės vairuotojas ir pasakė, kad užsidegė variklio ir/ar elektronikos gedimą indikuojanti lemputė, kuri signalizuoja apie alyvos trūkumą. Vadinasi, po pardavimo automobilis buvo eksploatuojamas net Suomijoje ir automobilio trūkumai, jei jie tokie atsirado, išaiškėjo jau po to, kai automobilis buvo nuvažiavęs nemažą kiekį kilometrų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „BVN Group” ieškovės UAB „S. B.“ naudai 4515,05 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (4515,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 102 Eur žyminį mokestį, 1391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „BVN Group” valstybės naudai 7,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, jog šiuo atveju pardavėjas pripažino, kad praėjus 3 dienoms po naudoto automobilio pardavimo buvo informuotas apie galimai esančius trūkumus. Nepraėjus 1 mėnesiui po automobilio pardavimo (2019 m. sausio 17 d.), ieškovė 2019 m. vasario 14 d. raštu kreipėsi į atsakovę su pretenzija, o 2019 m. balandžio 10 d. buvo gauta BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras” specialisto išvada dėl automobilio variklio techninės būklės. Teismo vertinimu, 3 dienų pardavėjo informavimo terminas, dėl kurio byloje ginčo nekyla, yra pakankamai trumpas, kad atitiktų kasacinio teismo praktikoje terminą, įvardijamą kaip netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Be to, šiai bylai taip pat yra svarbi aplinkybė, kad automobilis buvo eksploatuojamas tik jį įsigijus, ieškovo paaiškinimu, nuvykimui į Suomiją ir po to, išaiškėjus trūkumams, automobilis nebuvo eksploatuojamas. Tai patvirtina bylos duomenys, pagal kuriuos apytikrė automobilio rida pardavimo metu buvo 161 548 km, automobilio rida 2019 m. balandžio 10 d. specialisto išvados surašymo metu buvo 165 123 km. Teismas vertino, jog byloje esantys duomenys įrodo aplinkybę, kad parduoto automobilio trūkumai atsirado netrukus po pirkimo-pardavimo sudarymo, o atsakovės nurodomos aplinkybės, kad dėl automobilio gedimo kalta pati ieškovė, netinkamai eksploatavusi automobilį, negali būti laikomos pagrįstomis. Tokią išvadą teismas darė taip pat ir atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovė turėjo galimybę dalyvauti 2019 m. kovo 14 d. atliekamoje automobilio apžiūroje, nes apie jos laiką ir vietą buvo informuota, šios apžiūros metu galėjo pareikšti savo pretenzijas ir pastabas dėl ieškovės galimai netinkamai eksploatuoto automobilio, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, automobilio apžiūroje nedalyvavo. Teismo vertinimu, tokios byloje nustatytos aplinkybės atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 str. 2 d.). Teismas pripažino, kad ieškovė įvykdė savo, kaip pirkėjo pareigą įrodyti, jog automobilis jai buvo parduotas su trūkumais, apie kuriuos ji sužinojo netrukus po automobilio įsigijimo bei nedelsiant kreipėsi į pardavėją, dėl ko atsakovė, garantuodama parduodamo naudoto daikto kokybę, turi būti laikoma atsakinga už ieškovei parduoto automobilio paslėptus trūkumus, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Vertindamas kitas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl galimai ieškovės nurodytų automobilio trūkumų neatitikimų ieškinyje ir pretenzijoje, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad specialisto išvada buvo gauta 2019 m. balandžio 10 d., t. y. jau po 2019 m. vasario 12 d. pretenzijos surašymo, o ieškovei, kaip ne specialistei negali būti keliamas reikalavimas tiksliai identifikuoti paslėpto automobilio gedimo pobūdį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas ieškinio reikalavimą dėl 4515,05 Eur nuostolių atlyginimo tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „BVN GROUP“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, arba sprendimą pakeisti ir ieškinį sumažinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, ar perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė
neįrodė, kad automobilis turėjo gedimų jau 2019 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, nes po jos sudarymo sugebėjo nuvažiuoti 3575 km, kas neįmanoma sugedus automobilio turbinai. Be to, ieškovė neįrodė, kad yra atsakovės kaltė, t. y. kad ji žinojo, suprato, kad parduoda automobilį su paslėptais trūkumais, nes visos aplinkybės liudija, jog pardavimo metu paslėptų trūkumų nebuvo. Be to, ieškovas, prieš pirkdamas automobilį, jį ilgai bandė, apie pora valandų juo važinėjo ir jokių gedimų nepastebėjo ir pretenzijų atsakovui nereiškė. Prieš parduodant automobilį, jis buvo patikrintas techninių apžiūrų centre ir jokių trūkumų ar tepalų nubėgimo nebuvo, nes jei tokie būtų, automobiliui nebūtų išduotas techninės apžiūros dokumentas. 6.2. Teismas, priteisdamas 700 Eur už Š. V. Centre atliktą automobilio einamąjį aptarnavimą - alyvos, stabdžių skysčių, filtrų kuro, oro, tepalo ir kt. pakeitimą, neteisingai šią sumą užskaitė kaip ieškovės patirtus nuostolius dėl nekokybiškos prekės (automobilio) pardavimo, nes tai nėra nuostoliai, susiję su automobilio kokybe, bet yra išlaidos, priskiriamos prie automobilio eksploatacijos išlaidų. Eksploatuojant net ir kokybišką automobilį bei naują automobilį, šias išlaidas patiria kiekvienas vairuotojas.
6.3. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai už automobilio remontą UAB „P. E.“ priteisė iš atsakovės 2683,19 Eur (už darbus ir naujas detales), nes automobilis yra 2011 m. laidos, nenaujas. Todėl keičiant detales naujomis, turėjo būti išminusuota naujų detalių nusidėvėjimas pagal tam tikrą skaičiuotę priklausomai nuo automobilio pagaminimo metų, tą puikiai turi žinoti automobilius remontuojančios įmonės.
6.4. Teismas, patenkindamas ieškinį, savo sprendime prieštaraudamas pats sau vienu atveju nurodo, kad remiasi CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatomis dėl kaltės, tačiau sprendimo 6 p. nurodo, kad kaltės nenustatinėja, nes šioje byloje kyla ginčas dėl paslėptų parduodamo daikto trūkumų, kurių galimai nežinojo nei pirkėjas, nei pardavėjas ir tik būtina nustatyti, kuriai iš šalių tenka išaiškėjusių paslėptų trūkumų šalinimo pareiga.
7. Ieškovė
atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: 7.1. Ieškovė
su ieškiniu pateikė teismui įrodymus, kad automobilis ieškovei buvo parduotas su paslėptais trūkumais (ekspertinio tyrimo ir autoserviso išvados). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų apie aplinkybes, kurios šalintų jos atsakomybę dėl netinkamos parduoto daikto kokybės. Automobilio naudojimas pagal tikslinę paskirtį nustačius jo trūkumus tapo iš esmės negalimas. Ieškovė be papildomų sąnaudų negalėjo įsigytos transporto priemonės naudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nes tinkamam jos eksploatavimui turėjo papildomai 4515,05 Eur išlaidų. 7.2. Ieškovė
kaip savo pažeistų teisių gynybos būdą pasirinko pašalinti išryškėjusius defektus, dėl ko patyrė išlaidų. Pagal nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos A. T. išaiškinimus, atsakovė privalo ieškovei atlyginti jos turėtas išlaidas, susijusias su defektų nustatymu ir jų pašalinimu. 7.3. Atsakovė yra automobilių perpardavinėjimu užsiimantis verslininkas, naudotus automobilius perka dideliais kiekiais net netikrindamas jų techninės būklės, jis ir turi prisiimti riziką dėl paslėptų automobilio defektų. Atsakovė turėjo pareigą pasirūpinti, kad parduoda tinkamos kokybės daiktą (kurį būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį), pirkimo-pardavimo sutartyje ir skelbime nenurodė nei vieno automobilio trūkumo, užtikrino ieškovę, kad parduoda kokybišką automobilį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl parduoto naudoto daikto – automobilio – kokybės, trūkumų atsiradimo momento ir pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdo (CK 6.363 str.).
22. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. sausio 17 d. nupirko iš atsakovės UAB „BVN Group“ transporto priemonę V. T. už 4960 Eur (b.l. 12). Pirkimo-pardavimo dokumente (PVM sąskaitoje faktūroje Nr. GRO/017/19) pažymėta, kad privalomoji techninė apžiūra pirkimo metu buvo negaliojanti, nenurodyta transporto priemonės rida, nepažymėtas nė vienas gedimas ar trūkumas. Šios dvi aplinkybės - kad transporto priemonės techninė apžiūra buvo negaliojanti, ir kad nebuvo pažymėtas nė vienas trūkumas, leidžia teisėjų kolegijai atmesti apeliantės teiginius, kad parduodant automobilį jis buvo patikrintas techninių apžiūrų centre ir jokių trūkumų ar tepalų nubėgimo nebuvo, nes atsakovė neįrodė, kad prieš parduodama patikrino automobilį techninės priežiūros centre. Iš 2019 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad buvo priešingai, negu teigia apeliantė, o būtent atsakovo atstovas E. R. paaiškino, kad ginčo automobilis buvo nupirktas Italijoje, netikrintas, apie defektus jiems nieko nesakė, apžiūrėtas vizualiai, nuvažiavo juo 4 kilometrus, užkėlė ant tralo ir parvežė į Lietuvą. Taigi, pardavėjas netikrino parduodamos transporto priemonės, todėl privalomosios pardavimo dokumento skiltys liko neužpildytos. Atstovas pripažino ir tai, kad praėjus tik trims dienoms po automobilio pardavimo pirkėjas skambino ir pasakė, kad teka/dingsta tepalai, užsidegė lemputės (teismo posėdžio garso įrašo nuo 32:53 min.).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.431¹ straipsnio nuostatos yra specialios normos teisiniams santykiams, atsiradusiems kilus ginčui dėl motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo. Šiame straipsnyje numatyta, jog privalomų duomenų ir trūkumų, kokie turi būti nurodyti tokios transporto priemonės įsigijimo sutartyje, sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231 yra patvirtintas Motorinės transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas (toliau- Sąrašas), jame nurodyta, kad tokie gedimai kaip stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų trūkumai turi būti nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje. Šiuo atveju, kaip minėta, pirkimo-pardavimo dokumente jokie trūkumai nurodyti nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad automobilyje jau ginčo pardavimo momentu buvo eilė trūkumų, susijusių su variklio sistema, stabdžių sistema, pagrįstai tenkino ieškinį, nes pardavėjas turėjo pareigą, bet nenurodė pirkėjui automobilio trūkumų, kurie yra esminiai. Analogiška išvada sprendžiant klausimą dėl daikto trūkumų vertinimo yra padaryta ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1340-275/2018. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos A. T. 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
24. Išklausius 2019 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakovė profesionaliai užsiima padėvėtų automobilių prekyba, o ieškovė, nors yra juridinis asmuo, tačiau automobilių eksploatavimo veikla neužsiima, pirko automobilį kaip vartotojas. Todėl šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, kas reiškia, kad taikytinos ne tik bendrosios pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (CK 6.317-6.334 str. str.), bet ir papildomos vartotojo teisinės garantijos, nustatytos CK 6.350 - 6.364 str. str.
25. Pagal bendrąją CK 6.363 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę pardavėjas yra atsakingas už bet kokį neatitikimą, esantį prekių pateikimo metu. Atitikties sutarčiai prezumpcija gali būti nuginčijama pirkėjui pateikus neatitikimo egzistavimo įrodymų. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatyta nuo šio principo nukrypti leidžianti taisyklė – daikto (prekės) kokybės trūkumai, paaiškėję per šešis mėnesius nuo jų perdavimo, jeigu neįrodoma kitaip, laikomi buvusiais perdavimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.363 straipsniu į nacionalinę teisę perkeliamos 1999 m. gegužės 25 d. E. P. ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44/EB) nuostatos. Pagal nusistovėjusią E. S. Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (šiuo klausimu žr., be kita ko, ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. N. prieš O. T. Ellados AE, C-196/02, 73 punktą; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS B. S. Authority, C-406/08, 45, 46 punktus ir juose nurodytą šio teismo praktiką). Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta savo esme analogiška taisyklė, kad jeigu neįrodyta kitaip, bet koks neatitikimas, išaiškėjęs per šešis mėnesius nuo prekių pateikimo, laikomas egzistavusiu pateikimo metu. Šis vartotojo įrodinėjimo naštos palengvinimas pagrįstas išvada, kad tuo atveju, kai neatitikimas išaiškėja tik po prekės pateikimo, įrodymas, kad šis neatitikimas egzistavo šiuo momentu, gali tapti „neįveikiama kliūtimi vartotojui“; paprastai daug paprasčiau verslininkui įrodyti, kad neatitikimo nebuvo pateikimo momentu ir kad jis atsirado, pavyzdžiui, dėl blogo vartotojo naudojimo (žr. pasiūlymo dėl direktyvos aiškinamąjį memorandumą, COM(95) 520 galutinis, p. 13).
26. ESTT, aiškindamas minėtos normos turinį, konstatavo, kad tuo atveju, kai neatitikimas išaiškėja per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo, Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalis švelnina vartotojo įrodinėjimo naštą, nes nustatyta, kad neatitikimas egzistavo pateikimo momentu. Tačiau siekdamas pasinaudoti šiuo palengvinimu vartotojas turi įrodyti tam tikrus faktus. Pirma, vartotojas turi teigti ir įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui. Vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą. Jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju. Antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. Išaiškėjus šiam neatitikimui per trumpą šešių mėnesių laikotarpį, galima manyti, kad nors neatitikimas išaiškėjo prekę pateikus, pateikimo momentu jis „embriono būsenos“ jau egzistavo. Taigi, prireikus verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, Direktyvos 1999/44/EB 5 straipsnio 3 dalyje suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis (ESTT 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje F. F. prieš A. H. Ochten BV, C-497/13, 68–74 punktai) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019).
27. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad parduoto daikto paslėpti trūkumai paaiškėjo/atsirado per šešių mėnesių laikotarpį nuo daikto pardavimo, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad trūkumai atsirado dėl netinkamo daikto eksploatavimo. Atsakovo atstovų subjektyvūs samprotavimai, kad gedimo priežastis buvo nuvažiuoti 3500 kilometrų, naudoti netinkami tepalai, išplautas filtras, nelaikytini tinkamais įrodymais, nes yra niekuo nepatvirtinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė, būdama prekybos automobiliais profesionalė, turėjo pati patikrinti visus prieinamus duomenis apie automobilį, žinoti apie defektus ir pranešti pirkėjui, o nepranešusi atsako už šį trūkumą (CK 6.333 str. 1 d.). Kolegijos vertinimu, esminės reikšmės neturi aplinkybė, ar automobilio trūkumai paaiškėjo ar atsirado per 6 mėnesius po pardavimo, nes abiem atvejais atsakomybė už trūkumus tenka pardavėjui.
28. Apeliantė nesutinka, kad 700 Eur, sumokėti pagal Š. V. Centro sąskaitą už tepalo, kuro, oro filtrus, jų pakeitimą, automobilio DPF regeneraciją, ir pan. yra nuostoliai, susiję su automobilio kokybe, teigia, kad tai yra išlaidos, priskiriamos prie automobilio eksploatacijos išlaidų, kurias patiria kiekvienas vairuotojas. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta ir pažymi, kad pirkėja pirko automobilį, kuris turėjo būti tinkamas eksploatuoti ilgesnį laiką be papildomų sąnaudų. Tačiau jau 2019 m. sausio 23 d., t. y. praėjus keturioms dienoms po automobilio pirkimo, yra keičiami visi filtrai, atliekama diagnostika, keičiami DPF regeneracija ( 40,16 Eur). Tokio masto išlaidos nelaikytinos automobilio eksploatacijos išlaidomis, įvertinant, kad atliekamos iškart po pirkimo.
29. Atmestini apeliantės argumentai, kad priteisiant 2683,19 Eur už automobilio remontą UAB „P. E.“ (už darbus ir naujas detales) turėjo būti išminusuotas naujų detalių nusidėvėjimas pagal tam tikrą skaičiuotę įvertinant automobilio gamybos metus (2011 m.). Iš įmonės „P. E.“ pateiktos sąskaitos matyti, kad didžioji kainos dalis susideda iš įvairių remonto darbų ( DPF filtro plovimas 242 Eur, turbinos restauravimas 605 Eur, variklio remonto darbai 847 Eur, galvutės remontas 121 Eur, turbinos nuėmimas/uždėjimas 121 Eur), taip pat iš įvairių skysčių kainų ( alyva 196 Eur, antifrizas 25 Eur). Detalės, kurios buvo keičiamos yra šios: purkštuko tarpinė ( 14,52 Eur), tarpinė ( 12 Eur), įsiurbimo vožtuvas (36 Eur), išmetimo vožtuvas (5,51 Eur), žiedų komplektas 1 cilindrui, 4 komplektai (58 Eur), paskirstymo velenėlio riebokšlis ( 1,20 Eur), vožtuvo riebokšlis ( 4 Eur), galvutės tarpinė ( 37 Eur), vožtuvų dangtelio tarpinė ( 25,12 Eur), išmetimo tarpinė ( 9,07 Eur), įsiurbimo tarpinė (12,51 Eur), sąvarža ( 2,42 Eur), indėklai ( 178,40 Eur).
30. Detalių, kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis, vertė yra proporcinga transporto priemonės ridai ir amžiui. Detalių nusidėvėjimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101a ( toliau- Instrukcija). Instrukcijos 50 punkte nustatyta, kad variklio, pakabų, vairavimo ir stabdžių sistemų, transmisijos apgadintos detalės keičiamos naujomis, išskyrus kai kurias, neturinčias įtakos jų patikimumui ir eismo saugumui. Ginčo sąskaitoje išvardintos detalės (tarpinės, vožtuvai, žiedai, riebokšliai) yra priklausančios variklio ir stabdžių sistemai, todėl jos turi būti keičiamos naujomis ir nusidėvėjimas joms neskaičiuotinas.
31. Apeliantės argumentai, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas rėmėsi ir CK 6.246-6.249 str. nuostatomis, pagal kurias turi būti nustatinėjama skolininko kaltė, ir kartu nurodė, kad atsakovė yra atsakinga už parduoto daikto trūkumus nesant jos kaltės, yra atmestini, nes apeliantė pasirinktinai cituoja tai, kas jai naudingiau. Teismo sprendimo 4 pastraipoje aiškiai nurodyta, kad skolininko kaltė yra nustatinėjama ir vertinama tik tuo atveju, kai kiti įstatymai nenustato išimčių. Šio ginčo atveju teismas taikė specialiosios normos, CK 6.333 straipsnio taisykles, pagal kurias pardavėjo atsakomybei kilti kaltės buvimas neturi reikšmės.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjo teisių gynimo būdus, pardavėjo atsakomybę (CK 6. 333 str., 6.334 str., 6.350-6.363 str.) tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 str.), ir pagrįstai sprendė, jog atsakovei kyla civilinė atsakomybė dėl parduoto daikto netinkamos kokybės. Todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas.
33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Apeliantės išlaidos nepriteisiamos ( CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei iš atsakovės priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą- 605 Eur.
34. Valstybės turėtos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinėje instancijoje yra 4,27 Eur. Jos priteistinos iš atsakovės ( CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „S. B.“ (įm.k. 302723177) iš atsakovės UAB „BVN Group” (įm.k. 301920549) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „BVN Group” (įm.k. 301920549) 4,27 Eur (keturis eurus ir 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė