Civilinė byla Nr. e2-1702-844/2020

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00141-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.5.;

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 20 d.

Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Olgai Juršėnaitei, dalyvaujant vertėjai Jolantai Turienei, ieškovui J. V., atsakovei M. P., atsakovų M. P. ir M. C. atstovui, advokatui Viktor Ošurkov, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams M. P. ir M. C., atstovaujamiems advokato Viktor Ošurkov, dėl skolos priteisimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą

nustatė:

Teisme 2020-02-28, priimtas ieškovo J. V. ieškinys atsakovams dėl skolos priteisimo.

Ieškovas teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovų M. P. ir M. C. solidariai ieškovo naudai 5386,93 Eur skolą, 3986,33 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019-08-27 iki 2020-02-27, 2887,40 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2014-08-27 iki 2019-08-26, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 276,00 Eur žyminis mokestis, 0,07 Eur dokumentų kopijavimo išlaidos, bei 5 proc., dydžio metų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Savo reikalavimus ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu grindė nurodydamas, kad pagal paskolos sutartį atsakovai M. P. ir M. C. iš ieškovo J. V. 2009-03-18 pasiskolino 18600,00 Lt, kas atitinka 5386,93 Eur, kuriuos atsakovai įsipareigojo, abipusiu susitarimu geranoriškai dar papildomai sutarus, ieškovui sugrąžinti solidariai iki 2010-03-18. Atsakovai, nei iki sutartyje nurodyto sutarties įvykdymo termino nei ir iki šiol ieškovui nesugrąžino nė jokio dydžio paskolos sumos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). 

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pripažintina, kad atsakovai pažeidė pirmiau nurodytas CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.59 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, nuostatas, netinkamai vykdė prievolę, praleido terminą (CK 6.63 straipsnio l dalies l ir 2 punktai). Todėl ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą priteisti jo naudai iš atsakovų negrąžintą 5386,93 Eur skolą.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti. Šiuo konkrečiu atveju sutarties šalys paskolos sutartyje susitarė, jog atsakovams pavėlavus atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka, ieškovas J. V. turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti 1 proc., dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

Tačiau ieškovas savo laisva valia ir apsisprendimu, bylos nagrinėjimo teisme metus, sumažino delspinigių dydį nuo 1 proc., už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, iki 0,4 proc., už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Delspinigiai yra priskaičiuoti tik už 6 mėnesių laikotarpį, nors atsakovai ieškovo ir neprašė taikyti ieškinio senaties. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną už laikotarpį nuo 2019-08-27 iki 2020-02-27, ieškovas priskaičiavo 3986,33 Eur delspinigių.

 Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis).

Teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes tai, jog sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia prieštaravimo viešajai tvarkai, todėl, sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas dar nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio.

Akivaizdu, kad priimant sprendimus, būtina vadovautis ne bet kokia, o naujausia teismų praktika, kurioje kasacinis teismas nurodo, kad  kilus ginčui dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje paskolos sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Viena iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. 

Taip pat turi būti nustatytas kreditoriaus lupikavimo mastas dėl įvertintų neprotingai didelių delspinigių aplinkybių.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 str. 3 dalyje, nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Civiliniame kodekse įtvirtintos aiškiai per didelių netesybų sąvokos turinys neatskleistas. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja CK1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos.

Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Ieškovas yra patyręs labai didelius nuostolius. 2015-01-01, konvertavus nacionalinę valiutą litus į eurus santykiu 3,4528 : 1, 2009-03-18, kada ieškovas suteikė atsakovams paskolą, parduotuvėse buvusios prekių kainos litais dabar, praėjus daugiau kaip 10 metų, yra tokios pačios ar net didesnės tik jau eurais.

Paskolą atsakovams ieškovas buvo suteikęs vienerių metų laikotarpiui. Atsakovai nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą daugiau kaip 10 metų, todėl uždelstas laikotarpis yra daugiau negu 10 kartų ilgesnis, negu buvo suteiktos paskolos terminas. Taip pat manoma, kad atsakovai, prisiimdami paskolos sutartimi įsipareigojimus ieškovui, nepakankamai įvertino savo finansines galimybes ir dėl to prisiėmė sau riziką dėl pasekmių, kurios buvo jiems žinomos, jeigu jie laiku negrąžins paskolos ieškovui. Tai įvertinus, ieškovas mano, kad jo paskaičiuota delspinigių suma yra teisinga.

Paskolos gavėjo prievolės paskolos teisiniuose santykiuose apima ne tik paskolos sumos grąžinimą paskolos davėjui, bet ir palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Už tęstinį paskolos sutarties pažeidimą, kuris vyksta kiekvieną dieną, už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, atsakovai pagal įstatymą privalo sumokėti ieškovui ir palūkanas. 

Todėl, remiantis paminėtomis aplinkybėmis, – jog pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais iki paskolos suma bus grąžinta – ieškinyje savo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ieškovas grindžia atsakovų naudojimųsi jam priklausančiais pinigais ir po to, kai jam nebuvo grąžinta paskolos suma sutartyje nustatytu terminu. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku.

Ieškinyje už laikotarpį nuo 2014-08-27 iki 2019-08-26 ieškovas priskaičiavo 2887,40 Eur (5386,93 Eur x 10,72 % x 5 m.) 10,72 % dydžio metų palūkanas, nes 2009-03-18, paskolos sutarties sudarymo metu, tokia palūkanų norma buvo Lietuvos banke (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Skolininkui neįvykdžius prievolės, šiuo atveju atsakovams laiku iki 2010-03-18 negrąžinus 5386,93 Eur skolos sumos, ieškovas įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovai naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad atsakovai nevykdė prievolės grąžinti 5386,93 Eur skolą reiškia, kad jie daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį.  

Dar paminėjo, kad jam sumažinus ieškinio reikalavimus, jam turėtų būti grąžinta žyminio mokesčio permoka, kuri yra 143,00 Eur. Atsakovai iš jo pinigus skolinosi jau nebe pirmą kartą. Pagal šią sutartį atsakovai jam negrąžino net menkiausios paskolos dalies. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2010-03-18, mokant dalimis kas mėnesį po 300 litų. Tie rašteliai, kuriuos atsakovai pateikė į šią bylą, visiškai nesusiję su šia byla. Šie rašteliai jau pakartotinai teikiami atsakovų į bylas. Prieš tai jie buvo teikiami į kitą civilinę bylą. Pagal šiuos raštelius (pakvitavimus) jis nėra gavęs šioje byloje minimos paskolos padengimui iš atsakovų jokios pinigų sumos. Šiais rašteliais (pakvitavimais) grąžintos visiškai kitos atsakovų iš jo paimtos paskolos pagal sutartis B15 ir Z10. Šiuose rašteliuose (pakvitavimuose) nurodyti simboliai B15, Z10, reiškia visai kitas paskolos sutartis ir su šia civiline byla yra visiškai nesusiję. Sutinka, kad paskolos grąžinimo terminas atsakovams buvo pratęstas. Atsimena, kad skolinami pinigai buvo perduoti M. P. tiesiai į rankas, jos darbo vietoje. Dabar jau tiksliai neatsimena kur. Atsimena, kad skolinamų pinigų perdavimo metu dalyvavo abu atsakovai. Atrodo, kad sutarties tekstą surašė M. P.. Kadangi atsakovai delsė grąžinti skolą dalimis, todėl ieškovas su atsakovais galutinai susitarė, kad jie jam visą skolą grąžins iki 2010-03-18. Tai nurodė ir paskolos sutartyje. Paminėjo, kad 2009-06-10, 2009-07-28, 2009-08-15, rašteliais buvo pratęstas tik paskolos grąžinimo terminas, tačiau jis pagal šiuos raštelius jokių pinigų t. y. 900 Lt., iš atsakovės M. P. negavo.

 Prašo jo ieškinio galutinius reikalavimus patenkinti.     

Atsakovė M. P. ir atsakovo M. C. atstovas, advokatas Viktor Ošurkov su ieškovo reikalavimais nesutinka. Mano, kad jie yra nepagrįsti.

Teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį ir jame nurodytas aplinkybes palaikė teisme nurodydami, jog ieškovui, pagal šioje byloje minimą sutartį, skola yra grąžinta. Ieškovas J. V. tyčia klaidina teismą, teigiant savo ieškinyje, kad jam neva pagal pridėtą sutartį nebuvo grąžinta paskolos suma. Tokiu būdu ieškovas J. V. nori nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti atsakovų sąskaita. Kad skola grąžinta, įrodo ieškovo J. V. surašyti rašteliai (pakvitavimai) dėl skolos dalies gavimo.

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, o pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo bei CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

CK 1.125 straipsnio tvarka, prašo taikyti visiems ieškovo J. V. atskirų rūšių reikalavimams dėl delspinigių, palūkanų priteisimo sutrumpintus ieškinio senaties terminus.

Ieškovas J. V. be svarbių priežasčių praleido sutrumpintus ieškinio senaties terminus dėl delspinigių, palūkanų priteisimo ir prašymo atnaujinti praleistus sutrumpintus ieškinio senaties terminus šiems reikalavimams byloje nepateikė.

Sprendžiant šioje byloje klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad J. V. skolina pinigus kitiems asmenims - paskolos gavėjams nuolatos ir profesionaliai, neturėdamas jokio Lietuvos valstybės nustatyta tvarka išduoto jo vardu leidimo (pažymėjimo) užsiimti tokią ūkine - komercine veikla, kaip pinigų skolinimas (paskolų suteikimas) kitiems asmenims ir iš tokios veiklos pelno gavimas, nemokant jokių mokesčių Lietuvos valstybės naudai už šios ūkinės - komercinės veiklos vykdymą. Neigiamų pasekmių minėtas asmuo paskolos gavėjams (skolininkams) neaiškino, savo nuožiūra pats diktuoja paskolos dokumentų tekstus paskolos gavėjams. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO J. V. nuolatos kreipėsi į teismus dėl skolų, palūkanų ir delspinigių išieškojimo (priteisimo) iš paskolų gavėjų neturėdamas ir neteikiant teismui jokio Lietuvos valstybės nustatyta tvarka išduoto leidimo (pažymėjimo) užsiimti tokia ūkine - komercine veikla, kaip pinigų skolinimas (paskolų suteikimas) kitiems asmenims ir šios veiklos pelno gavimas (CK 6.202 straipsnis). Neteisėtas paskolų suteikimas kitiems asmenims ir su tuo piniginių lėšų, turto, delspinigių ir palūkanų gavimas bei priverstinis išieškojimas iš paskolų gavėjų yra J. V. nuolatiniai, neteisėti pajamų ištekliai.

Pagal ieškovo pateiktą šioje byloje sutartį 18600,00 Lt, kas atitinka 5386,93 Eur, paskolos sumos grąžinimo temimas buvo nustatytas iki 2010-03-18, tačiau ieškovas J. V., ir pasibaigus šiam terminui, savo nepagrįstus kreditorinius reikalavimus atsakovams dėl neva negrąžintos jam paskolos sumos pareiškė per teismą tik 2020-02-27, kai iki bendro dešimties metų ieškinio senaties termino pabaigos liko dvidešimt dienų. Mano, kad tai įrodo ieškovo J. V. nerūpestingą, neprotingą bei nesąžiningą elgesį atsakovų atžvilgiu, bei ieškovo norą kuo daugiau netesėtai praturtėti atsakovų sąskaita priskaičiuotų iš jų palūkanų, delspinigių dėka už neva jam negrąžintą paskolą, nors CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

CK 6.870 straipsnyje nurodyta paskolos sutarties samprata. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Ankstesnėje šio straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų.

CK 6.871 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Mano, kad ieškovo J. V. pateiktas šioje byloje lietuvių kalba surašytas paskolos raštas, taip vadinama - „Sutartis“ neatitinka CK rašytinės formos sandorio sudarymo reikalavimų (CK 6.192 straipsnis), o būtent Sutartyje nenurodyta surašymo vieta bei šiame rašte nenurodyti ieškovo duomenys, bei nėra jo parašo, išskyrus parašyto vardo pirmos raidės ir pavardės - „J. V.“ (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis). Sutartyje taip pat nenurodyta ar suprantamas atsakovams pasirašyto rašto teksto turinys bei sąvoka, ar atitinka šis raštas paskolos gavėjų - atsakovų laisvą valią (CK 1.64 straipsnis).

J. V. jokių kitų įrodymų patvirtinančių paskolos sumos perdavimą atsakovams šioje byloje nepateikė. Ieškovas nepateikė nei piniginių lėšų perdavimo - priėmimo akto iš paskolos davėjo - (J. V.) paskolos gavėjams (M. P. ir M. C.) pagal pateiktą šioje byloje taip vadinamą Sutartį, nei banko arba kitų kreditų įstaigų mokėjimų dokumentų dėl paskolos sumos pervedimo (sumokėjimo) paskolos gavėjams - atsakovams. Ieškovas J. V. nepateikė šioje byloje Lietuvos valstybės nustatyta tvarka ir išduoto jo vardu liudijimo (pažymėjimo) vykdyti tokią ūkinę - komercinę veiklą, kaip nuolatinis pinigų skolinimas (paskolų suteikimas) kitiems asmenims ir iš tokios veiklos pelno gavimas (CK 6.202 straipsnis).

CK 6.193 straipsnis nustato sutarčių aiškinimo taisykles. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamas sąžiningai bei šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Mano, kad ieškovo J. V. reikalavimai dėl delspinigių, palūkanų priteisimo įrodo ieškovo J. V. nerūpestingą, neprotingą bei nesąžiningą elgesį atsakovų atžvilgiu, įrodo jo norą kuo daugiau netesėtai ir nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjų (atsakovų) sąskaita priskaičiuotų iš delspinigių, palūkanų dėka už neva jam negrąžintą paskolą, nors CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

Tą aplinkybę, kad ieškovas J. V. elgėsi atsakovų atžvilgių nesąžiningai, neprotingai ir neteisingai įrodo Sutartyje nurodytos netesybos. Sutartyje nurodyta, kad paskolos gavėjai (atsakovai) už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigoja mokėti 1 % delspinigių nuo negrąžintos skolos dydžio. Toks nustatytas delspinigių (nuostolių) dydis yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingas, jų dydis prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai (ieškovui J. V.) bei pažeidžia teisėtus kitos šalies (atsakovų) interesus.

Todėl ieškovo J. V. ieškinio reikalavimas priteisti jam iš atsakovų netesybas - delspinigius, kurias ieškovas J. V. priskaičiavo už neva negrąžintos jam pagal Sutartį paskolos sumos yra akivaizdžiai neproporcingos skolos dydžiui, jų dydis prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai, suteikia galimybę nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti ieškovui J. V. bei pažeidžia teisėtus atsakovų interesus. Ieškovo J. V. priskaičiuoti delspinigiai akivaizdžiai prieštarauja CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies ir 1.5 straipsnio nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamajai teismo praktikai. Todėl jos turi būti sumažintos iki protingos sumos.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės), teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Mano, kad ieškovo J. V. priskaičiuotas šioje byloje netesybas turi būti sumažintos iki 0,1 % (procento) nuo negrąžintos paskolos dalies. Ieškovas nepateikė byloje argumentuotų įrodymų, kad jis patyrė didesnius nuostolius nei sumažintos netesybos.

Visiškai nepagrįstas ieškovo J. V. ieškinio reikalavimas solidariai priteisti jam iš atsakovų 2887,40 Eur palūkanų.

Pateiktoje šioje byloje sutartyje jokio susitarimo tarp šalių (ieškovo ir atsakovų) dėl kokių nors palūkanų mokėjimo už paskolos naudojimą ar kitokių nuostolių atlyginimo ieškovui nėra nurodyta ir nebuvo numatyta. Be to, ieškovo J. V. priskaičiuotos palūkanos akivaizdžiai prieštarauja CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies ir 1.5 straipsnio nuostatams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamajai teismo praktikai.

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku.

Ieškovas J. V. savo ieškinyje nurodė, kad daugiau kaip per dešimties metų laikotarpį jis yra patyręs labai didelius nuostolius, 2015-01-01 konvertavus nacionalinę valiutą litus į eurus santykiu 3,4528 : 1, kada jis suteikė atsakovams paskolą, buvusios prekių ir paslaugų kainos rinkoje litais, dabar, praėjus daugiau kaip dešimčiai metams, yra tokios pačios ar net didesnės tik jau eurais. Kaip buvo minima ieškovas ir atsakovai sutartyje nebuvo numatę jokių palūkanų. Ieškovas J. V. pagal jo ieškinyje pateiktą skaičiavimą 2887,40 Eur palūkanų dydį atsakovams priskaičiavo 10,72 % (procentus) metams, motyvuodamas aukščiau nurodytais dideliais nuostoliais.

Mano, kad toks ieškovo J. V. pateiktas palūkanų skaičiavimas neatitinka CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje reikalavimų, keliamų kompensacinėms palūkanoms. Visų pirma ieškovas J. V. ir pats visą jo minėtą laiką nesiėmė visiškai jokių teisėtų priemonių skolos iš atsakovų išsiieškojimui, todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo prasme negalima, ieškovo teigiamų patirtų nuostolių perkelti skolininkams, kreditorius taip pat turi prisiimti dalį rizikos, juolab kaip matyti iš ieškovo ir atsakovų teisinių santykių tai nebuvo vienintelė paskola. Ieškovas J. V. skolindamas atsakovams turėjo numanyti, kad atsakovai neišgalės laiku grąžinti jam paskolą.

Sprendžiant šioje byloje klausimą dėl delspinigių, palūkanų priteisimo prašo teismo atsižvelgti į tai, kad pateiktoje šioje byloje sutartyje jokio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovų dėl kokių nors palūkanų mokėjimo ar kitokių nuostolių atlyginimo ieškovui nėra nurodyta ir nebuvo numatyta bei vadovautis Kasacinio teismo praktika.

Atsakovai prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taikyti ieškovo J. V. ieškinio reikalavimams dėl delspinigių, palūkanų priteisimo iš atsakovų M. P., ir M. C., sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Priteisti iš ieškovo J. V. atsakovų M. P. ir M. C., naudai visas jų patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovė M. P. dar paaiškino, kad 2009-03-18, ji pasiskolino iš J. V. 15000 litų, tačiau paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad ji skolinasi iš J. V. 18600 litų. 3600 litų buvo iš karto numatyti kaip palūkanos. To prašė J. V.. Sutarties tekstą rašė M. C.. J. V. jiems skolinamus pinigus perdavė grynaisiais, iš rankų į rankas. Pinigai buvo perduoti ir priimti, M. P. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikino, kad skolinami pinigai jai tikrai buvo perduoti. Dėl pinigų skolinimosi tik ji kalbėjosi su J. V.. Paskolų klausimais su J. V. pagrinde bendravo tik ji. Pinigai buvo reikalingi jos verslo plėtrai. Ji versle dalyvauja jau devyniolika metų. Iš banko pinigų nesiskolino, nes bankas labai nenoriai suteikdavo paskolą. Ji su J. V. tik formaliai susitarė, kad pinigai yra skolinami metams, tačiau paskolos grąžinimo terminas buvo ilgesnis. J. V. jai sakė, kad pinigus galės ji jam grąžinti tada, kada tik galės. Posėdžio metu M. P. atsisakė įrodymų (paskolos raštelių) K1 – 2009-06-30, K2 – 2009-07-28, K3 – 2009-08-15, nurodydama, kad jie nesusiję su šia byla. Paaiškino, kad teikdama šiuos įrodymus į bylą, ji suklydo. Paskolos rašteliai B1, B2, B3, B4, B5, B6, įrodo, kad pagal šiuos raštelius ji grąžino J. V. skolos dalį, pagal 2009-03-18, paskolos sutartį. Kad šie rašteliai yra susiję su šia byla įrodo grąžinamos pinigų sumos. Ji su ieškovu buvo susitarusi, kad ji jam pagal minimą paskolos sutartį, kas mėnesį grąžins po 300 litų, tokios pinigų sumos ir atsispindi minėtuose rašteliuose. Teikia, kad tikrai, ji pagal 2009-04-20 (B1), 2009-05-11 (B2), 2009-06-30 (B3), 2009-07-28 (B4), 2009-08-28 (B5) ir 2009-09-21 (B6), raštelius (pakvitavimus) ji sumokėjo J. V. 1800 Lt ir taip jam grąžino dalį paskolos, kurią iš jo paėmė 2009-03-18. Teigia, kad ji J. V. pagal šią paskolos sutartį dar grąžino tris kartus po 300 litų (iš viso 900 litų (260,00 Eur) ir 2009-06-10, 2009-07-28 ir 2009-08-15. Tai įrodo jos į bylą pateikti trys rašteliai (pakvitavimai), kuriuose yra nurodyta, kad J. V. pratęsė skolos grąžinimo terminą tris kartus: 2009-06-10, paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2009-07-18; 2009-07-28, paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2009-08-18; 2009-08-15, paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2009-08-15. Tačiau nežino ir negali paaiškinti, kodėl šiuose rašteliuose nenurodyta, kad ji J. V. grąžino 900 litų (260,00 Eur). Teigia, kad šiuos raštelius rašė J. V. ir ji nežino, kodėl jis surašė būtent tokius minimų raštelių (pakvitavimų) tekstus. Tačiau teigia, kad šie pinigai tikrai yra grąžinti J. V., kaip skolos dalis, pagal 2009-03-18, paskolos sutartį. Ji dar paaiškino, kad jai pačiai nėra aišku, ką reikia rašteliuose (pakvitavimuose) nurodyti simboliai B1, B2, B3, B4, B5, B6. Ji į tai nesigilino. Sutinka, kad per metus negrąžino skolos pagal 2009-03-18, paskolos sutartį. Su J. V. buvo apsitarę, kad paskolos sutartį perrašys. Ji sutiko su J. V. visomis jai pasiūlytomis sąlygomis dėl paskolos grąžinimo, nes juo pasitikėjo. Teigia, kad į bylą jos pateikti rašteliai (pakvitavimai) Nr. 1 (2012-05-17), Nr. 2 (2012-05-31), Nr. 3 (2012-06-07), Nr. 4 (2012-06-18), Nr. 5 (2012-06-21), Nr. 6 (2012-06-27), Nr. 7 (2012-07-12), Nr. 8 (2012-07-23), Nr. 9 (2012-07-26), Nr. 10 (2012-08-02), Nr. 11 (2012-08-09), Nr. 12 (2012-08-16), Nr. 13 (2012-08-23), Nr. 14 (2012-08-30), Nr. 15 (2012-09-10), Nr. 16 (2012-09-14), taip pat įrodo, kad ji J. V. grąžino šiuos pinigus, kaip dalį paskolos, pagal paskolos sutartį 2009-03-18. Paminėjo, jog ji nežino, kad šiuose rašteliuose (pakvitavimuose) reiškia nurodytas simbolis B15.               

Teigia, kad į bylą jos pateikti rašteliai (pakvitavimai) Nr. 1 (2011-06-20), Nr. 2 (2011-06-30), Nr. 3 (2011-07-04), Nr. 4 (2011-07-18), Nr. 5 (2011-07-25), Nr. 6 (2011-08-01), Nr. 7 (2011-08-11), Nr. 8 (2011-08-23), Nr. 9 (2011-09-01), Nr. 10 (2011-09-08), Nr. 11 (2011-09-15), Nr. 12 (2011-10-03), Nr. 13 (2011-10-11), Nr. 14 (2011-10-18), Nr. 15 (2011-10-26), Nr. 16 (2011-11-06), Nr. 17 (2011-11-17), Nr. 18 (2011-12-20), Nr. 19 (2011-12-27), Nr. 20 (2012-01-05), Nr. 21 (2012-01-23), Nr. 22 (2012-02-02), Nr. 23 (2012-02-20), Nr. 24 (2012-02-23), Nr. 25 (2012-03-01), Nr. 26 (2012-03-13), be numerio (2012-03-26), be numerio (2012-04-19), be numerio (2012-04-26), taip pat įrodo, kad ji J. V. grąžino šiuos pinigus, kaip dalį paskolos, pagal paskolos sutartį 2009-03-18. Paminėjo, jog ji nežino, ką šiuose rašteliuose (pakvitavimuose) reiškia nurodytas simbolis Z10. Tai nurodė J. V..

Dar nurodė, jog perbraukti paskolos rašteliai (pakvitavimai) reiškia, jog vėliau, kažkur 2012 metų pabaigoje, tarp atsakovų ir J. V. buvo sudaryta viena sutartis dėl visų iš ieškovo atsakovų paimtų paskolų.

M. P. sutinka, kad pagal 2009-03-18, paskolos sutartį ji J. V. dar yra skolinga 2415,43 Eur. Likusi paskolos dalis ieškovui jau yra grąžinta. Paminėjo, kad M. C. nedalyvavo pinigų grąžinime pagal 2009-03-18, paskolos sutartį.                     

Teismo posėdžio metu atsakovo M. C. atstovas, advokatas Viktor Ošurkov dar paaiškino, kad M. C. nedalyvavo pokalbiuose su J. V. dėl šioje byloje minimos paskolos suteikimo. Jis tik pasirašė paskolos sutartyje. Todėl M. C. nežino, kaip buvo grąžinama šioje byloje minima paskolos sutartis J. V.. Apie tai jis yra tik girdėjęs iš M. P. ir tik tiek, kiek ji jam apie tai pasakojo. Žino, kad pagal šią sutartį M. P. buvo paskolinta 15000 Lt. Pinigai buvo naudojami verslo plėtrai. M. C. žino, kad pagal šią paskolos sutartį M. P. yra grąžinusi ieškovui J. V. dalį paskolos. Tai įrodo M. P. į šią bylą pateikti rašteliai (pakvitavimai). Šiuo metu ieškovui negrąžinta paskolos dalis yra 2415,43 Eur.

Atsakovų M. P. ir M. C. atstovas advokatas Viktor Ošurkov su tokia savo atstovaujamųjų pozicija sutiko ir prašo ieškovo ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Įrodymai byloje

Byloje yra sutartis, pasirašyta M. P. ir M. C. bei J. V., kurios turinyje nurodyta, kad M. P. ir M. C., gyvenantys (duomenys neskelbtini), pasiskolino iš J. V. 18600,00 litų. Skolą įsipareigojo grąžinti solidariai taip: iki 2009-04-18 grąžinti 300 Lt; iki 2009-05-18 grąžinti 300 Lt, ir taip toliau iki kiekvieno mėnesio 18 dienos po 300 Lt, o iki 2010-03-18 grąžinti 15300 Lt. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigoja mokėti vieną procentą delspinigių nuo negrąžintos skolos dydžio. Sutartis sudaryta 2009-03-18. Taip pat sutartyje yra rankraštinis įrašas, padarytas ieškovo J. V., kuriame nurodyta, kad „Mes, J. V., M. C. ir M. P. t. y. šalys, susitarėme, jog visa 18600,00 Lt/5386,93 Eur skola bus grąžinta iki 2010-03-18“. Po šiuo įrašu yra pasirašę J. V., M. C. ir M. P..  

Lietuvos Banko Statistikos departamento Pinigų ir finansų statistikos skyriaus duomenimis, Pinigų finansinių institucijų (bankų ir kredito unijų) namų ūkiams (tarp jų ir fiziniams asmenims), įskaitant namų ūkius aptarnaujančias ne pelno institucijas, suteiktų paskolų litais vidutinė metų palūkanų norma 2009 metų kovo mėnesį buvo 10,72 proc..

Byloje yra rašteliai: Nr. B1, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų, t. y. skolos dalį, 2009-04-20; Nr. B2, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų, t. y. skolos dalį, 2009-05-11; Nr. B3, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų, t. y. skolos dalį, 2009-06-30; Nr. B4, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų, t. y. skolos dalį, 2009-07-28; Nr. B5, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų, t. y. skolos dalį, 2009-08-28; Nr. B6, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų, t. y. skolos dalį, 2009-09-21.

Byloje yra 2009-06-10, pasirašytas raštelis (pakvitavimas), kuriame užfiksuota, kad J. V., M. P. prašymu pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2009-07-18.

Byloje yra 2009-07-28, pasirašytas raštelis (pakvitavimas), kuriame užfiksuota, kad J. V., M. P. prašymu pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2009-08-18.

Byloje yra 2009-08-15, pasirašytas raštelis (pakvitavimas), kuriame užfiksuota, kad J. V., M. P. prašymu pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2009-09-18.

Byloje yra 2012-05-17, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį. 

Byloje yra 2012-05-31, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 2, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-06-07, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 3, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 60 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-06-18, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 4, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-06-21, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 5, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-06-27, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) be numerio, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-07-12, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) be numerio, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų pagal sutartį Nr. 15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-07-23, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 8, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-07-26, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 9, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-08-02, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 10, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-08-09, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 11, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-08-16, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 12, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-08-23, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 13, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-08-30, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 14, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-09-10, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 15, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2012-09-14, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 16, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų pagal sutartį Nr. B15, t. y. skolos dalį.

Byloje yra 2011-06-20, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-06-30, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 2, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 500 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-07-04, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 3, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-07-18, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 4, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-07-25, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 5, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-08-01, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 6, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-08-11, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 7, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-08-23, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 8, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-09-01, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 9, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-09-08, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 10, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 250 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-09-15, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) be numerio, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-10-03, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 12, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-10-11, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 13, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-10-18, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 14, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-10-26, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 15, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 250 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10.

Byloje yra 2011-11-09, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 16, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10.

Byloje yra 2011-11-17, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 17, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10.

Byloje yra 2011-12-20, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 18, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 400 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2011-12-27, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 19, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2012-01-05, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 20, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 200 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2012-01-23, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 21, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2012-02-02, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 22, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2012-02-20, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 23, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2012-02-23, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 24, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2012-03-01, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 25, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2012-03-13, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) Nr. 26, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2012-03-26, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) be numerio, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2012-04-19, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) be numerio, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 300 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Byloje yra 2012-04-26, pasirašytas raštelis (pakvitavimas) be numerio, kuriame užfiksuota, kad J. V. gavo iš M. P. 100 litų skolos pagal sutartį Nr. Z10, t. y. dalį skolos.

Ieškovas J. V. 2020-09-28, yra pateikęs pranešimą teismui „Dėl paaiškinimų raštu“, o 2020-10-05, yra pateikęs pranešimą teismui „Dėl patikslintų paaiškinimų raštu“, kur yra nurodęs, kad jo vertinimu atsakovė M. P. yra nesąžininga. Pateikė 2020-02-24, sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020 ir 2020-09-23, sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-418-724/2020.  

Dėl ginčo paskolos sutarties egzistavimo, paskolos galimo grąžinimo

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, jeigu pateikti byloje įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Byloje esanti 2009-03-18 sutartis patvirtina, kad atsakovai M. P. ir M. C., pasiskolino iš J. V. 18600,00 litų (5386,93 Eur). Skolą įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2010-03-18. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigojo mokėti vieną procentą delspinigių nuo negrąžintos skolos. Sutartyje yra paskolos davėjo ir paskolos gavėjų pavardės ir parašai.

Tiek ieškovas J. V., tiek atsakovai M. P. ir M. C. neneigia, kad ši paskolos sutartis yra sudaryta 2009-03-18. Ginčo dėl to tarp šalių nėra.

Atsakovai teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius, kad jie ieškovui jau yra grąžinę visą skolą, kuri yra 5386,93 Eur (CPK 178 straipsnis).

Taip pat atsakovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, teismo aptarti rašteliai (pakvitavimai), neįrodo, kad jų pagrindu atsakovai ieškovui grąžino dalį paskolos, kurią atsakovams, 2009-03-18, paskolos sutarties pagrindu, suteikė ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Šiuose rašteliuose nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad šiais paskolos rašteliais (pakvitavimais) atsakovai grąžino ieškovui skolą, ar dalį skolos, pagal 2009-03-18, paskolos sutartį.

Ieškovas J. V. bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad paskolos sutartys Z10, B15, kurios yra nurodytos teismo jau aprašytuose rašteliuose (pakvitavimuose) yra visiškai atskiros paskolos sutartys, kurios buvo sudarytos jo su atsakovais, ir minėtais rašteliais (pakvitavimais) atsakovai jam grąžino pinigų sumas pagal tas paskolos sutartis. Visi rašteliai (pakvitavimai), kuriuos atsakovai pateikė į šią civilinę bylą yra visiškai nesusiję su šioje civilinėje byloje minima 2009-03-18, paskolos sutartimi ir jos grąžinimu.

Tokia ieškovo nurodyta aplinkybe negalima netikėti, nes tai paneigiančių objektyvių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra.        

Negalima sutikti su atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, kad 2009-03-18, atsakovai skolinosi iš J. V. 15000 litų, tačiau paskolindamas jiems pinigus J. V. paskolos sutartyje nurodė 18600,00 litų sumą, nes atsakovai nepateikė jokių, tokią jų nurodytą aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).  

Paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovai pasiskolino iš J. V. 18600,00 litų. Tokią sutartį jie patvirtino savo parašais. Kaip jau minėta, atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir nenurodė jokių objektyvių (protingų) aplinkybių, kodėl jie tada pasirašė tokią sutartį, jeigu vietoje 18600,00 litų jie gavo 15000 litų. Matydami, kad paskolos sutartyje nurodyta neteisinga pinigų suma jie galėjo tokios sutarties nepasirašyti ir pareikšti dėl to J. V. pretenziją. Tačiau, kad jie būtų prieštaravę tokiam sutarties tekstui, ar tokioms sutarties sąlygoms, byloje tokių duomenų nėra.

Todėl teismo vertinimu atsakovai iš ieškovo pasiskolino 18600,00 Lt., kaip ir nurodo ieškovas.

Pažymėtina tai, kad atsakovė M. P. bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad 2009-03-18, sutartis su J. V. buvo sudaryta laisva valia. Ji patvirtino, kad ji vykdo verslą, ir versle dalyvauja jau devyniolika metų.

Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad atsakovė M. P. moka ir žino, kaip reikia elgtis su pinigais.

Todėl teismo vertinimu, M. P. laisva valia pasirašydama tokią paskolos sutartį, kurios tekstą, kaip pati patvirtino surašė savo ranka M. C., turėjo suprasti ir suprato tokios sutarties sudarymo sąlygas ir suprato tokios sutarties nevykdymo pasekmes. Nes priešingu atveju, ji su jai nepriimtinomis sutarties sąlygomis būtų nesutikusi ir tokios sutarties nebūtų pasirašiusi.

Atsakovo M. C. atstovas ir atsakovė M. P., teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutartį M. C. pasirašė taip pat laisva valia.  

Teismo vertinimu, toks taip pat ir atsakovo M. C. elgesys sutarties pasirašymo metu, įrodo, kad jis taip pat sutiko su visomis sutarties sąlygomis ir sutarties sąlygos atitiko jo valią bei lūkesčius ir tikrąją situaciją, kad pinigai, iš tikrųjų buvo skolinami, ir kad buvo paskolinta ieškovo nurodyta suma.     

Paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovai pasiskolino iš J. V. 18600,00 litų. Tokią sutartį ir jos tokią sąlygą jie patvirtino savo parašais du kartus. Kaip jau minėta, atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl jie tada pasirašė tokią sutartį, jeigu jie iš J. V. gavo ne 18600,00 Lt., o 15000,00 Lt.

Kaip jau minėta, matydami, kad paskolos sutartyje nurodyta neteisinga pinigų suma jie galėjo tokios sutarties nepasirašyti ir pareikšti dėl to J. V. pretenziją. Tačiau, kad jie būtų prieštaravę tokiam sutarties tekstui, ar tokioms sutarties sąlygoms, byloje tokių duomenų nėra.

Todėl teismo vertinimu, atsakovai iš ieškovo pasiskolino 18600,00 Lt., kaip ir nurodo ieškovas.

Kadangi atsakovai pasiskolino iš ieškovo J. V., minimos sutarties pagrindu, 18600 Lt (5386,93 Eur) ir šios skolos laiku negrąžino, nes skolos ar jos dalies grąžinimą patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl šios negrąžintos skolos priteisimo iš atsakovų.

Sutartu laiku atsakovams negrąžinus ieškovui J. V. paskolos (5386,93 Eur) sumos, šis įgijo teisę reikalauti iš atsakovų grąžinti paskolą.

Pažymėtina, kad nors paskolos sutartyje dėl 18600,00 Lt (5386,93 Eur) sumos ir nėra nurodyta sutarties sudarymo vieta, tačiau šių sandorio formai būdingų sąlygų nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojančiu.

Sandorio galiojimui svarbiausia yra sandorį sudarančio asmens laisva valia.

CK 1.64 straipsnio 1 dalis numato, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes.

Šios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kad atsakovai su ieškovu sudarė paskolos sutartį dėl 18600,00 Lt (5386,93 Eur) sumos prieš savo valią.

Tai įvertinus, daroma išvada, jog sandoris dėl 18600,00 Lt (5386,93 Eur) atitinka sandoriams keliamus įstatymo reikalavimus ir yra galiojantis.

Šio sandorio negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

Be to, atsakovai ir neginčija šio sandorio atskirais reikalavimais.

Taip pat yra atmetami atsakovų nurodyti argumentai, nes nėra jokių jų teisingumą patvirtinančių objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis), kad jie yra grąžinę J. V. visą paskolos sumą ar bent dalį šios paskolos sumos.

Ir ieškovas J. V. ir atsakovai neneigia, kad atsakovai iš ieškovo yra pasiskolinę ir daugiau pinigų pagal atskiras paskolų sutartis, kurios dar ne visos yra įvykdytos. Todėl atsakovai, būdami atsakingi už savo elgesį, privalo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsakingai, jog jų grąžinamos pinigų sumos ieškovui pagal paskolų sutartis būtų ieškovo naudojamos konkrečios paskolos padengimui. Atsakovai turi teisę reikalauti ieškovo, kad šis tiksliai jiems nurodytų, kada gauna iš jų pinigus paskolų padengimui, kokia tiksliai paskola bus padengiama gaunamais iš jų pinigais.

CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.

CK 6.871 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015-01-01, numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai ir kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Atsakovų ir ieškovo pasirašytoje, ieškovo kartu su ieškiniu pateiktoje paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovai iš ieškovo pasiskolino 18600,00 Lt (5386,93 Eur), kuriuos atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2010-03-18, tačiau šios paskolos sumos sutartu laiku negrąžino.  

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino.

 CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

Kaip jau minėta, nors atsakovai teismo posėdžio metu ir nurodė, kad ieškovo pateiktoje paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma yra didesnė, negu jie realiai buvo skolingi ieškovui, kad sutartis dėl 18600,00 Lt (5386,93) Eur yra iš dalies įvykdyta, tačiau tokių savo nurodytų argumentų nepatvirtino jokiais objektyviais įrodymais, todėl daroma išvada, kad nurodyti paskoliniai santykiai nepaneigti.

Dėl palūkanų už prievolės termino praleidimą

Ieškovas su ieškiniu dėl skolos priteisimo į Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus kreipėsi 2020-02-27.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 2887,40 Eur kompensacinių palūkanų. Ieškovas nurodė, kad kompensacines palūkanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2014-04-27 iki 2019-08-26 (už penkerius metus). Skaičiuodamas kompensacines palūkanas taikė 10,72 proc., palūkanų normą, t. y., tokią, kokia ir buvo numatyta Lietuvos Banko 2009 metų kovo mėnesį.

Teismo vertinimu šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas. Prašoma priteisti kompensacinių palūkanų suma ieškovo yra suskaičiuota teisingai.

Atsakovai prašė taikyti ir ieškovo paskaičiuotoms palūkanoms senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.

CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas netaiko atsakovų reikalaujamos ieškinio senaties ieškovo reikalavimui dėl palūkanų, nes ieškovas palūkanas paskaičiavo įstatyme nustatytais terminais.   

CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė.

CK 6.874 straipsnio 1dalis numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku.

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų kompensacines palūkanas yra pagrįstas. Ieškovo prašomos priteisti kompensacinių palūkanų sumos mažinimui pagrindų nėra.

Todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 2887,40 Eur palūkanų.

Dėl delspinigių

Ieškovas iš atsakovų už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną už laikotarpį nuo 2019-08-27 iki 2020-02-27 (už pusės metų – 6 mėnesių laikotarpį (185 dienos)) prašo priteisti 3986,33 Eur delspinigių, kurių dydį jis geranoriškai sumažino nuo 1 proc., už dieną, kaip buvo šalių sulygta paskolos sutartyje, iki 0,4 proc., už dieną.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

CK įtvirtintos aiškiai per didelių netesybų sąvokos turinys neatskleistas, pagal formuojamą teismų praktiką, dėl delspinigių dydžio pagrįstumo sprendžiama ne pagal konkretų delspinigių tarifą (teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos, tačiau vertinant bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai skolą įsipareigojo grąžinti iki 2010-03-18, mokant 1 procentą delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos skolos sumos.

Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant ieškovui priteistinų netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, negrąžinta paskolos suma – 5386,93 Eur, sutartimi atsakovai įsipareigojo neįvykdžius prievolės mokėti 1 procento dydžio delspinigius, paskola buvo trumpalaikė. Atsakovai nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą ieškovui daugiau kaip dešimt metų, taigi, sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra gana ilgas.

Manoma, kad atsakovai, prisiimdami, minima paskolos sutartimi, įsipareigojimus ieškovui, nepakankamai įvertino savo finansines galimybes ir dėl to prisiėmė sau riziką dėl pasekmių, kurios buvo jiems žinomos, jeigu jie laiku negrąžins paskolos ieškovui.

Tačiau vertinama, kad negrąžintos skolos dalis yra nedidelė, nors atsakovai delsia ją grąžinti ir ilgą laiką.

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

Ieškovas yra teisingai suskaičiavęs laikotarpį delspinigiams nuo 2019-08-27 iki 2020-02-27 (6 mėnesiai – 185 dienos).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas netaiko atsakovų reikalaujamos ieškinio senaties ieškovo reikalavimui dėl delspinigių, nes ieškovas delspinigius paskaičiavo įstatyme nustatytais terminais.  

Teismų praktikoje yra aparta, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija.

Ieškovas geranoriškai sumažino reikalaujamų delspinigių dydį iki 0,4 proc., už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.

Ieškovas pagrįstai teigia, kad nacionalinę valiutą pakeitus į eurą, įvyko tam tikri pokyčiai ekonomikoje, kad kito ir kainos, ir gyventojų perkamoji galia, tačiau jokių įrodymų, dėl nuostolių dydžio, kuriuos galimai patyrė, dėl sutarties vykdymo termino praleidimo, teismui nepateikė.

Ieškovas neneigia, kad pinigus atsakovams skolino ne vieną kartą.

Skolindamas pinigus atsakovams, ir turėdamas patirties pinigų skolinimo srityje, ieškovas turėjo įvertinti galimas kylančias rizikas dėl nesavalaikio atsiskaitymo su juo. Be to, ieškovas galėjo nedelsti ir žymiai anksčiau kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių ginimo, tačiau taip nesielgė ir į teismą kreipėsi su ieškiniu beveik praėjus dešimčiai metų nuo paskolos grąžinimo dienos. Tokio ieškovo elgesio negalima vertinti kaip atidaus ir rūpestingo, dėl ko ieškovas turi ir pats prisiimti dalį rizikos, dėl galimų nuostolių kylimo.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius, jų nevienkartinį pobūdį, negrąžintos paskolos dydį, ieškovo pasirinkimu uždelstą savo turtinių teisių gynybos realizavimą, šalių interesų pusiausvyros svarbą, 0,4 procento dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną dydis, nors ir ieškovo geranoriškai sumažintas nuo sutartyje aptarto 1 procento, vis tiek yra aiškiai per didelis ir prieštaraujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams, todėl mažintinas iki 0,2 procento dydžio, kas sudaro 1992,45 Eur delspinigių sumą. 

Tai įvertinus, daroma išvada, kad ieškovo paskaičiuota delspinigių suma yra neteisinga. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 3986,33 Eur delspinigių yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 1992,45 Eur delspinigių suma.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

CK 6.37 straipsnio 2 dalis tiksliai nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2020-02-28 (ši procesinis veiksmas ir laikomas civilinės bylos iškėlimo diena). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. vasario 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 419,07 Eur (419,00 Eur žyminis mokestis, 0,07 Eur dokumentų kopijavimo išlaidos). 

Atsižvelgiant į tai, jog teismas sumažino ieškovo prašomą priteisti delspinigių sumą, iš atsakovų ieškovui priteisina ir mažesnė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Iš atsakovų priteistinų ieškovo patirtų išlaidų suma yra 231,07 Eur. Šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis, 79 straipsnio 1 dalis).

Pašto išlaidos šioje byloje yra 11,88 Eur. Šios pašto išlaidos lygiomis dalimis yra priteistinos iš atsakovų (CPK 79, 88, 92, 93, 96 straipsniai). Teismas šiuo atveju sprendžia, kad yra tikslinga nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, nes šios bylinėjimosi išlaidos pagrinde susidarė dėl atsakovų elgesio, nes jiems buvo siunčiami teismo šaukimai, nors jie ir turėjo atstovą, byla yra elektroninė, parengiamojoje proceso stadijoje nebuvo tiksliai apsisprendę dėl atstovavimo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–260, 263–265, 268, 270, 307, 310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 5386,93 Eur skolos, 1992,45 Eur delspinigių, 2887,40 Eur palūkanų, iš viso 10266,78 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10266,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y., nuo 2020 m. vasario 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 115,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 115,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 5,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 5,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas           Vaidas Vasiliauskas