Byla Nr. II-50-369/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14052-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: 63.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. sausio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,
sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,
dalyvaujant pareiškėjui K. G.,
Vilniaus teritorinės muitinės atstovei R. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. G. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo A. L. 2014-11-10 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 7A-3983/4VM 5806584 panaikinimo,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas K. G. skundas, prašant panaikinti 2014-11-10 Vilniaus teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo nutarimą, kuriuo jis pripažintas įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 2093 str. 5 d., ir nubaustas 1000 litų pinigine bauda su prekių pagal 2014-09-19 prekių sulaikymo protokolą Nr. 4VM 5801515, kurių vertė 1086.17 litų konfiskavimu, išskyrus prekes, kurios grąžintos 2014-10-24 sprendimu Nr. 6PR-22-280 ir yra 1094.80 litų vertės.
Teismo posėdžio metu K. G. patvirtino skunde nurodytas faktines aplinkybes. Pareiškėjas teigė, kad 2014 metų rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais iš JAV internetinės parduotuvės (duomenys neskelbtini) atsisiuntė 27 siuntinius su maisto papildais, kurie buvo skirti pareiškėjui, jo sutuoktinei, dviem nepilnamečiams vaikams bei sergančiam sutuoktinės seneliui. Pareiškėjas teigė, kad 27 siuntiniai nebuvo atsiųsti į Lietuvą vienu metu (iš karto) todėl neviršijo LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012-07-26 įsakyme Nr. B1-576 4.3 p. nurodyto leidžiamo į Lietuvą įvežti 10 pirminių papildų pakuočių kiekio. Pareiškėjo nuomone, neteisėtai visi jo siunčiami siuntiniai pašte buvo sulaikyti, o jų turinys deklaruotas vienu metu ir nuspręsta, kad jis vienu metu siuntėsi daugiau papildų nei leidžia jau paminėtas LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas bei pripažinta, kad jo veiksmai turi komercinės veiklos požymių. Pareiškėjas teigė, kad minėto įsakymo 4.3 p., kuriuo remiantis jam paskirta administracinė nuobauda bei taikytas dalinis papildų konfiskavimas neįvardija laikotarpio, per kurį asmuo (ar asmenys) pakartotinai gali siųstis leidžiamą maisto papildų kiekį (10).
Apklausta teisme liudytoja N. K., dirbanti Vilniaus teritorinės muitinės procedūrų priežiūros skyriuje paaiškino, kad pagal muitinės veiklą reglamentuojančius aktus yra apibrėžta, kas yra laikoma nekomercinio pobūdžio siunta. Asmuo, norėdamas gauti komercinio pobūdžio siuntas, privalo gauti Valstybinės ir veterinarijos tarnybos išduotą licenciją.
Vilniaus teritorinė muitinė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė K. G. skundą atmesti. Atsiliepime pažymėta, kad K. G. administracine tvarka nubaustas už tai, kad pažeisdamas 2008 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - tvarkos aprašas) Nr. 1B-478 (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. B1-576 redakcija) 4.3 p., pagal kurį galima įvežti tik 10 pakuočių maisto papildų, paštu siuntėsi 27 (dvidešimt septynias) pašto siuntas iš JAV, kuriose buvo rasta 73 pakuotės įvairių maisto papildų. Vilniaus teritorinės muitinės 2014-10-24 sprendimu Nr. 6PR-22-280 siuntų gavėjui buvo grąžinta 10 pakuočių maisto papildų 1094,80 Lt vertės, t.y. leistinas įvežti kiekis, likusių sulaikytų prekių vertė - 1086,17 Lt.
Tvarkos aprašo tikslas - užtikrinti, kad į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių importuojamas negyvūninis maistas, atitiktų maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Įsakymo Nr. Bl-478 (2012 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. Bl-576 redakcija) 4.3 p., gabenamam kaip keleivių asmeninis bagažas ar siunčiamam pašto siuntomis, skirtam asmeniniam vartojimui, nesusijusiam su verslo interesais maistui ar maisto papildams yra taikomi apribojimai (t.y. ne daugiau kaip po 10 originalių maisto papildų ar specialios paskirties maisto produktų pakuočių).
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1B-124 „Dėl pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ 8 p. reglamentuota „Pašto siuntose, nurodytose Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 238 straipsnyje, gabenamas prekes deklaruoja muitinei ir pateikia muitiniam tikrinimui AB Lietuvos paštas arba atitinkamų pašto siuntų siuntėjai ar gavėjai - patys arba naudodamiesi muitinės tarpininkų paslaugomis. Ginčo atveju, pašto siuntas deklaravo AB Lietuvos paštas. Taikant Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 238 str., antrąja įtrauką sudarančiomis panašių operacijų sekos dali laikomos ketvirta ir paskesnės komercinio pobūdžio prekių siuntos, siunčiamos to paties siuntėjo tam pačiam gavėjui arba gaunamos to paties gavėjo iš to paties siuntėjo per vieną kalendorinį mėnesį. Vilniaus teritorinė muitinė nutarime nurodė, kada pašto siuntos laikomos deklaruotomis muitinei:
„1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento Nr. 2454/93, nustatančio bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 237 straipsnis numato: „1. Toliau išvardytos pašto siuntos laikomos deklaruotomis muitinei: A. išleidimui į laisvą apyvartą: a) tuo metu, kai jos įvežamos į Bendrijos muitų teritoriją: - tik asmeninio susirašinėjimo pašto atvirukai ir laiškai, - aklųjų raštu parašyti laiškai, - importo muitais neapmokestinami spaudiniai ir - visos kitos laiškų arba siuntinių pašto siuntos, kurių nereikalaujama pristatyti į muitinę remiantis Kodekso 38 straipsnio 4 dalies nuostatomis; b) tuo metu, kai jos pateikiamos muitinei: - laiškų arba siuntinių pašto siuntos, išskyrus, nurodytąsias a dalyje, jeigu jos gabenamos su C1 ir (arba) C2/CP3 formos deklaracija; B. eksportui: a) tuo metu, kai laiškų ir siuntinių pašto siuntos, neapmokestinamos eksporto muitais, priimamos pašto; b) tuo metu, kai laiškų arba siuntinių pašto siuntos, apmokestinamos eksporto muitais, pateikiamos muitinei, jeigu jos gabenamos su C1 ir (arba) C2/CP3 formos deklaracija. 2. Šio straipsnio 1A dalyje nurodytais atvejais deklarantu ir atitinkamais atvejais skolininku laikomas gavėjas, o šio straipsnio 1B dalyje nurodytais - siuntėjas. Muitinė gali nustatyti, kad deklarantu, ir atitinkamais atvejais skolininku laikoma pašto administracija. 3. Pritaikius šio straipsnio 1 dalį muitais neapmokestinamoms prekėms, laikoma, kad jos pateiktos muitinei vadovaujantis Kodekso 63 straipsniu, muitinės deklaracija priimta ir prekės išleistos: a) importo atveju - kai prekės pristatomos gavėjui; b) eksporto atveju - kai prekės priimamos pašto. 4. Jeigu laiškų arba siuntinių pašto siunta, kuriai netaikomas atleidimas nuo prievolės pristatyti į muitinę remiantis Kodekso 38 straipsnio 4 dalį, pateikiama muitinei be C1 ir (arba) C2/CP3 formos deklaracijos arba jeigu ši deklaracija užpildyta ne iki galo, muitinės deklaracija turi būti pateikiama arba papildoma muitinės nustatytu būdu." Minėto reglamento 238 straipsnis reglamentuoja, kada 237 straipsnis netaikomas: - komercinio pobūdžio prekių siuntoms, kurių bendra vertė viršija Bendrijoje galiojančių teisės aktų nuostatų nustatytą statistinę slenkstinę vertę; muitinė turi teisę nustatyti aukštesnę slenkstinę vertę, - komercinio pobūdžio prekių siuntoms, kurių siuntimas sudaro panašių operacijų sekos dalį, - jeigu muitinės deklaracija pateikiama raštu, žodžiu arba naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, - prekių, nurodytų 235 straipsnyje, siuntoms".
K. G. nubaustas už tai, kad pažeidė 2008 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą „Dėl importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - tvarkos aprašas) Nr. 1B-478 (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. B1-576 redakcija) 4.3 p., pagal kurį galima įvežti tik 10 pakuočių maisto papildų, tačiau siuntėsi 27 pašto siuntas iš JAV, kuriose buvo rasta 73 pakuotė įvairių maisto papildų, bei Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 238 str. 2 įtrauką, kurioje nurodyta, kad per vieną kalendorinį mėnesį ketvirta ir paskesnės siuntos, siunčiamos to paties siuntėjo tam pačiam gavėjui ar to paties gavėjo gaunamos iš to paties siuntėjo laikomos komercinio pobūdžio siuntomis.
Išklausius pareiškėjo K. G., liudytojos N. K. bei Vilniaus teritorinės muitinės atstovės R. D. paaiškinimų, susipažinus su teismui pateikta rašytine medžiaga, darytina išvadą, kad 2014-01-27 Vilniaus teritorinės muitinės nutarimas pripažinti K. G. kaltu pagal LR ATPK 2093 str. 5 d. ir jį nubausti 1000 litų piniginę baudą su prekių (maisto papildų) už 1086, 17 litus konfiskavimu yra teisėtas. Nors pareiškėjas ir teigė, kad jo atsiųsti maisto papildai buvo skirti ne jam vienam, bet ir kitiems šeimos nariams bei Kaune gyvenančiam ir onkologine liga sergančiam seneliui, tačiau pagal gaunamų pašto siuntų skaičius skaičiuojamas juos gavusio asmens vardu. Visos 27 pašto siuntos buvo gautos pareiškėjo vardu, jo darbo vietos adresu. Pareiškėjas negalėjo teismui pateikti rašytinių duomenų, patvirtinančių tuo metu susidariusią išskirtinę būtinybę gauti tokį didelį papildų kiekį. Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių duomenų, 2014 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjo vardu buvo gauta 18 siuntų, o rugsėjo mėnesį 9 siuntos. Nors, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, 2008 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakyme „Dėl importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - tvarkos aprašas) Nr. 1B-478 (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. B1-576 redakcija) 4.3 p., pagal kurį galima įvežti tik 10 pakuočių maisto papildų, nenurodytas terminas, per kurį asmuo gali pakartotinai importuoti 10 pakuočių maisto papildų, tačiau K. G. parsisiųstų pašto siuntų ir juose esančių maisto papildų kiekis patvirtina, kad jo veiksmai buvo komercinio pobūdžio. Tokiu atveju Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 238 str. antrąja įtrauka, kad sudarančiomis panašių operacijų sekos dalį laikomos ketvirta ir paskesnės komercinio pobūdžio prekių siuntos, siunčiamos to paties siuntėjo tam pačiam gavėjui arba gaunamos to paties gavėjo iš to paties siuntėjo per vieną kalendorinį mėnesį. Įvertinus šias faktines aplinkybes, pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena pagal LR ATPK 2093 str. 5 d. ir jam taikyta administracine nuobauda – piniginė bauda bei dalinis jo vardu atsisiųstų maisto papildų konfiskavimas.
Teismo nuomone, Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti, pagrįstai konstatavo K. G. neteisėtus veiksmus bei jam paskyrė nuobaudą, proporcingą padarytai administracinio teisės pažeidimo veikai. Teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį pakeisti ar panaikinti pagrindų nenustatyta.
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR ATPK 302 str. 1 d., teismas:
n u t a r ė:
K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti bei palikti galioti Vilniaus teritorinės muitinės 2014-11-10 priimtą nutarimą administracinėje byloje Nr. 7A3983/4VM5806584 nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas