Nr. 1S-177-334/2018

                                                 IT Nr. M-1-01-51096-18

                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                       2.14.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018  m. spalio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-09-04 nutarties,

n u s t a t ė :

1.       2018-07-09 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK registruotas L. B. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad ji, šiuo metu dirbanti (duomenys neskelbtini) projektų vadove, jaučiasi apšmeižta komentatoriaus, pasivadinusio „gyventojai“, kuris interneto svetainėje patalpino komentarą, kuriame pateikta melaginga informacija.

2.       Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja D. Š. 2018-07-18 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad aplinkybių tikslinimo metu negauta duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką, kurios aiškinimuisi būtų tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 168 str. 2 d., 3 str. 1 d. 1 p.).

3.       Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė S. P. 2018-08-09 nutarimu atsisakė tenkinti L. B. skundą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), motyvuodama tuo, kad pradėti ikiteisminį tyrimą nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. numatytos ar kitos nusikalstamos veikos požymių buvimą. Prokurorė pažymėjo, kad turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad asmens, pasivadinusio „gyventojai“, veiksmuose yra BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

4.       Nesutikdama su prokurorės  nutarimu, pareiškėja L. B. pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui.

5.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas 2018-09-04 nutartimi pareiškėjos L. B. skundą atmetė, konstatuodamas, kad asmens pasivadinusio „gyventojai“ išsakyta nuomonė interneto svetainėje apie pareiškėją ir įmonę, kurioje ji dirba, yra tik subjektyvi ir negrindžiama jokiais faktais, kurie pagrįstų minėtą komentarą kaip tiesą.

6.       Pareiškėja skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-09-04 nutartį ir su ja susijusius tyrėjos 2018-07-18 bei prokurorės 2018-08-09 nutarimus. Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas netinkamai vertino BK 154 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismas neįvertino to, kad šiuo atveju paskleista tikrovės neatitinkanti informacija gali būti patikrinta. Skunde kritikuojamas teismo atliktas duomenų vertinimas, analizuojama internetinėje svetainėje pateikta informacija bei pateikiamas savo vertinimas. Pareiškėjos teigimu, panašaus turinio komentaras buvo pateiktas ir (duomenys neskelbtini) dienraštyje, kas rodo, jog šmeižimas buvo vykdomas kryptingai, sąmoningai ir tyčia, norint pažeminti, pažeisti jos garbę ir orumą.

7.       Atsiliepimų į skundą negauta.

8.       Skundas atmetamas.

9.       Skundu nesutinkama su ikiteisminio tyrimo nepradėjimu pagal pareiškėjos pareiškimą, ginčijamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-09-04 nutarties teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, o ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjos skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.

10.       BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad nepagrįstas baudžiamojo proceso pradėjimas nesant tam pakankamo pagrindo yra neleistinas, nes taip būtų pažeistos nepagrįstai įtarinėjamo žmogaus teisės. Todėl jei aiškiai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

11.       Nagrinėjamu atveju 2018-07-18 tyrėjos nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors pareiškėja skunduose teigia apie galimą nusikalstamų veiksmų pagal BK 154 str. atlikimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjos skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Priešingai subjektyviam pareiškėjos manymui, skundžiamoje teismo nutartyje bei tyrėjos ir prokurorės priimtuose nutarimuose ikiteisminio tyrimo nepradėjimo pagrindas bei motyvai išdėstyti pakankamai išsamiai, argumentuotai, ir su šiuo vertinimu skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka.

12.       BK 154 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tam, kad informaciją būtų galima vertinti kaip šmeižimą, turi būti nustatyta ne vien tai, kad ji neatitinka tikrovės, bet ir kad pati informacijos pateikimo forma yra netinkama, nepagarbi, nemaloni, žeidžianti asmenį, jo garbę ir orumą, pakertanti pasitikėjimą asmenybe, nes susieja jį su elgesiu, kuris visuomenėje vertinamas neigiamai. Kartu pažymėtina, kad šmeižimas yra tyčinis veikimas – asmuo, skleidžiantis informaciją apie žmogų, suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

13.       Kaip matyti iš pareiškėjos pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei vėliau sekusių jos skundų, pareiškėja jos šmeižimu įvardija interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), skiltyje (duomenys neskelbtini) asmens pasivadinusio „gyventojai“ pateiktus teiginius, kad neva ji buvo atleista, t.y.  „deja laikas iškelt į viešumą jų aferizmą“, „B. su priverstiniu išėjimu iš (duomenys neskelbtini)“, kurie pasak pareiškėjos, šmeižia ir žemina ją kaip (duomenys neskelbtini) darbuotoją. Tačiau tokius pareiškėjos teiginius įvertinus jos pareiškimo aplinkybių patikslinimo metu surinktų, aukštesniajam teismui pateiktų duomenų bei BK 154 str. kontekste, konstatuotina, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjos nurodomo asmens pasivadinusio „gyventojai“ kokius nors nusikalstamus veiksmus pareiškėjos atžvilgiu, pateiktoje medžiagoje nėra.

14.       Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina internetinėje svetainėje buvus patalpintą komentarą apie L. B., kad neva ji buvo atleista iš (duomenys neskelbtini), tačiau nei komentaro turinys, nei jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtina tokiais teiginiais asmenį, pasivadinusį „gyventojai“, paskleidus šmeižiamo pobūdžio informaciją (o ne nuomonę), duodančią pagrindą ikiteisminio tyrimo dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių pradėjimui ir minėto asmens veiksmų kriminalizavimui BK 154 str. kontekste. Skundą nagrinėjantis teismas pastebi, kad net, jei asmuo pasivadinęs „gyventojai“  parašė, jog B. buvo atleista, nenurodydamas jokių tai pagrindžiančių faktų ir įrodymų, tokie niekuo nepagrįsti teiginiai nelaikyti faktais ar duomenimis, kuriems taikytinas tiesos kriterijus. Kaip jau minėta, tam, kad informaciją būtų galima vertinti kaip šmeižimą, turi būti nustatyta ne vien tai, kad ji neatitinka tikrovės, bet ir kad pati informacijos pateikimo forma yra netinkama, nepagarbi, nemaloni, žeidžianti asmenį, jo garbę ir orumą, pakertanti pasitikėjimą asmenybe, nes susieja jį su elgesiu, kuris visuomenėje vertinamas neigiamai. Kartu pažymėtina, kad šmeižimas yra tyčinis veikimas – asmuo, skleidžiantis informaciją apie žmogų, suvokia, kad informacija, kurią jis viešai pateikia, yra neteisinga, be to, nemaloni nukentėjusiajam, dėl jos jis pasijus pažemintas, sugniuždytas, ir nori tokią informaciją skleisti. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog asmuo pasivadinęs „gyventojai“ pateikė informaciją, kuri pažemino pareiškėjos garbę ir orumą, pakirto pasitikėjimą ja, nes atsižvelgiant į komentare dėstomas aplinkybes, asmuo išdėstė subjektyvų požiūrį, pateikė versiją dėl, jo manymu, galimai netinkamo pareiškėjos elgesio ir subjektyvų interpretavimą dėl jos atleidimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju, komentaras buvo parašytas internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) skiltyje (duomenys neskelbtini) kuris vien savo pavadinimu suponuoja išvadą, jog joje asmenys gali išreikšti savo nuomonę, pateikti pastabas ar pasiūlymus, be to, nenustatyta, kad komentarą rašęs asmuo būtų minėtos skilties autorius ir pagal savo darbines funkcijas turėtų pareigą tikrinti pateiktus faktus. Teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog paskleista informacija apie jos atleidimą gali būti patikrinta, tačiau nėra pagrindo pripažinti, jog ši informacija pažemino pareiškėjos garbę ir orumą, pakirto pasitikėjimą ja BK 154 straipsnio 1 dalies prasme, juolab, kad iš komentaro turinio nėra pagrindo vertinti, kad asmuo ketino pateikti faktinį darbinių santykių teisinį vertinimą. Pažymėtina, kad pareiškėjos skunduose dėstomi, prielaidomis grindžiami, formalūs teiginiai bei subjektyvus įvairių su tuo susijusių aplinkybių vertinimas bei interpretavimas apie galimai nusikalstamus asmens pasivadinusio „gyventojai“ veiksmus nesudaro pagrindo BK 154 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties konstatavimui. Esant šioms aplinkybėms nėra priežasčių ikiteisminio tyrimo pradėjimui dėl pareiškėjos skunde nurodomų teiginių.

15.       Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde cituojama teismų praktika (1A-300-190/2012; 1A-641-468/2012 ) tik patvirtina, kad melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos ir, kad paskleista informacija turi būti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo, tačiau nepaneigia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėjos skunde dėstomi teiginiai dėl tyčinio jos šmeižimo yra nepagrįsti, juolab, kad komentaras pateiktas (duomenys neskelbtini) dienraštyje buvo ištrintas.

16.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju tiek tyrėja, tiek ir prokurorė motyvuotai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos pareiškimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, atmetęs pareiškėjos skundą tuo pačiu klausimu. Pareiškėjos L. B. skunde išdėstyti argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo galimumo, šiuo atveju nelaikytini pagrįstais, kad būtų pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-09-04 nutartį.

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutarė:

Pareiškėjos L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-09-04 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                            Danutė Švitinienė