Civilinė byla Nr. 2S-2126-153/2011;

pirmosios instancijos teismo teisėjas A. B.;

procesinio dokumento kategorijos: 122.1, 122.3, 122.5, 129.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės A. T. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-817-523/2011 pagal pareiškėjos antstolės A. T. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininkės L. A., suinteresuotas asmuo išieškotojas T. P.,

n u s t a t ė:

Antstolė A. T. pareiškimu prašė teismo priteisti jos naudai iš skolininkės L. A. 487,97 Lt indeksuotų vykdymo išlaidų likutį.

Pareiškime nurodė, kad antstolei vykdant Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-10-17 vykdomąjį raštą Nr. 2-658-733/2006 dėl 850 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės L. A. išieškotojo T. P. naudai, 2007-02-14 skolininkei buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Skolininkė per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjo, todėl buvo imtasi priverstinio išieškojimo veiksmų. Skola išieškota vykdomojoje byloje Nr. 0153/07/00282 ir 2008-03-31 patvarkymu Nr. 6780 pervesta išieškotojui. Išieškotojas T. P. 2007-02-14 sumokėjo 60 Lt būtinas vykdymo išlaidas. Skolininkė reikalaujamos vykdymo išlaidų sumos į antstolės nurodytą sąskaitą nepervedė.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškimą tenkintino iš dalies, priteisė iš skolininkės L. A. 150 Lt indeksuotų vykdymo išlaidų antstolės naudai.

Teismas nustatė, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0153/07/00311 medžiagos matyti, kad antstolei buvo pateiktas vykdyti 2006-10-17 Šilutės rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-658-733/2006 dėl 850 Lt išieškojimo iš skolininkės L. A.. Vykdomajame rašte nurodyti trys skolininkai (L. A., K. A. ir A. S.), kurie minėtą sumą privalėjo atlyginti solidariai. Iš 2011-05-19 siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas matyti, kad vykdomasis raštas yra įvykdytas, skola išieškota iš solidariosios skolininkės A. S.. Vykdomojoje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų 2007-02-14 raginimo įvykdyti sprendimą įteikimą L. A.. Antstolė vykdydama skolos išieškojimą 2008-02-13 areštavo skolininkei L. A. priklausantį turtą, o 2008-02-26 pranešimu informavo skolininkę apie būsimas areštuoto turto varžytynes. Kitas vykdymo veiksmas atliktas tik 2009-06-05, t. y. praėjus daugiau kaip metams. Teismas nurodė, kad nėra aišku, ar areštuotas turtas buvo parduotas, apie arešto turtui panaikinimą duomenų taip pat nėra. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš skolininkės L. A. turi būti priteista 150 Lt vykdymo išlaidų.

Atskiruoju skundu antstolė A. T. prašė panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-08-04 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta dėl šių motyvų:

1) teismas neteisingai sieja vykdymo išlaidų priteisimo klausimą su procesinių dokumentų įteikimu ar neįteikimu skolininkui. Jokios sąsajos tarp dokumento įteikimo skolininkui ir vykdymo išlaidų priteisimo CPK 604 str. nenumato. Praėjus raginime nustatytam terminui, pagrįstai buvo atlikti vykdymo veiksmai dėl 850 Lt skolos išieškojimo, todėl už vykdymo veiksmų atlikimą antstolei turi būti priteistos vykdymo išlaidos CPK 610 str. 1 d., 611 str. nustatyta tvarka. Šių teisės normų pagrindu vykdymo išlaidos turėtų būti priteistos, o ne sumažintos CPK 604 str. pagrindu;

2) skolininkė, kuriai yra įteiktas siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl apskaičiuotų vykdymo išlaidų. Teismo priteista 150 Lt suma niekaip neargumentuota ir nepagrįsta;

3) teismas neturėjo pagrindo manyti, kad antstolė nevykdė įstatymo reikalavimų ir nesiuntė skolininkei raginimo, patvarkymų, turto arešto akto nuorašų, neatliko minėtų veiksmų. Jokių įrodymų teismas tokiai išvadai neturėjo, dėl tokių įrodymų turėjimo bei vertinimo nutartyje nėra pasisakyta, todėl tokia teismo išvada nepagrįsta ir neteisėta. Teismas neįvardijo nei vieno galimai neteisėto ar nereikalingo antstolės veiksmo, o tai tik patvirtina nutarties nepagrįstumą;

4) teismas neištyrė visų rašytinių įrodymų dėl vykdymo eigos. Teismas nutartyje nurodė, kad paskutinis veiksmas atliktas 2008-02-26. Teismas turėjo įvertinti, kad 2008-04-10 buvo paskelbta L. A. paieška per policiją o tai yra pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą (CPK 627 str. 4 p.). Pagal CPK 628 str. 3 d. sustabdžius vykdymą antstolis gali tik imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Teismas neatkreipė dėmesio, kad skola iš solidarios skolininkės A. S. buvo išieškota 2008-03-31, taigi tęsti varžytynių procesą šioje byloje nebereikėjo. Dėl kitų bylų, esančių pas antstolę, taip pat dėl L. A. iškeldinimo, kuris buvo įvykdytas 2007-02-19, teismas neklausė. Dėl paskelbtos paieškos L. A. antstolė negalėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, nes skolininkė buvo surasta tik 2011 m. 5 mėn.;

5) pareiškimas teismui dėl vykdymo išlaidų priteisimo buvo pateiktas 2011-06-21. Teismas nesilaikė CPK 593 str. 2 d. nustatyto termino, pažeisdamas imperatyvias teisės normas.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė antstolio prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

Bylos duomenimis, antstolė išsiuntė 2011-05-20 registruotu laišku procesinius dokumentus (2011-05-19 siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą).

CPK 611 str. 1 d. nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Taigi CPK, reglamentuojant vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, išskiriami trys esminiai reikalavimai: 1) antstolio raštiškas siūlymas skolininkui pervesti į depozitinę sąskaitą nurodytą sumą; 2) pasiūlymo įgyvendinimas per antstolio nustatytą protingą terminą; 3) skolininkui neįvykdžius pasiūlymo – kreipiamasi į teismą. CPK 611 str. nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais. Šios normos tikslas – įgyvendinti skolininko teisę žinoti apie vykdymo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2008, 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje 3K-7-277/2008).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visų prašomų priteisti vykdymo išlaidų antstolei nepriteisė ir vykdymo išlaidas sumažino, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, kad skolininkei 2007 m. buvo įteikti procesiniai dokumentai – raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti negalima – skundžiamojoje nutartyje nurodytu pagrindu vykdymo išlaidos negali būti sumažintos, nes to nenumato įstatymas. Be to, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo klausimą, dėl kurio antstolis nesikreipė (dėl įrodymų, patvirtinančių procesinių dokumentų įteikimo 2007 m. skolininkei faktą) į teismą, ir tuo pagrindu atsisakė patenkinti antstolės pareiškimą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl vykdymo išlaidų sumažinimo negali būti pripažintos teisėtomis ir pagrįstomis, nes prieštarauja suformuotai šios kategorijos bylose teismų praktikai ir Antstolių įstatymo,  CPK 609 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 593, 611 str. reikalavimus nagrinėdamas antstolio prašymą priteisti vykdymo išlaidas, paduotą CPK 611 ir 593 straipsniuose nurodyta tvarka, neapskaičiavęs ir nenurodęs tikslios vykdymo išlaidų sumos, vykdymo išlaidas sumažino.

Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolės prašyme dėl vykdymo išlaidų priteisimo išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė. Taigi apskųstoje nutartyje nesant visiškai jokių teismo motyvų ir argumentų, kurios turėtos vykdymo procese išlaidos antstolei nepriteistos, teisėjų kolegija negali įvertinti šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, pasisakyti dėl apeliantės skunde išdėstytų argumentų. Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti nagrinėjamo klausimo esmę bei priimti nutartį dėl pareikštų konkrečių prašymų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesniosios instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Visa tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso teisės normų pažeidimai reiškia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo. Dėl nurodytų pažeidimų iš šalių atimama teisė į vieną instanciją. CPK 327 straipsnio 2 dalis leidžia tokiu atveju perduoti klausimą visą ar iš dalies pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, kadangi skundžiamoje nutartyje iš viso nepasisakoma nagrinėjamu klausimu, bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas, kuriuo remiantis galima atkurti pažeistą dalyvaujančių byloje asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmojoje instancijoje. Priešingu atveju bylos užbaigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad dalyvaujantys byloje asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismine instancija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-522/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-1227/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-5/2003).

Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkintinas, klausimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 str.,

n  u  t  a  r  i  a :

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė                                                                                       Galina Blaževič

Kolegijos teisėjos                                                                                                    Izolda Nėnienė  

                                                                                                          Neringa Venckienė