Civilinė byla Nr. e2A-527-236/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00453-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.2.; 2.4.2.12.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ŽYDRUTIS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ŽYDRUTIS“ ieškinį atsakovams V. D. ir V. D. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „ŽYDRUTIS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. D. ir V. D., prašydama įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovei neteisėtai valdomą biologinį turtą – 19 401 kg motininių karpių, kurių vidutinė rinkos kaina yra 58 203 Eur, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2005 metais įgijo tvenkinių kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini). 2006-08-17 buvo atliktas tvenkinio Nr. 7 įžuvinimas, surašytas įžuvinimo aktas, į tvenkinį Nr. 7 buvo įleista 644 kg. karpių. 2007-10-26 buvo atliktas tvenkinio Nr. 7 įžuvinimas, surašytas įžuvinimo aktas, į tvenkinį Nr. 7 buvo įleista 11 356 kg. 2007-08-02 atliktas papildomas įžuvinimas, surašytas įžuvinimo aktas, į tvenkinį Nr. 7 papildomai įleista 761 kg karpių. 2008-04-04 buvo atliktas dar vienas įžuvinimas, surašytas įžuvinimo aktas, į tvenkinį Nr. 7 papildomai įleista 6640 kg karpių. 2007 m. UAB „Žydrutis“ pradėjo prekinės žuvies auginimą, todėl buvo suteiktas veterinarinis patvirtinimas Nr. LT-23-87-001.

3.       Ieškovė UAB „ŽYDRUTIS“ pažymėjo, kad 2012 m. Pykaičių tvenkiniai buvo pripažinti geriausiais žvejybiniais tvenkiniais Lietuvoje pagal pagautos žuvies rekordinius svorius.

4.       Ieškovė nurodė, kad antstolio 2014-10-07 patvarkymu Nr. S2-37760 ekspertizės įstaigai „Lituka“ ir Ko buvo pavesta atlikti UAB „ŽYDRUTIS“ turto vertinimą. Tarp vertinamo turto buvo tvenkinys Nr. 7, esantis (duomenys neskelbtini). Antstolio padėjėja 2015-05-19 raštu Nr. S15-18147 išaiškino, kad UAB „ŽYDRUTIS“ turi teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, nurodė, kad tvenkinio Nr. 7 nustatyta turto vertė 65 500 Eur. Į šią sumą nėra įtrauktas tvenkinyje esantis UAB „ŽYDRUTIS“ nuosavybės teise priklausantis biologinis turtas. Antstolio padėjėja 2015-05-19 turto arešto aktu įvardino UAB „ŽYDRUTIS“ areštuotinus daiktus. Iš turto arešto akto Nr. S15-18126 matyti, kad areštuotas tvenkinys Nr. 7, kuris įvardinamas, kaip hidrotechninis statinys.

5.       Ieškovė UAB „ŽYDRUTIS“ pažymėjo, kad 2015-05-19 UAB „Lituka“ ir Ko CEO-50402 ataskaitos santraukoje, 1.2 punkte nurodyta, kad vertinamas turtas: pylimas (38437 m3), kanalų sistema (K-7) (5168 m3), vienuoliai (V-2-7) – 2 vnt., pralaida (P-2) – 0,75 m. skersmens, pralaida (P-7) – 0,5 m. skersmens, pralaida (P-13) – 2,25 m. skersmens žuvų suleidimo tiltelis (T-2) – 3 m3 (Rungio sistemos tvenkiniai). Vertinimas atliktas atsižvelgiant į vertinamo turto fizinę būklę, statybos metus, turto pasiūlos ir paklausos lygį. Biologinis turtas (žuvis, esanti tvenkinyje Nr. 7) nebuvo vertinamas. Pagal Žuvininkystės tarnybos duomenis ir atsižvelgiant į kitų įmonių viešai deklaruojamus įkainius, 19 401 kg motininių karpių vidutinė rinkos vertė – 58 203 Eur.

6.       Ieškovė nurodė, kad atsakovai 2017-02-21 įregistravo nuosavybės teisę į tvenkinius Nr. 6 ir Nr. 7. Tvenkinyje Nr. 7 esanti žuvis yra apskaityta UAB „ŽYDRUTIS“ buhalterinėje apskaitoje, kaip įmonės turimas biologinis turtas. Parduodant tvenkinį Nr. 7, nebuvo įkainota tvenkinyje Nr. 7 esanti žuvis, tai patvirtina minėti antstolio patvarkymai ir UAB „Lituka“ ir Ko atliktas turto vertinimas.

7.       Ieškovė UAB „ŽYDRUTIS“ nurodė, kad vienintelio akcininko 2017-04-03 sprendimu Nr. 7 buvo nuspręsta informuoti naujus savininkus V. D. ir V. D. apie žuvies paėmimą iš tvenkinio Nr. 7, laikotarpiu nuo 2017-07-15 iki 2017-07-25. Atsakovams 2017-04-25 buvo išsiųstas pranešimas apie tvenkinyje Nr. 7 esančios žuvies paėmimo laiką ir buvo prašoma pateikti atsiliepimą, kad būtų galima tinkamai suderinti žuvies paėmimo laiką. 2017-05-04 gautas atsakovų atstovo advokato S. T. 2017-05-02 atsakymas į UAB „ŽYDRUTIS“ raštą, kuriame nurodyta, jog Virginija ir V. D. kategoriškai atsisako sudaryti galimybes UAB „ŽYDRUTIS“ pasiimti jai priklausantį turtą – prekinę žuvį, tvirtindami, kad komercinės paskirties prekę įsigijo kartu su tvenkiniu Nr. 7.

8.       Ieškovės teigimu, ieškovės pagrindinė paskirtis yra pelno siekimas. Viena iš UAB „ŽYDRUTIS“ vykdomos veiklos – sportinės žvejybos organizavimas produkciniame ūkinių gyvūnų ūkyje, todėl UAB „ŽYDRUTIS“  nuosavybės teise valdė tvenkinyje Nr. 7 esančią žuvį.

9.       Ieškovė UAB „ŽYDRUTIS“ nurodė, kad atsakovai VĮ Registrų centre yra išviešinę savo nuosavybės teisę į tvenkinį Nr. 7, tačiau ne į komercinės paskirties prekę – žuvį. Nepaisant to, atsakovai apribojo ieškovės teisę disponuoti turimu biologiniu turtu, t. y. produkcine žuvimi, kuri yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą įmonės komercinę veiklą. Atsakovai atsisako sudaryti galimybes ieškovei nuosavybės teise priklausantį biologinį turtą pasiimti. Be to, žemės sklypas, esantis po tvenkiniu Nr. 7, priklauso UAB „ŽYDRUTIS“, todėl atsakovų elgesys apriboja ieškovės galimybes naudotis jai priklausančiu turtu.

10.       Ieškovės teigimu, žuvis, esanti tvenkinyje Nr. 7, pirmiausia laikytina UAB „ŽYDRUTIS“ nuosavybe, todėl įmonės savininkė turi teisę rinktis pažeistų teisių gynybos būdą ir taip įgyvendinti nuosavybės teisę į tvenkinyje Nr. 7 esantį įmonės biologinį turtą – žuvį (CK 4.37 str. ir 4.41 str.).

11.       Ieškovė pažymėjo, kad ji turėjo nuosavybės teisę ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovams, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą. Be to, ieškovė, biologinio turto savininkė, daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Antstolio padėjėjos 2015-05-19 raštu Nr. S15-18147 ieškovė buvo informuota, kad turi teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Ieškovas įvertinęs 2015-05-19 Nr. S15-18126 turto arešto akto turinį, kuriame įvardinti areštuotini daiktai, buvo įsitikinęs, kad biologinis turtas, apskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose, nėra parduodamas. Tai patvirtino UAB „Lituka“ ir Ko CEO-50402 ataskaitos santrauka, kurioje įvardintas vertinamas turtas. Minėtoje ataskaitoje nėra nurodyta, kad į parduodamo turto vertinimą nebuvo įtrauktas biologinis turtas, t. y. tvenkinyje Nr. 7 esanti žuvis. Ieškovė iki 2017-05-04 buvo įsitikinusi, kad valdo tvenkinyje Nr. 7 esantį biologinį turtą – žuvį.

12.       Ieškovė nurodė, kad šalių nesieja prievoliniai santykiai dėl ginčo objekto. Dėl tvenkinyje Nr. 7 esančios žuvies tarp šalių nebuvo sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis ar kitoks sandoris, kuris patvirtintų nuosavybės teisės perėjimą atsakovams.

13.       Atsakovai V. D. ir V. D. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14.       Atsakovai nurodė, kad 2017-02-20 su BUAB „Melsta“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią be kitų objektų, įsigijo tvenkinį Nr. 7. Sutartyje nebuvo numatyta papildomų sąlygų , susijusių su žemės sklypu, inžineriniais statiniais – tvenkiniais Nr. 6 ir Nr. 7 ar kitais priklausiniais.

15.       Atsakovų teigimu, ieškovės pažeistų teisių gynybos būdas netinkamas. Atsakovai, įsigiję ginčo tvenkinį Nr. 7, 2017-03-16 bei 2017-04-04 atitinkamai iš UAB „Padievyčio tvenkiniai” bei UAB „Kintai” įsigijo karpių įžuvinimui ir įžuvimo tvenkinį.

16.       Atsakovai pažymėjo, kad byloje paaiškėjus nusikaltimų požymiams yra pagrindas pranešti apie galimai nusikalstamus ieškovės veiksmus prokuratūrai (CPK 30 str. 1 d.).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Klaipėdos apygardos teismas 2017-10-30 sprendimu nusprendė ieškovės UAB „ŽYDRUTIS“ ieškinį atsakovams V. D. ir V. D. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo atmesti, atsakovams V. D. ir V. D. iš ieškovės UAB „ŽYDRUTIS“ priteisti po 400 Eur, iš viso 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovų V. D. ir V. D. prašymą dėl bylos medžiagos perdavimo prokuratūrai atmesti.

18.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010; 2015-07-03nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015).

19.       Teismas nustatė, kad atsakovai 2017-02-20 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bankrutavusi UAB „Melsta“ pardavė atsakovams žemės sklypą  bei inžinerinius statinius – tvenkinius Nr. 6, ir Nr. 7. Pirkimo – pardavimo sutartyje papildomų sąlygų ar išlygų, susijusių su žemės sklypu, inžineriniais statiniais – tvenkiniais Nr. 6 ir Nr. 7 ar kt. priklausiniais (pvz.: žuvimis) nebuvo numatyta. Perdavimo metu nebuvo išskirta papildomų sąlygų, todėl manytina, jog tvenkiniai perduoti su visais priklausiniais, jų neišskiriant (CK 6.317 str. 3 d.).

20.       Teismas pažymėjo, kad pagal Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį akvakultūros tvenkinių žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių savininkams. Dėl to teismas sprendė, kad aptartas specialusis įstatymas patvirtina, kad žuvų ištekliai yra akvakultūros sistemos dalis ir priklauso vandens telkinių savininkams. Ieškovė neginčija, kad tvenkinio Nr. 7 savininkai yra atsakovai.

21.       Teismas nurodė, kad atsakovai tvenkinį Nr. 7 iš BUAB „Melsta“ įgijo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka vykdymo proceso metu (pirkimo – pardavimo sutartis). Ieškovė nepateikė duomenų, jog nuo bankroto bylos iškėlimo pradžios įmonei BUAB „Melsta“ Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ieškovė administratoriui reiškė pretenzijas ar kreditorinį reikalavimą dėl ieškinyje nurodytų įmonės UAB „ŽYDRUTIS“ bankrutuojančioje įmonėje turėtų žuvies išteklių valdymo ar perleidimo. Dėl to teismas sutiko su atsakovais, kad atsakovai ginčo turtą įsigijo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka iš BUAB „Melsta“, todėl visas pretenzijas į UAB „ŽYDRUTIS“ galbūt turėtą turtą ieškovė turėjo reikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

22.       Teismas pažymėjo, kad BUAB „Melsta“ ir ieškovė buvo tarpusavyje susiję juridiniai asmenys. BUAB „Melsta“ akcininku, turinčiu 54 procentus paprastųjų vardinių akcijų buvo S. M.. Ieškovės vienintele akcininke nuo šios bendrovės įsteigimo dienos buvo ir yra S. M. sutuoktinė Z. M., kuri valdo 100 procentų ieškovės akcijų, kurias įsigijo abu būdami santuokoje. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą ar pretenzijas bankrutavusiai UAB „Melsta”, tačiau to nedarė.

23.       Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenimis BUAB „Melsta“ bankroto procedūros yra užbaigtos ir įmonė yra išregistruota (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-3- 198/2017).

24.       Teismas pažymėjo, kad išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005). Dėl to teismas sprendė, kad BUAB „Melsta“ atžvilgiu ieškovės UAB „ŽYDRUTIS“ pretenzijos į kokias nors teises ar į BUAB „Melsta” turtą yra nebegalimos (CK 2.95 str. 3 d.).

25.       Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad atsakovai įsigiję ginčo tvenkinį Nr. 7, 2017-03-16 bei 2017-04-04 atitinkamai iš UAB „Padievyčio tvenkiniai” bei UAB „Kintai” įsigijo karpių įžuvinimui (CPK 12, 178 str.).

26.       Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama pagrįsti savo reikalavimus, prie ieškinio pateikė 2006-08-17, 2007-08-02, 2007-10-26, 2008-04-04 įžuvinimo aktus. Teismas sprendė, kad minėti aktai objektyviai nepagrindė ieškinyje nurodomų žuvies įsigijimo aplinkybių, nes šie dokumentai, kaip pripažino ir ieškovė, surašyti atgaline data, be to, byloje nepateikti pirminiai įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentai – žuvies įsigijimą patvirtinantys finansiniai apskaitos dokumentai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d., CPK 12, 178 str.).

27.       Teismas taip pat darė išvadą, kad liudytojų žodiniai paaiškinimai dėl įžuvinimo ginčo tvenkinyje bylos nagrinėjimo metu taip pat nėra pakankami, nes žodiniai paaiškinimai nėra tinkamos ir privalomos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo metodikos dalis. Ieškovės nurodomi skelbimai apie tvenkinyje vykdytą sportinę žvejybą taip pat nepatvirtino ieškinyje nurodomo ir siekiamo pasiimti / atgauti žuvies kiekio.

28.       Teismas pažymėjo, kad į įmonės apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d.). Tuo tarpu, ieškovė tokiais duomenimis nedisponavo.

29.       Teismas nurodė, kad nuo ieškovės nurodomo įžuvinimo iki bankroto bylos UAB „Melsta“ iškėlimo praėjo didelis laiko tarpas. Teismas sutiko su atsakovais, kad ieškovė galėjo savo valdomą žuvį parduoti ar kitaip perleisti, žuvys galėjo neišgyventi ir pan., o po UAB „Melsta“ bankroto bylos iškėlimo bankroto procese nereiškė jokių reikalavimo dėl tokio turto, t. y. apie tai, jog tvenkiniuose yra ieškovei priklausantis biologinis turtas, ieškovė neteikė duomenų bei nereiškė pretenzijų ne tik BUAB „Melsta” bankroto administratoriui, tačiau ir antstoliui, o taip pat ir neginčijo antstolio turto perdavimo išieškotojui akto, atlikto turto vertinimo ir 2015-05-19 UAB „Lituka“ ir Ko CEO-50402 ataskaitos (Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-99-163/2015).

30.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė jos nurodomos įleistos žuvies kiekio, likusio žuvies kiekio bei šių aplinkybių nenurodinėjo BUAB „Melsta” bankroto procedūrų metu (CPK 12, 178, 197 str.). Ieškovė taip pat neįrodė, jog ji turi nuosavybės (valdymo) teisę į jos nurodomą žuvį, kad atsakovai neteisėtai valdo žuvį, kad valdymo teisę prarado be savo valios.

31.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad ieškovė neįrodė visų aplinkybių, būtinų reiškiant ieškinį vindikacijos pagrindu, todėl ieškovės ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

32.       Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas, iš ieškovės atsakovams priteistina po 400 Eur, iš viso 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33.       Teismas pagal bylos duomenis darė išvadą, kad negalima daryti neabejotinos išvados, kad nagrinėjamu atveju  yra nusikalstamos veikos požymių, dėl to netenkino atsakovų prašymo perduoti bylą prokuratūrai.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

34.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „ŽYDRUTIS“ prašo priimti naują įrodymą - 2017-11-28 UAB „Audito gairės“ auditorės L. R. ekonominės ekspertizės išvadą, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „ŽYDRUTIS“ ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

34.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė turinti nuosavybės teisę į ginčo objektą. Ieškovė pateikė įžuvinimo aktus, išrašą iš biologinio turto, įvairius sportinių varžybų skelbimus, NTR išrašą. Visi šie dokumentai patvirtina, kad biologinis turtas yra ieškovės nuosavybė, todėl atsakovai savo veiksmais neteisėtai valdo įmonei priklausantį turtą, kuris yra apskaitytas įmonės buhalterijoje.

34.2.                      Teismo posėdžio metu, antstolis patvirtino, jog biologinis turtas 2017-02-20 pirkimo - pardavimo sutartimi nebuvo parduotas, kadangi neturėjo biologinio turto vertinimo metodikos. Šio liudytojo parodymai patvirtina, kad atsakovai, ieškovei priklausantį turtą, valdo neteisėtai. Antstolis vykdė turto pardavimo iš varžytinių procesą, jo parodymai patvirtino, jog jam buvo žinoma apie biologinį turtą ir jo priklausomumą ieškovei.

34.3.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutartyje papildomų sąlygų ar išlygų, susijusių su žemės sklypu, inžineriniais statiniais – tvenkiniais Nr. 6 ir Nr. 7 ar kt. priklausiniais (pvz.: žuvimis) nebuvo numatyta. Tačiau minėta sutartimi turtas buvo aiškiai apibrėžtas.

34.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad žuvis yra tvenkinio priklausinys. Biologinis turtas, t. y. motininiai karpiai, negali būti laikomi tvenkinio priklausiniu, nes karpiai gali būti perkeliami iš vieno tvenkinio į kitą, be to, tvenkinys gali tinkamai funkcionuoti ir be minėtų karpių.

34.5.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, todėl nepagrįstai nurodė, kad perdavimo metu nebuvo išskirta papildomų sąlygų, todėl manytina, jog tvenkiniai perduoti su visais priklausiniais, jų neišskiriant.

34.6.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovai tvenkinį Nr. 7 iš BUAB „Melsta“ įgijo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka vykdymo proceso metu (pirkimo – pardavimo sutartis), pretenzijų BUAB „Melsta“ nereiškė. Tačiau ieškovės teisės vykdymo metu nebuvo pažeidžiamos, kadangi ieškovei priklausantis biologinis turtas nebuvo traukiamas į realizuojamo turto sąrašą ir nebuvo parduodamas. Ieškovės teisės buvo pažeistos tik tada, kai atsakovai atsisakė grąžinti ieškovei jai priklausantį biologinį turtą.

34.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė galėjo savo valdomą žuvį parduoti ar kitaip perleisti, žuvys galėjo neišgyventi ir pan.

34.8.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, kadangi atsakovų atsiliepime nurodytų argumentų ir aplinkybių perkėlimas į sprendimą neturėtų būti laikomas tinkamu įrodymų vertinimu. Be to, teismas, perkeldamas iš atsakovų atsiliepimo dalį nuostatų nedetalizuoja, kodėl minėtos nuostatos yra laikytinos pagrįstomis, o ieškovės pateikti įrodymai ir liudytojų duoti parodymai laikytini nepakankamais.

34.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojų antstolio K. K., R. M., V. R. ir M. R. duotų parodymų.

34.10.                      Ekonominės ekspertizės išvada paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovė neįrodė turimo biologinio turto nuosavybės teisės.

35.       Atsiliepime į ieškovės UAB „ŽYDRUTIS“ apeliacinį skundą atsakovai V. D. ir V. D. prašo atmesti ieškovės prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-30 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovei 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovams, apie ieškovės galimai nusikalstamą veiką pranešti prokuratūrai. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

35.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.317 straipsnio 3 dalies nuostatas, jog turto perdavimo metu daiktai perduodami su visais jo priklausiniais, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Teismas tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes, jog pirkimo – pardavimo sutartyje papildomų sąlygų ar išlygų, susijusių su žemės sklypu, inžineriniais statiniais – tvenkiniais Nr. 6 ir Nr. 7 ar kt. priklausiniais (pvz.: žuvimis) nebuvo numatyta.

35.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įmonei BUAB „Melsta“ pasibaigus dėl bankroto ir ją išregistravus, jokios pretenzijos nėra galimos.

35.3.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi. Ieškovė neginčijo fakto, kad tvenkinio Nr. 7 savininkais ir vandens telkinyje Nr. 7 naudotojais yra atsakovai, todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad žuvis negali būti laikoma pagrindinio daikto (tvenkinio) priklausiniu.

35.4.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir teisingai vadovavosi teismų praktikas dėl vindikacinio ieškinio.

35.5.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad 2006-08-17, 2007-08-02, 2007-10-26, 2008-04-04 įžuvinimo aktai objektyviai nepagrindė ieškinyje nurodomų žuvies įsigijimo aplinkybių, nes šie dokumentai, kaip pripažino ir ieškovė, surašyti atgaline data.

35.6.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad BUAB „Melsta“ ir UAB „ŽYDRUTIS“ buvo tarpusavyje susiję juridiniai asmenys.

35.7.                      Apeliantės prašymas priimti naujus įrodymus yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

35.8.                      Apeliantės išvada dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra subjektyvi, kadangi pirmosios instancijos teismas vertino ne pavienius įrodymus, bet jų visumą ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

35.9.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog žuvis ginčo tvenkinyje priklauso ieškovei.

35.10.                      Prokuratūrai turi būti pranešta dėl ieškovės vykdomos galimai apgaulingos apskaitos atbuline data surašytų apskaitos dokumentų (CPK 300 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

36.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų

37.       Nagrinėjamu atveju ieškovė (apeliantė) UAB „ŽYDRUTIS“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2017-11-28 UAB „Audito gairės“ auditorės L. R. ekonominės ekspertizės išvadą ir prašo priimti ją į bylą. Apeliantės teigimu, audito išvados pirmosios instancijos teismo metu pateikti negalėjo, nes teismo posėdžio meto nebuvo išsakoma dvejonių dėl netinkamų ieškovės UAB „ŽYDRUTIS“ apskaitos dokumentų.

38.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima apeliantės pateiktą 2017-11-28 UAB „Audito gairės“ auditorės L. R. ekonominės ekspertizės išvadą į bylą ir ją vertina.

Dėl biologinio turto (žuvies) išreikalavimo

39.       Byloje nustatyta, kad pagal Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-389-198/2012 išduotą 2014-01-21, dėl 331 238,92 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „ŽYDRUTIS“ išieškotojo BUAB „Melsta” naudai antstolio K. K. padėjėjos 2014-07-14 surašytu turto arešto aktu Nr. S2-25820 areštuotas turtas, įskaitant tvenkinius Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr.7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Antstolio K. K. padėjėja 2015-09-07 raštu Nr. S15-31832 pateikė siūlymą pasiimti neparduotą iš varžytynių turtą išieškotojui BUAB „Melsta” bankroto administratoriui. BUAB „Melsta” bankroto administratorius 2015-09-21 raštu Nr. 47 dėl siūlymo informavo antstolio K. K. kontorą, kad BUAB „Melsta” kreditorių komitetas nutarė perimti antrosiose varžytynėse neparduotą skolininko UAB „ŽYDRUTIS“ nekilnojamąjį turtą.

40.       Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovai V. D. ir V. D. 2017-02-20 su BUAB „Melsta” sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią BUAB „Melsta” pardavė atsakovams žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei tvenkinius Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr.7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2017-02-20 pirkimo – pardavimo sutartyje šalys papildomų sąlygų ar apribojimų, susijusių su žemės sklypu ir tvenkiniais Nr. 6 ir Nr. 7 bei jų priklausiniais nenumatė.  

41.       Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010; 2015-07-03nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015).

42.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tvenkiniai Nr. 6 ir Nr. 7 bankroto procedūrose vykdymo proceso metu iš ieškovės perėjo  BUAB „Melsta“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė (apeliantė) būtų ginčijusi vykdymo veiksmus, būtų reiškusi reikalavimus BUAB „Melsta“ bankroto byloje, taip pat būtų ginčijusi BUAB „Melsta“ sudarytus sandorius. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė neįrodė, jog valdymą prarado be savo valios. Valdymas biologinio turto (žuvies) be teisės naudotis vandens telkiniu negalimas. Byloje nėra duomenų ir ieškovė neįrodė, kad po tvenkinio Nr. 7 nuosavybės teisės perėjimo BUAB „Melsta“ ieškovė turėjo teisę naudotis tvenkiniu Nr. 7. Dėl to nepagrįsti ieškinio ir apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė iki 2017-05-04 buvo įsitikinusi, kad valdo tvenkinyje Nr. 7 esatį biologinį turtą – žuvį, kad ieškovės teisės vykdymo metu nebuvo pažeidžiamos, kadangi ieškovei priklausantis biologinis turtas nebuvo traukiamas į realizuojamo turto sąrašą ir nebuvo parduodamas, ieškovės teisės buvo pažeistos tik tada, kai atsakovai atsisakė grąžinti ieškovei jai priklausantį biologinį turtą.

43.       Teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagal Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį akvakultūros tvenkinių žuvų ištekliai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių savininkams ir kad aptartas specialusis įstatymas patvirtina, kad žuvų ištekliai yra akvakultūros sistemos dalis ir priklauso vandens telkinių savininkams, o ieškovė neginčija, kad tvenkinio Nr. 7 savininkai yra atsakovai. Aplinkybė, kad Žuvininkystės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius žvejybos, žuvų išteklių valdymo, išsaugojimo ir atkūrimo, akvakultūros, žuvų perdirbimo ir žuvininkystės produktų tiekimo rinkai srityse, netrukdo šio įstatymo nuostatų taikyti ginčo santykiams. Žuvininkystės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo tikslas – užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, žuvininkystės ekonomiką, žvejų, žuvų augintojų, perdirbėjų ir vartotojų interesus.

44.       CK 6.317 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu sutartis nenumato ko kita, pardavėjas privalo perduoti daiktus kartu su jų priklausiniais ir priedais tokios būklės, kokia buvo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. CK 4.14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai.

45.       Bylos duomenys patvirtina, kad tvenkinio Nr. 7 nuosavybės perėjimo iš ieškovės kitiems asmenims atveju papildomų sąlygų ar apribojimų, susijusių su tvenkiniu Nr. 7 bei jo priklausiniais nebuvo nustatyta. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tvenkiniai perduoti su visais priklausiniais, jų neišskiriant (CK 6.317 str. 3 d.).

46.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl pagrindų vindikacijai nebuvimo.

Dėl biologinio turto (žuvies) įsigijimo ir valdymo

47.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius dėl biologinio turto (žuvies) dydžio ir jo valdymo.

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė neįrodė jos nurodomos įleistos žuvies kiekio, likusio žuvies kiekio bei šių aplinkybių nenurodinėjo BUAB „Melsta” bankroto procedūrų metu (CPK 12, 178, 197 str.), taip pat ieškovė neįrodė, jog ji turi nuosavybės (valdymo) teisę į jos nurodomą žuvį, kad atsakovai neteisėtai valdo žuvį, kad valdymo teisę prarado be savo valios.

49.       Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

50.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) kartu su ieškiniu pateikė 2006-08-17, 2007-08-02, 2007-10-26, 2008-04-04 įžuvinimo aktus. Pati ieškovė pripažino, kad minėti dokumentai buvo surašyti atgaline data, be to, byloje nėra pateikti pirminiai įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentai – žuvies įsigijimą patvirtinantys finansiniai apskaitos dokumentai.

51.       Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atgaline data surašyti  įžuvinimo aktai objektyviai nepagrindė ieškinyje nurodomų žuvies įsigijimo aplinkybių. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad liudytojų žodiniai paaiškinimai dėl įžuvinimo ginčo tvenkinyje bylos nagrinėjimo metu taip pat nėra pakankami, nes žodiniai paaiškinimai nėra tinkamos ir privalomos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo metodikos dalis.

52.       Su apeliaciniu skundu pateikta į bylą 2017-11-28 UAB „Audito gairės“ auditorės L. R. ekonominės ekspertizės išvada (toliau – ir Išvada) nepatvirtina ieškovės nurodomų aplinkybių ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kadangi sudaryta atgaline data netinkamai surašytų įžuvinimo aktų pagrindu. Tokia Išvada negali pateisinti netinkamo pagal įstatymus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Išvada padaryta remiantis tik ieškovės pateiktais duomenimis. Išvadoje nurodyta, kad Išvada padaryta 2017-02-20 dienai pagal UAB „ŽYDRUTIS“ 2016 ūkinių metų finansinės atskaitomybės analizę. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje nėra skyręs ekspertizės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo remiantis minėta Išvada kaip tinkamu įrodymu.

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodomi skelbimai apie tvenkinyje vykdytą sportinę žvejybą taip pat nepatvirtina ieškinyje nurodomo ir siekiamo pasiimti / atgauti žuvies kiekio.

54.       Kaip minėta, valdymas biologinio turto (žuvies) be teisės naudotis vandens telkiniu negalimas. Byloje nėra duomenų ir ieškovė neįrodė, kad po tvenkinio Nr. 7 nuosavybės teisės perėjimo BUAB „Melsta“ ieškovė turėjo teisę naudotis tvenkiniu Nr. 7.

55.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė biologinio turto (žuvies) įsigijimo aplinkybių, neįrodė biologinio turto (žuvies) valdymo.

Dėl įrodymų vertinimo

56.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, kadangi atsakovų atsiliepime nurodytų argumentų ir aplinkybių perkėlimas į sprendimą neturėtų būti laikomas tinkamu įrodymų vertinimu, kad teismas, perkeldamas iš atsakovų atsiliepimo dalį nuostatų nedetalizavo, kodėl minėtos nuostatos yra laikytinos pagrįstomis, o ieškovės pateikti įrodymai ir liudytojų duoti parodymai laikytini nepakankamais, kad nepagrįstai nevertino liudytojų antstolio K. K., R. M., V. R. ir M. R. duotų parodymų. Kaip minėta, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad liudytojų žodiniai paaiškinimai dėl įžuvinimo ginčo tvenkinyje bylos nagrinėjimo metu taip pat nėra pakankami, nes žodiniai paaiškinimai nėra tinkamos ir privalomos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo metodikos dalis.

57.       Dėl su apeliaciniu skundu pateiktų į bylą įrodymų teisėjų kolegija pasisakė šios nutarties 52 punkte.

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

59.       Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

60.       Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-0-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018).

61.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantė objektyviais duomenimis nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl biologinio turto (motininių karpių) išreikalavimo. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su atitinkamomis teismo išvadomis, apeliuoja į galimus procesinius pažeidimus, kurie apeliacinės kontrolės metu nepasitvirtino. Apeliantas nepateikė objektyvių duomenų ir neidentifikavo įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes.

62.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.

Dėl pranešimo prokurorui apie nusikaltimo požymius

63.       Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apie ieškovės UAB „ŽYDRUTIS“ galimai nusikalstamą veiką pranešti prokuratūrai. Atsakovų teigimu, prokuratūrai turi būti pranešta dėl ieškovės vykdomos galimai apgaulingos apskaitos atbuline data surašytų apskaitos dokumentų.

64.       CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

65.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima daryti neabejotinos išvados, kad nagrinėjamu atveju yra nusikalstamos veikos požymių, dėl to netenkino atsakovų prašymo perduoti bylą prokuratūrai.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

66.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

67.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

68.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė (apeliantė) UAB „ŽYDRUTIS“, teikdama ieškinį, apeliacinį skundą ir siekdama apginti savo tariamai pažeidžiamas teises, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

69.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

70.       Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

71.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-30 sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

72.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

73.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantei UAB „ŽYDRUTIS“ nepriteistinas (CPK 93, 98 str.).

74.       Atsakovai V. D. ir V. D. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.