Byla Nr. T-1623-753/2023

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01898-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1  

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 20 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. P. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 29 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 4 mėnesių 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. gegužės 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo paskatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs itin didelę skirtos bausmės dalį. Akcentuotina, kad asmuo bausmės atlikimą tęsia atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (pusiaukelės namuose), kas neabejotinai rodo, kad administracija įvertino jo daromą pažangą bausmės atlikimo metu ir stebimus teigiamus elgesio pokyčius. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. P. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2009 m. spalio 5 d., pabaiga – 2024 m. spalio 5 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. 

Socialinio tyrimo išvada ir Komisijos nutarimas patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, neturi problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo specialybę, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, sugeba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, lankė AA/AN užsiėmimų ciklą, šiuo metu lanko AA savaitinius užsiėmimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

A. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal subendrintą nuosprendį už daugiau nei vienos nusikalstamos veikos padarymą, tarp jų ir už labai sunkios (sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį) nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nepatvirtino teismo pasitikėjimo ir pažeidė bausmės vykdymo visuomenėje sąlygas, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagal „OASys“ metodiką A. P. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau net ir esant žemai rizika išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keli iš aptartų dinaminių kriminogeninių veiksnių yra fiksuojami kaip ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu ir smurtinio elgesio istorija, o iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką, dėl kurios įvykdymo asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio panaudodamas smurtą. Vis tik bylos duomenimis nėra fiksuota, kad šią probleminę sritį nuteistasis, bausmės atlikimo laikotarpiu iki 2021 m., būtų stengęsis koreguoti, kadangi nenustatyta, jog siekiant koreguoti šias problemines sritis būtų dalyvavęs kokiose nors elgesio keitimo programose, susijusiose būtent su alkoholio vartojimu ir smurtinio elgesio valdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka už smurto naudojimą prieš kitus asmenis. Todėl tai, kad nuteistasis tik nuo 2021 m. pradėjo spręsti alkoholio vartojimo problemą ir pradėjo dalyvauti kas savaitiniuose AA užsiėmimuose, teismo nuomone, negali būti vertinama kaip aplinkybe patvirtinančia, kad bausmės tikslai, juos įgyvendinant įkalinimo įstaigoje, jau yra pasiekti. Be to ir aplinkybė, kad paleistas lygtinai nuteistasis A. P. turės gyvenamąją vietą nėra laikoma išskirtinai teigiama ar apsaugančia nuo pakartotinės nusikalstamo elgesio raiškos, kadangi kaip bylos duomenys patvirtina, gyvenamąją vietą nuteistasis turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, bet tai jo nuo priešingo teisei elgesio neapsaugojo.

Pažymoje dėl nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo nurodyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis keturiolika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų dvylika karų skirtos nuobaudos, dvidešimt du kartus skatintas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažeidimus A. P. darė ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje – 2011 m., bet ir vėlesnėje jos vykdymo stadijoje – 2012-2013 m., 2015 m. ir 2017-2020 m., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam jau buvo puikiai žinomos. Nors 2010 m. nuteistajam skirta pirmoji skatinimo priemonė, ir nuo 2012 m. pradėtas skatintas už gerą darbą, elgesį, tačiau ir toliau jo elgesys išimtinai teigiamas neišliko, skatinimus keitė pažeidimai, susiję su įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymu, alkoholinių gėrimų vartojimu, fizinio smurto naudojimu. Po paskutinio pažeidimo padarymo A. P. skatintas vos šešis kartus. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Aptartų duomenų visumoje spręstina, jog nors nuteistojo elgesys šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau kol kas šių teigiamų pokyčių vienareikšmiai vertinti dar negalima, kadangi egzistuoja ir itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, aptartos aukščiau. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama bausmė nėra savitikslis dalykas, juo labiau, kad BK 41 straipsnyje įtvirtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir tokia įstatyminė nuostata suponuoja išvadą, kad asmuo, teismo pripažintas kaltu, privalo patirti tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus, kurie būtų aktualūs įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus. Tuo tarpu keletas iš bausmės tikslų yra asmens nubaudimas ir valstybės siekis paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Itin trumpas laisvės atėmimo bausmės atlikimas struktūruotoje aplinkoje, taikant lygtinio paleidimo institutą, visuomenėje gali sudaryti prielaidas spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, šiuo atveju A. P. neatliktos bausmės dalis (1 metai 4 mėnesių 10 dienų) dar yra didelė ir teismas negali spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas akcentuoja, kad pataisos procesas yra reikalaujantis nuoseklios, ilgalaikės, įtikinančios nuteistojo asmens elgesio korekcijos, kuri būtų akivaizdi, kad asmuo yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi, o tokios išvados, A. P. atžvilgiu, daryti dar nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. P. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam A. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                                                            Rasa Balsevičienė