Civilinė byla Nr. e2A-487-803/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27104-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Andesta“, atsakovių R. K. ir mažosios bendrijos „Randesta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovės UAB „Andesta“ ieškinį atsakovėms R. K. ir MB „Randesta“ dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Andesta“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovių R. K. ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Randesta“ 20 980,93 Eur nuostolių; priteisti iš atsakovės R. K. 3 000,00 Eur nuostolių atlyginimą; įpareigoti atsakovę MB „Randesta“ pakeisti juridinio asmens pavadinimą ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Juridinių asmenų registre įregistruoti atitinkamus pakeitimus; priteisti iš atsakovių 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Andesta“ buvo įsteigta 2009 m. spalio 15 d. kaip individuali A. P. įmonė, 2010 m. gegužės 27 d. jos teisinė forma iš individualios įmonės buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę. Nuo pat įsteigimo pagrindinė ir vienintelė ieškovės veikla buvo dokumentų vertimo paslaugų teikimas. Vienintelei ieškovės akcininkei, steigėjai ir direktorei A. P. 2013 m. gegužės 2 d. perleidus įmonės akcijas ir pasitraukus iš direktorės pareigų, ieškovė su atsakove R. K. 2013 m. gegužės 2 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ji nuo 2013 m. gegužės 2 d. buvo priimta dirbti direktorės pareigose. Nuo 2009 m. spalio 15 d. UAB „Andesta“ egzistavo veikiantis verslo modelis – buvo nuomojamos patalpos (duomenys neskelbtini), naudojamasi telekomunikacinėmis paslaugomis, įmonė turėjo baldus ir būtinas technines priemones (kompiuterį, telefono aparatus, dokumentų segimo ir įrišimo priemones, biuro reikmenis ir kt.) vertimo paslaugų teikimui, egzistavo pastovių klientų ratas, su ieškove bendradarbiavo konkretūs vertėjai. Tuo tarpu atsakovė R. K. iki darbo ieškovės direktorės pareigose pradžios niekada neužsiėmė dokumentų vertimo veikla ir visas šio verslo žinias įgijo išimtinai tik ieškovės dėka. Darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2015 m. spalio 9 d. jos pačios prašymu. Po atsakovės atleidimo paaiškėjo, kad ji 2015 m. rugsėjo 10 d., t. y. dar būdama ieškovės direktore, įsteigė su ieškove tiesiogiai konkuruojantį (vertimo veikla užsiimantį) juridinį asmenį MB „Randesta“ ir pažeisdama ieškovės teisę į juridinio asmens pavadinimą, įsteigtai mažajai bendrijai pasirinko pavadinimą, klaidinamai panašų į ieškovės pavadinimą (prie ieškovės pavadinimo prirašydama tik vieną „R“ raidę) ir siuntinėjo ieškovės klientams tikrovės neatitinkančią informaciją neva ieškovė pakeitė pavadinimą. Nurodė, kad prieš paskiriant atsakovę ieškovės direktore, ieškovės pelnas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. iš vertimų verslo vidutiniškai buvo apie 1 688,10 Eur per mėn., atsakovės vadovavimo laikotarpiu – 962,17 Eur per mėn., tuo tarpu nutraukus darbo sutartį su atsakove, pelnas drastiškai krito ir nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2018 m. birželio mėn. sudarė tik 343,96 Eur per mėn. Pelno kritimą tiesiogiai nulėmė neteisėti atsakovės veiksmai perimant iki tol su ieškove bendradarbiavusius vertėjus ir pagrindinius ieškovės klientus bei atlikus kitus neteisėtus veiksmus. Ieškovės vertinimu, ji dėl atsakovės neteisėtai perimto verslo patyrė 19 782,87 Eur nuostolių, apskaičiuotų kaip skirtumas tarp vidutinio ieškovės 2013-2015 m. (t.y. atsakovės darbo metu) uždirbto pelno ir vidutinio pelno, ieškovės uždirbto po darbo sutarties nutraukimo.

2.       Ieškovės teigimu, atsakovė internetinėse verslo duomenų bazėse vietoje ieškovės rekvizitų visur nurodė mažosios bendrijos rekvizitus ir tyčia sunaikino (ištrynė) ieškovės internetinę svetainę andesta.lt, ko pasekoje ieškovė patyrė 220,00 Eur išlaidų naujos svetainės sukūrimo išlaidų. Be to, atsakovė savavališkai, be jokio pagrindo 2015 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutraukė ieškovės faktinės veiklos vykdymo vietos patalpų nuomos sutartį. Atsakovė tas pačias patalpas persinuomojo mažosios bendrijos vardu. Nei apie 2013 m. gegužės 8 d. negyvenamų patalpų subnuomos sutarties Nr. 283/Ns nutraukimą, nei apie jų persinuomojimą mažosios bendrijos vardu, atsakovė ieškovės neinformavo ir jokio sutikimo ar pritarimo šiems veiksmams negavo. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovė buvo priversta skubiai ieškoti kitų patalpų nuomai ir 2015 m. rugsėjo 29 d. pavyko surasti vieninteles tuo metu laisvas buvusias panašaus dydžio patalpas tame pačiame pastate pas tą patį nuomotoją, tačiau dėl kiek didesnio ploto skyrėsi jų kaina – už 29,10 kv. m patalpų nuomą reikėjo mokėti po 145,50 Eur per mėnesį, todėl ieškovė už patalpų nuomą nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. spalio 31 d. permokėjo 71,94 Eur daugiau, nei kad būtų mokėjusi už buvusių patalpų nuomą. Dėl nenustatytų asmenų vandališkų veiksmų (kuomet buvo dažais ištepliotos ieškovės išsinuomotų patalpų durys) – ieškovė buvo priversta patalpų ieškotis kitur ir pavyko išsinuomojo 24 kv. m dydžio patalpas, už kurių nuomą kiekvieną mėnesį reikėjo mokėti po 174,24 Eur, todėl nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2016 m. liepos 31 d. ieškovė permokėjo 906,12 Eur daugiau, nei kad būtų mokėjusi už atsakovės užvaldytas patalpas. Nurodytos už patalpų nuomą ieškovės permokėtos sumos laikytinos jos patirtais nuostoliais, todėl konstatuotina, kad vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, dėl šių nuostolių atsirado solidarioji atsakovės R. K. ir MB „Randesta“ atsakomybė.

3.       Be to, atsakovė R. K. vadovavimo ieškovei metu nesilaikė buhalterinės apskaitos reikalavimų ir netinkamai organizavo įmonės apskaitą – atsakovės atleidimo dieną neperdavė ieškovei didžiosios dalies apskaitos dokumentų, neparengė 2013 ir 2014 m. ieškovo finansinių ataskaitų bei visos buhalterinės apskaitos tvarkymą organizavo netinkamai ir aplaidžiai. 2015 m. rugsėjo 10 d. atsakovė, veikdama ieškovės vardu, be jokios priežasties nutraukė darbo sutartį su buhaltere bei neužtikrino, kad buhalterė perduotų apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas. Nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki pat atsakovės atleidimo 2015 m. spalio 9 d., ieškovės apskaita apskritai nebuvo vedama, nes ieškovė neturėjo nei buhalterės, nei sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu, nors atsakovė buvo tiesiogiai atsakinga už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai (apskaitos registrai ir buhalterinių sąskaitų likučiai) po atsakovės darbo sutarties nutraukimo taip niekada ir nebuvo perduoti ieškovei. Dėl šių aplinkybių ieškovė buvo priversta visą 2013-2015 m. buhalterinę apskaitą atkurti ir suvesti iš naujo, dėl to buvo patirta 3 000,00 Eur išlaidų. Atkūrus apskaitą paaiškėjo, kad ji buvo aplaidžiai ir netinkamai tvarkoma nuo pat atsakovės vadovavimo ieškovei pradžios. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalo atlyginti patirtas išlaidas už ieškovės 2013-2015 m. buhalterinės apskaitos atkūrimą, pakartotinį suvedimą ir klaidų ištaisymą.

4.       Bendra nuostolių, susidariusių dėl atsakovės R. K. fiduciarinių pareigų pažeidimo, iš esmės neteisėto veikimo perimant ieškovės verslą ir netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo, atlyginimą, suma yra 23 980,93 Eur. Ieškovės manymu, dėl 20 980,93 Eur nuostolių (susidedančių iš 19 782,87 Eur negauto pelno, 220,00 Eur internetinės svetainės sukūrimo išlaidų, 71,94 Eur ir 906,12 Eur nuomos mokesčio permokų) atlyginimo solidariai atsakingomis laikytinos atsakovė R. K. ir MB „Randesta“, o dėl 3000,00 Eur nuostolių (susidariusių dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo) atsakinga laikytina atsakovė R. K..

5.       Ieškovė taip pat nurodo, kad buvo įsteigta 2009 m. spalio 15 d. ir nuo pat įregistravimo iki šiol naudoja pavadinimą „Andesta“, turi sukūrusi internetinę svetainę www.andesta.lt ir naudoja el. paštą su tokiu pačiu plėtiniu (@andesta.lt) bendravimui su klientais. Simbolinio žodžio „Andesta“ kilmė yra ieškovės steigėjos A. P. ir jos sutuoktinio A. vardų junginys: A. ir A., juos sujungiant balse „e“. Atsakovė R. K. būdama ieškovės direktore, įsteigė su ieškove tiesiogiai konkuruojantį (vertimo veikla užsiimantį) juridinį asmenį MB „Randesta“. Atsakovė, pažeisdama ieškovės teisę į juridinio asmens pavadinimą, savo įsteigtam juridiniam asmeniui sąmoningai ir tikslingai pasirinko pavadinimą, klaidinamai panašų į ieškovės pavadinimą – prie pavadinimo „Andesta“ prirašydama tik vieną „R“ raidę, kuri, tariant pavadinimą, beveik negirdima. Atsakovės įsteigta mažoji bendrija sąmoningai ir tikslingai pažeidžia ieškovės teises į jos pavadinimą, todėl ieškovė prašo įpareigoti mažąją bendriją nutraukti neteisėtą ieškovės pavadinimo naudojimą ir pakeisti mažosios bendrijos pavadinimą į kitą pavadinimą, neturintį klaidinamai panašių savybių su ieškovės pavadinime esančiu žymeniu „Andesta“.

6.       Atsakovės R. K. ir MB „Randesta“ su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad UAB „Andesta“ buhalterinę apskaitą iki atsakovei R. K. tampant ieškovės įmonės direktore tvarkė UAB „Tik apskaita“, vadovaujama R. P., kuri faktiškai ir vedė visą įmonės buhalterinę apskaitą. Atsakovei įmonės buhalteriniai dokumentai ir ataskaitos nebuvo tinkamai pateiktos, dalis dokumentų pateikti be jokio priėmimo-perdavimo akto 2013 m. rugpjūčio mėnesį, faktiškai visi turimi įmonės buhalteriniai ir kiti dokumentai buvo saugojami UAB „Andesta“ patalpose, buhalterinę apskaitą buhalterė R. P. vedė buhalterinės apskaitos programos pagalba. UAB „Andesta“ balansas už 2012 metus buvo pateiktas tik 2013 m. gruodžio mėnesį, o tokia situacija susidarė dėl aplaidaus ir netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kurį vedė UAB „Tik apskaita“ ir buhalterė R. P.. Nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio įmonėje buhaltere dirbo R. B., kuri darbuotojo pareiškimu buvo atleista iš darbo 2015 m. rugsėjo mėnesį. Nurodė, kad atsakovės R. K. ir tuometinio UAB „Andesta“ akcininko bendrų sprendimų neradimas dėl buhalterinės apskaitos klaidų, kurias padarė UAB „Tik apskaita“, buvo viena iš priežasčių, kuri paskatino atsakovę nutraukti darbo sutartį su ieškove UAB „Andesta“. Pažymėjo, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už netinkamą ieškovės įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, nes nagrinėjamu atveju ne dėl jos kaltės apskaita buvo tvarkoma netvarkingai ir jai nekyla pareiga apmokėti reikalaujamų 3000 Eur už buhalterinės apskaitos atstatymą už 2013-2015 metus. Buhalterinės apskaitos duomenys buvo suvesti buhalterei R. B. priklausančioje buhalterinės apskaitos programoje. R. B., prieš nutraukiant su ja darbo sutartį pateikė visus buhalterinės apskaitos dokumentus, o nutraukus su ja darbo sutartį, nuolat teikė reikiamus duomenis iš buhalterinės apskaitos programos.

7.       2015 metų rudenį atsakovė R. K. iš ieškovės savininko/akcininko A. P. sužinojo, kad pastarasis rengiasi parduoti įmonės UAB „Andesta“ akcijas. A. P. informavo atsakovę, kad jau žino akcijų pirkėją ir ji bus J. Z., kuri ne kartą lankėsi UAB „Andesta“ patalpose, pokalbio su A. P. metu pati nurodė, kad bus keičiamas įmonės veiklos pobūdis, o atsakovei R. K. teks išeiti iš darbo, nes J. Z., nusipirkusi UAB „Andesta“ akcijas ir taps naująja įmonės UAB „Andesta“ direktore. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė R. K. dar 2015 m. rugpjūčio mėnesį pateikė A. P. prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnį ir 2015 m. spalio 9 d. su ja buvo nutraukta darbo sutartis, nuo to laiko ji nebuvo prileidžiama prie jokių įmonės dokumentų. Taigi 2015 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė jau žinodama, kad turės pasitraukti iš UAB „Andesta” direktorės pareigų, įkūrė įmonę MB „Randesta” su tikslu pradėti nuosavą verslą. Pabrėžė, kad atsakovės ir ieškovės darbo sutartyje nebuvo jokio susitarimo dėl nekonkuravimo, nutraukus darbo sutartį, be to, su atsakove UAB „Andesta” nebuvo pasirašiusi jokių konfidencialumo ar panašių susitarimų. Pažymėjo, kad iki šio ieškinio pateikimo ieškovė nebuvo pareiškusi jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl atsakovių vykdomos veiklos, jos konkurencinio pobūdžio ar atsakove MB „Randesta” pavadinimo panašumo, ieškinys dėl nuostolių atlyginimo buvo pareikštas tik praėjus daugiau nei dviems su puse metų po atsakovės R. K. atleidimo iš UAB „Andesta“. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą su tariamu teisės pažeidimu dėl savo verslo nesėkmių kaltindama atsakoves. Vienintelis įrodymas, kuriuo yra grindžiamas nuostolių paskaičiavimas yra 2018 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Andesta“ vertimų verslo peliningumo apskaičiavimo lentelė, tačiau nėra pateikti jokie ieškovės UAB „Andesta“ finansinės atskaitomybės ar kiti buhalteriniai dokumentai, kurių pagrindu būtų galima patikrinti nurodytoje lentelėje įrašytus duomenis apie ieškovės UAB „Andesta“ gautą pelną nurodytais laikotarpiais, todėl pagrįsta išvada, kad nurodyta lentelė negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas, vertinant ieškovės UAB „Andesta“ gautą pelną ir apskritai vertimų verslo pelningumą kaip tokį. Taip pat nėra pateikto nė vieno įrodymo, iš kurio galima būtų spręsti, kad ieškovė būtų iš anksto pagrįstai planavusi gauti tokio dydžio grynąjį pelną per daugiau nei du su puse metų (taip nurodomas laikotarpis, per kurį neva susidarė negautos pajamos). Ieškovė neįrodė, jog būtent dėl atsakovių neteisėtų veiksmų galėjo netekti tam tikrų klientų ar vertėjų. Taip pat nėra įrodytas joks atsakovės neteisėtas poveikis nurodytiems klientams bei priežastinis ryšys tarp tokio poveikio ir negautų pajamų. Tam tikrų klientų praradimą, pelno mažėjimą galėjo lemti aibė veiksnių: vertimo paslaugų kokybės suprastėjimas, konkurencingumo rinkoje padidėjimas, vertimo paslaugų paklausos mažėjimas ir pan.

8.       Atsakovė pažymėjo, jog nepripažįsta kaltinimų, jog neva ji sunaikino andesta.lt interneto svetainę. Atsakovei prieš darbo sutarties nutraukimą buvo žinoma, jog interneto svetainę andesta.lt reikėjo atnaujinti ir nieko daugiau, tačiau to ji nepadarė, nes buvo atleista iš direktorės pareigų. Ieškovė, prašydama pripažinti naujos svetainės sukūrimo kaštus 220 Eur ieškovės patirtais nuostoliais, nepateikė nė vieno įrodymo net apie tikėtinus atsakovės neteisėtus veiksmus, dėl kurių tokie nuostoliai galėjo atsirasti.

9.       Atsakovė paaiškino, kad ne kartą yra informavusi ieškovės tuometinį akcininką A. P. apie tai, jog įmonei UAB „Andesta“ nuo 2015 m. gruodžio 30 d. reikės ieškoti naujų biuro patalpų, kadangi pastato (duomenys neskelbtini) savininko ji buvo informuota, jog visos patalpos adresu (duomenys neskelbtini) 2016 metų pradžioje bus parduotos naujam savininkui, dėl ko kils nuomos mokesčiai. Atsakovė, dar būdama UAB „Andesta“ direktore, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, nutraukė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir rengėsi ieškoti pigesnių patalpų nuomai. Mano, jog ieškovės nurodytas neva „permokėtas“ nuomos mokestis 906,12 Eur sumai buvo sąlygotas rinkos kainos pokyčio (augimo) mažų biuro patalpų nuomos rinkoje, todėl atsakovės negali būti laikomos atsakingomis už tokių tariamų nuostolių atlyginimą. 

10.       Dėl pavadinimo atsakovės atkreipė dėmesys į tai, kad panašių į ieškovės UAB „Andesta“ įmonių pavadinimų yra keletas: UAB „Landesta“, UAB „Mandesta“, UAB „Vandesta“, UAB „Andasta“. Atsakovės MB „Randesta“ pavadinimą leido registruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registras, pastabų dėl pavadinimo tapatumo ar panašumo su kitų juridinių asmenų pavadinimais pateikta nebuvo. Pabrėžė, kad atsakovės pasirinktas pavadinimas yra aiškiai skirtingas nuo ieškovės pavadinimo, nes priekyje yra pusbalsis „R“, kuris tariant aiškiai girdimas, todėl nėra jokios galimybės sumaišyti dviejų skirtingų pavadinimų „Andesta“ ir „Randesta“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovių R. K. ir MB „Randesta“ ieškovei UAB „Andesta“ 1198,06 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1198,06 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės R. K. ieškovei UAB „Andesta“ 3000 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 3000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įpareigojo atsakovę MB ,,Randesta“ ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti MB „Randesta“ pavadinimą taip, kad jis nepažeistų ieškovės UAB ,,Andesta‘‘ teisių ir nebūtų klaidinančiai panašus. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovei 575 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovei R. K. 2475 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12.       Teismas nustatė, kad UAB „Andesta” buvo įsteigta 2009 m. spalio 15 d. kaip individuali įmonė, 2010 m. gegužės 27 d. jos teisinė forma iš individualios įmonės buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę. 2013 m. gegužės 2 d. (sutartyje nurodyta data 2014-05-02 matomai yra rašymo apsirikimas) Darbo sutarties Nr. 3 pagrindu į UAB „Andesta” direktorės pareigoms buvo priimta atsakovė R. K.; iš šių pareigų ji buvo atleista 2015 m. spalio 9 d. darbuotojos prašymu. MB „Randesta”, kurios vadovė (direktorė) yra atsakovė R. K. buvo įregistruota 2015 m. rugsėjo 10 d. Atsakovė R. K., kaip UAB „Andesta” direktorė, priėmė į darbą buhalterės pareigoms R. B.; iš šių pareigų ji buvo atleista 2015 m. rugsėjo 10 d. darbuotojo prašymu. Iš byloje esančios 2013 m. gegužės 8 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties matyti, kad UAB „Andesta” išsinuomojo iš UAB „Andasta” 16,95 kv.m. dydžio patalpas (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis per mėnesį buvo numatytas 254,25 Lt (73,56 Eur). Ši nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovės R. K. 2015 m. rugpjūčio 1 d. prašymu nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d.

Dėl nuostolių, susijusių su neteisėtu ieškovės verslo perėmimu

13.       Teismo vertinimu bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos išvadai, kad atsakovė, dar būdama ieškovės vadove, sistemingai pažeidinėdama tiek darbo sutartyje, sudarytoje su ieškove, tiek teisės aktuose nustatytus imperatyvius įpareigojimus bei pareigas, nevykdė jai, kaip ieškovės direktorei, CK 2.87 straipsnyje nustatytos fiduciarinės pareigos ir pasinaudodama ieškovės UAB „Andesta“ įdirbiu vertimų srityje, perėmė ieškovės klientus, t. y. faktiškai perėmė ieškovės verslą. Teismas pažymėjo, kad imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas valdymo organo narys privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio, fiduciarinės pareigos reikalauja viso elgesio atitikties rūpestingumo ir lojalumo standartams, todėl aukščiau nurodyti atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais.

14.       Teismas nurodė, kad ieškovė reikalauja iš atsakovių priteisti nuostolius negautų pajamų forma, kuriuos apskaičiuoja kaip skirtumą tarp vidutinio ieškovės UAB „Andesta” 2013-2015 metų uždirbto pelno ir vidutinio pelno, ieškovės UAB „Andesta“ uždirbto laikotarpiu nuo 2015-10-09 iki 2018-06 imtinai: (962,17 EUR/mėn. - 343,96 EUR/mėn.) x (2+12+12+6) mėn. = 19 782,87 EUR. Teismo vertinimu, vienintelis įrodymas, kuriuo yra grindžiamas nuostolių paskaičiavimas yra kartu su ieškiniu pateikta 2018 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Andesta” vertimų verslo pelningumo apskaičiavimo lentelė. Teismas sutiko su atsakovių argumentu, kad nurodyta lentelė negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas, nustatant ieškovės UAB „Andesta“ gautą pelną. Taip pat teismas sutiko su atsakovių argumentu, kad siekiant įrodyti tikėtinumą gauti tokias grynojo pelno sumas, reikėtų atlikti visos vertimų paslaugų rinkos vertinimą atitinkamai 2015-2018 metais konkurencingumo ir kitais aspektais, vertimo paslaugų kainų pokyčius, įvertinti rinkos dalyvių kaitą ir kitus rodiklius. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė neprašė skirti ekspertizės, kurios metu būtų galima nustatyti ar jos nurodyti nuostoliai paskaičiuoti teisėtai ir pagrįstai, o remtis vien ieškovės buhalterės sudaryta ir dabartinės direktorės J. Z. patvirtinta pelningumo paskaičiavimo lentele, kaip pakankamu įrodymu negautoms pajamoms paskaičiuoti, neturi pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės lentelėje nurodomas ir ieškinyje minimas pelnas už 2013 metus aiškiai skiriasi (lentelėje nurodoma pelno suma yra 12224,57 Eur, tuo tarpu ieškinio 34 p. nurodoma 3762,40 Eur pelno suma), o vadovautis ieškovės pateiktomis suvestinėmis iš buhalterinės programos teismas neturi galimybės dėl didelės jų apimties ir ieškovės nepateikto susisteminimo bei suvestinėse esančių sumų atitikties pelningumo paskaičiavimo lentelėje nurodytoms sumoms. Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai neįrodė ir nepagrindė prašomų priteisti nuostolių negautų pajamų forma dydžio, todėl padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovių civilinei atsakomybei dėl neteisėto ieškovės verslo perėmimo, kilti. Tinkamai neįrodžius nuostolių sumos, teismas plačiau nepasisakė dėl kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų ir sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 19782,87 Eur priteisimo negali būti tenkinamas.

Dėl nuostolių, susijusių su ieškovės internetinės svetainės sunaikinimu

15.       Teismo vertinimu, iš bendro Skype pokalbių turinio, jų laikotarpio bei kitų bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad sunaikinta buvo būtent ieškovės UAB „Andesta“ internetinė svetainė. Teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmai, kuomet ji, būdama ieškovės UAB „Andesta“ direktore, tyčia, sąmoningai sunaikino (ištrynė) ieškovės internetinę svetainę, tuo pažeisdama jai, kaip įmonės vadovei, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas, laikytini neteisėtais. Teismas sprendė, kad dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 220 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro sunaikintos svetainės atkūrimo išlaidos. Šios išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – 2015 m. gruodžio 16 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija BI Nr. 7300 ir pinigų priėmimo kvitu, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai įrodė patirtos žalos dydį.  Taip pat teismas sprendė, kad tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi akivaizdu, jog nesunaikinus (neištrynus) svetainės, ieškovei nereikėtų jos atkurti ir patirti su tuo susijusių išlaidų. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė nepateikė į bylą jokių neginčijamų, įstatymo leistinų įrodymų, kurie minėtą prezumpciją paneigtų. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinąsias sąlygas, todėl jos reikalavimas dėl 220 Eur nuostolių, susijusių su internetinės svetainės atkūrimu, atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl nuostolių, susijusių su neteisėtų ieškovės patalpų perėmimu

16.       Teismas, įvertinęs bylos duomenys, konstatavo, kad atsakovės veiksmai, kuomet ji, būdama ieškovės UAB „Andesta“ direktore, 2015 m. rugpjūčio 1 d. prašymu nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d., nesant jokios pagrįstos būtinybės, tyčia, sąmoningai nutraukė patalpų, kuriose ieškovė vykdė savo veiklą, nuomos sutartį (vėliau šiose patalpose pradėjusi vykdyti naujai įkurtos MB „Randesta“ veiklą), tuo pažeisdama jai kaip įmonės vadovei CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas, laikytini neteisėtais. Teismas pabrėžė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog jokios kitos objektyviai pagrįstos būtinybės nuomos sutarties nutraukimui nebuvo, kadangi UAB „Andesta“ sutarties nutraukimo metu įsiskolinimų už patalpas neturėjo ir disponavo pakankamu piniginių lėšų likučiu. Teismas sprendė, kad visi ieškovės nurodyti nuostoliai atsiradę dėl būtinybės nuomotis kitas patalpas, pagrįsti rašytiniais bylos įrodymais. Tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi akivaizdu, jog atsakovei nenutraukus ieškovės išsinuomotų patalpų nuomos sutarties, ji nebūtų priversta nuomotis kitų patalpų, ko pasekoje jai neatsirastų nuostoliai dėl nuomos mokesčio permokos. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, o atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje šios prezumpcijos nepaneigė. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinąsias sąlygas, todėl jos reikalavimas dėl 978,06 Eur (71,94 + 906,12 Eur) nuostolių, susijusių su būtinybe nuomotis kitas patalpas, atsakovei neteisėtai nutraukus ieškovės patalpų nuomos sutartį, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl nuostolių, susijusių su aplaidžiu ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymu

17.       Teismas nurodė, kad nors atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje teigė, kad ieškovės buhalterinė apkaita buvo vedama netvarkingai dar iki jos paskyrimo vadovauti ieškovei, ir kad buvusi ieškovės buhalterė R. P. jai pačiai neperdavė įmonės buhalterinių dokumentų, tačiau nepateikė jokių neginčijamų, įstatymo leistinų įrodymų šiam argumentui pagrįsti. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad atsakovės veiksmai, kuomet ji, būdama ieškovės UAB „Andesta“ direktore, t.y. asmeniu, atsakingu už vadovaujamos įmonės tinkamą ir savalaikį buhalterinės apskaitos vedimą, atleidimo dieną neperdavė ieškovei didžiosios dalies buhalterinių dokumentų, neparengė 2013 ir 2014 metų ieškovės finansinių ataskaitų, netinkamai ir aplaidžiai organizavo UAB „Andesta“ buhalterinę apskaitą ir nesilaikydama buhalterinės apskaitos reikalavimų, pažeidė jai, kaip įmonės vadovei, CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas, laikytini neteisėtais. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitos-faktūros serija LD Nr. 0001 ir kasos išlaidų orderio Nr. AND000000009 matyti, kad už buhalterinės apskaitos atstatymo paslaugas ieškovė sumokėjo 3000 Eur, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai įrodė patirtų nuostolių dydį. Tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi akivaizdu, jog atsakovei, kaip įmonės vadovei, organizuojant ir užtikrinant tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą bei atleidimo dieną perdavus (užtikrinus perdavimą) įmonės buhalterinę dokumentaciją naujajai įmonės direktorei, ieškovei nekiltų būtinybė atkurti buhalterinę apskaitą ir patirti dėl to 3000 Eur nuostolių. Vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, o atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje šios prezumpcijos nepaneigė.

Dėl atsakovių solidariosios atsakomybės

18.       Teismas pažymėjo, kad perimdama patalpas, kuriose savo veiklą vykdė ieškovė, naikindama ieškovės internetinę svetainę, atsakovė R. K. veikė ir kaip fiduciarines pareigas pažeidusi ieškovės vadovė, ir kaip naujai įkurtos MB „Randesta” savininkė bei vadovė, todėl konstatavo, kad vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, dėl ieškovės patirtų 1198,06 Eur nuostolių, susijusių su internetinės svetainės sunaikinimu (220 Eur) ir patalpų perėmimu (978,06 Eur) turi būti taikoma solidarioji atsakovės R. K. ir atsakovės MB „Randesta” atsakomybė. Teismas sprendė, kad  yra pagrindas priteisti iš atsakovių R. K. ir MB „Randesta” solidariai ieškovei UAB „Andesta” 1198,06 Eur nuostolių už internetinės svetainės sukūrimą ir nuomos mokesčio permoką. Tuo tarpu dėl 3000 Eur nuostolių (susidariusių dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo) teismas sprendė, kad atsakinga laikytina atsakovė R. K., kaip ieškovės UAB „Andesta” buvusi vadovė, todėl konstatavo, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės R. K. ieškovei UAB „Andesta” 3000 Eur nuostolių dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

19.        Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkinęs pagrindinį reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, tenkino ir išvestinį reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Teismas sprendė, kad solidariai iš atsakovių R. K. ir MB „Randesta“ ieškovei yra priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1198,06 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš atsakovės R. K. ieškovei yra priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 3000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl reikalavimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą

20.       Teismas konstatavo, kad UAB „Andesta“ bei MB „Randesta“ pavadinimų fonetinis ir vizualinis panašumas yra akivaizdus, kadangi vienos raidės pavadinimų pradžioje skirtumas nepanaikina panašaus šių pavadinimų skambesio bei bendro pavadinimų panašumo įspūdžio. Teismas sprendė, kad atsakovės juridinio asmens pavadinimas neatitinka CK 2.39 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. yra klaidinančiai panašus į ieškovės juridinio asmens pavadinimą, ir tai sudaro pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovės juridinio asmens pavadinimo pakeitimo CK 2.42 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Teismas konstatavo, kad bendra ieškinio reikalavimų suma yra 23980,93 Eur. Patenkintų ieškinio reikalavimų suma sudaro 4198,06 Eur ir ji atitinka 17,5 proc. visų ieškininių reikalavimų dalį, atitinkamai atmestų ieškinio reikalavimų dalis lygi 82,5 proc. Teismas nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 3285,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė R. K. – 3000 Eur advokato atstovavimo išlaidų, atsakovė MB „Randesta” duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Teismas, vadovaudamasis CK 93 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis turi būti priteista 575 Eur bylinėjimosi išlaidų (3285,72/100x17,5), o atsakovei R. K. iš ieškovės turi būti priteista 2475 Eur (3000/100x82,5) bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

22.       Ieškovė UAB „Andesta“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių R. K. ir MB „Randesta“ 19 782,87 Eur negauto pelno, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei UAB „Andesta“ solidariai iš atsakovių R. K. ir MB „Randesta“ 19 782,87 Eur negauto pelno bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t.y. tenkinti ieškinį visa apimtimi); priteisti ieškovei iš atsakovių R. K. ir MB „Randesta“ visas ieškovės UAB „Andesta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (bylinėjimosi išlaidas paskirstant proporcingai pagal teismo patenkintų skirtingų savarankiškų reikalavimų dalis). Nurodo šiuos esminius argumentus:

22.1.                      teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė leistinais įrodymais neįrodžiusi patirtų 19 782,87 Eur nuostolių dydžio. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, atsisakydamas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 19 782,87 Eur nuostolių priteisimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir išsamiai, visapusiškai bei objektyviai neištyrė visų bylos faktinių aplinkybių;

22.2.                      ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovės ir mažosios bendrijos veiklos sąnaudas galima suskirstyti į dvi rūšis – fiksuotas ir kintamas: kintamos sąnaudos priklauso nuo užsakymų skaičiaus, joms yra priskirtinas atlygis vertėjams, o fiksuotoms sąnaudoms yra priskirtinos išlaidos darbo vietos nuomai ir aprūpinimui, darbo užmokesčiui, telefono ir interneto paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdama į tai, ieškovė įrodinėjo aplinkybes, kad ieškovės fiksuotos veiklos sąnaudos (2015 m. spalio mėn. – 2018 m. birželio mėn., t. y. tuo laikotarpiu, kurio metu atsakovė eksploatavo iš ieškovės užgrobtą verslą) buvo tokios pat kaip ir mažosios bendrijos, todėl tai niekaip neįtakojo nuostolių ieškovei susidarymo. Tuo tarpu to paties laikotarpio užsakymų apyvarta ir su ja susiję kintami kaštai būtent ir nulėmė ieškovės nuostolių atsiradimą – todėl ieškovė ir prašė teismo priteisti pelną nuo užgrobtos apyvartos (t. y. finansinį rezultatą nuo to, kiek užsakymų ieškovė neteko, ir kiek reikėjo kintamų sąnaudų tam užsakymų skaičiui įvykdyti, netgi jau atskaičius su tuo susijusį pelno mokestį);

22.3.                      atsakovės į bylą pateiktos mažosios bendrijos finansinės ataskaitos patvirtina, kad vos pradėjusi veiklą, naujai įsteigta mažoji bendrija per 2015 m. spalio – gruodžio mėn. jau turėjo pardavimo pajamų už 5 186 Eur, 2016 m. už 25 477 Eur, 2017 m. už 23 643 Eur, o 2018 m. (pirmo pusmečio) pardavimo pajamos sudarė 18 307 Eur. Atsakovė teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino, kad visos mažosios bendrijos pajamos buvo gautos vien tik iš vertimų veiklos. Šie skaičiai yra labai artimi tai apyvartai, kurią ieškovė turėjo iki atsakovėms užgrobiant verslo dalį;

22.4.                      tai, kad atsakovės realiai teikė paslaugas buvusiems ieškovės klientams – teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino pati atsakovė. Ieškovė byloje savo patirtus nuostolius įrodinėjo ieškovės vadovės ir buhalterės parengta ieškovės vertimų verslo pelningumo apskaičiavimo lentele, istoriniais buvusių klientų (atsakovių užgrobtų) apyvartos duomenimis, detaliomis ieškovės veiklos finansinėmis suvestinėmis (parengtomis pagal tuos pačius laikotarpius, išskirtus ieškovės vertimų verslo pelningumo apskaičiavimo lentelėje. Išsamūs šių įrodymų komentarai buvo pateikti ieškinyje, prašyme dėl papildomų dokumentų prijungimo bei ieškovės vadovės ir atstovo žodiniuose paaiškinimuose, teiktuose teismo posėdžių metu. Ieškovė teikė išsamius rašytinius įrodymus ir apie dėtas pastangas susigrąžinti atsakovių užgrobtus klientus bei vertėjus, todėl nesutiktina su teismo motyvais, nei kad su ieškiniu pateikta ieškovės vertimų verslo pelningumo apskaičiavimo lentelė buvusi vieninteliu įrodymu, nei kad teismui nebuvę pateikta jokių kitų neginčijamų įstatymo leistinų įrodymų;

22.5.                      pagrįstą ieškovės lūkestį tikėtis tokių pačių veiklos apimčių kaip ir iki atsakovės atleidimo – patvirtina istoriniai ieškovės veiklos rezultatai;

22.6.                      priešingai teismo motyvams – byloje nebuvo būtinybės atlikti visos vertimų paslaugų rinkos vertinimą atitinkamai 2015-2018 metais konkurencingumo ir kitais aspektais, vertimo paslaugų kainų pokyčius, įvertinti rinkos dalyvių kaitą ar kitus rodiklius. Byloje buvo surinkti įrodymai tiek apie atitinkamo laikotarpio ieškovės, tiek ir apie mažosios bendrijos finansinius rodiklius, tereikėjo tik juos palyginti. Ieškovės įrodinėjama nuostolių suma anaiptol nėra didelė ar juo labiau nereali – 19 782,87 Eur suma per dvejų metų ir aštuonių mėnesių laikotarpį tesudaro vos po 618,21 Eur/mėn. sumą, t. y. netgi mažiau nei fiksuoti mėnesiniai ieškovės ar mažosios bendrijos kaštai. Šiems rodikliams apskaičiuoti ar įvertinti specialių ekspertinių žinių taip pat nereikėjo;

22.7.                      sprendime pasisakydamas dėl ieškovės lentelėje nurodytos ir ieškinyje minimos pelno už 2013 metus sumos skirtingumo (lentelėje nurodoma pelno suma yra 12224,57 Eur, ieškinio 34 p. nurodoma 3762,40 Eur pelno suma) – teismas netinkamai vertino ieškovės poziciją, nes lentelėje ieškovė pateikė vien tik vertimų verslo pajamų ir kintamų kaštų skirtumą (t.y. kiek ieškovė gavo pajamų iš klientų už vertimų užsakymų įvykdymą ir kiek išleido vertėjams už jų paslaugas – nes būtent šią verslo dalį atsakovės pagrobė iš ieškovės), o ieškinio 34 p. ieškovė nurodė jau galutinio buhalterinio pelno sumą, iš uždirbtų pajamų atėmusi ne tik kintamus kaštus, bet ir fiksuotus kaštus bei visus mokėtinus mokesčius ir kitus atskaitymus;

22.8.                      ieškovė nesutinka ir su teismo išdėstyta kritika į bylą pateiktoms suvestinėmis iš buhalterinės programos. Nors jų apimtis ir yra didelė, tačiau susisteminta informacija ir išsamus jų komentaras buvo pateiktas ieškovės 2018 m. lapkričio 12 d. prašyme dėl papildomų dokumentų prijungimo;

22.9.                      teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 19 782,87 Eur nuostolių remdamasis vien tuo, kad ieškovė tariamai nepateikė pakankamai įrodymų. Teismas, manydamas, kad nepakanka įrodymų nuostolių dydžiui pagrįsti, nedalyvavo įrodinėjimo procese, bei nesiėmė žalos dydžio nustatyti pats, dėl ko ginčo išsamiai ir teisingai neišsprendė;

22.10.                      teismas sprendime netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime bylinėjimosi išlaidas paskirstė vien tik pagal ieškinio sumos ir sprendimu priteistos sumos proporcijas, nepagrįstai neįvertinęs to, kad ieškovė ieškinyje pateikė ne vieną, o penkis skirtingus savarankiškus reikalavimus: 1) priteisti 19 782,87 Eur negauto pelno; 2) priteisti 220,00 Eur internetinės svetainės sukūrimo išlaidų; 3) priteisti 978,06 Eur (71,94 Eur ir 906,12 Eur) nuomos mokesčio permoką; 4) priteisti 3 000,00 Eur nuostolių dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo; 5) įpareigoti pakeisti juridinio asmens pavadinimą. 4 iš 5 šių reikalavimų teismas patenkino, todėl iš atsakovių turėjo būti priteista ir 4/5 visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Toks patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas byloje atitiktų ir CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytą reglamentavimą, ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus.

2.                      Atsakovės R. K., MB „Randesta“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

23.1.                      ieškovė prašė priteisti nuostolius kaip negautas pajamas. Teismų praktikoje ne kartą įvardyta, jog negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodyti: netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ar negautos pajamos pripažintinos žala, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų; nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008);

23.2.                      nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti negautas pajamas kaip pagrįstai tikėtiną grynąjį pelną ieškovo nurodytu laikotarpiu t.y. nuo 2015-10-09 iki 2018-06 imtinai;

23.3.                      ieškovė reikalauja iš atsakovių priteisti nuostolius negautų pajamų forma, kuriuos apskaičiuoja kaip skirtumą tarp vidutinio ieškovės UAB „Andesta” 2013-2015 metų uždirbto pelno ir vidutinio pelno, ieškovės UAB „Andesta“ uždirbto laikotarpiu nuo 2015-10-09 iki 2018-06 imtinai: (962,17 EUR/mėn. - 343,96 EUR/mėn.) x (2+12+12+6)mėn. = 19 782,87 EUR. Apeliaciniame skunde ieškovė jau nurodo naujus tikimybinius samprotavimus apie tai, kad šie skaičiai yra labai artimi tai apyvartai, kurią ieškovė turėjo iki atsakovėms užgrobiant verslo dalį. Bylos nagrinėjimo metu tokių aplinkybių ir palyginimų ieškovė nenurodė. Ieškovė savo paskaičiavimą bando dirbtinai pritraukti prie atsakovės MB „Randesta” finansinėje atskaitomybėje buvusių skaičių, tačiau akivaizdu, kad šiuose ieškovės samprotavimuose nėra jokio tikslumo, o pats negautų pajamų įrodinėjimas nėra tinkamas;

23.4.                      ieškovė grynąjį pelną skaičiuoja iš pardavimo pajamų atimdama pirkimo išlaidas, tačiau neįtraukia jokių kitų veiklos sąnaudų, kurias privaloma įtraukti apskaičiuojant grynąjį pelną;

23.5.                      ieškovės pateiktoje pelningumo apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad per 2012 metus ieškovė gavo 22 206,74 Eur grynojo pelno. Išanalizavus ieškovės pateiktas pirkimų ir pardavimų suvesines ir matematiškai apskaičiavus 2012 metų rezultatą – skirtumą tarp pardavimo pajamų ir išlaidų gauname 19 625, 96 Eur. Šio neatitikimo bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo paaiškinti. VĮ Registrų centras duomenimis ieškovės UAB „Andesta“ 2012 metų grynasis pelnas buvo 5628 Eur. Už 2012 metus gauti trys skirtingi skaičiai, tačiau ieškovė nesugebėjo paaiškinti, kuriuo skaičiumi teismas turėtų vadovautis, taip pat nebuvo paaiškinta, kodėl tokie skaičiai skiriasi;

23.6.                      teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad pelningumo lentelėje nurodyti skaičiai nėra pagrįsti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais ir tokių skaičių nepagrindžia ieškovės pateiktos istorinės ar kitokios apyvartų suvestinės. Ieškovė pati rėmėsi aplinkybe, kad atstatė 2013-2015 įmonės buhalteriją, todėl objektyviai galėjo pateikti visus reikiamus skaičiavimus ir dokumentus, tačiau jų nepateikė, nors turėjo įrodinėjimo pareigą dėl nuostolių negautų pajamų forma;

23.7.                      teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, iš kurio galima būtų spręsti, kad ieškovė būtų iš anksto pagrįstai planavusi gauti tokio dydžio grynąjį pelną per daugiau nei du su puse metų. Šiuo atveju siekiant įrodyti bent tikėtinumą gauti tokias grynojo pelno sumas, reikėtų atlikti visos vertimų paslaugų rinkos vertinimą atitinkamai 2015, 2016, 2017 ir 2018 metais konkurencingumo ir kitais aspektais kaip antai, vertimo paslaugų kainų pokyčiais, įvertinti rinkos dalyvių kaitą ir kitus rodiklius. Ieškovė neprašė skirti buhalterinės ar kitos ekspertizės reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo pagrįsti.

3.                      Atsakovės R. K., MB „Randesta“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą dalyje, kurioje iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Andesta“ ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Andesta“ ieškinį atmesti pilna apimtimi bei priteisti iš ieškovės atsakovėms patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

24.1.                      ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovė R. K. pasinaudojo UAB „Andesta” įdirbiu, perėmė ieškovės klientus, faktiškai perėmė ieškovės verslą. Atsakovė į bylą yra pateikusi priešingus įrodymus, kaip antai, UAB „VIENSĖDIS”, UAB „SABELIJA” raštus, kurie patvirtina, kad šios įmonės MB „Randesta” paslaugomis nesinaudojo. Ieškovė, turėdama įrodinėjimo pareigą, nesikreipė į aukščiau nurodytas įmones ir nepateikė jokių atsakovių neteisėtus veiksmus (klientų perėmimas tam tikrais veiksmais, pelno gavimas iš nurodytų klientų, informacijos perėmimas ir pan.) patvirtinančių įrodymų. Liudytojas L. B. taip pat yra nurodęs, kad kaip vertėjas bendradarbiauja su visais vertimo biurais, kurie jam duoda užsakymus, tokių biurų neskirsto jokiais pagrindais, dėl ko būtų teikęs vertimo paslaugas ir ieškovei, jei būtų iš jos gavęs užsakymų;

24.2.                      teismas, spręsdamas dėl atsakovių atsakomybės dėl ieškovės verslo perėmimo, prieštarauja pats sau ir yra nenuoseklus. Teismas iš pradžių konstatavo, kad atsakovė faktiškai perėmė ieškovės verslą, tačiau to paties ginčijamo teismo sprendimo punkte teismas, ištyręs ir kitas bylos aplinkybes bei įrodymus, nurodė: darytina išvada, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovių civilinei atsakomybei dėl neteisėto ieškovės verslo perėmimu, kilti;

24.3.                      teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo klausimo teisingai nustatė kad nuostolių negautų pajamų forma ieškovė neįrodė, kaip neįrodė ir vienos iš esminių atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, kuri leistų daryti išvadą dėl faktinio ieškovės verslo perėmimo;

24.4.                      ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad tam tikrų nuostolių patyrė dėl pasikeitusios vertimų verslo konkurencinės aplinkos, o visas pajamų sumažėjimas ir kitų išlaidų, kurios nuostolių forma buvo priteistos iš atsakovių, patyrimas buvo sąlygotas verslo nesėkmės ir verslo valdymo klaidų;

24.5.                      atsakovė teismui nurodė, jog tam tikri interneto svetainės duomenys buvo ištrinti dėl priežasties, kad buvo planuojama interneto svetainę atnaujinti. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad nurodyta interneto svetainė buvo ištrinta ar apskritai sunaikinta - nėra jokių įrodymų ir duomenų apie tai, kad atsakovė būtų panaikinusi serverio duomenis ir domeną, kas reiškia, kad ieškovė savo dispozicijoje turėjo interneto svetainę, kuria galėjo naudotis tinkamai atnaujinus šios interneto svetainės duomenis. Byloje esanti 2015 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita faktūra niekaip neįrodo tariamų ieškovės patirtų nuostolių. Iš pateiktų ieškovės dokumentų matyti, kad ieškovė sumokėjo UAB „Komi“ už naujo tinklapio sukūrimą, o ne už interneto svetainės atkūrimą. UAB „Komi“ išrašyta sąskaita ir mokėjimo dokumentas pasirašyti naujosios ieškovės įmonės savininkės J. Z., todėl akivaizdu, jog tai buvo sąmoningi naujosios įmonės savininkės ir vadovės vykdomi įmonės veiklos pakeitimai, kurių kaštai neteisėtai ir nepagrįstai buvo perkelti atsakovei;

24.6.                      2015 m. rugsėjo 29 d. sudarytos nuomos sutarties nutraukimą lėmė ne atsakovių tam tikri veiksmai, o nenustatytų asmenų vandališki veiksmai. Ieškovė negalėjo paaiškinti ir nepaaiškino, o pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir nesigilino į tai, kaip atsakovė galėjo prisidėti prie 2015 m. rugsėjo 29 d. sudarytos nuomos sutarties nutraukimo ir ieškovės poreikio sudaryti naują nuomos sutartį už padidėjusią nuomos kainą. Byloje aiškiai nustatyta, kad nuomos sutarties nutraukimą ir persikėlimą į patalpas, kurių nuoma kainavo brangiau, paveikė nenustatytų asmenų neteisėti veiksmai, todėl atsakovei šiuo atveju negali kilti jokia atsakomybė dėl ieškovės padidėjusių nuomos kaštų dėl aplinkybių, kurioms ji nedarė jokios įtakos. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovių pateiktus įrodymus, kurie patvirtina aplinkybes, kad ieškovės veiklai naudojamų patalpų pakeitimus sąlygojo rinkos pokyčiai dėl padidėjusių nuomos kainų ir išaugusi mažo ploto biuro patalpų nuomos paklausa (ko neneigė bylos nagrinėjimo metu ir ieškovė);

24.7.                      nepagrįsta ginčijamo sprendimo išvada, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, kad ieškovės buhalterinė apskaita buvo netinkamai vedama dar iki atsakovės paskyrimo ieškovės direktore 2013 m. gegužės 2 d. Atsakovė į bylą pateikė ieškovės UAB „Andesta“ VĮ Registrų centras pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis dar iki jai tampant ieškovės direktore. 2012 metais duomenys pateikti VĮ Registrų centras ir esantys įmonėje skyrėsi. Nuosekliai vertinant atsakovės paaiškinimus ir kitus bylos faktinius duomenis bei įrodymus (pvz.: atsakovės pasirašytas ieškovės buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame nėra aiškiai apibrėžtas perduotų dokumentų kiekis ir rūšis) matyti, kad ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkyme problemų buvo dar iki atsakovės tapimo ieškovės direktore. Byloje esant aukščiau nurodytiems duomenims, ieškovė turėjo įrodinėjimo pareigą įrodyti aplinkybes, susijusias su konkrečiais atsakovės veiksmais galimai lėmusiais netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o taip pat pateikti teismui įrodymus apie tai, kad iki atsakovei tampant ieškovės direktore, 2012 m. ir ankstesniais metais ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai ir tvarkingai. Ieškovė nurodytų duomenų į bylą nepateikė, todėl akivaizdu, kad neįrodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų dėl neva netinkamai ir aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė ieškovei iš atsakovės 3000 Eur nuostolių, susijusių su buhalterinių duomenų atkūrimu;

24.8.                      pavadinimas praktiškai nelaikomas tapačiu, jeigu jis nuo kitų pavadinimų skiriasi bent viena raide ar skaitmeniu. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „tapatus“ apibrėžia kaip „toks pat, identiškas, tolygus“. Tas pats žodynas žodį „panašus“ apibrėžia kaip turintį tų pačių arba artimų ypatybių. Taigi juridinio asmens pavadinimo panašumui gali turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas pavadinimui sudaryti, nes tų pačių elementų panaudojimas yra viena iš panašumo apraiškų. Tačiau tam tikras pavadinimo panašumo egzistavimas savaime negali sukelti teisės subjektui negatyvių pasekmių. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo pobūdį ir esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus. Visuomenės klaidinimą, kaip fakto klausimą, turi įvertinti ir nustatyti pirmosios bei apeliacinės instancijų teismai. Įstatymuose neribojama apeliacinės instancijos teismo kompetencija tu pačiu faktiniu duomenų pagrindu nustatyti kitokias nei pirmosios instancijos teismas aplinkybes;

24.9.                      juridinių asmenų pavadinimai skiriasi viena raide – „R“. Iš teikiamos informacijos iš lietuvių kalbos portalų apie pusbalsį „R“ ir jo fonetinę reikšmę galima daryti išvadą, kad pusbalsis „R“ yra aiškiai girdimas ir atsakovės įmonės pavadinimą dėl raiškaus skambesio iš esmės atskiria nuo ieškovės pavadinimo. Pirmosios instancijos teismas padarė tam tikras išvadas apie pavadinimų fonetinį ir vizualinį panašumą, tačiau tokių išvadų nepagrindė;

24.10.                      byloje ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybes, kad atsakovės MB „Randesta“ pavadinimas būtų klaidinantis visuomenę. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad toks pavadinimas būtų realiai suklaidinęs ieškovės klientus, ar tiekėjus, dėl ko pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl ieškovės ir atsakovės pavadinimų panašumų ir visuomenės suklaidinimo. Aptartų pavadinimų atidus ir apdairus asmuo neturėtų supainioti, nes jų panašumo laipsnis nėra klaidinančio lygio;

4.                      Ieškovė UAB „Andesta“ atsiliepime į atsakovių apeliacinį skundą prašo atsakovių R. K. ir MB „Randesta“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovių visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (bylinėjimosi išlaidas paskirstant proporcingai pagal teismo patenkintų skirtingų savarankiškų reikalavimų dalis). Nurodo šiuos esminius argumentus:

25.1.                      byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovių veiksmai buvo neteisėti – atsakovė 2015 m. rugsėjo 10 d., t. y. dar būdama ieškovės direktore, įsteigė su ieškove tiesiogiai konkuruojantį (vertimo veikla užsiimantį) juridinį asmenį MB „Randesta“, kuriam pasirinko pavadinimą, klaidinamai panašų į ieškovės pavadinimą, siuntinėjo sutartis su ieškove sudariusiems subjektams tikrovės neatitinkančią informaciją neva ieškovė pakeitusi pavadinimą, nutraukė ieškovės patalpų nuomos sutartį ir tas pačias patalpas persinuomojo mažosios bendrijos vardu, atleido iš pareigų ieškovės buhalterę, sunaikino ieškovės interneto svetainę, pasisavino iki tol su ieškove bendradarbiavusių vertėjų ir paslaugas užsakinėjusių klientų kontaktinius duomenis, perėmė ieškovės verslo reklamos kanalus;

25.2.                      ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, patvirtinančius, jog ieškovė patyrė 23 980,93 Eur nuostolių: 19 782,87 Eur dėl negauto pelno; 220,00 Eur dėl sunaikintos svetainės atkūrimo; 978,06 Eur dėl patalpų nuomos mokesčio permokos; 3 000,00 Eur dėl buhalterinės apskaitos duomenų atkūrimo;

25.3.                      ieškovė byloje pagrindė ir priežastinį ryšį – ieškovės nuostoliai susidarė išimtinai vien tik dėl atsakovių neteisėtų veiksmų. Atsakovei tinkamai vykdant pareigas ieškovės buhalterinė apskaita būtų buvusi tvarkoma tinkamai, nebūtų užvaldytos iki tol ieškovės nuomotos patalpos, nebūtų sunaikinta internetinė svetainė, nebūtų perimti reklamos ir komunikacijos kanalai, nebūtų perimti ieškovei teikę paslaugas vertėjai ir pirkę ieškovės paslaugas klientai, todėl ieškovė nebūtų patyrusi nurodytų nuostolių;

25.4.                      bylos aplinkybių išsidėstymas laike (dar prieš atsakovei paliekant ieškovės direktorės pareigas) ir ilgas bei išsamus atsakovės susirašinėjimas su dukra ir buhaltere „Skype“ programoje aiškiai patvirtina, kad neteisėtus veiksmus atsakovės atliko sąmoningai ir tiesioginės tyčios forma – todėl jų kaltė byloje yra akivaizdi;

25.5.                      apeliaciniame skunde atsakovės kvestionuoja tik atskirus teismo sprendimo motyvus, nekreipdamos dėmesio nei į tai, kaip yra įrodinėjamos atskiros civilinės atsakomybės sąlygos, nei į byloje surinktus įrodymus; 

25.6.                      atsakovės supriešino teismo sprendimo motyvus dėl neteisėtų atsakovės veiksmų su teismo vertinimu dėl nuostolių (negauto pelno) įrodinėjimo trūkumų – tačiau priešingai, nei nurodė atsakovės, teismas nebuvo nenuoseklus ir pats sau neprieštaravo, nes skirtingose sprendimo dalyse tiesiog buvo motyvuojamos skirtingos civilinės atsakomybės sąlygos, ir vienos iš jų (neteisėtų veiksmų) konstatavimas savaime nereiškia negalėjimo konstatuoti kitos (nuostolių dydžio);

25.7.                      ieškovės pareiga įrodyti ieškinyje nurodytas aplinkybes negali būti suprantama ar vertinama kaip pareiga paneigti visus atsakovių gynybinės versijos teiginius. Ieškovė byloje nuosekliai įrodinėjo, kad jos nuostolius nulėmė ne konkurencinė aplinka, o atsakovių veiksmai užgrobiant ieškovės verslo dalį. Ieškovė, iki tol turėjusi stabilias pajamas ir išlaidas – po atsakovių veiksmų staiga šių pajamų ir išlaidų neteko, o mažoji bendrija, priešingai, iki tol neturėjusi jokių pajamų ir išlaidų – taiga gavo tokio dydžio pajamas ir patyrė tokio dydžio išlaidas, kaip prieš tai ieškovė;

25.8.                      atsakovės tyčinius veiksmus naikinant ieškovės interneto svetainę patvirtina „Skype“ susirašinėjimas su buhaltere R. B. ir atsakovės dukra, ieškovės paaiškinimai ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose bei žodiniai paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai apie patirtas išlaidas svetainės atkūrimui;

25.9.                      atsakovės nutyli priežastį, dėl ko ieškovė apskritai buvo privesta išsikelti iš prieš tai ne vienerius metus nuomotų patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė dar būdama ieškovės direktore be jokios priežasties savo iniciatyva nutraukė patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir nedelsiant tas pačias patalpas persinuomojo mažosios bendrijos vardu;

25.10.                      išsamūs atsakovės pokalbiai „Skype“ programoje su ieškovės buhaltere R. B., vertėjais R. K. ir M. Ž., bei atsakovės dukra bei dabartinės ieškovės buhalterės pažyma akivaizdžiai paneigia atsakovių apeliaciniame skunde dėstomus išvedžiojimus ir pastangas iškraipyti faktines bylos aplinkybes;

25.11.                      byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad mažosios bendrijos pavadinimas yra klaidinamai panašus į ieškovės. Atsakovė sąmoningai ir tyčia siekė tokio panašumo, abu juridiniai asmenys veikia toje pačioje rinkoje. Atsakovė pavadinimų panašumą (kartu su neteisėtai perimtomis patalpomis) naudojo siekdama suklaidinti trečiuosius asmenis, iki tol bendradarbiavusius su ieškove, pasinaudodama šiuo pavadinimų panašumu atsakovė nesąžiningai užgrobė dalį ieškovės vertimo paslaugų verslo. Atsakovė neatsitiktinai ir tikslingai pasirinko pavadinime naudoti žodį „Andesta“, žinodama apie ieškovės pavadinimą ir siekdama nesąžiningai pasinaudoti ieškovės įdirbiu, žinomumu, reputacija bei turėdama tikslą nesąžiningai konkuruoti su ieškove. Atsakovių apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, neva mažosios bendrijos pavadinimas nieko neklaidino, paneigia aiškūs su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovės susirašinėjimas su vertėja R. B., atsakovės „Skype“ susirašinėjimas su dukra – akivaizdu, kad atsakovė tyčia mažajai bendrijai parinko ypatingai panašų pavadinimą į ieškovės, ir išnaudodama šį panašumą klaidino (bei realiai suklaidino) ieškovės verslo partnerius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.                      Byloje kilo ginčas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo.

6.                      Nustatyta, kad UAB „Andesta“ buvo įsteigta 2009 m. spalio 15 d. kaip individuali įmonė, 2010 m. gegužės 27 d. jos teisinė forma iš individualios įmonės buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę (tomas I, b. l. 11-14). Atsakovė R. K. 2013 m. gegužės 2 d. buvo priimta į UAB „Andesta“ vertimo biuro direktorės pareigas (tomas I, b.l.15), o iš šių pareigų ji buvo atleista 2015 m. gegužės 10 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (darbuotojo prašymu).

7.                      Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovė MB „Randesta“ buvo įregistruota Juridinių asmenų registre nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. Atsakovė R. K. MB „Randesta“ vadove tapo 2015 m. rugsėjo 8 d. (tomas I, b.l.18). Registre nurodyta, kad MB veiklos tikslai – vertimo raštu, žodžiu veikla, dokumentų maketavimo veikla.

8.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė R. K. dar dirbdama ieškovės UAB „Andesta“, kurios veikla yra vertimo paslaugos, direktorės pareigose, įsteigė naują, taip pat vertimo veikla užsiimantį juridinį asmenį MB „Randesta“, dėl ko pasinaudojo ieškovės įdirbiu vertimų verslo sferoje ir perkėlė verslą iš UAB „Andesta“ į MB „Randesta“.

9.                      Apeliantė UAB „Andesta“ apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, konstatavęs, jog atsakovės, kaip buvusios ieškovės vadovės, veiksmai buvo neteisėti ir kad atsakovė faktiškai perėmė ieškovės verslą, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė leistinais įrodymais neįrodė patirtų 19 782,87 Eur nuostolių dydžio.

10.                      Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliantės argumentu, nes teismas, nustatęs nuostolių faktą, privalėjo spręsti dėl ieškovės pažeistų ekonominių interesų gynimo (CK  6.249 straipsnis).

11.                      Tokią teisės aiškinimo taisyklę formuoja kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 77 punktas), nurodydamas, jog „CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-915/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12.                      Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus dėl nuostolių, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, todėl netinkamai taikė ir aiškino CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir tokiu būdu nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos.

13.                      Anot ieškovės, atsakovės į bylą pateiktos MB finansinės ataskaitos patvirtina, kad pradėjusi veiklą naujai įsteigta MB per 2015 m. spalio – gruodžio mėn. jau turėjo pardavimo pajamų už 5 186 Eur (tomas I, b.l. 161), 2016 m. už 25 477 Eur (tomas III b.l. 6), 2017 m. už 23 643 Eur (tomas III, b.l. 4), o 2018 m. (pirmo pusmečio) pardavimo pajamos sudarė 18 307 Eur (tomas I, b.l. 155). Atsakovė teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino, kad visos MB pajamos buvo gautos vien tik iš vertimų veiklos. Ieškovė, remdamasi šiais argumentais, apeliaciniame skunde nurodė, kad šie skaičiai yra labai artimi tai apyvartai, kurią ieškovė turėjo iki atsakovėms užgrobiant verslo dalį.

14.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės sudarytoje UAB „Andesta“ vertimų verslo pelningumo apskaičiavimo lentelėje (tomas I, b.l. 22) nėra duomenų, kurie būtų atskleidžiantys pradinius jų surinkimo šaltinius, t. y. iš kokių klientų gautos pajamos, sutarčių pobūdis, kuris galėtų parodyti ilgalaikius užsakymus (terminuotos/neterminuotos ir t. t.) ir pan., todėl iš jos negalima nustatyti ieškovei nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos dydžio. Tokiu atveju, teisėjų kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kaip pagrįstą, jog teismui nėra pateikti neginčijami įstatymo leistini įrodymai, kurių pagrindu būtų galima patikrinti nurodytoje lentelėje įrašytus duomenis apie UAB „Andesta“ gautą pelną nurodytais laikotarpiais.

15.                      Be kita ko, atsakovės pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, kad ieškovė grynąjį pelną skaičiuoja iš pardavimo pajamų atimdama pirkimo išlaidas, tačiau neįtraukia jokių kitų veiklos sąnaudų, kurias privaloma įtraukti apskaičiuojant grynąjį pelną (žr. 3-iąjį Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-40 patvirtintą apskaitos standartą, 23 ir 24 punktai).

16.                      Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovės pateiktoje pelningumo apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad per 2012 metus ji gavo 22 206,74 Eur grynojo pelno. Tačiau išanalizavus ieškovės pateiktas pirkimų ir pardavimų suvestines ir matematiškai apskaičiavus 2012 metų rezultatą –skirtumą tarp pardavimo pajamų ir išlaidų gaunasi 19 625, 96 Eur. Šio neatitikimo bylos nagrinėjimo metu ieškovė negalėjo paaiškinti. Apeliaciniame skunde taip pat dėl šios aplinkybės nėra pasisakyta.

17.                      Pažymėtina ir tai, kad atsakovės iš VĮ „Registrų centras duomenų bazės ištraukė ieškovės UAB „Andesta“ 2012 metų finansinę atskaitomybę, kur deklaruota, kad 2012 metų grynasis pelnas buvo 5 628 Eur. Vadinasi, byloje esantys duomenys parodo, kad už 2012 metus yra trys skirtingi grynojo pelno skaičiai.

18.                      Lygiai taip pat skiriasi bylos duomenys dėl 2013 metų. Ieškovė ieškinio 34 pastraipoje teigia, kad 2013 metais jos apmokestinamasis pelnas buvo 3 762,40 Eur. Pelningumo apskaičiavimo lentelėje grynasis pelnas nurodomas kaip 12 224,57 Eur. Taigi ieškovės lentelėje pateiktas paskaičiavimas nėra patikimas.

19.                      Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad atsakovė MB „Randesta“ realiai teikė paslaugas buvusiems ieškovės klientams, kurie buvo nurodyti MB svetainėje (tomas I, b.l. 23). Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad ji negali susieti klientų pavadinimų, nurodytų MB svetainėje, su UAB „Andesta“ vertimų verslo pelningumo apskaičiavimo lentelėje pateiktais skaičiais (tomas I, b.l. 22), nes joje nėra įtraukta grafa, iš kurios būtų galima nustatyti, iš kokių klientų ir kokių sutarčių pagrindu lentelėje nurodyti duomenys. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą negali spręsti dėl ieškovei nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos dydžio, nes byloje liko neišaiškinta ši aplinkybė, o grynojo pelno duomenys skirtinguose dokumentuose nesutampa.

20.                      Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs ieškovei padarytos žalos faktą, neištyrė aplinkybių dėl jos dydžio, perkeldamas išimtinai ieškovei įrodinėjimo naštą, bei netyrė atsakovės MB „Randesta“ finansinės atskaitomybės dokumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovei taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, nevertino įrodymų, tarp jų ir paaiškinimų, visumos, pernelyg sureikšmino tiesioginius įrodymus, kurių buvimas šios kategorijos bylose ne visada įmanomas.

21.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 73 punkte nurodė, kad „kasacinis teismas ne vienoje byloje yra atkreipęs dėmesį, kad bylos, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šie kasacinio teismo išaiškinimai dėl įrodinėjimo specifikos taikytini ir sprendžiant dėl reikalavimo priteisti tiesioginių nuostolių atlyginimą pagrįstumo“.

22.                      Nors apeliantė teigia, kad byloje savo patirtus nuostolius įrodinėjo ir istoriniais buvusių klientų, kuriuos perėmė MB „Randesta“, apyvartos duomenimis, tačiau iš ieškovės sudarytų lentelių, kuriose nurodytos pardavimo operacijos, kliento kodas, pavadinimas, pardavimo data, sumos (tomas I, b.l. 24-37) negalima nustatyti, kad tai planuotas gauti tokio dydžio grynasis pelnas. Kaip ir iš ieškovės veiklos finansinių suvestinių (tomas II, b.l. 4-166). Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nagrinėtoje byloje liko neįvertinta ieškovės įrodinėta aplinkybė, kad atsakovė sistemingai savinosi ieškovei priklausančias lėšas perrašydama sąskaitas UAB „Open24“ ir UAB „Interstartas“ už ieškovės suteiktas paslaugas Mažosios bendrijos vardu.

23.                      Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius negautų pajamų forma turi būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, suteikiant galimybę šalims pasinaudoti teise į apeliaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija panaikina skundžiamą sprendimą šioje dalyje ir klausimas dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius negautų pajamų forma perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl nuostolių, susijusių su ieškovo internetinės svetainės sunaikinimu,

24.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančio programos SKYPE susirašinėjimo tarp atsakovės R. K. ir jos dukters (V.) matyti, kad ieškovė nurodo, jog ištrynė beveik viską iš svetainės ir panaikino nuotraukas facebook (tomas I, b.l. 40-48, tomas II, b.l. 828). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 220 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro sunaikintos svetainės atkūrimo išlaidos.

25.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei už internetinio tinklapio sukūrimą yra 2015 m. gruodžio 16 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija BI Nr. 7300 ir pinigų priėmimo kvitas (tomas I, b.l. 49-50).

26.                      Apeliantės R. K. ir MB „Randesta“ mano, kad teismas nepagrįstai priteisė šią sumą iš jų solidariai, nes tam tikri interneto svetainės duomenys buvo ištrinti dėl planuojamų interneto svetainės atnaujinimo darbų. Be to, paskyrus nauja vadove J. Z., buvo vykdomi įmonės veiklos pakeitimai, kurie paveikė naujo internetinio tinklapio sukūrimą.

27.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad dar prieš atsakovei R. K. paliekant ieškovės direktorės pareigas ji susirašinėjo su dukra ir buhaltere „Skype“ programoje, o laiškų turinys aiškiai rodo, kad atsakovė siekė ištrinti UAB „Andesta“ svetainėje esančius duomenis  (tomas II, b.l. 168-870), atmeta atsakovių argumentus, kad tam tikri interneto svetainės duomenys buvo ištrinti dėl planuojamų interneto svetainės atnaujinimo darbų. Atsakovės R. K. susirašinėjimas įrodo tyčios forma padarytą neteisėtą veiką, nukreiptą į žalos padarymą ieškovei (CK 6.246, 6.247 straipsniai). 

28.                      Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad teismas nepagrįstai, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, priteisė 220 Eur nuostolių, susijusių su internetinės svetainės sukūrimu, solidariai iš atsakovės R. K. ir atsakovės MB „Randesta?“.

29.                      Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį kartu padarę žalą asmenys atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008).

30.                      Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė MB „Randesta“ atliko veiksmus, kurie turėjo sąsają su UAB „Andesta“ internetinės svetainės duomenų sunaikinimu. Teismo argumentas, kad atsakovė R. K. veikė kaip naujai įkurtos MB „Randesta“ savininkė bei vadovė, taip pat neleidžia prieiti prie išvados, jog kyla MB „Randesta“ solidarioji atsakomybė, nes nėra jos neteisėtos veikos kaip privalomojo teisinės atsakomybės kilimo sudėties požymio. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nenustačius MB „Randesta“ neteisėtos veikos, jai negali kilti teisinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, panaikinama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalis, kuria atsakovė MB „Randesta“ įpareigota solidariai atlyginti 220 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro sunaikintos svetainės atkūrimo išlaidos, ir šis reikalavimas atsakovei MB „Randesta“ atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl nuostolių, susijusių su patalpų perėmimu,

31.                      Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Andesta“ nuomojosi patalpas iš UAB „Andasta“ pagal 2013 m. gegužės 8 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį (tomas I, b.l. 63-68). Minėtos sutarties 5 straipsnio 1 dalis numatė, kad už 16,95 kv. m. dydžio patalpas (duomenys neskelbtini), nuomos mokestis per mėnesį buvo numatytas 254,25 Lt (73,56 Eur).

32.                      Pagal Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties 3 straipsnio 1 dalį „Nuomos santykiai tęsiasi vienerius metus. Kiekvieną kartą pasibaigus aukščiau nurodytam nekintamam subnuomos laikotarpiui, subnuomos santykiai pratęsiami dar vieneriems metams, jei nei viena iš šios sutarties šalių raštu nenutraukia šios sutarties likus vienam mėnesiui iki atitinkamo šios sutarties galiojimo laikotarpio pabaigos“.

33.                      Taigi ieškovė UAB „Andesta“ nuomojosi patalpas terminuotai, ir kiekvienais metais reikėjo pranešti kiekvienai iš šalių apie ketinimą toliau nuomotis patalpas.

34.                      Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis buvo nutraukta atsakovės R. K. 2015 m. rugpjūčio 1 d. prašymu nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. (tomas I, b.l. 72).

35.                      Byloje esantis Rekvizitai.lt duomenys (tomas I, b.l. 73) patvirtina, kad būtent šiose patalpose ((duomenys neskelbtini)) savo veiklą pradėjo vykdyti naujai įsteigta MB „Randesta“.

36.                      Byloje ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė R. K., būdama UAB „Andesta“ direktore, 2015 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. savavališkai nutraukė ieškovės faktinės veiklos vykdymo vietos patalpų nuomos sutartį Nr. 283/Ns. Pirmosios instancijos teismas sprendė, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, solidariai priteisti 978,06 Eur nuostolių, susijusių su patalpų perėmimu, iš atsakovės R. K. ir atsakovės MB „Randesta?“.

37.                      Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o to paties straipsnio 7 dalyje įrašyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Kasacinio teismo praktikoje formuojama, kad pagal tai, ar buvo laikytasi paminėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, sprendžiama apie juridinio asmens valdymo organo nario veiksmų neteisėtumą ir kaltę, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, paveikusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.).

38.                      Apeliantės R. K. ir MB „Randesta?“ įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jų priteisė 978,06 Eur nuostolių, nes ieškovės kaip „permokėtas“ 906,12 Eur nuomos mokestis buvo paveiktas rinkos kainos pokyčio (augimo) mažų biuro patalpų nuomos rinkoje, todėl atsakovės negali būti laikomos atsakingos už tokių tariamų nuostolių atlyginimą. Teisėjų kolegija pripažįsta apeliančių šiuos argumentus deklaratyviais.

39.                      Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės dėl objektyvaus kainų pasikeitimo galėtų būti laikomos pagrįstomis tik tuo atveju, jei nuomotojas UAB „Andasta“ būtų inicijavęs 2013 m. gegužės 8 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties pakeitimus, didinant patalpų nuomos kainą arba siūlęs nutraukti sutartinius santykius, atsisakius ieškovei tęsti subnuomos teisinius santykius.

40.                      Nagrinėjamoje byloje atsakovė R. K. nutraukė subnuomos sutartį, todėl UAB „Andesta“ akcininkas A. P. 2015 m. rugsėjo 29 d. išsinuomojo vieninteles tuo metu laisvas buvusias panašaus dydžio patalpas tame pačiame pastate pas tą patį nuomotoją, tačiau dėl didesnio ploto skyrėsi jų kaina – už 29,10 kv. m patalpų nuomą ieškovė turėjo mokėti po 145,50 Eur per mėnesį (tomas I, b.l. 74-79). Jei 2013 m. gegužės 8 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis nebūtų buvusi nutraukta dėl atsakovės neteisėtos veikos, ieškovei nebūtų reikėję už patalpų nuomą nuo 2015-09-29 iki 2015-10-31 primokėti 71,94 Eur daugiau, nei kad būtų mokėjusi pagal ankstesnę nuomos sutartį (145,50 Eur – 73,56 Eur). Taip pat ieškovei nebūtų reikėję keisti patalpų nuomos vietos, jei ieškovė nebūtų turėjusi nutraukti 2015 m. rugsėjo 29 d. sudarytą nuomos sutartį, kai buvo dažais ištepliotos išsinuomotų patalpų durys (tomas I, b.l. 80) ir 2015 m. spalio 20 d. sudaryti kitą patalpų nuomos sutartį (tomas I, b.l. 81-83). Už šių patalpų nuomą kiekvieną mėnesį ieškovė turėjo mokėti po 174,24 Eur, todėl nuo 2015-10-27 iki 2016-07-31 ji mokėjo 906,12 Eur daugiau, nei kad būtų mokėjusi už patalpų (duomenys neskelbtini), nuomą (174,24 – 73,56 Eur) x 9 mėn.).

41.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad atsakovės R. K. veiksmai, kai ji, veikdama kaip  AB „Andesta“ direktore, 2015 m. rugpjūčio 1 d. prašymu nutraukė patalpų, kuriose ieškovė vykdė savo veiklą, yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei padaryta žala (CK 6.247 straipsnis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad jei atsakovės R. K. ir MB „Randesta?“ būtų pateikusios jų sudarytos nuomos sutarties sąlygas dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio ir termino, jos būtų galėjusios paneigti ieškovės įrodinėjamą nuostolių dydį, jei jų sudarytoje sutartyje nuomos mokestis būtų didesnis. Atsižvelgiant į tai, apeliančių R. K. ir MB „Randesta“ apeliacinis skundas dalyje dėl priteistų 978,06 Eur nuostolių atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

42.                      Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatė tik atsakovės R. K. veikos neteisėtumą dėl 978,06 Eur nuostolių, nes ji, būdama ieškovės UAB „Andesta“ direktore padarė ieškovei žalą, ir atsakovės veiką kvalifikavo remdamasis CK 2.87 straipsniu. Tačiau teismas priteisė 978,06 Eur nuostolių atlyginimą solidariai ir iš MB „Randesta?“, nors dėl šio subjekto veikos neteisėtumo nebuvo atliktas teisinis vertinimas.

43.                      Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad atsakovė MB „Randesta“ atliko veiksmus, kurie turėjo sąsają su UAB „Andesta“ patalpų subnuomos sutarties nutraukimu. Teismo argumentas, kad atsakovė MB „Randesta“ pradėjo veikti iki tol ieškovės nuomotose patalpose savaime nepagrindžia MB „Randesta“ veikos neteisėtumo dėl ieškovės 978,06 Eur nuostolių. Minėta, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nenustačius MB „Randesta“ neteisėtos veikos, jai negali kilti teisinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, panaikinama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalis, kuria atsakovė MB „Randesta“ įpareigota solidariai atlyginti 978,06 Eur dydžio nuostolius (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir šioje dalyje reikalavimas atsakovei MB „Randesta“ atmetamas.

Dėl nuostolių, susijusių su aplaidžiu ieškovo buhalterinės apskaitos tvarkymu,

44.                      Pagal įstatymą būtent įmonės vadovas atsakovo už kasdieninės veiklos organizavimą ir tinkamą buhalterinę apskaitą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys).

45.                      Byloje iš VĮ „Registrų centras“ išrašo (tomas I, b.l. 11-14) matyti, kad atsakovės R. K. vadovavimo UAB „Andesta“ laikotarpiu Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti 2013 ir 2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Taip pat iš 2015 m. spalio 9 d. Dokumentų perdavimo–priėmimo akto nustatyta, kad atsakovė savo noru nutraukusi darbo santykius neperdavė naujajai ieškovo direktorei 2014 metų kasos bei 2015 metų buhalterinių dokumentų (tomas I, b.l. 51). Be kita ko, 2015 m. rugsėjo 10 d. atsakovė nutraukė darbo sutartį su UAB „Andesta“ buhaltere R. B. (tomas I, b.l. 53-55) ir neužtikrino, kad minėta buhalterė perduotų ieškovei apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 5 dalį).

46.                      Apeliantė R. K. įrodinėja, kad UAB „Andesta“ dar iki atsakovei tampant įmonės direktore, 2012 metais buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, todėl duomenys, pateikti VĮ „Registrų centras“ ir esantys įmonėje, skyrėsi.

47.                      Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas sprendė priteisti iš atsakovės 3000 Eur nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos 2013-2015 buhalterinei apskaitai atkurti. Iš byloje esančios 2018-08-29 sąskaitos-faktūros serija LD Nr. 0001 ir kasos išlaidų orderio Nr. AND000000009 matyti, kad už buhalterinės apskaitos atstatymo paslaugas ieškovė sumokėjo 3000 Eur. Apeliantė iš esmės deklaratyviai nurodo, kad ji vykdė tinkamai pareigas, nepasisakydama dėl byloje pateiktų įrodymų ir ieškovės patirtų išlaidų 2013-2015 buhalterinei apskaitai atkurti.

48.                      Nors apeliaciniame skunde apeliantės keliamas įrodymų vertinimo klausimas, nurodant, kad jie buvo įvertinti netinkamai, tačiau teisėjų kolegija dėl šio argumento pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės R. K. apeliacinį skundą dėl nepagrįstai priteistos 3000 Eur sumos, ieškovės sumokėtos 2013-2015 buhalterinei apskaitai atkurti.

Dėl atsakovės MB „Randesta“ pavadinimo klaidinamo panašumo į ieškovės pavadinimą 

49.                      Pagal Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 14 straipsnį, įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus ženklui ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios toms prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas; arba 2) tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu; arba 3) tapatus ženklui arba į jį panašus, nepaisant to, ar juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas, kurioms ženklas buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją Lietuvos Respublikoje ir jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo pranašumais, pažeidžiamas skiriamasis ženklo požymis arba pakenkiama ženklo reputacijai.

50.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šis lex specialis (prekių ženklų teisėje) įtvirtintas teisių gynimo būdas atitinka CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytą civilinių teisių gynimo būdą (civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys). Tai vadinamasis apsauginis teisių gynimo būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-248/2015). Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams; be to, tai, kad atsakovas nepripažino teisę pažeidžiančių veiksmų. Aplinkybė, kad, ieškovui pareiškus prevencinį ieškinį, atsakovas nutraukia neteisėtus veiksmus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinio tenkinimas tokiu atveju būtų nepagrįstas, nes išlieka neteisėtų (būsimų) veiksmų galimybė ir realus pavojus (grėsmė), jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ir padaryta žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-184/2014). Taigi, ieškovės pareikšto reikalavimo įvardijimas prevenciniu ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką.

51.                      Pagal CK 2.39 straipsnio 3 dalį, juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės inter alia dėl juridinio asmens tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, prekių ir paslaugų ženklus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai sprendžiama, ar juridinio asmens pavadinimas neklaidina visuomenės dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, turi būti atsižvelgiama į juridinio asmens pavadinimo funkciją (atskirti vieną juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2005). Ši funkcija yra esminis kriterijus sprendžiant, ar yra galimybė tam tikriems juridinių asmenų pavadinimams koegzistuoti. Nors įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Juridinio asmens pavadinimo panašumas yra klaidinantis visuomenę, kai susidaro sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito, ar iškreipiama konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2004).

52.                      CK 2.42 straipsnio 2 dalis numato, kad juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą ir atlyginti tais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o jeigu pažeista šio straipsnio 1 dalis, – taip pat reikalauti, kad asmuo perduotų viską, ką gavo prisidengęs ar naudodamas pavadinimą be jo savininko sutikimo.

53.                      Atsakovė MB „Randesta“ apeliaciniame skunde įrodinėja, kad pavadinimas praktiškai nelaikomas tapačiu, jeigu jis nuo kitų pavadinimų skiriasi bent viena raide ar skaitmeniu.

54.                      Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliantė argumentą, kad MB „Randesta“ ir UAB „Andesta“ pavadinimai nėra tapatūs. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną tapatus yra identiškas, toks pat. Tačiau nagrinėjamoje byloje sulyginus juridinių asmenų pavadinimus, galima padaryti išvadą, jog jie akivaizdžiai yra klaidinamai panašūs, o tuo yra pažeidžiamos ieškovės teisės į turimą prekių ženklą.

55.                      Prekių ženklų ir juridinių asmenų pavadinimų teisinė apsauga veikia skirtinguose lygmenyse – pirmieji identifikuoja prekių ar paslaugų kilmę ir yra saugomi nuo klaidinimo dėl prekių ar paslaugų kilmės, antrieji identifikuoja patį verslo subjektą nepriklausomai nuo jo prekių ar paslaugų, ir yra saugomi nuo klaidinimo dėl verslo subjekto tapatybės ar ekonominių ryšių su juo. Kita vertus, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pagal teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų ratio legis, juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų teisinė apsauga (ir reikalavimai kiekvieno jų teisinei apsaugai) nėra visiškai savarankiška, o šie objektai nėra atsieti vienas nuo kito. Nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006). Jei visuomenei gali būti sudaromas įspūdis, kad atitinkamos prekės ar paslaugos teikiamos tos pačios bendrovės, arba ekonomiškai susijusių bendrovių, tai yra pripažįstama visuomenės klaidinimu (žr., pvz., ETT 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimą byloje C-39/97).

56.                      Tai, ar egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė, teismas vertina remdamasis tiek analitinio pobūdžio kriterijais (žymenų panašumo laipsniu, prekių (paslaugų) ar veiklos panašumo laipsniu, vartotojo atidumo laipsniu), tiek empiriniais kriterijais (vartotojų apklausomis bei įrodymais apie faktinį suklaidinimą). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką suklaidinimo tikimybė yra veikiau teisinė kategorija, nei faktinis vartotojų elgesio vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013, žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1239/13).

57.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad UAB „Andesta“ bei MB „Randesta‘‘ pavadinimuose sutampa 7 iš 8 raidžių, o pavadinimus skiria tik viena raidė, kuri yra pavadinimo pradžioje, tariant pavadinimą ji yra sunkiai girdima, todėl nėra pagrindinė, leidžianti aiškiai atskirti vieną pavadinimą nuo kito. Vienos raidės nežymus pavadinimų skirtumas neturi lemiančio vaidmens atribojant pavadinimus, kadangi vartotojas dažniausia negali palyginti dviejų pavadinimų, o vadovaujasi, kaip minėta, bendru įspūdžiu apie anksčiau matytą ar girdėtą pavadinimą (Metodikos 2.5 p.).

58.                      Apeliantė MB „Randesta“ teigia, kad atsakovės pavadinime esantis „pusbalsis „R“ yra aiškiai girdimas ir atsakovės įmonės pavadinimą dėl raiškaus skambesio iš esmės atskiria nuo ieškovės įmonės pavadinimo“ ir tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl suklaidinimo galimybės. Be to, anot apeliantės byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad toks pavadinimas būtų realiai suklaidinęs ieškovo įmonės klientus, ar tiekėjus. Kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

59.                      Tam, kad būtų konstatuotas prekių ženklų (juridinio asmens pavadinimo) savininko teisių pažeidimas, nebūtina konstatuoti, kad atsakovės naudojamas žymuo yra tapatus ieškovės pavadinimui – pakanka spręsti, kad atsakovės naudojamas žymuo yra klaidinančiai panašus į atitinkamą saugomą žymenį, priklausantį ieškovei. Byloje neginčijama, kad elementas UAB „Andesta“ yra dirbtinis, semantinės prasmės lietuvių kalboje neturintis žodis. Atsakovės pavadinimo elementas MB „Randesta“ taip pat yra dirbtinis žodis, neturintis semantinės prasmės, suformuotas prie elemento „Andesta“ pridėjus raidę „R“. Toks dirbtinių raidžių keitimas Lietuvos vartotojui yra pakankamai įprastas. Nors žymenys „Andesta“ ir „Randesta“ nėra tapatūs (skiriasi viena raide) jie yra labai panašūs tiek vizualiai, tiek fonetiškai, tiek pagal bendrą vartotojui sukeliamą įspūdį. Ši aplinkybė, įvertinus ieškovės ir atsakovės vykdomos veiklos tapatumą (vertimo paslaugų teikimas), leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad žymens „Randesta“ naudojimas atsakovės pavadinime gali suklaidinti visuomenę, t. y. sudaryti vartotojui įspūdį, kad atsakovė MB „Randesta“ ir ieškovė yra susijusios bendrovės, taip pat klaidinti vartotojus dėl ieškovės teikiamų paslaugų.

60.                      Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ginčo žymenų klaidinantį panašumą apeliantės argumentai dalyje dėl atsakovės MB „Randesta“ įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą atmetami kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

61.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimus, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius negautų pajamų forma turi būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, suteikiant galimybę šalims pasinaudoti teise į apeliaciją (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teisėjų kolegija sprendžia panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalis, kuriose atsakovė MB „Randesta“ įpareigota solidariai atlyginti 1198,06 Eur dydžio nuostolius ir šioje dalyje reikalavimą atsakovei MB „Randesta“ atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

62.                      Apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti bylą dalyje nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija

n u t a r i a :

ieškovės UAB „Andesta“ apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovių R. K. ir MB „Randesta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą iš dalies panaikinti, bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius negautų pajamų forma perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Priteisti iš atsakovės R. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Andesta“ (juridinio asmens kodas: 302446470) 4,198,06? nuostolių atlyginimo  ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 4,198,06? Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Vaclovas Paulikas

                                                                Rūta Petkuvienė

                                                                Inga Staknienė