Civilinė byla Nr. 2S-1984-527/2014;

procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1927-329/2014 pagal ieškovės L. Č. patikslintą ieškinį atsakovui R. Č. ir atsakovo R. Č. patikslintą priešieškinį ieškovei L. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo (išvadą teikiančios institucijos: Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir 

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

2014-05-28 patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė: šalių santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės; dukters gyvenamąją vietą nustatyti su motina; nustatyti atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: kiekvieno mėnesio 2-ą ir 4-ą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio; 1-ą Šv. Kalėdų dieną ir 2-ą Šv. Velykų dieną; kiekvienų metų rugpjūčio 9-ą dieną (atsakovo gimimo dieną); kiekvienų metų vasario 21 dieną (kitą dieną po dukros S. gimimo dienos); kiekvienų metų birželio mėnesio 1-ą sekmadienį – tėvo dieną; ieškovei išvykus į tarnybines komandiruotes, specializacijas, konferencijas ar kitus renginius ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui, įpareigoti ieškovę atvežti dukrą į atsakovo gyvenamąją vietą bendravimui su dukra visam ieškovės nebuvimo namuose laikui; įpareigoti atsakovą apie kiekvieną susitikimą su dukra pranešti ieškovei SMS žinute apie atvykimą pasiimti dukros ir ją grąžinti į ieškovės gyvenamąją vietą ir kt. Be to, atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su šalių nepilnamete dukra S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: kiekvieno mėnesio 2-ą ir 4-ą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio; 1-ą Šv. Kalėdų dieną ir 2-ą Šv. Velykų dieną; kiekvienų metų rugpjūčio 9-ą dieną (atsakovo gimimo dieną); kiekvienų metų vasario 21 dieną (kitą dieną po dukros S. gimimo dienos); kiekvienų metų birželio mėnesio 1-ą sekmadienį – tėvo dieną. Atsakovas nurodė, kad nuo 2013-09-01 jis neturi jokios galimybės bendrauti su dukra, su ja matytis, dalyvauti jos priežiūroje ir auklėjime, atsakovo kreipimaisi į VTAS yra nerezultatyvūs, siūloma bendravimo su dukra klausimą spręsti teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismas 2014-06-12 nutartimi (b. l. 82–85, civilinės bylos dalis) atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikinąją atsakovo ir nepilnametės S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Kaune, bendravimo tvarką: atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametę dukrą S. Č. iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.; atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametę dukrą S. Č. iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų metų rugpjūčio 9-ą dieną (atsakovo gimimo dieną); atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametę dukrą S. Č. iš jos gyvenamosios vietos kiekvienų metų vasario 21 dieną (kitą dieną po dukros S. gimimo dienos).

Teismas nustatė, kad tarp šalių pastaruoju metu yra susiklostę konfliktiški santykiai, atsakovas nurodė, kad nuo 2013-09-01 neturi jokios galimybės bendrauti su dukra, su ja matytis, dalyvauti jos priežiūroje ir auklėjime. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir ieškovės atsiliepime į pradinį atsakovo priešieškinį išdėstyta pozicija, jog, ieškovės manymu, tam, kad atsakovas galėtų bendrauti su dukra ir tėvo bendravimu su dukra nekenktų jos interesams, yra būtinas pereinamasis laikotarpis – pirmiausia atsakovas vienas turėtų lankytis psichologo konsultacijose, kurių metu būtų konsultuojama, kaip valdyti savo emocijas, kaip sustiprinti emocinį ryšį su dukra, kaip bendrauti, paaiškinama, kokio ilgumo ir dažnumo bendravimai labiausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus, konsultuojama, kaip turi būti paimamas vaikas bendravimui, kad jis nepatirtų streso ir neigiamų emocijų, po tokių konsultacijų turėtų sekti ieškovo bendravimas su dukra dalyvaujant psichologui ir galiausiai, sustiprinus emocinį ryšį tarp vaiko ir atsakovo, atsakovas galėtų su dukra bendrauti ir nedalyvaujant psichologui 2 valandas vieną kartą per savaitę, analogišką nuomonę ieškovė išsakė apsilankiusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Tokią savo poziciją ieškovė motyvavo aplinkybe, jog 2013 metais atsakovas yra smurtavęs prieš ieškovę mažametės šalių dukters akivaizdoje, dėl incidento atsakovo atžvilgiu Alytaus apylinkės prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovas yra įpareigotas nesiartinti prie ieškovės ir neieškoti ryšių su ja.

Teismas, įvertinęs atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00947-13 R. Č. atžvilgiu yra nutrauktas, pasibaigus apskundimo terminui panaikintos R. Č. 2013-09-03 nutartimi paskirtos smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apsaugos priemonės, sprendė, kad yra būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo ir mažametės dukters bendravimo tvarką, kad būtų išsaugotas ir toliau puoselėjamas tėvo ir dukters ryšys. Vaiko interesas yra turėti abu tėvus, todėl mažametis vaikas negali būti atskirtas nuo tėvo, jis turi pažinti jį, jausti jo meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Byloje nėra jokių objektyviai pagrįstų duomenų, dėl kurių tėvo ir dukters bendravimas galėtų būti ribojamas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismui svarbiausi vaiko interesai. Susipažinęs su atsakovo siūloma laikina bendravimo tvarka teismas nustatė, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka nėra visiškai konkreti, be to, nustačius atsakovo siūlomą laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, būtų patenkinta dalis patikslinto priešieškinio reikalavimų, todėl, nustatydamas laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, sukonkretino nepilnamečio vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą laiką. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į mažametės šalių dukters amžių (2 metai ir 3 mėnesiai), nagrinėjamos bylos kontekste nėra tikslinga į laikiną bendravimo tvarką įtraukti atsakovo prašomus bendravimo su vaiku punktus 1-ą Šv. Kalėdų dieną ir 2-ą Šv. Velykų dieną, taip pat kiekvienų metų birželio mėnesio 1-ą sekmadienį – tėvo dieną. Teismas vertino, kad, atsižvelgiant į S. Č. amžių, tokia laikina bendravimo tvarka yra pakankamai intensyvi, protinga ir nepažeidžianti nei nepilnamečio vaiko, nei šalių teisių ir šiuo metu labiausiai atitiktų vaiko interesus, padėtų išlaikyti ir stiprinti tėvo ir dukters emocinį ryšį. Vėliau, vaikui paaugus, esant šalių ar vaiko norui, gali būti keičiama ar koreguojama bendravimo su tėvu tvarka (CPK 145 str.). Ieškovei išaiškintina, kad ji turi ne tik netrukdyti tėvui bendrauti su dukra, bet ir visokeriopai skatinti vaiką bendrauti su tėvu, nes vaikui reikalingi abu tėvai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 89–93, civilinės bylos dalis) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-06-12 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti iš atsakovo 907,50 Lt advokato išlaidų už atskirojo skundo parengimą.

Skundžiama 2014-06-12 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius laikiną atsakovo bendravimo tvarką su dukra S., visiškai nebuvo atsižvelgta į mažametės šalių dukros interesus, kurie šioje byloje yra svarbiausi. Šalių dukra S. paskutinį kartą kontaktą su tėvu turėjo 2013 m. rugsėjo mėnesį. Akivaizdu, jog mažametės S. perdavimas bendravimui net dvejoms paroms su tėvu, kurį ji yra mačiusi beveik prieš metus, su kuriuo ji neturi glaudaus emocinio ryšio, kels S. emocinius sukrėtimus, baimę, stresą, ją traumuos, o tokio traumavimo pasekmės gali būti negrįžtamos, vaikui gali išsivystyti sveikatos sutrikimai, sutrikti raida ar pan. S., kuri yra tik 2 metų amžiaus, yra labai prisirišusi prie mamos. Būdama atskirai nuo mamos, S. būna guvi ir sąlyginai savarankiška apie valandą laiko. Praėjus valandai ji jau pradeda ieškoti mamos, nes mamos pasigenda. S. išgyvena ir neigiamai reaguoja į visus ilgesnius išsiskyrimus su mama - verkia, pasidaro irzli, reikalauja mamos. Ieškovei yra sudėtinga išeiti į darbą, ką jau kalbėti apie dukros buvimą be mamos visą savaitgalį. Taigi absoliučiai neatitinkantis mažametės S. interesų skundžiama nutartimi nustatytas S. bendravimas su tėvu, kai mergaitė yra net dviem parom atskiriama nuo mamos. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kad ir neturint specialių psichologijos žinių, galėjo bent jau atsižvelgti į tai, kokios trukmės bendravimo tvarka tarp skyrium gyvenančio tėvo ir 2 metų amžiaus vaiko yra nustatoma kitų teismų. Neatitinkantis mažametės S. interesų skundžiama nutartimi nustatytas S. bendravimas su tėvu, kai S. įprastos gyvenimo sąlygos yra staigiai pakeičiamos leidžiant atsakovui visą savaitgalį pasiimti vos dvejų metų sulaukusį vaiką iš jo gyvenamosios vietos, įprastinės aplinkos, jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. S. yra jautrus vaikas. Ji, pasikeitus aplinkai, prie aplinkos adaptuojasi per 3-4 dienas. Ieškovės įsitikinimu, S. perdavimas bendravimui su tėvu visam savaitgaliui, kels jai nepastovumo ir baimės jausmą, trikdys jos emocinę būklę, o tai turės neigiamos įtakos mergaitės psichologinei būsenai, raidai. S. šiai dienai miega su mama, taip mergaitė yra įpratusi, jai mamos reikia. Ieškovė net negali pagalvoti kokia trauma S. bus, kai ji, vykdant skundžiamą nutartį, atsidurs jai svetimuose namuose, turės užmigti be mamos. Į visus šiuos niuansus teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė. Tai sąlygojo akivaizdžiai nepagrįstos nutarties priėmimą.

Pagal skundžiamą nutartį atsakovas tris dienas turėtų rūpintis S. maitinimu (4 maitinimai per dieną). S. dėl savo mažo amžiaus negali būti maitinama viešo maitinimo įstaigose ar perkant ir jai duodant vien tik sausą maistą. Mergaitei turi būti užtikrinama galimybė valgyti šiltą, mažamečio vaiko poreikiams pritaikytą maistą. Koks maistas atitinka S. poreikius, atsakovas nežino, nes jis niekada nesirūpino mergaitės maitinimu, jam tai nebuvo aktualu. Atsakovui pasirūpinti S. maitinimu tris dienas iš eilės, kad mergaitė kiekvieną dieną būtų maitinama jai įprastu rėžimu, gautų šiltą, sveiką ir įvairų maistą, būtų per sudėtinga užduotis, o to rezultate nukentėtų S. interesai.

Atsakovas ne vieną kartą konfliktų metu grasino ieškovei, jog jis atims iš jos dukrytę visam laikui. Ieškovė yra įsitikinusi, jog atsakovas, planuodamas šį savo nesąžiningą sumanymą, ir pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio neteikia savo dukrai išlaikymo. Jei atsakovui iš tikrųjų rūpėtų dukros interesai, atsakovas vykdytų savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti dukrą, šiuo atveju taip nėra. Atsakovas 2013 m. yra smurtavęs prieš ieškovę. Pirmasis atsakovo smurto išpuolis prieš ieškovę buvo 2013-05-17. Smurtaujama prieš ieškovę buvo mažametės dukros S. akivaizdoje - ieškovė atsakovo buvo nustumta nuo laiptų, ji patyrė sužalojimų: sutrenkta galva ir nugara. Taip pat ieškovė atsakovo buvo smaugiama. Buvo atimtas ir išjungtas mobilus telefonas, kad ieškovė negalėtų susisiekti su artimaisiais. Atsakovas grasino ieškovei, kad atims dukrytę visam laikui. Atsakovas po minėto incidento atsiprašė ieškovės, prašė atleisti, sakydamas, jog nesusivaldė, kad tai daugiau niekada nepasikartos. Ieškovė, patikėjusi atsakovu, nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Antrasis atsakovo smurto išpuolis prieš ieškovę buvo 2013-09-01. Ieškovei buvo sužalota kairioji ranka, kairioji alkūnė bei kairysis petys, sutrenkta galva, ieškovė patyrė kaklo traumą. Dėl atsakovo veiksmais sutrikdytos ieškovės sveikatos, ieškovei teko kreiptis į gydymo įstaigas. Dėl minėto incidento atsakovo atžvilgiu Alytaus apylinkės prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00947-13. Teismas skundžiamoje nutartyje yra nurodęs, jog ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas. To pasėkoje skundžiamą nutartį priėmęs teismas laikė, jog ginčo situacijoje neegzistuoja aplinkybės, įgalinančios teismą riboti tėvo bendravimą su dukra.

Šiai dienai ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu yra atnaujintas, nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, šiai dienai yra panaikintas. Dėl atsakovo smurtavimo prieš ieškovę, smurtavimo mažametės dukros akivaizdoje skundžiamą nutartį priėmęs teismas, negalėjo nustatyti maksimalaus atsakovo bendravimo su mažamete dukra. Ieškovė, atsiliepdama į atsakovo ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, buvo nurodžiusi, jog šiai dienai atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino bendravimo nustatymo, negali būti tenkinamas, nes susidariusioje situacijoje atsakovo bendravimui su dukra yra reikalingas pereinamasis laikotarpis. Kad atsakovas pradžioje turėtų lankytis psichologo konsultacijose, kurių metu būtų konsultuojama kaip valdyti savo emocijas, kaip sustiprinti emocinį ryšį su dukra, kaip bendrauti, paaiškinama kokio ilgumo ir dažnumo bendravimai labiausiai atitiktų 2 metų S. interesus, konsultuojama kaip turi būti paimamas dviejų metų vaikas bendravimui, kad jis nepatirtų streso ir neigiamų emocijų. Po tokių konsultacijų turėtų sekti atsakovo bendravimas su dukra dalyvaujant psichologui, ir galiausiai, sustiprinus emocinį ryšį tarp S. ir atsakovo, atsakovas galėtų su dukra bendrauti ir nebedalyvaujant psichologui 2 val. vieną kartą per savaitę. Teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, neleistinai ignoravo ieškovės poziciją dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, būtinų pasiruošimo bendravimui veiksmų, to rezultate priėmė neteisėtą nutartį, pažeidžiančią nepilnametės šalių dukros S. interesus.

2014-05-08 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. S-P-20-791/2014 atnaujinus ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu, šiai dienai galioja atsakovui nustatytas draudimas nesiartinti prie ieškovės ir neieškoti ryšių su ja. Skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių įgalina atsakovą pažeidinėti jam nustatytą draudimą. Tokia situacija teisinėje valstybėje negalima.

Teismas skundžiama nutartimi nustatė atsakovo bendravimą su dviejų metų dukra per atsakovo gimtadienį ir kitą dieną po dukters gimimo dienos. Ieškovė nesutinka, kad S. dalyvautų atsakovo gimtadienyje. Atsakovas savo gimtadienius švenčia draugų kompanijoje, yra vartojamas alkoholis, rūkoma. Vos 2 metukų sulaukusiai S. tokioje šventėje tikrai nėra vieta. Pasakytina, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas atsakovo bendravimą su dukra per jo gimimo dieną ir kitą dieną po S. gimimo dienos nustatė neapibrėžęs jokių valandų. Tai reiškia, kad atsakovas gali dukrą pasiimti nuo ankstyvo ryto ir grąžinti iki 24 val. Tokia bendravimo tvarka yra akivaizdžiai pažeidžianti mažametės S. interesus. Nutartis, kuria nustatyta tokia bendravimo tvarka, negali būti palikta galioti, todėl privalo būti panaikinta.

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 125–127) atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-06-12 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad apeliantė prie atskirojo skundo prideda prašymą Kauno Šančių poliklinikai ir atsakymą. 2014-06-23 prašymas Kauno Šančių poliklinikai pasirašytas L. Č. atstovo advokato Gintaro Černiausko, kai tuo tarpu procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodo savo atstove advokatę Laurą Daumantaitę, per kurią bus vedama byla. Kauno Šančių poliklinikos 2014-06-27 raštas Nr. 1-16-460 „Dėl informacijos“, pasirašytas direktorės Z. Č., negali būti pripažintas tinkamu įrodymu šioje byloje, nes šiame rašte sveikatos priežiūros įstaiga teikia išvadas klausimais, kurie nepriskirti jos veiklai.

Visiškai nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka paisoma tik skyrium gyvenančio tėvo interesų, bet esą visiškai nebuvo atsižvelgta į ieškovės ir dukros S. interesus. Apeliantė atsakovo pareigą išlaikyti dukrą sieja išimtinai tik su materialiniu išlaikymu, ignoruodama kitas tėvų pareigas vaikams: jais rūpintis, juos auklėti, lavinti, bendrauti su jais. Atsakovas priešieškinyje, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtent ir siekė teismo procesiniu dokumentu įteisinti tėvo pareigų vykdymo galimybes, nes kitomis priemonėmis nepavyko pasiekti bendravimo su dukra užtikrinimo. Pati apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, kad dukra S. paskutinį kontaktą su tėvu turėjo 2013-09-01, tačiau nutyli aplinkybes, kodėl atsakovas iki šiol neturi galimybės bendrauti su savo dukra: ieškovė, nesiskaitydama su taikomomis priemonėmis ir būdais, ne tik atsakovui, bet ir artimiems giminaičiams neleidžia ne tik, kad bendrauti, bet ir matytis su S. Atsakovas nuolat skundžiamas įvairioms institucijoms, rašomi nepagrįsti pareiškimai, teikiami prasimanymai. Apeliantės argumentai, kad beveik metus laiko atsakovas, nesimatęs su dukra, pagal teismo nutartį paėmęs dukrą, ją traumuos, yra tik ieškovės prielaidos, pamąstymai „kas būtų, jeigu būtų“. Atsakovą ir dukrą S. sieja ne bet kokie, bet itin artimi kraujo ryšiai, tai yra tėvo ir dukros ryšys. Maži vaikai yra labai imlūs, jie greitai pradeda bendrauti net su svetimais žmonėmis, ką jau kalbėti apie tėvą. Be abejo, būna išimčių, kai maži vaikai nenori bendrauti su atskirais asmenimis, tačiau toks elgesys dažniausiai būna siejamas su negatyvia patirtimi: bijo baltų chalatų, bijo vyrų su ūsais ir barzda, bijo tamsaus gymio žmonių ir pan. Apeliantė nurodo, kad atsakovas neteikia išlaikymo dukrai, tačiau vėl pateikia tik dalį tiesos. Taip, atsakovas kol kas neskiria išlaikymo, nes nevyksta joks kontaktas su apeliante, kuri kreipėsi į antstolę A. K. dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau ne tik atsakovui, bet ir antstolei nenurodė savo sąskaitos numerio, to nepadarė ir antstolės paraginta. Taigi, reiškia priekaištus dėl neskiriamo išlaikymo, tačiau tuo pačiu neatlieka būtinų veiksmų, kad realiai išlaikymas dukrai būtų teikiamas.

Teismas, priimdamas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia ieškinio iš esmės. Apeliantės teiginiai apie esą jos atžvilgiu atsakovo pavartotą smurtą nėra įrodyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė 2014-05-08 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Atsakovas šią nutartį gavo tik su atskiruoju skundu, kitais būdais nebuvo informuotas apie teismo procesinį sprendimą. Ikiteisminio tyrimo atnaujinimas nepatvirtina asmens kaltės, nes tik teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažįsta asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Procesiškai svarbi aplinkybė: Kauno apylinkės teisme parengiamasis teismo posėdis vyko 2014-06-09, posėdyje dalyvavo ieškovė, tačiau nebuvo pateikta 2014-05-08 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis; ieškovė įrodymus, svarbius duomenis teikia dozuotai, kas prieštarauja civilinio proceso principams ir CPK 178 str. reikalavimams pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Atsakovas nesutinka, kad 2014-05-08 Alytaus apylinkės teismo nutartis užkerta kelią atsakovui bendrauti su dukra: atsakovas siekia bendrauti su dukra, bet ne su apeliante. Plečiamai aiškinant teismo draudimą bendrauti su ieškove, galima daryti prielaidą, kad ir dalyvaudamas teismo posėdyje atsakovas bendrauja su ieškove ir tokiu būdu pažeidžia draudimą. Kiekvienas reikalavimas turi būti vertinamas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Apeliantė ignoruoja atsakovo ir savo dukters prigimtinę teisę bendrauti, dukros teisę žinoti, kas jos tėvas. CK 3.170 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Apeliantė teigia, kad S. labai prisirišusi prie mamos. Tai yra natūralu, tačiau savaime nereiškia, kad ji nelinkusi bendrauti su kitais asmenimis. Pati ieškovė procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad dukrą palieka savo motinos priežiūrai, taigi, ji pati 24 valandas per parą nebendrauja su dukra, palieka dukrą senelės priežiūrai ilgesniam laikui, kai išvyksta į komandiruotes. Taigi, toks nuogąstavimas, kad dvi paros, kurias dukra praleis su tėvu, neatitiks vaiko interesų, nepagrįstos jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, nes nėra akivaizdžių faktų apie atsakovo bendravimo su dukra neigiamą įtaką vaikui, interesų pažeidimą. Atsakovas likdavo vienas su visiškai maža dukra ir puikiausiai susitvarkydavo su tėvo pareigomis, tada ieškovė nenuogąstaudama palikdavo dukrą. Dabar, dukrai paaugus, atsiranda niekuo nepagrįstos abejonės.

Niekuo nepagrįsti ir kiti skundo motyvai, esą galimai pažeisiantys S. interesus. Tai pasakytina apie maitinimą: esą pasirūpinti dukros maitinimu atsakovui bus per sudėtinga užduotis. Tai tik hipotetiniai pamastymai. Atsakovas nėra jaunuolis, kuriam svetimas maisto gaminimas, rūpinimasis vaiku. Visiškai logiška, kad atvykęs į S. gyvenamąją vietą jos pasiimti savaitgaliui, atsakovas pasidomės, ką tuo metu labiausiai mėgsta S., nes vaikų pomėgiai maistui keičiasi. Abu tėvai, siekdami sudaryti savo vaikui kuo geresnes sąlygas, privalo ne konfrontuoti, bet bendradarbiauti, dalintis bendravimo su vaiku patirtimi, kalbėtis ne tik apie vaiko mėgstamą maistą, bet ir kasdienius vaikiškus įpročius, susijusius su vaiko gyvenimu (miegas su atitinkamais žaislais ar daiktais, ritualas prieš miegą, maudymasis, valgymas ir kt.). Ydinga praktika santuokos nutraukimo bylose manipuliuoti vaiku, vaiko interesais, turėtų būti teismų griežtai vertinama. Suaugusių žmonių nesantaika, noras nutraukti santuoką jokia forma neturi paveikti nepilnamečių vaikų. Šioje byloje ieškovės elgesio negalima pripažinti sąžiningu, adekvačiu esamai situacijai, nes ji savo norus kelia aukščiau vaiko interesų, naudojasi tuo, jog atsakovui svarbi yra dukra, jis išgyvena negalėdamas matytis, bendrauti su dukra. Atskirasis skundas atmestinas, nes nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka dukters S. interesų, nėra jokio reikalingumo „užkirsti kelią mergaitės traumavimui“. Taip pat atmestinas reikalavimas priteisti advokato išlaidas, nes advokato išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 134–136, civilinės bylos dalis), kurioje nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad ieškovės šeimoje būtų pažeidžiamos nepilnametės S. teisės ar neužtikrinamas jos teisėtų interesų įgyvendinimas. Ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2013-01-08 buvo įvertintos mažametės S. Č. gyvenimo ir buities sąlygos. Apsilankymo metu nenustatyta veiksnių ar aplinkybių, kenkiančių ar galinčių pakenkti mažamečio vaiko interesams. Duomenų, kad teismo sprendimu ar nutartimis R. Č. būtų ribojama teisė matytis su vaiku, skyriuje nėra. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, susipažinus su atsakovo patikslintame priešieškinyje siūloma laikina bendravimo tvarka, matyti, kad atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir patikslintame priešieškinyje. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes reikalavimų pagrįstumą spręs teismas tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Todėl 2014-06-12 Kauno apylinkės teismo nutartimi nustatyta maksimali atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra S. tvarka patenkino atsakovo ir patikslinto priešieškinio reikalavimus dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. 2014-06-12 nutartyje dažnai pabrėžiama, kad atsakovas neturėjo galimybės matytis, bendrauti su savo nepilnamete dukra, nedalyvavo jos priežiūroje ir auklėjime nuo 2013-09-01, taip pat pabrėžiamas ir šalių dukters S. amžius (nagrinėjamu laikotarpiu 2 metai ir trys mėnesiai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad po tokio ilgo nesimatymo su vaiku, atsižvelgiant į vaiko amžių, tam, kad atsakovas galėtų bendrauti su dukra ir tėvo bendravimas nekenktų mažametės interesams, taip pat, kad būtų atkurtas, išsaugotas ir toliau puoselėjamas tėvo ir mažametės dukters ryšys, būtinas pereinamasis laikotarpis. Nagrinėjamu atveju drastiškas maksimalios bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku nustatymas po tokio ilgo visiško nebendravimo neatitinka vaiko interesų. Taip pat dėl tarp šalių susiklosčiusių itin konfliktiškų santykių darytina prielaida, vaiko interesų užtikrinimui, pereinamąjį laikotarpį dėl bendravimo ir nesimatymo su dukra, pradėti dalyvaujant psichologui, iki kol jis pateiks savo išvadą dėl atsakovo galimybės savarankiškai rūpintis ir prižiūrėti šalių mažametę dukrą S. Vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinoma, kokioje proceso stadijoje šiuo metu yra atsakovo baudžiamoji byla Nr. 52-1-00947-13. Tačiau CK 3.165 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1–3 d.). Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, siekiant atstatyti, sustiprinti ir išlaikyti tėvo ir dukters emocinį ryšį, darytina išvada, kad labiausiai šiuo metu vaiko ir šalių interesus atitiktų mažametės S. ir tėvo bendravimas dalyvaujant psichologui. Teismas neatsižvelgė į visas klausimui dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymui svarbias aplinkybes. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, atsakovas galėtų bendrauti su dukra ir tėvo bendravimas nekenktų mažametės interesams, taip pat, kad būtų atkurtas, išsaugotas ir toliau puoselėjamas tėvo ir mažametės dukters ryšys, būtinas pereinamasis laikotarpis. Nagrinėjamu atveju drastiškas maksimalios bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku nustatymas po tokio ilgo visiško nebendravimo neatitinka vaiko interesų. Taip pat dėl tarp šalių susiklosčiusių itin konfliktiškų santykių, vaiko interesų užtikrinimui, pereinamąjį laikotarpį dėl bendravimo su dukra, pradėti dalyvaujant psichologui, iki kol specialistas pateiks išvadą dėl atsakovo galimybės savarankiškai rūpintis ir prižiūrėti šalių mažametę dukrą S. Dėl išdėstytų argumentų, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o 2014-06-12 Kauno apylinkės teismo nutartis keistina.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilo dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas, kuri iš esmės apima ir teismo įgaliojimus nustatyti kito tėvo bendravimo su vaiku tvarką, nes vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas, taikydamas maksimalias laikinąsias apsaugos priemones, kurios savo apimtimi beveik atitinka patikslintu priešieškiniu pareikšto reikalavimo apimtį, nurodė ,,įvertinęs atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-00947-13 R. Č. atžvilgiu yra nutrauktas, pasibaigus apskundimo terminui panaikintos R. Č. 2013-09-03 nutartimi paskirtos smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens apsaugos priemonės (kitokių duomenų byloje nėra, 1 tomo 147, 148–158).“

Pažymėtina, jog ieškovė, toje pačioje byloje 2014-01-14 atsiliepdama į atsakovo pradinį ieškinį (priešieškinį) dėl bendravimo tvarkos nustatymo (b. l. 46–50), buvo nurodžiusi, jog šiai dienai atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant laikiną bendravimą su dukra, negali būti tenkinamas, nes susidariusioje situacijoje atsakovo bendravimui su dukra yra reikalingas pereinamasis laikotarpis. Ieškovės teigimu, atsakovas pradžioje turėtų lankytis psichologo konsultacijose, kurių metu būtų konsultuojama kaip valdyti savo emocijas, kaip sustiprinti emocinį ryšį su dukra, kaip bendrauti, paaiškinama kokio ilgumo ir dažnumo bendravimai labiausiai atitiktų 2 metų S. interesus, konsultuojama kaip turi būti paimamas dviejų metų vaikas bendravimui, kad jis nepatirtų streso ir neigiamų emocijų; po tokių konsultacijų turėtų sekti atsakovo bendravimas su dukra dalyvaujant psichologui, ir galiausiai, sustiprinus emocinį ryšį tarp S. ir atsakovo, atsakovas galėtų su dukra bendrauti ir nebedalyvaujant psichologui 2 val. vieną kartą per savaitę.

Nors teismui šis ieškovės atsiliepimas ir jame išdėstyti argumentai buvo žinomi ir skundžiamoje nutartyje netgi buvo paminėti, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, į šiuos ieškovės argumentus nekreipė jokio dėmesio ir visiškai neaišku, kokiais argumentais vadovaudamasis juos atmetė (pažeista CPK 270 str. 4 d. 3 p.), o skundžiamą nutartį priėmė įvertinęs tik atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo nutraukimą.

Pažymėtina ir tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-01-22 išvadoje taip pat buvo nurodęs, jog L. Č. pasiūlymas, kad atsakovas prieš bendravimą su dukra pasikonsultuotų su psichologais, vėliau konsultacijose dalyvautų dukra ir tik gavus palankas psichologų išvadas, tėvas galėtų bendrauti su vaiku, atitinka šalių dukters interesus. Šios Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-01-22 išvados pirmosios instancijos teismas taip pat niekaip nevertino ir, priimdamas skundžiamą nutartį, dėl jos nepasisakė.

Be to, kaip matyti iš ieškovės su atskiruoju skundu pateiktos 2014-05-08 Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-08 nutarties S-P-20-791/2014 (b. l. 95–97), pareiškėjos L. Č. skundą patenkinus, yra panaikintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2014-03-21 nutarimas, kuriuo atsisakyta tenkinti skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės 2014-02-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, o ikiteisminį tyrimą Nr. 52-1-00947-13 nutarta atnaujinti ir tikslinti įtariamajam R. Č. 2013-09-03 pareikštą įtarimą.

Akivaizdu, kad jau skundžiamos nutarties priėmimo metu ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo atnaujintas, ką pirmosios instancijos teismas turėjo visas galimybes išsiaiškinti, jeigu apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą būtų nusprendęs pranešti ieškovei.

CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ,,kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui“. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog R. Č. prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos su dukra nustatymo Kauno apylinkės teismo 2013-012-31 nutartimi jau buvo netenkintas (b. l. 42–43), į tai, jog tėvas su mažamete dukra nebendravo nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio, kas galėjo sąlygoti tėvo ir dukters ryšio nutrūkimą arba jo susilpnėjimą, į tai, jog ieškovė buvo nurodžiusi argumentus dėl būtinumo nustatyti pereinamąjį laikotarpį dėl minimalaus laikino tėvo bendravimo su dukra, į tai, jog teismui nebuvo pateikti duomenys apie Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės 2014-02-10 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą įsiteisėjimą, o tuo pačiu ir apie Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-09-03 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 52-100947-13 (b. l. 39–40) R. Č. skirto įpareigojimo ,,nesiartinti prie L. Č., nebendrauti, neieškoti su ja ryšių“ pasibaigimą, apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą buvo būtina pranešti ne tik ieškovei, bet ir Vaiko teisių apsaugos skyriams, kurie įtraukti į bylą kaip išvadą teikiančios institucijos, ir tą klausimą išnagrinėti žodinio, o ne rašytinio proceso tvarka.

Pažymėtina ir tai, jog pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo preliminarus įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (šiuo atveju – atsakovui) palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o kartu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t.

Iš ginčijamos teismo nutarties turinio matyti, kad, nutaręs dėl būtinumo šioje byloje taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (laikiną bendravimo su dukra tvarką), pirmosios instancijos teismas preliminariai net nevertino priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nors, kaip minėta, tik preliminariai įvertinus pareikštų reikalavimų pagrįstumą, teismas turėtų spręsti apie egzistuojančią antrą sąlygą, būtiną laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. ar yra grėsmė, kad atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą rašytinio proceso tvarka, nepranešęs apie ieškovei bei ir Vaiko teisių apsaugos skyriams ir neaptaręs bei neišanalizavęs jų ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų apie tai, jog maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas neatitiktų mažametės interesų, o taip pat dėl būtinumo nustatyti pereinamąjį laikotarpį, nesiaiškinęs aplinkybių dėl tėvo ir mažametės dukters, nebendravusių nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio, išlikusio tarpusavio ryšio stiprumo ir dėl galimybės jiems be pereinamojo laikotarpio bendrauti ilgesnį laiką (su nakvyne) ne dukters gyvenamojoje vietoje, taip pat neišsiaiškinęs dėl atsakovui baudžiamojoje byloje pritaikytų apribojimų galiojimo, neanalizavęs ir nepasisakęs dėl šioje byloje pareikšto priešieškinio tikėtino pagrįstumo, neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, atskirąjį skundą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, pagal suformuotoje bylos dalyje esančią medžiagą šių aplinkybių nustatyti neturi galimybės, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                     Jolita Cirulienė