Baudžiamoji byla Nr. 1-185-1002/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02312-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

(S)

1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis,

sekretoriaujant Vaidai Bagdonienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,

Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus atstovui Eugenijui Arlauskui,

dalyvaujant nukentėjusiajai R. P.,

kaltinamajam R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2000-01-27 pagal BK 271 str. 2 d. – 3 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 471 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2000-10-02 pagal BK 271 str. 2 d., 3 d., pritaikius BK 42 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 43 str. galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2001-08-23 paleistas iš laisvės atėmimo vietos; 3) 2002-11-25 pagal BK 271 str. 3 d., 2 d., pritaikius BK 42 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius 2002-11-07 Įstatymą dėl amnestijos bausmė sumažinta 1/6, galutinė paskirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, 2003-06-05 nutartimi veika perkvalifikuota į BK 178 str. 2 d. bausmė nepakeista, 2004-04-08 nutartimi paleistas iš įkalinimo vietos lygtinai prieš terminą 5 mėn. 27 d., 2004-10-05 bausmę atliko; 4) 2005-02-01 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 140 str. 2 d., galutinę subendrinta bausmė 6 mėn. laisvės atėmimo (1-4 punktuose nurodyti teistumai išnykę); 5) 2010-04-08 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 1 m. laisvės apribojimo bausme; 6) 2012-01-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 str. 1 d., 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 7) 2016-08-30 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140str. 2d., skirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė; įpareigojant būti namuose, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

R. S. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę R. P., būtent: 2017-01-15 apie 20:50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini)., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. P. į nosį, taip nukentėjusiajai R. P. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad su sugyventine abu vartojo alkoholį. Viskas prasidėjo nuo žodinio konflikto. Išgėrė ir sumušė sugyventinę. Sudavė vieną smūgį. Nukentėjusiosios atsiprašė ir susitaikė. Pasižadėjo nevartoti alkoholio ir vartoti tik per šventes. Kaltinamasis sutiktų gydytis nuo alkoholizmo.

Be paties kaltinamojo R. S. visiško prisipažinimo jo kaltė byloje įrodoma ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

1) R. S. visišku prisipažinimu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. S. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai. R. P. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena 3 metus, veda bendrą  ūkį. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butą nuomojasi bendrai. Bendrų vaikų neturi. Santykiai tarp jų geri. 2017-01-15 vakare su sugyventine buvo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio aplinkybes prisimena tik tarpais. Visko gerai nepamena. Pamena, kad dėl kažko su sugyventine susipyko ir tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į nosį. Sugyventinė skambino pareigūnams, o jis rengėsi ir laukė pareigūnų, nes žinojo, kad reikės važiuoti. Pas sugyventinę sužalojimų nepastebėjo. Konflikto metu buvo dviese, kitų asmenų nebuvo. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas. Būdamas blaivus taip pasielgęs nebūtų  Gailisi dėl  padarytos nusikalstamos veikos bei sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtu baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 55-56, 64);

2) Nukentėjusiosios R. P. apklausos protokolu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su Raimondu kartu gyvena apie 3 metus. Veda bendrą ūkį. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butą nuomojasi abu kartu. Bendrų vaikų neturi. Santykiai tarp  jų geri, tik tada, kai negeria. 2017-01-15 vakare  su sugyventiniu buvo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20.50 val. sugyventinis pradėjo priekaištauti dėl svetimų vyrų, kad ji neištikima. Sugyventinis atsistojęs, vieną kartą kumščiu sudavė į nosį. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Po tokio sugyventinio elgesio, pasiėmė telefoną ir iškvietė pareigūnus. Sugyventinis viską girdėjo, nieko nebesakė. Rengėsi ir laukė pareigūnų. Įvykio metu buvo neblaivi, todėl galėjo netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes. Pas medicinos ekspertus vyko. Civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 29-30);

3) Tarnybiniu pranešimu dėl  smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad namuose R. S., konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė sugyventinei R. P. į nosį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 11);

4) Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta, apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-16);

5) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr.G62/2017(04), kad R. P. padarytas sužalojimas poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje; sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasekoje; padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 39);

6) Asmens blaivumo testu, kuriuo R. S. 2017-01-15 21 val. 47 min., nustatytas 1,75 promilių girtumas (b. l. 40).

Prokurorė siūlo:

pripažinti R. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę;

vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 1 ir 3 punktais, 7 dalimi, skirti įpareigojimus;

vadovaujantis BK 641 straipsniu, siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2016-08-30 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. S. kaltė įrodyta.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo R. S. teisme ir ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, nukentėjusiosios R. P. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime, tarnybiniu pranešimu dėl  smurto artimoje aplinkoje fakto, įvykio vietos apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr.G62/2017(04), asmens blaivumo testu, kuriuo R. S. 2017-01-15 21 val. 47 min., nustatytas 1,75 promilių girtumas (b. l. 40), bei kitus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas R. S. aplinkybės yra aiškios. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį R. S. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, nežymų sveikatos sutrikdymą ir jį padarė tiesiogine tyčia:  kaltininkas suvokė, kad smurtauja prieš savo sugyventinę, suduodamas sugyventinei numatė, kad sukels fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei R. P., bus padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir to siekė. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, nes yra visi subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. S., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl nusikalstamos veikos laikytinos tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir  nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog jis inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Dėl lengvinančios kaltinamojo atsakomybę aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką  yra vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą teisme. Kaltininkas turi ne tik laisva valia prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailėtis dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertinti savo elgesį, stengtis sušvelninti nusikaltimo padarinius, padėti ištirti bylos aplinkybes, pašalinti nusikaltimu padarytą žalą. Tai yra bendrieji įstatymo reikalavimai, tačiau kiekvienoje byloje taip pat privalu atsižvelgti ir į veikų ypatumus, kaltinamųjų asmenybes, jų tarpusavio santykius, kaltinamųjų parodymų reikšmingumą, jų elgesį proceso metu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2010). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kiek kaltinamojo parodymai prisidėjo prie teisingo sprendimo priėmimo byloje. Konstatuodami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, teismai savo sprendimą turi motyvuoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012).

Vertinant kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, svarbu įvertinti, kad kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60/2014).

Teismas, vertindamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybe lengvinančią aplinkybę sutinka, kad R. S. savo kaltę visiškai pripažino, tačiau tai, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teismo neįtikino. R. S. iš esmės savo elgesio nevertino kritiškai, jau yra smurtavęs prieš nukentėjusiąją praeityje, dėl tokio savo elgesio išvadų nepadarė, gailestis dėl padaryto nusikaltimo buvo tik formalus, jis deklaratyviai tvirtino besigailintis dėl to, ką padarė. Teismas nusprendžia, kad kaltinamojo R. S. prisipažinimas kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą ir esant formaliam gailesčiui, nepripažinti šios BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl lengvinančios  kaltinamojo atsakomybę, numatytos BK 59 str. 1 d. 6 p.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas BK 59 str. 1 d. 6 p. nurodytą aplinkybę vertina per požymių buvimą: Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina pradėti nusikalstamą veiką prieš jį.(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2011, 2K-450/2011). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-895/2015). Kitoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detalizuoja požymių svarbą, nustatant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę: Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, įžeidžia, smurtauja arba atlieka kitokius tyčinius veiksmus prieš patį kaltininką ar jam artimus asmenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2011 m. spalio 25 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2011). Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). <...> Sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, tikslinga atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Teismas, vertindamas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte pažymėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatė, kad byloje tiek kaltinamasis R. S., tiek nukentėjusioji R. P., konflikto metu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Alkoholio vartojimas vertintinas kaip rizikingas elgesys, kuris galėjo padidinti kaltinamojo pyktį nukentėjusiajai ir paskatinti agresiją, nukreiptą į nukentėjusiąją t. y. buvo suduotas smūgis į nosį, padarant nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje. Teismas įvertinęs šią aplinkybę, nusprendžia taikyti kaltinamajam šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.)

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog kaltinamasis inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). BK 60 straipsnyje yra nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra nusikalstamos veikos padarymas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2006).

Teismas, vertindamas R. S. nusikalstamą veiką, spręsdamas pagal veikos padarymo aplinkybes ir pobūdį,  veika yra padaryta dėl girtumo, todėl nėra pagrindo šios aplinkybės nepripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Nusikalstamą veiką R. S. padarė, neišnykus 4 teistumams. Kaltinamasis yra teistas 7 kartus: 1) 2000-01-27 pagal BK 271 str. 2 d. – 3 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 471 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2000-10-02 pagal BK 271 str. 2 d., 3 d., pritaikius BK 42 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 43 str. galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2001-08-23 paleistas iš laisvės atėmimo vietos; 3) 2002-11-25 pagal BK 271 str. 3 d., 2 d., pritaikius BK 42 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius 2002-11-07 Įstatymą dėl amnestijos bausmė sumažinta 1/6, galutinė paskirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, 2003-06-05 nutartimi veika perkvalifikuota į BK 178 str. 2 d. bausmė nepakeista, 2004-04-08 nutartimi paleistas iš įkalinimo vietos lygtinai prieš terminą 5 mėn. 27 d., 2004-10-05 bausmę atliko; 4) 2005-02-01 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 140 str. 2 d., galutinę subendrinta bausmė 6 mėn. laisvės atėmimo (1-4 punktuose nurodyti teistumai išnykę); 5) 2010-04-08 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 1 m. laisvės apribojimo bausme; 6) 2012-01-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 str. 1 d., 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 7) 2016-08-30 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140str. 2d., skirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė; įpareigojant būti namuose, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tai rodo, kad nusikalstama veika yra padaryta recidyvisto, kuris nėra linkęs taisytis, yra linkęs nusikalsti, todėl teismas turi pagrindą pripažįsti kaltinamajam šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

R. S. asmenybės charakteristika. Teistas (b. l. 71-84), baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 88-93), Išsilavinimas pagrindinis. Profesija šaltkalvis suvirintojas traktoristas, nuo 2015-06-29 iki 2016-08-08 dirbęs (duomenys neskelbtini), nuo 2017-02-17 dirba (duomenys neskelbtini), ( 2017 m. vasario 20 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. Š5-769), darbo biržoje registruotas (b. l. 95), yra motyvuotas dirbti, darbą suvokia kaip privalumą. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, yra susikaupusi 232 eurų skola už nesumokėtas baudas, kurios skirtos už administracinių nusižengimų darymą. Didelių finansinių sunkumų neturi. Gyvena vienas. Su sugyventinę R. P. susitaikė. Su sugyventine ir judviejų dviem vaikais nebendrauja. Artimų draugų neturi. Bendrauja su bendradarbiais. Laisvalaikį leidžia namuose vienas. Nevartojęs narkotikų, alkoholio nevartoja. Supranta alkoholio vartojimo problemą ir yra tvirtai pasiryžęs koduotis. Nėra socialiai atsiskyręs. Bendrauja su kitais. Smurtinio elgesio protrūkis yra neigiamų emocijų rezultatas, nesugebėjimas su tomis emocijomis adekvačiai susidoroti.

Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas, mano, kad kaltinamajam skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Teismas konstatuoja, kad tikslinga bausmės vykdymą R. S. atidėti, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Teismas, nuspręsdamas bausmės vykdymą atidėti, atsižvelgia į nukentėjusiosios prašymą, į kaltinamojo pasiryžimą gydytis nuo alkoholizmo, į socialinę išvadą, kurioje nurodoma, kad R. S. linkęs taisytis: tvirtai pasiryžęs gydytis, įsidarbino. Teismas skiria įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatos ir bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Teisme yra gautas 2017 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus raštas Nr. Š5-801, kuriame R. S. 20017 m. vasario 24 d. yra neatlikęs 3 mėnesių ir 9 dienų laisvės atėmimo bausmės iš 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. (Baudžiamoji byla Nr. 1-805-914/2016) baudžiamuoju įsakymu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-01-15 21.10 val. iki 2017-01-16 14.50 val. (b. l. 44, 49).

R. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (b. l. 67-68) –  nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 64 straipsnio 3 dalimi, neatliktą 3 mėn. 9 d. laisvės apribojimo bausmę konvertuoti į 49 d. laisvės atėmimo bausmės dienas.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su neatlikta laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. S. paskirti 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5,7 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsniu, paskirtos subendrintos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- būti namuose nuo 24 val. iki 5 val., išskyrus, kai nebūnama namie dėl darbo;

- dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje;

- nevartoti narkotinių medžiagų ir alkoholinių gėrimų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-01-15 21.10 val. iki 2017-01-16 14.50 val. (vieną parą) ir laikyti, kad jis yra atlikęs 1 laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2, 3 punktais, R. S. išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės atėmimo bausmę, teismo sprendimu gali būti panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir perduodama vykdyti pagal nuosprendį paskirta bausmė.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                               Mantas Liesis