Civilinė byla Nr. 2A-1382/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00220-2013-5.

Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1; 52.344.2.4.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Gintaro Pečiulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3802-590/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilsta“ dėl skolos priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ priešieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“ dėl nuostolių atlyginimo bei

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas (subrangovas) UAB „Raseinių statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo (generalinio rangovo) UAB „Vilsta“ 368 877,81 Lt skolos, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, taip pat pripažinti, kad atsakovas nepagrįstai 2013-02-20 pranešimu Nr. SR-74 nuo 2013-03-06 vienašališkai nutraukė 2012-05-30 statybos subrangos sutartį Nr. R-18/12 (toliau – Sutartis).

Ieškovas nurodė, kad pagal Sutartį su atsakovu atliko darbus Betygalos miestelio nuotekų valymo įrenginių statybos objekte. Ieškovo teigimu, atsakovas darbus iš jo priėmė pagal atliktų darbų aktus, kuriuose pretenzijų dėl darbų kokybės nenurodė. Iš ieškovo priimtus darbus atsakovas perdavė užsakovui UAB „Raseinių vandenys“, o užsakovas šiuos darbus iš atsakovo priėmė ir už juos su juo visiškai atsiskaitė. Pagal Sutarties 5.4. punktą atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu, tačiau neatsiskaitė - sumokėjo tik 190 000 Lt, atsakovo pradelsta skola sudaro 368 877,81 Lt.

Sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai  buvo pažeisti dėl paties atsakovo kaltės, todėl atsakovas negali remtis šia aplinkybe kaip Sutarties nutraukimo pagrindu (CK 6.206 straipsnis) ir atsakovas dėl to nepagrįstai nutraukė Sutartį pagal Sutarties 13.6 punktą ir CK 6.217 straipsnį. Atsakovas pats pažeidė Sutarties 3.2.1 punktą, nes vėlavo ieškovui pateikti techninę dokumentaciją ir leidimus, todėl pagal Sutarties 5.2.2 punktą darbų atlikimo terminai ieškovui automatiškai persikėlė tiek dienų, kiek atsakovas vėlavo pateikti dokumentus. Ieškovas leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimui vandentiekio trasoje pateikė tik 2013-02-26, todėl 113 dienų Sutarties įvykdymo terminas turi būti skaičiuojamas tik nuo 2013-02-26, kas reiškia, kad Sutarties nutraukimo dieną ieškovas dar nebuvo praleidęs darbų atlikimo termino.

Be to, Sutartyje nustatyta darbų termino pabaiga 2012-09-30 nebuvo atsakovui esminė Sutarties sąlyga, nes jis nereiškė pretenzijų ieškovui dėl darbų atlikimo terminų, nepateikė įrodymų, kad būtų patyręs nuostolių ar kitokių neigiamų pasekmių dėl to, kad iki Sutarties nutraukimo dienos nebuvo atlikti Sutartyje numatyti darbai. Pasibaigus Sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui, šalys toliau vykdė Sutartį (ieškovas vykdė darbus, o atsakovas juos priėmė ir iš dalies apmokėjo) ir taip konkliudentiniais veiksmais pratęsė darbų vykdymo terminą neapibrėžtam terminui.

Atsakovas UAB „Vilsta“ patikslintu priešieškiniu (t.7, b.l. 133-141) prašė 190 921,94 Lt sumažinti ieškovo atliktų statybos rangos darbų kainą, priteisti iš ieškovo 10 000 Lt baudą (pagal Sutarties 13.7 punktą) ir dėl sutarties nutraukimo patirtų 18 768,77Lt dydžio nuostolių, kurių nepadengia priteista bauda, atlyginimą. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo 95 810,60 Lt ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas nurodė, jog Sutarčiai pasibaigus vienašaliu nutraukimu, ieškovui už atliktus statybos rangos darbus mokėtina kaina yra mažintina išlaidų, patirtų ištaisant netinkamai atliktus statybos rangos darbus, ir kainų skirtumo, atsiradusio neatliktiems darbams atlikti pasitelkus trečiuosius asmenis, verte. Atliktų statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidos – 11 710,47Lt,  neatliktų darbų pabrangimas – 179 211,47 Lt, todėl  kaina mažintina 190 921,94 Lt.

Atsakovo 18 768,77 Lt nuostolius sudaro darbo užmokestis į objektą komandiruotiems darbuotojams ir transporto išlaidos, kai, nutraukęs sutartį, atsakovas turėjo ieškoti kitų subrangovų.

Pagal Sutarties 3.4.4 punktą ieškovas turėjo pateikti atsakovui 10 proc. sutarties kainos, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, įvykdymo užtikrinimą – draudimo bendrovės laidavimo raštą, tačiau jo nepateikė. Ieškovui pažeidus sutarties sąlygas, atsakovas įgijo teisę reikalauti sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio sumos išmokėjimo, tačiau negali realizuoti šios teisės dėl neteisėtų ieškovo veiksmų (ieškovas nepateikė laidavimo rašto). Todėl atsakovas sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio sumą – 95 810,60 Lt prašo priteisti iš ieškovo.        

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-03-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Vilsta“ ieškovo UAB „Raseinių statyba“ naudai 368 877,81 Lt skolą, 7,51 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (368 877,81 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2013-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 689 Lt žyminio mokesčio ir 10000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą; ieškinio kitą dalį bei priešieškinį atmetė.

Dėl ieškinio

Teismas nustatė, kad pagal 2012-05-30 statybos subrangos sutartį Nr. R-18/12 (Sutarties 5.4 punktas) atsakovas su ieškovu turėjo atsiskaityti etapais, pateikus atliktų darbų aktus, pažymas F-3 bei PVM sąskaitas-faktūras, po PVM sąskaitų-faktūrų pasirašymo dienos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po lėšų gavimo iš užsakovo UAB „Raseinių vandenys“ už tinkamai atliktus ir atsakovo priimtus darbus. Ieškovo pateikti atliktų darbų aktai (b.l. 24-25, 28-49, t.1) patvirtina, kad ieškovas atliko bei perdavė atsakovui darbų, kurių vertė su PVM yra 620 975,34 Lt. Šių aktų pagrindu ieškovas parengė pažymas F-3 bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras, jas perdavė atsakovui (b.l. 22-23, 26-27, t.1) ir nuo šių dokumentų gavimo atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti su ieškovu už jo atliktus darbus (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas sumokėjo 190 000 Lt, liko skolingas 368 877,81 Lt (skolos dydžio atsakovas neginčija). Ši suma priteistina ieškovo UAB „Raseinių statyba“ naudai.

Reikalavimo pripažinti nepagrįstu vienašališką Sutarties nutraukimą (atsakovas Sutartį nutraukė 2013-02-20 pranešimu Nr. SR-74 nuo 2013-03-06) teismas netenkino. Atsakovas sutartį nutraukė jos 13.6 punkte ir CK 6.217 straipsnyje numatytu pagrindu dėl to, kad  ieškovas nesilaikė  sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų ir kitaip pažeidė Sutarties sąlygas. Ieškovas statybos rangos darbus įsipareigojo atlikti iki 2012-09-30. Darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2012-11-02, tačiau statybos darbai nebuvo užbaigti. Sutartimi ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti statybos darbų už 958 106,02 Lt, tačiau sutarties nutraukimo dieną buvo atlikęs darbų už 620 975,34 Lt, t.y. 2/3 darbų. Ieškovo argumentus, kad darbai laiku neatlikti dėl to, jog atsakovas laiku nepateikė leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (leidimas pateiktas 2013-02-25) (b.l.  157, 158, t. 1), teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi šis  leidimas yra išduotas dėl 5 gluosnių ir 12 šermukšnių kirtimo ir neįrodyta, kad būtent dėl šio leidimo nebuvimo ieškovas negalėjo laiku atlikti 1/3 darbų. Lyginant leidime nurodytų darbų ir ieškovo neatliktų darbų apimtis, teismas sprendė esant labiau tikėtina, kad ieškovas nebaigė 1/3 darbų dėl ne dėl minėto leidimo nebuvimo.

Kadangi statybos subrangos sutartis yra komercinis sandoris, ieškovui teismas taip pat priteisė 7,51 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Dėl priešieškinio

Teismas sprendė, kad ieškovas 620 975,34 Lt vertės statybos darbus atliko kokybiškai. Atsakovas visus ieškovo atliktus darbus priėmė, pasirašė atliktų darbų aktus, per 10 darbo dienų nuo atliktų darbų akto gavimo dienos nereiškė argumentuoto  nesutikimo, pretenzijų (Sutarties 4.2 punktas, CK 6.662 straipsnio 2 dalis), todėl laikytina, jog rangovas (ieškovas) patvirtino atliktų darbų aktus. Aplinkybė, kad atsakovas pradiniame priešieškinyje visai nenurodė atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų, o vėliau tikslindamas priešieškinį šią sumą mažino ir galiausiai  reiškia reikalavimą tik dėl nedidelės trūkumų pašalinimo išlaidų sumos – 11 710,47 Lt, taip pat patvirtina, kad ieškovas 620 975,34 Lt vertės statybos darbus atliko kokybiškai.

Teismas atmetė priešieškinio reikalavimus sumažinti atliktų statybos darbų kainą 179 211,47 Lt suma, kurią sudaro atsakovo neatliktų darbų pabrangimas. CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato užsakovo teisę reikalauti sumažinti rangovo atliktų darbų kainą, tačiau nenumato, kad atliktų darbų kaina gali būti sumažinta dėl kitų darbų, kurių rangovas neatliko, pabrangimo. Kadangi atsakovas 179 211,47 Lt sumos neprašė priteisti kaip nuostolių atlyginimo, teismas negali išeiti už ieškinio ribų.

Kadangi atsakovas UAB „Vilsta“ pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį dėl ieškovo kaltės, turi teisę reikalauti 10 000 Lt baudos (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, Sutarties 13.7 punktas), tačiau reikalavimas priteisti 10 000 Lt baudą netenkinamas, kaip pareikštas praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsakovas sutartį nutraukė 2013-03-06, o priešieškinį dėl netesybų priteisimo pareiškė 2013-10-10 (b.l. 126-137, t. 6).

Reikalavimo priteisti 18768,77 Lt nuostolių (16557,71 Lt išlaidos darbo užmokesčiui komandiruotiems darbuotojams ir 2211,06 Lt darbo transporto išlaidų) atlyginimą teismas netenkino, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovas statybos rangos darbus atliko kokybiškai, atsakovas juos priėmė ir nereiškė pretenzijų, todėl neturi pagrindo reikalauti iš ieškovo atlyginti nuostolius dėl darbų trūkumų. Be to, atsakovo pateikti  įsakymai dėl darbuotojų komandiravimo į Raseinius  2013 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais tikslu kontroliuoti kitų subrangovų atliekamus darbus (b.l. 100-107) neturi priežastinio ryšio su ieškovo veiksmais ir sutarties nutraukimu. Dokumentacijos, darbų priėmimo ir perdavimo, statybos priežiūros ir kontrolės išlaidos yra įprastinės statybos rangos darbų užsakovo išlaidos, susijusios su statybos rangos sutarties vykdymu, todėl negali būti priskiriamos nuostoliams (CK 6.249 straipsnis).                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       

Reikalavimą priteisti iš ieškovo 95 810,60 Lt sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą teismas atmetė tuo pagrindu, jog atsakovas neįrodė savo reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimą ar kitos reikalavimo teisės į ieškovą, todėl atsakovas neįgijo reikalavimo teisės ir į laiduotoją. Vien Sutarties 3.4.4 punkto pažeidimas (pagal šį punktą ieškovas buvo įsipareigojęs pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą – draudimo bendrovės laidavimo raštą, lygų 10 proc. nuo sutarties kainos), nesuteikia atsakovui teisės reikalauti iš ieškovo sutarties įvykdymo užtikrinimo sumos.  

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas UAB „Raseinių statyba“ apeliaciniu skundu prašo:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-03-28 sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo UAB „Raseinių statyba“ ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir dėl šios reikalavimų dalies priimti naują sprendimą - pripažinti, kad UAB „Vilsta“ nepagrįstai 2013-02-20 pranešimu Nr. SR-74 nuo 2013-03-06 vienašališkai nutraukė 2012-05-30 Statybos subrangos sutartį Nr. R-18/12;

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014-03-28 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovui UAB „Raseinių statyba“ priteisti iš atsakovo UAB „Vilsta“ 18 000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;

likusią Vilniaus apygardos teismo 2014-03-28 sprendimo dalį palikti nepakeistą;

ieškovui UAB „Raseinių statyba“ priteisti iš atsakovo UAB „Vilsta“ 1 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą;

prijungti prie bylos naują įrodymą - 2012-06-28 lydraštį Nr. SR-282.

Nurodo šiuos svarbiausius apeliacinio skundo argumentus:

1. Pagal Sutarties 3.2.1 punktą atsakovas turėjo ieškovui iki numatytos darbų pradžios 2012-06-04 pateikti leidimus, reikalingus Sutarties vykdymui, tačiau atsakovas laiku nepateikė šių leidimų:

1) leidimo statybai (pateiktas 2012-06-21, t.1 ,b.l. 152-154);

2) leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo darbams statybos aikštelėje  (pateiktas 2012-06-25, t.1, b.1.155);

3) leidimo žemės darbams, be kurio nebuvo galima vykdyti vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbų (pateiktas 2012-08-07, t.1,b.1.156);

4) leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimui vandentiekio trasoje (pateiktas 2013-02-26, t.1,b.l. 157-158).

Dėl leidimų nepateikimo ieškovui laiku, jis negalėjo numatytu laiku vykdyti darbų.

2. Pagal Sutarties 3.2.1 punktą atsakovas turėjo ieškovui iki numatytos darbų pradžios 2012-06-04 pateikti ir reikalingą techninę dokumentaciją, tačiau atsakovas ieškovui jos laiku nepateikė (dėl to buvo prarastas geriausias darbų vykdymo laikas – vasara), ją pateikė ne Sutarties sudarymo metu, o vėliau tokia tvarka:

1) pagal 2012-06-28 lydraštį Nr. SR-282 atsakovas perdavė Betygalos NVĮ techninį ir darbo projektus skaitmeninėje laikmenoje be parašų ir be techninio prižiūrėtojo vizos „pritariu statyti”;

2) ne anksčiau kaip 2012-07-23 (t.9, b.l. 20) atsakovas perdavė darbo projektą su techninio prižiūrėtojo viza „pritariu statyti”. Ieškovo įsitikinimu šis 2012-07-23 lydraštis yra galimai suklastotas. Tačiau, kad nebūtų užvilkinta byla, ieškovas neprašė skirti šio lydraščio rašysenos ekspertizės ir sutiko, kad teismas vadovautųsi įrodymu, kuris bet kuriuo atveju patvirtina, kad atsakovas darbo projektą su techninio prižiūrėtojo viza „pritariu statyti“ ieškovui perdavė ne anksčiau kaip 2012-07-23.

3) darbų eigoje atsakovas pakeitė darbo projekto sprendinius ir pagal 2012-09-20 lydraštį Nr. SR- 446 (t.l, b.l. 159) perdavė ieškovui darbo projekto konstrukcinės, vandentiekio ir nuotekų šalinimo technologijos ir sklypo plano susiekimo dalies papildymus su „Pritariu statyti” viza (t.l, b.l. 159);

4) darbų eigoje atsakovas dar kartą keitė darbo projekto sprendinius ir pagal 2013-02-04 lydraštį Nr. SR-50 (t.l, b.1.160) perdavė darbo projekto konstrukcinės, vandentiekio ir nuotekų šalinimo technologijos ir architektūros dalių papildymą (t. 1 ,b.l. 160).

3. Dėl vėluojamų pateikti dokumentų, ieškovas atsakovui nuolat reiškė pretenzijas, reikalavo koreguoti darbų atlikimo grafiką (t.l, b.l. 169, 171-173, 176, 184, t.2, b.l. 16 - 22). Darbų atlikimo terminas buvo pratęstas tik iki 2012-11-02. Atsakovo pozicija nenuosekli: atsakovas teigia, kad darbai turėjo būti atlikti iki 2012-11-02, nors lauko vandentiekio trasos tiesimo darbus buvo galima vykdyti tik turint leidimą trasoje esančių medžių kirtimui (pateiktas 2013-02-26), o projekto papildymo dokumentacija pateikta tik 2013-02-04. 

4. Dėl atsakovo kaltės (nebuvo pateikti reikalingi leidimai ir dokumentacija) darbų atlikimas nusikėlė į rudenį bei žiemą, dalies darbų (technologinio pastato išorės apdailos darbai, aplinkos sutvarkymo darbai, lauko vandentiekio įrengimo darbai), kurių negalima atlikti žiemą, atlikimas nusikėlė į 2013 m. pavasarį (t.l, b.1.184). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2012-05-29 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas (t. 3, b.l. 316 - 317) patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais buvo itin prasti orai, lijo, lapkritį buvo itin žema vidutinė paros oro temperatūra, taigi dėl atsakovo kaltės ieškovas darbus atliko itin prastomis oro sąlygomis, kas apsunkino darbų atlikimą ir įtakojo jų atlikimo teminus.

5. Po 2012-11-02 ieškovas toliau vykdė darbus, susirašinėjo su atsakovu dėl terminų ir nurodydavo, kodėl tam tikrų darbų negali vykdyti.

6. Atsakovas nuolat pažeidinėjo atsiskaitymo terminus, dėl ko ieškovas reiškė pretenzijas (t.l, b.l. 51-52). 2013-01-25 pretenzija ieškovas reikalavo sumokėti tuo metu pradelstą jau 368 877,81 Lt skolą ir nuo 2013-01-25 sustabdė darbų vykdymą iki bus sumokėta skola, o 2013-01-30 dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą. Atsakovas, reaguodamas į darbų vykdymo sustabdymą ir ieškovo kreipimąsi į teismą, 2013-01-29 raštu Nr. SR-43 (t.l, b.1.197 - t.2, b.l.15) nepagrįstai sustabdė mokėjimus, o vėliau 2013-02-20 pranešimu Nr. SR-74 nepagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį.

7. Teismas, spręsdamas, kad darbų neatlikimas Sutartyje numatytais terminais, yra pakankamas pagrindas atsakovui vienašališkai nutraukti Sutartį, nevertino, dėl kokių aplinkybių (pats atsakovas laiku neteikė dokumentacijos, taip pažeisdamas Sutarties  3.2.1  punktą) darbai laiku neatlikti.

8. Neiškirtus medžių vandentiekio trasoje, ieškovas negalėjo vykdyti lauko vandentiekio tinklo (-V-) tiesimo darbų, numatytų lokalinės sąmatos, žiniaraštis „1 Vandentiekio ir nuotekų tinklai“ 1 skyriuje (darbų vertė 26 850,42 Lt be PVM) (t.7, b.l. 34).

8. Vienašališkai nutraukti Sutartį atsakovas būtų galėjęs tik tuo atveju, jeigu pats nebūtų sutrukdęs ieškovui Sutartį įvykdyti (CK 6.206 straipsnio 2 dalis, 6.658 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2007).

9. Atsakovui vėluojant pateikti dokumentus, darbų atlikimo terminai automatiškai nusikėlė tiek dienų, kiek atsakovas vėlavo pateikti minėtus dokumentus (Sutarties 5.2.2 punktas). Pagal Sutarties 5.1 punktą darbų atlikimo terminas yra 113 kalendorinių dienų (nuo 2012-06-04 iki 2012-09-30), tuo tarpu paskutinis leidimas medžių kirtimui pateiktas 2013-02-26, o paskutinis darbo projektų papildymas  pateiktas 2013-02-04.

10. Objekto užsakovas UAB „Raseinių vandenys“ pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų atsakovui nereiškė (UAB „Raseinių vandenys” 2013-04-09 raštas Nr. (9.3)N2-57 (t.4, b.l. 139)).

11. Atsakovo argumentai, kad pats ieškovas turėjo rūpintis reikiamų leidinių gavimu, yra nepagrįsti, nes prieštarauja Sutarties nuostatoms (3.2.1 punktas) ir šalių faktiniam elgesiui. Vadovaujantis Sutarties 4.1 punktu ieškovas turėjo gauti tik tokius leidimus, dėl kurių susitarta (tokių susitarimų nebuvo, todėl visus leidimus turėjo gauti atsakovas, nelaukdamas ieškovo raginimo žodžiu ir oficialiai 2012-09-05).

12. Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento Sutarties 3.4.4 punkte nustatytu terminu, t.y. iki 2012-06-06, ieškovas objektyviai negalėjo pateikti taip pat dėl atsakovo kaltės. Kad ieškovas gautų draudimo bendrovės laidavimo raštą, draudimo bendrovei turėjo pateikti ir leidimą statybai, ką patvirtina ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2013-03-18 raštas (t.l, b.l. 167), tačiau pats atsakovas ieškovui leidimą statybai pateikė tik 2012-06-21. Vėliau, kai dėl atsakovo vėlavimo pateikti dokumentus, automatiškai prasitęsė darbų vykdymo terminai, ieškovas ne kartą  (raštai 2012-09-05 Nr. 218 (t.l, b.l. 169), 2012-09-25 Nr. 238 (t.l, b.l. 171-173), 2012-09-28 Nr. 241 (t.l, b.l 176), 2012-12-03 Nr. 299 (t.l, b.l. 184), 2013-02-05 Nr. 31 (t.2, b.l. 16 - 22) prašė sudaryti papildomą susitarimą dėl Sutarties įvykdymo termino pratęsimo, kad jį pateikti draudimo bendrovei ir nurodė, kad nesudarius tokio papildomo susitarimo, ieškovas negalės gauti iš draudimo bendrovės darbų atlikimo laidavimo rašto.

13. Sutarties nutraukimo dienai (2013-02-20) jokie ieškovo darbų defektai nebuvo nustatyti. Atsakovas pripažino  (t.l, b.l. 80), kad tariamus ieškovo darbų defektus (jų ieškovas nepripažįsta) nustatė tik 2013-02-27, jų nereikalavo ištaisyti, todėl šie tariami ieškovo darbų defektai negali būti Sutarties nutraukimo pagrindas. Pastebėtina ir tai, kad procese atsakovas nuolat mažino reikalavimus dėl defektų.

14. Sutarties vykdymo eigoje visi ieškovo padaryti smulkūs pažeidimai buvo pašalinti iki Sutarties nutraukimo, taigi negalėjo būti pagrindas nutraukti Sutartį.

Atsakovas UAB „Vilsta” apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014-03-28 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius apeliacinio skundo argumentus:

1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus, kad galimybė vėliau nustatyti jų trūkumus nenumatyta Sutartyje ir kad ieškovas darbus atliko kokybiškai. Pagal Sutarties 4.2 punktą atlikti darbai priimami atliktų rangos darbų aktais, tačiau šie aktai nėra atliktų darbų kokybės patvirtinimas ir aktų pasirašymas neužkerta kelio atsakovui remtis darbų trūkumų faktu. Apie darbų trūkumus atsakovas privalo pranešti ieškovui iki baigiamojo darbų statybos rangos perdavimo-priėmimo akto pasirašymo (Sutarties 5.10 punktas). Teismas, netaikydamas šių Sutarties nuostatų, numatančių reikalavimų dėl netinkamos kokybės darbų pareiškimo tvarką, paneigė sutarčių laisvės principą, netinkamai aiškino Sutartį ir netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles.

2. Teisę sumažinti darbų kainą, kai subrangovas neištaiso darbų trūkumų, atsakovui numato Sutarties 9.2 punktas ir CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Galimybę remtis atliktų darbų trūkumo faktu po darbų priėmimo, kai trūkumai nėra akivaizdūs, numato ir CK 6.662 straipsnis. Dalis ieškovo atliktų statybos rangos darbų trūkumų nėra akivaizdūs.

3. Dalis ieškovo atliktų darbų trūkumų (vandentiekio ir nuotekų tinklai sumontuoti  nukrypstant nuo koordinačių ašių) taisyti keičiant projektinius sprendimus, tačiau teismas nepasisakė, kodėl šių darbų atlikimo išlaidos nepriskirtinos prie darbų trūkumų šalinimo kaštų, kuriais mažintina kaina ir taip apribojo atsakovo teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą – mažinti Sutarties kainą.

4. Civilinio kodekso 6.665 straipsnis reglamentuoja tik rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, o atsakovas reikalavimus sumažinti sutarties kainą reiškia CK 6.256 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu, atsakovo patirtų nuostolių sumą prašant įskaityti su ieškovui už atliktus statybos rangos darbus mokėtina suma, tokiu būdu sumažinant Sutarties darbų kainą. Šalys ir Sutartyje (5.11 punktas) numatė, kad atsakovo nuostoliai gali būti įskaitomi su ieškovui mokėtinomis sumomis (Sutarties kainos sumažinimas). Tokia teisė pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-402/2010).

5. Reikalavimą priteisti 10 000 Lt baudą atsakovas pareiškė 2013-05-13 su pradiniu priešieškiniu (t.2, b.l. 123), taigi nepraleidęs ieškinio senaties termino.

6. Padidėję Betygalos miestelio nuotekų valymo įrenginių statybos projekto vykdymo kaštai, įskaitant naujų subrangovų paiešką ir susiję su atliktų darbų trukumų nustatymu, yra tiesioginis neteisėtų ieškovo veiksmų, vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, rezultatas.

7. Tinkamai neįvertinus priešieškinio, teismas nepagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo.

8. Kadangi teismas neištyrė įrodymų ir aplinkybių, susijusių su atsakovo patirtais nuostoliais, neatskleidė bylos esmės, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atvejai, kada atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, numatyti jos 13.6 punkte. Atsakovas nutraukė Sutartį, nes ieškovas nesilaikė Sutarties sąlygų, projektinės dokumentacijos sprendinių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų bei pažeidė ne tik Sutartyje numatytus, bet ir atsakovo papildomai nustatytus darbų atlikimo terminus. Kai sutartis nutraukiama joje numatytais pagrindais, nesvarbu, ar sutarties pažeidimas esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013, 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

2. Sutartį atsakovas nutraukė ne tik dėl to, kad ieškovas pažeidė darbų atlikimo terminus, bet ir dėl to, kad ieškovui nutraukus sutarties vykdymą, atsakovui tapo neaišku, ar pats galės įvykdyti sutartį su UAB „Raseinių vandenys”.

3. Kadangi Raseinių rajono savivaldybė leidimą Betygalos miestelio nuotekų valymo įrenginių statybai išdavė tik 2012-06-20, dėl ko atsakovas vėlavo pateikti jį bei kitą techninę dokumentaciją ieškovui, darbų atlikimo terminas iš 2012-09-30 buvo pratęstas iki 2012-11-02 (t. 1, b.l. 174). Darbai šiuo terminu nebuvo atlikti, tačiau ieškovui patikinus, kad bus atlikti iki 2013-11-30 (t. 1, b.l. 176), tokia galimybė ieškovui buvo sudaryta, tačiau pastarasis sustabdė darbų vykdymą, dėl ko atsakovas prarado pasitikėjimą subrangovu.

4. Atsakovas, kaip generalinis rangovas, yra saistomas terminų, todėl subrangovui nustatyti darbų atlikimo terminai turi esminę reikšmę. Dėl darbų atlikimo terminų atsakovas pretenzijas reiškė nuolat, ne tik po darbų sustabdymo (t. 1, b.l. 82 - 83, t. 1, b.l. 90, t. 1, b.l. 92, t. 1, b.l. 170).

5. Ieškovas nei kreipėsi į atsakovą dėl leidimo kirsti medžius, nei pats ėmėsi veiksmų leidimą gauti, todėl atsakovas pagrįstai manė, kad subrangovas turi visus reikiamus leidimus.

6. Visa techninė dokumentacija su techninio prižiūrėtojo viza „Pritariu statyti“ ieškovui perduota 2012-07-23 (t. 9, b.l. 20), todėl sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas negalėjo baigtis vėliau kaip 2012-11-13.

7. Ieškovas darbus atliko nesilaikydamas Sutarties sąlygų, patvirtintos projektinės dokumentacijos, darbų kokybės bei gamtosaugos reikalavimų. Dėl šių pažeidimų atsakovas ne kartą reiškė pretenzijas (t. 1, b.l. 85 - 86,1.1, b.l. 88-89, t. 1, b.l. 93-98,1.1, b.l. 99 - 102).

Sutarties nutraukimo dieną atsakovas Betygalos miestelio nuotekų valymo įrenginių statybos objekte kartu su objekto užsakovo UAB „Raseinių vandenys“ atstovais nustatė esant šiuos atliktų statybos rangos darbų trūkumus (defektus) (t. 2, b.l. 55 - 57, t. 2, b.l. 125 - 142, t. 2, b.l. 160 - 171):

a) atvežtinių nuotekų išleidimo šulinys, talpa ir nuotekų siurblinė buvo sumontuoti ne projektinėje dalyje, nukrypę nuo koordinačių ašių, nehermetiški, dugne neturėjo suformuotų latakų, nuotekų išleidimo šulinį kirto būsimo vandentiekio tiesimo linijos trasuotė, jų dangčiai, perdangos ir lipynės neatitiko projektinių sprendinių;

b) F1-02, F1-03, F -04, F-05, F1-06, F-07 ir F1-08 šuliniai buvo sumontuoti ne projektinėse padėtyse, nehermetiški, jų dangčiai neatitiko projektinių sprendinių, dugnuose nebuvo suformuoti latakai, lipynės necinkuotos, taip pat nebuvo sumontuotos šių šulinių ženklinimo atramos bei lentelės;

c) neužtikrintas aerotanko hermetiškumas, neužtaisytos klojinių montavimo ertmės, dėl nelygaus aerotanko paviršiaus nebuvo galimybės sumontuoti dangčius, nebuvo tarpinių aplink įtekėjimo ir ištekėjimo vamzdžius, aerotanko iškasa buvo užpilta netinkamu gruntu;

d) technologinio pastato pakalimai buvo sumontuoti nelygiai, neužtikrintas pastogės vėdinimas, nesumontuoti laštakiai, nebaigtos tvirtinti vėjalentės, nesureguliuoti langai, lauko palangės sumontuotos, nesilaikant STR 2.01.102007 reikalavimų, stogo konstrukcijos dalis virš pakeliamų vartų neatitiko projekto sprendinių, neapšiltinta dalis pastato cokolio, oro prieduobių kampainiai buvo surūdiję, grotelės buvo sumontuotos aukščiau grindų, nuotekų paskirstymo prieduobėje netinkamai užtaisyta nuotekų įtekėjimo anga, lauko durų varčia buvo neapšiltinta, vidaus patalpų išoriniai kampai drėgni, nubyrėjęs tinkas, nesumontuotos lauko vartų ir durų oro pritekėjimo grotelės bei vartų pakėlimo varikliai, nesandarios vartų apačios gumos, grindjuostės buvo atsiklijavusios nuo sienų, nesilaikant projektinių nuolydžių krypčių suklijuotos plytelės;

e) perteklinė permirkusio molingo grunto masė, buldozeriu nustumta nuo šlaito, slenka į šalia esantį upelį.

8. Nepagrįstai teigiama, kad ieškovo atliktų darbų trūkumai menkaverčiai. Vien vandentiekio ir nuotekų tinklų defektų šalinimo išlaidos būtų sudariusios 113 060,00 Lt, tačiau šių išlaidų buvo išvengta atsakovui su užsakovu UAB „Raseinių vandenys“ sutarus pakeisti Betygalos miestelio nuotekų valymo įrenginių dalies „Vandentiekio ir nuotekų tinklų“ projektinius sprendinius.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atsakovas ieškovui priteistos skolos neginčija, ji priteista pagrįstai. Šią sumą atsakovas skolingas jau kelis metus ir reikalavimas yra savarankiškas nuo priešieškinio reikalavimų. Atsakovas pirmiausia formulavo savarankišką reikalavimą priteisti nuostolius, paskui pakeitė į reikalavimą sumažinti sutarties kainą ir taip siekia susieti ieškinio bei priešieškinio reikalavimus ir vilkinti bylą.

2. Atsakovas be pastabų pasirašė darbų priėmimo aktus, o vėliau defektų neįrodė (išsamūs argumentai, paneigiantys defektų buvimą, išdėstyti ieškovo baigiamosios kalbos 6-9 psl.).

3. CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas, reglamentuojantis kainos sumažinimą, nenumato, kad atliktų darbų kaina gali būti sumažinta dėl kitų darbų, kurių ieškovas neatliko, galimo pabrangimo. Atsakovo nurodomos CK 6.256 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatos reglamentuoja nukentėjusio asmens teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o ne rangos darbų kainos sumažinimą, tuo tarpu atsakovas nuostolių priteisti neprašė.

Sutarties 5.11 punktas reglamentuoja ne darbų kainos sumažinimą, o atsakovo teisę iš ieškovui už darbus mokėtinų sumą išskaityti sumas nuostoliams padengti. Pirma, atsakovas nepareiškė apie įskaitymą kaip to reikalauja CK 6.131 straipsnis, antra, CK 6.134 straipsnio 1 dalis draudžia įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus.

4. Atsakovas neįrodė ieškovo neatliktų darbų kainos pabrangimo (išsamūs argumentai ieškovo baigiamosios kalbos 9-14 psl.).

5. Atsakovas reikalavimą priteisti baudą suformulavo tik patikslinęs ieškinį 2013-10-09 (t.6, b.l. 126-137), praleidęs ieškinio senaties terminą. Pirminiame priešieškinyje atsakovas 10 000 Lt reikalavo priteisti kaip nuostolius, ne kaip baudą.

6. Atsakovas nepagrįstai reikalauja ir baudos, ir nuostolių (CK 6.258 straipsnio 2 dalis).

7. Nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo UAB „Raseinių statyba“  apeliacinis skundas tenkintinas.

Atsakovo UAB „Vilsta” apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl ieškinio

Dėl rangos sutarties nutraukimo

Ginčas tarp šalių yra kilęs iš statybos rangos, reglamentuojamos CK XXXIII skyriaus „Ranga“ trečiajame skirsnyje „Statybos ranga“ (6.681-6.699 straipsniai), teisinių santykių. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnis). Vienos statybos rangos sutarties šalies teisės atitinka priešpriešines kitos sutarties šalies pareigas (pavyzdžiui, rangovas negali vykdyti darbų užsakovui nesudarius sąlygų patekti į sklypą ir pan.). Tik abipusis statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimas, veiksmų derinimas, sudaro sąlygas sklandžiam statybos rangos sutarties įvykdymui. Ir atitinkamai, jeigu viena iš sutarties šalių nevykdo savo pareigų ar kliudo (nesudaro sąlygų) kitai šaliai vykdyti savasias pareigas pagal sutartį, sutarties tinkamas ir laiku įvykdymas gali tapti neįmanomas.

Be minėtų CK normų, statybos rangos sutarties šalių teisės ir pareigos numatytos šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje Nr. R18/12 (t.1, b.l. 6-20) (toliau – Sutartis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl yra privaloma vykdyti, o vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009, 2012-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).

Laisvę nutraukti sutartį riboja įstatymai, numatydami sutarties nutraukimo, kaip kraštutinės sutarties šalies teisių gynimo priemonės, įgyvendinimo tvarką. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, o būtent: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuos kriterijus įstatymų leidėjas vertina, kaip rodančius, kad sutarties pažeidimas buvo esminis. Be šių, įstatyme numatytų esminio sutarties pažeidimo kriterijų, esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą sutartį nutraukti, pripažįstami ir šalių sutartyje numatyti atvejai, kokiais šalys yra numačiusius sutarties vienašališko nutraukimo galimybę (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

CK 6.217 straipsnio 3 dalis specialiai reglamentuoja sutarties nutraukimo galimybę, kai ji nutraukiama dėl tos priežasties, kad praleistas sutarties įvykdymo terminas. Tokiais atvejais nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Visi šie įstatymo leidėjo numatyti atvejai (pagrindai), kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai dėl jos pažeidimo, įstatymo leidėjo vertinami kaip adekvati sutarties šalies teisių gynimo priemonė, neiškreipianti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Visais kitais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju teismas patikrina, ar sutarties nutraukimas yra proporcinga sutarties šalies teisių gynimo priemonė, ar reikalavimas nutraukti sutartį yra pagrįstas, teisėtas ir sąžiningas, ar sutarties nutraukimo padariniai neiškreips sutarties šalių teisių ir interesų pusiausvyros.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį; sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Ne kiekvienas sutartyje numatytas vienašališko nutraukimo atvejis turi būti susietas su kitos šalies kalte dėl atsiradimo aplinkybių, sudarančių pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas. Taigi skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje numatytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu. Vis dėlto net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje numatyta, paisant kitos šalies teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti jam padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-348/2014). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita jos šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę taikyti sutartyje ir įstatyme nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013, 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-535/2013).

Sutarties nutraukimas yra išimtinė sutarties šalių teisių gynybos priemonė. Sutartis visada yra mažiausiai dviejų šalių susitarimas, taigi bet kokie vienos šalies veiksmai, peržengiantys šalių susitarimo nuostatų, taikytinų įprastinėmis sąlygomis, ribas, gali turėti neigiamų padarinių kitos šalies teisėtiems interesams, pažeisti jos teisėtus lūkesčius. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis). Vienas sąžiningumo principo sutartiniuose santykiuose aspektų yra draudimas vienai šaliai elgtis taip, kad būtų pažeisti kitos šalies teisėti lūkesčiai, kuriuos sukėlė pirmosios šalies atlikti veiksmai, su sąlyga, kad antroji šalis turėjo protingą pagrindą teisėtiems lūkesčiams susiformuoti, t. y. kontrahento elgesį vertino adekvačiai, tinkamai. Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai. Akivaizdu, kad sutartinių santykių nutraukimas, nesant tam pakankamo ir teisėto pagrindo, nesilaikant įstatyme ar šalių susitarime nustatytos tvarkos, pažeistų kitos sutarties šalies, kuri taip pat turi sutartines teises bei pareigas ir privalo imtis priemonių joms tinkamai vykdyti (investuoja tam tikras lėšas, atlieka parengiamuosius darbus ir pan.), teises bei teisėtus interesus. Net ir tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių netinkamai vykdo sutartį, ji turi teisę tikėtis iš kitos sutarties šalies adekvataus, t. y. įstatyme ar sutartyje nustatyto, reagavimo į sutarties pažeidimą, bet ne „siurprizinio“ elgesio. Juolab tai pasakytina apie sutartiniuose santykiuose galimas situacijas, kai vienai iš šalių dėl vienokių ar kitokių priežasčių tampa nenaudinga ar neįmanoma vykdyti sutartį ir tenka ieškoti teisinių priemonių sutarties sąlygoms pakeisti ar iš viso nutraukti sutartį, net ir tuo atveju, kai kita šalis ją vykdo tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo turi vertinti atitinkamo pažeidimo reikšmę. Atsižvelgiant į favor contractus principą, kuriuo vadovaudamosi šalys turi siekti išsaugoti sutartį, o sutarties nutraukimas galimas tik kaip kraštutinė priemonė, darytina išvada, kad sutarties sąlygų, kurias nustačius galimas vienašalis sutarties nutraukimas, pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir nustatytų įsipareigojimų dėl jos vykdymo yra didelis.

Atsakovas, remdamasis  Sutartyje numatytais sutarties nutraukimo pagrindais nutraukė sutartį ne dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, bet dėl ieškovo kaltų veiksmų, nevykdant, atsakovo manymu, sutartinių įsipareigojimų. Todėl šioje byloje sprendžiant, ar atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį joje numatytais pagrindais, būtina nustatyti, ar yra sutartyje numatytos sąlygos jos nutraukimui, kitos sutarties šalies kaltus veiksmus (neveikimą) nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, taip pat sutartį nutraukusios sutarties (kreditoriaus) elgesį ir įstatyme numatytos bendradarbiavimo su kita šalimi pareigos vykdymą. Statybos rangos sutarties šalis sieja labai glaudžiai susijusios  abipusės teisės ir pareigos visos sutarties vykdymo proceso metu, vienos iš šalių teisę paprastai atitinka kitos šalies pareiga ir atvirkščiai. Todėl ypatingai svarbu, vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal šios rūšies sutartis, abiem šalims kiek įmanoma efektyviau ir nenutrūkstamai bendradarbiauti viso statybos proceso metu, padėti viena kitai įgyvendinti teises bei vykdyti pareigas. Tą šalis įpareigoja tiek bendrosios prievolių ir sutarčių teisės nuostatos, tiek ir specialiosios statybos rangos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013).

Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taip pabrėžiama, kad prievolinių santykių dalyviai, įgyvendinami savo prievoles, turi bendradarbiavimo pareigą, nes pareigos bendradarbiauti principas yra universalus prievolių teisės principas. Analogiškai sutarties šalių pareiga bendradarbiauti, įgyvendinant savo teises ir pareigas, įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Taigi CK akcentuojami du pareigos bendradarbiauti principo aspektai: pareiga bendradarbiauti ir pareiga kooperuotis. Šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Be to, CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Kreditoriaus pareigą taip pat ne kartą yra akcentavęs kasacinis teismas, kurio praktikoje yra išaiškinta, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1036/2003, 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2009).

Bendradarbiavimo pareiga saisto sutarties šalis per visą sutartinių santykių laikotarpį, įskaitant ir santykius, susiklostančius po sutarties nutraukimo, susijusius su sutarties nutraukimo padarinių išvengimu, sumažinimu ir pan. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2011).

Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013).

CK 6.691 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti. Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

Atsakovas, būdamas generalinis rangovas santykiuose su užsakovu UAB „Raseinių vandenys“, santykiuose su ieškovu (subrangovu) yra užsakovas ir jis turi teisę naudotis visomis užsakovo, o ieškovas – rangovo teisėmis bei vykdyti šioms statybos rangos sutarties šalims tenkančias pareigas.

Byloje nustatyta, kad Sutartį UAB „Vilsta“ vienašališkai nutraukė 2013-02-20 pranešimu Nr. SR-74 (t.1, b.l. 112) nuo 2013-03-06 Sutarties 13.6 punkte ir CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais. Sutarties 13.6 punkte numatyta rangovo teisė vienašališkai, nesikreipinat į teismą, įspėjus subrangovą raštu prieš 10 darbo dienų, nutraukti sutartį ir pareikalauti subrangovo atlyginti rangovo patirtus nuostolius Sutarties 13.6.1-13.6.5 papunkčiuose numatytais atvejais. Byloje nagrinėjamu atveju aktualūs Sutarties 13.6.1, 13.6.2 ir 13.6.4 papunkčiai.

Sutarties 13.6.1 papunktyje numatyta galimybė nutraukti sutartį, jeigu subrangovas atsilieka nuo kalendorinio darbų vykdymo grafiko (priedas Nr. 8) tarpinių ir (ar) galutinių darbų terminų daugiau kaip 15 (penkiolika) kalendorinių dienų, bei per 5 (penkias) darbo dienas po rangovo raštiško įspėjimo dėl tokio pažeidimo gavimo subrangovas nepasiekia reikiamo darbų progreso (su darbų rezultatais nepasiveja kalendoriniame darbų vykdymo grafike (priedas Nr. 8) numatytų tarpinių ir (ar) galutinių darbų terminų, nustatytų pagal sutartį).

Sutarties 13.6.2 papunktyje numatyta galimybė nutraukti sutartį, jeigu subrangovas atlieka darbus taip, kad jų baigti iki numatytos pagal sutartį darbų pabaigos pasidaro aiškiai negalima, ir (ar) subrangovas nevykdo darbų vykdymo protokolų, ir (ar) sutarties sąlygų ir (ar) teisės aktų bei normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų.             

Sutarties 13.6.4 papunktyje numatyta galimybė nutraukti sutartį, jeigu subrangovas nesilaiko šios sutarties sąlygų dėl darbų kokybės: naudoja netinkamas medžiagas, gaminius ar kitus darbų komponentus, prastai atlieka darbus, nepaiso teisėtų ir pagrįstų rangovo nurodymų pašalinti trūkumus nustatytais terminais ar elgiasi kitaip, nei nustatyta šioje sutartyje ir dėl to rangovas turi pagrindo manyti, kad subrangovas nepajėgs užbaigti darbų be trūkumų ar nuostolių rangovui (šiuo atveju sutartis gali būti nutraukta po rangovo 2 (dviejų) įspėjimų raštų).

Sutartimi rangovas UAB „Vilsta“ ir subrangovas UAB „Raseinių statyba“ sutarė dėl statybos rangos darbų atlikimo Betygalos miestelio nuotekų valymo įrenginių statybos objekte (Sutarties 1.1 punktas). Darbų atlikimo terminai numatyti Sutarties 5.1 punkte: darbų pradžia 2012-06-04, pabaiga 2012-09-30, darbai turi būti vykdomi pagal su rangovu suderintą kalendorinį darbų vykdymo grafiką (priedas Nr. 8).

Nėra ginčo, kad laiku darbai nebuvo atlikti. Sutartyje nustatytas darbų atlikimo (pabaigos) terminas (iki 2012-09- 30) šalių buvo pratęstas iki 2012-11-02 (b.l. 92, t. 1), tačiau statybos darbai vis tiek nebuvo užbaigti. Sutartimi UAB „Raseinių statyba“ buvo įsipareigojusi atlikti statybos darbų už 958 106,02 Lt, tačiau sutarties nutraukimo dienai (2013-03-06) jų buvo atlikta už 620 975,34 Lt, t.y. 2/3 darbų. Pirmosios instancijos teismas šį faktą (darbų neatlikimą laiku) vertino kaip sutarties pažeidimą, numatytą Sutarties 13.6.2 punkte ir sudarantį teisę UAB „Vilsta“ vienašališkai, nesikreipiant  į teismą, įspėjus subrangovą (ieškovą)  apie tai raštu  prieš 10 darbo dienų, nutraukti sutartį ir pareikalauti  subrangovo UAB „Raseinių statyba“ atlyginti visus rangovo dėl to patirtus nuostolius, jeigu subrangovas atlieka darbus taip, kad jų baigti iki numatytos pagal sutartį darbų pabaigos pasidaro aiškiai negalima, ir (ar) subrangovas nevykdo darbų vykdymo protokolų, ir (ar) sutarties sąlygų, ir (ar) teisės aktų bei normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų.

Bylos duomenys patvirtina, kad Sutarties nutraukimo dieną (2013-03-06) buvo akivaizdu, jog UAB „Raseinių statyba“ Sutartyje numatytu (iki 2012-09-30) ir pratęstu terminu iki 2012-11-02 bei iki 2012-11-30 (t.1, b.l. 173) darbų neužbaigs, nes šie terminai jau buvo pasibaigę trys mėnesiai iki atsakovo pranešimo apie Sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties šalių bendradarbiavimo, vykdant Sutartį, visa eiga ir paties atsakovo elgesys nuo sutarties sudarymo dienos (neveikimas ir veiksmai) rodo, kad Sutartyje nustatyta darbų termino pabaiga - 2012-09-30 nebuvo rangovui UAB „Vilsta“ esminė sutarties sąlyga. Nors vėlavimas atlikti darbus 15 dienų, taigi santykinai neilgą laiką, Sutartyje šalių buvo numatytas kaip pagrindas nutraukti sutartį, taigi šalių vertintas kaip esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), rangovas UAB „Vilsta“ toleravo subrangovo UAB „Raseinių statyba“ nukrypimą (atsilikimą) nuo sutarto darbų atlikimo pabaigos termino ir pats esminiai prisidėjo prie to, kad UAB „Raseinių statyba“ negalėtų laiku nei pradėti, nei užbaigti numatytų darbų.

Sutartį dėl jos pažeidimo (darbų atlikimo terminų) nesilaikymo nutraukti UAB „Vilsta“ apsisprendė tik 2013-01-29 (raštas Nr. SR-43, t . l, b.1.197-198). Reaguodamas į ieškovo 2013-01-25 pretenziją „Dėl pradelstos skolos sumokėjimo“, atsakovas šiuo raštu pareikalavo pašalinti Sutarties pažeidimus iki 2013-02-01, t. y. per dvi darbo dienas (užbaigti 35 proc. neatliktų darbų, pašalinti atliktų darbų trūkumus, pateikti laidavimo raštą ir darbų technologijos korteles). Atsakovas nurodė, kad UAB „Raseinių statyba“ nepašalinus sutarties vykdymo pažeidimų, svarstys galimybę nutraukti sutartį joje numatytais pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, jog anksčiau UAB „Vilsta“ nesvarstė galimybės nutraukti sutartį, nors atskirais raštais subrangovui reikalavo pašalinti kai kuriuos darbų trūkumus, taip pat reikalavo laikytis darbų atlikimo grafiko. Pavyzdžiui, 2012-11-27 raštu Nr. SR-555 (t.9, b.l. 14) nurodė, kad sustabdo mokėjimus, susijusius su Sutartimi iki UAB „Raseinių statyba“ pateiks reikalaujamus dokumentus (Sutarties įvykdymo užtikrinimą), 2013-01-21 raštu Nr. SR-24 (t.1. b.l. 99-102)UAB „Vilsta“ nurodė, kad ištaisys nekokybiškai atliktus darbus trečiųjų šalių pagalba ir išskaičiuos dėl to patirtas išlaidas ir nuostolius iš UAB „Raseinių statyba“ pagal Sutartį mokėtinų sumų, 2012-11-13 rašte Nr. SR-538 (t.1, b.l. 177) taip pat priminė ketinimus sustabdyti mokėjimus, taigi ieškovui ne kartą nurodė apie mokėjimų sulaikymą (Sutarties 5.5 ir 5.7 punktai) iki bus pašalinti Sutarties pažeidimai, tačiau apie ketinimus nutraukti sutartį nebuvo užsimenama. Tik 2013-01-29 rašte Nr. SR-43 (t.1, b.l. 110-111) UAB „Vilsta“ aiškiai nurodė, kad vadovaudamasi Sutarties 5.5 ir 5.7 punktais, yra teisėtai sulaikiusi mokėjimus iki bus pašalinti Sutarties pažeidimai bei nurodė, kad, jeigu UAB „Raseinių statyba“ neįvykdys rašte nurodytų reikalavimų, įskaitant darbų trūkumų pašalinimą iki 2013-02-01, UAB „Vilsta“ svarstys galimybę vienašališkai nutraukti Sutartį joje numatytais pagrindais. 

Pabrėžtina, kad tuo metu, kai atsakovas pirmą kartą 2013-01-29 raštu užsiminė ieškovui apie ketinimą nutraukti Sutartį, tarp Sutarties šalių jau buvo iškilęs konfliktas dėl atsiskaitymo už UAB „Raseinių statyba“ atliktus darbus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Sutarties 5.4 punkte šalys susitarė, jog atsiskaitymai tarp jų bus vykdomi etapais, pateikus atliktų darbų aktus, pažymas F-3 bei PVM sąskaitas-faktūras. Pagal šį Sutarties punktą atsakovas įsipareigojo su ieškovu atsiskaityti už atliktus darbus po PVM sąskaitų-faktūrų pasirašymo dienos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po lėšų gavimo iš užsakovo UAB „Raseinių vandenys“ už tinkamai atliktus ir atsakovo priimtus darbus.

Atliktų darbų aktai (t. 1, b.l. 24-25, 28-49) patvirtina, kad UAB „Raseinių statyba“ atliko bei perdavė atsakovui darbų, kurių vertė su PVM yra 620 975,34 Lt. Atliktų darbų aktų pagrindu UAB „Raseinių statyba“ parengė ir UAB „Vilsta“ perdavė pažymas F-3 bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras (b.l. 22-23, 26-27, t.1) ir pagrįstai tikėjosi atsiskaitymo už atliktus darbus. UAB „Vilsta“ neginčija, kad pagal atliktų darbų aktus liko skolinga 368 877,81 Lt, taigi neįvykdė pareigos sutartyje numatyta tvarka atsiskaityti už atliktus statybos darbus (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad nesutarimai dėl neatsiskaitymo tarp šalių prasidėjo mažiausiai nuo 2012-12-07, ką patvirtina 2012-12-07 UAB „Raseinių statyba“ pretenzija (t. 1, b.l. 51-52) dėl atsiskaitymų už atliktus darbus. Šia pretenzija buvo prašoma atsiskaityti iki 2012-12-14 ir teigiama, kad UAB „Raseinių statyba“, atliekanti darbus savo medžiagomis ir darbo priemonėmis (Sutarties 1.1 punktas), negali daugiau kredituoti rangovo UAB „Vilsta“. Atsižvelgiant į šalių sutartus trumpus tarpinių atsiskaitymų terminus (pagal Sutarties 5.4 punktą – 3 darbo dienos), trumpą pretenzijoje dėl atsiskaitymo numatytą terminą (7 dienos), akivaizdu, kad UAB „Raseinių statyba“ atsiskaitymo terminai turėjo esminės reikšmės. Praėjus dar mėnėsiui po to, kai pasibaigė ir papildomas 2012-12-07 pretenzija suteiktas terminas UAB „Vilsta“ atsiskaityti, UAB „Raseinių statyba“ 2013-01-25 pretenzija (t. 1, b.l. 53-54) pareikalavo sumokėti tuo metu pradelstą jau 368 877,81 Lt skolą ir nuo 2013-01-25 sustabdė darbų vykdymą iki bus sumokėta skola, o 2013-01-30 dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad subrangovui atsiskaitymas už atliktus darbus laiku buvo reikšminga, esminė suinteresuotumo Sutarties vykdymu sąlyga.

Pagal CK 6.208 straipsnio 4 dalį vienai Sutarties šaliai netinkamai vykdant Sutartį (nagrinėjamu atveju UAB „Raseinių statyba“ vėluojant atlikti darbus ar dalį jų atliekant su galimais trūkumais, o UAB „Vilsta“ nevykdant pareigos apmokėti atliktus darbus), kita sutarties šalis gali sustabdyti savo prievolių įvykdymą (šiuo atveju UAB „Vilsta“ sustabdė prievolės etapais atsiskaityti su subrangovu už atliktus darbus vykdymą, o UAB „Raseinių statyba“ sustabdė darbų vykdymą) tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Tačiau, sustabdyti prievolės apmokėti už atliktu darbus vykdymą rangovas UAB „Vilsta“ galėjo tik UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų trūkumų šalinimo kainos apimtimi (CK 6.58 straipsnio 3 dalis, 6.208 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006)

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartines prievoles, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009, 2014-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014).

Subrangovui UAB „Raseinių statyba“ pareikalavus atsiskaityti už atliktus darbus ir, UAB „Vilsta“ neatsiskaičius nei per tam suteiktą papildomą terminą 2012 metų gruodį, nei dar mėnuo po to, UAB „Raseinių statyba“ turėjo pagrindą sustabdyti tolimesnį darbų vykdymą. Priešingai, UAB „Vilsta“ nepagrįstai sustabdė visus mokėjimus, t.y. mokėjimus 368 877,81 Lt sumai, nepagrįstai ir neteisėtai, nesiedama sustabdytų mokėjimų masto su UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų galimų trūkumų faktu  ir jų ištaisymui reikalingos sumos dydžiu. Juo labiau, iki mokėjimų už ieškovo atliktus ir priduotus darbus sustabdymo atsakovas buvo pareiškęs ieškovui tik bendro (abstraktaus) pobūdžio pretenzijas (pavyzdžiui, UAB „Vilsta“ 2012-08-24 raštas Nr. SR-386, t.1, b.l. 82-83, 2012-08-31 raštas Nr. SR-399, t.1, b.l. 87, 2012-09-13 raštas Nr. SR-432, t.1, b.l. 88-89, 2012-09-14 raštas Nr. SR-433, t.1, b.l. 90, 2012-09-21 raštas Nr. SR-450, t.1, b.l. 91), darbų trūkumai nebuvo didelio masto, atsakovas niekada nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl tokio masto atliktų darbų trūkumų, kurie prilygtų subrangovo prašomą sumokėti kainą už atliktus darbus. Priešingai, iki 2013-02-27 (Statybos objekto defektiniai aktai Nr. 1 ir Nr. 2, t. 2, b. l. 58-59) atsakovas apie konkrečius darbų kokybės trūkumus ir jų pašalinimo kainą nebuvo ieškovui nurodęs. Pirminiame 2013-05-10 priešieškinyje (t. 2, b.l. 241-245) UAB „Vilsta“ prašė priteisti 500 115,64 Lt nuostolių, susijusių su Sutarties nutraukimu. Nuostolių apskaičiavimas detalizuotas 2013-05-10 paaiškinime teismui (t. 2, b.l. 120-124), iš kurio matyti, kad UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos šioje prašomoje priteisti sumoje sudaro 117 915,69 Lt. Likusią sumą sudarė atsakovo nurodomas 155 557,80 Lt skirtumas tarp pagal Sutartį neatliktų darbų numatytos vertės ir naujų subrangovų kainos, 99 583 Lt statybvietės sutvarkymo išlaidos, 11 565,55 Lt administracinės išlaidos, 9 680 Lt konsultacinės pagalbos išlaidos, 10 000 Lt bauda pagal Sutarties 13,7 punktą, 95 810,60 Lt dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento nepateikimo (t. 2, b.l. 123). Vėliausiame priešieškinio patikslinime atsakovas nurodė ieškovo atliktų darbų trūkumų tik už 11 710,47 Lt sumą (t.7, b.l. 136). Kaip bus argumentuojama šioje nutartyje vėliau, atsakovas ir šios darbų trūkumų sumos neįrodė. Taigi, vadovaujantis minėtais kriterijais UAB „Vilsta“ mokėjimų UAB „Raseinių statyba“ sustabdymas, kaip savigynos priemonė, galėjo būti pateisinamas tik ta dalimi, kiek buvo reikalinga ištaisyti UAB „Raseinių statyba“ darbų defektus, tačiau esminių ieškovo atliktų darbų trūkumų atsakovas neįrodė.

Byloje yra duomenys, kad UAB „Vilsta“ Sutarties vykdymo metu turėjo finansinių sunkumų. Tą įrodo, pavyzdžiui, atsakovo prašymas atidėti žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą (t.2, b.l. 244) ir pridėta preliminari pelno (nuostolių) 2013-03-31 ataskaita  (t.2, b.l. 246c), iš kurios matyti, kad įmonės nuostoliai finansiniais metais – 1 004 462 Lt, taip pat atsakovas prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą (t. 4, b.l. 20).

Nurodytų faktinių aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, jog mokėjimų sustabdymą lėmė UAB „Vilsta“ finansiniai sunkumai ir negalėjimas atsiskaityti arba dar kitos nenustatytos priežastys, o ne siekis įgyvendinti savigynos teisę sulaikant mokėjimus, kol UAB „Raseinių statyba“ ištaisys atliktų darbų defektus. Šios aplinkybės - 2012 metų gruodį tarp šalių kilęs konfliktas dėl atsiskaitymo už UAB „Raseinių statyba“ atliktus darbus, kai UAB „Vilsta“ neatsiskaitė ir per papildomus terminus, o UAB „Raseinių statyba“ tuo remdamasi 2013-01-25 sustabdė darbų vykdymą, lėmė atsakovo apsisprendimą, nors ir nesant tam teisinio pagrindo, vienašališkai nutraukti Sutartį.

Sutarties vykdymo eiga rodo, kad abi šalys nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų preciziškai, dėl ko darbų vykdymas nuolat vėlavo. Kaip minėta, visų pirma tokius padarinius lėmė paties atsakovo veiksmai (neveikimas). Numatytų darbų UAB „Raseinių statyba“ nepabaigė atlikti nei Sutartyje numatytu terminu, t.y. iki 2012-09-30, nei pratęstu terminu iki 2012-11-02 (t.1, b.l. 174), nei dar kartą UAB „Raseinių statyba“ pasiūlytu terminu iki 2012-11-30 (t.1, b.l. 176). Apeliaciniame skunde atsakovas pripažįsta, jog darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2012-11-30 (t.1, b.l. 173). Yra pagrindas sutikti su UAB „Raseinių statyba“ argumentais, kad dėl darbų atlikimo terminų pažeidimo kaltas pats rangovas UAB „Vilsta“  dėl savo neveikimo, t.y. vėlavimo sudaryti sąlygas subrangovui vykdyti darbus. Rangovas UAB „Vilsta“ pripažįsta (t.4, b.l. 36), kad pirmą kartą darbų atlikimo terminas iki 2012-11-02 buvo pratęstas dėl tos priežasties, kad UAB „Vilsta“ vėlavo UAB „Raseinių statyba“ pateikti leidimus statybai ir reikiamą techninę dokumentaciją, nes Betygalos miestelio nuotekų valymo įrenginių statybai leidimą Raseinių rajono savivaldybė išdavė tik 2012-06-20, leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo darbams statybos aikštelėje išduotas tik 2012-06-25, leidimas žemės darbams – tik 2012-08-07 (t. 1, b. l. 152-154, 155, 156). Techninę dokumentaciją (techninį ir darbo projektus skaitmeninėje laikmenoje be techninio prižiūrėtojo vizos atsakovas perdavė tik 2012-06-28 lydraščiu, su techninio prižiūrėtojo viza „Pritariu statyti“ atsakovas UAB „Raseinių statyba“ perdavė darbo projektą tik 2012-07-23 (t. 9, b.l. 20)). Darbus pagal Sutarties 5.1 punktą , kaip minėta, UAB „Raseinių statyba“ turėjo pradėti vykdyti dar 2012-06-04.

Nors UAB „Vilsta“ pretenzijas, įskaitant dėl darbų atlikimo terminų, reiškė jau 2012 metų rugpjūtį (t.1, b.l. 82), bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šalys 2012 metų rugsėjį derėjosi dėl darbų atlikimo terminų (t.1, b.l. 169-176-, 184, t.2, b.l. 16-22), vykdė Sutartį ir jiems suėjus. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo dėl darbų terminų, terminai nusikėlė dėl to, kad UAB „Vilsta“ ir po to vėluodavo pateikti reikiamus dokumentus. Atsakovas 2012-09-20, t.y. 10 dienų iki darbų atlikimo termino pagal Sutartį pabaigos, pateikė darbo projekto konstrukcinės, vandentiekio ir nuotekų šalinimo technologijos ir sklypo plano dalies papildymą su viza „Pritariu statyti“. Dėl šių priežasčių, norint išlaikyti statybos technologinius procesus (2012-09-28 ieškovo raštas Nr. 241, t. 1, b.l. 176), buvo reikalinga koreguoti (pratęsti) darbų atlikimo terminus, tokio pobūdžio darbų atlikimui tiesioginės reikšmės turėjo ir blogėjančios meteorologinės sąlygos (t.3, 316-317).

Kad UAB „Vilsta“ sistemingai vėluodavo subrangovui pateikti reikiamus dokumentus, rodo ir tai, kad darbų eigoje atsakovas dar kartą keitė darbo projekto sprendinius ir pagal 2013-02-04 lydraštį perdavė šio projekto konstrukcinės, vandentiekio ir nuotekų šalinimo technologijos ir architektūros dalių papildymus (t. 1, b. l. 160), o 2013-02-25 leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimui vandentiekio trasoje UAB „Raseinių statyba“ buvo pateiktas tik 2013-02-26 (t.1, b.l. 157-158), t.y. jau po UAB „Raseinių statyba“ vykdytų darbų sustabdymo dėl UAB „Vilsta“ neatsiskaitymo ir po Sutarties nutraukimo. Be šio leidimo UAB „Raseinių statyba“ iki Sutarties nutraukimo ar darbų vykdymo sustabdymo negalėjo užbaigti visų darbų. Atmestini ir UAB „Vilsta“ argumentai, kad UAB „Raseinių statyba“ nesikreipė dėl leidimo medžių iškirtimui, nesiėmė priemonių jį gauti. Pagal Sutarties 3.2.1 punktą, pareiga gauti ir pateikti leidimus, reikalingus UAB „Raseinių statyba“ darbų vykdymui, teko rangovui UAB „Vilsta“, kuris, būdamas profesionalas, privalėjo suvokti, kad tokie leidimai reikalingi, todėl privalėjo jais laiku pasirūpinti, juo labiau įvertindamas labai trumpus Sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus, darbų pobūdį (kad tokie darbai turi būti atlikti šiltų metų laiku) (t.1, b.l. 188).

Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl Sutarties 4.1 ir 3.2.1 punktų santykio ir aiškinimo, t.y. rangovui UAB „Vilsta“ ar subrangovui UAB „Raseinių statyba“ tenka pareiga gauti darbų pagal Sutartį atlikimui reikalingus leidimus. Sutarties 3.2.1 punkte įtvirtinta rangovo UAB „Vilsta“ pareiga suteikti subrangovui UAB „Raseinių statyba“ iki darbų pradžios  reikalingą techninę dokumentaciją (Priedas Nr. 2) ir kitą informaciją bei leidimus, reikalingus Sutarties vykdymui. Taigi leidimų gavimo pareiga pagal šią Sutarties nuostatą tenka rangovui UAB „Vilsta“. Tačiau Sutarties 4.1 punkte numatyta, kad subrangovo pareiga vykdyti darbus pagal Sutartį apima reikalingų leidimų gavimą, reikalingos vykdomosios dokumentacijos įforminimą ir jos perdavimą rangovui. Kitos Sutarties nuostatos nepaaiškina prieštaravimo tarp Sutarties 4.1 ir 3.2.1 punktų tuo aspektu, kada ir kuriai iš Sutarties šalių tenka pareiga gauti darbų vykdymui reikalingus leidimus. Esant tokiai situacijai, prieštaringi Sutarties 3.2.1 ir 4.1 punktai turi būti aiškinami, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010, 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013, 2014-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2014). Kilus ginčui dėl Sutarties 3.2.1 ir 4. 1 punktų santykio ir aiškinimo, teismas vadovaujasi CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentum taisykle, reiškiančia, kad abejojant dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2014). Be to, šalių elgesys Sutarties vykdymo metu, o tai yra vienas iš kriterijų, kuriuo remiantis aiškinamos prieštaringus Sutarties nuostatos, patvirtina, kad visais darbų pagal Suatartį atlikimui reikalingais leidimais pagal Sutarties 3.2.1. punktą faktiškai rūpinosi ir juos subrangovui UAB „Raseinių statyba“ teikė būtent UAB „Vilsta“, taigi šalys vadovavosi būtent Sutarties 3.2.1 punktų, pagal kurį prievolė gauti leidimus darbams numatyta rangovui UAB „Vilsta“.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad dėl UAB „Vilsta“ neveikimo (vėlavimo teikti reikiamą dokumentaciją) UAB „Raseinių statyba“ nuolatos vėlavo atlikti darbus, tam turėjo įtakos ir tai, kad nepradėjus darbų numatytu laiku, buvo prarastas geriausias darbų vykdymo vasaros laikas, vėliau darbus vykdyti trukdė ir nepalankios oro sąlygos, lietingumas (t.3, 316-317). Galima sutikti su atsakovo pozicija, kad subrangovas UAB „Raseinių statyba“, bendradarbiaudamas su rangovu UAB „Vilsta“, matydamas, kad trūksta reikiamų dokumentų darbams vykdyti, turėjo nurodyti apie trūkstamus dokumentus (pavyzdžiui, leidimą medžiams kirsti, leidimą žemės darbams ir kt.), tačiau vien tai, kad UAB „Raseinių statyba“ aktyviai neskatino UAB „Vilsta“ pasirūpinti leidimu, vertintina tik kaip pasyvumas, tačiau ne kaip neteisėtas elgesys. UAB „Raseinių statyba“ teises tuo atveju, jeigu UAB „Vilsta“ laiku nepateiks reikiamų dokumentų, apsaugo Sutarties 5.2.2 punktas, pagal kurį darbų atlikimo terminas automatiškai nusikelia tiek dienų, kiek rangovas neįvykdo Sutarties 3.2.1 punkte numatytų įsipareigojimų suteikti subrangovui UAB „Raseinių statyba“ iki darbų pradžios reikalingą techninę dokumentaciją (Sutarties priedas Nr. 2) ir kitą informaciją bei leidimus, reikalingus Sutarties vykdymui (nebent tokius leidimus privalo gauti UAB „Raseinių statyba“). Todėl sutiktina su UAB „Raseinių statyba“ argumentais, kad dėl UAB „Vilsta“ pareigų pagal Sutartį tinkamo nevykdymo, UAB „Raseinių statyba“ turėjo priverstinę prastovą (2012-12-03 raštas Nr. 299, t. 1, b.l. 184), darbų atlikimą vėliau sutrukdė oro sąlygos, dėl ko 2012-12-03 UAB „Raseinių statyba“ dar kartą prašė pakoreguoti statybos kalendorinį grafiką (2012-12-03 raštas, t. 1, b.l. 184). Iš šio ieškovo rašto, kaip ir iš 2012-09-25 rašto Nr. 238 (t.1, b.l. 171), matyti ir tai, kad UAB „Raseinių statyba“ ketino vykdyti Sutartį, pagal ją pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą (draudimo bendrovės laidavimo raštą), tačiau tam buvo reikalinga suderinti Sutartyje numatytus naujus (pratęstus) darbų atlikimo grafikus, kurie su rangovu UAB „Vilsta“ nebebuvo suderinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Raseinių statyba“ Sutartį vykdė su pažeidimais. Rangovas UAB „Vilsta“ jau 2012 metų rugpjūtį reiškė pretenzijas dėl darbų atlikimo terminų (t.1, b.l. 82), jau lapkritį reiškė pretenzijas (2012-11-12 FIDIC inžinieriaus A. Č. rašto Nr. 456 „Dėl darbų kokybės“ (t. 1, b.l. 178-179) pagrindu) ir įspėjo, kad UAB „Vilsta“ statybos projektų skyriaus vadovas M. P. atsisako pasirašyti 2012-11-09 atliktų darbų aktus už rugsėjo-spalio mėnesius ir apie tai, kad kol Sutartis nebus vykdoma tinkamai (kol nebus atlikti visi darbai ir pateikti prašomi dokumentai), UAB „Vilsta“ sustabdys visus mokėjimus pagal Sutartį (2012-11-13 UAB „Vilsta“ raštas Nr. SR-S38, t. 1, b.l. 177). Pretenzijas dėl UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų kokybės UAB „Vilsta“ reiškė ir toliau (2013-01-21 raštas Nr. SR-23 (t.1, b.l. 188)). Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad atliktų darbų trūkumus UAB „Raseinių statyba“ taisė (pavyzdžiui, 2013-01-24 raštas Nr. 23) ir nuolat operatyviai reaguodavo į kitos Sutarties šalies ar techninio prižiūrėtojo nustatytus darbų vykdymo trūkumus (tą įrodo ir žymos prie bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo pastabų, t. 3, b.l. 205-208), taigi aktyviai bendradarbiavo, vykdant sutartinius įsipareigojimus. Nors UAB „Vilsta“ jau 2012 metų rugpjūtį pradėjo reikšti pretenzijas dėl atliekamų darbų, vėliau darbus priimdavo be pastabų (UAB „Vilsta” statybos techninės priežiūros vadovo A. R. priimtų darbų suvestinės (t.l, b.l. 163 – 165, t.3, b.l. 227-230), kaip atliktus tinkamai. Be to, UAB „Raseinių statyba“ savo darbų trūkumus šalino ne tik Sutarties vykdymo laikotarpiu, bet ir po jos nutraukimo (pavyzdžiui, 2013-06-18 raštu Nr. 170 (t.5, b.l. 124) UAB „Raseinių statyba“ nurodė, kad sutvarkė savavališkai pažeistą šlaito derlingo dirvožemio sluoksnį). CK 6.208 straipsnio 2 dalis leidžia šalinti darbų trūkumus ir po to, kuomet kita Sutarties šalis pareiškia apie Sutarties nutraukimą. UAB „Raseinių statyba” veiksmai (darbų trūkumų šalinimas ir po UAB „Vilsta” vienašališko Sutarties nutraukimo), patvirtina subrangovo bendradarbiavimą ir siekį tinkamai įvykdyti Sutartį, t.y. tinkamai atlikti numatytus darbus.

Nepaisant pažeidimų, šalių elgesys 2012 m. pabaigoje ir 2013 metų pradžioje rodo, kad jos dar vis ketino vykdyti Sutartį. Antai 2012-12-03 rašte atsakovui (t. 1, b. l. 184) ieškovas nurodė, jog darbams pagal Sutartį užbaigti būtinas terminas iki 2013-05-31. Nepaisant to, atsakovas šios aplinkybės netraktavo kaip esminio Sutarties ir jo interesų pažeidimo, nes dar pustrečio mėnesio nesiėmė konkrečių veiksmų vienašaliam Sutarties nutraukimui. Atsakovas tokiu elgesiu pripažino interesą tęsti sutartinius santykius su ieškovu bei akivaizdžią aplinkybę, jog tokiu metų laikotarpiu (žiemą) statybos darbų negalės užbaigti nei ieškovas, nei kiti jį pakeitę asmenys. 2013-01-16 raštu (t.1, b.l. 186) UAB „Vilsta“ reiškė pretenzijas dėl neišgręžtų skylių, o UAB „Raseinių statyba“ neigia turėjusi tokį įsipareigojimą bei priminė vis dar negavusi iš UAB „Vilsta“ leidimo medžių kirtimui būsimo vandentiekio trasos zonoje (t.1, b.l. 187), į ką UAB „Vilsta“ atsakė, jog toks leidimas nėra reikalingas (t.1, b.l. 188). Tai taip pat patvirtina, kas buvo konstatuota anksčiau, jog UAB „Vilsta“ nevykdė savo pareigų pagal Sutartį pateikti UAB „Raseinių statyba“ reikiamus leidimus darbų vykdymui, kad įtakojo pastarosios darbų atlikimo terminų pažeidimus, nes vėliau toks leidimas buvo gautas ir pateiktas.

Apibendrindama anksčiau aptartas teisės nuostatas bei byloje nustatytus faktus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas UAB „Vilsta“ neturėjo pagrindo, remdamasis Sutartyje įtvirtintais pagrindais, vienašališkai nutraukti Sutartį. Faktiškai atsakovas Sutartį be teisėto pagrindo nutraukė dėl to, kad subrangovas, turėdamas tam pagrindą, sustabdė darbų vykdymą, atsakovui nepagrįstai sulaikius apmokėjimą už tinkamai atliktus darbus, bet ne dėl to, kad ieškovas būtų pažeidęs sutartinius įsipareigojimus. Pats rangovas nevykdė esminių Sutartyje jam numatytų pareigų laiku iki darbų vykdymo pradžios pateikti visus statybos darbams atlikti reikiamus leidimus bei techninę dokumentaciją, ne kartą keitė projektinius sprendinius, nors darbų pagal Sutartį atlikimo terminai buvo labai trumpi ir jie visi numatyti atlikti šiltu metų laiku. Dėl to ne kartą Sutarties vykdymo terminas žodžiu ar šalims apsikeičiant raštais, buvo pratęstas, tame tarpe atsakovui pripažįstant objektyvias, nuo ieškovo nepriklausančias, priežastis dėl vėlavimo atlikti darbus nustatytu Sutartyje terminu. Dėl nurodytų priežasčių statybos darbų atlikimas nusikėlė į metų laiką, kuriuo tokio pobūdžio statybos darbus yra sudėtinga arba neįmanoma atlikti dėl nepalankių oro sąlygų (lietaus, šalčio). Jau pasibaigus Sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui, sutartis ir toliau buvo vykdoma, atsakovas apmokėjo už dalį atliktų darbų. Atsakovas neketino nutraukti Sutarties iki tol, kol darbus atlikęs ir pridavęs subrangovas nepareikalavo už juos apmokėti, o jų neapmokėjus - nurodė sustabdysiąs tolesnį Sutarties vykdymą ir galiausiai darbų vykdymą sustabdė. Akivaizdu, kad šioje situacijoje Sutarties nutraukimas neatitiko ir paties atsakovo interesų, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, nes šaltu metų laiku (2013 m. kovo mėnesio pradžioje) tęsti visų statybos darbų atlikimą vis tiek nebuvo galimybės, kaip kad nebuvo galimybės ir nedelsiant pakeisti ieškovą kitu (kitais) subrangovu (subrangovais), tai dar labiau galėjo nutolinti galutinį darbų atlikimo terminą. Kaip matyti iš vėlesnės įvykių sekos, taip ir atsitiko, nes atsakovas darbus užsakovui UAB „Raseinių vandenys“ pridavė tik 2013 m. gruodžio mėnesį (t. 9, b. l. 21-69). Galiausiai, apsisprendęs kelti klausimą dėl vienašalio Sutarties nutraukimo ir apie tai 2013-01-29 raštu informavęs ieškovą, atsakovas nustatė protingumo reikalavimų tokioje situacijoje, kokia nustatyta byloje, visiškai neatitinkantį terminą tariamiems subrangovo pažeidimams pašalinti – dvi darbo dienas (iki 2013-02-01). Pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį kai sutarties vykdymo terminas praleistas (tokiu Sutartyje numatytu pagrindu būtent vadovavosi atsakovas, nutraukdamas Sutartį), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomą nustatytą terminą. Jeigu termino praleidimas šalims nėra esminis sutarties pažeidimas (teisėjų kolegija šį faktą konstatavo, atsižvelgdama į atsakovo elgesį Sutarties vykdymo metu ir kitas bylos aplinkybes) ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai pasibaigus šiam terminui ji gali sutartį nutraukti. Jeigu papildomas terminas nustatytas neprotingai trumpas, jis turi būti atitinkamai prailgintas (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovas nustatė protingumo reikalavimų neatitinkantį papildomą terminą statybos darbams (35 proc.) pagal Sutartį užbaigti, nors subrangovas buvo pasiūlęs juos užbaigti per protingą terminą (iki 2013-05-31) pasibaigus šaltajam metų laikui, negalima pripažinti, kad atsakovas (rangovas) įgijo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija tenkina ieškovo apeliacinį skundą, naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, ir šį ieškinio reikalavimą tenkina.

Dėl UAB „Vilsta“ teisių gynimo būdų

Atsakovas UAB „Vilsta“ priešieškiniu reiškia tiek reikalavimą sumažinti Sutarties kainą, tiek reikalavimą atlyginti nuostolius bei priteisti baudą. Kilus ginčui dėl galimybės tuo pat metu naudoti kelis teisių gynimo būdus, atsakovas UAB „Vilsta“ nurodo, kad reikalavimas dėl Sutartyje numatytos darbų kainos mažinimo yra kildinamas iš netinkamo sutarties vykdymo, o reikalavimas dėl baudos ir nuostolių priteisimo kyla iš sutarties nutraukimo (pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas). Teisėjų kolegija sutinka, kad rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą reglamentuojama CK 6.665 straipsnyje, numatančiame užsakovo teisę, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį,  jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo pasirinktinai: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Prašydamas priešieškiniu sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą 179211,47 Lt suma, kuria po Sutarties nutraukimo pabrango ieškovo neatliktų pagal Sutartį darbų kaina, šį reikalavimą atsakovas grindė ir CK 6.221 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu (t.  6, b. l. 22-30, t. 7, b. l. 133-141, t. 9, b. l. 77-85). Šio straipsnio 2 dalis numato, jog sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Apeliaciniame skunde UAB „Vilsta“ nurodo, jog priešieškiniu reiškiami reikalavimai buvo grindžiami CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, numatančia asmens, netinkamai įvykdžiusios sutartinę prievolę, pareiga kitai šaliai atlyginti dėl to turėtus nuostolius ir sumokėti netesybas bei 6.258 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Pagal byloje išdėstytą faktinį pagrindą UAB „Vilsta“ priešieškiniu iš esmės prašo nuostolių, patirtų dėl Sutarties su UAB „Raseinių statyba“ nutraukimo, atlyginimo ir juos prašo įskaityti su ieškovui už atliktus statybos rangos darbus mokėtina suma, tokiu būdu sumažinant Sutarties darbų kainą. Tokią teisę UAB „Vilsta“ turi ir pagal Sutarties 5.11 punktą, kuriame numatyta, kad atsakovo nuostoliai gali būti įskaitomi su ieškovui mokėtinomis sumomis (Sutarties kainos sumažinimas). Tokia teisė pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-402/2010). Papildomai pažymėtina, kad būtent teismas atlieka teisinę byloje nagrinėjamų santykių kvalifikaciją, aiškina ir taiko teisės normas ginčo santykiui, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2012-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-331/2012, 2012-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2012). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo ieškovo nurodytu teisiniu pagrindu - CK 6.665 straipsniu, pats neatliko priešieškinio reikalavimų teisinės kvalifikacijos ir todėl, atsižvelgęs į tai, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato užsakovo teisę reikalauti sumažinti rangovo atliktų darbų kainą, bet nenumato, kad atliktų darbų kaina gali būti sumažinta dėl kitų darbų, kurių rangovas neatliko, pabrangimo, nepagrįstai nevertino priešieškinio reikalavimo priteisti  179 211,47 Lt, kaip UAB „Vilsta“ nuostolių atlyginimą, teisėtumo. Ši pirmosios instancijos teismo klaida taisoma apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas pasisakys dėl priešieškinio šios reikalavimų dalies pagrįstumo. 

Taigi UAB „Vilsta“ patikslintu priešieškiniu (t.7, b.l. 133-141) faktiškai  prašė 11 710,47 Lt suma sumažinti ieškovo atliktų statybos rangos darbų kainą dėl atliktų darbų trūkumų, priteisti 179 211,47 Lt nuostolių dėl ieškovo neatliktų dėl Sutarties nutraukimo darbų pabrangimo,  priteisti iš ieškovo 10 000 Lt baudą (pagal Sutarties 13.7 punktą), taip pat dėl sutarties nutraukimo patirtų 18 768,77 Lt dydžio nuostolių, kurių nepadengia priteista bauda, atlyginimą. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovo 95 810,60 Lt ieškovo neįmokėtos darbų atlikimo užtikrinimo sumos ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo

Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pripažinus 2012-05-30 statybos subrangos sutarties Nr. R-18/12 vienašališką nutraukimą nuo 2013-03-06 UAB „Vilsta“ 2013-02-20 pranešimu Nr. SR-74 neteisėtu, netenkintinas ir UAB „Vilsta“ priešieškinys dėl nuostolių, kuriuos prašoma įskaityti į subrangovui UAB „Raseinių statyba“ mokėtiną kainą, atlyginimo. Nuostolius UAB „Vilsta“ kildina iš Sutarties nutraukimo, t.y. UAB „Vilsta“ nuostolius, kuriuos prašo atlyginti ir įskaičiuoti į subrangovui mokėtiną kainą, UAB „Vilsta“ vertinimu lėmė netinkamas Sutarties vykdymas iš UAB „Raseinių statyba“ pusės, dėl ko UAB „Vilsta“ turėjusi nutraukti Sutartį, ieškoti kitų subrangovų ir dėl to patyrė nuostolių, kuriuos detalizuoja priešieškinyje. Pripažinus Sutarties nutraukimą neteisėtu, nėra priežastinio ryšio tarp UAB „Raseinių statyba“ veiksmų ir UAB „Vilsta“ dėl neteisėto Sutarties nutraukimo galimai turėtų papildomų išlaidų (nuostolių), kas yra pakankamas pagrindas priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo netenkinti. UAB „Vilsta“ Sutartį nutraukus nepagrįstai, būtent UAB „Vilsta“ tenka dėl nepagrįsto Sutarties nutraukimo kilusių nuostolių rizika.

Nepaisant to, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo tenkinti visus priešieškinio reikalavimus dėl nuostolių priteisimo nėra net ir tuo atveju, jei būtų pripažintas pagrindas Sutarčiai vienašališkai nutraukti. Kadangi pirmosios instancijos teismas apskritai priešieškinio reikalavimų dėl nuostolių priteisimo, nutraukus Sutartį, pagrįstumo netyrė, teisėjų kolegija pasisako dėl visų šių priešieškinio reikalavimų atskirai. Teisėjų kolegija taip pat pasisako dėl pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimą mažinti ieškovo atliktų darbų kainą dėl darbų kokybės trūkumų.

Dėl 10 000 Lt baudos

Sutarties 13.7 punkte numatyta rangovo teisė reikalauti 10 000 Lt baudos, jeigu jis Sutartį nutraukia dėl subrangovo UAB „Raseinių statyba“ kaltės. CK įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai sutarties šalių iš anksto numatyti minimalūs nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Vilsta“ praleido ieškinio senatį reikalauti 10 000 Lt baudos, tačiau ši teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš 2013-05-10 UAB „Vilsta“ paaiškinimų teismui (t. 2, b.l. 120-124) matyti, kad jau į 2013-05-10 pradinės redakcijos priešieškinio (t.2, b.l. 241-245) reikalavimus buvo įtrauktas reikalavimas priteisti 10 000 Lt baudą. Tačiau, net ir konstatavus, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, Sutarties 13.7 punkte numatytos netesybos (10 000 Lt bauda) UAB „Vilsta“ nepriteistinos, pripažinus, kad Sutartį UAB „Vilsta“ nutraukė neteisėtai.

Be to, atsakovas UAB „Vilsta“ priešieškiniu reikalauja nuostolių, kuriuos patyrė dėl Sutarties nutraukimo, atlyginimo, taigi įrodinėja realų nuostolių dydį. Galiojantys įstatymai numato įskaitines netesybas ir nenumato baudinių netesybų. Vadovaujantis CK 6. 258 straipsnio 2 dalimi, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Analogiškai (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir CK 6.73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1079/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Netesybų įskaitymo į nuostolius esmė yra ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Jau konstatavus nesant Sutartinio pagrindo (Sutartyje buvo numatyta bauda teisėto Sutarties nutraukimo atveju, o jau konstatuota, kad Sutartis buvo nutraukta neteisėtai) priteisti netesybas (baudą), lieka aktualu pasisakyti dėl UAB „Vilsta“ priešieškiniu prašomų nuostolių priteisimo. 

Dėl UAB „Raseinių statyba“ iki Sutarties nutraukimo neatliktų darbų pabrangimo, kaip UAB „Vilsta“ nuostolių

UAB „Vilsta“ priešieškiniu prašo kaip nuostolius priteisti skirtumą tarp kainos, kurią buvo įsipareigojusi sumokėti UAB „Raseinių statyba“ už iki Sutarties nutraukimo neatliktus darbus (259 395,07), ir kainos, kurią už šiuos darbus turėjo sumokėti naujiesiems subrangovams (438 606,54 Lt). Šis skirtumas sudaro 179 21,47 Lt.

Kaip minėta, konstatavus, kad Sutartį UAB „Vilsta“ nutraukė neteisėtai, konstatuotina ir tai, kad UAB „Raseinių statyba“ po Sutarties nutraukimo yra atleista nuo Sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Todėl nėra UAB „Raseinių statyba“ kaltės dėl to, jog visi darbai pagal Sutartį nebuvo atlikti. Atitinkamai priežastiniu ryšiu su pasekmėmis (darbų galimu pabrangimu) yra susiję pačios UAB „Vilsta“ veiksmai  – Sutarties neteisėtas vienašališkas nutraukimas. Būtent dėl to, kad UAB „Vilsta“ neteisėtai nutraukė Sutartį, UAB „Raseinių statyba“ nebegalėjo pabaigti numatytų Sutartimi darbų, o UAB „Vilsta“ samdė kitus subrangovus, kuriems savo rizika įsipareigojo mokėti jau didesnę, nei Sutartyje buvo sutarta su UAB „Raseinių statyba“, kainą. Nenustačius UAB „Raseinių statyba“ civilinės atsakomybės už darbų pabrangimą sąlygų (CK 6.246 – 6.248 straipsniai), netenkinama ir priešieškinio dalis dėl UAB „Vilsta“ nuostolių, kuriuos sudaro UAB „Raseinių statyba“ dėl Sutarties nutraukimo neatliktų darbų pabrangimas, priteisimo.  Be to, byloje yra įrodymų, kad UAB „Vilsta“ turėjo galimybę samdyti subrangovą – UAB „Bilderis“, kuris siūlė netgi mažesnę, nei buvo sutarta su UAB „Raseinių statyba“, kainą – 235 677, 67 (t. 3, b.l. 298-314). UAB „Vilsta“ nepagrindė, kodėl buvo pasirinkti būtent didesnę kainą  pasiūlę subrangovai, kas taip pat patvirtina, kad UAB „Vilsta“ nuostoliai dėl Sutarties nutraukimo (kainų skirtumas tarp sutartų su UAB „Raseinių statyba“ ir naujaisiais subrangovais UAB „Jumaida“, UAB „Vigatas“, UAB „Kamilit“, UAB „NK statyba“) yra sąlygoti pačios UAB „Vilsta“ pasirinkimo. Be to, šių subrangovų atliktų darbų kainos negalima lyginti su UAB „Raseinių statyba“ dėl Sutarties nutraukimo neatliktų darbų kaina dar ir dėl tos priežasties, kad naujųjų subrangovų atliktų darbų mastas neatitiko (buvo didesnis), nei likę neatlikti UAB „Raseinių statyba“ darbai. UAB „Raseinių statyba“ pagal Sutartį privalėjo atlikti tik Sutartyje ir lokalinėje sąmatoje (Priedas Nr. 1 prie Sutarties) detalizuotus darbus.

Dėl reikalavimo priteisti 95 810,60 Lt Sutarties įvykdymo užtikrinimo dydžio sumą

Priešieškiniu UAB „Vilsta“ reikalauja priteisti 95 810,60 Lt, kaip Sutarties įvykdymo užtikrinimo sumą, kuriai atsakovui nebuvo pateiktas laidavimo raštas. Teismas jau pasisakė, kad pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimą ieškovui UAB „Raseinių statyba“ sutrukdė darbų atlikimo vėlavimas, sąlygotas UAB „Vilsta“ veiksmų (vėlavimo pateikti reikiamus dokumentus ir leidimus), bei tai, kad vėluojant pradėti darbus, šalys nepasiekė bendro raštiško sutarimo dėl darbų vykdymo termino pratęsimo tokiam laikotarpiui, kuris nekeltų grėsmės, jog darbų bus nespėta atlikti. UAB „Vilsta“ neteisėtai vienašališkai nutraukus Sutartį, UAB „Raseinių statyba“ yra pagal įstatymą (CK 6.221 straipsnio 1 dalis) atleidžiama nuo tolimesnio Sutarties vykdymo, įskaitant ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikimą pagal Sutarties 3.4.4 punktą. Be to, klausimo dėl šios priešieškinio reikalavimo sumos priteisimo atsakovas apeliaciniame skunde nekelia (t. 4, b. l. 14-21), taigi jis nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis).

Dėl atsakovo patirtų sutarties ir jos nutraukimo administravimo išlaidų, kaip nuostolių

Priešieškiniu (patikslintu) UAB „Vilsta“ prašo atlyginti 18 768,77 Lt išlaidas (nuostolius), kurias patyrė dėl UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų defektų nustatymo, statybos objekto būklės įvertinimo, subrangovų paieškos (2013-05-10 papildomi paaiškinimai, t.2, b.l. 120-124). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sutarties nutraukimą pripažinus neteisėtu, šios išlaidos UAB „Vilsta“ neatlygintinos. Pirma, statybos objekto vertinimo išlaidos yra normalios, įprastinės statybos darbų išlaidos (rangovas, priimdamas subrangovo atliktą darbą, vertina jo tinkamumą), antra, UAB „Vilsta“ nutraukus Sutartį neteisėtai, būtent UAB „Vilsta“ ir tenka dėl tokio veiksmo (Sutarties nutraukimo) patiriamų papildomų išlaidų našta. Už šias išlaidas UAB „Raseinių statyba“ nėra atsakinga (nėra nei UAB „Raseinių statyba“ kaltės, nei priežastinio ryšio tarp UAB „Raseinių statyba“ veiksmų ir UAB „Vilsta“ dėl Sutarties nutraukimo patirtų papildomų išlaidų).

Dėl ieškovo atliktų darbų kainos sumažinimo 11 710,47 Lt suma dėl darbų trūkumų

UAB „Vilsta“ prašo sumažinti ieškovo atliktų statybos rangos darbų kainą UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų suma - 11 710,47Lt (su PVM). Išlaidas UAB „Vilsta“ galutinai detalizavo pareiškime dėl priešieškinio reikalavimų sumažinimo esančioje lentelėje (t.7, b.l. 134-135).

Kaip jau minėta nutartyje, nors UAB „Vilsta“ pretenzijas dėl UAB „Raseinių statyba“ vykdomų darbų pradėjo reikšti jau 2012 metų rugpjūtį (iš pradžių pretenzijos apsiribojo pretenzijomis dėl atsilikimo nuo numatytų terminų ir garantijos nepateikimo), UAB „Raseinių statyba“ atliktus darbus etapais UAB „Vilsta“ atstovai priimdavo. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad UAB „Vilsta“ iki konflikto dėl atsiskaitymo priimdavo UAB „Raseinių statyba“ atliktus darbus (t. 1, b.l. 22-49). Darbų priėmimas atsispindi ir statybos darbų žurnalo II skyriuje (statybos darbų eiga), kur taip pat yra fiksuotas darbų, dėl kurių vėliau UAB „Vilsta“ reiškė pretenzijas, priėmimas be pastabų (t. 3, b. l. 149-176). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad UAB „Vilsta“ atstovai priėmė statinių nužymėjimą (t. 3, b.l. 182), kad komisija, sudaryta iš užsakovo UAB „Raseinių vandenys“, rangovo UAB „Vilsta“ ir subrangovo UAB „Raseinių statyba“ atstovų, kontroliavo darbų etapus ir darbų tinkamumą konstatavo apžiūros aktuose (t.3, b.l. 181-201). Į bylą yra pateikta ir UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų, kurių priėmimą parašu patvirtino UAB „Vilsta“ techninis prižiūrėtojas A. R., suvestinės (2013-03-20 suvestinė dėl statybos techninės priežiūros vadovo A. R. priimtų darbų (t. l, b.l. 163 - 165) ir 2013-05-03 suvestinė Nr. 2 dėl statybos techninės priežiūros vadovo A. R. priimtų darbų (t.3, b.l. 227-230)). A. R. pasirašė ir satybos darbų žurnale (t.3, b.l. 150-176), 2012-10-12 paslėptų darbų patikrinimo aktuose (t. 3, b.l. 223, 225), taip pat priimant dalinius paslėptus darbus (t.3, b.l. 224).

Teisės aktai užsakovo pareigą sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl darbų trūkumų sieja su darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai, t. y. apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kartu pažymėtina tai, kad pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-540/2013).

Byloje nagrinėjamu atveju Sutartyje šalys yra numatę, kad atliktų darbų aktais UAB „Vilsta“ priima darbus iš UAB „Raseinių statyba“ pagal apimtį (t. y. dalimis, etapais), tačiau šie tarpiniai darbų priėmimo aktai nėra ir negali būti traktuojami kaip darbų atlikimo tinkamumo ir (ar) kokybės ir (ar) darbų baigtumo patvirtinimas (Sutarties 4.2 punktas). Pagal Sutarties 4.4 punktą, atliktų darbų aktai yra tiktai juose nurodytų darbų atlikimo apimčių faktą patvirtinantys dokumentai, o atlikti darbai yra priimami ir darbų įvykdymas yra patvirtinamas baigiamuoju darbų perdavimo – priėmimo aktu.

Taigi Sutarties šalys pasinaudojo CK numatyta galimybe neapriboti užsakovo teisės remtis darbų trūkumų faktu po darbų priėmimo, net jeigu trūkumai galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbus (akivaizdūs trūkumai). Šia UAB „Vilsta“ naudinga Sutarties nuostata, kaip ir bet kuria kita Sutarties nuostata, UAB „Vilsta“ turi remtis ir naudotis sąžiningai ir bendradarbiaudamas su subrangovu UAB „Raseinių statyba“. Bendradarbiavimas turėtų pasireikšti tiek atliktų darbų defektų nustatymo procese (dėl tos priežasties CK 6.662 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbai priimami dalyvaujant juos atlikusiam rangovui), tiek vėliau - juos šalinant. Sutartyje šalys tarpinius darbų priėmimus numatė forminti tokiu būdu, kad subrangovas pateikia rangovui užpildytą atliktų darbų aktą (Sutarties 4.2 punktas), o rangovas juos priima arba per 10 darbo dienų nuo atliktų darbų akto gavimo dienos turi pareikšti argumentuotą nesutikimą (Sutarties 4.2 punktas). Jeigu šiuo terminu nepateikiama argumentuoto nesutikimo, pagal Sutarties 4.2 punktą laikoma, kad atliktų darbų aktas yra patvirtintas. Aiškinant sistemiškai Sutarties nuostatas, numatančias atliktų darbų priėmimo etapais (pagal faktiškai atliktą kiekį) tvarką, darytina išvada, kad šalys Sutartyje numatė savo esme įstatyminiam reglamentavimui panašią atliktų darbų priėmimo tvarką. Nors Sutartyje numatyta, kad tarpiniai atliktų darbų priėmimo aktai negali būti traktuojami kaip darbų atlikimo tinkamumo ir (ar) kokybės ir (ar) darbų baigtumo patvirtinimas, Sutartyje rangovo teisė reikšti nesutikimą, kaip ir įstatyme, yra apribota protingu terminu – 10 darbo dienų nuo subrangovo užpildyto ir pateikto tarpinio darbų atlikimo akto gavimo. Taigi iš Sutarties nuostatų negalima daryti išvados, kad šalys apskritai atsisakė UAB „Vilsta“ teisės reikšti pretenzijas dėl UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų trūkumų ribojimo laiko tarpu ir kad UAB „Vilsta“ teisė reikšti pretenzijas dėl akivaizdžių trūkumų baigiasi tik baigiamojo darbų perdavimo akto, kuris pasirašomas esant rangovo sudarytos komisijos išvadai, kad visi darbai atlikti tinkamai, pasirašymo momentu (Sutarties 4.7 ir 5.10 punktai). Kaip jau minėta, Sutarties nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog UAB „Vilsta“ pretenzijas dėl UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų trūkumų turėtų reikšti nesutikimu su tarpiniu atliktų darbų aktu per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Esant darbų trūkumams, šalys turėtų ir Sutartyje yra numačiusios pareigą bendradarbiauti, t.y. subrangovui UAB „Raseinių statyba“ turėtų būti sudaryta galimybė ištaisyti darbų trūkumus dar prieš UAB „Vilsta“ atliekant netesybų ar nuostolių atlyginimo įskaitymą su UAB „Raseinių statyba“ mokėtinomis sumomis (Sutarties 5.11 punktas). Ši bendradarbiavimo pareiga liktų neįgyvendinta, jeigu Sutartis būtų aiškinama, kaip suteikianti rangovui UAB „Vilsta“ teisę priiminėti tarpiniais aktais UAB „Raseinių statyba“ atliktus darbus, apskritai nesidomint ir nevertinant, ar jie atlikti tinkamai, ir tik po visų darbų atlikimo įvertinti jų tinkamumą bei, prireikus, reikšti pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų. Sutartinė nuostata, leidžianti UAB „Vilsta“ tarpinių darbų priėmimo aktų nelaikyti jais priimtų darbų kokybės galutiniu patvirtinimu, nustatyta UAB „Vilsta“ interesais, tačiau neatleidžia UAB „Vilsta“ nuo bendrosios pareigos bendradarbiauti vykdant Sutartį, t.y. domėtis priimamų darbų kokybe ir, prireikus, per protingą terminą, nedelsiant nurodyti subrangovui UAB „Raseinių statyba“ jų trūkumus bei sudaryti sąlygas šiuos trūkumus ištaisyti, taip išvengiant abiejų  Sutarties šalių nuostolių ir išsaugant bendradarbiavimą bei Sutartį.

Be to, UAB „Vilsta“, kaip rangovo, teisės reikšti  pretenzijas dėl subrangovo UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų trūkumų įgyvendinimo terminai būtų reikšmingi tik tuo atveju, jeigu UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų, už kuriuos ieškiniu prašoma sumokėti, trūkumai būtų įrodyti.

Teismo vertinimu, UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų trūkumų, už kurių ištaisymą UAB „Vilsta“ prašo priteisti trūkumų šalinimo išlaidas - 11 710,47Lt, UAB „Vilsta“ neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai). UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų trūkumai ar, atvirkščiai, darbų tinkamas atlikimas įrodinėjamas iš dalies prieštaringais įrodymais ir teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovo atliktų darbų trūkumai neginčijamai nėra įrodyti, t. y. bylos duomenys patikimai nepatvirtina UAB „Vilsta“ teiginių, kad UAB „Raseinių statyba“ atlikti darbai buvo su trūkumais ir būtent dėl subrangovo atliktų darbų trūkumų šalinimo UAB „Vilsta“ turėjo 11 710,47Lt išlaidų.

Teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006, 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008, 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012, 2012-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012.).

UAB „Raseinių statyba“ atliktus technologinio pastato grindų apdailos darbus rangovas priėmė be pastabų (t.1, b.l. 23-25, 27-51). Statybos techninės priežiūros vadovas A. R., priimdamas šiuos darbus, pastabų neturėjo, trūkumų nenustatė. Šie UAB „Raseinių statyba“ darbai yra priduoti užsakovui UAB „Raseinių vandenys“.

Į bylą yra pateiktas 2013-04-04 susirinkimo dėl objekto būklės ir atliktų statybos rangos darbų įvertinimo bei objekto (statybvietės) perdavimo-priėmimo protokolas (t.4, b.l. 153-164). Šio protokolo, su juo nesutikdama, UAB „Raseinių statyba“ nepasirašė. UAB „Raseinių statyba“ prieštaravimai dėl šio protokolo, išdėstyti 2013-05-10 rašte Nr. 130 (t. 3, b.l. 75-77), nėra paneigti, todėl teismas nelaiko 2013-04-04 protokolo pakankamu įrodymu apie ieškovo atliktų darbų trūkumus. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad UAB „Statybos procesų valdymas“ techninės priežiūros vadovo E. L. 2013-03-26 Defektų nustatymo aktas (t.2, b.l. 213-220), kaip UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų trūkumus įrodantis įrodymas, vertintinas kritiškai dėl to, kad E. L. yra susijęs su suinteresuotu UAB „Vilsta“ (E. L. iki 2012-08-22 buvo UAB „Vilsta“ valdybos narys, t. 7, b.l. 123). Teismas pastebi ir tai, kad kaip UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų trūkumų įrodymas į bylą yra pateikta 2013-05-13 nuotrauka (t.7, b.l. 180), kurioje matyti išdaužytos grindų plytelės, tačiau ankstesnėje, 2013-05-03 nuotraukoje (t. 8, b.l. 192) šios plytelės nėra pažeistos. Tokie įrodymų prieštaringumai kelia abejonių UAB „Vilsta“ sąžiningumu, įrodinėjant UAB „Raseinių statyba“ darbų trūkumus ir leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad plytelės buvo sudaužytos jau po Sutarties nutraukimo, kai ieškovas darbų nebevykdė. Taip pat šios nuotraukos kelia pagrįstų abejonių, ar dėl nurodytų darbų trūkumų subrangovas UAB „Kamilit“ turėjo perklijuoti net 34, 50 kv. m. plytelių (t. 6, b.l. 34).

Pažymėtina ir tai, kad statybos rangos objektą pagal jo būklę 2013-05-10 dienai įvertino A. M. (2013-06-05 išvada, t. 5, b.l. 91-108), kuris, kaip specialistas, įvertinęs tiek objekto būklę, tiek E. L. 2013-03-26 defektų nustatymo aktą, nenustatė UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų trūkumų, konstatavo, kad UAB „Raseinių statyba“ atlikti darbai visiškai atitinka techninės dokumentacijos ir statybos norminių dokumentų reikalavimus (t. 5, b.l. 95).

Objekto būklę, UAB „Raseinių statyba“ prašymu 2013-05-10 dienai įvertino ir specialisto konsultacinę išvadą apie UAB „Raseinių statyba“ atliktus darbus (atvežtinių nuotekų išleidimo šulinio, atvežtinių nuotekų talpos, nuotekų siurblinės, šulinių F1-02, F1-03, F1-04, F1-05, F1-06, F1-07, F1-08 įrengimą) pateikė ir A. K. (t. 4, b.l. 1-144).

Yra taip pat pagrindas sutikti ir su ieškovo argumentu, kad ieškovas nebuvo pakviestas dalyvauti atliktų darbų defektų nustatymui skirtoje apžiūroje 2013-03-27. Pagal šią dieną atliktą apžiūrą E. L. pateikė 2013-03-26 išvadą (t. 2, b.l. 214-220). 

Ieškovas neįrodė, kad vamzdynų TV diagnostika, protokolų ir DVD įrašo paruošimas adresu: Betygalos miestelio nuotekų valymo įrenginiai, Raseinių r. savivaldybėje (t. 7, b.l. 135, lentelės 2 punktas), buvo numatyti kaip UAB „Raseinių statyba“ atliktini darbai, todėl ir išlaidos šiems darbams - 847 Lt (t. 7, b.l. 135) negali būti priskiriamos UAB „Vilsta“ nuostoliams, patirtiems dėl ieškovo darbų trūkumų šalinimo.

Kad technologinio pastato spaudiminės linijos įrengimo darbų defektui ištaisyti buvo reikalinga prailginti trišakį, ieškovas taip pat neįrodė (defektų taisymo išlaidų lentelės 3 dalis, t. 7, b.l. 135). Aplinkybę, kad pastato spaudiminės linijos įrengimo darbus UAB „Raseinių statyba“ atliko tinkamai, įrodo tai, jog dėl šių darbų nebuvo reiškiamos pretenzijos nei atliktų darbų aktuose, nei statybų darbų žurnale, trūkumai nefiksuoti nei specialisto A. K. 2013-06-04 konsultacinėje išvadoje (t.4, b.l. 1-144), nei su UAB „Vilsta” susijusio asmens - E. L. 2013-03-26 Defektų nustatymo akte, o UAB „Vilsta“ šių išlaidų pirminiame priešieškinyje taip pat nepriskyrė defektų šalinimo išlaidoms.

Defektų taisymo išlaidų lentelės 4 ir 5 dalimis (t. 7, b.l. 135-136) UAB „Vilsta“ į defektų šalinimo darbus nepagrįstai įtraukė dangčio ir gelžbetoninio žiedo kainą, o 6 dalimi - vandentiekio ir nuotekų šalinimo (nuotekų siurblinės) įrengimo darbų šalinimo darbų kainą. Pirma, pati UAB „Vilsta“ pripažino (tai nurodyta ir lentelės 6 dalyje), kad UAB „Jumaida“ atliktų surenkamų nuotekų siurblinės gelžbetoninių kanalizacijos šulinių demontavimo ir įrengimo darbų atlikimas buvo sąlygotas projektinės dokumentacijos keitimo, o ne UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų trūkumų, todėl nėra trūkumų šalinimas, antra, medžiagų (dangčio ir gelžbetoninio žiedo) įsigijimo kaina nėra trūkumų šalinimo išlaidos.

Byloje neįrodyta, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo technologijos dalies darbo projektas buvo koreguojamas būtent dėl UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų defektų (nukrypimo nuo projektinės dokumentacijos koordinačių). UAB „Raseinių statyba“  atliktus darbus (vandentiekio ir nuotekų tinklų sumontavimas) UAB „Vilsta“ priėmė ir tuomet keitė projektą, keičiant ir koordinates projekto techniniuose sprendiniuose. Tai matyti iš UAB „Raseinių statyba“ 2013-03-13 rašto Nr. 83 (t. 2, b.l. 60-63)  kuriame nurodyta, jog tiek atvežtinių nuotekų išleidimo šulinys, tiek atvežtinių nuotekų talpa, nuotekų siurblinė, šuliniai F1-2, F1-03, F1-04, F1-05, F1-06, F1-07, F1-08 sumontuoti 2012 metų spalį pagal techninės priežiūros vadovo A. R. patvirtintus brėžinius, nuotekų išleidimo šulinio dangtis, nuotekų talpos dugne latakai suformuoti taip pat pagal UAB „Vilsta“ brėžinius. Tuo tarpu brėžinys keistas 2012 metų lapkritį (brėžinys Nr. VP-11-609/B-XX-DP-VN, keitimų priežastis – papildymas koordinatėmis). Šie ieškovo argumentai byloje nepaneigti, be to, juos patvirtina specialisto A. K. išvados (t. 4, b.l. 1-144).

Ieškovo atliktų darbų trūkumus paneigia ir tai, kad užsakovas „Raseinių vandenys“ be pastabų priėmė iš rangovo UAB „Vilsta“ atliktus darbus ir 2013-04-09 raštu Nr. (9.3) N2-57 (t.4, b.l. 139) nurodė, kad rangovui UAB „Vilsta“ pretenzijų dėl vykdomų darbų neturi, o byloje, išskyrus paneigtus UAB „Vilsta“ argumentus, nėra kitų duomenų apie UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų neištaisytus trūkumus ar užsakovo UAB „Raseinių vandenys“ pretenzijas. Nors UAB „Raseinių vandenys“ atstovai dalyvavo kartu su UAB „Vilsta“ ir UAB „Raseinių statyba“ atstovais po Sutarties nutraukimo apžiūrint ir įvertinant UAB „Raseinių statyba“ atliktus darbus (t.2, b.l. 55-57), byloje nėra duomenų, kad UAB „Raseinių vandenys“ būtų nepriėmusi darbų ar vėliau turėjusi pretenzijų atsakovui dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų (ieškovo atstovai, nesutikdami, nepasirašė surašytų defektinių aktų Nr. 1 ir Nr. 2, t. 2, b.l. 58-59).

UAB „Raseinių statyba“ atliktini darbai apibrėžti Sutarties 1 punkte (Sutarties dalykas). Sutartimi UAB „Raseinių statyba“ įsipareigojo atlikti 1.1.1-1.1.9 Sutarties 1 punkto papunkčiuose numatytus darbus. Šie darbai nurodyti (detalizuoti) lokalinėje sąmatoje (Sutarties 1 priedas, Sutarties 1 punktas), o jų techninė dokumentacija, pagal kurią turi būti atliekami darbai pridedama kaip Sutarties priedas Nr. 2. Taigi pagal Sutarties 1 punktą UAB „Raseinių statyba“ įsipareigojo atlikti tik Sutarties 1 punkto papunkčiuose ir (abi sąlygos būtinos) Sutarties priede Nr. 1, t.y. lokalinėje sąmatoje, numatytus darbus. Atitinkamai nepagrįsti UAB „Vilsta“ argumentai, kad ieškovas turėjo atlikti ir kitus, susijusius, nors lokalinėse sąmatoje ir nenumatytus, darbus. Atitinkamai lokalinėje sąmatoje (Sutarties priedas Nr. 1) nenumatytų darbų atlikimo išlaidos negali būti vertinamos kaip ieškovo neatliktų darbų trūkumai ar nuostoliai dėl Sutarties nutraukimo, už kuriuos ieškovas būtų atsakingas. Atliktų darbų trūkumus, kaip nustatyta byloje ir minėta šioje nutartyje, ieškovas šalino, o lokalinėje sąmatoje nenumatytų darbų neatlikimas negali būti vertinama kaip UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų trūkumai.

Tokiu būdu, UAB „Vilsta“ neįrodžius UAB „Raseinių statyba“ atliktų darbų trūkumų (defektų), atmestinas priešieškinio reikalavimas sumažinti darbų kainą 11 710,47 Lt suma,  kurią UAB „Vilsta“ yra nurodžiusi kaip ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas, atitinkamai turi būti peržiūrimas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismui patenkinus UAB „Raseinių statyba“ ieškinį, ieškovui iš atsakovo UAB „Vilsta“ priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, o UAB „Vilsta“ bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal bylos duomenis UAB „Raseinių statyba“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo šias išlaidas: 7 689 Lt (t.1, b.l. 65) ir 144 Lt (t. 3., b.l. 46)  žyminis mokestis už ieškinį, 18 000 Lt advokato pagalbos išlaidų (t.9, b.l. 281-288), o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme UAB „Raseinių statyba“ turėjo 144 Lt žyminio mokesčio išlaidų (t.4, b.l.12), 1 500 Lt išlaidų dėl apeliacinio skundo parengimo (t.4, b.l. 11) ir 1 800 Lt išlaidų dėl atsiliepimo į atsakovo UAB „Vilsta“ apeliacinį skundą parengimo (t.4, b.l. 46). Šios visos išlaidos UAB „Raseinių statyba“ priteistinos iš UAB „Vilsta“.

Pirmosios instancijos teismas ieškovui UAB „Raseinių statyba“ skundžiamu sprendimu priteisė iš UAB „Vilsta“ 7 689 Lt už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį ir 10 000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tenkina ieškinio reikalavimą – pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, UAB „Raseinių statyba“ priteistinas ir už šį reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis – 144 Lt (t.3, b.l. 46). Be to, kadangi ieškinys, bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, tenkinamas visiškai, visiškai atlyginamos ir turėtos advokato teisinių paslaugų išlaidos – 18 000 Lt. Ši suma yra pagrįsta, įvertinus bylos sudėtingumą, jos apimtį, ieškovo pateiktų procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių. Pažymėtina, kad byla sudėtinga dėl joje vertintinų faktų gausos ir teisės aiškinimo bei taikymo. Ieškovas ne kartą teikė išsamius, kvalifikuotus procesinius dokumentus, atsiliepė į išsamius atsakovo procesinius dokumentus, įskaitant ne kartą tikslintą atsakovo UAB „Vilsta“ priešieškinį. Dėl ieškovo atliktų išsamių skaičiavimų, suvestinių, atstovavimas ieškovui byloje neabejotinai pareikalavo didelių laiko sąnaudų, dėl ko 18 000 Lt suma už atstovavimą visame procese pirmosios instancijos teisme yra pagrįsta ir galima pagal Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8 punkte patvirtintus maksimalius priteistinus išlaidų už advokato pagalbą dydžius ir 2 punkte nustatytus kriterijus, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį.

UAB „Vilsta“ už pradinį priešieškinį (t. 2, b.l. 241-245), kurio suma 500 115,64 Lt, sumokėjo 1000 Lt žyminį mokestį (t.2, b.l. 246), o likusios už priešieškinį mokėtinos žyminio mokesčio dalies - 8001 Lt mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (Vilniaus apygardos teismo 2013-05-13 nutartis, t.2, b.l. 247-248). Vėliau priešieškinys ne kartą buvo tikslintas, jo reikalavimai sumažinti ir galutinės redakcijos priešieškinio suma – 305 501,31 Lt (t. 7, b.l. 140), taigi už priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė – 7 055 Lt, todėl atidėta už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio suma – 6 055 Lt. Ši suma skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu turėjo būti, tačiau nebuvo, priteista valstybei. Šią pirmosios instancijos teismo klaidą apeliacinės instancijos teismas ištaiso ex officio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad UAB „Vilsta“ nepagrįstai 2013 m. vasario 20 d. pranešimu Nr. SR-74 nuo 2013 m. kovo 6 d. vienašališkai nutraukė 2012 m. gegužės 30 d. statybos subrangos sutartį Nr. R-18/12 ir šį reikalavimą tenkinti - pripažinti, kad UAB „Vilsta“ nepagrįstai 2013 m. vasario 20 d. pranešimu Nr. SR-74 nuo 2013 m. kovo 6 d. vienašališkai nutraukė 2012 m. gegužės 30 statybos subrangos sutartį Nr. R-18/12, sudarytą su ieškovu UAB „Raseinių statyba“.

Padidinti UAB „Raseinių statyba“ naudai  iš UAB „Vilsta“ priteistą žyminio mokesčio sumą nuo 7 689 iki  7 833  Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt trijų litų).

Padidinti UAB „Raseinių statyba“ naudai iš UAB „Vilsta“ priteistą 10 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sumą iki 18 000 Lt (aštuoniolikos tūkstančių litų).

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš UAB „Vilsta“ 6 055 Lt (šešis tūkstančius penkiasdešimt penkis litus) už priešieškinį mokėtiną žyminio mokesčio dalį, kurios sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. 

Priteisti UAB „Raseinių statyba“ (j. a. k. 172310471) naudai  iš UAB „Vilsta“ (j. a. k. 120207356) 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) apeliacinio skundo parengimo išlaidų ir 1800 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų) atsiliepimo į UAB „Vilsta“ apeliacinį skundą parengimo išlaidų.

Teisėjai                                                                    Artūras Driukas

                                                                                Rasa Gudžiūnienė

                                                                                Gintaras Pečiulis