Civilinė byla Nr. 2YT-2419-1080/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30499-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.19

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir A. R. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjai A. P. ir A. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti įstatyme numatytą terminą palikimui, atsiradusiam po J. P. R. mirties priimti.

2.       Pareiškėjai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. P. motina ir A. R. senelė A. R.. Vilniaus miesto 42-ajame notaro biure po A. R. mirties užvedus paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad nebuvo priimtas po A. R. sutuoktinio ir pareiškėjos A. P. tėvo bei A. R. senelio J. P. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradęs palikimas. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad A. R. ir J. P. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. R. vardu iki šiol registruoti pastatai ir kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, po J. P. R. mirties niekas nesikreipė į notarą, nes nežinojo, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas A. R. ir J. P. R. santuokos metu ir priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Anot pareiškėjų, jie buvo įsitikinę, kad nurodytas nekilnojamasis turtas priklausė A. R. asmeninės nuosavybės teise.

3.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į pareiškėjų pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo teismo nustatytu terminu nepateikė.

4.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose, pridėti ją pagrindžiantys įrodymai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjų ir suinteresuoto asmens, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkintinas

5.       Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui.

6.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. P. yra J. P. R. ir A. R. dukra, o pareiškėjas A. R. yra jų vaikaitis (J. P. R. ir A. R. dukros N. R., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus). Bylos duomenimis, J. P. R. ir A. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad santuokos metu J. P. R. ir A. R. įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas A. R. vardu. (duomenys neskelbtini) J. P. R. ir A. R. santuoka buvo nutraukta. J. P. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei A. P. (mirusiojo dukra), nei A. R. (mirusiojo vaikaitis).

7.       Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. P. motina ir A. R. senelė A. R.. Pareiškėjų teigimu, tik po A. R. mirties notaro biure užvedus paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad nebuvo priimtas po J. P. R. mirties atsiradęs palikimas. Pareiškėjai nurodo, kad nežinojo, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas A. R. ir J. P. R. santuokos metu ir priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Anot pareiškėjų, jie buvo įsitikinę, kad nurodytas turtas priklausė A. R. asmeninės nuosavybės teise, todėl jie nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

8.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 1977 m. spalio 27 d., t. y. iki CK įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo vadovautinasi 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normomis.

9.       1964 m. CK 587 straipsnis nustatė, kad įpėdinis turi priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį terminą palikimui priimti teismas gali prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Minėta nuostata iš esmės atitinka CK 5.57 straipsnio 1 dalį, pagal kurią palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad pareiškėjai nežinojo apie paveldimo turto teisinį režimą, t. y. kad turtas buvo įgytas A. R. ir J. P. R. santuokos metu, bei sąžiningai klydo, manydami, jog turtas priklausė A. R. asmeninės nuosavybės teise, pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjai negalėjo per įstatymo nustatytą terminą priimti J. P. R. palikimo. Tokiu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti (1964 m. CK 588 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578 straipsniais,

n u t a r i a :

        patenkinti pareiškėjų A. P. ir A. R. pareiškimą.

        Atnaujinti pareiškėjams A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. P. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini).

        Nustatyti, kad pareiškimą apie palikimo priėmimą pareiškėjai privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

        Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                 Dovilė Sadauskaitė