Civilinė byla Nr. e2A-67-464/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02755-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7;

 (S)

2.2.2.8.2; 2.4.2.13; 2.6.1.3.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.5.2.18; 2.6.10.8; 3.1.12.5; 3.2.8.8; 3.6.1.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės ir                  Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ir atsakovų Č. K., L&M International Trading Ltd ir Š. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-242-640/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovams likviduotai akcinei bendrovei ,,Vingriai“, Č. K., L&M International Trading Ltd ir Š. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:

1.1.                      priteisti solidariai iš atsakovų LAB ,,Vingriai“ (ieškinio pateikimo metu – BAB ,,Vingriai“), Č. K., L&M International Trading Ltd ir Š. K. 618 004 Eur nuostolių atlyginimą, iš LAB ,,Vingriai“ – neviršijant 464 774 Eur sumos, iš Č. K. – neviršijant 213 460 Eur;

1.2.                      priteisti solidariai iš visų atsakovų 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Nurodė, kad 2007 m. kovo 16 d. su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-030182, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nuosavybės teise įsigyti iš UAB „Pramonės pastatų valdymas“ nekilnojamąjį turtą – gamybos patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti jas valdyti bei naudotis UAB „Pramonės pastatų valdymas“. Tą pačią dieną, t. y. 2007 m. kovo 16 d., ieškovė, atsakovė LAB ,,Vingriai“ ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarė trišalį susitarimą, kuriuo susitarė, kad jeigu ieškovė nutrauks lizingo sutartį, tuo pačiu metu pasibaigs ir LAB ,,Vingriai“ su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2005 m. rugsėjo 6 d. sudaryta ginčo turto nuomos sutartis. Lizingo sutartis dėl netinkamo jos vykdymo 2009 m. rugpjūčio 25 d. buvo nutraukta, o 2009 m. spalio 8 d. su UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ sudarytas susitarimas dėl turto grąžinimo ir jo atlaisvinimo tvarkos, pagal kurią turtas turėjo būti ieškovei grąžintas nė vėliau kaip iki 2010 m. sausio 30 d. Tačiau faktinį patalpų valdymą ieškovė tvirtina atgavusi tik 2016 m. rugsėjo 29 d. 

3.                      Pasak ieškovės, jai priklausančiomis patalpomis nuo 2010 m. vasario 1 d. nepagrįstai, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo naudojosi atsakovė LAB ,,Vingriai“, o tokia aplinkybė buvo konstatuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, priimtuose pagal ieškovės pareikštą vindikacinį ieškinį (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-5066-661/2015; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-526-303/2016). Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ginčo patalpomis pradėjo naudotis kitas juridinis asmuo – UAB ,,Technometalas“. Taigi, dėl atsakovių bendrų neteisėtų veiksmų, laiku neatlaisvinus ieškovei priklausančio turto ir naudojimosi šiuo turtu neatlygintinai, ieškovė patyrė nuostolius, lygius nuomos pajamoms, kurias būtų gavusi už patalpų nuomą.

4.                      Pažymėjo, kad atsakovei LAB ,,Vingriai“, atlaisvinusiai patalpas tik 2015 m. spalio 31 d.,  kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1732-619/2016       (2021 m. šios bylos Nr. 2-98-619/2021) jau yra pareikštas reikalavimas dėl nuostolių, patirtų nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., atlyginimo, todėl nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti iš atsakovės LAB ,,Vingriai“ nuostolių, patirtų už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., atlyginimą, apskaičiuotą pagal UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2017 m. sausio 26 d. parengtą turto vertinimo ataskaitą, t. y. 464 774 Eur.

5.                      Ieškovės teigimu, kartu su faktine patalpų naudotoja LAB ,,Vingriai“ solidariai atsakingais laikytini ir kiti atsakovai, t. y. Č. K., kuris nuo 1998 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. liepos 1 d. buvo LAB ,,Vingriai“ vadovas, vienintelis LAB ,,Vingriai“ akcininkas L&M International Trading Ltd ir šio akcininko vadovas Š. K.. Kadangi kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1732-619/2016 ieškovė jau yra pareiškusi reikalavimą Č. K. dėl nuostolių, jos patirtų laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d., atlyginimo, šiuo ieškiniu prašomas priteisti 213 460 Eur nuostolių atlyginimas, apskaičiuotas remiantis ta pačia UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas vertinimo ataskaita už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. Atsakovams t. y. L&M International Trading Ltd ir Š. K. reiškiamas reikalavimas dėl 618 004 Eur nuostolių, patirtų nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., atlyginimo.

6.                      Ieškovės įsitikinimu, visų atsakovų atsakomybė yra solidari, nes visi jie tarpusavyje yra susiję, veikė kartu, siekdami vieningo tikslo – neatlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų. Tai patvirtina jų veiksmų visuma, nepagrįstai inicijuojant ne vieną teisminį ginčą dėl lizingo ir nuomos sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, kuriuos sprendžiant buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant ieškovei disponuoti turtu, taip pat net 6 kartus teikiant pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos LAB ,,Vingriai“ iškėlimo. Visi šie  teisminiai procesai baigėsi atsakovų nenaudai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovės AB SEB banko ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei: (1) solidariai iš atsakovų LAB „Vingriai“ (sprendimo priėmimo metu – BAB ,,Vingriai“) ir Č. K. 462 477,82 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 462 477,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau iš atsakovo Č. K. neviršijant 213 460 Eur sumos; (2) subsidiariai iš atsakovų Š. K. ir L&M International Trading Ltd 615 708,62 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 615 708,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (3) lygiomis dalimis iš atsakovų 5 593 Eur žyminį mokestį ir 5 712 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2 826,25 Eur; (4) priteisė iš atsakovų po 15,78 Eur dokumentų įteikimo išlaidų valstybei; (5) kitą ieškinio dalį atmetė.   

8.                      Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo Š. K. argumentus, kad ieškinys jo atžvilgiu pateiktas įgaliojimų neturinčio asmens. Nors ieškovės su advokatu sudarytoje atstovavimo sutartyje yra nurodyta, kad ieškovės atstovai turi teisę jai atstovauti visuose ginčuose prieš L&M International Trading Ltd, UAB ,,Technometalas“ ir UAB ,,Ecorus“, atstovavimo sutartyje nekonkretizuojant, kad ieškovės atstovui suteikiama teisė ieškovės vardu veikti ir prieš atsakovą Š. K., tačiau iš aktyvių ieškovės veiksmų teismas sprendė, jog advokatui tokia teisė buvo suteikta. Teismas pažymėjo, kad būtent ieškovė apmokėjo už atsakovų L&M International Trading Ltd ir Š. K. kuratoriaus darbą, tokiais savo veiksmais patvirtindama advokato įgalinimus atstovauti ir veikti jos vardu visų atsakovų atžvilgiu. Be to, Š. K. yra L&M International Trading Ltd vadovas, jam byloje reiškiami reikalavimai kaip tos įmonės vadovui.    

9.                      Teismas nesutiko ir su atsakovo L&M International Trading Ltd argumentais, kad ieškinys šiam atsakovui pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles. Šiuo aspektu pažymėjo, kad ieškinys yra pareikštas keturiems solidariems atsakovams dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, dviejų atsakovų gyvenamosios vietos adresas ir / ar buveinės adresas yra Vilniuje. Ieškinio pareiškimo momentu tiek atsakovo Š. K. gyvenamoji vieta, tiek ir atsakovo L&M International Trading Ltd veiklos vieta taip pat buvo registruotos Vilniuje. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė turėjo teisę pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 12 dalį pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga. Be to, žalos padarymo vieta yra Lietuvos Respublikoje, nekilnojamasis turtas, kuris buvo valdomas be teisinio pagrindo, taip pat yra Lietuvos Respublikoje. Teismas, atsižvelgdamas į tokias faktines aplinkybes, pripažino, kad byla yra betarpiškai susijusi su Lietuvos Respublika ir priskirtina Lietuvos teismų jurisdikcijai.  

10.                      Teismas nesutiko ir su atsakovų L&M International Trading Ltd bei Š. K. pozicija dėl ieškinio neatitikimo kalbos reikalavimams, nepateikus jo vertimo į anglų kalbą, ir šių atsakovų procesinių teisių pažeidimo. Nurodė, kad atsakovas L&M International Trading Ltd veikė Lietuvos Respublikoje, išviešinta jo veiklos vieta – (duomenys neskelbtini). Atsakovo vadovas Š. K. taip pat supranta lietuvių kalbą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovo L&M International Trading Ltd pasirašyta atstovavimo sutartis, teismui bei pačiai ieškovei adresuoti raštai (ieškinio priedai Nr.8, 27, 28, 29), kurie yra surašyti būtent lietuvių kalba ir pasirašyti, tik patvirtina, kad atsakovui lietuvių kalba yra suprantama.     

11.                      Spręsdamas dėl atsakovei LAB ,,Vingriai“ pareikšto reikalavimo, teismas nurodė, kad    ieškovė savo reikalavimą grindžia ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.97 straipsnio pagrindu, kaip turto savininkė, ir CK 6.263 straipsnio nuostatomis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas – priteisti nuostolių atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi ieškovei priklausančiomis patalpomis, iš esmės laikytinas reikalavimu dėl civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.246-6.249 straipsniai).

12.                      Teismas pažymėjo, kad atsakovės LAB ,,Vingriai“ veiksmų neteisėtumas jau yra konstatuotas įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015, kuris įsiteisėjo 2016 m. liepos 12 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-526-302/2016). Nurodytose bylose teismai konstatavo, kad nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. atsakovė LAB ,,Vingriai“ naudojosi ieškovei priklausančiomis patalpomis nesant tam jokio teisinio pagrindo ir nemokėdama atlygio už naudojimąsi jai nepriklausančiu turtu. Kadangi pirmiau išnagrinėtoje  ir nagrinėjamoje byloje dalyvavo tie patys asmenys – ieškovė ir atsakovė BAB ,,Vingriai“, teismas pirmiau nustatytas aplinkybes pripažino prejudicinėmis ir iš naujo neįrodinėtinomis.   

13.                      Atsakovų atsikirtimus, kad patalpomis ir po lizingo sutarties nutraukimo atsakovė                LAB ,,Vingriai“ naudojosi teisėtai, nes, inicijavus kitas civilines bylas, teismai jose taikė  laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindu ir buvo naudojamasi ginčo patalpomis, teismas taip pat pripažino nepagrįstais. Visi reikalavimai, kuriems užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. tiek LAB ,,Vingriai“ prevencinis ieškinys dėl uždraudimo nutraukti patalpų nuomos sutartį ir ją iškeldinti iš patalpų, kurio įvykdymui užtikrinti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant iškeldinti LAB ,,Vingriai“ iš ginčo patalpų, galiojusios iki 2014 m. gruodžio 11 d. (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1801-486/2011), tiek atsakovų ieškinys dėl lizingo, pirkimo–pardavimo sutarčių ir susitarimo dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos pripažinimo negaliojančiomis, kurio įvykdymo užtikrinimui Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ginčo patalpas areštuojant ir jų saugotoju paskiriant BAB ,,Vingriai“, galiojusios iki 2016 m. sausio 8 d. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2593-275/2015; Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2-2702/2011, 2A-269-241/2016), buvo atmesti kaip nepagrįsti, o laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.  

14.                      Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas, vadovaujantis CPK 146 straipsnio 2 dalimi ir jos aiškinimo praktika, padarė išvadą, kad atsakovė LAB ,,Vingriai“, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas sprendė, kad tarp atsakovės LAB ,,Vingriai“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Jei atsakovė LAB ,,Vingriai“ būtų tinkamai ir laiku perdavusi ieškovei patalpas tada, kai tik jai kilo pareiga jas grąžinti ir atlaisvinti, bei nebūtų neteisėtai jomis naudojusis iki buvo iškeldinta įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovė būtų galėjusi gauti pajamas už patalpų nuomą. Atsakovų argumentų, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, teismas pagrįstais nepripažino, pažymėjęs, jog vien toks faktas, kad ieškovė atgautų 2016 metais patalpų nenuomojo, nesudaro pagrindo teigti, jog jų nebuvo galima išnuomoti.   

15.                      Nustatydamas kompensuotinų ieškovei nuostolių dydį, teismas vadovavosi ieškovės į bylą pateikta UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2017 m. sausio 26 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 40839. Kaip nepagrįstus ir neįrodytus teismas atmetė ir tokius atsakovų argumentus, jog šioje ataskaitoje pateikti duomenys nėra teisingi. Iš ataskaitos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. ieškovė būtų galėjusi gauti 462 477,82 Eur nuomos mokestį, todėl būtent šią sumą laikė ieškovės nuostoliais, patirtais dėl neteisėtų LAB ,,Vingriai“ veiksmų.   

16.                      Spręsdamas dėl atsakovo Č. K. civilinės atsakomybės, teismas pažymėjo, kad jis nuo                1998 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. liepos 1 d. buvo LAB ,,Vingriai“ vadovu, per kurį bendrovė įgijo civilines teises ir pareigas ir kurio civilinės atsakomybės pagrindai numatyti   CK 2.87 straipsnyje. Nors byloje nėra pakankamai duomenų konstatuoti, kad LAB ,,Vingriai“ jau 2009 metais buvo nemoki ir atsakovui Č. K., kaip vadovui, kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, visgi, teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja tokią išvadą, kad šis atsakovas piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, inicijuodamas nepagrįstus teisminius procesus prieš ieškovę, kurių metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darančios ieškovei žalą. Teismas dar kartą atkreipė dėmesį į ieškinių bankui inicijuotose civilinėse bylose netenkinimo faktą, taip pat į tai, kad šio atsakovo vadovavimo metu net 3 kartus buvo kreiptasi dėl jo vadovaujamai bendrovei restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau visi pareiškimai buvo atmesti (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-1072-661/2010, B2-3392­619/2012, B2-3521-232/2014; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1081/2014).   

17.                      Be to, atsakovui Č. K., kaip LAB ,,Vingriai“ vadovui, turėjo būti žinoma, kad ieškovei nutraukus su trečiuoju asmeniu UAB „Pramonės pastatų valdymas“ sudarytą lizingo sutartį, nutrūko ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bei atsakovės LAB „Vingriai“ sudaryta nuomos sutartis, atitinkamai, atsakovei atsirado pareiga atlaisvinti užimamas patalpas nuo 2010 m. vasario 1 d. Atsakovas Č. K., būdamas LAB ,,Vingriai“ vadovu, turėjo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, vykdyti CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas, elgtis sąžiningai, užtikrinti, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus bei savo veiksmais nedaryti žalos tretiesiems asmenims (CK 6.263 straipsnis). Veikdamas priešingai, t. y. reikšdamas             LAB ,,Vingriai“ vardu nepagrįstus reikalavimus teismuose, atsakovas Č. K. elgėsi nesąžiningai ir prisidėjo prie ieškovei padarytos žalos. Todėl LAB ,,Vingriai“ ir jos vadovo Č. K. civilinė deliktinė atsakomybė yra solidari. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė iš atsakovo Č. K. prašė priteiti 213 460 Eur nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., nors pagal vertinimo ataskaitą už šį laikotarpį nuomos rinkos vertė yra didesnė – 250 969,06 Eur. Šiuo atveju priteistinas ieškinyje nurodytos sumos, t. y. 213 460 Eur nuostolių atlyginimas iš atsakovo Č. K. solidariai su atsakove LAB ,,Vingriai“.

18.                      Spręsdamas dėl kitų atsakovų – L&M International Trading Ltd ir Š. K. civilinės  atsakomybės, teismas nurodė, kad atsakovas Š. K. buvo ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ (ši bendrovė bylos nagrinėjamo metu buvo išregistruota) tiesioginis akcininkas, jam priklausė 100 proc. šios bendrovės akcijų, taip pat jis yra LAB ,,Vingriai“ akcininko L&M International Trading Ltd vadovas bei vienintelis akcininkas. Taigi, atsakovas Š. K. kontroliavo tiek UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“, tiek ir LAB ,,Vingriai“ veiklą, darė įtaką  abiejų šių bendrovių valdymui per valdymo organus bei tiesiogiai (priimdamas strateginius sprendimus), todėl Š. K. taip pat turėjo pareigą elgtis sąžiningai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, CK 1.5 straipsnio 1 dalis), savo veiksmais nedaryti žalos ieškovei (CK 6.263 straipsnis).    

19.                      Teismo vertinimu, atsakovams L&M International Trading Ltd ir Š. K. buvo žinomos faktinės LAB ,,Vingriai“ ir ieškovės ginčo aplinkybės dėl iškeldinimo iš ieškovei priklausančių patalpų. Šie atsakovai nedėjo pastangų atlaisvinti patalpų ir perduoti jas ieškovei, bet, priešingai, atliko veiksmus, siekiant išlaikyti ir toliau naudotis patalpomis neatlygintinai. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 14 d. L&M International Trading Ltd atstatydino LAB ,,Vingriai“ vadovą Č. K. iš vadovo pareigų, naujuoju vadovu paskirdamas Panamos Respublikos pilietį E. Q. D. l. R. M. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šis asmuo realiai būtų vadovavęs bendrovei. Taip pat atsakovo L&M International Trading Ltd, kaip akcininko, sprendimu iš Vilniaus m. į Klaipėdos m. buvo perregistruota LAB ,,Vingriai“ buveinė, šiame mieste teismui buvo pateikti dar 3 pareiškimai dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo. Visi prašymai buvo netenkinti arba restruktūrizavimo procesai nutraukti.

20.                      Taigi, įvertinęs tai, kad Š. K. buvo L&M International Trading Ltd vadovas ir akcininkas, turėjęs galimybę kontroliuoti ir daryti įtaką LAB ,,Vingriai“ veiklai, teismas konstatavo, kad jis pritarė LAB ,,Vingriai“ veiksmams, t. y. tiek daugkartiniam restruktūrizavimo bylų procesų inicijavimui, tiek LAB ,,Vingriai“ vadovo pakeitimui, nepagrįstų ieškinių ir prašymų teismams pateikimui. Šie atsakovai piktnaudžiavo savo teisėmis ir nesąžiningai jomis naudojosi, tuo padarydami ieškovei žalą, kurios atlyginimas priteistinas subsidiariai už visą laikotarpį (nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.), kurį LAB ,,Vingriai“ neteisėtai naudojosi ieškovei priklausiančiomis patalpomis (CK 2.50 straipsnis, 6.245 straipsnio 5 dalis). Pagal ieškovės pateiktą ataskaitą nuomos rinkos vertė už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. siekė 615 708,62 Eur, taigi teismas šią sumą ir priteisė subsidiariai iš atsakovų L&M International Trading Ltd ir Š. K..

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21.                      Ieškovė AB SEB bankas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo                  2020 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti: iš motyvuojamosios jo dalies pašalinti motyvus <...Jei atsakovė Vingriai būtų tinkamai ir laiku perdavusi ieškovei Patalpas tada, kai tik jai kilo pareiga jas grąžinti ir atlaisvinti, bei nebūtų neteisėtai jomis naudojusi toliau iki pat iškeldinimo įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovė būtų galėjusi gauti pajamas už Patalpų nuomą...>; <...Vien tas faktas, jog ieškovė atgavusi patalpas nuo 2016 metų jų nenuomojo, nesudaro pagrindo teigti, jog patalpų nebuvo galima išnuomoti. Be to, atsakovai nepagrindė ir neįrodė savo argumentų, jog patalpos nebuvo galima realiai išnuomoti dėl jų specifikos...> (sprendimo 26-27 punktai); konstatuoti, kad visų atsakovų atsakomybė yra solidari. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:     

21.1.                      Atsakovės LAB „Vingriai“ neteisėti ir nesąžiningi veiksmai yra tiesioginė ieškovės žalos pasekmė, todėl vertinimas, ar ieškovė būtų galėjusi išnuomoti patalpas kitiems asmenims, nėra šios bylos dalykas, juolab kad tokios galimybės ieškovė neturėjo būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, užgrobiant patalpas. Aplinkybė, ar buvo galima realiai išnuomoti patalpas, taip pat neturi teisinės reikšmės vertinant atsakovų faktiškai jau atliktus neteisėtus veiksmus, t. y. nesąžiningą turto užgrobimą ir neatlygintini naudojimąsi juo. Todėl tokie motyvai šalintini iš skundžiamo teismo sprendimo.    

21.2.                      Visų atsakovų atsakomybė yra solidari, kadangi jie visi bendrai ėmėsi įvairių priemonių, siekdami apsunkinti ieškovei priklausančio turto atgavimą, t. y. piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, inicijuodami nepagrįstus teisminius procesus, kurių metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darančios žalą bankui. Visi ieškiniai buvo atmesti kaip nepagrįsti, laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.

21.3.                      Atsakovai Č. K., L&M International Trading Ltd ir Š. K. piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą pateikdami teismui net 6 pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo, tačiau visos bylos buvo nutrauktos, o per tą laiką LAB ,,Vingriai“ turtinė padėtis labai pablogėjo. Nėra jokių abejonių, kad LAB ,,Vingriai“ akcininkui ir šio akcininko vadovui buvo žinoma apie inicijuojamas restruktūrizavimo bylas, nes tik su jų pritarimu bendrovės vadovas galėjo reikšti tokius prašymus.

21.4.                      Atsakovai Č. K., L&M International Trading Ltd ir Š. K. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį. Iš BAB ,,Vingriai“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad vėliausiai 2009 metais bendrovės direktoriui turėjo būti žinoma ir suprantama, kad bendrovės finansinė padėtis yra sudėtinga. Atsakovas Č. K., kaip vadovas, akcininkas L&M International Trading Ltd, o taip pat ir Š. K., kaip L&M International Trading Ltd vadovas ir akcininkas, t. y. asmuo, visiškai kontroliuojantis LAB ,,Vingriai“ ir L&M International Trading Ltd, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė.

22.                      Atsakovas Š. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1.                      Teismas neišsamiai ir paviršutiniškai ir / arba šališkai vertino šalių teisinius argumentus bei rašytinius įrodymus, taip pat pažeidė proceso ir materialios teisės normas. Tokiems pažeidimams įtakos galėjo turėti tai, kad teismas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, akivaizdžiai neklausė bei objektyviai negalėjo išklausyti 2019 m. lapkričio    13 d. posėdžio metu šalių teiktų paaiškinimų ir atsikirtimų dėl bylos esmės ir joje įrodinėtinų teisiškai svarbių aplinkybių, nes šio teismo posėdžio tinkamos kokybės garso įrašas byloje atsirado tik praėjus 30 dienų nuo sprendimo priėmimo. Atsakovas, negalėdamas susipažinti su teismo posėdžio garso įrašu, negalėjo ir tinkamai pasinaudoti teise į apeliaciją.

22.2.                      Atsakovė LAB „Vingriai“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję sukelti ieškovei bent teorinę žalą, todėl objektyviai negalėjo būti jokių neteisėtų LAB „Vingriai“, ar, juo labiau, išvestinių jos akcininko L&M International Trading Ltd bei direktoriaus           Š. K. veiksmų. Atsakovė LAB ,,Vingriai“ ginčo patalpomis naudojosi teisėtai – vykdydama imperatyvią Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011. Patalpų saugojimas negali būti laikomas neteisėtu, nes priešingu atveju kaip tik būtų pažeistas imperatyvus teismo nurodymas LAB „Vingriai“ saugoti patalpas.

22.3.                      Jei ieškovė mano, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jai buvo padaryta žala, ji, vadovaudamasi CPK 146 straipsnio 2 dalimi, galėjo kreiptis į teismą dėl jos atžvilgiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo. Tačiau ieškovė to nedarė ir nedaro, taigi ji pripažįsta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis žala jai nepadaryta. Byloje pareikštas ieškinys negali būti laikomas ieškiniu dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo, kadangi tiek ieškinio pagrindas, tiek ir jo dalykas yra visiškai kitas. Be to, toks ieškinys galėtų būti nukreiptas tik į konkretų asmenį, kurio prašymo pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

22.4.                      Tai, kad atsakovų pareikšti bankui ieškiniai buvo atmesti, nereiškia, kad prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nepagrįsti ar teikti nesąžiningai. Tiek inicijuotos bylos, tiek ir jose pateikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo sąžiningas ir racionalus elgesys, siekiant ginti galimai pažeistas LAB „Vingriai“ teises. Jei minėtos bylos būtų buvusios inicijuotos aiškiai nepagrįstai, teismai nebūtų pritaikę laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavę ieškinių preliminarų pagrįstumą.

22.5.                      Teismo nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5066-661/2015 priimtame 2015 m. lapkričio 30 d. sprendime dėl atsakovės LAB ,,Vingriai“ iškeldinimo iš ginčo patalpų nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu ir jų turiniu. Tokio sprendimo priėmimas nereiškia, kad atsakovė LAB ,,Vingriai“ patalpomis naudojosi nepagrįstai.

22.6.                      Net ir nustačius LAB ,,Vingriai“ veiksmų neteisėtumą, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti jos akcininko L&M International Trading Ltd ar, juo labiau, jo direktoriaus     Š. K. išvestinio veiksmų neteisėtumo. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta tik juridinio asmens dalyvio atsakomybė už juridinio asmens veiksmus (įsipareigojimus), tačiau nenumatyta, kad už juridinio asmens prievoles atsako ir jo akcininko direktorius.

22.7.                      LAB „Vingriai“ akcininko direktorius Š. K., nebūdamas nei LAB „Vingriai“ direktoriumi, nei jos akcininku, neturi ir neturėjo jokių fiduciarinių pareigų                 LAB „Vingriai“ bei jos valdomų patalpų atžvilgiu. Jis neturėjo sprendžiamo balso dėl LAB „Vingriai“ veiklos ir / ar jos naudojimosi patalpomis. Todėl jis negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų.

22.8.                      Ieškovė neįrodė žalos fakto. Pateikta į bylą UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas ataskaita įrodo tik tai, kokios nuomos kainos teoriškai galėjo būti mokamos už patalpų nuomą aktualiu laikotarpiu, tačiau neįrodo, kad ieškovė realiai būtų siekusi ir realiai galėjusi išnuomoti patalpas bei gauti už tai tam tikrą numos mokestį. Aplinkybę, kad ieškovė neketino nuomoti patalpų, patvirtina ir tai, kad net ir po to, kai patalpos buvo atlaisvintos, jos nebuvo išnuomotos. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl potencialių nuomininkų, tokia veikla nėra būdinga banko vykdomai veiklai, be to, šiam turtui buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

22.9.                      Patalpų vertinimo ataskaita ir joje pateiktos išvados yra akivaizdžiai neteisingos ir neobjektyvios. Tai, kad nustatytos nuomos pajamos nėra pagrįstos, patvirtina ir aplinkybė, kad bankas šias patalpas pardavė už 580 165,28 Eur kainą, kuri yra mažesnė už nurodytą nuomos mokestį. Rengiant ataskaitą nebuvo atsižvelgta į esminius patalpų aspektus.

22.10.                      Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymus dėl ataskaitą pateikusios ekspertės apklausos, teismo ekspertizės skyrimo, taip pažeisdamas rungimosi, lygiateisiškumo, įrodymo vertinimo taisykles.

22.11.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų L&M International Trading Ltd ir Š. K. 6 proc. dydžio palūkanas, procesas užtruko dėl pačios ieškovės prašymų atidėti teismo posėdžius, kas iš esmės ir užvilkino bylą. Be to, šie atsakovai trejus metus bylos nagrinėjime net ir nedalyvavo.

22.12.                      Iš subsidiarių atsakovų priteista 1,5 karto didesnis žalos atlyginimas nei iš pačių pagrindinių atsakovų. Tai yra akivaizdi teisinė klaida, paneigianti subsidiarios civilinės atsakomybės, kildintinos iš pagrindinio skolininko civilinės atsakomybės, instituto esmines sąlygas.   

22.13.                      Ieškinys ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pareikšti nesąžiningai, tai ieškovės suplanuota nesąžininga spaudimo priemonė atsakovams, siekiant išspręsti kitus jos ginčus su kitais asmenimis.

23.                      Atsakovas L&M International Trading Ltd apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o šį prašymą atmetus, teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tapačiais, kaip ir atsakovo Š. K. apeliacinis skundas, argumentais, juos papildžius tokiais argumentais:   

23.1.                      Teismas neįvertino, kad ieškovės ieškinys užsienyje (Virdžinijos (Mergelių) salose) įregistruoto atsakovo L&M International Trading Ltd atžvilgiu negalėjo būti reiškiamas Vilniaus apygardos teisme. Toks ieškinys turėjo būti reiškiamas atitinkamame atsakovo registruotos buveinės valstybės teisme (CPK 782 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs jam neteismingą bylą dalyje dėl reikalavimų atsakovui L&M International Trading Ltd, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, sudarantį pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).   

23.2.                      Teismingumo nustatymui neturi teisinės reikšmės sprendime akcentuota aplinkybė, kad ieškovės reikalavimai pareikšti solidariems atsakovams arba kad tariama žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje, juo labiau kai ieškovė pačią žalą kildina ne iš          tiesiogiai L&M International Trading Ltd atliktų veiksmų, bet iš LAB „Vingriai“ tariamai atliktų veiksmų.

23.3.                      Tai, kad atsakovas L&M International Trading Ltd kažkuriuo metu trumpą laiką turėjo turtinių interesų Lietuvos Respublikoje bei jo veiklos adresas buvo nurodomas (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad jam yra suprantama bei žinoma lietuvių kalba. Atsakovo direktorius gerai nemoka lietuvių kalbos, bet net ir sprendžiant kitaip, atsakovas yra ne Lietuvos Respublikoje registruota ir veikianti bendrovė, todėl jam skirti procesiniai dokumentai turėjo būti teikiami išversti į suprantamą anglų kalbą. Pripažinęs, kad atsakovui L&M International Trading Ltd skirti dokumentai neturėjo būti verčiami į jam suprantamą anglų kalbą, teismas netinkamai taikė CPK 113 straipsnį, pažeidė rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

24.                      Atsakovas Č. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

24.1.                      Sprendimas naikintinas esant absoliučiam jo negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 3 dalies 5 punktu). Byloje nėra tinkamai užfiksuotas esminis 2019 m. lapkričio 13 d. teismo posėdis, t. y. byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Teismo posėdžio garso įrašas yra sugadintas, jo išklausyti dėl trikdžių neįmanoma.

24.2.                      Teismas neanalizavo ir nenustatė sąlygų atsakovo Č. K. civilinei atsakomybei kilti. Žalos jai padarymo ieškovė šioje byloje net ir neįrodinėjo, savo reikalavimo pagrindu pasirinkusi CK 4.97 straipsnį. Šią aplinkybę teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. lapkričio 13 d., nurodė ir pati ieškovė, tačiau dėl teismo posėdžio protokolo trūkumų nėra galimybės pateikti tai patvirtinančių duomenų.

24.3.                      Tai, kad AB ,,Vingriai“ buvo inicijuojami restruktūrizavimo procesai, savaime nereiškia nei kad ši bendrovė buvo nemoki, nei kad jos vadovas atlikto neteisėtus veiksmus ir (ar) pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas kaip bendrovės vadovas ir (ar) padarė žalą ieškovei.

24.4.                      Atsakovas Č. K. nepažeidė jokių CK 2.87 ir (ar) CK 6.263 straipsniuose nustatytų pareigų. Teismas skundžiamame sprendime atskirų atsakovo Č. K. civilinės atsakomybės teisinių sąlygų neanalizavo, neteisėtų veiksmų neaptarė. Atsakovui yra sudėtinga paneigti nesančias išvadas.

24.5.                      Nepriklausomai nuo LAB ,,Vingriai“ turtinės padėties ginčo laikotarpiu ar inicijuotų restruktūrizavimo bylų bei jų skaičiaus, ieškovė nebūtų turėjusi galimybės naudotis patalpomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011 ir galiojusių nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 8 d., kurių taikymas bei įvykdymas nepriklausė nei nuo LAB ,,Vingriai“, nei nuo jos vadovo veiksmų. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo Č. K. neva neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių – ieškovės tariamų nuostolių.

24.6.                      Ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra apskaičiuoti kaip negautos pajamos, neatskaičius iš jų pelno mokesčio. Ieškovės prašomų iš atsakovų solidariai priteisti 618 004 Eur nuostolių dydis, net jei nuostoliai ir būtų padaryti, nėra pagrįstas, nes nėra atskaityti mokėtini mokesčiai ir kitos išlaidos, kurias ieškovė būtų patyrusi, jeigu būtų turėjusi galimybę patalpomis naudotis ir gauti tokias pajamas.

24.7.                      Ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų, įrodančių žalos padarymą bendrais neteisėtais atsakovų veiksmais, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jos patirtų nuostolių atlyginimą iš atsakovų solidariai yra visiškai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta koks konkrečiai atsakovas ir kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu atliko, nustatytos kitos atsakovų civilinės teisinės atsakomybės sąlygos.

25.                      Ieškovė AB SEB bankas atsiliepime į atsakovų Č. K., L&M International Trading Ltd,  Š. K. apeliacinius skundus prašo juos atmesti, nepriimti naujų įrodymų, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

25.1.                      Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – LAB „Vingriai“ patalpomis naudojosi neteisėtai ir nesąžiningai. Veiksmų neteisėtumas yra patvirtintas įteisėjusiais teismų sprendimais, kurie turi prejudicinę ir res judicata (išspręsta byla, įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią.

25.2.                      Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus CK 6.263 straipsnio, CK 1.5 straipsnio 1 dalies prasme. Atsakovai pažeidė pareigą elgtis sąžiningai, savo veiksmais nedaryti žalos bankui. Atsakovai piktnaudžiavo teise į teisminę gynybą, inicijuodami nepagrįstus teisminius procesus prieš banką, kurių metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darančios bankui žalą, teikdami prašymus dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo. Atsakovai turėjo nesąžiningą tikslą trukdyti bankui įgyvendinti savo nuosavybės teisę.

25.3.                      Atsakovui Č. K. kyla atsakomybė ne tik pagal CK 6.263 straipsnį, bet ir pagal   CK 2.87 straipsnį. Atsakovės LAB „Vingriai“ vadovas Č. K. nevykdė fiduciarinių pareigų, pažeidė imperatyvius reikalavimus veikti sąžiningai ir savo veiksmais (neveikimu) nedaryti žalos bankui.

25.4.                      Atsakovai L&M International Trading Ltd ir Š. K. pažeidė pareigą elgtis sąžiningai, savo veiksmais nedaryti žalos bankui. Atsakovo Š. K. veiksmai – susijusių bendrovių steigimas, LAB „Vingriai“ veiklos perkėlimas, nesiėmimas jokių priemonių, kad LAB „Vingriai“ laiku būtų iškelta bankroto byla, pritarimas šešių       LAB „Vingriai“ restruktūrizavimo bylų iškėlimui, nominalaus jos vadovo paskyrimas, buveinės perkėlimui į Klaipėdą ir šiame mieste nepagrįstų teisminių procesų inicijavimas – sudaro pagrindą konstatuoti nesąžiningą akcininko elgesį, kuris lėmė žalos atsiradimą.

25.5.                      Atsakovai netinkamai taiko ir aiškina žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas bei iškreipia ieškovės ieškinyje suformuotą poziciją. Atsakovė LAB „Vingriai“ neturėjo jokių teisių neatlygintinai naudotis ieškovės turtu ir privalėjo už naudojimąsi juo atsiskaityti – atlyginti patirtus nuostolius ir sumokėti nuomos mokestį. Atsakovų aiškinimas akivaizdžiai paneigtų ieškovės teisę gauti visišką žalos atlyginimą ir sukurtų prielaidas žalą padariusiam asmeniui išvengti civilinės atsakomybės.

25.6.                      Turto vertinimo ataskaita yra teisinga ir objektyvi. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniuose skunduose atsakovai nepateikia jokių konkrečių ataskaitos nepagrįstumą patvirtinančių argumentų. Atsakovai netinkamai ir nepagrįstai tapatina ataskaitoje nustatytą nuomos bei patalpų pardavimo aukciono būdu kainą. Banko žala – vidutinis nuomos mokesčio dydis, kuris buvo apskaičiuotas vadovaujantis vidutinėmis panašių patalpų nuomos kainomis.

25.7.                      Egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos. Banko patirta žala yra tiesioginė atsakovų veiksmų pasekmė. Jeigu atsakovė LAB „Vingriai“ naudotųsi patalpomis sutartiniu ir teisėtu pagrindu, ji turėtų mokėti ieškovei nuomos mokestį.

25.8.                      Neegzistuoja absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 13 d., garso įrašas nesugadintas, nesunaikintas, bylą nagrinėjusi teisėja turėjo objektyvias galimybes perklausyti posėdžio įrašą, šiuo metu bylos medžiagoje yra šis įrašas.

25.9.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad teismingumo taisyklės pažeistos nebuvo, kadangi žala ieškovei buvo padaryta deliktiniais veiksmais Lietuvos Respublikoje, žalos padarymo metu atsakovo L&M International Trading Ltd buveinės adresas buvo Lietuvos Respublikoje, nekilnojamas turtas, kuris buvo valdomas be teisinio pagrindo, taip pat yra Lietuvos Respublikoje.

25.10.                      Teismas tinkamai taikė CPK 113 straipsnį, nes atsakovui L&M International Trading Ltd lietuvių kalba yra suprantama ir jo procesinės teisės nebuvo pažeistos.

25.11.                      Ieškovė yra sąžininga, laiku ir tinkamai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas. Nei ieškinio pareiškimas, nei procesinių prašymų pateikimas ar reikalavimų sumos sumažinimas / padidinimas nėra ir negali būti vertinami kaip nesąžiningi jos veiksmai.

26.                      Atsakovas Č. K. atsiliepime į ieškovės AS SEB banko apeliacinį skundą prašo jį atmesti, atsiliepime į atsakovų L&M International Trading Ltd ir Š. K. apeliacinius skundus prašo juos patenkinti. Nurodo tokius argumentus:

26.1.                      Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, atsakovė LAB ,,Vingriai“ niekada nebuvo užgrobusi ieškovės patalpų. Atsakovė LAB „Vingriai“, jai vadovaujant                  Č. K., ginčo patalpomis naudojosi teisėtai. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, areštuodamas ginčo patalpas ir turto saugotoju paskirdamas LAB „Vingriai“. Civilinė byla, kurioje priimtos laikinosios apsaugos priemonės, sudarė teisinį pagrindą LAB „Vingriai“ naudotis ginčo patalpomis. Nei vienoje civilinėje byloje nebuvo konstatuotas nei LAB „Vingriai“, nei Č. K. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

26.2.                      Veiksmas, kuriuo yra siekiama kreiptis į teismą, ginti galimai pažeistus asmens teises ir teisėtus interesus, negali būti prilygintas neteisėtiems veiksmams ir sutapatinamas su jais, tokiu būdu būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos.    

26.3.                      Ieškovės apeliacinio skundo argumentai tik patvirtina, kad atsakovų atsakomybė nėra ir negali būti solidari, o pati ieškovė niekaip negali apsispręsti, ar Č. K. buvo tik statytinis, ar asmuo, kaltas dėl neva ieškovei padarytos žalos, dėl ko Č. K. buvo apsunkinta teisė gintis nuo jam nepagrįstai pareikštų reikalavimų, nežinant, kokios pozicijos dėl jo veiksmų laikosi ieškovė.  

26.4.                      Atsakovai L&M International Trading Ltd ir Š. K. savo apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodė, kad nėra įrodyti nė vieno iš atsakovų neteisėti veiksmai ar jų solidari atsakomybė.

27.                      Atsakovas Š. K. atsiliepime į ieškovės AB SEB banko ir atsakovų L&M International Trading Ltd bei Č. K. apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovų – patenkinti. Nurodo tokius argumentus:

27.1.                      Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita, kurios ydingumą patvirtina vien tai, kad ją atliekant parinkti lyginamieji objektai, kurie visiškai nepanašūs į ginčo patalpas, jos yra visiškai kitoje vietoje nei ginčo patalpos, skiriasi jų savybės, būklė, plotas.

27.2.                      Procesas pagal ieškovės apeliacinį skundą turėtų būti nutrauktas nesant apeliacijos objekto. Ieškovė nenurodė, kokį konkretų savarankišką poveikį jos skundžiami teismo sprendimo motyvai daro byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, jų teisiniam statusui.  

27.3.                      Aplinkybė, ar ieškovė būtų galėjusi išnuomoti patalpas, yra nagrinėjamai bylai teisiškai reikšminga. Jokia žala, pasireiškianti negautomis už nuomą sumomis, negali būti objektyviai padaryta, jeigu patalpų nebuvo įmanoma išnuomoti.

27.4.                      Nėra ir negali būti atsakovų solidarios civilinės atsakomybės, kadangi nėra tenkinamos atsakomybės solidarumo sąlygos.

28.                      Atsakovas L&M International Trading Ltd atsiliepime į ieškovės AB SEB banko ir atsakovų   Š. K. bei Č. K. apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų – patenkinti. Nurodo tapačius, kaip ir atsakovo Š. K. atsiliepime, argumentus, todėl jie nekartojami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo     

29.                      Atsakovai Š. K. ir L&M International Trading Ltd su apeliaciniais skundais pateikė rašytinius įrodymus – patalpų aukciono 2019 m. sausio 25 d. protokolą ir 2019 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti į bylą aukciono protokolą, o kitas rašytinis įrodymas – pirkimo–pardavimo sutartis, buvo gautas jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Atsakovų Š. K. ir L&M International Trading Ltd pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.   

30.                      CPK 314 straipsnyje nustatytas reglamentavimas neleidžia apeliacinės instancijos teisme priimti naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovai siekia abiejų šių išimčių jiems taikymo.   

31.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnio normoje nustatytų ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui išlygų pasisako, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). 

32.                      Sprendžiant atsakovų pateiktų įrodymų priėmimo klausimą, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) negali būti savitikslis, t. y. konkretus prašomas priimti įrodymas turi paneigti arba patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).  

33.                      Ginčo patalpų aukciono 2019 m. sausio 25 d. protokolą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2020 m. kovo 10 d. protokoline nutartimi (2020 m. kovo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:23:39), atsisakymą motyvuodamas tuo, kad šis dokumentas nei patvirtina, nei paneigia bylos įrodinėjimo dalyku esančias aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovei savo reikalavimą grindžiant aplinkybėmis, susijusiomis su patalpų neatlygintiniu naudojimu ir dėl to negautomis nuomos pajamomis, įrodymas, kuriame užfiksuota to turto pardavimo eiga, neturi esminės reikšmės teisingam byloje kilusio ginčo  išnagrinėjimui, nes šis įrodymas nei paneigia, nei patvirtina žalos padarymo faktą ar tokios žalos dydį. Nenustačius nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą, nėra ir pagrindo vienos iš CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių taikymui.   

34.                      Nors kitas atsakovų prašomas priimti apeliacinės instancijos teisme įrodymas, t. y. 2019 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis, jų teigimu, buvo gautas jau po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, atsakovai nepateikia jokių duomenų apie tai, kodėl daugiau nei prieš metus iki skundžiamo teismo spendimo priėmimo sudarytos sutarties jie negalėjo gauti ir pateiki į bylą pirmosios instancijos teisme. Nesant paneigtai tikimybei, kad šis įrodymas galėjo būti teikiamas pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nenustatė prielaidų ir antrosios  CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui.

Dėl civilinės bylos teismingumo

35.                      CPK 782 straipsnyje nustatyta ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojama, kad teismas, gavęs bylą, privalo ex officio (pagal pareigas) patikrinti, ar byla jam yra teisminga. Šios teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, kai byla turi tarptautinį elementą, nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje.

36.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu keturiems solidariems atsakovams dėl nuostolių atlyginimo, kurių atsiradimas siejamas su bendrais visų atsakovų neteisėtais veiksmais / neveikimu, negrąžinant ieškovei (turto savininkei) patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir juo neatlygintinai naudojantis. Reikalavimas byloje pareikštas dviem fiziniams asmenims, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir dviem juridiniams asmenims, kurių vieno buveinės adresas taip pat yra Lietuvos Respublikoje, o kito, atsakovo L&M International Trading Ltd, buveinė buvo registruota užsienio valstybėje – Jungtinei Karalystei priklausančiose Virdžinijos (Mergelių) salose, o veikla vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje.

37.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tam, jog bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Teismingumas civilinėse bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas kiekvienam byloje pareikštam reikalavimui atskirai pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės arba nacionalinius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės    9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019, 22 punktas).

38.                      Teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, pirmiausia turi nustatyti ieškinio dalyką, o tais atvejais, kai ieškiniu pareiškiami keli reikalavimai, teismas juos vertina atskirai, nebent taikytinas teisės aktas, pagal kurį nagrinėtinas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, leidžia juos vertinti kartu. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo išnagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų duomenys (pavyzdžiui, atitinkamos šalies buveinės vieta) bei ginčo dalyko duomenys, pagal kuriuos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pavyzdžiui, žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (susijusias valstybes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 60 punktas).

39.                      Išanalizavęs pirmiau nurodytus duomenis, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos Sąjungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui dėl atitinkamo reikalavimo. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pavyzdžiui, konkretus Europos Sąjungos reglamentas). Tai padarius, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laiko atžvilgiu. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą. Atliekant aptariamą vertinimą, būtina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities išimtis bei aktualią teismų praktiką (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją).

40.                      Jei atsakovas yra Europos Sąjungoje arba yra kitų Reglamente Nr. 1215/2012 įtvirtintų jurisdikcijos pagrindų, jam taikomos pačiame Reglamente įtvirtintos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės, jei ne – jam taikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019, 24, 27 punktai).   

41.                      Kaip minėta, atsakovo L&M International Trading Ltd nuolatinė buveinė yra Didžiajai Britanijai, kurios išstojimo iš Europos Sąjungos procesas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dar nebuvo pasibaigęs, priklausančiose Virdžinijos (Mergelių) salose.

42.                      Europos Bendrijos pirminės teisės – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Lisabonos Sutarties) 355 straipsnyje bei Lisabonos sutarties 52 straipsnyje, numatytos nuostatos dėl ES sutarčių teritorinio taikymo narėms priklausančioms užjūrio saloms. Lisabonos sutarties 355 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikomos sutarčių nuostatos Gvadelupai, Prancūzijos Gvianai, Martinikai, Reunionui, Sen Bartelemi, Sen Martenui, Azorų, Maderos ir Kanarų saloms pagal 349 straipsnį, numatantį priemones, kurios pirmiausia skirtos muitų ir prekybos politikai, fiskalinei politikai, laisvosios zonos, žemės ūkio ir žuvininkystės politikai, žaliavų ir būtino vartojimo prekių tiekimo sąlygoms, valstybės pagalbos bei paramos iš struktūrinių fondų.

43.                      Užjūrio šalims ir teritorijoms, išvardytoms II priede (Grenlandija, Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos, Prancūzijos Polinezija, Prancūzijos Pietinės ir Antarkties teritorijos, Volis ir Futūna, Majotas, Sen Pjeras ir Mikelonas, Aruba, Nyderlandų Antilų salos (Bonairė, Kiurasao, Saba, Sent Eustatijus, Sent Martinas, Anglija), Kaimanų salos, Folklendo salos, Pietų Georgija ir Pietų Sandvičo salos, Montseratas, Pitkernas, Šv. Elenos sala ir priklausomos teritorijos, Britanijos Antarkties teritorija, Britanijos Indijos vandenyno teritorija, Terkso ir Kaikoso salos, Britanijos Virdžinijos (Mergelių) salos, Bermudų salos), taikomi specialūs susitarimai dėl asociacijos, išdėstyti Sutarties ketvirtojoje dalyje (Lisabonos sutarties 355 straipsnio 2 dalis).

44.                      Sutartys netaikomos toms užjūrio šalims ir teritorijoms, specialiais ryšiais susijusioms su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, kurios neįtrauktos į pirmiau minėtą sąrašą (Lisabonos sutarties 355 straipsnio 3 dalis).

45.                      Vadinasi, toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad Europos Sąjungos narėms priklausančios užjūrio salos pagal santykio su Europos Bendrijos teise pobūdį suskirstytos į tris grupes: 1) salos, kuriose galioja Bendrijos teisė visa ar beveik visa apimtimi (Lisabonos sutarties 355 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai išvardintos salos); 2) salos, kurios yra susivienijusios į asociaciją ir sudariusios su Europos Bendrija specialų susitarimą dėl Bendrijos teisės galiojimo ir taikymo jose (Lisabonos sutarties II priede išvardintos salos); 3) salos, kuriose Europos Bendrijos teisė negalioja (visos kitos valstybių narių užjūrio salos, nepatenkančios į pirmąją ir antrąją grupes, Lisabonos sutarties 355 straipsnio 3 dalis).

46.                      Lisabonos sutarties II priede išvardytos Europos Bendrijos narėms priklausančios užjūrio salos, tarp kurių yra ir Britanijos Virdžinijos (Mergelių) salos, turi specialų teisinį statusą ir santykius su Europos Sąjunga grindžia Lisabonos sutarties IV dalies nuostatomis (Lisabonos sutarties 198-204 straipsniai). Lisabonos sutarties IV dalies 198 straipsnyje numatyta, kad šios asociacijos tikslas – skatinti tų šalių ir teritorijų ekonominę ir socialinę plėtrą bei užmegzti glaudžius jų tarpusavio ekonominius santykius ir su Sąjunga kaip visuma. Kituose šios dalies straipsniuose sureguliuoti klausimai dėl muitų, prekių judėjimo tarp asociacijos ir narių valstybių. Taigi, yra apibrėžtas itin siauras ir apimantis iš esmės ekonominį bendradarbiavimą reguliavimas, o klausimai dėl jurisdikcijos ar ginčų sprendimų taisyklių nėra aptariami ir reguliuojami.

47.                      Tai reiškia, kad Britanijos Virdžinijos (Mergelių) salos Europos Sąjungos jurisdikcijai nepriklauso, o šioms saloms suteiktas statusas lemia tik bendradarbiavimą tarp Europos Sąjungos ir užjūrio šalių asociacijos atskirais viešosios teisės klausimais (importo, eksporto, valstybės nustatytų mokesčių ir pan.). Atitinkami išaiškinimai, susiję su Britanijos Virdžinijos (Mergelių) salų ir Europos Sąjungos teisės aktų taikymu, pateikiami ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1546/2010, kurioje buvo sprendžiamos užstato galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimui sumokėjimo klausimas.

48.                      Nustačius, kad su atsakovu L&M International Trading Ltd, kurio buveinė įregistruota  Britanijos Virdžinijos (Mergelių) salose, susijusiuose ginčuose netaikytinos Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatos, teismingumas nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos vidaus teisę, t. y. pagal Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintas teismingumo taisykles.   

49.                      CPK 781 straipsnio 1 dalyje numatyta bendroji taisyklė, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia.

50.                      Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalį, bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos CPK VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu: 1) atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; 2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; 3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Šių kriterijų tikslas yra nustatyti valstybę, su kuria pareikštą reikalavimą sieja glaudžiausias ryšys (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-72/2014; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-889-516/2018, 37 punktas).

51.                      Ieškovė kartu su 2016 m. gruodžio 19 d. ieškiniu pateikė 2016 m. lapkričio 16 d. išrašą iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko, iš kurio matyti, kad nuo 2016 m. spalio 14 d. atsakovui L&M International Trading Ltd nuosavybės teise priklausė dalis negyvenamųjų patalpų–gamybos patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 247-249). Be to, pats atsakovas patvirtino, kad kurį laiką šios patalpos buvo nurodomos kaip jo veiklos vietos adresas. Taigi, ieškinio pateikimo metu atsakovas Lietuvoje turėjo nekilnojamojo turto, todėl vien šis faktas leidžia padaryti išvadą, kad ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

52.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja dar ir kitas, CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas ginčui nagrinėti Lietuvos Respublikoje – ginčo dalyku yra prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme  prievolės, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje ypatumas yra tas, kad šis kriterijus nustato du atskirus jurisdikcijos nustatymo elementus – prievolės atsiradimo vietą arba prievolės įvykdymo vietą. Spręsdamas, kuris elementas taikytinas, teismas turi įvertinti, kuris iš jų yra artimesnis prievolės, iš kurios kildinami ieškovo reikalavimai, prigimčiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-889-516/2018, 38 punktas).   

53.                      Lietuvos teisės sistemoje prievolė gali kilti iš sutarties, delikto arba nepagrįsto praturtėjimo ar sutaupymo (CK 6.2 straipsnis, 6.242 straipsnis, 6.245 straipsnis). Prievolėms, kylančioms iš sutarties, būdinga tai, kad šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir paprastai tokios prievolės įvykdymo vieta būna aiški ir pagal ją yra vertinamas teismingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-692-706/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016). Tuo tarpu prievolė, atsirandanti iš delikto, nėra susijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).   

54.                      Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė visiems atsakovams solidarų reikalavimą atlyginti žalą, kurią siejo su neatlygintiniu naudojimusi jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu  (patalpomis). Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek ginčo patalpų nuomos sutartis, tiek visi kiti susitarimai, susiję su ginčo turtu, buvo sudaryti Lietuvoje. Žalos padarymo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi su jos atsiradimu siejamas turtas yra Vilniaus mieste ir visi veiksmai, kurių pagrindu viena šalis (ieškovė) galimai nukentėjo, o kita šalis (atsakovai) galimai gavo naudą, buvo atlikti / vykdyti Lietuvos Respublikoje. Kitaip tariant, prievolės atsiradimo vieta yra Lietuvoje, nes joje įvyko žalą sukėlęs įvykis. 

55.                      Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės pareikštas ieškinys, be kita ko, ir atsakovo L&M International Trading Ltd atžvilgiu patenka į Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją, o atsakovo L&M International Trading Ltd apeliacinio skundo argumentai kitokio ginčo teismingumo vertinimo nesuponuoja.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų  

56.                      Atsakovas L&M International Trading Ltd apeliaciniame skunde teigia, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes procesiniai dokumentai nebuvo išversti į jam suprantamą anglų kalbą. Atsakovai L&M International Trading Ltd, Š. K. ir Č. K. apeliaciniuose skunduose taip pat tvirtina, kad egzistuoja dar ir kitas – CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas  absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes byloje nėra 2019 m. lapkričio 13 d. įvykusio teismo posėdžio tinkamos kokybės garso įrašo. Teisėjų kolegija su tokia atsakovų pozicija negali sutikti.        

57.                      Absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami atvejai, kai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės, o asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija tokio procesinio pažeidimo ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punkte, nenustatė.    

58.                      CPK 113 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. 

59.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, kad procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų bei jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos yra pripažįstamas kliūtimi įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-241/2016; 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397-302/2018).      

60.                      Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos procesinės eigos, pirmosios instancijos teismas atsakovui L&M International Trading Ltd ieškovės nurodytu korespondencijos gavimo adresu – (duomenys neskelbtini), su 2017 m. vasario 3 d. pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo išsiuntė ieškovo patikslintą ieškinį bei jo priedus, surašytus lietuvių kalba. Taip pat teismas siuntė atsakovui L&M International Trading Ltd skirtus procesinius dokumentus ir ankstesniuose procesuose jam atstovavusios Zeta Law advokatų kontoros adresu, tačiau 2017 m. vasario 2 d. buvo gautas advokato (su kuriuo vėliau buvo pasirašyta 2019 m. liepos 8 d. atstovavimo sutartis) pranešimas, kad jis atsakovui nebeatstovauja. Todėl, nepavykus įteikti procesinių dokumentų, teismas ieškovės prašymu 2019 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovui paskyrė kuratorių – Lietuvoje praktikuojantį advokatą, kuriam ir buvo išsiųsti bei įteikti atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad vos po mėnesio nuo kuratoriaus paskyrimo, t. y. 2019 m. liepos 9 d., teisme buvo gautos atsakovų L&M International Trading Ltd ir Š. K. su advokatų kontoros Zeta Law advokatais 2019 m. liepos 8 d. sudarytos atstovavimo sutartys.

61.                      Nustatyta aplinkybė, kad atsakovui L&M International Trading Ltd šio proceso metu atstovavo Lietuvos Respublikos teritorijoje praktikuojantys advokatai, kuriems neabejotinai yra suprantama lietuvių kalba ir žinomi nacionalinės teisės aktai, patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju neatsirado pagrindas išversti procesinius dokumentus į anglų kalbą. Atsakovas apie prasidėjusį prieš jį civilinį procesą buvo informuotas tinkamai, būtent ta kalba, kuria Lietuvoje ir vyksta bylinėjimasis (CPK 11 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję dokumentai įteikiami tik tos šalies atstovui (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, užsienyje esanti šalis turi pareigą paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai (CPK 805 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, susijusi su jo buveinės įregistravimo šalimi, pati savaime nelemia vertinimo, kad atsakovo teisės buvo pažeistos. Priešingai, atsakovo teisė susipažinti su procesiniais dokumentais, teikti savo poziciją nagrinėjamu klausimu buvo užtikrinta per jam atstovavusius teisininkus, t. y. kuratorių, o vėliau ir jo paties pasirinktus advokatus. 

62.                      Šiuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, išaiškindamas, kad tais atvejais, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 97-102 punktai).

63.                      Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka).

64.                      Pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie numatomą pakartoti procesinį veiksmą pranešama CPK nustatyta tvarka (CPK 168 straipsnio 5 dalis).  

65.                      Teismo posėdžių garso įrašų, daromų teismo posėdžio eigai fiksuoti, reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 1R-314, 10 punkte nustatyta, kad teismo posėdžio garso įrašai turi būti daromi tokiu formatu, kad juos būtų galima perkelti ir išsaugoti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) ir juos būtų galima išklausyti susipažįstant su išnagrinėtos bylos medžiaga. Pagal Teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2014 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 13P-22-(7.1.2), 4, 6, 9.3, 9.4, 9.6, 11 punktų nuostatas garso įrašas yra sudedamoji bylos dalis, šalys turi teisę su juo susipažinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka gauti jo kopijas; su teismuose išnagrinėtose bylose padarytais garso įrašais asmenys gali susipažinti susipažinimo su baudžiamųjų, civilinių, administracinių, administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylų medžiaga tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka; teismo pirmininko arba jo pavedimu teismo kanclerio paskirsti asmenys posėdžio protokole, o kai jis nerašomas, šio Aprašo 16 punkte nurodytoje informacinėje pažymoje pažymi apie daromą garso įrašą, užfiksuoja garso įrašymo įrenginio įjungimo, sustabdymo, išjungimo laiką; pasibaigus teismo posėdžiui ne vėliau kaip kitą darbo dieną perkelia garso įrašą į LITEKO arba kompiuterinę laikmeną; kai daromas garso įrašas civilinėse, administracinių nusižengimų ir administracinėse bylose, surašo šio Aprašo 16 punkte nurodytą informacinę pažymą, įsega ją į LITEKO prie perkelto garso įrašo ir, jei byla tvarkoma ne vien elektronine forma, prideda prie bylos medžiagos; rekomenduojama esant galimybei garso įrašą daryti keliais įrenginiais, tačiau į LITEKO perkeliamas arba byloje saugomas tik vienu iš įrenginių padarytas garso įrašas.   

66.                      Iš LITEKO esančių nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio informacinė pažyma pasirašyta ir įkelta į LITEKO kitą dieną po teismo posėdžio – 2019 m. lapkričio 14 d. 8 val. 53 min. Teismo posėdžio garso įrašas mp3 formatu įkeltas dar posėdžio dieną – 16 val. 36 min. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2019 m. lapkričio 13 d. įkeltąjį teismo posėdžio įrašą mp3 formatu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad jo kokybė nėra tinkama. Beveik viso įrašo metu, išskyrus jo pabaigą, girdimi tik pašaliniai garsai, neįmanoma identifikuoti proceso eigos, šalių paaiškinimų.

67.                      Visgi iš bylos duomenų nustatyta ir tai, kad po to, kai 2020 m. balandžio 29 d. buvo gautas atsakovų L&M International Trading Ltd ir Š. K. atstovo prašymas dėl tinkamos kokybės teismo posėdžio garso įrašo pateikimo, tą pačią dieną į LITEKO sistemą buvo įkeltas kitas 2019 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio įrašas WMA formatu.

68.                      Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovais, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo (šio posėdžio garso įrašo). Teismas, gavęs šalių prašymą, iš karto ištaisė klaidą ir įkėlė tinkamą įrašą, o anksčiau su šiuo garso įrašu šalys susipažinti nepageidavo ir tokių savo ketinimų teismui neįvardijo. Atsakovo Š. K. apeliacinio skundo argumentai, kad pats teismas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, neklausė bei objektyviai negalėjo išklausyti 2019 m. lapkričio 13 d. posėdžio metu šalių teiktų paaiškinimų bei atsikirtimų dėl bylos esmės, nepagrįsti, nes teisėjas, dalyvaudamas teismo posėdyje, betarpiškai išklauso žodžiu teikiamus paaiškinimus (CPK 14 straipsnis) ir neabejotinai būna su jais susipažinęs.   

69.                      Tiek bylos šalims iki apeliacinių skundų pateikimo, tiek apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam šalių skundus, buvo užtikrinta galimybė išklausyti ir susipažinti su 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio garso įrašu. Konstatuotina, kad buvusio netinkamos kokybės garso įrašo įkėlimo į LITEKO sistemą faktas neatitinka absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte, taikymo sąlygų. Pažymėtina dar ir tai, kad nė vienas byloje dalyvaujantys asmuo dėl to, kad nebuvo anksčiau įkeltas teismo posėdžio garso įrašas, neprašė pratęsti terminą apeliaciniam skundui pateikti.

Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo ir teismo sprendimo motyvų pašalinimo     

70.                      Ieškovė AB SEB bankas apeliacinės instancijos teismo prašo pašalinti dalį skundžiamo teismo sprendimo motyvų, kuriais buvo konstatuota, kad atsakovei LAB ,,Vingriai“ laiku ir tinkamai grąžinus ginčo patalpas ieškovė būtų galėjusi gauti pajamas už jų nuomą bei motyvus, kad atsakovai neįrodė, jog patalpos negalėjo būti išnuomotos, t. y. teismo sprendimo 26-27 punktus. Ieškovės įsitikinimu, šios teismo nurodytos sprendime aplinkybės nėra susijusios su jos inicijuotu ieškinio reikalavimu ir nagrinėjamos bylos dalyku.

71.                      Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktai, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir jo 2 dalis, 143 straipsnio 3 dalis).

72.                      Todėl ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Tačiau jis neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, nes teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui visada yra paties bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013; 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020, 16 punktas).

73.                      Kita vertus, jeigu ieškovas pasirenka ir teisinį ieškinio pagrindą bei jį įvardija ieškinyje, tai rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti; tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 26 punktas). Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-611/2020, 38 punktas).

74.                      Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, suformulavusi tokį reikalavimą: priteisti jai solidariai iš visų atsakovų 618 004 Eur nuostolių (negautų pajamų forma) atlyginimą su išimtimis, kad iš atsakovės, tuo metu dar nelikviduotos BAB ,,Vingriai“ priteistina suma neviršys 464 774 Eur, o iš atsakovo Č. K. – 213 460 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 13 punkte nurodė, kad ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti atsakovams civilinę atsakomybę, todėl sprendžiant ginčą aktualios bei vertintinos CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatos. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia ginčo teisine kvalifikacija.

75.                      Ieškinio reikalavimo faktinis pagrindas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovė 2009 m. rugpjūčio 25 d. vienašališkai nutraukė su UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ sudarytą ginčo patalpų lizingo sutartį, tačiau šias patalpas iš UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ išsinuomojusi atsakovė LAB ,,Vingriai“ iš jų neišsikėlė ir toliau patalpomis naudojosi neatlygintinai, nors 2007 m. kovo 16 d. ieškovės, UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ ir LAB ,,Vingriai“ sudarytame trišaliame susitarime buvo numatyta, kad, nutraukus lizingo sutartį, nutrūksta ir patalpų nuomos sutartis. Ieškovės su lizingo gavėja sudarytame 2009 m. spalio 8 d. susitarime dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos buvo sulygta, kad patalpos bus atlaisvintos ir jai sugrąžintos iki 2010 m. sausio 30 d., tačiau faktiškai tai įvyko gerokai vėliau, tik 2015 m. spalio 31 d., taigi, visą šį laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. ieškovė neturėjo galimybės naudotis, valdyti ir disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, o atsakovė LAB ,,Vingriai“ prieš ieškovės valią turtu naudojosi visiškai neatlygintinai. Šių dviejų faktinių aplinkybių sutaptis ir lėmė ieškovės nuostolių (negautų pajamų forma) atsiradimą, o juos kompensuoti solidarią pareigą, ieškovės įsitikinimu, turi visi atsakovai, t. y. atsakovė LAB ,,Vingriai“, kuri faktiškai šiomis patalpomis neatlygintinai naudojosi ir jų neatlaisvino, jos vadovas Č. K., kuriam buvo žinoma apie tokios pareigos egzistavimą bei vienintelis jos akcininkas L&M International Trading Ltd ir jo vadovas bei akcininkas Š. K., kuriems ši situacija taip pat buvo žinoma. Žinodami apie pareigą atlaisvinti patalpas, atsakovai ne tik neužtikrino jos tinkamo vykdymo, bet ir ėmėsi įvairių veiksmų (inicijavo nepagrįstus civilinius ginčus, teikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kt.), siekdami vieningo tikslo – užkirsti kelią ieškovei atgauti jai teisėtai priklausančias patalpas ir gauti pajamas.

76.                      Nors, kaip buvo nurodyta pirmiau, ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio teisinio pagrindo, ieškovė šiuo atveju pateikė ir savo poziciją dėl ginčo teisinio vertinimo. Atsakovės              LAB ,,Vingriai“ pareigą atlyginti nuostolius, jas įvardindama kaip negautas nuomos pajamas, ieškovė siejo tiek su CK 4.97 straipsnyje įtvirtino turto savininko daiktinių teisių gynimo, tiek CK 6.263 ir CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytais generalinio delikto institutais. Kaip atsakovo Č. K. atsakomybės teisinį pagrindą taip pat nurodė CK 6.263 straipsnį bei CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens valdymo organų pareigų netinkamą vykdymą, o atsakovų L&M International Trading Ltd ir Š. K. civilinės atsakomybės atsiradimą be CK 6.263 straipsnio grindė dar ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis. 

77.                      Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad šis ginčas neatsiejamai yra susijęs su jos, kaip turto savininkės, teisių bei interesų gynimu. Ieškinyje nurodytame CK 4.97 straipsnyje yra numatytos atsiskaitymo tarp turto savininko ir neteisėto daikto valdytojo sąlygos. Pagal CK 4.97 straipsnio 1 dalį, savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal CK 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti: iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą.     

78.                      Visgi pagal teismų praktikoje pripažįstamą generalinio delikto doktriną (CK 6.263 straipsnis), kuria ieškovė taip pat rėmėsi, įrodinėdama visų atsakovų veiksmų bendrumą bei derinimą, siekiant kuo ilgiau išlaikyti jai priklausančias patalpas LAB „Vingriai“ žinioje, tam nepagrįstai naudojantis ir teisiniais instrumentais (teikiant teismams ieškinius bei prašymus, kurie galiausiai buvo pripažįstami nepagrįstais), o teismas su tokiu jos vertinimu sutiko, atsakovų veiksmų grandinę pripažinęs neteisėtu, CK 6.263 straipsnio nuostatoms prieštaraujančiu elgesiu, yra savarankiškas ir savaime pakankamas civilinės atsakomybės instituto taikymo pagrindas.   

79.                      Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 25-27 punktai).

80.                      Teismų praktikoje išaiškinta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).   

81.                      Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

82.                      Vadinasi, nors ieškovė, pareikšdama ieškinį, nurodė, be kita ko, ir apie CK 4.97 straipsnio taikymo galimybę, tačiau reikalavimą grindė ne tik faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su turto valdytojos LAB ,,Vingriai“, bet ir su ja susijusių asmenų, kurie turtu tiesiogiai nesinaudojo, veiksmų neteisėtumu, jai padarytus nuostolius įvardijusi kaip negautas nuomos mokesčio pajamas, sietinas su visų atsakovų bendrai atliktais sąžiningo elgesio taisyklėms prieštaraujančiais veiksmais. Tokių veiksmų teisėtumo vertinimas neabejotinai sudarė nagrinėjamos bylos dalyką, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių ginčas kvalifikuotinas ginču dėl civilinės atsakomybės taikymo.      

83.                      Tai nustačius, nėra pagrindo ieškovės apeliacinio skundo tenkinimui ir jos nurodomų motyvų pašalinimui iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, nes juos nurodęs pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti buvimą / nebuvimą (priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žalos realumą). Kitaip tariant, nustačius, kad šalių ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs dėl civilinės atsakomybės taikymo, teismui kilo pareiga aptarti ir įvertinti visų sąlygų šiam institutui taikyti visumą, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė, konstatuodama atitinkamas aplinkybes.

84.                      Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su juridinio asmens valdymo organų bei dalyvių specialiosiomis pareigomis (bankroto bylos savalaikiu inicijavimu) nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes joje nebuvo įrodinėta, kad nuostolių ieškovė patyrė būtent dėl pavėluoto kreipimosi su atitinkamu ieškiniu ir neįrodinėtas (neprašomas priteisti) nuostolių padidėjimas, jeigu būtų kreiptasi laiku, todėl dėl tokių skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 312 straipsnis).          

Dėl LAB ,,Vingriai“ veiksmų (ne)teisėtumo

85.                      Atsakovai, nesutikdami su teismo sprendimo dalimi, kuria vienu atveju solidariai, kitu subsidiariai su LAB ,,Vingriai“ ieškovei buvo priteistas nuostolių atlyginimas (negautos pajamos), tvirtina, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra įrodytas patalpų valdytojos LAB ,,Vingriai“ veiksmų neteisėtumas, patalpomis buvo naudojamasi tam esant teisiniam pagrindui – galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, draudžiančioms iškraustyti LAB ,,Vingriai“ iš ginčo patalpų, todėl nei turto valdytojos LAB ,,Vingriai“, nei kitų atsakovų atsakomybė negali kilti.   

86.                      Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė, ieškinyje nurodžiusi, jog patalpos turėjo būti atlaisvintos ne vėliau kaip 2010 m. vasario 1 d., bet faktiškai atsakovė LAB ,,Vingriai“ jomis naudojosi iki 2015 m. spalio 31 d., prašo nuostolių atlyginimo ne už visą šį laikotarpį, bet tik už jo dalį, t. y. už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Tokią savo poziciją ieškovė motyvavo tuo, kad Vilniaus apygardos teisme jau yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-98-619/2021, kurioje atsakovei LAB ,,Vingriai“ yra pareikštas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo už ankstesnį laikotarpį, t. y. nuo 2010 m. sausio 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Kaip matyti iš LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), civilinės bylos Nr. 2-98-619/2021nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje.

87.                      Taigi, teisėjų kolegija, vertindama atsakovės LAB ,,Vingriai“ civilinės atsakomybės sąlygas, atsižvelgia ir į nurodytas faktines aplinkybes bei į ieškovės pasirinktą savo teisių gynimo būdą, pareiškiant atskirus ieškinius dėl tais pačiais veiksmais, tik skirtingu laikotarpiu, patirtų nuostolių atlyginimo. 

88.                      Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 29 punktas).   

89.                      Iš bylos medžiagos ir LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. priimtu sprendimu, kuris įsiteisėjo 2016 m. liepos 12 d. Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus to teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, buvo išspręstas nagrinėjamos bylos ieškovės AB SEB banko 2010 m. gegužės 6 d. ieškinys atsakovei LAB ,,Vingriai“ dėl jos iškeldinimo iš ginčo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė vienodas išvadas, kad atsakovė LAB ,,Vingriai“ neturi teisės naudotis ginčo patalpomis, todėl ji iš jų iškeldinta, o patalpos perduotos ieškovei (žr. Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-5066-661/2016; Lietuvos apeliacinio teismo civilinę bylą Nr. 2A-526-302/2016).

90.                      Teismai, spręsdami atsakovės LAB ,,Vingriai“ iškeldinimo klausimą, be kita ko, konstatavo ir nagrinėjamoje byloje sprendžiamiems klausimas svarbias aplinkybes, t. y. kad ieškovei         AB SEB bankui 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutraukus su UAB „Pramonės pastatų valdymas“ 2007 m. kovo 16 d. sudarytą lizingo sutartį, nutrūko ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“ bei atsakovės LAB „Vingriai“ 2005 m. rugsėjo 9 d. sudaryta nuomos sutartis, o atsakovei atsirado pareiga atlaisvinti užimtas patalpas. Ginčo dėl to, kad tokios faktinės aplinkybės, sprendžiant LAB ,,Vingriai“ civilinės atsakomybės klausimą, laikytinos prejudicinėmis ir iš naujo neįrodinėtinos byloje nekilo.

91.                      Atitinkamai, darytina išvada, kad ieškovės, kaip turto savininkės, lūkestis, jog atsakovė       LAB ,,Vingriai“ tinkamai vykdys tiek jos pasirašytą 2007 m. kovo 16 d. trišalį susitarimą, kuriuo buvo išreikšta susitarimo šalių valia, nutraukus lizingo sutartį, nutraukta laikyti ir nuomos sutartį, tiek bus tinkamai vykdomas kelis kartus keistas banko ir lizingo gavėjos     UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ susitarimas dėl patalpų grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos, nustatant galutinį terminą patalpų grąžinimui iki 2010 m. sausio 30 d., buvo pagrįstas ir teisėtas. Nors atsakovė LAB ,,Vingriai“ nebuvo susitarimo dėl patalpų grąžinimo ir atlaisvinimo šalimi, tačiau vertinant šį susitarimą svarbu ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-526-302/2016 jau yra konstatavęs prejudicinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovė LAB ,,Vingriai“ apie tokią savo pareigą žinojo, nes ir UAB „Pramonės pastatų valdymas“, ir LAB „Vingriai“ vadovo pareigas ėjo tas pats asmuo – atsakovas Č. K..  

92.                      Kitoje byloje nustatytos faktinės aplinkybes patvirtina, kad atsakovė LAB ,,Vingriai“ ir po lizingo sutarties nutraukimo bei atskirais susitarimais nustatyto termino (ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 30 d.) nagrinėjamoje byloje vertinamu laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. naudojosi ieškovei priklausančiomis patalpomis nemokėdama nuomos mokesčio. Akivaizdu, kad šį laiką ieškovės turtinės teisės buvo ribojamos. Tik turto savininkas, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojas, turi išimtinę teisę turtą valdyti, jį naudoti, be kita, ir tenkindamas ekonominius interesus, ir disponuoti juo.

93.                      Atsakovė LAB ,,Vingriai“ neginčijo fakto, kad nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. patalpomis naudojosi neatlygintinai. Kitaip tariant, nei asmeniui iš kurio jas prieš tai nuomojosi, nei bankui, kuriam patalpos priklausė, nuomos mokestis nebuvo mokamas. Duomenų, kad atsakovė būtų siekusi tartis su ieškove dėl atlygio už naudojimąsi jai nepriklausančiu turtu, nėra. Priešingai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovės LAB ,,Vingriai“ ir su ja susijusių asmenų, kitų šios bylos atsakovų, elgesys po to, kai buvo nutraukta lizingo sutartis ir atsakovei kilo pareiga atlaisvinti ginčo patalpas, sudaro pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kad buvo siekiama ir toliau patalpomis naudotis neatlygintinai, tokių veiksmų visiškai nederinant su patalpų savininke AB SEB banku.    

94.                      Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės                LAB ,,Vingriai“ ir kitų su ja susijusių asmenų veiksmai, kas kartą inicijuojant naujus civilinius ginčus, labiau tikėtina buvo priemonė išvengti ne tik turto grąžinimo teisėtai jo savininkei, bet ir materialinės prievolės mokėti atlyginimą už naudojimąsi tokiu turtu. Ieškovė ne tik negavo jokios ekonominis naudos dėl naudojimosi patalpomis, bet dėl atsakovų inicijuojamų ginčų negalėjo kitaip patenkinti savo ekonominių interesų (pavyzdžiui, jų parduoti).

95.                      Kaip matyti iš bylos medžiagos ir LITEKO duomenų, LAB ,,Vingriai“ 2011 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą su prevenciniu ieškiniu AB SEB bankui, prašydama uždrausti bankui nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinti ją iš negyvenamųjų patalpų iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje kitoje civilinėje byloje pagal jos ieškovų L&M International Trading Ltd, Š. K., UAB „L&M Vilnius“, UAB ,,Nerlit“ ieškinį atsakovėms AB SEB bankui (buvęs pavadinimas AB „SEB lizingas“), BUAB „Pramonės pastatų valdymas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3432-101/2014).

96.                      Atsakovės LAB ,,Vingriai“ prevencinį ieškinį nagrinėjęs teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iš dalies patenkino LAB ,,Vingriai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė bankui iškeldinti LAB „Vingriai“ iš ginčo patalpų ar imtis kitų veiksmų, kuriais būtų trukdoma nurodytose patalpose jai vykdyti ūkinę komercinę veiklą ar patekti į šias patalpas, apie iškeldinimą (patalpų atlaisvinimą) LAB „Vingriai“ raštu neįspėjus prieš 18 mėnesių. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-362-565/2012, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

97.                      Civilinė byla Nr. 2-3432-101/2014 išnagrinėta teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimu                    LAB ,,Vingriai“ ieškinį atmetant kaip nepagrįstą, taip pat panaikinant 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 11 d., Vilniaus apygardos teismui atmetus kaip nepagrįstą LAB ,,Vingriai“ apeliacinį skundą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-2462-467/2014). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos sprendžiant šį LAB ,,Vingriai“ inicijuotą civilinį ginčą, galiojo nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d.

98.                      Pažymėtina, kad civilinės bylos Nr. 2-3432-101/2014 išnagrinėjimas užtruko ir dėl to, kad ši byla buvo stabdoma dėl kitų nagrinėjamos bylos atsakovų, t. y. L&M International Trading Ltd ir Š. K. panašiu laiku, t. y. praėjus 7 dienoms nuo LAB ,,Vingriai“ ieškinio padavimo, 2011 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus apygardos teismui pateikto netiesioginio ieškinio AB SEB bankui ir UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“. Toje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2593-257/2016 ieškovai prašė pripažinti negaliojančiomis AB SEB banko ir UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ 2007 m. kovo 6 d. sudarytą lizingo sutartį, 2007 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2009 m. spalio 8 d. UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB SEB banko susitarimą dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir atlaisvinimo tvarkos.

99.                      Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2593-257/2016 jos ieškovai taip pat teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi patenkino iš dalies ir areštavo AB SEB bankui priklausantį ginčo turtą, areštuoto turto saugotoja paskirdamas AB SEB banką, uždrausdamas jam disponuoti turtu, bet paliekant bankui teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2702/2011, pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies pakeitė, turto saugotoju paskirdamas LAB ,,Vingriai“. Šalių ginčas dėl sutarčių galiojimo buvo baigtas nagrinėti joje priimtu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimu, kuriuo ieškinys buvo atmestas, toks sprendimas įsiteisėjo 2016 m. sausio 8 d. priėmus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-269-241/2016, taigi laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje galiojo nuo 2011 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 8 d.

100.                      Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų apeliacinių skundų argumentais, kad LAB ,,Vingriai“ teisėtai naudojosi ginčo patalpomis, siejant tai išimtinai su teismų priimtomis nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėtas naudojimasis negali būti interpretuojamas kaip visiškai neatlygintinis svetimo turto naudojimas, juo labiau tokį ilgą, skaičiuojamą metais, terminą. Kadangi teisėtas naudojimasis kartu lemia ir pareigą atsiskaityti, atsakovė negalėjo turėti lūkesčių, kad už naudojimąsi svetimu turtu per visą bylinėjimosi laikotarpį jai atsiskaityti nereikės. Todėl būtent toks atsakovės LAB ,,Vingriai“ pasirinktas elgesio modelis, neatlygintinį naudojimąsi siekiant pateisinti vien jos pačios ar su ja susijusių asmenų inicijuotuose civiliniuose ginčuose pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis taikyti tik draudimai, susiję su jos iškeldinimu, negali būti laikomas atitinkančiu sąžiningo asmens elgesio standartus ir pagrįstai teismo buvo įvertintas kaip nuostolių turto savininkei sukėlęs elgesys.

101.                      Atsakovė LAB ,,Vingriai“, teikdama pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylų jai iškėlimo, taip pat yra nurodžiusi, kad jos veiklos sritis – šlifavimo staklių, medienos apdirbimo staklių gamyba, teigdama, kad veikla vykdoma adresu (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė, savo ūkinei komercinei veiklai vykdyti neatlygintinai naudodamasi ieškovei priklausančiomis patalpomis ir kitų asmenų (šiuo atveju ieškovės) sąskaita dengdama savo veiklos kaštus, neabejotinai elgėsi nesąžiningai, o toks jos elgesys nėra suderinamas su bendraisiais civilinės teisės principais. Taigi, kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs atmestini atsakovų apeliacinių skundų argumentai, kad atsakovė LAB ,,Vingriai“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes ginčo patalpas valdė esant teisiniam pagrindui – pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.           

102.                      Nėra pagrįsti ir atsakovo Š. K. apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė, nepareikšdama reikalavimo dėl jos turto atžvilgiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo, pati pripažįsta, jog žala dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jai nepadaryta. Kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis ginti galimai pažeistas savo teises bei interesus (CPK 5,13 straipsniai; CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl nuostolių (negautų nuomos pajamų forma) atlyginimo, šį savo reikalavimą siedama su faktu, kad LAB ,,Vingriai“ neatlygintinai, tam nesant jokio teisinio pagrindo, naudojosi jai nepriklausančiomis ginčo patalpomis, eliminuodama ieškovės teisę ir lūkestį gauti atitinkamas pajamas.

103.                      Nors teisėjų kolegija sutinka, kad savaime prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti laikomas neteistu, nes tai viena iš atitinkamą reikalavimą pareiškiančio asmens teisių, kuria siekiama užtikrinti jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybę, visgi, kaip buvo pasisakyta pirmiau, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant iškeldinti atsakovę LAB ,,Vingriai“ iš ginčo patalpų ir ją paskiriant patalpų saugotoja, nebuvo naudojimosi patalpomis neatlygintinai privilegija ir neleido jai ar kitiems atsakovams tikėtis, kad teisėta savininkė ateityje nepareikš dėl to turtinių pretenzijų. Taikant šias priemones nebuvo sustabdyta atsakovės LAB ,,Vingriai“ turtinių prievolių vykdymo pareiga (nuomos mokesčio mokėjimas), tai neabejotinai buvo suprantama atsakovams.       

104.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytų ir sprendime aptartų faktinių aplinkybių visuma, kai patalpų valdytoja LAB ,,Vingriai“, atsisakydama bendradarbiauti su jų savininke, su kitais asmenimis reiškė nepagrįstus reikalavimus teismuose, pažymėtina, ne tik susijusius su ginčo turtu, bet ir dėl LAB ,,Vingriai“ restruktūrizavimo, leidžia sutikti su teismo pozicija, kad civilinio proceso teisėmis buvo naudojamasi ne galimai savo pažeistų teisių gynybos tikslu, bet turint ketinimą išvengti iškeldinimo iš patalpų ir neatlygintinai naudotis jomis savo ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Šią bylą nagrinėjusio teismo išvadą pagrindžia ir šešis kartus, tris iš jų – pakeitus atsakovės buveinės registravimo vietą iš Vilniaus m. į Klaipėdos m., inicijuotas atsakovės restruktūrizavimo procesas, kai net ir teismui priėmus pareiškimą vėliau nebuvo pateikiami restruktūrizavimo planai.

105.                      Tokiu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė              LAB ,,Vingriai“ ginčo laikotarpiu (nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) elgėsi neteisėtai, pažeisdama bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nedarant žalos kitiems asmenims, jos veiksmai / neveikimas yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės negautomis pajamomis, kurias ši prašė priteisti kaip jos nuostolių atlyginimą.   

Dėl žalos, kaip LAB ,,Vingriai“ civilinės atsakomybės sąlygos, fakto ir jos realumo 

106.                      Atsakovai savo nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia ir tokiais argumentais, kad nebuvo įrodytas žalos ieškovei padarymo faktas, nes nepateikti įrodymai, jog ieškovė turėjo realią galimybę patalpas išnuomoti ir būtų faktiškai gavusi ieškinyje nurodyto dydžio nuomos mokestį. 

107.                      Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška, o jais gali būti pripažintos ir negautos dėl asmenų neteisėtų veiksmų pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 55 punktas).

108.                      Nagrinėjamu atveju tokia byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė LAB ,,Vingriai“ naudojosi ginčo patalpomis ir po to momento, kai jau turėjo iš jų išsikelti, bei ėmėsi atitinkamų veiksmų  savo naudojimui bei valdymui išsaugoti, pati savaime patvirtina, kad ieškovės lūkestis gauti atitinkamas pajamas buvo realus, kadangi patalpos turėjo paklausą, jomis naudojosi atsakovė. Apeliacinių skundų argumentai, kad ir po to, kai LAB ,,Vingriai“ iš patalpų išsikėlė, jos nebuvo išnuomotos, kitokios išvados nesuponuoja, juolab kai iš bylos duomenų matyti, jog net atsakovei atlaisvinus patalpas jų naudojimas bei valdymas nebuvo nekliudomas.

109.                      Ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad po to, kai LAB ,,Vingriai“ atlaisvino patalpas, jomis neatlygintinai pradėjo naudotis kita su nagrinėjamos bylos atsakovais susijusi bendrovė – UAB ,,Technometalas“, patvirtina byloje ir LITEKO esantys duomenys. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-230-431/2019 pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovei BUAB ,,Technometalas“ dėl nuostolių, patirtų negautų nuomos pajamų forma, atlyginimo. Toje byloje 2019 m. balandžio 18 d. priimtame sprendime, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-248-790/2020 paliko nepakeistą, buvo konstatuota, kad UAB ,,Technometalas“ nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. spalio 1 d. naudojosi ginčo patalpomis neatlygintinai. Pažymėtina, kad gindamasi nuo pareikštų reikalavimų BUAB ,,Technometalas“ nurodė, kad patalpomis ji naudojasi teisėtos jų valdytojos – LAB ,,Vingriai“, leidimu. Neabejotina, kad atsakovei LAB ,,Vingriai“ tokios faktinės aplinkybės, kaip ir priežastis, dėl kurių bankas iš šių patalpų naudojimo negalėjo gauti nuomos mokesčio, yra žinomos.

110.                      Atsakovų pateikta informacija, kad ginčo objektu tapusios patalpos vėliau ieškovės buvo parduotos, nei patvirtina, nei paneigia atsakovų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su nuostolių nerealumu. Todėl nuostolių faktas yra įrodytas.      

111.                      Tačiau nagrinėjamoje byloje po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo susiklostė išskirtinė situacija, lemianti išvadą, kad priteistų iš atsakovės LAB ,,Vingriai“ nuostolių išieškojimo klausimas tapo neįmanomas. Pagal įstatymą civilinėse bylose proceso šalimi gali būti tik civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą turintys juridiniai asmenys (CPK 38 straipsnio 1 dalis), o juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). CPK 48 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 101 straipsnio nuostatas, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nemokumo administratorius kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl juridinio asmens išregistravimo.

112.                      Iš viešai prieinamų LITEKO, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą BAB ,,Vingriai“ bankroto byloje Nr. B2-1194-232/2020, kuriuo BAB ,,Vingriai“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruotina iš Juridinių asmenų registro. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 4 d., o atsakovė buvo išregistruota.

113.                      CPK 293 straipsnio 8 punktas nustato atvejį, kai teismas nutraukia bylą: jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.

114.                      Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad kai ieškovas pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015; 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 31 punktas).

115.                      Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ (dabar JANĮ) nereglamentuojama, jog, likvidavus juridinį asmenį dėl bankroto, būtų galimas jo teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 33, 34 punktai). Išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančio juridinio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-1075/2020, 26 punktas).

116.                      Todėl nustačius, kad vienas iš atsakovų – LAB ,,Vingriai“ 2020 m. gruodžio 2 d. buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atsakovės LAB ,,Vingriai“ atžvilgiu yra patenkintas, panaikinama ir ši bylos dalis nutraukiama CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu. Tačiau faktinės aplinkybės, susijusios su LAB ,,Vingriai“ atsakomybės sąlygomis, vertintinos ir į jas atsižvelgtina sprendžiant kitų atsakovų, kuriems buvo pareikštas reikalavimas taikyti solidarią su LAB ,,Vingriai“ atsakomybę, civilinės atsakomybės klausimą.

Dėl atsakovo Č. K. civilinės atsakomybės sąlygų 

117.                      Atsakovas Č. K., nesutikdamas su teismo sprendimu, kuriuo iš jo, kaip iš buvusio     LAB ,,Vingriai“ vadovo, solidariai su bendrove buvo priteistas nuostolių atlyginimas už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., teigia, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl sąlygų jo civilinei atsakomybei kilti buvimo, o teisės kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo realizavimas negali būti aiškinamas ir suprantamas kaip neteisėtas veikimas, dėl kurio ieškovei galėjo būti padaryti nuostoliai. Taip pat akcentuoja ir, jo vertinimu, teisėto naudojimosi ginčo patalpomis aplinkybę, galiojant tai leidžiančioms laikinosioms apsaugos priemonėms.

118.                      Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas Č. K. nuo 1998 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. liepos 1 d. vadovavo dabar jau likviduotai AB ,,Vingriai“. Nuo 2014 m. liepos 14 d. bendrovės vadovu buvo paskirtas Panamos Respublikos pilietis E. Q. D. l. R. M. Taigi, ginčo laikotarpiu būtent atsakovas Č. K. vadovavo bendrovei, priėmė su jos valdymu susijusius sprendimus.  

119.                      Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis), inter alia (be kita ko), per vienasmenį bendrovės valdymo organą, t. y. vadovą, kuris ex officio (pagal pareigas) organizuoja kasdienę bendrovės veiklą (ABĮ 37 straipsnio 1 ir 8 dalys).

120.                      Kaip minėta, CK

121.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus, ar didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

122.                      Viena vertus, sprendžiant LAB ,,Vingriai“, kuriai ginčo laikotarpiu vadovavo būtent atsakovas Č. K., civilinės atsakomybės klausimą, jau buvo aptartos faktinės aplinkybės, kad bendrovė be teisinio pagrindo neatlygintinai naudodamasi patalpomis pažeidė ieškovės teisėtą lūkestį gauti pajamas iš šio turto nuomos mokesčio forma, be to, imdamasi veiksmų apsunkinančių ieškovei galimybę šias patalpas atgauti, pažeidė bendrąją pareigą elgtis taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės. Tos pačios aplinkybės yra aktualios ir sprendžianti Č. K. civilinės atsakomybės klausimą. 

123.                      Atsakovas Č. K. neginčija to, kad jis vadovavo bendrovei tuo metu, kai buvo sudarytas 2007 m. kovo 16 d. trišalis susitarimas, kuriuo ieškovė, atsakovė LAB ,,Vingriai“ ir UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ susitarė ir dėl nuomos sutarties, kurios pagrindu patalpos buvo perduotos laikinai, atlygintinai naudotis atsakovo Č. K. vadovaujamai bendrovei, nutraukimo, jeigu bus nutraukta lizingo sutartis. Būtent atsakovas Č. K. šiame susitarime nurodytas kaip asmuo, veikiantis LAB ,,Vingriai“ vardu, būtent jis savo parašu patvirtino tokį susitarimą. Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta ir dėl to, kad LAB ,,Vingriai“ per savo vadovą Č. K. turėjo ir buvo žinoma apie banko ir UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ susitarimą dėl ginčo patalpų atlaisvinimo tvarkos, kadangi Č. K. tuo metu vadovavo ir UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“.       

124.                      Anksčiau jau aptartas prevencinis ieškinys dėl uždraudimo ieškovei nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti LAB ,,Vingriai“ iš patalpų bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat buvo pateikti atsakovo Č. K. vadovavimo šiai bendrovei metu. Taigi, jam neabejotinai turėjo būti žinoma apie banko reiškiamas pretenzijas, susijusias su turto atlaisvinimu, ir pačios bendrovės inicijuotus ginčus. Būtent atsakovas Č. K., veikdamas bendrovės vardu kaip jos atstovas, priėmė atitinkamus sprendimus.     

125.                      Nors sprendžiant atsakovės LAB ,,Vingriai“ ir jos akcininkų inicijuotus civilinius ginčus su ieškove pateikti prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti vertinami kaip savaime neteisėti, o patalpomis atsakovo Č. K. vadovavimo laikotarpiu buvo leista naudotis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, tačiau, kaip teisėjų kolegijos nurodyta pirmiau, laikinųjų apsaugos priemonėmis suteiktas leidimas būti patalpose  neeliminavo LAB ,,Vingriai“ pareigos mokėti jų savininkei atlygį už šį naudojimąsi. Neabejotina, kad atsakovui Č. K., kuris buvo ne vienos bendrovės vadovas ir turėjo ilgą vadovavimo patirtį, turėjo būti žinoma, kad draudimas iškeldinti bendrovę iš patalpų nereiškė teisės jomis naudotis neatlygintinai. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas Č. K., kaip vienasmenis valdymo organas, objektyviai negalėjo priimti atitinkamų sprendimų, kurie būtų padėję išvengti nuostolių ir nepažeidę ieškovės, kaip turto savininkės, teisių.    

126.                      Nagrinėjamu atveju atsakovo Č. K. sprendimai, priimti vadovaujant LAB ,,Vingriai“, ir jo neveikimas, atsisakius bendradarbiauti su turto savininke, atlaisvinti patalpas ar, juo labiau,  sprendimas patalpomis naudotis visiškai neatlygintinai, negali būti vertinami kaip paprastas neatsargumas, susijęs su ūkinės komercinės veiklos rizika. Pakankamai apdairiam, protingam ir sąžiningam asmeniui, net ir neturinčiam vadovavimo ar verslo valdymo patirties, būtų suprantama, kad toks veikimas nėra suderinamas su bendraisiais teisės principais ir draudimu nesukelti kitiems asmenims žalos.    

127.                      Dar daugiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Č. K. veiksmai, valdant bendrovę, kai ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis buvo naudojamasi neatlygintinai, laikytini tyčiniais neteisėtais veiksmais, kuriais buvo siekiama padaryti ir padaryti jai nuostoliai. Nėra jokių abejonių, kad atsakovui Č. K., kaip bendrovės vadovui, turėjo būti žinoma ir suprantama, kad tokie neteisėti veiksmai, iš kurių LAB ,,Vingriai“ gavo naudos (sutaupė mokėtiną nuomos mokestį), lėmė atitinkamus turto savininkės turtinius praradimus. Jam turėjo būti žinoma ir suprantama, kad tokiu būdu bendrovė savo veiklą iš dalies vykdė ir ieškovės sąskaita, o toks elgesys nėra suderinamas su sąžininga verslo praktika, su teisėtų lūkesčių ar kitais principais.

128.                      Pasisakant dėl atsakovo Č. K. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo teikimu, ir šiuos veiksmus vertinant kartu su jau aptartomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina labiau tikėtina išvada, kad jais iš esmės buvo siekiama kuo ilgiau veikti banko (ieškovės) sąskaita, naudojantis specialiojo įstatymo suteiktomis lengvatomis. Pažymėtina, kad dvi iš trijų Vilniaus apygardos teisme pradėtų LAB ,,Vingriai“ restruktūrizavimo bylų buvo nutrauktos būtent dėl to, kad nustatytais terminais nebuvo pateikti restruktūrizavimo planai (žr. Vilniaus apygardos teismo civilines bylas Nr. B2-1076-661/2010, Nr. B2-3392-619/2012), o tai reiškia, kad atsakovas Č. K., kaip bendrovės vadovas, neteikė ir galimai net nerengė restruktūrizavimo planų, nors ir deklaravo veiklos vykdymo tęstinumą tose patalpose, dėl kurių nuomos santykiai jau buvo pasibaigę ir už kurias nebuvo mokamas joks mokestis.

129.                      Taigi, teisėjų kolegija pritaria ir tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvada, kad atsakovas Č. K., būdamas LAB ,,Vingriai“ vadovu, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. elgėsi neteisėtai, o jo ir jau likviduotos dėl bankroto bendrovės (LAB ,,Vingriai“) bendri veiksmai bei neveikimas lėmė ieškovės nuostolių negauto nuomos mokesčio forma atsiradimą. Tokios sąlygos atsakovo Č. K. deliktinei civilinei atsakomybei kilti, kaip veiksmų neteisėtumas, kaltė, žala ir priežastinis ryšys, yra įrodytos.

Dėl atsakovų Š. K. ir L&M International Trading Ltd atsakomybės

130.                      Atsakovai Š. K. ir L&M International Trading Ltd savo nesutikimą su teismo sprendimu, kuriuo iš jų subsidiariai kartu su solidariais atsakovais LAB ,,Vingriai“ ir Č. K. buvo priteistas 615 708,62 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. atlyginimas, be jau anksčiau šioje nutartyje aptartų argumentų grindžia ir tokiais argumentais, kad teismas nepagrįstai plečiamai aiškino CK 2.50 straipsnio 3 dalį, pripažinęs, kad už LAB ,,Vingriai“ atliktus veiksmus atsakomybę turi prisiimti akcininkas L&M International Trading Ltd ir / ar šio akcininko vadovas Š. K.. Teigia, kad jokių sprendimų, susijusių su LAB ,,Vingriai“ valdymu ar bankui priklausančių patalpų naudojimu bei valdymu, jie nėra priėmę.

131.                      Su teismo sprendimu nustatyta šių atsakovų subsidiarios atsakomybės forma nesutinka ir ieškovė, savo apeliaciniame skunde tvirtindama, kad atsakovai yra solidariai atsakingi su     LAB ,,Vingriai“ bei jos vadovu Č. K., kadangi visi jie veikė bendrai, siekdami to paties tikslo – neatlygintinai naudotis svetimu turtu.

132.                      Juridinis asmuo yra savarankiškas teisės subjektas tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektu. Juridinio asmens savarankiškumo principas nustatytas įvairiais teisinio reguliavimo įtvirtintais juridinio asmens bruožais, tokiais kaip organizacinis vientisumas, savarankiškas veiksnumas ir teisnumas, atskiras turtas ir kt.

133.                      Teisinis subjektiškumas, be kita ko, reiškia ir pareigą atsakyti pagal savo prievoles, todėl vienas iš svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles. CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis – pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Tačiau jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinis asmuo atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, tokia išlygą iš bendrosios taisyklės nustato CK 2.50 straipsnio 3 dalis.

134.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs bendrovės akcininkų pareigą elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-29/2011).  

135.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, atmeta kaip nepagrįstus atsakovo L&M International Trading Ltd apeliacinio skundo argumentus, kad jo atsakomybė apskritai nėra galima, nepriėmus jokių valdymo organams būdingų sprendimų, susijusių naudojimusi ginčo turtu bei jo valdymu. Šiuo atveju pakanka įvertinti tai, ar ieškinyje nurodyti šio atsakovo, kaip akcininko, atlikti veiksmai atitiko bendrojo pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų ieškovei AB SEB bankui žalos.

136.                      Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, tuo pačiu metu teismams buvo pateikti beveik identiški  atsakovės LAB ,,Vingriai“ bei atsakovų L&M International Trading Ltd ir Š. K. ieškiniai AB SEB bankui, susiję su ginčo patalpomis. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2593-275/2015 buvo reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu UAB „Pramonės pastatų valdymas“ ir AB SEB banko 2009 m. spalio 8 d. susitarimą dėl turto pagal lizingo sutartį grąžinimo ir jo atlaisvinimo. Tokie faktai patvirtina, kad ir LAB ,,Vingriai“ akcininkui, ir akcininko vadovui Š. K. neabejotinai buvo žinoma (suprantama), kad atsakovė LAB ,,Vingriai“, net ir nutrūkus nuomos santykiams bei minėtu susitarimu lizingo gavėjai UAB „Pramonės pastatų valdymas“ įsipareigojus grąžinti šias patalpas jų savininkei, iš patalpų neišsikraustė. Savo ieškiniu bei prašytomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis akcininkas ir jo vadovas siekė tokios padėties išsaugojimo, atitinkamai, turėjo suvokti ir padarinius, kurie galėtų atsirasti tokio jų ieškinio nepatenkinimo atveju.      

137.                      Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad būtent atsakovo L&M International Trading Ltd, kurio vieninteliu akcininku ir vadovu yra atsakovas Š. K., 2014 m. liepos 31 d. sprendimu iš LAB ,,Vingriai“ vadovo pareigų buvo atstatydintas atsakovas Č. K.. Šio akcininko 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu naujuoju vadovu paskirtas Panamos Respublikos pilietis. Be to, kaip akcentuojama ieškinyje, paskyrus naują vadovą buvo priimtas ir akcininko sprendimas dėl LAB ,,Vingriai“ buveinės pakeitimo – 2014 m. rugsėjo 11 d. bendrovės buveinė įregistruota Klaipėdos mieste. Tą pačią dieną, t. y. 2014 m. rugsėjo 11 d., naujasis vadovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (žr. Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. B2-1566-524/2014), nors tokius prašymus jau ne vieną kartą Vilniaus apygardos teismui teikė ankstesnis vadovas. Tokios su atsakovės valdymo organų ir jos buveinės adreso pakeitimais susijusios aplinkybės atsakovų ginčų su ieškove dėl naudojimosi patalpomis kontekste leidžia daryti ir tokią labiau tikėtiną išvadą, kad akcininkas ir šiais savo sprendimais siekė apsunkinti patalpų grąžinimo jų savininkei ieškovei procesą.   

138.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų apeliacinių skundų argumentais nepaneigta ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovės LAB ,,Vingriai“ akcininkui buvo gerai žinoma, jog bendrovė ginčo patalpomis naudojasi neatlygintinai, bet jis, kaip akcininkas, jokių priemonių tokiems neteisėtiems veiksmams sustabdyti nesiėmė, priešingai, prie jų prisidėjo. Pažymėtina, kad atsakovas L&M International Trading Ltd buvo ne tik atsakovės LAB ,,Vingriai“ (buvusios nuomininkės), bet ir UAB ,,Pramonės pastatų valdymas“ (lizingo gavėjos, buvusios nuomotojos) vienintelis akcininkas, o tai bendrovei, kaip ir LAB ,,Vingriai“, vadovavo atsakovas Č. K.. Vadinasi, toks pažeidžiantis kito asmens turtines teises elgesys buvo naudingas ir atsakovui L&M International Trading Ltd. Todėl ir šio atsakovo elgesys bei neveikimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas nesąžiningu ir neatitinkančiu bendrojo pobūdžio pareigos elgtis taip, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teises, priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovei padarytais nuostoliais – nuomos pajamų netekimu.

139.                      Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Š. K., kaip LAB ,,Vingriai“ akcininko L&M International Trading Ltd vadovo (ir vienintelio akcininko) atsakomybės pagrindų, iš esmės sutiktina ir su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, pirma, per šį asmenį yra susijusios visos bendrovės (jis yra jų visų akcininkas), kurios vienu ar kitu metu naudojosi bankui priklausančiomis patalpomis, antra, atsakovas Š. K. taip pat neabejotinai buvo gerai susipažinęs su faktine situacija bei savo veiksmais prisidėjo prie jos susidarymo. Jam galėjo ir turėjo būti žinomos aplinkybės, susijusios su turto naudojimu, kaip ir tai, kad juo LAB ,,Vingriai“ naudojasi neatlygintinai, prieš turto savininko valią.

140.                      Kadangi atsakovė LAB ,,Vingriai“ jau yra likviduota ir išregistruota bendrovė, ieškovės patirtų nuostolių išieškojimas iš jos tapo neįmanomas. Pripažinus, kad prie ieškovo nuostolių atsiradimo neteisėtu ir priešingu teisei elgesiu arba neteisėtai neveikdami yra prisidėję visi bylos atsakovai, jiems visiems taikytinas civilinės atsakomybės institutas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, kad atsakovų atsakomybė vien dėl veiksmų bendrumo šiuo konkrečiu atveju yra solidari.  

141.                      Pažymėtina, kad ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo to, jog visi atsakovai veikė kaip faktiniai LAB ,,Vingriai“ vadovai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis grindžiamą išvadą, kad atsakovės LAB ,,Vingriai“ akcininkas L&M International Trading Ltd ir jo vadovas bei vienintelis akcininkas Š. K. subsidiariai atsakingi kartu su pagrindiniais skolininkais. Kadangi AB ,,Vingriai“ išregistruota ir jos atsakomybė nėra galima, atsakovai L&M International Trading Ltd ir Š. K. yra subsidiariai atsakingi su atsakovu Č. K..

Dėl nuostolių dydžio nustatymo 

142.                      Atsakovų apeliaciniuose skunduose yra keliamas ir nuostolių dydžio nustatymo klausimas.  Ieškovė jų dydį įrodinėjo jos užsakymu atlikta UAB ,,Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas 2017 m. sausio 26 d. turto vertinimo ataskaita, kuria nustatyta turto nuomos rinko vertė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir kurios duomenimis vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas nustatė iš atsakovų priteistinų nuostolių dydį.

143.                      Tačiau šioje ataskaitoje nurodoma, kad nustatytoje turto nuomos rinkos vertėje nėra įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis (kurį, gavusi atitinkamas pajamas, ieškovė būtų turėjusi  sumokėti), o nuomos rinkos vertė nustatyta su sąlygomis, kad nuomininkas kompensuoja turto savininkui visas eksploatacines išlaidas bei komunalinius mokesčius, tenkančius tiek nuomojamos, tiek bendro naudojimo patalpoms, taip pat savininkui kompensuoja nekilnojamojo turto, žemės nuomos, draudimo bei einamojo remonto išlaidas. Kaip pagrįstai nurodo apeliaciniuose skunduose atsakovai, ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje yra nurodyta turto nuomos rinkos vertė neatskaičius nei pelno mokesčio, nei kitų veiklos išlaidų. Be to, ataskaitos duomenys, kuriais ieškovė įrodinėjo savo nuostolių dydį, neatitinka ir kasacinio teismo pateiktų jų nustatymo kriterijų.

144.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta dėl šių kriterijų, t. y. kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą bei jų dydį. Negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas. Jos neturi būti aiškinamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius jokių sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).  

145.                      Teisėjų kolegijai nustačius, kad šiuo konkrečiu atveju turto vertinimo ataskaitoje turto nuomos rinkos vertė buvo apskaičiuota neatsižvelgiant į sąnaudas, t. y. į pelno mokesčio ir kitas veiklos išlaidas, vien šioje ataskaitoje įvardyta nuomos rinkos verte negalėjo būti vadovaujamasi.

146.                      Kita vertus, priešingai nei yra tvirtina atsakovai savo apeliaciniuose skunduose, tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius arba paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020, 67-68, 70 punktai). 

147.                      Šiame kontekste pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas taikytinas ne tik ieškovei, kuriai visų pirma teko procesinė pareiga pagrįsti reikalaujamų priteisti nuotolių dydį, bet ir atsakovams, teigiantiems, kad ieškovės įrodinėjami nuostoliai nebuvo patirti arba buvo patirti mažesni, nei įrodinėja ieškovė. Atsakovai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikė prašymus dėl ekspertizės byloje skyrimo, tačiau į tokius jų prašymus teismas neatsižvelgė.

148.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant kitų įrodymų, išskyrus ieškovės užsakymu 2017 m. sausio 26 d. atliktą turto vertinimo ataskaitą, kurioje pateikti skaičiavimai neatitinka nuostolių, kaip negautų pajamų, apskaičiavimui keliamų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti ir jų dydžio, juo labiau kad pareiga rinkti ir teikti atitinkamus įrodymus tenka bylos šalims, o ne bylą nagrinėjančiam teismui. Siekiant nustatyti priteistinų nuostolių dydį turėtų būti renkami nauji įrodymai, užtikrinant abiejų šalių teisių į įrodinėjimo procesą lygiavertį įgyvendinimą, ši reikalavimo dalis turėtų būti nagrinėjama iš naujo. Todėl teismo sprendimo dalis, kuria nustatytas nuostolių dydis ir jų atlyginimo atitinkami dydžiai priteisti iš atsakovų Č. K. bei subsidiariai iš atsakovų Š. K. ir L&M International Trading Ltd, panaikintina ir šioje ginčo dalyje byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas leistinų įrodymų apie nuostolių dydį, šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisyti negali. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės LAB ,,Vingriai“ priteistas nuostolių atlyginimas, panaikinimo pagrindo teisėjų kolegija pasisakė šios nutarties 116 punkte). 

Dėl subsidiarios atsakomybės taikymo ribų

149.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos dalis dėl nuostolių dydžio nustatymo šiuo konkrečiu atveju grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dar ir dėl tos priežasties, kad kol kas objektyviai nėra galimybės nustatyti ne tik negautų ieškovės pajamų dydžio, bet ir sąlygų taikyti atsakovams subsidiarią atsakomybę už visą ieškinyje nurodytą laikotarpį.  

150.                      Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas.

151.                      Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiaraus skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Aptariamų normų taikymo praktikoje papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiaraus skolininko civilinės atsakomybės sąlygų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011).

152.                      Nagrinėjamu atveju skiriasi ieškiniu pareikštų pagrindiniams ir subsidiariems skolininkams materialinių reikalavimų dydžiai, kadangi nuostolių atlyginimo iš jų prašoma už skirtingus laikotarpius. Iš atsakovės LAB ,,Vingriai“ buvo prašoma nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., atsakovo Č. K. – nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., atsakovų L&M International Trading Ltd ir Š. K. – nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovams LAB ,,Vingriai“ ir Č. K. yra pareiškusi atskirą reikalavimą, nagrinėjamą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-98-619/2021 dėl LAB ,,Vingriai“ nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., atitinkamai, Č. K. už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. Civilinė byla Nr. 2-98-619/2021 dar nėra išnagrinėta, nes, kaip nurodyta pirmiau, sustabdyta dėl šios, dabar apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos.     

153.                      Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų Š. K. ir L&M International Trading Ltd apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, iš subsidiarių atsakovų priteisdamas 1,5 karto didesnį, nei iš pagrindinių skolininkų nuostolių atlyginimą, suklydo  aiškindamas ir taikydamas subsidiariosios atsakomybės institutą, neatsižvelgė į šios prievolės akcesorinį pobūdį. Tik nustačius, ar yra pagrindinė skolininkų prievolė atitinkamoje ginčo dalyje už atitinkamą laikotarpį, tinkamai galėtų būti išspręstas ir subsidiarių atsakovų civilinės atsakomybės dydžio klausimas.

154.                      Todėl, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovė turėtų arba patikslinti savo reikalavimą, arba teikti prašymą dėl bylų sujungimo, arba pirmiau turėtų būti išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-98-619/2021.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

155.                      Apeliacinės instancijos teismui ginčo dalį dėl nuostolių atlyginimo dydžio nustatymo grąžinus iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, grąžinant jį išspręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui iš atsakovės likviduotos akcinės bendrovės ,,Vingriai“ priteistas nuostolių atlyginimas, panaikinti ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria nustatytas nuostolių, priteistinų ieškovei AB SEB bankui iš solidaraus atsakovo Č. K. ir subsidiarių atsakovų Š. K. bei L&M International Trading Ltd, dydis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.  

Teisėjai                                                                Dalia Kačinskienė

                                                                        Jūratė Varanauskaitė

                                                                        Vytautas Zelianka