Civilinė byla Nr. e2-191-470/2022
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02334-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos : 2.3.5.2.1;
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 26 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,
sekretoriaujant Redai Narijauskienei,
dalyvaujant ieškovei L. P.,
ieškovės atstovei advokato padėjėjai M. Š.,
atsakovui A. Š.,
atsakovo atstovei advokatei L. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui A. Š. su institucija, teikiančia išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu prašo padidinti iš atsakovo A. Š. nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą 250 Lt (atitinka 72,41 Eur) išlaikymui sumą ir priteisti iš atsakovo sūnaus naudai po 250,00 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, gautų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Ieškovė paaiškino, kad 2014-05-09 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-898-652/2014, buvo patvirtinta tarp jos ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, kurios sąlygomis vaiko išlaikymui priteista po 250,00 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį. Atsakovas sūnui išlaikymo neteikia, su sūnumi nebendrauja ir juo nesidomi, jokiu būdu neprisideda prie sūnaus auklėjimo ir ugdymo, vaiko gyvenime visiškai nedalyvauja. Nuo to laiko, kai vaiko išlaikymui teismas priteisė lėšas, praėjo daugiau kaip 7-neri metai. Sūnus pradėjo lankyti Alytaus (duomenys neskelbtini) mokyklą, dabar mokosi 2-oje klasėje. Prisidėjo papildomos išlaidos mokymosi reikmenims, uniformai įsigyti, atsirado poreikis viešojo transporto bilietams, vaikas pageidauja lankyti būrelius. Per tiek metų ženkliai išaugo gyvenamojo būsto išlaikymo kaštai, žymiai padidėjo maisto ir kitų vartojimo prekių kainos, pasikeitė valiuta, išryškėjo sūnaus gebėjimai, dėl susilpnėjusio regėjimo atsirado specialių poreikių – vaikui reikia akinių, būtina reguliariai lankytis pas gydytoją okulistą. Dėl šalyje plintančio viruso COVID-19 mokymosi procesui persikeliant į nuotolinį ugdymą būtina sudaryti vaikui tinkamas mokymosi sąlygas namuose, todėl būtina įsigyti kompiuterį, tinkamą darbui stalą ir kėdę. Visa tai rodo, kad sūnaus poreikiams patenkinti priteistas iš tėvo išlaikymas tapo nepakankamas.
Atsakovas A. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė su ieškiniu sutinkantis iš dalies, neprieštarauja padidinti išlaikymo sumą sūnui iki 150,00 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad po to, kai buvo priteistas išlaikymas sūnui, jis išlaikymą kurį laiką teikė, tačiau kuomet ieškovė atsisakė leisti jam bendrauti su sūnumi, išlaikymo daugiau kaip metus laiko neteikia ir dėl to turi išlaikymo įsiskolinimą. Įvertinęs sūnaus amžių, jo poreikius, savo sveikatos būklę bei savo turtinę padėtį nurodo sutinkantis mokėti sūnaus A. išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad jis yra nedirbantis, jau ilgą laiką registruotas Užimtumo tarnyboje, nedarbo draudimo išmoka jam nemokama. 2015-05-15 nurodo patyręs traumą – pjūklu nusipjovė kairę plaštaką. Ji Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje buvo prisiūta, tačiau judrius pavyko išsaugoti tik du pirštus. Dėl šios traumos kurį laiką jam buvo nustatytas neįgalumas, tačiau nuo 2018-07-26 buvo nustatytas 60% nedarbingumo lygis. Jis negalintis dirbti darbo, kuriame būtinas abiejų rankų valdymas, darbas šaltyje, drėgmėje, rekomenduotini darbai, kurių metu reikalinga epizodinė kairės rankos pagalba. Kairės plaštakos akivaizdi deformacija jam neleidžia gauti kokio nors darbą, nes jis nepraeina medicininės komisijos. Nurodo, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini) su drauge M. V. bei judviejų dukterimi A. Š., gimusia (duomenys neskelbtini) bei M. V. dukterimi S., kuriai yra 10 metų. Butas priklauso M. V. ir jo tėvams dalinės nuosavybės teise. Didelę laiko dalį šeima gyvena pas jo tėvus nuosavame name, nes taip yra patogiau. Jo draugė M. V. nedirba, kadangi prižiūri dukterį A., kuri yra neįgali. Nurodo, kad savo asmeninio turto jis neturintis, jo šeima gyvena iš socialinės šeimos pašalpos, kuri yra 405,24 Eur ir iš valstybės gaunamų išmokų vaikams, kurių dydis yra 222,40 Eur abiem vaikams. Tokiu būdu bendros pajamos keturių asmenų šeimai sudaro 627,00 Eur. Kadangi ieškovės turtinė padėtis geresnė už jo, jis sprendžia, kad ieškovė prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti didesniąja dalimi. Pabrėžia, kad po to, kai teismas priteisė išlaikymą sūnui A., jo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis patyrė sunkią fizinė trauką, taip pat gimė kitas vaikas – duktė A., kuriai dabar 4 metukai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas iš dalies .
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kas patvirtinama pateiktu į bylą Alytaus miesto CMS gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini). L. P. ir A. Š. santuokos nebuvo sudarę. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-898-652/2014 patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kurios pagrindu nepilnamečio A. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. P., iš tėvo A. Š. vaiko išlaikymui priteista po 250 Lt (dabar atitinka 72,41 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-30 iki sūnaus pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskirta vaiko motina L. P. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Tėvas priteistą išlaikymą sūnui kurį laiką teikė, pataruoju metu neteikia ir yra įsiskolinęs jam. Ieškovės teigimu priteistas išlaikymas vaiko materialinių poreikių nebepatenkina dėl išaugusių vaiko poreikių ir pakitusio pragyvenimo lygio.
Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų visiško patenkinimo. Nurodė, kad prašomas išlaikymo dydis gali užtikrinti vaiko materialiųjų interesų tenkinimą.
Minėta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-05-09 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-898-652/2014, iš A. Š. nepilnamečio sūnaus A. Š. išlaikymui iki jo pilnametystės priteisė po 250,00 Lt (atitinka 72,41 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu sūnaus poreikiams patenkinti būtina didesnė suma, nes vaikui pradėjus lankyti mokyklą jo poreikiai išaugo. Anot ieškovės sūnaus poreikių užtikrinimui šiuo metu būtina skirti apie 535,00 Eur per mėnesį, pateikė tai patvirtinančius detalius skaičiavimus pagal įvairias pozicijas (maitinimas, išlaidos drabužiams, avalynei, buitinėms reikmėms, viešajam transportui ir kt.). Atsakovas A. Š. iš esmės vaiko poreikių dydžio kritiškai nevertina, tačiau paaiškino, kad jis su sūnumi kartu negyvena, ryšio nepalaiko, tarpusavio bendravimas nutrūko dėl ieškovės kaltės, t. y. ji rodė nepalankumą tėvo ir sūnaus santykiams, vaikui išlaikyti skirtas lėšas sutinka padidinti iki 150,00 Eur per mėnesį. Atkurti ryšio su vaiku neketina.
Vaikui augant, paprastai didėja ir jo išlaikymo išlaidos. 2014-05-09 nutarties priėmimo metu šalių sūnus buvo dešimties mėnesių kūdikis. Dabar jam devyneri metai, jis lanko mokyklą, yra antrokas. Vaikas pasiekė bendrojo formalaus ugdymo amžių, dėl ko neabejotinai atsirado nekasdienių, papildomų išlaidų.
Atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, išlaikymas turi būti padidinamas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Minimali mėnesio alga nuo 2022 m. sausio 1 d. Lietuvoje yra 730,00 Eur, kas atskaičius mokesčius vidutiniškai sudaro 518,00 Eur per mėnesį. Ieškovės nurodyta vaiko poreikius atitinkanti suma yra labai artima minimaliai mėnesio algai, todėl laikytina , kad motinos nurodytas išlaikymo dydis neperžengia teismų praktikoje nusistovėjusio minimalaus išlaikymo vaikui dydžio, todėl ši suma pripažįstama būtina vaikui išlaikyti, siekiant patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, reikalingus jam fiziškai ir socialiai vystytis. Į šią sumą įskaitytini taip vadinami vaiko pinigai, mokami valstybės. Nuo 2022-01-01 kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 73,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio ) universali išmoka vaikui. Taigi, šiuos pinigus įskaičius į vaikui skiriamą išlaikymą, abu tėvai privalo užtikrinti vaikui likusios sumos dydį 444,5,00 Eur (518,00-73,50).
Taip pat svarbu pažymėti, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius motina (tėvas) neprivalo teikti detalių įrodymų, pagrindžiančių ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui (pvz. LAT 2020-10-28 nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 p.22; LAT 2020-12-02 e3K-3-495/1075/2020 p.40). Taigi, šiuo atveju, vertinant įrodymus ir vaiko poreikius, nepasisakoma dėl išlaikymo dydžio, lygaus 1 MMA sumai (atskaičius mokesčius) poreikio, nes konstatuojama, kad ieškovė siekia vaikui būtent tokio išlaikymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, priteistas išlaikymas vaikui po 250 Lt dabar atitinka 72,41 Eur ir visiškai akivaizdu, kad toks išlaikymo dydis jau nebepakankamas patenkinti paaugusio vaiko poreikių.
Sprendžiama, kad ieškovė įrodė vaiko materialiųjų poreikių pasikeitimą objektyviai atsiradus papildomoms išlaidoms vaikui pasiekus mokyklinį amžių.
Nustatant išlaikymą, jo dydis iš kiekvieno iš tėvų nustatomas atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).
Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovės turtas ir gaunamos pajamos gali patenkinti tik pačius minimaliausius jos šeimos poreikius. Jos darbo užmokestis sudaro 366,00 Eur per mėnesį, kas patvirtinama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie ieškovės darbo pajamas, be to ji turi kitą nepilnametį vaiką L. U., gim. (duomenys neskelbtini) metais, ir patiria kas mėnesį po 80,00 Eur šio vaiko išlaikymo išlaidas (vaikas gyvena su tėvu). Ji gyvena su sūnumi A., jį išlaiko, prižiūri, rūpinasi sveikata ir pan.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė nuosavybės teise valdo ½ dalį patalpos – kambario (duomenys neskelbtini), kuris yra bendrabučio tipo ir kur ji gyvena kartu su sūnumi, kitas nekilnojamojo turto objektas - butas (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). Šis turtas atiteko ieškovei paveldėjimo keliu, tačiau anot ieškovės jo būklė tokia kritiška, kad yra artima avarinei, gyventi jis yra visiškai netinkamas, šiame bute daug metų gyveno jos narkomanė sesuo, vėliau niekas negyveno. Iš dalies šias aplinkybes patvirtina įrašai Nekilnojamojo turto registro išrašuose, kur nurodytos itin žemos nekilnojamojo turto rinkos kainos. Anot ieškovės buto ji negalinti nei nuomoti, nei parduoti, nes pirmiausia būstui reikalingas remontas, o lėšų tam ji neturinti. Pati jame gyventi taip pat negali, nes bute nėra šildymo, bute išgriauta krosnis. Kito nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto ieškovė neturi. Teismo vertinimu, ieškovės galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra ribotos, kadangi ji viena prižiūri vaiką, jį reikia prižiūrėti jam sugrįžus iš mokyklos, susirgus ir pan., be to ieškovė patvirtino, kad savaitgaliais turėdama kam palikti vaiką, ji visada dirba, nes savaitgaliniai apmokėjimo įkainiai dvigubinami, tačiau ne visada turi kam palikti vaiką.
Atsakovas nurodė niekur nedirbantis dėl 2015-05-15 patirtos buitinės traumos, kuomet pjūklu nusipjovė kairę plaštaką, kuri nors ir mediciniškai atstatyta, tačiau funkcionuoja labai ribotai. Anot atsakovo jis valdo tik du kairės plaštakos pirštus. Atsakovo nurodytos traumos faktas patvirtintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikos pateiktu medicininių dokumentų išrašu. 2019-06-14 medicininiu pažymėjimu patvirtinama, kad A. Š. kreipėsi į gydantį gydytoją, kuris pateikė išvadą, jog socialinės rūpybos tarnybai siūloma apsvarstyti asmens socialinę reabilitaciją, taip pat nurodyta, jog asmuo negali dirbti ten, kur būtinas abiejų rankų valdymas, darbas šaltyje, drėgmėje, jam rekomenduotini darbai, kurių metu reikalinga epizodinė kitos rankos pagalba. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius pateikė A. Š. darbingumo lygio išvadą, iš kurios matyti, kad jam nustatytas 60% darbingumo lygis nuo 2018-07-26. Iš vaiko gimimo įrašo matyti, kad A. Š. turi penkerių metų dukterį A., išmokų vaikui pažyma patvirtinama, kad ji gauna socialinę pašalpą, taip pat mokama išmoka vaikui, gaunama parama mokinio reikmėms įsigyti. Atsakovas neteikė jokių duomenų, kad šiam nepilnamečiam vaikui dėl nustatyto neįgalumo jis kaip vaiko tėvas patiriantis kokių nors papildomų išlaidų, todėl yra pagrindas spręsti, kad tokių išlaidų dėl vaiko neįgalumo jo šeima nepatiria. Iš pateiktos į bylą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Alytaus skyriaus pažymos matyti, kad A. Š. nuo 2010 metų periodiškai registravosi darbo paieškai, šiuo metu registracija tęsiama, bedarbio pašalpos dėl ilgo registravimosi periodo atsakovas negauna. Kaip paaiškino atsakovas, jam keletą kartų buvo siūlomas darbas, tačiau darbdaviai, pamatę jo fizinę negalią, atsisakydavo darbą suteikti. Savarankiškai jokio darbo neieško, neįgalumo išmokų negauna, nes nėra susitvarkęs dokumentų dėl socialinių išmokų gavimo. Kaip pats paaiškino, jo sutuoktinė taip pat nedirba, to priežastis – neįgalaus vaiko priežiūra. Šeima pragyvena iš vaikams skirtų socialinių išmokų. VĮ Regitra duomenimis A. Š. yra savo vardu registravęs transporto priemonė SAAB 9-3, jo pirmosios registracijos Lietuvoje metai 2012. Nekilnojamojo turto atsakovas neturi, tai patvirtinama VĮ Registro centro duomenimis. Pastebėtina, kad atsakovo neįgalumą turinti duktė A. lanko vaikų darželį, todėl šis faktas kelia abejonių dėl atsakovo tvirtinimo esą vaiko motina kaip ir jis nedirba, nes prižiūri dukterį.
Teismas dėl atsakovo argumentų esą jis negali teikti didesnio išlaikymo nei 150,00 Eur per mėnesį ir susirasti bet kokio darbo dėl ribotai valdomos kairės plaštakos sprendžia, kad pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti visiškai pateisinamas atsakovo nurodytais argumentais, kadangi asmuo yra nedarbingas 40%. Atsakovas niekuo nepatvirtino, kad nuo patirtos traumos praėjus jau septyneriems metams jis darbo ieškojosi ir jam visada būdavo atsakyta. Taip reikšminga yra tai, kad atsakovas nėra pasirūpinęs savo socialinėmis garantijomis, teikiamomis valstybės, kas leidžia daryti išvadą apie didelį nerūpestingumą ir neatsakingumą tiek savo, tiek išlaikytinių atžvilgiu. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas byloje naudojosi advokato teisine pagalba ir nors neteikė į bylą įrodymų apie patirtas šiam tikslui išlaidas, tačiau akivaizdu, kad jos buvo, kai tuo tarpu esat itin blogai asmens turtinei padėčiai galėjo naudotis valstybės teikiama garantuojama teisine pagalba, kaip tą padarė ieškovė.
Įvertinus šalių paaiškinimus ir rašytinius į bylą pateiktus dokumentus konstatuojama, kad šalių turtinė padėtis yra labai panaši, t. y. jie abu turi po du išlaikytinius vaikus, bent kiek reikšmingesnio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra sukaupę, tačiau atsakovo galimybės teikti išlaikymą vaikui yra ribotos dėl nepilno darbingumo. Taip pat pastebėtina, kad išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Konstatuojama, kad atsakovas turi sąlygas teikti didesnį išlaikymą sūnui nei yra priteista 2014 metais teismo nutartimi, todėl priteistinas išlaikymas iš tėvo padidintinas iki maksimalių jo galimybių, įvertinamų atsižvelgiant į jo darbingumo lygį, ir nustatomas po 160,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2021-09-27 iki vaiko pilnametystės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei reiškiant ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, ji nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jai buvo teikiama nemokama teisinė pagalba. Sutinkamai su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022-04-12 pažyma Nr. (12.33 r)PT-2952 valstybės patirtos išlaidos antrinei teisinei pagalbai apmokėti sudaro 232,48 Eur.
Iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio suma atitinkanti ieškinio sumą dėl padidėjusio išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis apskaičiuojant pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Ji per metus sudaro 1051,08 Eur ((160,00-72,41)x12=1051,08). Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 32,00 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,62 Eur, jos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei priteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Padidinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-898-652/2014 priteistą išlaikymą A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti naują išlaikymo dydį - priteisti iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos 2021-09-27 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nepilnamečio motiną L. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, pritaikytas 2021-09-28 civilinėje byloje Nr. e2-5607-470/2021, panaikinti sprendimui įsiteisėjus.
Priteisti iš A. Š., a .k. (duomenys neskelbtini) valstybei
-232,48 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus 48 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą),
-32,00 Eur žyminio mokesčio (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį –žyminis mokestis,
-6,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį –bylinėjimosi išlaidos).
Sprendimą vykdyti skubiai.
Dėl sprendimo per 30d. gali būti duodamas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Snaigė Juknevičienė