Civilinė byla Nr. e2-775-1097/2025        

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00621-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.3.2; 3.4.4.5.3; 3.4.4.9; 3.4.4.13

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria patenkintas nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovinga“ skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OSA“ 2025 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       2022 m. lapkričio 15 d. įvyko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „OSA“ (toliau – ir Bendrovė) kreditorių susirinkimas, kuriame nuspręsta vykdyti Bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. 2023 m. balandžio 6 d. įvykęs kreditorių susirinkimas Bendrovės nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankrovinga“ (toliau – ir nemokumo administratorė).  

2.       2025 m. gegužės 8 d. įvyko Bendrovės kreditorių susirinkimas (toliau – ir Susirinkimas), kuriame dalyvavo kreditorius J. U. (toliau – ir kreditorius), turėjęs 100 proc. balsavimo kreditorių susirinkime teisių. Susirinkime priimti sprendimai šiais klausimais: 1) patvirtinta susirinkimo darbotvarkė; 2) išrinktas susirinkimui sekretoriaujantis asmuo; 3) išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas; 4) nutarta reikalauti iš nemokumo administratorės atlyginti Bendrovei padarytą 713,77 Eur žalą, o jei reikalavimas dėl žalos atlyginimo nebus įvykdytas – pavesta kreditorių susirinkimo pirmininkui ar paskirtam asmeniui kreiptis į teismą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) dėl nemokumo administratorės veiksmų įvertinimo. Susirinkimo protokole paaiškinta, kad Bendrovė turėjo 1 335,65 Eur reikalavimo teisę, tačiau nemokumo administratorė pardavė ją už 700 Eur. Vykdydama skolą, naujajam kreditoriui skolininkė sumokėjo 1 413,77 Eur,  todėl dėl nemokumo administratorės veiksmų Bendrovė patyrė 713,77 Eur žalos; 5) nutarta įpareigoti nemokumo administratorę „ne vėliau kaip iki šaukiamo susirinkimo dienos“ pateikti kreditorių susirinkimui rašytinę veiklos ataskaitą, sprendime įvardinant, kokia informacija turi būti joje nurodyta; 6) nutarta įpareigoti nemokumo administratorę teikti veiklos ataskaitą kreditoriams kas 3 mėnesius, sprendime nurodant, kokia informacija turi būti joje nurodyta; 7) nutarta įpareigoti nemokumo administratorę nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. gegužės 12 d., nutraukti visas galiojančias sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis Bendrovės vardu (išskyrus bankus, VMI, VSDFV), įskaitant, bet neapsiribojant, teisinių paslaugų (advokatų atstovavimo) sutartį, kuriose nemokumo administratorė nėra gavusi išankstinio kreditorių susirinkimo pritarimo dėl tos atitinkamos sutarties sudarymo; jeigu nemokumo administratorė per nustatytą terminą šių sutarčių nenutraukia, laikoma, kad visos sutartys yra negaliojančios; 8) nustatyta, kad nuo šio nutarimo priėmimo dienos administratorė Bendrovės vardu negali sudaryti jokių naujų sutarčių be aiškaus kreditorių susirinkimo pritarimo, gauto teisėtai sušauktame kreditorių susirinkime balsavimo metu, taip pat nurodyta, jog administratorė privalo pateikti sutarties projektą, pagrindimą ir sąlygas prieš šaukiant susirinkimą; 9) nutarta įpareigoti bankroto administratorę iki 2025 m. balandžio 29 d. pateikti visus banko sąskaitų išrašus nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, iš kurių matytųsi visos išmokos, susijusios su administravimo išlaidomis, įskaitant atlyginimą administratorei; 10) nutarta įpareigoti bankroto administratorę nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. gegužės 12 d., atsiimti visus Bendrovės vardu teismuose pareikštus ieškinius, kurie buvo inicijuoti administratorės be kreditorių susirinkimo pritarimo ir kurie neatneša realios ekonominės ar teisinės naudos įmonei; nustatyta, kad šis kreditorių susirinkimo sprendimas įsigalioja iš karto nuo jo priėmimo momento, ir galioja iki kol klausimas dėl ieškinių tikslingumo nebus galutinai išspręstas kreditorių susirinkime; 11) nutarta patvirtinti Bendrovės bankroto administravimo išlaidas bendrai ne didesnei kaip 1 500 Eur sumai visam bankroto procesui; nustatyti, kad ši suma gali būti koreguojama tik kreditorių susirinkimo nutarimu, o bet kokie papildomi administravimo išlaidų padidinimai galimi tik iš anksto gavus kreditorių susirinkimo pritarimą; 12) nustatyta, kad nemokumo administratorė neturi teisės gauti jokio atlyginimo, įskaitant avansus, išmokas ar kitokius apmokėjimus už administravimo veiklą iki tol, kol bus pateikta ir patvirtinta galutinė bankroto administravimo ataskaita ir bus aiškiai apskaičiuotas galutinis atlyginimo dydis, o kreditorių susirinkimas balsų dauguma priims sprendimą dėl jo patvirtinimo.

3.       2025 m. gegužės 26 d. nemokumo administratorė pateikė skundą dėl Bendrovės kreditorių 2025 m. gegužės 8 d. susirinkimo sprendimų, prašydama pripažinti negaliojančiais ir panaikinti susirinkimo sprendimus visais darbotvarkės klausimais, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nemokumo administratorė argumentavo, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, susiję su kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimu, nes Susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 46 straipsnyje nustatytą kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką: administratorei nebuvo pateiktas prašymas sušaukti Bendrovės kreditorių susirinkimą, todėl kreditorius neįgijo teisės sušaukti susirinkimo. Pažeidus susirinkimo sušaukimo tvarką, naikintini ir Susirinkime priimti sprendimai 1, 2, 3, 13 klausimais.  

5.       Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad Susirinkimo sprendimai neteisėti savo turiniu. Susirinkimo sprendimas 4 klausimu naikintinas, kaip nepriskirtas spręsti kreditorių susirinkimo kompetencijai ir dėl jo nepagrįstumo. Sprendimas 5 klausimu naikintinas, nes JANĮ nenumato nemokumo administratoriui pareigos rengti ir (pa)teikti nurodytos ataskaitos prieš šaukiamą kreditorių susirinkimą, prašoma pateikti ataskaitą neapibrėžto turinio klausimais; sprendimu prašoma įpareigoti nemokumo administratorę pateikti kreditoriui informaciją, kurią jis jau turi ir (ar) apie kurią žino, pateikti paaiškinimus dėl jo ir nemokumo administratorės tarpusavio komunikacijos. Sprendimas 6 klausimu naikintinas, nes JANĮ nenustato nemokumo administratoriaus pareigos rengti ir teikti tokio turinio ataskaitų kas 3 mėnesius. Sprendimai 7 ir 8 klausimais naikintini, nes prieštarauja teisės normoms ir teismų praktikai, pagal kurią JANĮ 44 straipsnis nesuteikia teisės kreditoriams nuspręsti, su kokiais konkrečiais paslaugų tiekėjais bendrovės nemokumo administratorius gali sudaryti paslaugų ar kitas sutartis. Sprendimas 9 klausimu naikintinas, nes kreditorius turi galimybę gauti banko sąskaitos išrašą, pateikdamas nemokumo administratorei prašymą dėl informacijos pateikimo, be to, sprendimas pažeidžia Bendrovės kreditorių, kaip visumos, interesus tuo aspektu ir pagrindu, kad kreditorius šiuo sprendimu, kreditorių susirinkimo forma, priėmė sprendimą įpareigoti ateityje galinčius pasikeisti Bendrovės kreditorius (kreditorių susirinkimą). Sprendimas 10 klausimu naikintinas, nes prieštarauja teismų praktikai, pagal kurią kreditorių susirinkimas negali priimti teismo paskirtam nemokumo administratoriui valdingų sprendimų, kurie ribotų nemokumo administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant bendrovės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. kreditoriai negali įpareigoti bendrovės nemokumo administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose ir pan. Sprendimas 11 klausimu naikintinas, nes yra tiesiogiai susijęs su nemokumo administratorės teisėmis ir interesais, o Susirinkimas sušauktas pažeidžiant jo šaukimo tvarką; jau šiuo metu patirtos sąnaudos Bendrovės bankroto procese viršija 1 500 Eur sumą, vien išlaidos teisinėms paslaugoms sudaro 3 714,60 Eur. Sprendimas 12 klausimu naikintinas, nes pažeidžia teisėtus nemokumo administratorės interesus ir prieštarauja teisės normoms, teismų praktikai: JANĮ nenumato, kad atlyginimas nemokumo administratoriui gali būti nemokamas iki pat galutinės bankroto administravimo ataskaitos patvirtinimo. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1581-562/2025 atmetė skundą dėl Bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtintas 3 650 Eur bazinis nemokumo administratorės atlyginimas už visą Bendrovės bankroto procesą.

6.       Atsiliepime kreditorius J. U. prašė atmesti nemokumo administratorės skundą kaip nepagrįstą, palikti galioti visus 2025 m. gegužės 8 d. Susirinkimo metu priimtus sprendimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi bankrutuojančios UAB „OSA“ nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ skundą tenkino ir panaikino Bendrovės 2025 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimus visais susirinkimo darbotvarkės klausimais.

8.       Teismas sutiko su nemokumo administratore, kad sušaukiant Susirinkimą buvo pažeista JANĮ nustatyta bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių susirinkimo šaukimo tvarka. Teismas nustatė, kad Susirinkimą asmeniškai sušaukė vienintelis Bendrovės kreditorius J. U., dėl Susirinkimo sušaukimo jis nesikreipė į nemokumo administratorę ir nepateikė jai dokumentų, kuriuos turi pateikti asmuo, reikalaujantis sušaukti kreditorių susirinkimą, kaip tai numatyta JANĮ 46 straipsnyje (straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad kreipimasis į nemokumo administratorę dėl Bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimo buvo išreikštas 2025 m. kovo 18 d. Bendrovės kreditorių susirinkime, nes iš susirinkimo protokolo nustatė, jog susirinkime kreditoriai tik pasiūlė kitame susirinkime svarstytinus klausimus, tačiau nebuvo priimtas sprendimas 2025 m. gegužės 8 d. šaukti kitą susirinkimą. Teismas nustatė, kad kreditoriaus ir nemokumo administratorės santykiai yra konfliktiški, o kreditoriaus pasiūlyti 2025 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimai iš esmės susiję tik su nemokumo administratorės teisėmis ir pareigomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad padaryti pažeidimai turi esminę reikšmę Susirinkime priimtų sprendimų (ne)teisėtumui, todėl Susirinkime priimti sprendimai yra naikintini vien dėl JANĮ 46 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo procedūros nesilaikymo.

9.       Teismas nusprendė, kad 4-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas naikintinas, nes prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgdamas į tai, kad kreditoriaus ir nemokumo administratorės santykiai yra konfliktiški, teismas nurodė, kad J. U., būdamas vieninteliu Bendrovės kreditoriumi, gali blokuoti ar pripažinti neteisėtais ir teisės aktams neprieštaraujančius administratorės veiksmus. Dėl šios priežasties, tam tikri klausimai, įskaitant galimos žalos padarymo (atlyginimo) klausimą, neturėtų būti sprendžiami kreditorių susirinkimo metu (t. y. neturėtų būti priskiriami kreditorių susirinkimo kompetencijai), o turėtų būti sprendžiami teisme ginčo teisenos tvarka. 

10.       Teismas nusprendė, kad 5-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas yra neteisėtas, nes JANĮ nenustato nemokumo administratoriui pareigos rengti ir teikti tokios ataskaitos, be to, sprendimu prašoma pateikti atsakymus į neapibrėžto turinio klausimus. Kreditoriaus reikalavimas informuoti jį apie tai, apie ką šis jau žino, neatitinka protingumo principo reikalavimo.

11.       Teismas nusprendė, kad 6-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas yra neteisėtas, nes JANI nenustato nemokumo administratoriui pareigos rengti ir teikti priimtame sprendime nurodyto turinio ataskaitų kas 3 mėnesius.

12.       Teismas nusprendė, kad 7-uoju ir 8-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimais priimti sprendimai yra neteisėti, nes jais kreditorius iš esmės nutarė pats per kreditorių susirinkimą įgyvendinti imperatyviai įstatymo tik nemokumo administratoriui priskirtas funkcijas. JANĮ nesuteikia teisės kreditoriams nuspręsti, su kokiais konkrečiais paslaugų tiekėjais bendrovės nemokumo administratorius gali sudaryti paslaugų ar kitas sutartis. Aplinkybė, jog administratoriaus ir konkretaus kreditoriaus (kreditorių grupės) nuomonės dėl konkrečių sutarčių sudarymo su konkrečiais subjektais nesutampa, nereiškia, jog administratorius netinkamai atstovauja bankrutuojančią įmonę.

13.       Teismas nusprendė, kad 10-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas yra neteisėtas, nes kreditorių susirinkimas neturėjo teisės įpareigoti administratorės atsiimti visų teismuose pareikštų ieškinių. Pagal teismų praktiką kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises, negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose. Kreditorių nutarimai tokio pobūdžio klausimais įmonės administratoriaus galėtų būti vertinami tik kaip rekomendaciniai, o ne įpareigojantys.

14.       Teismas nusprendė, kad 11-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas yra neteisėtas, nes yra tiesiogiai susijęs su nemokumo administratorės interesais, o administratorė nebuvo informuota apie vyksiantį Susirinkimą. Sprendimu siekiama patvirtinti 1 500 Eur bankroto administravimo išlaidų sumą visam bankroto procesui, tačiau jau šiuo metu bankroto procese patirta 3 714,60 Eur vien tik teisinių paslaugų išlaidų. Taigi, 1 500 Eur administravimo išlaidų visam bankroto procesui nustatymas neatitinka patirtų išlaidų bei pažeidžia administratorės interesus.

15.       Teismas nusprendė, kad 12-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas yra neteisėtas, nes pažeidžia teisėtus administratorės interesus ir prieštarauja bankroto procesą reglamentuojančioms teisės normoms. JANĮ nenumato, kad atlyginimas nemokumo administratoriui gali būti nemokamas iki pat galutinės bankroto administravimo ataskaitos patvirtinimo. Teismas pažymėjo, kad 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovės kreditorių susirinkimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą, kuriuo nustatė administratorei 3 650 Eur bazinio atlygio sumą už visą Bendrovės bankroto proceso administravimą. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1581-562/2025 atmetė skundą dėl sprendimo, kuriuo buvo paskirtas 3 650 Eur bazinis atlygis. Dėl to bent jau šis aiškiai nustatytas 3 650 Eur bazinis atlygis nebegali būti keičiamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Atskiruoju skundu kreditorius J. U. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir priimti naują – atmesti nemokumo administratorės UAB „Bankrovinga“ skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas neišnagrinėjo ginčo esmės, apsiribojo formaliu kreditorių susirinkimo procedūrų įvertinimu, vadovavosi tik nemokumo administratorės pozicija, neatsižvelgė į kreditorių argumentus bei interesus, bylos medžiagą; teismas neatskleidė, kokie Bendrovės ir kreditoriaus interesai yra pažeisti. 

16.2.                      Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad Susirinkime buvo sprendžiami būtini klausimai dėl administratorės piktnaudžiavimo ir žalos Bendrovei atlyginimo. Teismo išvada, kad kreditorius „pats įgyvendino įstatymo imperatyviai administratoriui priskirtas funkcijas“ ir dėl to Susirinkimo sprendimai negalioja, iškraipo JANĮ nuostatas, pagal kurias kreditorių susirinkimui tenka prioritetinė valia spręsti įmonės nemokumo klausimus, administratorius privalo įgyvendinti kreditorių priimtus nutarimus, o ne atvirkščiai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kreditoriai neturi jokios valios, o visus sprendimus priima tik bankroto administratorius. Tokia teismo pozicija prieštarauja neteisminio bankroto procedūros esmei, kreditorių autonomijos principui ir teismų išaiškinimams, jog administratorius privalo veikti kreditorių, o ne savo, interesais.

16.3.                      Skunde dėl Susirinkimo nutarimų panaikinimo nemokumo administratorė nenurodė ir teismas nenustatė, kokios nemokumo administratorės teisės ar interesai buvo pažeisti. Jeigu ir buvo padaryti kokie tai procedūriniai netikslumai šaukiant Susirinkimą, jie galėjo būti lengvai išspręsti, jeigu administratorė būtų bendradarbiavusi. Netikslumai yra formalaus pobūdžio ir neturėjo įtakos nei Susirinkimo įvykimui, nei jo rezultatų teisėtumui, nes Susirinkimą inicijavo kreditorius, turintis teisę tai daryti, visi kreditoriai buvo tinkamai informuoti, balsavime dalyvavo pakankamas kreditorių kiekis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net jei ir konstatuojamas tam tikras procedūros formos pažeidimas, sprendimas neturi būti naikinamas, jei pažeidimas neturėjo įtakos jo turiniui ar teisėtumui.

16.4.                      Nemokumo administratorius turi veikti sąžiningai ir rūpestingai. Paskirta nemokumo administratorė neteikia ataskaitų, neatsako į elektroninius laiškus, neprotokoluoja kreditorių keliamų klausimų, neatsako į klausimus nei žodžiu, nei raštu.

16.5.                      2025 m. kovo 18 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo metu Bendrovės kreditoriai paprašė, kad artimiausiu metu (per mėnesį) būtų sukviestas susirinkimas, ir išvardino, kokie klausimai būtų įtraukti į darbotvarkę. Nemokumo administratorė neprieštaravo. Tai patvirtina kreditoriaus surašytas 2025 m. kovo 18 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo protokolas. Nemokumo administratorės surašyto 2025 m. kovo 18 d. susirinkimo protokolo kreditorius nepasirašė, nes nemokumo administratorė neprotokoluoja svarbių klausimų. Kreditorius 2025 m. balandžio 17 d. kreipėsi į nemokumo administratorę su medžiaga, reikalinga Bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimui. 2025 m. balandžio 23 d. buvo pakartotinis kvietimas. AVNT 2025 m. balandžio 22 d. ir 2025 m. balandžio 28 d. pateikti prašymai, kad primintų ir įpareigotų nemokumo administratorę dalyvauti Susirinkime. Taigi, administratorė tinkamai informuota apie Susirinkimą ir jo sušaukimo procedūra nepažeista.  

16.6.                      Bankroto procese ne teismo tvarka visus sprendimus priima kreditoriai. Kreditoriai turi teisę įpareigoti atlikti procesinius veiksmus, rinkti informaciją, kontroliuoti šalių veiksmus. Teismas negali už kreditorius priimti sprendimų, negali keisti daugumo kreditorių išreikštos valios. Tai reikštų kreditorių autonomijos principo pažeidimą.

16.7.                      Teismo išvada dėl 4-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu priimto sprendimo nepagrįsta, nes pagal JANĮ kreditorių susirinkimas turi teisę, be kita ko, nagrinėti ir vertinti nemokumo administratoriaus veiklą, reikalauti jo ataskaitų, pateikti siūlymus dėl jo keitimo ir veiklos ribojimo. Kreditoriai turi teisę reikalauti juridiniam asmeniui padarytos žalos atlyginimo. Kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimą dėl žalos padarymo fakto konstatavimo ir įpareigojimo administratoriui ją atlyginti ar kreiptis dėl to į teismą. Toks sprendimas nėra galutinė teisinė atsakomybė, bet tai yra teisėta pretenzijos inicijavimo ir kreditorių valios išraiškos forma – administratorius privalo tokią valią gerbti, o ne ją blokuoti.

16.8.                      Teismo išvada dėl 5-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu priimto sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsta. Kreditorių susirinkimo teisė reikalauti iš juridinio asmens bankroto administratoriaus jo veiklos ataskaitų įtvirtinta įstatyme ir yra imperatyvi. Nemokumo administratorius veikia kaip įmonės atstovas pavedimo pagrindu, todėl neturi diskrecijos nuspręsti, ar gali ne(į)vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimų.

16.9.                      Teismo išvada dėl 6-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu priimto sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsta. Nemokumo administratorė iki šiol nėra pateikusi savo veiklos ataskaitos. Kreditorių teisė periodiškai gauti nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitas įtvirtinta įstatyme. Kreditoriai turi teisę kontroliuoti nemokumo administratoriaus veiklą nuosekliai ir periodiškai, neapsiribojant vienkartiniais epizodais.

16.10.                      Teismo išvada dėl 7-uoju ir 8-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimais priimtų sprendimų neteisėtumo nepagrįsta. Ginčijami sprendimai yra pagrįsti, priimti siekiant nedidinti ir taip jau administratorės Bendrovei padarytos žalos. Kreditoriai turi teisę spręsti dėl įmonės turto ir sutarčių vykdymo. Kreditoriai turi teisę įpareigoti administratorių nutraukti sutartis, kurios sukelia finansines prievoles, ir atsisakyti nebūtinų paslaugų, kurių įmonė negali apmokėti. Administratorius neturi teisės didinti įmonės skolų per nepagrįstus ar nebūtinus įsipareigojimus, nes tai prieštarauja nemokumo proceso tikslams.

16.11.                      Teismo išvada dėl 9-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu priimto sprendimo neteisėtumo yra nepagrįst

16.12.                      Teismo išvada dėl 10-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu priimto sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsta. Nemokumo administratorė Bendrovės vardu pareiškė nepagrįstus ieškinius, siekdama padidinti Bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidas ir iš to pasipelnyti. Nemokumo administratorė negalėjo paaiškinti, kaip pareikštais ieškiniais ji gina kreditorių ir Bendrovės interesus, o ieškinius pareiškė be kreditorių pritarimo. Paaiškėjo schema, kad nemokumo administratorė siekia sau naudos su trečiaisiais asmenim ir advokatais. Kreditoriai turi teisę spręsti, ar administratorius gali reikšti ieškinį, taip pat ir įpareigoti administratorių atsisakyti pareikšto ieškinio. Ieškinių reiškimas ir atsisakymas – tai bankroto proceso dalis, kuri yra pavaldi kreditorių valiai. Administratorius negali veikti savo nuožiūra, kai yra išreikšta daugumos kreditorių pozicija.

16.13.                      Teismo išvada dėl 11-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu priimto sprendimo neteisėtumo yra nepagrįst

16.14.                      Teismo išvada dėl 12-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu priimto sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsta. Administratorė su advokatais nepagrįstai nori gauti atlyginimą tik už buvimą administratoriumi, o ne už veiklos rezultatus. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi panaikino 2024 m. gruodžio 31 d. kreditorių susirinkimo sprendimo dalį dėl bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos ir šį klausimą grąžino kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

17.       Atsiliepime Bendrovės nemokumo administratorė UAB „Bankrovinga“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nemokumo administratorės vertinimu, apeliantas argumentų ir (ar) duomenų, kurie sudarytų pagrindą daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nepateikė. Pritardama teismo išvadoms, administratorė papildomai nurodo, kad žalos padarymo faktą gali konstatuoti tik teismas, kreditorių susirinkimui tokia kompetencija, kaip ir teisė reikalauti žalos atlyginimo kreditorių susirinkimo sprendimo pagrindu, nėra suteikta. Nei teisinis reglamentavimas, nei teismų praktika nesuteikia kreditoriams teisės įpareigoti nemokumo administratorių nutraukti sutartis. Apelianto nurodomos JANĮ nuostatos neįtvirtina apelianto nurodomo reglamentavimo, t. y. kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti, ar administratorius gali reikšti ieškinį, įpareigoti atsisakyti pareikšto ieškinio. Apelianto skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir cituojamas joje pateiktas išaiškinimas, kad ieškinių reiškimas ir atsisakymas – „tai bankroto proceso dalis, kuri yra pavaldi kreditorių valiai. Administratorius negali veikti savo nuožiūra, kai yra išreikšta daugumos kreditorių pozicija“ – neegzistuoja. Apelianto teiginiai, kad nemokumo administratorė neteisėtai išsimokėjo bazinio atlygio dalį ir turi grąžinti šias lėšas, nėra susiję su sprendžiamu klausimu dėl 2025 m. gegužės 8 d. Susirinkime priimtų sprendimų (ne)teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19.       JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020). Taigi, pagal JANĮ 55 straipsnio nuostatas kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022; 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022). Teismų praktikoje pažymima, kad net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

21.       JANĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas. Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų (JANĮ 12 straipsnio 3 dalis). Taigi, bankroto proceso ne teismo tvarka ypatumas tas, kad pagal JANĮ teismo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai atitinkamais klausimais privalo atitikti, be kita ko, JANĮ nustatytą reglamentavimą.

Dėl kreditorių susirinkimo organizavimo tvarkos (ne)pažeidimo ir jo įvertinimo

22.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė skunde dėl Susirinkime priimtų sprendimų argumentavo, kad Susirinkimas buvo surengtas pažeidus JANĮ 46 straipsnyje įtvirtintą kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką, todėl visi jame priimti sprendimai yra naikintini tuo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas tokiai nemokumo administratorės pozicijai pritarė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad nurodyta teismo išvada nepagrįsta.

23.       Pirma, JANĮ 66 straipsnyje įtvirtintos paskirto nemokumo administratoriaus bankroto proceso metu atliekamos funkcijos, tarp jų – šaukti kreditorių susirinkimus ir juose atstovauti juridiniam asmeniui (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kreditorių susirinkimus šaukia ir juose dalyvauja nemokumo administratorius (JANĮ 46 straipsnio 2 dalis).

24.       JANĮ 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę, be kita ko, kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/10 teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (straipsnio 1 dalies 2 punktas). Asmenys, reikalaujantys sušaukti kreditorių susirinkimą, turi pateikti jį sušaukiančiam asmeniui: 1) prašymą, kuriame turi būti nurodyti kreditorių susirinkimo sušaukimo tikslai; 2) pasiūlymą dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės ir datos; 3) siūlomus darbotvarkės klausimų sprendimų projektus (straipsnio 4 dalis). JANĮ 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo sušaukti kreditorių susirinkimą gavimo dienos, jeigu prašyme motyvuotai nesiūloma vėlesnė data.

25.       JANĮ 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo nesušaukia šiame įstatyme nustatytais atvejais ir terminais, kreditorių susirinkimą šaukia kreditorių susirinkimo pirmininkas arba kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (straipsnio 46 dalis).

26.       Antra, JANĮ 45 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas (straipsnio 1 dalis). JANĮ 49 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas (straipsnio 4 dalis); kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos (straipsnio 5 dalis). JANĮ 51 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (straipsnio 1 dalis); kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja (straipsnio 6 dalis).

27.       Įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nemokumo administratoriaus (ne)dalyvavimas nėra reikšmingas vertinant ar, susirinkime yra kvorumas, be to, jis neturi balsavimo teisės kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkime atitinkamais klausimais išreiškiama būtent kreditorių bendra valia. Atsižvelgiant į tai, JANĮ 46 straipsnyje nustatyta kreditorių susirinkimo šaukimo tvarka yra skirta užtikrinti būtent juridinio asmens kreditorių interesus, kad jie būtų tinkamai informuoti apie vyksiančius kreditorius susirinkimus ir, atitinkamai, galėtų tinkamai pasiruošti jiems, dalyvauti juose ir pasisakyti dėl juose priimamų sprendimų. Taigi, šios tvarkos laikymasis yra esminis tuo aspektu, ar (kad) apie vyksiantį juridinio asmens kreditorių susirinkimą tinkamai ir laiku būtų informuoti pirmiausia visi juridinio asmens kreditoriai. Tokį vertinimą patvirtina tai, jog kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimus ir darbotvarkėje nenurodytais klausimais, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja (JANĮ 51 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog aplinkybės, kad kreditorių susirinkimą sušaukė ne nemokumo administratorius, jog jam nebuvo pranešta apie vyksiantį kreditorių susirinkimą ir (ar) nemokumo administratorius jame nedalyvavo, savaime suponuotų tokio susirinkimo ir, atitinkamai, jame priimtų sprendimų neteisėtumą. Kita vertus, nurodyta aplinkybė neturėtų sudaryti prielaidų savavališkai nesilaikyti JANĮ nustatytos kreditorių susirinkimų šaukimo tvarkos ir (ar) paneigti nemokumo administratoriaus teisę dalyvauti kreditorių susirinkime, todėl vertinant, ar buvo padaryti procedūriniai pažeidimai ir ar jie laikytini esminiais, atsižvelgtina į tai, ar kreditorius, sušaukęs kreditorių susirinkimą, veikė sąžiningai ir ar nemokumo administratorius realiai turėjo galimybes žinoti apie šaukiamą susirinkimą ir jame dalyvauti.

28.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad 2025 m. gegužės 8 d. Bendrovės kreditorių susirinkimą sušaukė kreditorius J. U., kuris yra vienintelis likęs kreditorius ir kuriam, atitinkamai, priklauso 100 proc. visų Bendrovės bankroto procese patvirtintų kreditorių reikalavimų. Taigi, apie 2025 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimą, jo dienotvarkę buvo tinkamai informuoti visi Bendrovės kreditoriai, visi jie dalyvavo kreditorių susirinkime; ginčo dėl to, kad būtų pažeistos kokios nors balsavimo procedūros paties susirinkimo metu, nėra.

29.       Byloje taip pat nustatyta, kad kreditorius buvo išreiškęs prašymą nemokumo administratorei dėl susirinkimo šaukimo ir, tuo pačiu, nemokumo administratorė buvo informuota apie (į)vyksiantį Bendrovės kreditorių susirinkimą. Bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. balandžio 17 d. kreditorius elektroniniu laišku dėl kreditorių susirinkimo kreipėsi į nemokumo administratorę informuodamas, kad „<...> kreditorius, iniciatorius J. U., nesulaukęs administratoriaus kreditorių susirinkimo sušaukimo, kaip buvo nutarta 2025-03-18 kreditorių susirinkime, siunčia UAB „Bankrovinga“ administratoriaus įgaliotam asmeniui pranešimą su balsavimo biuleteniu ir priedais dėl UAB „OSA“ kreditorių susirinkimo 2025-05-05, 10 val. adresu Laisvės pr. 115A-57, Vilnius“; taip pat prie laiško pridėdamas priedus, be kita ko: ,,Pranešimą dėl susirinkimo“, „Kreditoriams informacijos teikimo tvarka“, „Balsavimo raštu biuletenis nutarimo projektai ir pastabos <...>“, kt. (e. t. 1, b. l. 18). 2025 m. balandžio 23 d. nemokumo administratorė pakartotinai buvo informuota apie ketinamą įvykdyti Bendrovės kreditorių susirinkimą, be kita ko, kreditorius pakartotinai išreiškė prašymą organizuoti kreditorių susirinkimą (e. t. 1, b. l. 52). Kreditorius Pranešime elektroniniu laišku nurodė: „<...> administratorius P. B., kaip buvo nutarta 2025-03-18, artimiausiu metu nesušaukė kreditorių susirinkimo <...>. Administratoriaus pakartotinai prašau sukviesti kreditorių susirinkimą 2025-05-08 15 val. <...> pagal administratoriui jau pateiktą darbotvarkę ir lydinčius dokumentus. Esant reikalui, administratoriui pateiksiu ir papildomus dokumentus iki susirinkimo dienos. Perkeliu susirinkimo datą trims dienom vėliau. Administratorius P. B. kviečiamas atvykti į susirinkimą <...>“. Iš pačios nemokumo administratorės pateiktų duomenų (e. t. 1, b. l. 52) matyti, kad nemokumo administratorė išsaugojo nurodytą kreditoriaus laišką 2025 m. balandžio 23 d. 18.56 val., 7 minutės po laiško gavimo, taigi, prašymą ir informaciją dėl kreditorių susirinkimo šaukimo gavo likus bent dviem savaitėms iki susirinkimo (į)vykimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nemokumo administratorė būtų atsakiusi kreditoriui. Pagal bylos duomenis, nemokumo administratorė kreipėsi į kreditorių tik 2025 m. gegužės 27 d., pateikdama kreditoriui Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. pranešimą dėl priimto nemokumo administratorės skundo ir atsiliepimo į jį pateikimo (e. t. 1, b. l. 88). Ši aplinkybė reikšminga, atsižvelgiant į tai, kad viena iš kreditoriaus nurodomų pretenzijų yra nemokumo administratorės nebendradarbiavimas, nekomunikavimas.

30.       Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2025 m. gegužės 8 d. Susirinkimas ir, atitinkamai, jame priimti sprendimai, vertintini kaip neteisėti dėl pažeistos kreditorių susirinkimo šaukimo tvarkos. Bylos medžiaga leidžia nustatyti, kad nemokumo administratorė nekomunikavo su kreditoriumi, kuris reiškė prašymus dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, nedalyvavo Susirinkime savo valia, apie Susirinkimą jai buvo žinoma. Šaukiant kreditorių susirinkimą nebuvo pažeisti jokių kreditorių interesai ir (ar) teisės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai šaukiant kreditorių susirinkimą, dėl kurių 2025 m. gegužės 8 d. Susirinkimas ir, atitinkamai, jame priimti visi sprendimai (nutarimai), turėtų būti laikomi neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad priešinga pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta.

31.       Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šaukiant 2025 m. gegužės 8 d. Bendrovės kreditorių susirinkimą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie galėjo savaime lemti Susirinkime priimtų sprendimų neteisėtumą, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl Susirinkimo sprendimų darbotvarkės 1, 2, 3, 13 klausimais, kuriuos teismas, tenkindamas skundą, panaikino vien tuo pagrindu, jog buvo pažeista Susirinkimo šaukimo tvarka, naikintina, dėl šios dalies priimant naują procesinį sprendimą – atmesti nemokumo administratorės skundo reikalavimus panaikinti Susirinkimo darbotvarkės 1, 2, 3, 13 klausimais priimtus sprendimus.

Dėl Susirinkimo sprendimo 4-uoju darbotvarkės klausimu

32.       Ginčijamu Susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu nuspręsta reikalauti iš nemokumo administratorės atlyginti Bendrovei padarytą 713,77 Eur žalą.

33.       JANĮ 44 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę, be kita ko, spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą (JANĮ 44 straipsnio 10 punktas). JANĮ 43 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditoriai turi teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės (JANĮ 43 straipsnio 5 punktas).

34.       Įvertinus teisinio reglamentavimo turinį, darytina išvada, kad įstatyme tiesiogiai įtvirtinta, jog kreditorių susirinkimas ir kreditoriai turi teisę vertinti paskirto nemokumo administratoriaus veiksmus ir spręsti, ar, jų vertinimu, nemokumo administratorius tinkamai vykdė savo pareigas, taip pat dėl to, ar nemokumo administratoriaus (ne)veikimas padarė kreditoriams žalos. Atskirajame skunde apeliantas iš esmės teisingai nurodo, kad kreditorių susirinkimas turi teisę priimti sprendimą dėl žalos padarymo fakto konstatavimo, jei toks yra kreditorių vertinimas, ir įpareigojimo administratoriui ją atlyginti, o šiam tokios pretenzijos neįvykdžius – kreiptis dėl to į teismą. Kaip pagrįstai teigia apeliantas, tokio pobūdžio kreditorių vertinimas nėra galutinis klausimo dėl žalos atlyginimo sprendimas, o kreditorių administratoriui teikiama išankstinė pretenzija, kuri, jos netenkinus, gali būti įgyvendinta kreipiantis dėl žalos atlyginimo į teismą.

35.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas tenkino nemokumo administratorės skundą ir panaikino Susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą, naikintina kaip nepagrįsta ir ribojanti kreditorių įstatyme įtvirtintas teises; dėl šios dalies priimtinas naujas procesinis sprendimas – nemokumo administratorės skundo reikalavimą atmesti.

Dėl Susirinkimo sprendimų 5-uoju, 6-uoju, 9-uoju darbotvarkės klausimais

36.       Susirinkimo darbotvarkės 5-uoju klausimu nutarta įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip iki šaukiamo susirinkimo dienos pateikti kreditorių susirinkimui rašytinę veiklos ataskaitą, sprendime nurodant, kokia informacija joje turi būti nurodyta; 6-uoju klausimu nutarta įpareigoti nemokumo administratorę teikti veiklos ataskaitą kreditoriams kas 3 mėnesius; 9-uoju nutarta įpareigoti nemokumo administratorę pateikti iki 2025 m. balandžio 29 d. visus banko sąskaitų išrašus. Šie Susirinkime priimti sprendimai iš esmės yra sprendimai dėl įpareigojimo (nurodymo) nemokumo administratorei pateikti kreditoriui atitinkamą informaciją. Informacijos teikimas bankroto procese patvirtintiems juridinio asmens kreditoriams, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra vienas iš JANĮ reglamentuotų klausimų.

37.       JANĮ 43 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę, be kita ko, gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus (JANĮ 43 straipsnio 4 punktas). JANĮ 44 straipsnyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę, be kita ko, nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų, teikimo kreditoriams tvarką (JANĮ 44 straipsnio 6 punktas).

38.       Teisės doktrinoje aiškinama, kad veiksmingas kreditorių teisių įgyvendinimas nemokumo procese galimas tik tada, kai kreditoriai žino savo teisėms įgyvendinti reikšmingą informaciją. Įmonių nemokumo teisėje pripažįstamas poreikis užtikrinti efektyvų kreditorių dalyvavimą šiame procese. Kreditoriai gali teikti patarimus ir pagalbą skolininkui, stebėti nemokumo administratoriaus veiksmus, ar nėra piktnaudžiaujama procesu, ir pan. Kreditorių galimybės dalyvauti įmonės bankroto procese ir jų teisių apimtis priklauso nuo pasirinkto nemokumo proceso modelio. Kreditorių funkcijoms tinkamai įgyvendinti itin svarbu užtikrinti tiesioginį ar netiesioginį (pavyzdžiui, per kreditorių komitetą) reikšmingos, aktualios ir tikslios informacijos teikimą. Todėl kreditoriai nemokumo procese bet kuriuo metu gali prašyti skolininko ar nemokumo administratoriaus pateikti reikšmingą ir būtiną informaciją viso proceso metu (Jokubauskas, R. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Księgarnia akademicka. P. 126, 127). Iš esmės toks pat aiškinimas pateikiamas ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kreditoriams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais ir tai leidžia susidaryti teisingą nuomonę apie įmonės būklę bei priimti sprendimus dėl tolesnio proceso eigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-225- 450/2019). Teisė gauti informaciją yra aiškinama teisės normų, reglamentuojančių bankroto tikslus, kreditorių teisių apimtį bei jų reikalavimų gynimo būdus, kontekste, todėl turėtų apimti ne tik tiesioginę informaciją, susijusią su bankroto bylos procesine eiga, bet ir kitą teisiškai reikšmingą informaciją, susijusią su nagrinėjama bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).

39.       Kreditorių susirinkimas turi nustatyti informacijos kreditoriams teikimo tvarką, kuri turi būti suderinama su veiksmingo nemokumo proceso tikslu ir kreditorių lygiateisiškumo principu. Informacijos teikimo kreditoriams tvarka turi būti aiški, konkreti, negali reikalauti neproporcingų išlaidų (Jokubauskas, R. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Księgarnia akademicka. P. 129). Kreditorių teisė nustatyti informacijos teikimo tvarką yra kreditorių autonomijos išraiška (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428-330/2018).

40.       Nemokumo administratorius turi laikytis kreditorių susirinkimo nustatytos informacijos teikimo tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1834/2014) (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tarpusavio pagarbos ir bendradarbiavimo reikalavimas reiškia, kad bankroto administratorius, gavęs pagrįstą kreditoriaus prašymą suteikti tam tikrą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, turėtų juos pateikti, jei toks pateikimas nėra neproporcingai sudėtingas, lyginant su tuo atveju, kai prašomų dokumentų gavimu pasirūpintų pats kreditorius. Bankroto administratorius neturi vykdyti neteisėtų ir nepagrįstų prašymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1117/2012).

41.       Įstatyme nereglamentuojama, per kokį terminą bankroto administratorius turėtų pateikti prašomą informaciją ir nuo kada toks terminas turėtų būti skaičiuojamas. Kiekvienu atveju toks terminas vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bankrutuojančios įmonės bankroto proceso specifiką, esminius proceso principus ir kreditoriaus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2013). Toks terminas turėtų užtikrinti tiek kreditoriaus, tiek bankroto administratoriaus interesus: kreditoriui turi būti užtikrinama efektyvi galimybė pasinaudoti savo teisėmis (visų pirma, atsižvelgiant į trumpus įvairių procesinių sprendimų apskundimo terminus), o bankroto administratoriui toks terminas turėtų būti pakankamas surinkti ir pateikti informaciją (Jokubauskas, R. Kreditorių teisė gauti informaciją įmonių bankroto procese. Mokslo darbai: Teisė, 2019, t. 113. P. 108–122). Pavyzdžiui, AVNT 2020 m. spalio 6 d. paskelbė Informacijos teikimo bankroto procese ir restruktūrizavimo procese pavyzdinės tvarkos aprašą, kuriame numatyta, kad „<...> kreditorių susirinkimas Aprašuose gali nurodyti konkrečią informaciją, kuri, jo manymu, galėtų aiškiai ir objektyviai atskleisti juridinio asmens finansinę būklę ir kurios teikimas, pageidautina, nepareikalautų didelių laiko ir kitų sąnaudų. Jei kreditorių susirinkimo nustatytą informaciją reikalinga rengti renkant informaciją, ją analizuojant, sisteminant ir pan., rekomenduojama nustatyti ir tokios informacijos teikimo periodiškumą, pvz., kad ji teikiama tik kas kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito kalendorinių metų pirmo mėnesio pabaigos <...>“. Apraše pažymima, kad nustatant pateiktinos informacijos apimtį ir pobūdį, neturėtų būti nepagrįstai siaurinama ar plečiama informacijos apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą apimtis, nustatyta JANĮ 32 straipsnio 2 dalyje.

42.       Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas, teismų praktika ir doktrina, patvirtina, kad kreditoriai, kreditorių susirinkimas, turi teisę reikalauti informacijos apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą, nemokumo proceso administravimo išlaidas, ir nustatyti jų teikimo tvarką, kuria, be kita ko, gali būt nustatyta, jog nemokumo administratorius atitinkamą informaciją turi (pa)teikti periodiškai.

43.       Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, įvertinęs Susirinkimo darbotvarkės 5, 6, 9 klausimais priimtų sprendimų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teisėtais, proporcingais ir pagrįstais laikytini šie įpareigojimai: Susirinkimo darbotvarkės 5-uoju klausimu priimtu sprendimu nustatytas įpareigojimas nemokumo administratorei ne vėliau kaip iki šaukiamo susirinkimo dienos pateikti kreditorių susirinkimui rašytinę veiklos ataskaitą, kurioje būtų nurodoma ši informacija: atlikti administravimo veiksmai nuo bankroto bylos iškėlimo dienos; informacija apie visas gautas ir panaudotas lėšas (su banko sąskaitų išrašais); sudarytos sutartys (jeigu tokių buvo), jų pagrindimas ir sąlygos, pateikiamos kartu ir sutartys; visos išmokėtos administravimo išlaidos; informacija apie teisminius procesus, jeigu jie vyksta įmonės vardu ar prieš įmonę, pateikiami visi susiję dokumentai; informacija apie tikrintus sandorius, detaliai nurodant sandorio datą, turinį ir kitą aktualią informaciją.

44.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad, atsižvelgiant į priimtų sprendimų turinį bei formuluotes, nepagrįstais ir pernelyg nekonkrečiais, pirmiau aptartų teiktinos informacijos kriterijų neatitinkančiais, laikytini šie įpareigojimai: 1) darbotvarkės 5-uoju klausimu priimtu sprendimu nustatyti įpareigojimai pateikti informaciją apie priimtą administratoriaus nesuregistruotą UAB „OSA“ dokumentaciją (priedas Nr. 6.1.1); informaciją, kodėl nebuvo atsakyta į el. laiškus ir prašymą nei žodžiu, nei raštu (priedas Nr. 7.4.1); informaciją apie priimtą 2025 m. sausio 29 d. skundą ir įpareigojimą informuoti kreditorius (priedas Nr. 8.2.1). Šie įpareigojimai, kaip iš esmės nurodė ir pirmosios instancijos teismas, neaiškūs ir neapibrėžti, nurodymai formuluojami kaip pretenzijos dėl atitinkamų nemokumo administratorės veiksmų (ne)atlikimo; 2) darbotvarkės 6-uoju klausimu priimtu sprendimu nustatytas įpareigojimas, nes nėra aiškus jo turinys (nėra aiški pateiktina informacija), nors pažymėtina, kad įpareigojimas teikti atitinkamą informaciją tam tikru periodiškumu, kaip nustatyta įpareigojime, savaime nėra negalimas; 3) darbotvarkės 9-uoju klausimu priimtu sprendimu nustatytas įpareigojimas, nes jame nustatytas informacijos pateikimo terminas (iki 2025 m. balandžio 29 d.) buvo suėjęs dar Susirinkimui neįvykus.

45.       Apibendrinant nurodytą, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas, tenkindamas nemokumo administratorės skundą, panaikino 5-uoju susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą, naikintina, atmetant nemokumo administratorės skundą dėl šių nurodytu kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytų įpareigojimų: „įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip iki šaukiamo susirinkimo dienos pateikti kreditorių susirinkimui rašytinę veiklos ataskaitą, kurioje būtų nurodoma ši informacija: atlikti administravimo veiksmai nuo bankroto bylos iškėlimo dienos; informacija apie visas gautas ir panaudotas lėšas (su banko sąskaitų išrašais); sudarytos sutartys (jeigu tokių buvo), jų pagrindimas ir sąlygos, pateikiamos kartu ir sutartys; visos išmokėtos administravimo išlaidos; informacija apie teisminius procesus, jeigu jie vyksta įmonės vardu ar prieš įmonę, pateikiami visi susiję dokumentai; informaciją apie tikrintus sandorius, detaliai nurodant sandorio datą, turinį ir kitą aktualią informaciją“. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl likusių 5-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtu sprendimu nustatytų įpareigojimų, taip pat 6-uoju ir 9-uoju darbotvarkės klausimais priimtų sprendimų, paliktina nepakeista.

Dėl Susirinkimo sprendimų 7-uoju, 8-uoju, 10-uoju darbotvarkės klausimais

46.       Susirinkimo darbotvarkės 7-uoju klausimu nutarta įpareigoti nemokumo administratorę nutraukti galiojančias Bendrovės sutartis su trečiaisiais asmenimis; 8-uoju klausimu nutarta nustatyti, kad nemokumo administratorė be aiškaus kreditorių susirinkimo pritarimo neturi teisės sudaryti jokių naujų sutarčių; 10-uoju klausimu nutarta įpareigoti nemokumo administratorę atsiimti visus Bendrovės vardu teismuose pareikštus ieškinius, kurie buvo pareikšti be kreditorių susirinkimo pritarimo. Pirmosios instancijos teismui tenkinus nemokumo administratorės skundą dėl nurodytų sprendimų panaikinimo, byloje keliamas klausimas dėl paskirto bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratoriaus ir tokio juridinio asmens kreditorių susirinkimo kompetencijos santykio juridiniam asmeniui sudarant sutartis su trečiaisiais asmenimis, atstovaujant juridinį asmenį teisme.

47.       JANĮ 56 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų (straipsnio 1 dalis); juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius (straipsnio 2 dalis). Taigi, paskirtas nemokumo administratorius veikia kaip juridinio asmens valdymo organas. JANĮ įtvirtinta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu, be kita ko, atlieka šias funkcijas: įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas; valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka; gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus; imasi priemonių skoloms išieškoti iš juridinio asmens skolininkų; ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus, organizuoja juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymą (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8, 9 punktai). Bankroto proceso ne teismo tvarka ypatumas tas, kad pagal JANĮ teismo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, nemokumo administratorius vykdant juridinio asmens bankroto procedūrą nėra tik juridinio asmens kreditorių atstovas, tik vykdantis kreditorių susirinkimo nutarimus – tokia apelianto pozicija atmestina kaip neatitinkanti teisinio reglamentavimo turinio.

48.       Teismų praktikoje pabrėžiama, kad JANĮ normos, reguliuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyvaus pobūdžio. Tai reiškia, jog atsakomybė už šių funkcijų tinkamą vykdymą tenka administratoriui; šių normų reikalavimai negali būti siaurinami nei pavedimo administratoriui sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais; dėl to JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad administratorius yra besąlygiškai saistomas nutarimų net ir tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (likusių mažumoje) ar skolininkų teises. Nei kreditorių susirinkimas, nei kreditorių komitetas negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, o administratorius – tokių pavedimų vykdyti. Be to, kreditorių susirinkimas (kreditorių komitetas) neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri jam priskirta įstatymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-388-1120/2022)

49.       Atitinkamai, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pažymima, kad JANĮ 44 straipsnis nesuteikia teisės kreditoriams nuspręsti, su kokiais konkrečiais paslaugų tiekėjais bendrovės nemokumo administratorius gali sudaryti paslaugų ar kitas sutartis. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad aplinkybė, jog administratoriaus ir konkretaus kreditoriaus (kreditorių grupės) nuomonės dėl konkrečių sutarčių sudarymo su konkrečiais subjektais nesutampa, nereiškia, jog administratorius netinkamai atstovauja bankrutuojančią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-388-1120/2022). Nurodytos JANĮ nuostatos ir išaiškinimai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į iš JANĮ nustatyto reglamentavimo išplaukiančias nurodytos taisyklės išimtis, t. y. JANĮ įtvirtinta, kad juridinio asmens kreditorių susirinkimas, be kita ko, priima sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos (ne)vykdymo (JANĮ 63 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad šiuo atveju kreditorių susirinkimo sprendimas – tęsti arba ne juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą, suponuotų ir nemokumo administratoriui privalomą nurodymą imtis veiksmų, kuriais atitinkamai juridinio asmens veikla būtų tęsiama arba nutraukiama, be kita ko, sudaryti arba nutraukti atitinkamas sutartis.

50.       Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį civiliniame procese atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas jo įgaliotas asmuo (CPK 55 straipsnis). Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, taigi, nurodyti subjektai tokių įgaliojimų veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose įmonės vardu neturi. Todėl kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises, negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose. Kreditorių komiteto nutarimai tokio pobūdžio klausimais įmonės administratoriaus galėtų būti vertinami tik kaip rekomendaciniai, o ne įpareigojantys (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1691-781/2019). 

51.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas panaikino Susirinkimo darbotvarkės 7-uoju, 8-uoju, 10-uoju klausimais priimtus sprendimus. Pažymėtina ir tai, kad šie ginčijami sprendimai yra abstraktūs ir neaiškaus turinio (nurodoma nutraukti „visas“ sutartis, nesudaryti „jokių“, atsiimti „visus“ ieškinius), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijami Susirinkimo nurodymai, susiję su sutarčių sudarymu ir (ar) nutraukimu, buvo priimti neperžengiant kreditorių susirinkimo kompetencijos ribų. Jie negalėtų būti tinkamai vykdomi ir dėl neapibrėžto, abstraktaus, todėl neaiškaus, turinio.

Dėl Susirinkimo sprendimo 11-uoju darbotvarkės klausimu

52.       Susirinkimo darbotvarkės 11-uoju klausimu priimtas sprendimas dėl Bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo visam bankroto procesui. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas skundą, sutiko su nemokumo administratore, kad patvirtinta sąmata neteisėta, nes, pirma, yra susijusi su nemokumo administratorės interesais, o ši nebuvo tinkamai informuota apie vyksiantį Susirinkimą; antra, jau šiuo metu išlaidos vien tik teisinėms paslaugoms sudaro 3 714,60 Eur; trečia, teismas nurodė, kad 2024 m. gruodžio 31 d. UAB „OSA“ kreditorių susirinkimas 3-iuoju darbotvarkės klausimu priėmė sprendimą, kuriuo nustatė administratorei 3 650 Eur bazinio atlygio sumą už visą UAB „OSA“ bankroto proceso administravimą; Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1581-562/2025 atmetė skundą dėl sprendimo, kuriuo buvo paskirtas 3 650 Eur bazinis atlygis, todėl nustatytas 3 650 Eur bazinis atlygis nebegali būti keičiamas.

53.       Apeliantas argumentuoja, kad skundžiamu sprendimu nustatyta Bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus: pirma, Bendrovės faktinę būklę, turto ir dokumentų kiekį, bankroto proceso apimtį; antra, tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Be2-1581-562/2025 panaikino Bendrovės 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir grąžino klausimą Bendrovės kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo; trečia, kad nemokumo administratorė profesionalus nemokumo proceso subjektas ir turi įstatymu suteiktą kompetenciją atstovauti bankrutuojančią įmonę teismuose, todėl nepagrindė būtinybės pirkti advokato paslaugas.

54.       Taigi, byloje keliamas klausimas, ar kreditorius (kreditorių susirinkimas) galėjo nustatyti (pakeisti nustatytą) bankroto administravimo išlaidų sąmatą, be kita ko – jau buvusį nustatytą nemokumo administratorės bazinio atlygio dydį, ar nustatyta sąmata atitinka įstatymo įtvirtintus reikalavimus ir, atitinkamai, yra pagrįsta bei teisėta.

55.       Pirma, JANĮ 75 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (straipsnio 2 dalis).

56.       JANĮ 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto proceso išlaidas sudaro: 1) bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) ūkinės komercinės veiklos išlaidos; 3) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui. Administravimo išlaidos suprantamos kaip išlaidos, susijusios su bankroto procedūromis ir skirtos jų vykdymo išlaidoms apmokėti. Vienas iš šias išlaidas kvalifikuojančių požymių yra jų atitiktis bankroto proceso tikslams (nepertraukiamas, greitas ir sklandus bankroto procesas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-907-577/2024).

57.       Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata bankroto proceso metu gali būti keičiama. Įstatyme neišskirta, kad bankroto proceso metu negali būti keičiamas bazinis nemokumo administratoriaus atlygis, taigi, bazinis nemokumo administratoriaus atlygis, kaip sudedamoji bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos dalis, bankroto proceso metu taip pat gali būti keičiama. Tai patvirtina, be kita ko, tai, jog bazinis nemokumo administratoriaus atlygis, jo dydis, kaip nurodyta, priklauso nuo juridinio asmens turto, kreditorių skaičiaus, kreditorių reikalavimų dydžio, kt. (JANĮ 77 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 34 straipsnio 5 dalis), kurios bankroto proceso metu gali keistis – gali paaiškėti nauji kreditoriai, atsirasti naujas turtas ar paaiškėti, kad juridinis asmuo neturi turto, tai, atitinkamai, suponuotų ir bazinio nemokumo administratoriaus atlygio kaitą, ir tai, jog pagal JANĮ paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-132/2015). Taigi, keičiantis objektyviems kriterijams, gali keistis ir nemokumo administratoriaus atlyginimas. 

58.       Vis dėlto, bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos pakeitimai galioja tik į ateitį, t. y. jais negalima sumažinti sąmatos dydžio atitinkamoms išlaidoms, kurios jau buvo patirtos, daugiau, negu leista ir faktiškai patirta. Atsižvelgdamas į kreditorių autonomiją priimti sprendimus nemokumo procese bei JANĮ nustatytą kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tuo pačiu klausimu priimti naują sprendimą, taip išreikšdamas pasikeitusią savo valią ir (ar) patvirtindamas anksčiau buvusią valią. Tačiau kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti keičiami tik tuo atveju, jeigu nėra įvykdyti, t. y. jie galioja tik į ateitį. Pagal kasacinio teismo praktiką paskesnio nutarimo priėmimas tais pačiais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tuos klausimus spręsti kitaip, tačiau tai nepašalina iki tol galiojusiu kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-907-577/2024).

59.       Atsižvelgiant į tai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas. Tuo atveju, jei atlyginimo administratoriui dydis būtų nustatytas fiksuota per visą įmonės bankroto administravimo procesą mokėtina pinigų suma, esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui šiuo klausimu, administratoriaus atlyginimo dydis galėtų būti pakeistas kreditorių susirinkimo vėlesniu nutarimu tik tuo atveju, jei dėl tokio pakeitimo nepablogėtų administratoriaus padėtis, išskyrus tuos atvejus, jei administratorius sutiktų su priešingo nutarimo priėmimu. Tie patys reikalavimai taikytini ir kitoms administravimo išlaidoms, kurių maksimalaus leistino dydžio nustatymui kompetencija suteikta kreditorių susirinkimui. Šioms išlaidoms nors ir keliamas būtinumo ir pagrįstumo reikalavimas, tačiau joms taikytina taisyklė, kad administratorius negali viršyti maksimalaus kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytų kitų administravimo išlaidų dydžio, suponuoja, jog šio dydžio pakeitimą nustatantys kreditorių susirinkimo nutarimai taip pat galioja tik ateityje patirtinoms kitoms administravimo išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-132/2015).

60.       Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas turi teisę bankroto proceso eigoje keisti patvirtintą bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant nustatytą nemokumo administratoriaus bazinio atlygio dydį, tačiau pakeitimą nustatantys kreditorių susirinkimo nutarimai galioja tik ateityje būsimoms administravimo išlaidoms ir naujas nemokumo administratoriaus atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai juo būtų gerinama nemokumo administratoriaus padėtis (nustatomas didesnis atlyginimas) arba nemokumo administratorius sutiktų su atlyginimo sumažinimu.

61.       Antra, bendrovės administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra ne tik kreditorių susirinkimo teisė, bet ir pareiga, todėl kreditorių susirinkimas, įgyvendindamas jam suteiktą kompetenciją ir spręsdamas dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos nustatymo, turi įvertinti objektyvias išlaidų atsiradimo priežastis ir, vadovaudamasis geros moralės nuostatomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, motyvuotai nuspręsti dėl konkrečių išlaidų ir jų sumų dydžio tvirtinimo ar netvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-933/2024), t. y. kreditorių susirinkimas, tvirtindamas bankroto proceso išlaidų sąmatą, šią pareigą turi vykdyti ne atsainiai, o atsižvelgti į prašomos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos atitiktį įstatymo reikalavimams.

62.       Teismų praktikoje pažymima, kad bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos turi būti realios, būtinos, tikslingos, administratorius privalo ekonomiškai naudoti bankrutuojančios įmonės lėšas administravimo išlaidoms apmokėti. Tvirtintinas bankroto administravimo išlaidų dydis negali būti grindžiamas spėjimais ar aplinkybėmis, kurių faktiškai nėra. Jei nutarime bus nustatyti nekonkretūs administravimo išlaidų rūšių dydžiai (pvz., pagal faktą), tai gali sukelti teisinį neaiškumą bei užvilkinti bankroto procesą dėl galimai kilsiančių ginčų dėl atskirų administravimo išlaidų dydžio. Nepaisant to, jog administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas ir dėl šios priežasties negali būti preciziškai tiksli, tai nereiškia, kad bankroto administratorius gali grįsti administravimo išlaidų sąmatą vien spėjimais apie galimus veiksmus ir reikalauti patvirtinti maksimaliai dideles administravimo išlaidų sąmatos ribas, nes nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

63.       Teismų praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusias klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Būtent administratoriui tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos, ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-579-450/2021).

64.       Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja nemokumo įstatymo nuostatoms. Teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, todėl teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-461-553/2021 ir joje nurodyta teismų praktika).

65.       Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų nustatyta, kad be 2025 m. gegužės 8 d. Bendrovės kreditorių susirinkimo, kreditorių susirinkimai įvyko 2022 m. lapkričio 15 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. gegužės 19 d., 2024 m. gruodžio 31 d. (e. t. 1, b. l. 8, 41).

66.       Nemokumo administratorė buvo paskirta administruoti Bendrovę 2023 m. balandžio 6 d. susirinkime. Paskyrus nemokumo administratorę, tame pačiame susirinkime jai buvo nustatytas 500 Eur bazinis atlygis už Bendrovės bankroto administravimą. 2023 m. gegužės 19 d. Bendrovės kreditorių susirinkime buvo svarstytas klausimas dėl Bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmatos ir išlaidų apmokėjimo tvarkos patvirtinimo, tačiau sprendimų priėmimas buvo atidėtas įpareigojant nemokumo administratorę pateikti administravimo išlaidų skaičiavimus ir pagrįstumą patvirtinančius duomenis (e. t. 1, b. l. 42). Pakartotinai klausimai dėl Bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmatos, be kita ko – bazinio nemokumo administratorės atlygio dydžio, patvirtinimo spręsti 2024 m. gruodžio 31 d. kreditorių susirinkime. Susirinkime                    3-iuoju klausimu priimtas sprendimas nustatyti 3 500 Eur bazinio atlygio dydį už visą Bendrovės bankroto procesą, nustatyta atlygio išmokėjimo tvarka: 50 proc. atlygio išmokama iki galutinės bankroto proceso ataskaitos patvirtinimo, likę 50 proc. – patvirtinus ataskaitą; 4-uoju klausimu priimtas sprendimas patvirtinti Bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1581-562/2025 panaikino nurodyto susirinkimo priimto sprendimo dalį dėl bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos ir priimtą sprendimą patvirtinti Bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmatą, bei grąžino šiuos klausimus kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo. Taigi, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Bendrovės bankroto procese yra nustatytas nemokumo administratorės bazinis atlygis (3 500 Eur), tačiau nėra patvirtinta jo išmokėjimo tvarka ir nepatvirtina kitų Bendrovės bankroto administravimo išlaidų sąmata, be kita ko – taip pat ir dėl išlaidų teisinėms paslaugoms.

67.       Nagrinėjamu atveju kreditorius ginčijamu 2025 m. gegužės 8 d. susirinkimo darbotvarkės            11-uoju klausimu priėmė sprendimą: „patvirtinti UAB „OSA“ bankroto administravimo išlaidas bendrai ne didesnei kaip 1 500 Eur sumai visam bankroto procesui“. Sprendime nebuvo detalizuotos (išskirtos) atskiros patvirtintos sąmatos eilutės, todėl nėra aišku, kokias konkrečias aplinkybes kreditorius įvertino patvirtindamas ginčijamą sąmatą, ar kreditorius patvirtinta sąmata turėjo ketinimą pakeisti jau nustatytą bazinį nemokumo administratorės atlygį ir (ar) nustatyti (tik) kitų Bendrovės bankroto proceso išlaidų sąmatą, atitinkamai, nėra galimybės ir įvertinti patvirtintos sąmatos (ne)pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad procese jau yra nustatytas nemokumo administratorės bazinis atlygis, taip pat į pirmiau aptartą teismų praktiką dėl bankroto administravimo išlaidų, be kita ko, bazinio nemokumo administratoriaus atlygio, keitimo, pažymėtina, kad nutarimai, kuriais keičiama patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, galioja tik į ateitį, todėl patvirtindamas bankroto proceso išlaidų sąmatą kreditorių susirinkimas turėtų įvertinti šią aplinkybę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nustatyti, ar nurodyta aplinkybė buvo įvertinta, atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. gegužės 8 d. susirinkime patvirtinta Bendrovės bankroto proceso išlaidų sąmata nėra detalizuota ir nėra aiškus jos turinys.

68.       Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2025 m. gegužės 8 d. susirinkimo darbotvarkės 11-uoju klausimu priimtu sprendimu patvirtinta Bendrovės bankroto proceso išlaidų sąmata savo turiniu neatitinka konkretumo ir pakankamo išsamumo reikalavimų. Dėl to paliktina nepakeista pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas skundas ir šis kreditorių susirinkimo sprendimas panaikintas.

69.       Pažymėtina, kad, kaip buvo nurodyta, įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusias klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Būtent administratoriui tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos, ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Taigi, kreditorių susirinkimui iš naujo sprendžiant klausimą dėl Bendrovės bankroto proceso išlaidų sąmatos patvirtinimo būtent nemokumo administratorė turėtų nurodyti konkrečias išlaidas ir nurodyti bei pateikti jas pagrindžiančius duomenis. Nemokumo administratorei neįvykdžius šios pareigos ir dėl to kreditorių susirinkimui nepatvirtinus Bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, patirtų Bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidų atlyginimo našta gali tekti nemokumo administratorei.

Dėl Susirinkimo sprendimo 12-uoju darbotvarkės klausimu

70.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nemokumo administratorės skundą, panaikino Susirinkimo darbotvarkės 12-uoju klausimu priimtą sprendimą nustatyti, kad nemokumo administratorė neturi teisės gauti jokio atlyginimo, įskaitant avansus, išmokas ar kitokius apmokėjimus už administravimo veiklą iki tol, kol bus pateikta ir patvirtinta galutinė bankroto administravimo ataskaita.

71.       JANĮ 77 straipsnyje įtvirtinta, kad nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma (straipsnio 1 dalis); bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (straipsnio 2 dalis).

72.       JANĮ įtvirtinta, kad kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurios sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui (JANĮ 77 straipsnio 5 dalis. Taigi, nustatant šio atlygio dydį yra aktualūs duomenys apie visas bankroto proceso pajamas ir administravimo išlaidas. Šie duomenys pateikiami galutinėje juridinio asmens bankroto ataskaitoje. Atitinkamai, JANĮ įtvirtinta, kad patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą (JANĮ 99 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad ginčijamo sprendimo dalis, kuria spręsta dėl kintamojo atlygio išmokėjimo, neatitinka teisinio reglamentavimo.

73.       Atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kuri mokama iš ūkinės komercinės veiklos pajamų ir kurios sumą nustato kreditorių susirinkimas (JANĮ 77 straipsnio 10 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Bendrovė vykdo komercinę veiklą ir kad Bendrovės kreditorių susirinkimas būtų nustatęs šio atlygio mokėjimą nemokumo administratorei, nėra pagrindo vertinti, ar nustatyta ginčijama nemokumo administratorės atlygio mokėjimo tvarka atitinka teisinį reglamentavimą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nustatyti šią atlygio dalį yra kreditorių susirinkimo kompetencija, darytina ir išvada, jog jis gali nustatyti šios atlygio dalies mokėjimo tvarką.

74.       JANĮ 77 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai. Taigi, kreditorių susirinkimas nėra visiškai laisvas nustatyti bazinio atlygio mokėjimo tvarką. Nustatydamas šią tvarką, kreditorių susirinkimas turi ją nustatyti tokią, kad nustatytas atlygis būtų išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamu sprendimu patvirtinta atlygio mokėjimo tvarka atitinka nurodytą proporcingumo reikalavimą, priešingai – nustatyta tvarka, t. y. kad atlygis bus išmokamas tik juridinio asmens bankroto proceso pabaigoje, priėmus ir patvirtinus galutinę Bendrovės bankroto proceso ataskaitą, reiškia, jog atlygis nebus išmokamas bankroto proceso eigoje proporcingai atsižvelgiant į atliekamus darbus.

75.       Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas tenkino nemokumo administratorės skundą ir panaikino Susirinkimo darbotvarkės 12-uoju klausimu priimtą sprendimą; ši teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1–2 punktais, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalis, kuriomis panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OSA“ 2025 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimai susirinkimo darbotvarkės 1-uoju, 2-uoju, 3-iuoju, 4-uoju, 13-uoju klausimais ir 5-ojo darbotvarkės klausimo dalimi.

Atmesti nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovinga“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „OSA“ 2025 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo sprendimų susirinkimo darbotvarkės 1-uoju, 2-uoju, 3-iuoju, 4-uoju, 13-uoju klausimais ir 5-ojo darbotvarkės klausimo dalimi, kuria nutarta „įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip iki šaukiamo susirinkimo dienos pateikti kreditorių susirinkimui rašytinę veiklos ataskaitą, kurioje būtų nurodoma ši informacija: atlikti administravimo veiksmai nuo bankroto bylos iškėlimo dienos; informacija apie visas gautas ir panaudotas lėšas (su banko sąskaitų išrašais); sudarytos sutartys (jeigu tokių buvo), jų pagrindimas ir sąlygos, pateikiamos kartu ir sutartys; visos išmokėtos administravimo išlaidos; informacija apie teisminius procesus, jeigu jie vyksta įmonės vardu ar prieš įmonę, pateikiami visi susiję dokumentai; informacija apie tikrintus sandorius, detaliai nurodant sandorio datą, turinį ir kitą aktualią informaciją“.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                     Rūta Latvelė