Baudžiamoji byla Nr. e1-1884-1057/2025

  Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00231-2024-9

  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.9.; 

  1.1.7.2.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 1 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, užsiima individualia veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsn

Teismas

n u s t a t ė :

I. S. vengė išlaikyti vaiką, o būtent: žinodamas, kad pagal įsiteisėjusį 2020 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-9453-842/2020 privalo buvusios žmonos I. Č. naudai uzufrukto teisės pagrindu mokėti lėšas vaiko M. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur (po paskutinio indeksavimo - 477 Eur) kas mėnesį iki jo pilnametystės, nuo 2023 m. vasario 23 d. iki 2025 m. sausio 6 d. tyčia nevykdė šiuo teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti vaiką, nors tam nebuvo jokių esminių, nenugalimų ir objektyvių kliūčių, susijusių su jo sveikata, turtine padėtimi ir/ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis, savanoriškai ir priverstine tvarka per antstolį sumokėdamas tik dalį mokėtinos sumos, dėl ko 2025 m. sausio 6 d. duomenimis susidarė 3 164,86 Eur skola I. Č. vykdomoje byloje (neįskaičiavus lėšų, gautų iš Vaikų išlaikymo fondo), o 2025 m. kovo 3 d. duomenimis – 1 468,40 Eur skola Vaikų išlaikymo fondui.

Šiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veika, numatytą  BK 164 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas I. S. nurodė, kad

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas I. S. nurodė, kad nuo 2023 m. pavasario savo senelio V. M. paprašė priimti pas save gyventi, adresu (duomenys neskelbtini). Jo finansinė padėtis buvo sunki ir jis negalėjo išsinuomoti buto, tačiau vaiko išlaikymo įmokas jis stengėsi mokėti tiek, kiek galėjo. Taip pat antstolis buvo nuskaičiavęs pinigų sumas. Iki šiol antstolis nuskaičiuoja pinigus vaiko išlaikymui ir jam savarankiškai jau nebelieka pinigų atlikti papildomų mokėjimų. 2023 m. jis niekur neatostogavo, nekeliavo, pramogoms neturėjo pinigų. Vairuotojo teises jis turi, tačiau automobilio neturi, nes neturi, iš ko jo išlaikyti. Jis gyvena pas senelį tik dviese. Jokios draugės ar partnerės jis neturi, kitų vaikų irgi neturi. Jis turi tik vieną sūnų M. 2023 m. jis buvo registruotas užimtumo tarnyboje ir užimtumo tarnyba siuntė į kursus, kurie prasidėjo galimai lapkričio mėn. ir šiemet pasibaigė. Kursai truko 3 mėn. Kursai buvo programavimo, marketingo kryptimi. 2023 m. pradžioje užimtumo tarnyba mokėjo apie 600 Eur išmokas. Šias išmokas jis gavo apie 4 mėn., tačiau tiksliai nepasakys, nes nepamena. Jis šiek tiek bandė savarankiškai dirbti, tačiau darbo rinkoje pagal specialybę sunkiai sekėsi rasti darbą. Jis dirbo programuotoju, tačiau technologijos neatitiko jo kompetencijos, todėl jis papildomai ir mokėsi. Nuo 2024 m. liepos 1 d. jis pasirašė darbo sutartį su MB (duomenys neskelbtini). Jis mano, kad galės artimiausiu metu padengti alimentų įsiskolinimą. Jis supranta, kad privalo padėti išlaikyti savo sūnų, t. y. privalo mokėti alimentus. Tiesiog buvo toks laikotarpis, kai jam pačiam buvo sunki materialinė padėtis, o buvusi sutuoktinė su juo nebendrauja ir kažkaip susitarti negalėjo.

 Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas I. S. nurodė, kad tvirtina ankščiau duotus parodymus. 2024 m. liepos 1 d. jis buvo pasirašęs su MB (duomenys neskelbtini) darbo sutartį, tačiau šioje vietoje dirbo labai trumpai, nes turėjo problemų su sveikata. 2024 liepos mėn., tikslios datos nurodyti negali, buvo svečiuose pas vieną savo draugą. Išėjęs iš draugo, jis namo laiptinėje užsikabino už laiptų ir krito. Jis susilaužė du šonkaulius. Nors jis yra registruotas UAB (duomenys neskelbtini), dėl šio įvykio jis kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) pas gydytoją D. S.. Ji jam išrašė siuntimą, su kuriuo jis nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą jam diagnozavo šonkaulių skilimą. Galimai po savaitės jis kreipėsi pakartotinai, kadangi skausmai nepraėjo. Antrą kartą jam diagnozavo dviejų šonkaulių lūžį. Jam išrašė vaistus ir jis turėjo namuose gulėti. Jokių fizinių veiksmų jis daryti negalėjo. Skausmą jis dar iki šiol jaučia, tačiau jau niekur nesikreipė. Su antstoliu jis turi reikalų ne tik dėl vaiko išlaikymo, tačiau ir dėl lizingų. Kai antstolis nuskaičiuoja pinigus nuo sąskaitos, jis negali tiksliai pasakyti, už ką būtent tą padaro. Iš senelio V. M. sąskaitos 2024 m. vasario 7 d. jis padarė 400 Eur pavedimą į buvusios žmonos banko sąskaitą. Iš savo sąskaitos jis to padaryti negalėjo, kadangi jo sąskaitą yra areštuota. „Sodra“ kiekvieną ketvirtį šiais metais nuskaičiuodavo nuo jo banko sąskaitos vaiko išlaikymo pinigus. 2024 m. kovo 7 d. nuskaičiavo 275 Eur, 2024 m. birželio 12 d. - 275 Eur, o 2024 m. rugsėjo 25 d. - 297 Eur. Šiuo metu jis vėl yra registruotas užimtumo tarnyboje, nes ieško darbo.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas I. S. nurodė, kad pripažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką. 2020 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje jam buvo priteista mokėti vaiko išlaikymą. Jis pripažįsta, kad vaiko išlaikymo išmokas mokėjo vangiai, ne laiku, taip susiklostė jo asmeninio gyvenimo aplinkybės. Jis turėjo mažai pajamų. Dėl to jis labai gailisi. Jis stengsis padengti visus susidariusius įsiskolinimus. Jis lieka prie anksčiau duotų parodymų. Dėl galimybės užbaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu jam išaiškinta. Jis sutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. Č. nurodė, kad ji su I. S., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2020 m. balandžio 22 d. išsiskyrė ir jų vaiko M. S.-Č. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Teismas sprendime nustatė vaiko išlaikymą tėvui I. S., kurio dydis 350 Eur, o taikant 2023 m. vasario mėn. indeksavimą mokėtina mėnesio išlaikymo suma šiuo metu yra 471 Eur. Jo buvęs sutuoktinis I. S. vaiko išlaikymą mokėjo iki 2022 m. gruodžio mėn. pabaigos. O nuo 2023 m. sausio mėn. jis vaiko išlaikymo nebemoka. 2023 m. vasario 14 d. ji kreipėsi į antstolio R. V. kontorą su prašymu priverstinai vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo. 2023 m. balandžio mėn. antstolis pradėjo vykdyti teismo sprendimą ir balandžio mėnesį iš I. S. ji gavo 471 Eur. Tada kitu pavedimu dar buvo išmokėta jai 116,99 Eur. Už vykdymą ji sumokėjo 78,57 Eur. Tada I. S. 2023 m. balandžio 26 d. pats banko pavedimu sumokėjo jai dar 471 Eur vaiko išlaikymo sumą. Po to laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. ji gavo dar keletą pavedimų iš I. S. darbdavių ir „Sodros“, tačiau gautos sumos buvo minimalios ir neatitiko teismo sprendimu nustatyto 350 Eur išlaikymo dydžio. Nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki pat šios dienos iš I. S. ji jokių išlaikymo mokėjimų negauna. 2023 m. lapkritį ji kreipėsi į „Sodrą“, kad valstybė jai mokėtų išlaikymo dalį. Nuo 2023 m. gruodžio mėn. iš „Sodros“ ji kas mėnesį gauna 88,20 Eur išmoką, skirtą vaiko išlaikymui. 2024 m. sausio 12 d. antstolis e. paštu atsiuntė jai pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kuriame matyti, kad I. S. iš viso yra skolingas 3164,86 Eur, skirtus savo sūnaus išlaikymui. Kai I. S. 2022 m. gruodžio mėn. nustojo mokėti išlaikymą, ji nepamena, ar ji bandė į jį kreiptis atskirai, siekiant išsiaiškinti nemokėjimo priežastis. Ji su buvusiu vyru nebendrauja, todėl kreipėsi tiesiai į antstolį, kad jis pradėtų vykdyti teismo sprendimą. Per laikotarpį nuo kreipimosi į antstolį, ji su I. S. nebendravo. Ji atsimena, kad gavo jo SMS žinutę, kad atsiimtų iš antstolio kreipimąsi ir jis jai sumokės vaiko išlaikymą. Paskutinį kartą I. S. savo sūnų matė 2023 m. balandžio mėnesio vidury. Jis su vaiku daug nebendrauja. Pats sūnus 2023 m. lapkričio vidurį bandė skambinti tėvui, tačiau šis neatsiliepė. Ar I. S. šiuo metu dirba, ji nežino. Kiek žino iš antstolio, tai antstolio duomenimis jis niekur nedirba. Šiuo metu I. S. nei materialiai, nei kitaip neprisideda prie vaiko išlaikymo. Jos žiniomis, I. S. turi nemažai patirties IT srityje ir galimai dirba nelegaliai, nes internetiniuose puslapiuose ji yra mačiusi jo skelbimus, kuriose siūlomos IT paslaugos. Ar I. S. šiuo metu gyvena Lietuvoje, ji taip pat nežino, tačiau 2023 m. spalio 5 d. I. S. buvo parašęs SMS žinutę sūnui, kad susitiks su juo, kai grįš, todėl gali būti, kad jis yra ne Lietuvoje. Šiuo metu antstolis nurodė, kad I. S. sąskaitos yra areštuotos, piniginių lėšų jis neturi, niekur legaliai nedirba, todėl įvykdyti teismo sprendimą nėra galimybės. Antstolio dokumentus, susirašinėjimus ir kitus reikšmingus tyrimui dokumentus ji gali pateikti e. paštu. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių ji nepamena. 

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai apklausta I. Č. nurodė, kad 2023 m. sausio 1 d. iki šiandien, t. y. 2024 m. gruodžio 2 d., pats I. jokių įmokų į jos banko sąskaitą nepadarė, tik buvo 2 pavedimai iš jo senelio V. M.: 2024 m. lapkričio 13 d. - 300 Eur ir 2024 m. vasario 7 d. - 400 Eur. Iš antstolio paskutinį kartą gavo išmoką 2023 m. rugsėjo 25 d. - 74,64 Eur. Šiai dienai I. pagal indeksavimą turėtų mokėti apie 475 Eur. „Sodra“ moka jai vaiko išmoką. Išmoka vaikui iš „Sodros“ ji gauna nuo 2023 m. lapkričio ar gruodžio mėnesio. Ji iš I. negauna priteistų alimentų. I. su sūnumi bendrauja labai retai. I. neatlieka jokių tėvo pareigų. Nuo 2024 m. liepos mėn. I. su sūnumi nebendravo iki 2024 m. lapkričio mėn. I. nesupranta savo pareigos, tai tada tegul jį baudžia, gal taip supras.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai apklausta I. Č. nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. iki šiandien, t. y. 2025 m. kovo 5 d., pats I. į jos banko sąskaitą padarė 3 mokėjimus. Vieną iš savo senelio V. M. sąskaitos 2024 m. lapkričio 13 d. - 300 Eur ir pats 2024 m. vasario 7 d. - 400 Eur bei 2025 m. vasario 1 d. - 130 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondas 2023 m. gruodžio mėn. jai išmokėjo 88 Eur, o nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. gruodžio mėn. išmokėjo dar 1 243 Eur. 2025 m. sausio mėn. fondo ji gavo 99 Eur, o 2025 m. vasario mėn. - 126 Eur. Iš antstolio taip pat buvo keletą išmokų, tačiau visų jų ji neatsimena. Paskutinį kartą 2023 m. rugsėjo 25 d. ji gavo 74,64 Eur. Ji mano, kad I. turi galimybių dirbti ir mokėti alimentus, nes yra sveikas žmogus. Ji mano, kad jis dirba kažkur, tačiau tiesiog slepia pajamas. Jai yra paaiškinta galimybė apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. ji neprieštarauja, kad I. atžvilgiu tyrimas būtų užbaigtas tokiu būdu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. M. nurodė, kad I. pas jį adresu (duomenys neskelbtini) gyvena apie 1 metus laiko, nuo 2023 m. pavasario. Kiek jam yra žinoma, taip nutiko dėl sunkios I. materialinės padėties, jis ieškojo pagalbos. I. dalinai padeda sumokėti komunalinius mokesčius, kadangi jam sunkiai sekasi rasti darbą ir jo pajamos yra mažos. Kiek žino, I. praeitais metais baiginėjo mokslus, tačiau kokius būtent jis pasakyti negali, kažkoks programavimas. I. jokio automobilio neturi. Pastaraisiais metais I. niekur nevyko atostogauti, nes neturėjo už ką pirkti kelionės. Kiek žino, I. draugės neturi, kitų vaikų, išskyrus M., irgi neturi. Jis mano, kad su buvusia sutuoktine I. galėjo susitarti dėl alimentų mokėjimo ir be policijos. I. stengiasi rasti darbą, tačiau kažkaip ne itin sėkmingai. I. apie save labai mažai pasakoja. Jam reikia iš I. traukti kiekvieną žodį, kad pasipasakotų. Tačiau jis pastebi, kad I. skolos vis didėja, o alga maža. 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-9453-842/2020, kuriame nurodyta, kad I. S. privalo buvusios žmonos I. Č. naudai uzufrukto teisės pagrindu mokėti lėšas vaiko M. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės.

Antstolio pateikta vykdomosios bylos Nr. 0179/23/32000 medžiaga, iš kurios matyti, kad 2025 m. sausio 6 d. duomenimis I. S. vaiko išlaikymo skola sudarė 3 164,86 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad fondas yra išmokėjęs I. Č. vaiko išmokų už 1468,40 Eur.

Nekilnojamo turto registro, Traktorių, savaeigių mašinų ir priekabų registro duomenų bei finansinių operacijų išrašai, iš kurių matyti, jog įtarimo periodu I. S. iš esmės jokio vertingo ir likvidaus registruotino turto neturėjo, neskaitant senų ir iš esmės beverčių automobilių. I. S. banko sąskaitose tuo metu buvo lėšų apyvarta (įvairios išmokos ir atlyginimas). 

2024 m. liepos 25 d. Darbo biržos sistemos išrašas, iš kurio matyti, kad įtarimo periodu I. S. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje.

UAB ,,Vilniaus sveikatos namai“ ir UAB ,,Kardiolita“ atsakymai į paklausimus, iš kurių matyti, kad įtarimo periodu I. S. tiek buvo registruotas užimtumo tarnyboje, tačiau de facto intensyviai darbo neieškojo, tiek dirbo ir turėjo pajamų.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Pažymėtina, kad BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-489/2020). 

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, nes atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2012, Nr. 2K-432/2013, Nr. 2K-246/2016).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis I. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9453-842/2020 įsiteisėjimo jis laiku mokėjo vaiko išlaikymo išmokas. Nuo 2023 m. jis buvo bedarbiu ir mokėsi, todėl neturėjo pajamų. Vėliau antstoliai pradėjo automatiškai nuskaičiuoti nuo jo banko sąskaitos pinigus. Pripažįsta, kad vaiko išlaikymo išmokas mokėjo vangiai, ne laiku, nes taip susiklostė jo asmeninio gyvenimo aplinkybės, turėjo mažai pajamų. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios I. Č., liudytojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, antstolio vykdomosios bylos Nr. 0179/23/32000 medžiaga bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo I. S. sveikatos būklė būtų buvusi tokia, jog jis negalėtų dirbti, kad buvo nedarbingas dėl ligos ilgą laiką; taip pat nėra duomenų, jog I. S. būtų dėjęs visas įmanomas pastangas rasti darbą, gauti pajamų ir vykdyti teismo sprendimą dėl priteisto vaiko išlaikymo, kaip ir nėra duomenų, kad jis  išlaikymą savo vaikams teikė kitomis formomis.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo I. S. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu I. S. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami ir su jais sutinka.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 164 straipsnyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). I. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis neteistas, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas du kartus, vienos baudos nemokėjęs, užsiima individualia veikla. Byloje nėra duomenų, kad I. S. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Taigi, teismas įvertinęs bausmei individualizuoti svarbias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimas gali būti skiriamas nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas laisvės apribojimo bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju bus teisingas ir proporcingas, todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymą skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį: 1) nekeisti gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) be Probacijos tarnybos sutikimo; 2) per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo raštiškai atsiprašyti nukentėjusios I. Č.; 3) per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo padengti susidariusią skolą I. Č. – 1 921,86 Eur, ir Vaikų išlaikymo fondui – 1 243 Eur.

Kadangi kaltinamasis

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. kardomųjų priemonių neskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

I. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: 

1)       nekeisti gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) be Probacijos tarnybos sutikimo;

2)       per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo raštiškai atsiprašyti nukentėjusios I. Č.;

3)       per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo padengti susidariusią skolą I. Č. – 1 921,86 Eur, ir Vaikų išlaikymo fondui – 1 243 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, I. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

1)       nekeisti gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) be Probacijos tarnybos sutikimo;

2)       per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo raštiškai atsiprašyti nukentėjusios I. Č.;

3)       per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo padengti susidariusią skolą I. Č. – 1 921,86 Eur, ir Vaikų išlaikymo fondui – 1 243 Eur.

Išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos arba atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Taip pat išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                 Evelina Petraitienė