Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                         Civilinė byla Nr. 2A-295-826/2015

Teisėjas Vaclovas Jurjonas                                     (Proceso Nr. 2-43-3-02105-2013-6)

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

63.1; 99.5; 99.9; 114.11; 121.21.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos, palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės 2100 Lt paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 650 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad su atsakove yra kaimynės, artimai bendravo daug metų. Atsakovei dažnai reikėdavo pinigų, todėl ji paskolindavo jai įvairiomis sumomis. Rašytinių sutarčių nesudarė, nes ieškovė skolindavosi trumpam ir nedidelėmis sumomis. Nuo 2013 m. birželio mėnesio įvairiems tikslams per 6 kartus paskolino atsakovei po 100–200 litų, iš viso 700 Lt. Konkrečių dienų nurodyti negali, nes neatsimena. 2013-07-10 paskolino atsakovei 1 000 Lt paskolos grąžinimui. Atsakovė yra skolinga jai dar 400 Lt už įvairių ūkio darbų atlikimą. Visą laiką santykiai su atsakove buvo geri, nuolat bendravo, atsakovė buvo atsidariusi sąskaitą banke ir, kadangi nemokėjo naudotis kompiuteriu, davė jai elektroninės bankininkystės duomenis, todėl ieškovė nuolatos naudojosi atsakovės sąskaita. Iš šios sąskaitos ji atsiimdavo skolintus pinigus, pervesdavo įvairiems mokėjimams. Vėliau su atsakove susipyko, atsakovė atsiėmė informacinius duomenis, reikalingus naudotis elektronine bankininkyste.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-10-17 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės atsakovei 1900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 18,51 Lt pašto išlaidų priteisė valstybei iš ieškovės. Teismas nurodė, kad nė viena iš šalių negali nurodyti, kada ir kokiu tikslu, kokio dydžio sumas skolino, ar jos yra grąžintos, nes tarp šalių santykiai jokia forma nebuvo užfiksuoti. Paskolų terminai taip pat aiškiai nebuvo aptarti, iš esmės atsakovė grąžindavo pinigus ieškovei tada, kai gaudavo pašalpas. Ieškovė nepateikė pakankamai duomenų apie tai, kad ji yra paskolinusi atsakovei 2 100 Lt ir kad atsakovė šių pinigų nėra grąžinusi. Ieškovė teigia, kad            2013-01-13 paskolino atsakovei 1 500 Lt, kuriuos ši turėjusi grąžinti po mėnesio ar kelių.  Tačiau dėl to, kad jai pačiai prireikė pinigų padėti sūnaus šeimai, o atsakovė skolos vis negrąžino, ieškovė pasinaudojusi atsakovės banko sąskaita ir elektronine bankininkyste 2013-03-25 paėmė 1 500 Lt paskolą, apie ką iš karto informavo atsakovę. Iš esmės dėl šios paskolos ir kilo nesutarimų tarp šalių. Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad 2013-01-13 ar 2013 m. vasario mėn. ji paskolinusi atsakovei 1 500 Lt. Atsakovė atvyko pas ją į namus ir prašė paskolinti pinigų sūnaus V. K. paimtam greitajam kreditui grąžinti. Ši ieškovės nurodyta aplinkybė buvo patikrinta ir nustatyta, kad tuo laiku atsakovės sūnaus V. K. kreditai grąžinti nebuvo. Ieškovei nepateikus pakankamai įrodymų, patvirtinančių pinigų skolinimą, ieškinys atmestas kaip neįrodytas.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Ieškovė atsakovės vardu paėmė 1 500 Lt kreditą kaip atsakovės 1 500 Lt skolos grąžinimą ieškovei, o atsakovė su tuo sutiko. Teismas nesiaiškino, kodėl po 1 500 Lt kredito paėmimo 2013-03-25, kuris buvo panaudotas kaip atsakovės skolos grąžinimas, atsakovė 2013-08-16 ieškovei parašė trumpąją žinutę, kad ieškovė davė atsakovei 1 900 Lt. Tokia aplinkybė patvirtina faktą, jog atsakovė skolinosi iš ieškovės pinigų. Aplinkybę, jog atsakovė yra skolinga, patvirtina ir faktas, jog atsakovė davė ieškovei savo elektroninės bankininkystės duomenis, kuria naudodamasi ieškovė susigrąžindavo skolą iš atsakovės. Atsakovės sąskaitos išrašas patvirtina, jog ji iš ieškovės nuolat skolinosi pinigų. Liudytojai taip pat patvirtino, jog atsakovė skolinosi iš ieškovės pinigų. Atsakovės pateikta versija, jog ieškovė 1 500 Lt kreditą paėmė asmeninėms reikmėms, yra gynybinė pozicija.

Atsakovė D. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė sutinka, kad ieškovė skolino jai pinigus, tačiau ji jai juos grąžindavo, be to, atsakovė skolą susigrąžindavo iš ieškovės sąskaitos. Ieškovė jos vardu paėmė 1 500 Lt kreditą, o po to duodavo ieškovei pinigų šiam kreditui grąžinti, tačiau ieškovė niekada neskolino atsakovei 1 500 Lt.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str.               1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl paskolos grąžinimo. Ieškovė teigė, jog per keletą kartų, nesudarant jokių sutarčių, paskolino atsakovei 2 100 Lt, tačiau ši pinigų negrąžino. Atsakovė neneigė, jog ieškovė jai skolino pinigų, tačiau visas sumas ji yra grąžinusi. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį kaip neįrodytą. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą plačiai pasisakyta dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. LR CPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. religinė bendruomenė Meditacijos centras ,,Ojas”, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio  22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB ,,Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Šalių nurodytos aplinkybės dėl skolintų lėšų yra prieštaringos, dėl to teismo pareiga yra pašalinti šiuos prieštaravimus, vertinat visus byloje esančius įrodymus bei jų tarpusavio sąsajumą. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (LR CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento               (LR CK 6.870 str. 2 d.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Ieškovė atsakovės vardu paėmė 1 500 Lt kreditą kaip atsakovės 1 500 Lt skolos grąžinimą ieškovei, o atsakovė su tuo sutiko. Teismas nesiaiškino, kodėl po 1 500 Lt kredito paėmimo, kuris buvo panaudotas kaip atsakovės skolos grąžinimas, atsakovė ieškovei parašė trumpąją žinutę, jog ieškovė davė atsakovei 1 900 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes pagal byloje esančius įrodymus ir kartu įvertino prieštaringus, nenuoseklius šalių paaiškinimus. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog 2013-07-10 paskolino atsakovei 1 000 Lt, atsakovė šios aplinkybės neginčijo, tačiau teigė, kad gautą sumą panaudojo 1 500 Lt kreditui, kurį atsakovė paėmė pasinaudojusi atsakovės sąskaita, grąžinti. Taip pat atsakovė nurodė, jog iki 2013-03-25 (kai buvo paimtas kreditas) ji ieškovei apskritai nebuvo skolinga. Iš byloje esančio atsakovės sąskaitos, kuria naudojosi ieškovė, išrašo (b. l. 63) matyti, jog ieškovė iš atsakovės sąskaitos pasiimdavo lėšų arba jas pervesdavo į savo sąskaitą, nurodydama, jog tai skolos grąžinimas. Lėšų pervedimus ieškovė iš atsakovės sąskaitos atlikdavo po to, kai į ieškovės sąskaitą buvo pervedama socialinė pašalpa. Visi atskaitymai buvo daromi iki 2013-03-25, t. y. iki kredito 1 500 Lt paėmimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, daro išvadą, jog atsakovė skolą, susidariusią iki 2013-03-25, yra grąžinusi. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė būtų paskolinusi atsakovei 1 500 Lt (LR CPK 178 str.). Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neįrodinėjo, jog skolino būtent 1 500 Lt, priešingai, ieškovė teigė, jog skolino per keletą kartų nedideles sumas, išskyrus 1 000 Lt, kuriuos paskolino atsakovei 2013-07-10 (LR CPK 312 str.).

Iš esmės ginčas tarp šalių dėl paskolintų lėšų grąžinimo kilo po to, kai ieškovė, pasinaudojusi atsakovės sąskaita, negrąžino kredito. Ieškovė teigė, jog ji kreditą paėmė dėl to, kad atsakovei prireikė lėšų sūnaus kreditui grąžinti. Iš byloje esančio 2014-01-16 UAB „4Finance“ atsakymo apie atsakovės vardu paimtą kreditą nustatyta, jog būtent ieškovė 2013-06-15 ir         2013-07-04 dengė paimtą kreditą, pervesdama po 130 Lt (b. l. 26), tačiau mažai tikėtina, jog ieškovė būtų grąžinusi kreditą, kuris buvo paimtas atsakovės interesais. Likusi kredito suma buvo grąžinta po to, kai 2013-07-10 atsakovei ieškovė paskolino 1 000 Lt, kuriuos atsakovė panaudojo kreditui, kurį ieškovė paėmė atsakovės vardu, padengti. Tuo labiau kad ir iš 2014-01-16 UAB „4Finance“ rašto matyti, jog visą likusį kreditą grąžino ne ieškovė, o būtent atsakovė per su ja susijusius asmenis. Įvertintina ir tai, kad atsakovei po 1 500 Lt kredito paėmimo buvo sumažinta socialinė pašalpa, dėl to abejotina, jog atsakovė tai žinodama būtų ėmusi kreditą savo poreikiams (CPK 185 str.). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės teiginį, jog atsakovei 2013 m. sausio, vasario mėn. prireikė lėšų sūnaus V. K. paimtam kreditui grąžinti, dėl to ji 2013 m. sausio mėn. kreipėsi dėl 1 500 Lt kredito suteikimo, paneigia byloje esantis 2014-09-15 UAB „4Finance“ raštas, iš kurio nustatyta, jog atsakovės sūnus dėl kredito suteikimo kreipėsi 2013-02-20, tačiau kredito grąžinimo įmokos pradėtos daryti tik 2013-07-10, o ne netrukus po to, kai 2013-03-25 buvo paimtas 1 500 Lt kreditas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog likusių ieškiniu prašytų priteisti sumų už bulvių sodinimą, suvagojimą, pavežimą, išlaidų maistui ir pan. nėra pagrindo vertinti kaip paskolos (LR CPK 185 str., CK 6.870 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 144,81 Eur (500 Lt) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (LR CPK 93, 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. K. iš ieškovės G. S. 144,81 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                Marius Dobrovolskis

Kolegijos teisėjai                                                                        Erinija Kazlauskienė

                                                                                      Almantas Padvelskis