Administracinė byla Nr. eI-5276-629/2016

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06033-2015-3)

Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4.; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui I. L. ir atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros atstovei Jovitai Povilavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovė, Agentūra) direktoriaus 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. AP-397 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu kam buvo paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas dėl į tarpvalstybinio judėjimo / atliekų vežimo judėjimo dokumento pagal pranešimą Nr. IE317144 11 langelį ranka įrašytų atliekų tvarkymo veiklos kodų R3 ir R4 bei dėl to, kad dėl šiuose dokumentuose esančių neleistinų pataisymų nesikreipė į regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir RAAD). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog išduodant tarpvalstybinį atliekų vežimo leidimą pagal tarpvalstybinio judėjimo / atliekų vežimo pranešimą Nr. IE 317144 (toliau – ir Pranešimas Nr. IE 317144) jis buvo atitinkamo rašto rengėjas, tačiau raštą derino (vizavo) Agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Atliekų licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė A. P. ir Taršos prevencijos skyriaus vedėja M. R., o pasirašė – Agentūros direktorius R. M.. Be to, leidimo išdavimo procese aktyviai dalyvavo ir Taršos prevencijos ir leidimų departamento direktorius V. K. bei Atliekų licencijavimo skyriaus vedėja M. L., tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas tik pareiškėjo atžvilgiu, o visų kitų leidimo išdavimo procese dalyvavusių asmenų atsakomybės klausimas nebuvo kvestionuojamas.

Pasak pareiškėjo, tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo atsižvelgta į jo paaiškinimus. Be to, iš išvados nėra aišku, kaip buvo nustatyta, kad atliekų tvarkymo veiklos kodus R3 ir R4 įrašė būtent jis, nes prie šių įrašų nėra nei jo vardo, nei pavardės, nei parašo, nei kitų identifikuoti leidžiančių žymių, taip pat nėra detalizuota, kaip buvo nustatyta, kad minėti įrašai buvo padaryti būtent 2015 m. liepos 30 d. Pabrėžė, kad, nors patikrinimo išvadoje teigiama, jog judėjimo dokumentų patikra neatlikta ir nesikreipta į RAAD, tačiau Agentūros atsiliepime į UAB „AV investicija plius“ skundą administracinėje byloje Nr. eI-11879-561/2015 sakoma, kad Agentūra, atlikusi judėjimo dokumentų patikrą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą, prašydama atlikti atliekų vežimo patikrinimus.

Pareiškėjo teigimu, valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus ir priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų. Jokiuose teisės aktuose nėra pasakyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis valstybės tarnautojas turi veikti prieš pažeidimu įtariamą valstybės tarnautoją ir orientuotis į tarnybinės nuobaudos paskyrimą užuot sutelkus dėmesį į objektyvaus ir visapusiško tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimą, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi J. K. neinformavo pareiškėjo, kad jo pateikti duomenys apie darbo krūvį nėra tinkami, nepaprašė pateikti kitų darbo krūvį rodančius duomenų. Be to, pareiškėjo nuomone, J. K. veiksmai, susiję su patikslinto pranešimo surašymu, bandymu su juo supažindinti bei atsisakymo protokolavimu, yra neteisėti.

Pareiškėjas sutinka, jog teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė užregistruoti dokumentų, gautų į tarnybinį el. paštą, tačiau šią klaidą iš esmės lėmė didelis darbo krūvis. Atkreipė dėmesį, jog J. K. ar kiti atsakovės darbuotojai net neužsiminė, kad minėtus dokumentus, jau gerokai po gavimo datos, vis tiek reikėtų užregistruoti. Pabrėžė, kad šiuos dokumentus užregistruoti galėjo ir kiti Agentūros darbuotojai, kurie su minėtais dokumentais susipažino, tačiau šių dokumentų registruoti per visą tyrimo laikotarpį ir greičiausiai iki šių dienų niekas nepateikė, taigi tai reiškia, kad minėtų dokumentų registracija faktiškai nebuvo nei labai svarbi, nei labai reikalinga.

Pasak pareiškėjo, nors išvadoje konstatuota, kad dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo sukeltas neigiamas poveikis valstybės tarnybos reputacijai, įstaigos įvaizdžiui, tačiau neįvardinta, kaip tiksliai tas neigiamas poveikis pasireiškė, taigi nėra įvardinta viena iš tarnybinio nusižengimo sudėčių, t. y. tarnybinių pareigų neatlikimo arba netinkamo atlikimo pasekmės. Nurodytos pasekmės yra labai abstrakčios, itin smarkiai hiperbolizuotos ar net išgalvotos, nes ranka įrašyti atliekų tvarkymo veiklos kodai R3 ir R4 jokių neigiamų pasekmių neturėjo, neužregistruoti dokumentai beveik jokių bent jau nors kiek rimtesnių neigiamų pasekmių neturėjo, nes atitinkama informacija ir (ar) dokumentai buvo gauti, jų gavimo data žinoma ir užfiksuota, jie niekur nedingo ir juose pateikta informacija buvo vertinta prieš duodant Leidimą, o pats pažeidimas nebuvo tyčinis. Vien dėl neigiamų pasekmių visiško ar beveik visiško nebuvimo pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį net pastabos paskyrimas būtų neproporcingas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog buvo vadovautasi 2011 m. liepos 8 d. parengtomis Tarybinio nusižengimo tyrimo motyvuotos išvados surašymo rekomendacijomis, nors Valstybės departamentas jau kuris laikas savo tinklapyje skelbia minėtų rekomendacijų 2014 m. liepos 31 d. versiją. Tai suponuoja, kad klaidų atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą gali būti ir daugiau. Pareiškėjo manymu, nuobauda jam paskirta ir tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas, siekiant atkeršyti už skundą dėl Agentūros direktoriaus pavaduotojo R. Š. veiksmų.

Atsakovė Agentūra atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros buvo vykdomos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, jog pranešimas  turi sudaryti sąlygas asmeniui suvokti, kuo jis yra įtariamas, būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad įtariamas asmuo galėtų pateikti reikiamus paaiškinimus, informacijos pateikiama tiek, kiek jos tuo metu turima, laikantis nurodytų aiškumo ir tikslumo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pranešimas atitiko nurodytus reikalavimus, o patikslintas pranešimas buvo papildytas nuoroda į galimą pareigybės aprašymo pažeidimą, atitinkamai patikslinti galimai pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 str. 1 d. punktai, tačiau galimo tarnybinio pažeidimo faktinis aprašymas visiškai nesikeitė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pranešimu buvo pateikta nepakankamai informacijos apie galimą tarnybinį pažeidimą ir tokiu būdu sudarytos kliūtys pareiškėjui  tinkamai realizuoti  savo teisę į gynybą. Pažymėjo, kad pirminiame pranešime buvo teikta nuoroda į galimą VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. pažeidimą, kuris yra plataus pobūdžio, todėl vėlesnis tikslinimas, nurodant galimą pareigybės aprašymo papunkčio ir VTĮ 15 str. 1 d. 4 p. pažeidimą pranešime, turėtų būti pripažįstamas tik formaliu papildymu.

Pasak Atsakovės, pareiškėjo teiginiai, kad buvo nekeliamas kitų Leidimo išdavimo procesą kuravusių asmenų tarnybinės atsakomybės klausimas, nepaneigia pareiškėjo padarytų pažeidimų. Pabrėžė, jog pareiškėjas buvo pagrindinis užduoties vykdytojas, be to, pagal pareigybės aprašymą būtent jis nagrinėja ir rengia dokumentus bei priima sprendimus dėl atliekų vežimo kontrolės. Pabrėžė, jog VTĮ 15 str. nurodomos kiekvieno valstybės tarnautojo pareigos ir pareiga jų laikytis išlieka nepriklausomai nuo kitų valstybės tarnyboje dirbančių asmenų veiksmų.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl netinkamai įvertintų jo paaiškinimų. Pažymėjo, kad dokumentai, gauti pareiškėjo el. paštu buvo nepateikti registruoti, pareiškėjas tai pripažino, taigi išvadoje buvo įvertinta pareiškėjo kaltė dėl šio pažeidimo, išnagrinėtos aktualios teisės aktų nuostatos. Dėl ranka darytų papildomų įrašų pažymėjo, jog pareiškėjas paaiškinime tik nurodė, kad ties įrašais nėra parašų ar antspaudų, patvirtinančių įrašo autentiškumą, tačiau nenurodė, kad šiuos įrašus galimai padarė kiti asmenys, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Agentūra paaiškino, kad bet kokie papildomi įrašai pranešimo 11 laukelyje dėl tolesnių atliekų tvarkymo veiklų laikytini nurodomo dokumento trūkumu, nes šią informaciją reikalaujama teikti pranešimo prieduose, ir šiuos trūkumus pareiškėjas, kaip specialistas, pagal pareigybės aprašymą atsakingas už atliekų vežimo dokumentų nagrinėjimą, turėjo tinkamai įvertinti. Dėl motyvo, kad buvo neatsižvelgta į paaiškinimą dėl darbo krūvio, pažymėjo, kad išvadoje pagrįstai įvertinta, jog pareiškėjo paaiškinime teikė neaktualius duomenis laike, taip pat papildomai buvo atsižvelgta į pareigų nevykdymo laikotarpį – įvertinta, kad neveikimas tęsėsi iki pat tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo. Apie 4 mėn. laikotarpis sudarė pagrįstą sąlygą tyrimą atlikusiai specialistei nustatyti, kad realiai egzistavo galimybė pareiškėjui imtis reikiamų veiksmų ir vykdyti teisės aktų reikalavimus, neatsižvelgiant į egzistuojančio darbo krūvio aplinkybes. Pabrėžė, kad paaiškinimo teiginiai neįpareigoja tyrimą atliekančio specialisto tyrimui būtiną informaciją rinktis tik iš įtariamo asmens.

Dėl pažeidimo, susijusio su nesikreipimu į RAAD, atsakovė paaiškino, kad Agentūros rašte Nr. (15.11)-A4-10139 buvo nurodomos kitos priežastys, kurių pagrindu prašoma atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą – atkreipiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų dėmesys dėl vežamų didelių atliekų kiekių, tačiau nėra jokių nuorodų dėl galimų Pranešimo Nr. IE 317144 trūkumų.

Agentūros teigimu, pasekmės, kurias sukelia padaryti tarnybiniai nusižengimai, vertintinos objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektu. Objektyvusis elementas – teisės aktų pažeidimai, kurie patys savaime laikytini reikšminga neigiama valstybės tarnautojo veiklos pasekme, dėl kurios VTĮ nuostatos numato darbdavį saugančias nuostatas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Be to, išvadoje, remiantis detaliu faktinių aplinkybių įvertinimu ir teisės aktų reikalavimų analize, buvo pripažinta, kad pažeidimų sukeltas neigiamas poveikis valstybės tarnybos reputacijai, įstaigos įvaizdžiui. Tai lemia pačių pažeidimų pobūdis, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas išvadoje – neinformuotos kitos atsakingos valstybės institucijos, dėl ko jos negalėjo įgyvendinti savo pareigų taikyti reikiamas poveikio priemones ir neįgyvendinta bendradarbiavimo pareiga, ūkio subjektui nekelti reikalavimai teisės aktų nustatyta tvarka taisyti dokumentų trūkumus, nesilaikyta Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais.

Skundas tenkintinas visiškai.

Ginčas kilo dėl Agentūros direktoriaus 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. AP-397, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Agentūros direktorius 2015 m. spalio 20 d. pavedė Agentūros Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei J. K. atlikti patikrinimą dėl Pranešimo Nr. IE 317144 ir pagal jį gautų tarpvalstybinių judėjimų / atliekų vežimo judėjimo dokumentų atitikimo 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1013/2006), Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams, jų teisėtumo ir rengėjų atsakomybės už nurodytų dokumentų derinimą ir teikimą pasirašyti.

Agentūros Teisės skyriaus vyriausioji specialistė, atlikusi patikrinimą 2015 m. spalio 26 d. pažymoje, be kita ko, konstatavo, kad Pranešimas Nr. EI 317144 neatitinka Reglamento Nr. 1013/2006 1C priedo 12 p., kadangi Annex 4 nėra pateikta nuoroda į Pranešimą Nr. IE 317144 ir langelį, su kuriuo jis yra susijęs, be to, pareiškėjas į pranešimo 11 langelį įrašė ranka „R3; R4“, nors Reglamentas Nr. 1013/2006 nenumato tokios įrašymo procedūros. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas, rengdamas Pranešimą Nr. EI 317144 nesilaikė Atliekų vežimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 (toliau – ir Aprašas), 7.3 p. reikalavimo, Aplinkos apsaugos agentūros darbo reglamento, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-72 (toliau – ir Darbo reglamentas), 49 p. reikalavimo, nes „Foras Fuels Ltd“ 2015 m. birželio 26 d. elektroniniu paštu pareiškėjui pateikta informacija ir UAB „AV Investicija Plius“ 2015 m. birželio 29 d. raštas Nr. S-29 Agentūroje neužregistruoti. Pažymoje taip pat nurodoma, jog judėjimo dokumentai užpildyti nesilaikant Reglamento Nr. 1013/2006 1C priedo 8, 39 p. reikalavimų, nes šių dokumentų 5 ir 18 langeliuose yra padaryti pakeitimai, tačiau naujas tekstas nėra pasirašytas arba anspauduotas ir nenurodyta atliktų pakeitimų data, taip pat nenustatyta, kad atlikti pakeitimai yra padaryti gavus kompetentingų institucijų sutikimą, be to, langelyje 8c nėra vežėjo UAB „Šatruva“ parašo ir pareiškėjas nesikreipė į UAB „AV investicija plius“ kad ši klaida būtų ištaisyta.

Atsižvelgdamas į minėtoje pažymoje pateiktą informaciją, Agentūros direktorius 2015 m. lapkričio 2 d. pavedė J. K. atlikti Agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Atliekų licencijavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareiškėjo I. L. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

2015 m. lapkričio 11 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodytos pažymoje konstatuotos aplinkybės ir pranešta, kad pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes, nesilaikydamas pareigybės aprašymo 7.6 p., Aprašo 7.3 p., Darbo reglamento 49 p., Reglamento Nr. 1013/2006 1C priedo 8 p. reikalavimų, galbūt pažeidė VTĮ 15 str.1 d. 1 ir 6 p. Pareiškėjui pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo.

2015 m. lapkričio 26 d. pareiškėjui bandyta įteikti patikslintą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriame patikslinta, kad minėtais veiksmais pareiškėjas galbūt pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1, 4 ir 6 p., tačiau pareiškėjas su patikslintu tarnybiniu pranešimu susipažinti atsisakė.

2015 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, jog tarpvalstybinio judėjimo / atliekų vežimo dokumentuose pagal Pranešimą Nr. IE 317144 lengvai matomų pataisymų ar pakeitimų nėra. Atkreipė dėmesį, kad su Pranešimu Nr. IE 317144 susijusių pažeidimų, tiek didesnių, tiek ir mažesnių yra ne vienas ir ne du ir dėl šių pažeidimų dar rugsėjo pradžioje buvo pradėta imtis veiksmų, kurių pasekmė – panaikintas Agentūros duotas tarpvalstybinių atliekų vežimų leidimas pagal Pranešimą Nr. IE 317144, taikytos teisinio poveikio priemonės ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra aišku, kodėl jis turėjo kreiptis į UAB „AV investicija plius“ dėl klaidos ištaisymo ir kodėl veiksmai, kurių pagrindu buvo panaikintas leidimas, šiuo atveju traktuotini kaip nepakankami. Paaiškinime pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog prie 11 langelyje ranka įrašytų atliekų tvarkymo veiklos kodų nėra jokių parašų ir / ar antspaudų, todėl jokios teisinės galios jie neturi, šie ranka įrašyti atliekų tvarkymo veiklos kodai yra tik informacinio pobūdžio. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog UAB „AV investicija plius“ raštas nebuvo pateiktas registruoti dėl įsivėlusios žmogiškosios klaidos, be to, turėtų būti įvertintas ir didelis darbo krūvis.

2015 m. lapkričio 27 d. buvo parengta motyvuota išvada dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, neužregistruodamas „Foras Fuels Ltd“ 2015 m. birželio 26 d. ir UAB „AV investicija plius“ 2015 m. birželio 29 d. elektroniniu paštu pateiktų raštų, nesilaikė Darbo reglamento 49 p., Aprašo 7.3 p. ir pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 6 p. reikalavimus. Šie pažeidimai tęstiniai – prasidėjo 2015 m. birželio 26 d. ir 2015 m. birželio 29 d. ir tęsiasi iki šiol. Pareiškėjas nevykdė pareigų dėl savo kaltės – neužregistruodamas raštų, veikė ir veikia nerūpestingai, t. y. numatė ir numato, kad dėl jo netinkamo veikimo gali kilti tam tikri padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi ir tikisi jų išvengti. Be to, išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas, į Pranešimo Nr. IE 317144 11 langelį ranka įrašydamas „R3; R4“, nesilaikė Reglamento Nr. 1013/2006 reikalavimų, pareigybės aprašymo 7.6 p., nes viršijo jam suteiktus įgaliojimus, ir taip pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p.. Šis pažeidimas pripažintas baigtiniu – prasidėjo ir pasibaigė 2015 m. liepos 30 d., padarytas dėl pareiškėjos kaltės, nes pareiškėjas veikė nerūpestingai, t. y. numatė, kad dėl jo netinkamo veikimo gali kilti tam tikri padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

Išvadoje taip pat konstatuota, jog pareiškėjas netinkamai atliko judėjimo dokumentų patikrą ir nesikreipė į RAAD dėl poveikio priemonių taikymo, be to, nesilaikė Reglamento Nr. 1013/2006 50 str. 4 d., pareigybės aprašymo 7.6 p. reikalavimų ir taip pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p. Šie pažeidimai pripažinti tęstiniais (prasidėjo 2015 m. rugpjūčio 28 d. ir 2015 m. rugsėjo 8 d. ir tęsiasi iki šiol), padarytais dėl pareiškėjo kaltės, t. y. pareiškėjas veikė nerūpestingai, numatė ir numato, kad dėl jo netinkamo veikimo gali kilti tam tikri padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi ir tikisi jų išvengti.

Išvadoje taip pat konstatuota, jog dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sukeltas neigiamas poveikis valstybės tarnybos reputacijai, įstaigos įvaizdžiui. Išvadoje Agentūros direktoriui pasiūlyta skirti pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Agentūros direktorius, atsižvelgdamas į minėtą motyvuotą išvadą, skundžiamu įsakymu pripažino, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1, 4 ir 6 p. nuostatas ir skyrė jam už padarytą tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, teigia, kad jam buvo įteiktas netinkamas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, pats tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, o nusižengimai nustatyti nepagristai.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuoja VTĮ 30 str. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 7 p. tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), šiomis nuostatomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą (LVAT 2009 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-651/2009).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjui pateikto pranešimo matyti, kad jame aiškiai išdėstytos veikos, dėl kurių pareiškėjas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, šios veikos toliau buvo tirtos ir tarnybinio nusižengimo metu, dėl jų pareiškėjui paskirta ir skundžiama nuobauda, taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo pakankamai išsamus ir atitiko Taisyklių reikalavimus. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai apie neteisėtą pranešimo tikslinimą yra nepagristi. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju patikslintu pranešimu buvo patikslinta tik įtariamo tarnybinio nusižengimo kvalifikacija, papildomai nurodant VTĮ 15 str. 1 d. 4 p., o veikos, dėl kurių pradėtas tyrimas, nebuvo patikslintos. Teismas atkreipia dėmesį, jog galbūt padaryto nusižengimo teisinė kvalifikacija yra nustatoma ir paaiškėja tik atlikus nusižengimo tyrimą, todėl tikslios teisinės kvalifikacijos pranešime dėl tarnybinio nusižengimo neprivaloma pateikti, kaip minėta, pranešime privaloma išdėstyti tik esminius objektyviuosius įtariamo nusižengimo požymius – konkrečią veiką, pažeidimo padarymo būdą laiką, vietą ir pan. Nagrinėjamu atveju, privalomi pranešimo turinio elementai buvo nurodyti, taigi pareiškėjas apie įtariamą tarnybinį nusižengimą buvo informuotas tinkamai.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Kaip matyti iš skundžiamo įsakymo ir Agentūros specialistės surašytos motyvuotos išvados, pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta iš esmės už VTĮ 15 str. 1 d. 1, 4, 6 p. pažeidimą, pasireiškusi trimis veikomis: 1) elektroniniu paštu gautų dokumentų neužregistravimu; 2) netinkamu Pranešimo Nr. IE 317144 parengimu, į pranešimo 11 langelį ranka įrašant papildomus duomenis; 3) netinkama judėjimo dokumentų patikra, dėl kurios nesikreipta į RAAD. Pažymėtina, kad pagal VTĮ 15 str. 1 d. valstybės tarnautojai, be kita ko, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.) bei laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 96 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas savo darbiniu elektroniniu paštu 2015 m. birželio 26 d. gavo iš „Foras Fuels Ltd“, o 2015 m. birželio 29 d. iš UAB „AV investicija plius“ prašytą pateikti papildomą informaciją, reikalingą Pranešimui Nr. EI 317144 įvertinti.

Pažymėtina, kad pagal Darbo reglamento 49 p. Agentūros valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, tiesiogiai iš kitų institucijų, įstaigų, organizacijų, piliečių ar asmenų gavę registruotinus dokumentus, privalo nedelsdami pateikti registruoti Bendrųjų reikalų skyriui ar kitam Agentūros administracijos padaliniui, paskirtam organizuoti atitinkamų dokumentų valdymą, tvarkyti atskirą pagal Aprašo 7.3 p. Agentūra, įgyvendindama Reglamente Nr. 1013/2006 nustatytus reikalavimus,  registruoja atliekų siuntėjo ar gavėjo pateiktus Reglamento Nr. 1013/2006 IA, IB ir II prieduose nurodytus dokumentus, reikalingus atliekų vežimo leidimui gauti.

Pareiškėjas neneigia, kad neužregistravo minėtų dokumentų, tačiau nurodo, kad to nepadarė per klaidą, be to, darbo krūvis buvo didelis, todėl pirmiau stengėsi atlikti svarbesnius darbus.

Teismas pažymi, kad teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šiuo atveju tokių objektyvių priežasčių nenustatyta. Nors pareiškėjas teigia, jog turėjo daug darbo ir todėl nesilaikė reikalavimo įregistruoti minėtus dokumentus, tačiau, teismo vertinimu, tokios aplinkybės būtų reikšmingos vertinant pavėluotą dokumentų registravimą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, ginčo dokumentai apskritai nebuvo įregistruoti. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumento registracija nėra labai sudėtinga ar ilgai trunkanti procedūra, taigi net ir esant dideliam darbo krūviui anksčiau ar vėliau dokumentų registracija galėjo būti atlikta, tačiau pareiškėjas, net ir gavęs pranešimą apie įtariamą tarnybinį nusižengimą, minėtų elektroniniu paštu gautų dokumentų neįregistravo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sutiktina su atsakovės pozicija, jog pareiškėjas pažeidė Darbo reglamento 49 p. bei Aprašo 7.3 p.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Pranešimo Nr. IE 317144 11 langelyje ranka įrašyta „R3; R4“. Nors pareiškėjas pažymėjo, kad nėra aišku, kaip atsakovė nustatė, jog minėtą įrašą padarė būtent jis, tačiau pareiškėjas nenurodo, jog minėtą įrašą padarė ne jis, be to, kaip matyti iš pareiškėjo Agentūrai pateikto pasiaiškinimo, argumentuodamas minėto įrašo buvimą, pareiškėjas nurodė, kad 11 langelyje ranka įrašyti atliekų tvarkymo veiklos kodai yra informacinio pobūdžio. Taigi pareiškėjui aiškiai ir pagrįstai nepaneigus, jog minėtą įrašą padarė būtent jis, spręstina, ar tokie veiksmai gali būti laikomi teisės aktų pažeidimu.

Pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.6 p. pareiškėjui nustatyta pareiga nagrinėti ir rengti dokumentus bei priimti sprendimus dėl atliekų vežimo kontrolės. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1013/2006 1C priedo IV skyriaus 13 p. pranešimą užpildo jį teikiantis pranešėjas, o pagal 22 p. pranešimo 11 langelyje nurodomas naudojimo arba šalinimo būdas pagal Direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų IIA arba IIB prieduose pateiktus R arba D kodus. Jei šalinimo arba naudojimo būdas yra D13–D15 arba R12, arba R13 būdas, atitinkamą informaciją apie tolesnius būdus (R12/R13 arba D13–D15 ir D1–D12 arba R1–R11) reikia pateikti priede.

Taigi nagrinėjamu atveju 11 langelyje turėjo būti nurodytas kodas R12, o informaciją apie tolesnes tvarkymo veiklas (R3, R4) reikėjo pateikti priede. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo įrašas „R3, R4“ buvo padarytas šalia iš Airijos kompetentingos įstaigos gauto 11 langelyje ranka jau padaryto įrašo apie tolesnes tvarkymo veiklas R1 ir R5. Sutiktina su pareiškėju, kad šiuo atveju, toks papildomas prierašas, kuris nėra nei pasirašytas, nei antspauduotas ir datuotas, iš esmės yra informacinio pobūdžio. Teismas pažymi, kad, nors Reglamente Nr. 1013/2006 nėra įtvirtintas reikalavimas tokius įrašus daryti, tačiau nėra ir imperatyvaus draudimo tai atlikti, taigi nesutiktina su Agentūros išvada, jog pareiškėjas Pranešimo Nr. IE 317144 11 langelyje ranka įrašydamas kodus R2 ir R3 pažeidė savo pareigybės aprašymo 7.6 p., tuo labiau, kad šie ranka padaryti įrašai atitinka Pranešimo Nr. IE 317144 prieduose nurodomas tolesnes atliekų perdirbimo veiklas.

Kaip minėta, trečiasis pareiškėjui inkriminuotas nusižengimas yra susijęs su netinkama judėjimo dokumentų patikra ir nesikreipimu į RAAD. Atsakovės teigimu, tokiais savo veiksmais pareiškėjas nesilaikė Reglamento Nr. 1013/2006 50 str. 4 d. bei pareigybės parašymo 7.6 reikalavimų, nes judėjimo dokumentai užpildyti nesilaikant Reglamento Nr. 1013/2006 1C priedo 8 punkte nurodyto reikalavimo – 5 ir 18 langeliuose padaryti pakeitimai, tačiau naujas tekstas nėra pasirašytas arba anspauduotas ir nenurodyta atliktų pakeitimų data, pakeitimai nesuderinti su Agentūra, langelyje 8 c nėra vežėjo UAB „Šatruva“ parašo, tačiau pareiškėjas nesikreipė į UAB „AV investicija plius“ dėl šių trūkumų ištaisymo, be to, dėl šių galimai klaidingų judėjimo dokumentų pareiškėjas nesikreipė į RAAD, kad šis galėtų taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nustatytas poveikio priemones.

Kaip minėta, pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.6 p. pareiškėjui nustatyta pareiga nagrinėti ir rengti dokumentus bei priimti sprendimus dėl atliekų vežimo kontrolės. Reglamento Nr. 1013/2006 50 str. 4 d. įtvirtinta, kad atliekų vežimo patikra apima dokumentų tikrinimą, tapatybės patvirtinimą ir prireikus fizinę atliekų patikrą. Iš motyvuotoje išvadoje nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog atsakovė šių nuostatų pažeidimus iš esmės sieja su Reglamento Nr. 1013/2006 50 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, pagal kurias valstybės narės nustato sankcijų, taikytinų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, kurios yra būtinos joms įgyvendinti.  Valstybės narės, kaip šio reglamento vykdymo užtikrinimo priemones, numato, inter alia, vienetų ir įmonių patikrinimus pagal Direktyvos 2006/12/EB 13 str. ir atliekų vežimo ar susijusio naudojimo ar šalinimo tikrinimus iš anksto nepranešus.

Teismas, įvertinęs judėjimo dokumentų užpildymą, sutinka su Atsakove, kad pastarieji neatitinka Reglamento Nr. 1013/2006 1C priedo 8 p. nurodyto reikalavimo taisymus atlikti gavus kompetentingos institucijos sutikimą, naują tekstą pažymėti ir pasirašyti arba antspauduoti ir nurodyti atlikto pakeitimo datą. Tačiau pažymėtina, kad netinkamus įrašus padarė ne pareiškėjas, tuo tarpu pareigos kreiptis į asmenį, netinkamai užpildžiusį judėjimo dokumentus, kad šis ištaisytų padarytas klaidas, nei Reglamentas Nr. 1013/2006, nei kiti teisės aktai nenustato. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo parengto 2015 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. (15.11)-A4-10139, adresuoto Klaipėdos ir Panevėžio RAAD, pareiškėjas, įvertinęs ginčo judėjimo dokumentus, ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl jose pateiktos informacijos patikrinimo, taigi nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo 7.6 p. bei Reglamento Nr. 1013/2006 50 str. 4 d. Šiuo atveju kritiškai vertintini Agentūros argumentai, kad minėtas pareiškėjo raštas, adresuotas Klaipėdos ir Panevėžio RAAD, nepaneigia padaryto pažeidimo, nes rašte nurodomos kitos priežastys, kurių pagrindu prašoma atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą, tačiau nėra jokių nuorodų dėl galimų Pranešimo Nr. IE 317144 trūkumų. Teismas pažymi, kad atsakomybę už klaidingos informacijos pranešimo formoje ar vežimo kontrolės formoje pateikimą nustato būtent RAAD, todėl pavedus RAAD atlikti atliekų perdirbimo subjektų veiklos patikrinimus ir su tokiu pavedimu pateikus judėjimo dokumentus, papildoma nuoroda į galimai neteisinga judėjimo dokumentų užpildymą nėra būtina, kadangi RAAD, gavęs minėtus dokumentus, pats turėtų juos įvertinti be papildomos nuorodos iš Agentūros apie galimus pažeidimus. Taigi, teismo nuomone, pareiškėjas ėmėsi pakankamų priemonių, pagal Reglamento Nr. 1013/2006 50 str. nuostatas, todėl šuo aspektu Atsakovės nurodomas pažeidimas nustatytas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrįstai inkriminuotas tik vienas iš trijų tarnybinių nusižengimų, t. y. elektroniniu paštu gautų dokumentų neužregistravimas. Tai, kad, pasak pareiškėjo, dėl to jokių pasekmių nekilo, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nesilaikė Darbo reglamento 49 p. bei Aprašo 7 p. reikalavimų, nes tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms, tačiau pažeidimo pasekmių įvertinimas turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės laipsnio, nuobaudos proporcingumo.

Teismo vertinimu, pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio ir nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovei, kadangi neužregistruoti dokumentai nebuvo nuslėpti, jais buvo vadovautasi vertinant Pranešimo Nr. EI 317144 duomenis, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad šis pareiškėjo neveikimas iškilo į viešumą, todėl atsakovės nurodomas neigiamas poveikis valstybės tarnybos reputacijai, Agentūros įvaizdžiui, vertintinas kritiškai. Be to, teismo nuomone, pareiškėjo kaltė gali būti įvertinta tik kaip nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas. Pažymėtina, kad teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nedidelį pareiškėjo kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą, pareiškėjo padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį tarnybinės nuobaudos – papeikimo – paskyrimas yra neproporcingas ir nuobauda pareiškėjui apskritai neturėjo būti paskirta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Agentūros direktoriaus 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. AP-397 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ naikintinas ir pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.

Nors pareiškėjas prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas nepateikė, t. y. į bylą nėra pateikta teisinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas mokėjo tam tikras sumas advokatui R. R., todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų šiuo metu nesprendžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo sumokėtas 21 Eur žyminis mokesti pareiškėjui grąžintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi, kuria buvo priimtas pareiškėjo skundas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo I. L. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. AP-397 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                           Milda Vainienė