Baudžiamoji byla Nr. e1-1109-424/2022

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25399-2022-7

                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

 2.12.1.3.; 2.12.1.4.; 1.2.4.6.2.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2022 m. rugpjūčio 1 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1)        2011 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausme, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Ž. K. sukėlė fizinį savo šeimos nariui – sugyventinei S. T., o būtent:

jis, 2022 m. liepos 9 d. apie 11.15 val. (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu su S. T., sudavė koja S. T. į klubą, tampė už plaukų, bei ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu į galvą, tokiu būdu savo veiksmais sukėlė S. T. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys.

Kaltinamasis Ž. K., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis susipažino, savo kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi. Parodė, kad su S. T. gyveno kartu apie 15 metų, turi du vaikus, dukrą D. K., gim, (duomenys neskelbtini)  m. ir sūnų I. K., gim. (duomenys neskelbtini)  m. Jo buvusi sugyventinė S. T. turi problemų su alkoholiu. S. T. nuolat vartoja alkoholį. 2022-07-08 vakare su vaikais iš sodo grįžo į butą, išmaudė vaikus ir pernakvojo mamai priklausančiuose 2 kambariuose. S. gulėjo lovoje visiškai girta. Jis užėjęs į vonios kambarį, užuodė nemalonų kvapą, pamatė atneštą ir ant grindų numestą patalynę, jos drabužius su išmatomis. Kitą rytą atsikėlęs sūnui padarė mišinuką, jis jį išgėrė. Vėliau ėjo į virtuvę, norėjo ruošti pietus, nuėjo į S. T. kambarį ir prašė, kad ji nors 20 minučių pažiūrėtų vaiką, kad jis galėtų padaryti valgyti, bet ji nesikėlė, jį keikė necenzūriniais žodžiais. Jis su koja ją kelis kartus gulinčią pajudindavo, kad ji atsikeltų. Jai nereaguojant, neištvėrė ir nesusivaldė, pastvėrė jai už plaukų ir papurtė, sakydamas "kelkis, pažiūrėk vaiką", Tada ji pašoko iš lovos, rankomis užsimojo jam trenkti, ir jis jai sudavė kelis kartus delnu per rankas. Ji tuo metu išbėgo į balkoną, ir pradėjo šauktis pagalbos. Konflikto metu vaikas buvo virtuvėje. Dėl savo poelgio labai gailisi. (b. l. 60-63, 74-76).

Nukentėjusioji S. T. ikiteisminiame tyrime, apklausos metu parodė, kad ji kartu su buvusiu sugyventiniu Ž. K. turi bendrus vaikus I. K. gim. (duomenys neskelbtini)  m.  ir D. K. gim. (duomenys neskelbtini)  m. Pieš pusę metų ji su juo išsiskyrė, tačiau palaiko ryšį dėl vaikų. Periodiškai gyvena viename bute nes 1/2 buto priklauso jo motinai A. K.. Kaltinamasis gyveno mamos kambariuose, o ji savo buto pusėje. 2022-07-08 vakare ji viena vartojo alkoholinius gėrimus savo kambaryje, o kaltinamasis su vaikais buvo savo mamos kambariuose. Ji užmigo ir atsikėlė 11.00 val. nuo smūgių, o būtent Ž. K. sudavė jai kaire koja į pilvą, ir du kartus į kairį šoną, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Vadino ją necenzūriniais žodžiais, liepė jai keltis, žiūrėti sūnų. Ji nesikėlė, nes blogai jautėsi, norėjo pagulėti. Ji jam sakė, kad negali atsikelti. Kaltinamasis, matydamas, kad ji nesikelia, dar labiau įsiuto ir stvėrė jai už kairės rankos ir plaukų, ir kėlė ją iš lovos. Tuo metu kai jis tampė už plaukų, ji pajuto fizinį skausmą, rėkė iš skausmo, prašė jo liautis. Tada kaltinamasis ją paleido ir grįžo į virtuvę. Ji vėl atsigulė. Netrukus kaltinamasis vėl atbėgo iš virtuvės ir dešinės rankos kumščiu sudavė apie jai ne mažiau kaip du smūgius į galvą. Po suduotų smūgių pajuto fizinį skausmą. Namuose nieko nebuvo tik sūnus, kuris matė kaip Ž. K. mušė ją. Ji turėjo telefoną po pagalve ir paėmusi norėjo paskambinti į policiją, tačiau jis atėmė telefoną, kad ji neiškviestų policijos. Ji išbėgo į balkoną, pakvietė kaimynę, kad iškviestų policiją, kuri iškvietė policiją. Ji paprašė kaltinamojo, kad jis jai atiduotų telefoną, o jis atsakė, kad tuoj susiruoš, paims vaiką ir atiduos. Susiruošęs atidavė jai telefoną ir pasišalino iki policijos atvykimo. Kaltinamasis gyveną (duomenys neskelbtini), taip pat lankosi pas savo sesę vardu N., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Kaltinamasis, jos manymu, buvo supykęs dėl to, kad jis paprašė pažiūrėti sūnų kol jis ruoš maistą, tačiau ji atsisakė, nes neturėjo sveikatos, vakar vartojo alkoholį. Dėl to viskas ir atsitiko. (b. l. 12-15)

2022 m. liepos 9 d. liudytoja J. G. apklausos metu nurodė, kad 2022-07-09 apie 11:00 val., buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Išėjo iš vonios ir išgirdo pro langą kaimynės S. T. rėkimą, kad ji iškviestų policiją, nes jos sugyventinis Ž. K. ją muša ir gali užmušti. Ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė S. stovinčią balkone. Ji nematė ką darė Ž. K., tačiau jis taip pat kažką rėkė. Ji paskambino policijai ir pranešė apie įvykį.  (b.l. 48-50)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta butas, esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 12 – 15).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo duomenų matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu "2022_0709_112442_007.MP4" , kuris buvo daromas atvykus į įvykio vietą kūno (Body) kamera Nr. 6026. Pavadinimo rinkmena sudaryta pagal įvykio datą, t.y. 2022-07-09, bei įrašo pradžios laiką, t. y. 11.24 val. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kaip pareigūnas bendrauja su moterimi, kuri yra nukentėjusioji S. T., kuri paaiškina, kad sugyventinis ką tik išbėgo su vaiku. Jis darė valgyti, o ji gulėjo lovoje. Jis atėjęs į kambarį, ją daužė per galvą ir iš kojų daužė. Pareigūnui paklausus kiek smūgių gavo, S. T. atsakė daug. Moteris buvo susijaudinusi, kalbėjo nerišliai, negalėjo aiškiai paaiškinti situacijos. Pareigūnui bendraujant su nukentėjusiąja, į kambarį ateina nukentėjusiosios sugyventinio motina, kuri pareigūnams paaiškina, kad S. T. niekas nedaužo, ji guli, vaikų nežiūri, ištisas dienas geria ir taip keturis metus. Pareigūnui paklausus ar ji konflikto metu buvo namuose, moteris atsakė, kad nebuvo, neseniai atėjo. Pareigūnas nufotografavo įvykio vietą ir pasakė S. T. paimti asmens dokumentą ir eiti į tarnybinį automobilį, kadangi bus pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 18-19).

Iš BRIT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 9 d. 11.17 val. gautas pranešimas, kad  (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras muša savo žmoną S. T.. Moteris šaukdama pro balkoną paprašė, kad kaimynė iškviestų policiją. Bute du mažamečiai vaikai. Dėl GMP neaišku. Kviečia kaimynė (b. l. 5-8).

Iš alkotesterio žurnalo kopijų matyti, kad 2022 m. liepos 9 d. 11.35 val. S. T. nustatytas 1,46 prom. girtumas. 15.12 val. blaivumo tikrinimo metu nustatyta, kad Ž. K. yra blaivus, 0,00 prom. (b. l. 9-11).

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta kaltinamojo Ž. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltas prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę Ž. K. atsižvelgiama į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, taip pat į tai, jog kaltinamojo neteisėtiems veiksmams įtakos turėjo pačios nukentėjusios elgesys, ką pripažino ir pati nukentėjusioji, taip pat į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dvi galiojančias nuobaudas, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriama bausmė – laisvės apribojimas, kuriuos dydis nustatytinas mažesnis už laisvės apribojimo bausmės sankcijos ribose numatytą vidurkį.

Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma kaltinamajam skirti įpareigojimą nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu. Pažymėtina, kad minėtas įpareigojimas baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje nuo 2020 m. liepos 1 d. nebenumatytas. Visgi, nuo 2020 m. liepos 1 d. baudžiamojo kodekso 48 straipsnio redakcijoje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismo vertinimu, kaltinamajam prokurorės pareiškime siūlomas įpareigojimas nedarys teigiamos įtakos. Pabrėžtina tai, kad kaltinamasis dažnai lankosi ir gyvena viename bute su nukentėjusiąja, kadangi abu augina judviejų mažamečius vaikus, todėl, esant probleminiams nukentėjusiosios ir kaltinamojo tarpusavio šeiminiams santykiams, kaltinamojo įpareigojimas būti namuose teismo nustatytu laiku ne tik nedarytų teigiamos įtakos kaltinamajam, bet dėl to galėtų kilti reali grėsmė kaltinamojo ir nukentėjusiosios nesutarimams, kurie galėtų peržengti baudžiamosios atsakomybės ribas ateityje. Atsižvelgiant į tai, toks įpareigojimas kaltinamajam neskirtinas.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 4 dalies 1 punktu laisvės apribojimo bausmė kaltinamajam skiriama be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį Ž. K. dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per laisvės apribojimo bausmės laiką nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nedirba, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu Ž. K. įpareigotinas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamojo bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2022-07-09 iki 2022-07-10 (viena diena) (viena laikino sulaikymo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms, santykiu 1:2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę Ž. K. paskirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams.  

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti Ž. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022-07-09 iki 2022-07-10 (viena diena) (vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 722 straipsniu, paskirti Ž. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 4 mėnesius (per laisvės apribojimo bausmės laiką) nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu įpareigoti Ž. K. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1.                                            Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2.                                            Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3.                                            Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

4.                                            Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5.                                            Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                       Ramunė Valiulytė