Baudžiamoji byla Nr.1-295-827/2022

 Proceso Nr. 1-01-1-08293-2021-0

 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2, 

1.2.25.4.2.4

(S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,

sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant vertėjams Helenai Žemaitel, Svetlanai Minakovai, Marinai Adomavičienei, Olgai Macijauskienei,

prokurorui Linui Gružui,

nukentėjusiesiems N. M., E. K., S. M., A. M., jų įgaliotai atstovei advokatei Svetlanai Proninai,

kaltinamajam E. M. (E. M.), jo gynėjui advokato padėjėjui Jurij Kovalenko,

specialistams S. T., V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M. (E. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu ir, teismas išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė :

E. M. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent:

jis, 2021 m. kovo 18 d., apie 10.21 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavęs į (duomenys neskelbtini)  gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą ir palikęs automobilį stovėti pažeidė Kelių eismo taisyklių 15 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, ir 147 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys, tai yra, jis vairavo techniškai netvarkingą automobilį „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su neveikiančiu stovėjimo stabdžiu ir paliko jį stovėti prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nepasirūpinęs, kad ši transporto priemonė nepradėtų riedėti, dėl ko automobilis be vairuotojo pajudėjo iš stovėjimo vietos ir atbulas riedėdamas nuokalne partrenkė automobilių stovėjimo aikštele ėjusią pėsčiąją T. M., gim. (duomenys neskelbtini)  m., ir ant jos užvažiavo, po ko išvažiavo už automobilių stovėjimo aikštelės ribų ir kirtęs pievą bei šaligatvį atsitrenkė į (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio važiuojamojoje dalyje stovėjusį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu pėsčioji T. M. patyrė sunkius sužalojimus, dėl kurių mirė įvykio vietoje, o taip pat buvo apgadintas L. D. – Č. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Apklaustas kaip kaltinamasis E. M. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, paaiškino, kad įvykio dieną su kolega atvažiavo pas jį namo. Kaltinamasis priparkavo mašiną, įjungė pirmą bėgį, užrakino ir išėjo gerti kavos. Kai grįžo, nebuvo automobilio, o toliau viskas jau kaip per miglą. Matė žmones, greitosios medicinos pagalbos ir policijos automobilius, pasimetė, sunku iki dabar prisiminti. Buvo priėję policininkai, medikai, neprisimena, ką jiems sakė. Nuėjo pas V., davė vaistų ir važiavo į policiją.

Į klausimus kaltinamasis paaiškino, kad atvažiavo į kiemą dviese, paėmė draugą iš serviso ir važiavo pas jį gerti kavos. Nuotaika buvo gera. Kaltinamasis vairavo, automobilis buvo jo, 2002 metų Toyota. Pavarų dėžė mechaninė, 5 pavaros, dyzelis. Automobilį pastatė tiesiai šalia šiukšlių konteinerio iš kairės pusės, priekyje bordiūras. Ten yra parkingas. Iš galo įvažiavimas į kiemą. Įkalnė šiek tiek buvo. Automobilis stovėjo priekiu į įkalnę. Įjungė pirmą bėgį, rankinis stabdis veikė silpnokai, be to buvo nuokalnė. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, prieš įvykį tvarkė, yra sąskaita. Visada tvarko automobilį, kad važinėtų saugiai.

Užtraukus rankinį stabdį, mašina šiek tiek pajudėdavo. Negali pasakyti, ar tada užtraukė rankinį stabdį. Naudodavo stabdį, bet reikėjo važiuoti į servisą. Priparkavus automobilį, pirmumas įjungti pavarą. Jeigu yra nuokalnė, užtraukia rankinį stabdį. Pripažįsta, kad įvyko įvykis, bet priežasties negali paaiškinti. Automobilį statydavo po 10-20 kartų per dieną. Dirbo (duomenys neskelbtini), išjungia variklį ir įjungia pirmą pavarą. Negali pasakyti, ar automobilis pradėjo važiuoti be išorinio poveikio. Su vaizdo įrašu susipažino. Prieš įvykį tvarkė sankabą ir pavarų dėžę. Prieš savaitę techninių nesklandumų dėl automobilio nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu kažką rašė, ką sakė. Šiuo metu dirba neatlygintinai, kad tik išlaikytų įmonę, nieko negauna. Jeigu bus panaikinta kardomoji priemonė, galės išvykti į užsienį, galės užsidirbti. Automobilis „Toyota Previa“ jo. Pirko išsimokėtinai, vertė buvo apie 4000 eurų. Šiuo metu jau išmokėjo. Buvo susitikęs su E. M., kalbėjo, sakė, kad paskambins, nesinori lįsti į akis, skambino jam du kartus.

Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Dėl turtinės žalos, susijusios su asmeninių daiktų sugadinimu, sutinku iš dalies, kuo gali, tuo padės. Dėl drabužių vertės 430 eurų sutinka, dėl telefono ir laikrodžio 800 eurų dydžio nežino, ką sakyti, gal telefonas ir laikrodis veikia. Dėl laidotuvių 1500 eurų sutinka, jeigu pateiks įrodymus, kad tiek išleista. Norėtų apie tai pasikalbėti ir vėliau suderinti.

Po įvykio buvo ten. Kai išjungia pavarą, automobilis rieda, įjungus stovi vietoje. Automobilis rieda, jeigu be bėgio ir be rankinio stabdžio. Negali paaiškinti, kodėl tada nuriedėjo. Automobilį tvarko, kad galėtų praeiti techninę apžiūrą. Šiuo metu automobilis stovi aikštelėje. Ar po įvykio automobilis buvo atrakintas, nežino. Ar jis atrakino, neprisimenu. Kas atrakino, neprisimena. Mano, kad automobilį paliko užrakintą. Tai yra automatinis veiksmas (t. 2, b. l. 179-178).

Apklaustas kaip nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. K. (E. K.) teismo posėdyje paaiškino, kad tuo metu buvo Švedijoje, paskambino N. ir pasakė, kas įvyko. Palaikė savo ieškinio reikalavimus dėl 25000 eurų neturtinės ir 1230 eurų turtinės žalos atlyginimo.

 Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad su T. M. gyveno (duomenys neskelbtini) metus kaip sutuoktiniai. Santuokos nebuvo sudarę, vaikų nėra. Buvo, kaip šeima, santykiai geri, mylėjo vienas kitą. Draudimo bendrovės pasiūlyta 19260 eurų dydžio išmoka tenkina. Daugiau nereikalauja.

Palaiko 1230 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Grąžintas aplaužytas telefonas Iphone, laikrodis Samsung negrąžintas. Draudikai telefono neprašė. Dėl telefono ir laikrodžio dokumentus teikė. Prašo priteisti laidojimo išlaidas. Su T. M. turėjo tik bendrą kreditą, nieko nepaveldėjo. Jos artimieji jam nereiškė jokių pretenzijų dėl daiktų. Santuoka nebuvo sudaryta. Vedė bendrą ūkį. Kreditas butui paimtas jo vardu. T. nebuvo laiduotoja, įmokų nemokėjo. Kartu gyveno 25 metus, santuokos nebuvo sudarę. T. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jo taip pat tenai deklaruota.

Dėl daiktų grąžinimo niekur nesikreipė. Draudimo bendrovei teikė kvitą dėl laikrodžio, kurį pirko jis. Telefonas pirktas seniai, dokumentų nepateikė. Telefoną sudaužytą grąžino policija, niekur jo nenešė. Paveldėjimo byla buvo pradėta. Jis neįtrauktas į paveldėtojus. Laidojimo išlaidos buvo jo. Sutinku su 19260 eurų neturtinės žalos atlyginimu (t. 3, b. l. 45-46).

Įgalioja atstovė advokatė Svetlana Pronina teismo posėdyje dėl E. K. paaiškino, kad jie (duomenys neskelbtini) metus gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, pasitikėjo vienas kitu, dėl T. M. mirties jis patyrė stresą. Žmogus turi raidos sutrikimų, toks spaudimas daro neigiamą įtaką. E. K. pasakė, kad nereikalauja 25000 eurų neturtinės žalos, sutinka su draudimo bendrovės pasiūlyta suma.

Įvyko klaida, prašo atlyginti 1500 eurų turtinę žalą, kaip nurodyta civilinio ieškinio 4 punkte, nukentėjusiojo E. K. naudai. Yra pateikti visi įrodymai, kad už laidotuves mokėjo E. K.. Šiandien pateikė dokumentus dėl išlaidų. Faktiškai išlaidos buvo didesnės, bet nėra tai patvirtinančių dokumentų, nes kai kas buvo pirkta iš turgaus iš gautos laidojimo išmokos (t. 3, b. l. 46).

Apklausta kaip nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. M. teismo posėdyje paaiškino, kad T. M. buvo jos dukra. Buvo labai artimos. Ji sirgo, T. padėdavo materialiai. Buvo po insulto, todėl dukra nešė vaistus, skambino. Ji gyvena viena, yra silpnos sveikatos, jai reikalinga materialinė pagalba. Yra (duomenys neskelbtini). Buvo (duomenys neskelbtini). Kovo 16 d. jai buvo padaryta operacija, o kovo 18 d. žuvo T. Ryte ji jai skambino, pasakė, kad skuba į darbą, po 15-20 minučių sužinojo, kad ji žuvo. Jai insultas buvo (duomenys neskelbtini). Dabar gyvena su vaistais, todėl prašo priteisti daugiau negu siūlo draudimo bendrovė, nes reikalinga materialinė pagalba. Prašo priteisti 25000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį palaiko.

Į klausimus paaiškino, kad yra pradėta paveldėjimo byla. Ji su vyru yra paveldėtojai. Jų butas abiems priklausė po 50 procentų. Prieš tai dukra pardavė vieno kambario butą, pinigus pervedė E. K., o jis mokėjo už butą. Kol kas nepaveldėjo, nebaigta byla. Sunku po operacijos. Neatsisakė palikimo. Dukra su E. K. gyveno gerai, mylėjo vienas kitą, viską kartu pirko. Vaikų jie neturėjo, bet T. buvo nėščia (duomenys neskelbtini) dienos, turi pažymą.

Kai T. žuvo, ji gulėjo ligoninėje. Nuolat buvo reikalingi vaistai. Žuvo dukra, kuri jai padėjo materialiai ir moraliai, skambindavo ir naktį. Neteko dukros. Dar turi sūnų, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jis šiek tiek dirba, gyvena atskirai. Kaltinamasis jų neatsiprašė, nieko nesiūlė. T. su broliu buvo labai artimi. Kai sūnus sirgo, ji vežiojo pas gydytojus. E. kažką minėjo, kad kaltinamasis buvo atbėgęs, bet E. pasakė, kad yra tėvai. Šeimos nuotraukų yra. Dukra jai padėjo, pirko vaistus, duodavo grynųjų pinigų. Nesutinka su draudimo bendrovės pasiūlyta 19260 eurų draudimo išmoka, prašo priteisti 25000 eurų (t. 3, b. l. 46).

Apklaustas kaip nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. M. (N. M.) teismo posėdyje parodė, kad T. M. buvo dukra, santykiai buvo geri. Ji skambindavo, dažnai susitikdavo. Jis gyvena atskirai nuo T. mamos. Susitikdavo su dukra pas jį arba pas T. be mamos. Palaiko civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet užtenka to, ką siūlo draudimo bendrovė. T. gyveno su E. virš (duomenys neskelbtini) metų. Jis jiems atidavė savo motinos butą. E. gerbė T., siuntė dovanas, gėles. Jie gyveno gerai. T. dirbo, padėdavo tėvui.

Netektis jį labai paveikė. Niekam nelinkėtų patirti to, ką patyrė. Kaltinamąjį mato antrą kartą. Pirmame posėdyje jo mama atsiprašė. Už laidotuves mokėjo E. Į notarą dėl paveldėjimo kreipėsi, bet dar nieko nepaveldėjo. Buvo susitikę su kaltinamuoju, kažką siūlė, bet jam tada buvo tas pats. Siūlė pinigų, dėl laidotuvių nekalbėjo. Neprisimena, ar kalbėjo, kad gali į jį kreiptis. Telefono numerį turėjo. Vieną kartą buvo susitikę (t. 3, b. l. 47).

Apklaustas kaip nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. (A. M.) teismo posėdyje paaiškino, kad T. M. buvo jo sesuo. Jų santykiai buvo geri. Bendravo per kiekvienas išeigines. Susitikdavo pas mamą. Mama gyvena name, o jis gyvena vienas bute. Kovo 17 d. išėjo iš ligoninės, kovo 19 d. žadėjo susitikti, kovo 18 d. T. žuvo. Paskambino tėvas ir pranešė. Paveldėjime jis nedalyvauja. Sutinka su draudimo bendrovės siūloma suma 15000 eurų. Brolių ir seserų daugiau nėra. Po T. mirties nemiegojo, gėrė vaistus. Pablogėjo mamos sveikata. Dabar jis skambina mamai dažniau. E. M. jo neatsiprašė, pinigų nesiūlė. T. su E. gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus. Gyveno labai gerai. T. turėjo savo siuvyklą, padėjo mamai. Pas mamą atvažiuodavo kiekvienas išeigines. Jų šeimos ryšys buvo stiprus. Neatsimena, nuo kada T. turėjo siuvyklą. Ji nuomojo patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Su ja dirbo draugė, vardo, pavardės nežino. T. gimtadienis buvo (duomenys neskelbtini) d. Paskutinį gimtadienį šventė tame name. T. ir E. gal kiekvienas turėjo savo pinigus. Nežino, kiek jie uždirbo. Nežino, kiek T. padėdavo mamai. Jis yra (duomenys neskelbtini). T. su E. gyveno daugiau negu (duomenys neskelbtini) metų. Turėjo močiutės butą, vėliau pirko šitą. E. dirba (duomenys neskelbtini)  Lietuvoje ir užsienyje (t. 3, b. l. 47-48).

Apklaustas kaip liudytojas G. V. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykis įvyko jo akyse, maždaug 20 metrų atstumu. Buvo prie šiukšlių konteinerio. Pamatė važiuojančią baltą mašiną, kuri pervažiavo per bordiūrą, nulaužė medį, atsitrenkė į stovėjusį automobilį Volvo. Pamatė, kad po automobiliu yra moteris, kurios anksčiau nepažinojo. Pamatė, kad iš po variklio išlindusi koja, iš burnos bėgo juodas kraujas, kaktoje kairėje pusėje matėsi skylė. Moteris kalbėjo, sakė, kad dirba siuvėja, kad čia gyvena, vyras dirba (duomenys neskelbtini). Tikėjosi, kad moteris išgyvens. Atvažiavo gaisrininkai, du policijos ekipažai. Moteris ant nugaros turėjo kuprinę. Liudytojas nubėgo į restoraną kviesti pagalbos. Pakvietė M. Moteris neverkė. Liudytojas nuėjo rūkyti. Matė, kad gydytojai bandė gelbėti moterį, nunešė į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Sužinojo, kad moteris mirė.

Liudytojas šiukšlių konteineryje ieškojo butelių. Matė, kad ėjo mergina, po to išgirdo garsą. Matė galu važiuojantį automobilį, kuris peršoko bordiūrą, nulaužė medį, partrenkė merginą ir atsitrenkė į stovėjusį Volvo. Moteris ėjo į darbą šalia konteinerių, po to takeliu palei pagrindinę gatvę. Turi telefone nuotrauką. (Liudytojas parodė jo mobiliojo ryšio telefone esančią nuotrauką.).

Automobilis peršoko bordiūrą, nulaužė medį, partrenkė merginą, tada trenkėsi į Volvo. Merginą numušė galu. Ir trenkėsi į Volvo. Su mergina liudytojas kalbėjo gal 20 minučių. Sakė, kad dirba siuvėja. Iš burnos bėgo juodas kraujas. Suprato, kad stipriai sužalota, bet tikėjosi, kad gyvens. Atvažiavo gaisrininkai, policija. Norėjo perkelti merginą, bet nutarė neliesti. Atvažiavo antras policijos ekipažas, perkėlė merginą, o tada atvažiavo medikai. Gaisrininkai bandė ją gelbėti, reikėjo traukti iš po mašinos. Mergina visą laiką gulėjo po mašina. Antras ekipažas atvažiavo gal po 5 minučių, pakėlė merginą. Pirmas ekipažas sakė neliesti, nes liks kalti. Mergina ant nugaros turėjo kuprinę, nupjovė diržus. Automobilis buvo užrakintas. Atėjo jis (kaltinamasis E. M.) atrakino. Stumdė mašiną, o tada išvežė. Mašina stovėjo lygiai, paprašė atrakinti, stumdė, kažką pakalbėjo ir išvažiavo. Tai darė antras policijos ekipažas. Liudytojas turi teises B ir C kategorijas. Mašina pati nuvažiavo. Joje nieko nebuvo. Vairuotojo nebuvo. Ar buvo įjungtas bėgis, nežino. Mašinos niekas nelietė. Ji pati nuvažiavo. Mergina ėjo takeliu. Kaip mašina peršoko bordiūrą, liudytojas nematė, išgirdo laužiamo medžio garsą (t. 2, b. l. 178-179).

Apklaustas kaip liudytojas V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad pažįsta E. M. gal nuo 2009 metų, jie geri pažįstami, santykiai draugiški, žino, dėl ko nagrinėjama byla. Kovo 18 d. paprašė E. parvežti jį namo iš serviso. Užėjo pas liudytoją gerti kavos. Ilgai nebuvo, maždaug 30 min. E. išėjo, sakė, kad turi reikalų. E. išėjo į kiemą ir pamatė, kad nėra mašinos. Paskambino liudytojui. Jis taip pat išėjo į kiemą, jau buvo policija, medikai, moters po mašina nebuvo.

Į klausimus liudytojas paaiškino, kad automobilį priparkavo priekiu, iš kairės pusės stovėjo šiukšlių konteineriai. Automobilis stovėjo pirmoje eilėje. Priekyje buvo antra eilė automobilių. Kairėje pusėje buvo šiukšlių konteineriai, dešinėje pusėje stovėjo automobiliai. Automobilį priparkavo kraštinėje eilėje. Ta vieta nelygi. Yra nuokalnė, gali nuriedėti mašina. Atvažiavo dviese. E. paliko mašiną ant bėgio. Liudytojas sakė tai policijai. Nematė, ar užtraukė rankinį stabdį. Mašina stovėjo ant bėgio. Liudytojas pirmas išlipo ir ėjo. Iki laiptinės reikia šiek tiek paeiti. Matė, kad mašina stovėjo.

Mašiną paliko įkalnėje, priekis stovėjo aukščiau. Buvo įjungtas pirmas bėgis. Negali pasakyti, ar bėgis buvo įjungtas, užgesinus variklį. Liudytojas išėjo pirmas, bet pavara buvo įjungta. Mašina buvo užrakinta gal pulteliu. Su E. liudytojas yra važiavęs ne kartą. Nežino, ar jis paprastai jungia pavarą, ar rankinį stabdį. Jis yra vairuotojas su stažu. Liudytojas ten gyvena. Automobilį paliko parkavimo aikštelėje. Toje vietoje jis nestovėtų be rankinio stabdžio ir įjungtos pavaros. Mano, kad automobilis sujudėjo ir nuriedėjo, gal pavarą išmušė. Kai atėjo, gaisrininkų nebuvo. Mašina buvo uždaryta. E. atidavė raktelius. Žuvusiosios nematė, buvo medikų automobilyje. Mašina buvo aptverta juosta, neleido prieiti. Jie su E. buvo toliau, rašėme paaiškinimus. Kas atrakino automobilį, neprisimena. Buvo atvykęs ekspertas. Atrakinę stumdė automobilį su pavara ir be pavaros. Ekspertas buvo civiliais drabužiais. Policijos pareigūnai dalyvavo. Iš jų paėmė automobilio raktelius, negalėjo prieiti. Stovėjo toliau, matė, kad stumdė, jungė pavaras (t. 2, b. l. 179-180).

Apklaustas kaip specialistas S. T. teismo posėdyje parodė, kad policija atvarė automobilį į techninių apžiūrų stotį, atliko automobilio techninį patikrinimą, vertino dabartinę būklę, fiksavo trūkumus, kurių dabar nepamena. Pateikėme UAB „Tuvlita“ ataskaitą. Atliko kelis eksperimentus, bandė, ar automobilis savaime gali pajudėti atgal, ar juda įjungus pavarą, važiuoklę. Nustatė, kad rankinis stabdis turėjo trūkumų. Stabdį tikrino stende. Automobilio stovėjimui skirtas rankinis stabdis. Specialistas matė vaizdo įrašą. Mano, kad jeigu būtų įjungta pavara, automobilis stipriau trūkčiotų. Neatsimena, ar matėsi du sujudėjimai. Pavaros išmetimo priežasties neįsivaizduoju, gal pasakytų gamintojas. Gali būti, kad pavara įjungta ne iki galo. Vizualiai pasakyti, ar pavara įjungta, negali. Liudytojas nėra Kelių eismo taisyklių specialistas, negali pasakyti, kaip stabdyti automobilį. Greičių dėžė tvirtinama varžtais. Viskas buvo apibėgę tepalais, nenustatė, ar varžtai sukti šviežiai, bet buvo aišku, kad nuo pagaminimo į greičių dėžę buvo lįsta. Ar buvo dar viena apžiūra, nežino. Š. yra kolega. Negali vertinti jo išvadų. Nustatyti, ar tvarkingas rankinis stabdis, galima tik stende. Patikrinus stende, nustatyti gedimai, dėl kurių automobilis nepraeitų techninės apžiūros. Automobilio pakrovimo ant tralo nematė, todėl negali pasakyti, ar krovimo metu galėjo būti sugadintas rankinis stabdis. Kolega Š. automobilį apžiūrėjo vietoje. Tokios apžiūros viena iš funkcijų važiuoti į eismo įvykius, kur žuvę žmonės, atlikti tyrimą. Kad imtis priemonių, kad panašių įvykių nebūtų. Jų tarnyboje yra tyrimo medžiaga. Pareigūnai priima išvadas, daro veiksmų planą, kad daugiau panašių įvykių nevyktų. Yra bendradarbiavimo sutartis su prokuratūra ir policija.

Netvarkinga greičių dėžė galėjo turėti įtakos automobilio pajudėjimui, bet turėjo atsirasti papildoma jėga, kad automobilis pajudėtų. Jų specialistai nenustatytų, kas buvo. Gamintojas gal galėtų nustatyti gedimus. Kad automobilis pradėtų važiuoti, pavarų dėžės gedimas gali sąlygoti judėjimą, bet turi būti papildoma jėga, vėjo gūsis, nuokalnė. Pirminis transporto priemonės judėjimo šaltinis yra variklis. Jeigu jis išjungtas, turi būti kažkokia kita jėga. Pati pavarų dėžė negali sukurti jėgos. Jeigu pavara įjungta, suteikia pasipriešinimą. Kai įjungta pavara, arba variklis prasisuka, arba gali atsijungti pavara. Jeigu nulūžtų vienas krumpliaratis, automobilis galėjo peršokti per taką, o toliau priklauso nuo aplinkybių. Jeigu lūžtų šakutė, automobilis riedėtų. Išardžius variklį, būtų galima nustatyti priežastį. Ekspertizių įmonėje tai būtų įmanoma nustatyti. Neaišku, kokios detalės buvo naudojamos pavarų dėžės remontui. Jeigu dalys naujos, garantija suteikiama pusei metų. Jeigu detalės naudotos, garantijos nėra. Yra tai nustatantys teisės aktai. Neveikiant rankiniam stabdžiui, automobilis nepraeitų techninės apžiūros.

Supažindinus su PVM sąskaita-faktūra dėl automobilio remonto, specialistas S. T. paaiškino, kad šioje sąskaitoje-faktūroje nurodyta bendra remonto suma. Turėtų būti serviso užsakymo detalizavimas, kuriame turi būti serviso užsakymo lapas, priėmimo-perdavimo aktas, sutartis dėl remonto, kas buvo remontuojama, kokios detalės buvo pakeistos. Pagal šią sąskaitą-faktūrą negali pasakyti, koks remontas buvo atliktas.

Techninių reikalavimų įvertinimas (t. 2, b. l. 6) buvo surašytas, apžiūrėjus automobilį. Jeigu yra bent vienas trūkumas, automobilis yra techniškai netvarkingas, šiuo atveju jų yra. Kai kurie iš tų trūkumų galėjo atsirasti vėliau. Nustatyti rankinio stabdžio trūkumai yra didelis trūkumas, automobilis laikomas techniškai netvarkingu. Techninių reikalavimų įvertinimas yra lentelėje (t. 2, b. l. 8), bendras stovėjimo stabdžių efektyvumas 3 proc., minimalus efektyvumas turėtų būti 16 proc., reiškia visai nestabdė. Buvo atlikta automobilio lyg ir techninė apžiūra, nustatyti trūkumai. Su tokiais trūkumais automobilis negalėtų dalyvauti eisme. Papildoma apžiūra nepanaikina techninės apžiūros. Specialisto atlikta apžiūra yra išsamesnė. Negali pasakyti, kas buvo po pirmos apžiūros (t. 2, b. l. 181-182).

Apklaustas kaip specialistas V. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad

Atvykęs į vietą pamatė, kad automobilis stovi galu nuo šlaito ir įsirėmęs į kitą automobilį. Jau buvo atvykusi policija. Prisistatė policijos pareigūnams. Aiškinosi, kas įvyko. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad automobilis stovėjo aukščiau stovėjimo aikštelėje, dėl nežinomų priežasčių nuriedėjo šlaitu, peršoko bortelį, pervažiavo moterį ir atsitrenkė į kitą automobilį. Po pokalbio su policijos pareigūnais apžiūrėjo transporto priemonę, ar tinkamos padangos, padarė pavarų svirties ir rankinio stabdžio pozicijos nuotraukas. Iš pradžių šiuos duomenis susižymi sau, o vėliau įrašo į institucijos sistemą. Nuotraukos ir kiti duomenys sukelti į sistemą. Pirmą nuotrauką, atrodo, padarė per stiklą, o vėliau fotografavo per atviras dureles. Pavarų svirtis, kiek prisimena, žiūrint vizualiai, buvo per vidurį. Negali pasakyti, ar buvo įjungta pavara. Jeigu įjungta, bet ne pirma pavara, nes svirtis buvo per vidurį, labiau link galinės padėties. Jis asmeniškai pavarų svirties netikrino. Atrodo, tikrino policija, sakė, kad neįjungta.

Daugiausiai bendravo su policijos pareigūnais. Vairuotojo nebuvo. Su pareigūnais aiškinosi dėl rankinio stabdžio ir pavarų svirties. Kadangi automobilis buvo stovintis, daugiau niekas negalėjo turėti įtakos automobiliui. Rankinis stabdis buvo nuleistas. Kai atvažiavau, atrodo, automobilis jau buvo atrakintas, buvo seniai. Kiek prisimenu, automobilį stumdėme, kai įjungė pavarą, nejudėjo. Neprisimenu, ar į priekį, ar atgal stumdėme. Pavarą įjungė kažkas iš policijos pareigūnų. Stumdė automobilį V. Š. ir keli policininkai, dviese ar trise. Įjungus pavarą, nepavyko pastumti. Rankinį stabdį bandė užtraukti, rodos, nebandė stumti. Užtraukiant rankinio stabdžio svirtį nebuvo jokio pasipriešinimo. Pagal teisinį aktą, kuriuo jie remiasi, tikrindami techninę būklę, punktas 1.1.6.C, turi būti pasipriešinimas, kad stabdis negali užsitraukti iki galo. Jeigu be pasipriešinimo užtraukiama iki galo, reiškia, kad netvarkingas rankinis stabdis. Įvykio vietoje specialistas buvo nuo pusės valandos iki valandos. Automobilio apžiūra galėjo būti nuo 12.20 iki 12.30 val., bendravimas su policijos pareigūnais buvo ilgesnis. Neprisiminė, užrakintas ar atrakintas buvo automobilis, kai atvažiavo. Jis dar buvo įsirėmęs į kitą automobilį. Kur buvo tuo metu žuvusioji, neprisiminė. Gal dar buvo ant šaligatvio. Kai atvažiavo automobilis stovėjo atsirėmęs į Volvo. Surinko reikalingus duomenis ir išvyko. Patraukimas vyko jam nedalyvaujant. Stumdymas vyko toje pozicijoje, kurioje jis stovėjo ant šaligatvio. Kadangi automobilis stovėjo atsirėmęs, žiūrint logiškai, galėjo stumti tik į priekį iš galo. Buvo seniai, negali garantuoti. Taip, policijos pareigūnas bandė junginėti pavaras. Jie važinėjame į eismo įvykio vietas, bet policijos pareigūnų yra gerokai daugiau negu jų, todėl pavardės nežino. Šiuo atveju pareigūnas buvo su uniforma. Jeigu tyrėjas, tai ne iš tų, su kuriais dažniausiai tenka dirbti. Ji dirba ne UAB „Tuvlita“, o Lietuvos transporto saugos administracijoje. Tuo metu buvo LTSA specialistas, šiuo metu yra vyriausiasis specialistas. Techniniuose dalykuose nusimano. Automobilio pajudėjimą galėjo įtakoti remonto darbai, dėl priežasčių negali pasakyti. Šiuo metu apžiūrint automobilį, kuris stovi saugojimo aikštelėje neliestas, ar techninis gedimas ar jo stovis turėjo įtakos šiems veiksmams atsirasti, specialistas gal pasakytų, kas atsitiko, bet ar tas, kas galėjo įvykti, įvyko, šiandien neatsakys niekas. Tai yra faktoriai, kurie sukrenta tam tikru laiku. Taip, galėjo būti ne iki galo įjungta pavara.

Žiūrint iš mechaninės pusės, pavarų dėžėje yra daug krumpliaračių, sinchronizatorių. Sustojus automobiliui, visi krumpliaračiai sustoja tam tikroje pozicijoje. Jungiant pavarą, gali normaliai nepereiti per sinchronizatorių ar nepersimeta ant sekančio krumpliaračio, kuris užfiksuoja, ir lieka tokioje pozicijoje, kad tuo momentu laikosi, bet gali tas sinchronizatorius praslysti ir pasileisti.

Savo darbe, kurį dirba, su sankabomis susiduria mažai, bet remiantis ankstesne patirtimi, kai dirbo servise, prabuksuoti dėl netinkamai atlikto darbo gali; jeigu netinkamai veikia išminamasis guolis, yra visiškai priešingai, jeigu išminamasis guolis yra netinkamas, sankabos neina iki galo nuspausti, visada lieka sukabinta. Išminamasis guolis reikalingas tam, kad atitraukti sankabą nuo smagračio ir atjungti nuo variklio pavarų dėžę. Visą tai geriau paaiškintų tu sričių specialistai. Jis su pavaromis nedirbo, todėl jo žinios bendros inžinierinės.

Mano, kad paliekant automobilį, reikalinga užtraukti rankinį stabdį ir savo nuomonę gali pagrįsti, ypač su mechanine pavarų dėže, kadangi tokia dėžė viduje neturi jokio stabdžio, kokio įrengimo, kuris užtikrintų, kad automobilis nepajudėtų. Automatinė pavarų dėžė turi tam tikrus kaiščius, kurie užsirakina ir neleidžia automobiliui judėti, o su mechanine pavarų dėže, įjungus pavarą, automobilį laiko variklis. Tas slėgis, kuris susidaro variklio cilindre, jį suspaudžia. Faktas, kad variklio cilindras niekada nebūna 100 procentų sandarus, per laiką dalis dujų išeina ir automobilis gali pajudėti. Trumpai tariant, jeigu pervertė pirmą kartą, visus kitus kartus pervers daug lengviau. Jungiant pirmą pavarą, visų pirmą tai nepritaikyta tam dalykui, neturi tokios sistemos, kuri neleistų automobiliui pajudėti. Mechaninė pavarų dėžė ne tam skirta ir neturi mechanizmo, kuris užrakina. Žmonėms tai gal atrodo greičiau, paprasčiau. Sąlyginai lygioje vietoje, kai yra labai nedidelis nuolydis tai automobilį išlaikytų. Jeigu yra įkalnė, klausimas, kiek nusidėvėjęs variklis, kaip greitai išeina dujos, kaip įjungta pavara, visi tie faktoriai susideda, tam ir yra sukurtas rankinis stabdis, kad juo galėtume naudotis, kaip avariniu ir užfiksuoti pozicijoje, kad jis nepajudėtų.

Specialistui parodžius vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad automobilis pajudėjo pagal vaizdo įrašą 3.55 min., V. Š. paaiškino, kad mato, jog automobilis pajudėjo ir sustojo. Jis nėra ekspertas, neardė automobilio, todėl tai bus spėliojimas, bet sprendžiant iš vaizdo įrašo, kad automobilis sujudėjo iš pradžių, pastovėjo, sujudėjo, pristojo ir tada jau judėjo greitėdamas, spėtų tokią veiksmų eigą, kad, kaip minėjo apie cilindrus, iš pradžių automobilis pervertė tą variklį, pastovėjęs pervertė dar kartą, jau atsirado tiek jėgos, kad perverstų. Kitas cilindras, kaupdamas slėgį, bando sulėtinti automobilį, gaunasi, kad pariedėjo, truputį sulėtėjo, persivertė vėl ir rieda tolyn. Tai jau gaunasi, kaip stabdymas varikliu, gal pavarą išmetė lauk sinchronizatoriai, kadangi jie yra piramidės formos, apvalaini. Ar buvo įjungta iki galo, nespėlioja. Gal per juo pavara išslydo lauk ir atsipalaidavo visiškai. Grįžtant atgal, jeigu variklį pervertė kelis kartus, jis jau nestos, juo labiau, kad ten, kiek prisimena, pakalnė buvo statėjanti.

Nežinau, kas galėtų pasakyti, ar dėl greičių dėžės ar variklio gedimo transporto priemonė pradėjo savaime judėti. Spėtų, kad yra, kas tai galėtų padaryti, bet reikėtų atsižvelgti į faktorių, kad automobilis stovėjo beveik metus. Per šį laiką detalės oksidavosi, korodavo. Stovinčiame automobilis detalės kartais genda greičiau negu naudojamame. Ar ta ekspertizė galės nustatyti konkrečias priežastis, čia jau kitas klausimas.

Jie renka duomenis nuo 2017-2018 metų. Policijos pareigūnai labiau nustatinėja, kas buvo eismo įvykio kaltininkas, o jie bando ieškoti techninių priežasčių ar kitokių dalykų. Jų žmonės iš savo pusės tiria įvykius. Dabar tam yra paskirti žmonės, anksčiau tai darydavo patys. Jie bendrauja su eismo įvykio dalyviais, įmonių atstovais, ką būtų galima padaryti, kad ateityje išvengti panašių situacijų. Atskiro dokumento dėl įvykio nėra, duomenys suvedami sistemą. Yra bendrieji duomenys apie automobilį, vairuotoją, keleivius, kitus eismo dalyvius, yra trumpi aprašymai, kiek įmanoma sklandžiau surenka informaciją, bet tai nėra taip konkrečiai, kaip viskas yra policijoje (t. 3, b. l. 42-45).

Apklausta kaip liudytoja M. A. teismo posėdyje paaiškino, žino, jog byla nagrinėjama dėl kovo mėnesio įvykio. Ji buvo darbe kavinėje. Dar nebuvo 10 valandos, kavinė nedirbo, buvo virtuvėje. Atbėgo vyras, pasakė, kad sužalota moteris. Išbėgo į kiemą, pagalvojo, kad susidūrė dvi mašinos. Pamatė po mašina moterį. Pagalvojo, kad ji iš kažkurios mašinos. Su tuo vyruku nubėgo link mašinų. Bendradarbė iškvietė pagalbą. Pamatė, kad susidūrusios dvi mašinos. Vairuotojų nebuvo. Moteris buvo po mašina, matėsi galva, kojos. Norėjo kelti mašinos bamberį, bet nepavyko. Atpažino moterį, kad iš gretimo namo. Ji buvo sąmoninga, pasakė vardą. Iš pradžių toje vietoje buvome tik ji ir tas vyriškis. Vėliau susirinko žmonės, kažkas filmavo. Pagalba atvažiavo labai greitai. Pirmi atvažiavo gaisrininkai, po 4-5 min. Po to atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba. Neprisimena, kas pirmiau atvažiavo. Jie pasitraukė. Liudytoja pabuvo maždaug 10 minučių, nes išbėgo neapsirengusi, buvo šalta. Apsirengė ir grįžo į įvykio vietą. Medikai ištraukė moterį iš po mašinos. Ji buvo labai sužalota. Ramino, kad nejudėtų. Nežino, per kiek laiko atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Priėjo prie mašinų, klausė T., iš kurios ji mašinos. Sakė, kad ne iš mašinos. Šalia gulėjo maišelis. Pasakė, kad tai jos maišelis. Liudytoja yra vairuojanti. Vairuoju automobilį su mechanine pavara. Negali nieko pasakyti dėl tų automobilių pavarų. Tik prisimena, kad susidūrė pilkas ir juodas automobiliai. Kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, nuėjo į kavinę apsirengti ir grįžo. Tą dieną iškrito sniegas, matė nulūžusį medį, matėsi mašinos pėdsakai, todėl suprato, kad mašina nuvažiavo iš viršaus. Toje vietoje ji taip pat stato savo mašiną. Tada vairavo Fordą. Automobilyje nebuvo vairuotojo. Durys buvo užrakintos. Atbėgo vyras, kuris buvo prie šiukšlių konteinerio. Iš jo suprato, kad sužalotas vaikas. Daugiau nieko nesuprato. Moteris buvo po mašina, prie bamperio, suprato, kad ji stipriai sužalota, geriau neliesti. Gaisrininkai priėjo, bandė kelti bamperį, bet nusprendė, kad geriau neliesti. Sakė, kad nereikia nieko pjaustyti. Labai greitai atvažiavo medikai, po 5-10 min. Moters nebuvo įmanoma traukti ar kelti, nes buvo labai sužalota. Ji bandė valyti veidą, kėlė rankas. Kai medikai ją ištraukė, buvo sąmoninga. Medikai taisyklingai sudėjo kūną, nes koja matėsi prie galvos (t. 3, b. l. 98-99).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021-03-18 apie 10:23 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), 21-03-18 prie stotelės susidūrė automobiliai Volvo ir busiukas, mato, kad prispaustas žmogus, galimai partrenktas. Daugiau aplinkybių neaišku (t. 1, b. l. 4).

Iš patrulio A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-03-15 apie 10.24 val. patruliuodamas su patruliu R. M. gavo OVS pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prie stotelės susidūrė su automobiliai Volvo ir busiukas, mato, kad prispaustas žmogus, galimai partrenktas. Atvykus į vietą buvo Priešgaisrinė tarnyba 4 komanda ir Greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrinėjo kaip vėliau nustatyta T. M. Vietoje buvo eismo įvykio liudininkas V. G., kuris paaiškino, kad matė jog Toyota automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be vairuotojo nuriedėjo nuo stovėjimo aikštelės ir kliudė moterį, atsitrenkė į gatvėje stovintį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko į įvykio vietą atėjo Toyota (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. M., kuris paaiškino, kad apie 10:10 val. su draugu K. V. atvažiavo pas jį atsigerti kavos ir automobilį paliko stovėti stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), namo kieme, užgesins variklį įjungė pirmą bėgį ir nuėjo pas draugą. Paklausus, kodėl nepastatė automobilio ant rankinio stovėjimo stabdžio, atsakė, kad trūko rankinio stovėjimo stabdžio troselis ir jis neveikia. Apžiūrėjus eismo įvykio vietą buvo pastebėta vaizdo tebėjimo kameros. Susisiekus su dispečere, ji paaiškino, kad eismo įvykis yra užfiksuotas. M. E. buvo patikrintas blaivumas, nustatyta 0,00 promilės. 2021-03-18 11:18 val. GMP T. M. konstatuota mirtis. Automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiko tralo pagalba išgabentas į Eišiškių pl. 127 (t. 1, b. l. 5).

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad 2021-03-18 eismo įvykis kilo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, kuriame įrengta automobilių stovėjimo aikštelė (su horizontalaus ženklinimo linijomis pažymėtomis automobilių stovėjimui skirtomis vietomis), ir jo artimoje aplinkoje.

Į minėto namo vidinį kiemą patenkama pro nuo (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio važiuojamosios dalies besitęsiančiu asfaltuotos dangos apie 5,4 m pločio keliu (įvažiavimas į kiemą / išvažiavimas iš kiemo), abipus kurio įrengti šaligatviai. Reljefas šio kelio ribose ir aikštelės plote, ties sankirta su juo, nelygus. Minėtu keliu įvažiuojant į namo vidinį kiemą (į automobilių stovėjimo aikštelę) yra įkalnė, išvažiuojant iš jo – nuokalnė. Šiuo keliu nuo (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio važiuojamosios dalies pusės įvažiavus į vidiniame namo kieme įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę, ties jos dešiniuoju kraštu yra daugiabutis gyvenamasis namas. Kelio (įvažiavimo į vidinį kiemą) kairysis kraštas, pasiekus automobilių stovėjimo aikštelę, virsta kairiuoju aikštelės kraštu, ties kuriuo įrengti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų šiukšlių konteineriai. Kelio (įvažiavimo į vidinį kiemą) kairysis kraštas, kuris įvažiavus į aikštelę tęsiasi kaip aikštelės kairysis kraštas, ribojasi su apie 6-8 m pločio žemės plotu (veja), už kurio yra (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio važiuojamoji dalis. Kelias (įvažiavimas į vidinį kiemą) vedantis į aikštelę ir (duomenys neskelbtini)  gatvės kelias vienas kito atžvilgiu išsidėstę lygiagrečiai. Namo vidiniame kieme įrengta aikštelė kartu su keliu vedančiu į ją yra aukštesniame reljefo taške nei (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio važiuojamoji dalis, t. y. nuo aikštelės bei įvažiavimo į ją pusės aptariamu žemės plotu (veja) judant link (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio yra nuokalnė. Šiame žemės plote be vejos taip pat yra įrengtas ir įstrižai jį kertantis pėsčiųjų takas, vedantis nuo (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio šaligatvio link (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio šaligatvio.

Žiūrint nuo (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio važiuojamosios dalies pusės, ant kelio, kuriuo patenkama į namo vidiniame kieme įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę, kairiojo šaligatvio (apie 1,7 m pločio), apie 8,4 m atstumu prieš kelio sankirtą su aikštelės teritorija, buvo rastos dvi ištisinės, viena kitos atžvilgiu lygiagrečiai besitęsiančios tikėtina automobilio „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratų paliktos žymės. Atstumas tarp žymių (tarpvėžės plotis) apie 2,1 m. Žiūrint nuo kelio (įvažiavimo į aikštelę) pusės link (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio, ratų žymės šaligatvį kirto įstrižai, t. y. iš dešinės pusės į kairę. Apie 2,5 m atstumu už šio šaligatvio ribų (tuo pačiu už minėtų ratų paliktų žymių pabaigos) esančiame šlaite, t. y. įvažiavimą į aikštelę ir (duomenys neskelbtini)  gatvės kelią skiriančiame žemės plote (vejoje), ant šaligatvio žymes palikusios transporto priemonės tolimesnio judėjimo trajektorijos ribose, buvo rastas nulaužtas nedidelis medis. Pagal jo gulėjimo padėtį buvo galima spręsti, kad medis buvo nulaužtas veikiamas nuo įvažiavimo į aikštelę pusės link (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio šlaitu judančio objekto jėgos. Prie nulaužto medžio, ties už jo esančiu įstrižai žemės plotą (veją) kertančiu pėsčiųjų taku buvo rasti juoda rankinė ir baltas polietileninis maišelis. Rankinėje, be kitų daiktų, buvo rastas T. M., gim. (duomenys neskelbtini)  m., vardu išduotas asmens dokumentas. Apie 4-5 m atstumu už nulaužto medžio, tuo pačiu ir už minėto pėsčiųjų tako (žiūrint nuo įvažiavimo į aikštelę pusės), skersai (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio šaligatvio stovėjo automobilis „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis galine dalimi buvo įvažiavęs į (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio važiuojamąją dalį ir įsirėmęs į važiuojamojoje dalyje, prie jos krašto, stovinčio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinio šono galinę dalį. Automobilio „Volvo V70“ galinė dalis, skirtingai nei priekinė, nuo važiuojamosios dalies krašto buvo nutolusi apie 1,9 m atstumu, kas leidžia manyti, kad šis automobilis buvo nustumtas dalinai į važiuojamąją dalį įvažiavusio automobilio „Toyota Previa“. Automobilio „Toyota Previa“ priekinė dalis buvo nukreipta nulaužto medžio ir įvažiavimo į aikštelę kryptimi. Ant žemės (vejos), ties automobilio „Toyota Previa“ priekiniu kairės pusės kampu, buvo rasta kraujo dėmė, t. y. tikėtina pėsčiosios T. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., gulėjimo vieta iškart po įvykio sustojus transporto priemonei. Pačios mirtinus sužalojimus patyrusios nukentėjusiosios kūnas atliekamos įvykio vietos apžiūros metu jau buvo įkeltas į greitosios medicinos pagalbos automobilį.

Kaip nurodyta vienoje iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo fotolentelės nuotraukų, automobilis „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš įvykį stovėjo horizontalaus kelio ženklinimo linija pažymėtoje automobilių stovėjimo aikštelės vietoje, kuri, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies besitęsiančio įvažiavimo į aikštelę pusės, yra pirma nuo aikštelės kairiojo krašto (tuo pačiu nuo ties šiuo kraštu įrengtų šiukšlių konteinerių). Ši vieta iš visų stovėjimų vietų yra įrengta artimiausiai įvažiavimui į namo vidinį kiemą, apie 6 m atstumu nuo įvažiavimo ir aikštelės teritorijos sankirtos.

Eismo įvykio vietos apžiūros metu sudarytame įvykio vietos plane be jį sudariusio policijos pareigūno pasirašė ir E. M. (t. 1, b. l. 6-22, ).

Iš 2021-04-07 specialisto išvados Nr. 11-829 (21) matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas specialių žinių reikalaujantis tyrimas, kurio metu specialia įranga buvo apdoroti bepiločiu orlaiviu eismo įvykio vietoje užfiksuotų 107 nuotraukų skaitmeniniai vaizdai. Išvadą pateikęs specialistas sudarė (duomenys neskelbtini) esančios eismo įvykio vietos ir jos artimos aplinkos ortofoto planą, t. y. suformavo įvykio vietos mastelinę ortomozaiką, įvykio vietos projekciją iš šono, o taip pat įvykio vietos situacinį trimatį modelį, kurio peržiūros/redagavimo programinė įranga buvo įrašyti į optinę duomenų laikmeną (t. 1, b. l. 26-31).

2021-03-18 12:10-12:20 val. ir 12:20 – 12:30 val. buvo apžiūrėtos transporto priemonės Toyota Previa (duomenys neskelbtini) ir Volvo V70, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu dalyvavo Lietuvos transporto saugos administracijos specialistas V. Š.. Apžiūrų metu buvo nustatyta, kad abu 2021-03-18 eismo įvykio metu susidūrę automobiliai buvo apgadinti.

1. Automobilio „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m.) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi transporto priemonės priekinėje dalyje, t. y. buvo sulaužytas priekinis bamperis ir priekinės apdailos grotelės, bei galinėje dalyje, t. y. buvo sulaužytas galinis bamperis (jo kairė pusė ties kampu) ir įlenktas galinis kairės pusės sparnas.

Taip pat, iškart po įvykio transporto priemonės apžiūrą atlikusio pareigūno buvo užfiksuota, kad automobilio „Toyota Previa“ stovėjimo (rankinis) stabdis neužtrauktas, pavarų perjungimo svirtis laisvoje padėtyje. Stovėjimo (rankinis) stabdis neveikiantis, jo svirtis siekia viršutinę padėtį.

Transporto priemonės „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą, patvirtindamas šiame dokumente užfiksuotus duomenis, pasirašė ir E. M. (t. 1, b. l. 32-39).

Automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – L. D.–Č., gim. (duomenys neskelbtini)  m.) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi transporto priemonės dešinio šono galinėje dalyje, t. y. buvo įlenkti galinis dešinės pusės sparnas ir galinės dešinės pusės durys, apgadintas galinis bamperis (jo dešinė pusė). Apžiūros metu šio automobilio rankinio stabdžio ir pavarų jungimo svirties padėtis parking pavara (t. 1, b. l. 43-50).

Iš 2021-03-18 lavono apžiūros protokolo matyti, kad 15:05 -15:24 val. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas T. M. lavonas. Apžiūros metu nustatyta, kad moters kūnas yra GMP brigados 0820 automobilyje. Paguldytas ant nugaros, kojos ištiestos, rankos ties kūnu. Veidas kruvinas, ant galvos, kaktos srityje uždėtas tvarstis, kūnas iki pusės nuogas. Ties kaklu kairėje pusėje matomos kraujosrūvos. Lavono apranga: tamsios spalvos batai iki kelių, tamsios spalvos kelnės, tamsios spalvos striukė. Abejose lavono ausyse yra įverti geltonos spalvos metalo auskarai. Ant dešinės rankos užsegtas geltonos spalvos laikrodi su šviesia apyranke (t. 1, b. l. 54-58).

Iš specialisto išvados Nr. M 364/2021 (01) matyti, kad buvo atliktas 2021-03-18 eismo įvykio metu žuvusios T. M. kūno tyrimą, kyrį atliko Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus specialistė J. B. Specialisto išvadose nustatyta, kad T. M. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugybiniais sužalojimais. T. M. kūne, be daugybinių muštinių žaizdų, odos nubrozdinimų ir poodinių kraujosruvų, buvo nustatyti sekantys sužalojimai: kaukolės pamato priekinės duobės lūžis; krūtinkaulio lūžiai; daugybiniai dvigubi ir trigubi abipusiai šonkaulių lūžiai su abiejų plaučių pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes; aspiracija krauju; kepenų plyšimas; kairio inksto vartų srities kraujosruva; stuburo lūžis ties Th12/L1 slanksteliais; kairio gaktikaulio lūžis; dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis; dešinio šeivikaulio skeveldrinis lūžis; dešinės kelio girnelės daugiaskeveldrinis lūžis. Tiesioginė mirties priežastis buvo krūtinės ląstos suspaudimas, pasireiškęs daugybiniais šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiais bei plaučių pažeidimu, dėl ko tikėtina susidarė nestabili krūtinės ląsta ir išsivystė ūminis kvėpavimo nepakankamumas.

Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija rodo, kad buvo traumuotas tiek priekinis, tiek ir užpakalinis T. M. kūno paviršius, tikėtina, automobilio ratais užvažiuojant iš kairės kūno pusės ir suspaudžiant krūtinės ląstos bei kairio klubo ir kairės šlaunies sritis. Panašu, kad pirminis trauminis poveikis galėjo būti į dešinės blauzdos užpakalinį arba užpakalinį-išorinį paviršių. T. M., jos partrenkimo metu, tikėtina buvo vertikalioje padėtyje.

T. M. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilės etilo alkoholio, šlapime - 2,96 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 62-68).

Iš 2021-03-23 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vaizdo įrašai, gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) administruojančios įmonės). Vaizdo įrašai užfiksuoti ant ties eismo įvykio vieta esančio (duomenys neskelbtini) įrengtomis trimis vaizdo stebėjimo kameromis. Dviejuose iš vaizdo įrašų buvo užfiksuotos tyrimui reikšmingos aplinkybės.

Apžiūros metu buvo peržiūrėtas 10 min. 57 sek. trukmės vaizdo įrašas (failo pavadinimas – "Camera23_(duomenys neskelbtini) "), nufilmuotas vaizdo stebėjimo kamera, įrengta ant (duomenys neskelbtini)  gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (tikėtina antro aukšto lygyje), ties įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę (išvažiavimo iš aikštelės) ir aikštelės teritorijos sankirta. Kameros filmavimo ribos nuo įvažiavimo į aikštelę pusės apima (filmuoja): 1) minėtą sankirtą, 2) beveik visą automobilių stovėjimo aikštelę (taip pat ir apie 10-15 m atstumu nuo kameros esančią vietą, kurioje prieš įvykį stovėjo kaltinamojo automobilis), 3) ties aikštelės dešiniuoju kraštu stovinčio daugiabučio namo dalį, 4) ties aikštelės kairiuoju kraštu esančius šiukšlių konteinerius bei už jos kairiojo krašto esantį žemės plotą, t. y. šlaite esančią veją bei šaligatvį, už kurių (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio važiuojamoji dalis. Vaizdo įraše buvo užfiksuotos sekančios tyrimui reikšmingos aplinkybės.

10 val. 18 min. 25 sek. (kameros laikmačio duomenys; toliau - 10.18.25) įvažiavimu į daugiabučio namo vidiniame kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo lengvasis šviesios spalvos automobilis (t. y. „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priekine dalimi įvažiavo į artimiausią laisvą horizontaliu ženklinimu pažymėtą automobilio stovėjimo vietą, t. y. į pirmąją ties aikštelės kairiuoju kraštu (žiūrint nuo įvažiavimo pusės) prie šiukšlių konteinerių esančią vietą. Automobiliui pilnai sustojus (jo galinei daliai esant nukreiptai link išvažiavimo iš aikštelės), po 6 sekundžių (10.18.36) iš automobilio priekinės keleivio vietos išlipo vyras (t. y. liudytojas V. K.). Dar po 5 sekundžių (10.18.41) iš automobilio vairuotojo vietos išlipo kitas vyras (t. y. kaltinamasis E. M.). 10.18.45 nuo automobilio nueinančiam vairuotojui esant ties jo galine dalimi, „sumirksėjo“ transporto priemonės galiniai žibintai (tikėtina automobilį nuotoliniu būdu užrakinus ir įjungus signalizaciją). Nuo to momento praėjus dar apie 8 sekundžių laiko tarpui (10.18.53), kai vairuotojas ir keleivis nuo automobilio nuėjo į dešinę pusę link namo (vairuotojas vaizdo stebėjimo kameros dar buvo fiksuojamas), paliktas stovėti automobilis lėtai nedidesnį kaip 0,5 m atstumą pariedėjo atgal, po ko sustojo (10.18.56). Praėjus apie 1 min. 42 sek. laiko tarpui (10.20.38) buvo užfiksuota, kad iš vienos iš ties dešiniuoju automobilių stovėjimo aikštelės kraštu stovinčio daugiabučio namo laiptinių išėjo moteris, kuri pasuko į kairę ir ties namu esančiu šaligatviu ėjo pro aikštelę artėdama prie išvažiavimo iš aikštelės, tuo pačiu link automobilio „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo ir vaizdo kameros vietų. Po 14 sekundžių laiko tarpo (10.20.52) pastaroji, eidama šaligatviu, išėjo už vaizdo stebėjimo kameros ribų ir laikinai buvo nematoma. Po 12 sekundžių (10.21.04) minėtas automobilis, prie kurio prieš tai niekas nebuvo priėjęs, vėl pradėjo lėtai riedėti atbulas. Tuo metu vaizdo stebėjimo kameros vėl buvo užfiksuota (10.21.06), jau iš arčiau, anksčiau minėta moteris, kuri ėjo tarp namo ir aikštelės esančiu šaligatviu. Tiek moteris šaligatviu, tiek automobilis aikštele judėjo link išvažiavimo iš aikštelės ir vienas prie kito artėjo. Tuo metu, kai tik automobiliui antrą kartą pradėjus judėti atbulam, šis su pėsčiąja kartu buvo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamera, tarp jų buvo apie 15 m atstumas. Pasiekusi išvažiavimą iš aikštelės, moteris nužengė nuo šaligatvio ir nutoldama nuo aikštelės, tuo pačiu nugara būdama pasisukusi į link jos artėjantį automobilį, pradėjo įstrižai kirsti išvažiavimo važiuojamąją dalį. Tuo metu jau greičiau nuokalne riedėti pradėjusio automobilio judėjimo trajektorija (žiūrint jo judėjimo atbuline eiga kryptimi) nukrypo į dešinę pusę, po ko šis pasiekė išvažiavimą iš aikštelės ir judėjo iš paskos pėsčiajai. Šiuo momentu, kai išvažiavime iš aikštelės pėsčioji ir pastarajai iš paskos riedėjęs automobilis buvo paskutinį kartą užfiksuoti kartu, tarp jų buvo apie 5 m atstumas. 10.21.18 – 10.21.22 pėsčioji ir automobilis išėjo/išvažiavo iš vaizdo stebėjimo kameros filmavimo ribų, netrukus po to sekęs jų kontaktas neužfiksuotas. 10.21.26 prie ties aikštelės kairiuoju kraštu esančių šiukšlių konteinerių stovėjęs vyras, kuris ant galvos buvo užsidėjęs raudonos spalvos gobtuvą (šis, nuo pat įrašo pradžios minėtoje vietoje buvęs vyras tikėtina yra liudytojas G. V.), pasisuko ir kurį laiką žiūrėjo išvažiavimo iš aikštelės ir (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio važiuojamosios dalies kryptimi, t. y. link pusės, kuria prieš tai judėjo pėsčioji ir automobilis. Po to, šis vyras minėta kryptimi nuėjo.

Apžiūros metu buvo peržiūrėtas 4 min. 59 sek. trukmės vaizdo įrašas (failo pavadinimas – "Camera20_(duomenys neskelbtini) "), nufilmuotas vaizdo stebėjimo kamera, įrengta priešingoje automobilių stovėjimo aikštelės pusėje nei yra įvažiavimas į aikštelę (išvažiavimas iš aikštelės), ties kurio sankirta su aikštelės teritorija ir kilo eismo įvykis. Vaizdo stebėjimo kamera buvo užfiksuotos tos pačios aukščiau įvardintos kita kamera nufilmuotos įvykio aplinkybės, tačiau iš kitos pusės, be to iš daug didesnio atstumo, dėl ko apie įraše užfiksuotas tyrimui reikšmingas aplinkybes galima spręsti tik turint duomenų apie pagrindines įvykio aplinkybes.

Vaizdo įraše buvo užfiksuota, kaip į (duomenys neskelbtini)  gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo šviesios spalvos lengvasis automobilis (matoma viršutinė automobilio dalis), kuris buvo pastatytas į iškart prie įvažiavimo į aikštelę ties šiukšlių konteineriais esančią stovėjimo vietą. Iš automobilio išlipusiems dviem asmenims, t. y. vairuotojui ir keleiviui, nuėjus nuo automobilio, šis nežymiai pajudėjo atbulas ir sustojo (matoma viršutinė automobilio dalis). Po kiek laiko iš namo laiptinės, ties kuria įrengta vaizdo stebėjimo kamera, išėjo moteris, nešina tamsios spalvos rankine ir šviesiu maišeliu, kuri ties aikštele esančiu šaligatviu ėjo link išvažiavimo iš aikštelės, tuo pačiu link minėto automobilio stovėjimo vietos. Po to, pėsčiajai dar nepasiekus išvažiavimo iš aikštelės, automobilis vėl pradėjo riedėti atbulas. Iš pradžių automobilis link išvažiavimo iš aikštelės riedėjo lėtai, po kiek laiko – greičiau, pakeisdamas judėjimo trajektoriją dešiniau. Pėsčiajai pasiekus išvažiavimą iš aikštelės ir nuo šaligatvio įžengus į jo važiuojamąją dalį, link jos iš nugaros pusės atbuline eiga artėjęs automobilis ją užstojo (daugiau pėsčiosios nesimatė). Netrukus, automobilis, dar labiau pasisukęs į dešinę pusę (žiūrint jo judėjimo atbuline eiga kryptimi), galine dalimi užvažiavo ant išvažiavimo iš aikštelės važiuojamosios dalies krašto bortelio, t. y. šaligatvio (automobilis pradėjo „siūbuoti“), po ko visu korpusu išvažiavęs už važiuojamosios dalies ribų nuriedėjo šlaitu link (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio važiuojamosios dalies. Nuriedėjusio automobilio kryptimi nuėjo automobilių stovėjimo aikštelėje buvęs asmuo, kuris ant galvos buvo užsidėjęs raudonos spalvos gobtuvą. Po daugiau kaip 20 sekundžių šis asmuo nubėgo į namą. Netrukus jis vėl išbėgo į kiemą. Jam iš paskos į kiemą išėjo ir keletas žmonių (t. 1, b. l. 161-168).

Iš 2021-04-08 – 2021-04-09 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 2021-03-18 eismo įvykio vietoje buvusio ir pirminius veiksmus atlikusio Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos vyriaus. patrulis A. M. naudota tarnybine vaizdo fiksavimo kamera („Body kamera“) padaryti vaizdo įrašai.

Apžiūros metu peržiūrėjus ir išanalizavus minėta vaizdo fiksavimo kamera („Body kamera“) nufilmuotų vaizdų įrašą (susidedantį iš 13 atskirų dalių/įrašų) buvo nustatytos sekančios tyrimui reikšmingos įvykio vietos apžiūros metu buvusios aplinkybės:

1. Policijos pareigūnams jau esant eismo įvykio vietoje ties automobiliu „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į įvykio vietą atėjo minėto automobilio savininku prisistatęs vyras, t. y. E. M., kuris pateikė asmenybę patvirtinantį dokumentą. Vienam iš pareigūnų pasakius, kad per automobilio langą matosi (transporto priemonės visos durys tuo metu buvo uždarytos, į jos saloną niekas patekęs nebuvo), jog galimai neįjungta pavarų perjungimo svirtis, E. M. pasakė, kad atvažiavęs pas draugą atsigerti kavos jis paliko automobilį stovėti su įjungta pavara. Paklaustas apie stovėjimo (rankinį) stabdį, E. M. nurodė, kad: „rankinis pas mane nelaiko, trosas, bet pavara buvo įjungta“, t. y. nurodė, kad jo automobilio stovėjimo stabdis neveikia. Taip pat E. M. nurodė automobilį palikęs stovėti prie šiukšlių konteinerių. (vaizdo įrašo failas Nr. 2021-0318_105358_007; apžiūros protokole – vaizdo įrašas Nr. 5);

2. Policijos pareigūnas, nurodęs, kad reikės laukti atvykstančio tyrėjo, pasiteiravo E. M., ar jis turi automobilio raktus. Pastarasis tai patvirtino. (vaizdo įrašo failas Nr. 2021-0318_110356_009; apžiūros protokole – vaizdo įrašas Nr. 7);

3. Į įvykio vietą atvykus dar vienam policijos pareigūnui (tyrėjui), įvykio vietoje buvęs pareigūnas perdavė jam automobilio raktus, nurodydamas, kad prie automobilio niekas nebuvo prileistas. Policijos pareigūno (tyrėjo) klausiamas, E. M. pakartotinai nurodė, kad prieš palikdamas automobilį stovėti kieme, jis įjungė pavarą ir savo transporto priemonę „uždarė“. Taip pat, prie automobilio „Toyota Previa“ priekinių dešinės pusės durų stovėjusiam ir per durų langą į automobilio saloną žiūrėjusiam policijos pareigūnui (tyrėjui) klausinėjant E. M. apie įvykio aplinkybes, pastarasis nurodė, kad automobilio stovėjimo (rankinis) stabdis neveikia, nes: „neseniai suplyšo trosas“. (vaizdo įrašo failas Nr. 2021-0318_1108565_010; apžiūros protokole – vaizdo įrašas Nr. 8) (t. 1, b. l. 172-178).

Iš 2020-03-16 privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 010-0512880 matyti, kad 2020-03-16 buvo atlikta transporto priemonės Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privalomoji techninė apžiūra. Jos metu nustatyti nedideli trūkumai (yra nedidelių šviesos sklaidytyvo defektų (skleidžiamai šviesai poveikio nėra) (dešinė galas), tačiau išvadoje nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2022-04-11 (t. 2, b. l. 5).

Iš 2021-03-26 UAB „Tuvlita“ papildomos paslaugos Nr. 00-P018631 matyti, kad 2021-03-26 UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros stotyje buvo papildomai patikrinta automobilio Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės atitikimas techniniams reikalavimams, be kitų transporto priemonės bendros ir techninės būklės trūkumų, buvo nustatyti ir trūkumai, susiję su stovėjimo stabdžio veikimu ir efektyvumu. Nustatyta, kad stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 procentų, be to, vienos pusės ratas išvis nestabdo. Taip pat nustatyta, kad stovėjimo stabdžio valdymo svirties eiga pernelyg didelė, pagal ką galima spręsti, kad ši sureguliuota netinkamai. Iš priedo prie techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 00-P018631 matyti, kad stovėjimo stabdžių efektyvumas 3 procentai (t. 2, b. l. 6-8).

Iš 2021-03-26 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistui S. T. (Lietuvos transporto saugos administracijos Vilnaius skyriaus priežiūros departamento vyresniajam inspektoriui) buvo apžiūrėtas automobilis Toyota Previ, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra atlikta TULITA techninės apžiūros centre, Vilniaus r. Avižienių s., Senasis Ukmergės kl. 16. Apžiūros metu nustatyta, kad transporto priemonės ratų padangų protektoriaus gylis atitinka reikalavimus. Taip pat, vizualiai apžiūrėjus automobilio stabdžių diskus ir stabdžių kaladėles, nustatyta, kad jų būklė tinkama eksploatavimui. Stovėjimo (rankinio) stabdžio valdymo svirties didelė laisva eiga (traukiant svirtį nėra apkrovos).

Taip pat, atlikus automobilio apžiūrą, vizualiai buvo nustatyta, kad automobilio pavarų dėžės tvirtinimo taškai buvo sukti, kas leidžia manyti anksčiau buvus atliktam šios transporto priemonės pavarų dėžės remontui (negalima tiksliau nurodyti kada, nes automobilio pavarų dėžė padengta tepalo ir purvo sluoksniu).

Kaip buvo nurodyta apžiūros metu dalyvavusio specialisto, įjungus automobilio pavarą (1, 2, 3 ir atbulinės eigos - „R“ pavarą) „tvarkingai“, t.y. nuspaudus sankabos pedalą ir nustačius pavarų perjungimo svirtį į galutinę padėtį, pavaros „išmetimas į laisvą“ negalimas. Pavaros įjungimo metu neišspaudus sankabos pedalo (ar ne iki galo išspaudus sankabos pedalą) yra tikimybė, kad jungiama pavara neįsijungs.

Jeigu automobilyje yra „tvarkingai“ įjungta pavara (1, 2, 3 ir atbulinės eigos - „R“ pavara), automobiliui riedant atsiranda „trukčiojimas“, t. y. transporto priemonė juda netolygiai. Apžiūros metu buvo atliktas bandymas su automobiliu „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikus šį nuokalnėje (iš dalies užtempus ant tralo), kai: 1) įjungus pirmą pavarą, nutraukiamas („užgesinamas“) automobilio variklio darbas, 2) nutraukus automobilio darbą, įjungiama pirma pavara, 3) nutraukus automobilio darbą, įjungiama trečia pavara. Bandymų metu automobilis, judėdamas nuokalne atbulas, visais atvejais riedėjo „trukčiodamas“, kas leidžia tvirtinti transporto priemonės pavarų dėžei esant „tvarkingai“. Darytina išvada, kad nenustatytu laiku prieš eismo įvykį atliktas automobilio pavarų dėžės remontas neįtakoja pavarų dėžės veikimo.

Pagal ties eismo įvykio vieta įrengta vaizdo stebėjimo kamera 2021-03-18 nufilmuotų vaizdų su pradėjusiu judėti automobiliu įrašą, kuriame matyti, kad transporto priemonė abu kartus judėjo „netrukčiodama“, galima daryti prielaidą, kad ji buvo palikta stovėti neįjungus pavaros (t. 2, b. l. 11-34).

Bylos nagrinėjimo metu iš Lietuvos transporto saugos administracijos priežiūros departamento atsakydamas į teismo užklausą pateikė medžiagą, kurioje nurodoma, jog automobilio „Toyota Previa“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu eismo įvykio vietoje Administracijos pareigūnai nustatė, jog automobilio nepavyksta pastumti su įjungta pirma pavara. 2021 m. kovo 26 d. dalyvaujant Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams, patikrinus automobilio „Toyota Previa“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninę būklę Avižienių techninės apžiūros stotyje, buvo nustatyta 19 didelių trūkumų ir vienas pavojingas trūkumas. Pažymėta, jog apžiūros metu buvo nustatyta, kad stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas yra mažesnis kaip 16 procentų (nustatyta reikšmė 3 procentai). Prie šios rašto pridėta 2021-03-18 užfiksuotų fotonutrauko fotolentelė (10 lapų), 2021-03-26 užfiksuotų fotonutraukų fotolentelė (30 lapų) ir 2021-03-26 Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išrašas iš Centrinės techninės apžiūros duomenų bazės „Papildoma paslauga Nr. 00-P018631“ (3 lapai) (t. 3, b. l. 2-24).

Bylos nagrinėjimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išreikalauta 2021-01-18 paraiška automobiliui remontuoti, 2021-01-22 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-03-01 PVM sąskaita faktūra, kurios serija (duomenys neskelbtini). Pateikdama teismo reikalaujamus dokumentus susijusius su automobilio Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontu įmonė paaiškino, kad pagal 2021-03-01 PVM sąskaitą faktūrą, kurios serija (duomenys neskelbtini), buvo atliktas automobilio Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas. Jis buvo atliktas pagal 2021-01-18 pateiktą paraišką dėl pavarų dėžės remonto, sankabos keitimo ir kairės pusės pusašio keitimo. 2021-02-1-22 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirktas sankabos komplektas (naujas), o pusašis buvo nupirktas naudotas iš automobilių ardymo aikštelės. Remonto metu buvo pakeistos aukščiau nurodytos automobilio dalys.

Iš PVM sąskaitos faktūros 2021-03-01 matyti, kad buvo ne tik keistos detalės, bet ir atlikti pavarų dėžės remonto darbai, kurių kaina 153,72 euro (t. 3, b. l. 26-30).

Bylos nagrinėjimo metu 2021-12-16 A. M. ikiteisminiam tyrimui pateikė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad įrašas yra minutės trukmės. Filmuota iš toli, namo, esančio (duomenys neskelbtini)  kiemas, kamera nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę, toliau už jos matosi įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini)  gatvės į (duomenys neskelbtini), namo kiemą, (duomenys neskelbtini)  gatvė. Vaizdą užstoja kieme stovintys automobiliai. Maždaug 35 s toliausiame aikštelės kampe, krašte stovintis šviesios spalvos automobilis pradeda pamažu judėti atbulas. Juda vis greitėdamas ir galu sukasi į kairę, link (duomenys neskelbtini)  g. Tuo metu iš kairės pusės neskubėdama eina juodai apsirengusi moteris (žmogus). Ji eina iš kairės į dešinę, ta pa čia kryptimi, link (duomenys neskelbtini)  gatvės. Moteris eina galimai šaligatviu ir kerta kiemo teritoriją. Automobilis tuo metu rieda atbulas ir sukasi į dešinę. Moteris eidama į dešinę, kerta kiemo aikštelę ir kameros matomumo zonoje užeina už automobilio ir nesimato kur dingsta. Matosi, kaip automobilis siūbuodamas užvažiuoja ant bordiūrų ir vejos bei kratu nurieda žemyn. Moters daugiau įraše nesimato (t 3, b. l. 66-67).

Nuosprendžio motyvai

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino ir kaltinamojo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, taip pat visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis iš esmės neginčija kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, kad jis, 2021 m. kovo 18 d., apie 10.21 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į (duomenys neskelbtini)  gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą ir paliko automobilį stovėti prie (duomenys neskelbtini)  gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o pats su draugu, tuo metu minėto automobilio keleiviu V. K. nuėjo pas jį į butą. Paliktas stovėjimo vietoje automobilis netrukus be kitų asmenų poveikio pajudėjo iš stovėjimo vietos ir atbulas riedėdamas nuokalne partrenkė automobilių stovėjimo aikštele ėjusią pėsčiąją T. M., gim. (duomenys neskelbtini)  m., ir ant jos užvažiavo, po ko išvažiavo už automobilių stovėjimo aikštelės ribų ir kirtęs pievą bei šaligatvį atsitrenkė į (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio važiuojamojoje dalyje stovėjusį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu pėsčioji T. M. patyrė sunkius sužalojimus, dėl kurių mirė įvykio vietoje, o taip pat buvo apgadintas L. D. – Č. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šias faktines aplinkybes taip pat patvirtina kiti byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, t. y.: įvykio vietos apžiūros protokolas bei 2021-04-07 specialisto išvada Nr. 11-829 (21), iš kurių matyti, kad įvykio vietoje, tiksliau automobilio stovėjimo vietoje reljefas nėra lygus. Ten yra didėjantis nuolydis, kuris veda nuo automobilio „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo vietos link išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) kiemo ir link (duomenys neskelbtini)  gatvės. Taip pat kairėje aikštelės ir išvažiavimo/išvažiavimo į kiemą pusėje yra krantelis, vedantis link (duomenys neskelbtini)  gatvės. Taip pat po įvykio likę iš stovėjimo vietos pajudėjusio automobilio palikti pėdsakai, nulaužtas medelis bei apačioje stovintys automobiliai „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). „Toyota Previa“ automobilis užfiksuotas po įvykio galu įvažiavęs į (duomenys neskelbtini)  g. važiuojamąją dalį ir įsirėmęs į važiuojamojoje dalyje, prie jos krašto, stovinčio automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinio šono galinę dalį. Automobilio „Volvo V70“ galinė dalis, skirtingai nei priekinė, nuo važiuojamosios dalies krašto buvo nutolusi apie 1,9 m atstumu, kas leidžia manyti, kad šis automobilis buvo nustumtas dalinai į važiuojamąją dalį įvažiavusio automobilio „Toyota Previa“. Automobilio „Toyota Previa“ priekinė dalis buvo nukreipta nulaužto medžio ir įvažiavimo į aikštelę kryptimi. Ant žemės (vejos), ties automobilio „Toyota Previa“ priekiniu kairės pusės kampu, buvo rasta kraujo dėmė, t. y. tikėtina pėsčiosios T. M., gim. (duomenys neskelbtini)  m., gulėjimo vieta iškart po įvykio sustojus transporto priemonei.

Taip pat šias aplinkybes patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas momentas, kai kaltinamasis su liudytoju V. K. atvyksta į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, priekiu stovėjimo aikštelėje priparkuoja savo automobilį, abu išlipa, matosi sužybsintys automobilio žibintai jį užrakinant ir tik nuėjus kaltinamajam su liudytoju automobilis šiek tiek lėtai pajuda atbulas iš savo vietos (iki 0,5 m), tada sustoja ir praėjus beveik dviem minutėms pradeda lėtai, nuosekliai greitėdamas judėti atbulas, galu šiek tiek sukdamas į kairėje jo esantį šaligatvį link (duomenys neskelbtini)  g. Tuo metu dešinėje automobilio pusėje eina moteris, vilkinti juodais drabužiais, ji eina per kiemą, kerta išvažiavimą iš kiemo aikštelės to metu, kai atbulas savaime riedantis automobilis buvo jai iš nugaros ir riedėjo vis greitėdamas jai iš paskos. Įrašuose kontakto nesimato, tačiau matyti, kaip linguodamas automobilis užvažiuoja ant kairėje jo buvusio bordiūro ir nurieda nuo šlaito.

Nukentėjusiajai padarytus sužalojimus ir mirties priežastį taip pat patvirtina specialisto išvada M. 364/2021 (01). Joje nustatyta, kad T. M. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio daugybiniais sužalojimais. T. M. kūne, be daugybinių muštinių žaizdų, odos nubrozdinimų ir poodinių kraujosruvų, buvo nustatyti sekantys sužalojimai: kaukolės pamato priekinės duobės lūžis; krūtinkaulio lūžiai; daugybiniai dvigubi ir trigubi abipusiai šonkaulių lūžiai su abiejų plaučių pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes; aspiracija krauju; kepenų plyšimas; kairio inksto vartų srities kraujosruva; stuburo lūžis ties Th12/L1 slanksteliais; kairio gaktikaulio lūžis; dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis; dešinio šeivikaulio skeveldrinis lūžis; dešinės kelio girnelės daugiaskeveldrinis lūžis. Tiesioginė mirties priežastis buvo krūtinės ląstos suspaudimas, pasireiškęs daugybiniais šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiais bei plaučių pažeidimu, dėl ko tikėtina susidarė nestabili krūtinės ląsta ir išsivystė ūminis kvėpavimo nepakankamumas. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija rodo, kad buvo traumuotas tiek priekinis, tiek ir užpakalinis T. M. kūno paviršius, tikėtina, automobilio ratais užvažiuojant iš kairės kūno pusės ir suspaudžiant krūtinės ląstos bei kairio klubo ir kairės šlaunies sritis. Panašu, kad pirminis trauminis poveikis galėjo būti į dešinės blauzdos užpakalinį arba užpakalinį-išorinį paviršių. T. M., jos partrenkimo metu, tikėtina buvo vertikalioje padėtyje. Taigi iš specialisto išvados taip pat darytina išvada, kad moteris savaime riedančio automobilio buvo kliudyta iš nugaros. Liudytojais apklausti G. V., M. A. taip pat patvirtino, kad būtent kaltinamojo automobilis partrenkė nukentėjusiąją T. M., jie matė ją sužalotą po kaltinamojo automobiliu „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matė kaip ją ištraukė, įkėlė į greitosios pagalbos automobilį, vėliau buvo konstatuota jos mirtis.

Kaltinamasis nesutinka, kad automobilis savaime pradėjo riedėti dėl jo kaltės, teigdamas, kad jis pastatydamas automobilį pasirūpino, kad jis savaime nenuriedėtų - įjungė pirmą bėgį, nes automobilis stovėjo nuokalnėje. Taip pat teigė, kad rankinis stabdis veikė silpnokai, tačiau automobilis buvo techniškai tvarkingas, kadangi jis jį prieš įvykį tvarkė.

Kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad paliko automobilį ant pirmos pavaros. Tai nurodyta ir jo įvykio vietoje 2021-03-18 rašytame pasiaiškinime, ir žodžiu paaiškinimuose policijos pareigūnams bei tyrėjui. Ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietoje kaltinamasis aiškindamas, kas atsitiko, nurodė, kad rankinis stabdis neveikė, nes nuplyšo troselis.

Automobilis „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek įvykio vietoje, tiek vėliau buvo ne kartą apžiūrėtas. Iš jo apžiūros protokolo matyti, kad iškart po įvykio transporto priemonės apžiūrą atlikęs pareigūnas užfiksavo, kad automobilio „Toyota Previa“ stovėjimo (rankinis) stabdis neužtrauktas, pavarų perjungimo svirtis laisvoje padėtyje. Stovėjimo (rankinis) stabdis neveikiantis, jo svirtis siekia viršutinę padėtį. Iš Policijos pareigūnų Bodycam vaizdo įrašų matyti, kad iki apžiūros automobilis buvo užrakintas, raktai buvo pas kaltinamąjį, niekas iki apžiūros automobilio negalėjo leisti ir pakeisti pavarų perjungimo svirties padėties nuo to momento, kai automobilis nuriedėjo iš stovėjimo vietos ir sustojo atsitrenkęs į Volvo automobilį.

Liudytojus apklaustas V. Š. taip pat patvirtino, kad jis dalyvavo įvykio vietos apžiūroje, apžiūrėjo automobilius, taip pat ir „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis patvirtino, kad kiek prisimena, pavarų svirtis buvo per vidurį, t. y. jeigu ir buvo įjungta pavara, tai ne pirma. Rankinis stabdis buvo nuleistas, užtraukiant rankinio stabdžio svirtį nebuvo jokio pasipriešinimo.

Taip pat 2021-03-26 UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros stotyje buvo papildomai patikrinta automobilio Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės atitikimas techniniams reikalavimams, be kitų transporto priemonės bendros ir techninės būklės trūkumų, buvo nustatyti ir trūkumai, susiję su stovėjimo stabdžio veikimu ir efektyvumu. Nustatyta, kad stovėjimo stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 procentų, be to, vienos pusės ratas išvis nestabdo. Taip pat nustatyta, kad stovėjimo stabdžio valdymo svirties eiga pernelyg didelė, pagal ką galima spręsti, kad ši sureguliuota netinkamai. Iš priedo prie techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 00-P018631 matyti, kad stovėjimo stabdžių efektyvumas 3 procentai. Apklausiamas teismo posėdyje S. T. Lietuvos transporto saugos administracijos specialistas paaiškino, kad minimalus stovėjimo stabdžių efektyvumas turi būti 16 procentų, o nustatytas 3 procentai, tai reiškia, kad stovėjimo stabdis beveik nestabdė, tai povojingas techninis trūkumas ir su tokiu trūkumu automobilis negali dalyvauti eisme.

Automobilis buvo apžiūrėtas 2021-03-26 UAB „Tuvlitoje“ dalyvaujant S. T., nustatyta, kad stovėjimo (rankinio) stabdžio valdymo svirties didelė laisva eiga (traukiant svirtį nėra apkrovos). Tai reiškia, kad jis buvo netvarkingas. Apžiūros metu buvo atliktas patikrinimas. Įjungus automobilio pavarą (1, 2, 3 ir atbulinės eigos - „R“ pavarą) „tvarkingai“, t.y. nuspaudus sankabos pedalą ir nustačius pavarų perjungimo svirtį į galutinę padėtį, pavaros „išmetimas į laisvą“ negalimas. Pavaros įjungimo metu neišspaudus sankabos pedalo (ar ne iki galo išspaudus sankabos pedalą) yra tikimybė, kad jungiama pavara neįsijungs.Jeigu automobilyje yra „tvarkingai“ įjungta pavara (1, 2, 3 ir atbulinės eigos - „R“ pavara), automobiliui riedant atsiranda „trukčiojimas“, t. y. transporto priemonė juda netolygiai. Apžiūros metu buvo atliktas bandymas su automobiliu „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikus šį nuokalnėje (iš dalies užtempus ant tralo), kai: 1) įjungus pirmą pavarą, nutraukiamas („užgesinamas“) automobilio variklio darbas, 2) nutraukus automobilio darbą, įjungiama pirma pavara, 3) nutraukus automobilio darbą, įjungiama trečia pavara. Bandymų metu automobilis, judėdamas nuokalne atbulas, visais atvejais riedėjo „trukčiodamas“, kas leidžia tvirtinti transporto priemonės pavarų dėžė yra tvarkingai.

Taigi, iš „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir liudytojo V. Š. parodymų, kaltinamojo parodymų darytina išvada, kad prieš įvykį paliekant stovėti automobilį nuokalnėje jo stovėjimo stabdis nebuvo įjungtas. Pavaros svirtis iš karto po įvykio taip pat buvo neutralioje padėtyje, t. y. nebuvo įjungta jokia pavara. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, kadangi automobilis iš karto jį palikus stovėti, labai lėtai truputį pavažiavo atgal visiškai netrūkčiodamas, o tolygiai. Tada sustojo ir po kurio laiko vėl pradėjo judėti atgal ir visą laiką judėjo tolygiai, visiškai netrūkčiodamas didėjant nuokalnei vis greitėdamas. Visa tai rodo, kad tuo metu, kai automobilis savaime pajudėjo ir važiavo žemyn, pavara taip nebuvo įjungta. Galimai kaltinamasis palikdamas automobilį įjungė pavarą, tačiau įjungė ją netinkamai, t. y. ne iki galo išmynus sankabą pavara galėjo neįsijunti. Apžiūros metu UAB „Tuvlita“ nenustatyta, kad įjungta pavara galėtų būti „išmesta į laisvą“. Apklausiamas V. Š. tvirtino, kad įvykio vietoje įjungus automobilio pavarą, jo nebuvo galima pastumti. Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, kad automobilis savaime nuredėjo dėl to, kad pastatant jį į parkavimo vietą nebuvo tinkamai pasirūpinta, kad jis savaime nepradėtų judėti, t. y. rankinis stabdis nebuvo naudojamas, nes buvo techniškai netvarkingas, beveik neveikiantis, o pavara nebuvo įjungta. Pažymėtina ir tai, kad automobilio stovėjimui užtikrinti naudojamas stovėjimo stabdis, o ne pavaros įjungimas. Pavarų dėžės ir pavarų paskirtis automobilyje yra visiškai skirtinga nei stovėjimo stabdžio. Iš specialisto V. Š. paaiškinimų seka, kad mechaninė pavarų dėžė viduje neturi jokio stabdžio, jokio mechanizmo, kuris užtikrintų, kad automobilis savaime nepajudėtų. Automatinė pavarų dėžė turi tam tikrus kaiščius, kurie užsirakina ir neleidžia automobiliui judėti, o su mechanine pavarų dėže, įjungus pavarą, automobilį laiko variklis. Tas slėgis, kuris susidaro variklio cilindre, jį suspaudžia. Variklio cilindras niekada nebūna 100 procentų sandarus, per laiką dalis dujų išeina ir automobilis gali pajudėti. Sąlyginai lygioje vietoje, kai yra labai nedidelis nuolydis pavara automobilį išlaikytų. Jeigu yra įkalnė, priklauso nuo to, kiek nusidėvėjęs variklis, kaip greitai išeina dujos, kaip įjungta pavara, visiems šiems faktoriams susidėjus pavara gali neatlaikyti. Tam ir yra sukurtas rankinis stabdis, kad juo būtų naudojamasi kaip avariniu ir automobilis užfiksuojamas pozicijoje, kad jis nepajudėtų. 

Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo automobilis buvo techniškai netvarkingas, kadangi neveikė stovėjimo stabdis ir palikdamas jį jis galėjo tik pavara užtikrinti, kad automobilis nepajudės savaime iš vietos, tačiau toks užtikrinimas, kad automobilis nepajudės iš vietos yra nepatikimas ir rizikingas dėl to, kad pats mechanizmas neskirtas užtikrinti automobilio stovėjimą. Taigi, tokiu būdu įkalnėje palikdamas stovėti automobilį vairuotojas visada rizikuoja, kad automobilis savaime pajudės iš vietos. Be to, vairuotojas gali neapdairiai netinkamai išminti sankabą ir netinkamai įjungti pavarą, dėl to ji neįsijungia ir automobilis lieka stovėti su neutralia pavara.

Kaltinamasis ir gynėjas taip pat kėlė klausimą, kad dėl įvykio kalta pati pėsčioji nukentėjusioji T. M., kadangi ji ėjo per važiuojamąją dalį neįsitikinusi, jog tai daryti saugu, neapsidairiusi ir tam netinkamoje vietoje. Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pėsčioji buvo kliudyta automobilio vietoje, kuri yra daugiabučio namo kiemas, ir kuri Kelių eismo taisyklių prasme laikytina gyvenamąja zona, o joje pėstiesiems leidžiama judėti važiuojamąja dalimi bet kurioje jos vietoje (KET 175 punktas). Pėstieji neturi trukdyti eismui, tačiau tokioje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones. Iš įrašo matyti, kad pėsčioji eina kiemo teritorija šaligatviu, paskui įstrižai kerta įvažiavimo į kiemo stovėjimo aikštelę dalį ir eina į kitoje pusėje esantį šaligatvį. Automobilis tuo metu lėtai juda jau iš nugaros. Taigi, tuo metu, kai pėsčioji ėjo pro stovinčius automobilius, jie nejudėjo. Automobilis sujudėjo vėliau, jau pėsčiajai būnat nugarą į jį, ji negalėjo to pastebėti, tiesiog ramiai ėjo pro priparkuotus automobilius. Kadangi automobilis pajudėjo savaime, nebuvo įjungtas variklis, jis judėjo tyliai, pėsčioji negalėjo jo išgirsti ir dėl to iš nugaros buvo kliudyta automobilio partrenkta ir pateko po automobiliu. Taigi, tarp jos veiksmų ir kilusio eismo įvykio nėra jokio priežastinio ryšio. Nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, tačiau ir ši aplinkybė nustatytoje situacijoje taip pat negali būti ir nėra priežastiniame ryšyje su kilusius eismo įvykiu ir jo padariniais.

Taip pat atmestina ir kaltinamojo bei jo gynėjo argumentai, kad galimai dėl įvykio kaltas greičių dėžės ir sankabos remontas. Pagrindinė priežastis dėl ko kilo eismo įvykis buvo tai, kad automobilio rankinis stabdis buvo praktiškai neveikiantis, todėl kaltinamasis priparkuodamas automobilį ir tai žinodamas, jo nenaudojo ir negalėjo naudoti. Būtent dėl šios priežasties automobilis savaime pajudėjo ir nuriedėjęs kliudė nukentėjusiąją, ją partrenkdamas ir mirtinai sužalodamas, o ne dėl greičių dėžės ar sankabos trūkumų. Be to, apžiūrint automobilį UAB „Tuvlita“ buvo tikrinta, kaip veikia jo greičių dėžė ir nenustatyta jokių jos trūkumų, taigi, pagrindo kelti tokias abejones nėra, juo labiau, kad kaltinamasis po remonto ilgą laiką juo naudojosi ir nepastebėjo jokių nei sankabos, bei greičių dėžės trūkumų. Jis teigė, kad jo automobilis buvo techniškai tvarkingas ta prasme, kad buvo naujai pakeista sankaba ir tvarkyta greičių dėžė.

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės visiškai pasitvirtino. E. M. 2021 m. kovo 18 d., apie 10.21 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kiemą ir palikęs automobilį stovėti pažeidė Kelių eismo taisyklių 15 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, ir 147 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys, tai yra, jis vairavo techniškai netvarkingą automobilį „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su neveikiančiu stovėjimo stabdžiu ir paliko jį stovėti prie (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nepasirūpinęs, kad ši transporto priemonė nepradėtų riedėti, dėl ko automobilis be vairuotojo pajudėjo iš stovėjimo vietos ir atbulas riedėdamas nuokalne partrenkė automobilių stovėjimo aikštele ėjusią pėsčiąją T. M., gim. (duomenys neskelbtini)  m., ir ant jos užvažiavo, po ko išvažiavo už automobilių stovėjimo aikštelės ribų ir kirtęs pievą bei šaligatvį atsitrenkė į (duomenys neskelbtini)  gatvės kelio važiuojamojoje dalyje stovėjusį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu pėsčioji T. M. patyrė sunkius sužalojimus, dėl kurių mirė įvykio vietoje, o taip pat buvo apgadintas L. D. – Č. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip E. M. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, taigi jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Bausmės skyrimas

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jam turi būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Kaltinamasis E. M. yra neteistas, padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus. E. M. yra vedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka ar buvimą priklausomybės ligų įskaitose nepateikta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į veikos padarymo mechanizmą. Teismas vertina, kad nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltinamasis nors ir žinojo, kad automobilyje neveikia stovėjimo stabdys, tačiau palikdama parkavimo vietoje automobilį nenumatė, kad jis gali nuriedėti ir kliudyti žmogų ir jį mirtinai sužaloti, nors turėjo ir galėjo tai suprasti ir numatyti, kadangi yra vairuotojas, turi tęsei vairuoti, taigi ir atitinkamą kvalifikaciją bei gyvenimišką patirtį. Įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis laisvės atėmimas, parenkant mažesnį nei vidurkis jos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo blaivus, teisimas pirmą kartą, dirbantis manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus.

Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes ir sukeltų padarinių sunkumą, įvertinus kaltinamojo asmenybę, manytina, kad jam turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje, t. y. 40 MGL, t. y. 2 000 eurų įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Civilinis ieškinys

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji N. M., A. M., S. M., E. K. pateikė civilinį ieškinį prašydami priteisti iš kaltinamojo E. M. kiekvienam po 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. E. K. priteisti 1 230 eurų turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro (apranga, sugadinti daiktai), priteisti N. M. 1500 eurų turtinės žalos atlyginimą susijusį su laidotuvių išlaidomis. Teismo posėdžio metu patikslino, kad Laidotuvių išlaidų atlyginimą prašo priteisti E. K. naudai, kadangi jis patyrė šias išlaidas. Taip pat prašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovai nurodė, kad dėl T. M. žūties jie patyrė neturtinę žalą, nes neteko dukros, sesers, sugyventinės, gyvenimo partnerės, dėl to patyrė išgyvenimus ir prašo juos kompensuoti neturtinės žalos atlyginimu.

E. K. nurodė, kad jis patyrė 2730 eurų turtinę žalą, kadangi įvykio metu buvo sugadinti drabužiai ir avalynė (aulinukai – 100 eurų, striukė – 100 eurų, apatiniai – 30 eurų, rankinė – 50 eurų), viso 430 eurų. Be to, įvykio buvo sugadintas mobiliojo ryšio telefonas Apple Iphone 6 – 400 eurų, ir išmanus laikrodis Samsung G. W. – 400 eurų, viso 800 eurų. Be to, jis patyrė 1 500 eurų laidojimo išlaidų.

Draudimo bendrovė ADB „Gejensidige“ pateikė atsiliepimą dėl ieškinio, kuriame nurodė, jog 2021-03-18 eismo įvykio metu transporto priemonės Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Draudikas sutiko su ieškovų N. M. ir S. M. reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir apskaičiavo po 19 260 eurų neturtinės žalos atlyginimą tėvams.

Su žuvusiosios brolio A. M. ieškinio reikalavimo draudikas nurodė, kad sutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir apskaičiavo 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl E. K. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo draudimas nurodė, kad sutinka su reikalavimu iš dalies ir apskaičiavo 19 260 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą atsakovas nurodė, kad nesutinka su šiuo reikalavimu, kadangi neįrodyta, kad tokia žala patirta ir kad būtent jis turi teisę į tokios žalos atlyginimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad minėti daiktai buvo sugadinti ir kad jie priklausė žuvusiajai. Nepateikta informacija, kokie tai daiktai (jų įsigijimo dokumentai, pirkimo datos), taip pat nepateikė paveldėjimo teisės liudijimo, t. y. neįrodė, kad turi teisę į žalos atlyginimą, susijusį su nurodytų daiktų sugadinimu.

Dėl laidojimo išlaidų atsakovas nurodė, kad ieškovas pateikė sąskaitą faktūrą 450 eurų sumai, kurioje nurodyta, kad buvo perkamas karstas, kryžius, rūbai, užrašas, žvakės, taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitą, jog sumokėjo šią sumą. Tame pačiame kvite nurodoma, kad buvo sumokėta 1050 eurų už laidojimo paslaugas, tačiau ieškovas E. K. nepateikė sąskaitos faktūros, todėl ieškovas šių išlaidų negali kompensuoti. Be to, šios išlaidos yra mažinamos 320 eurų suma, kadangi CK 6.291 straipsnio 2 dalis numato, jog laidojimo pašalpa mokama mirusį asmenį laidojančiam asmeniui. Išmokos dydis 8 bazinės socialinės išmokos.

Bylos nagrinėjimo metu Ieškovas E. K. pateikė 2021-03-22 sąskaitą faktūrą, kuris serija (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad E. K. už laidojimo paslaugas sumokėjo 1050 eurų (t. 3, b. l. 53). Taip pat priedą prie ryšio įrangos įgijimo sutartis, iš kurios matyti, kad E. K. 2020-09-25 įsigijo išmanų laikrodį Samsung Galaxy Wath 3, kurio vertė 429 euro (t. 3, b. l. 54).

Bylos nagrinėjimo metu sudarė taikos sutartį, bet baigiamosios kalbos metu vis tiek palaikė E. K. reikalavimus dėl sugadintų daiktų, drabužių ir laikrodžio, o S. M. prašė atlyginti skirtumą, kurio neatlygino draudikas, t. y. 5 740 eurų, jį priteisti iš kaltinamojo.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą bendriausia prasme yra reglamentuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 6.250 straipsnyje. Šių nuostatų kontekste neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti minėtos CK nuostatos pateikia nebaigtinį kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašą. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, jog šis įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Tai lemia, jog kriterijai, nuo kurių priklauso žalos atlyginimo dydis, teismo procesiniame sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Atliekant tokį vertinimą teismo pagrindinė užduotis yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko, kaip jau minėta, neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

CK 6.284 straipsnio 1 dalis formaliai įvardija asmenis, kuriems žala galėtų būti atlyginama fizinio asmens mirties atveju. Tačiau realybėje susiklostančių santykių įvairovė bei minėta neturtinės žalos atlyginimo prigimtis lemia poreikį atsižvelgti ir įvertinti realius asmenis siejusius ryšius, jų pobūdį, taip įvertinant ir ieškovo patirtų išgyvenimų patyrimą ir (ar) jų intensyvumą dėl tokio asmens netekties. Teismų praktika vertindama neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejus, taip pat yra pasisakiusi, kad tokiais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010), todėl būtina kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016). Taigi, tėvams netekus pilnamečio vaiko ar pilnamečiams savarankiškai gyvenantiems asmenims netekus brolio taip pat turi būti analizuojamas juos siejusių santykių pobūdis, jų intensyvumas. Tokių asmenų santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu

Žuvusioji ieškovams S. M. ir N. M. buvo dukra, A. M. buvo sesuo, o E. K. buvo sugyventinė – faktinė sutuoktinė. Ieškovai teigia, kad buvo artimi su dukra ir seserimi, bei partnere, nuolatos bendravo, palaikė šeimos santykius.

Vaiko netektis tėvams bet kokiu atveju yra skaudus ir emocine prasme traumuojantis įvykis, tačiau šiuo atveju įvertintina tai, kad dukra buvo suaugusi, savarankiška, gyvenanti atskirai nuo tėvų ir gyvenanti savo gyvenimą. Teismų praktika laikosi pozicijos, kad didesnius išgyvenimus tėvams sukelia mažamečių vaikų netektis, kadangi jų emocinis ryšys yra kur kas stipresnis. Šiuo atveju įvertintina ir tai, kad ieškovus tėvus su dukra siejo artimos giminystės ryšys, jis buvo artimas, nes tėvai su dukra nuolatos bendraudavo, susitikdavo, vieni kitus paremdavo emociškai, dukra motinai padėdavo ir materialiai, todėl netektis yra skaudesnė. Atsižvelgtina į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Brolį A. M. ir seserį T. M. taip pat siejo artimos giminystės ryšys, jis buvo tvirtas, jie abi nuolat bendraudavo, susitikdavo kartu ir taip pat su kitais šeimos nariais. Tai liudija tos aplinkybės, kad brolis daug žino apie sesers gyvenimo aplinkybes – jos darbą, šeimyninį gyvenimą.

E. K. su T. M. buvo sugyventiniai, gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį daugiau nei dvidešimt metų (nurodo, jog bendras gyvenimas truko (duomenys neskelbtini) metus), tai liudija, kad jų ryšys buvo tvirtas ir artimas. E. K. gyvenimo partnerės neteko staiga, būdamas vidutinio amžiaus, todėl ir dėl šių aplinkybių jo netektis yra skaudesnė.

Teismas neabejoja, kad ieškovams yra padaryta neturtinė žala. E. K. taip pat pareiškė ir reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį grindė į bylą pateiktais dokumentais.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovai 2021-12-31 sudarė taikos sutartį su atsakovu ADB „Gjensidige“, kurioje nurodė, jog N. M., S. M., A. M. ir E. K. 2021-09-29 ieškiniu prašo priteisti po 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. E. K. šiuo ieškiniu prašo priteisti 1 230 eurų turtinei žalai atlyginti (apranga, sugadinti daiktai). N. M. minėtu ieškiniu taip pat prašo priteisti 1500 eurų turtinei žalai atlyginti (laidotuvių išlaidos. Ieškovai ir atsakovas taikos sutartį sudarė tokiomis sąlygomis:

1.       ADB „Gjensidige“ įsipareigojo atlyginti N. M. 19 260,00 eurų dėl eismo įvykio patirtos neturtinės žalos ir 1 180,00 eurų laidojimo išlaidų, pervesdama lėšas N. M. per 10 darbo dienų nuo šios sutarties sudarymo. Visi šiame punkte nurodomi mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į N. M. banko sąskaitą, kuris numeris nurodytas taikos sutartyje.

2.       N. M. sutinka šios taikos sutarties 1 punkte nurodytos žalos atlyginimu ir nuo reikalavimo atlyginti likusią aukščiau taikos sutartyje nurodytą žalos dalį ADB „Gjensidige“ ir E. M. atžvilgiu atsisako.

3.       ADB „Gjensidige“ įsipareigojo atlyginti S. M. 19 260,00 eurų dėl eismo įvykio patirtos neturtinės žalos ir 1 180,00 eurų laidojimo išlaidų, pervesdama lėšas S. M. per 10 darbo dienų nuo šios sutarties sudarymo. Visi šiame punkte nurodomi mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į S. M. banko sąskaitą, kuris numeris nurodytas taikos sutartyje.

4.       S. M. sutinka šios taikos sutarties 3 punkte nurodytos žalos atlyginimu ir nuo reikalavimo atlyginti likusią aukščiau taikos sutartyje nurodytą žalos dalį ADB „Gjensidige“ ir E. M. atžvilgiu atsisako.

5.       ADB „Gjensidige“ įsipareigojo atlyginti A. M. 15 000,00 eurų dėl eismo įvykio patirtos neturtinės žalos ir 1 180,00 eurų laidojimo išlaidų, pervesdama lėšas A. M. per 10 darbo dienų nuo šios sutarties sudarymo. Visi šiame punkte nurodomi mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į A. M. banko sąskaitą, kuris numeris nurodytas taikos sutartyje.

6.       A. M. sutinka šios taikos sutarties 5 punkte nurodytos žalos atlyginimu ir nuo reikalavimo atlyginti likusią aukščiau taikos sutartyje nurodytą žalos dalį ADB „Gjensidige“ ir E. M. atžvilgiu atsisako.

7.       ADB „Gjensidige“ įsipareigojo atlyginti E. K. 19 260,00 eurų dėl eismo įvykio patirtos neturtinės žalos, pervesdama lėšas E. K. per 10 darbo dienų nuo šios sutarties sudarymo. Visi šiame punkte nurodomi mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į E. K. banko sąskaitą, kuris numeris nurodytas taikos sutartyje.

8.       E. K. sutinka šios taikos sutarties 7 punkte nurodytos žalos atlyginimu ir nuo reikalavimo atlyginti likusią aukščiau taikos sutartyje nurodytą žalos dalį ADB „Gjensidige“ ir E. M. atžvilgiu atsisako.

Šalys susitarė, kad ADB „Gjesidige“ įvykdžius prievoles, nurodytas Taikos sutarties 1, 3, 5 ir 7 punktuose, draudimo išmokos mokėjimo prievolės dėl eismo įvykio pasibaigs tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

Šalys pareiškia, kad CPK 293 straipsnio 3 punkte ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, jog patvirtinus taikos sutartį baudžiamoji byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukiama, nutraukus baudžiamąją bylą dalyje dėl civilinio ieškinio, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, joms žinomos. Šalys patvirtina, jog joms yra žinoma, jog teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis res judicata galią. Šalys taip pat žino, kad vadovaujantis CK 6.985 straipsniu ir CPK 584 bei 587 straipsniais, teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu. Taikos sutartį pasirašė visi keturi ieškovai.

Taigi, kaip matyti iš taikos sutarties teksto ieškovai ir atsakovas ginčą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išsprendė galutinai. Tie reikalavimai, kurie nebuvo patenkinti taikos sutartimis (dalis neturtinės žalos atlyginimo S. M. atveju, dalis turtinės žalos atlyginimo E. K. atveju), ja taip pat buvo išspręsti – ieškovai atsisakė ieškinio reikalavimų šioje dalyje. 2022-01-07 atsakovas ADB „Gjensidige“ netgi pateikė duomenis, kad taikos sutartimi suderintas sąlygas įvykdė, t. y. sumokėjo ieškovams sutartą žalos atlyginimą (t. 3, b. l. 71-72, 76-80).

Atsižvelgiant į tai ieškovų E. K. ir S. M. pozicija procese yra nesupranta ir prieštaringa – jie sutarė dėl žalos atlyginimo, taikos sutartimi patvirtino, kad likusioje dalyje atsisako ieškinio reikalavimų ne tik ADB „Gjensidige“ atžvilgiu, bet ir E. M. atžvilgiu ir tokiu būdu ginčą dėl žalos atlyginimo išsprendė galutinai, tačiau nepaisant to, net ir būdami atstovaujami profesionalaus teisininko, palaiko dalį ieškinio reikalavimų kaltinamojo atžvilgiu. Toks ieškovų elgesys yra nesąžiningas gudravimas, turintis piktnaudžiavo teise požymių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai atsisakė nuo taikos sutarties, jie visi pasirašė taikos sutartį, buvo atstovaujami profesionalaus teisininko, taigi, taikos sutarties sąlygos jiems turi būti aiškios ir suprantamos.

Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus, kad taikos sutartis neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl turi būti patvirtinama, o baudžiamoji byla dėl ieškinio nutraukiama (CPK 293 str. 5 p.). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str.). 

Atsižvelgiant į visa tai, minėta taikos sutartis yra tvirtinama ir vertinama, kad ginčas tarp šalių išspręstas taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis, o reikalavimai dėl 1230 eurų turtinės žalos atlyginimo (E. K.) ir 5740 eurų neturinės žalos atlyginimo (S. M.) nepagrįsti ir prieštaraujantys taikos sutarčiai.

Bylinėjimosi išlaidos

Nukentėjusieji pateikė į bylą duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos, sumokėtos už teisinę pagalbą, t. y. S. M. sumokėta 1200 eurų suma, N. M. sumokėta 1220 eurų suma, E. K. sumokėta 305 eurai ir A. M. 300 eurų. Kadangi nukentėjusiuosius atstovavo advokatas, jie patyrė išlaidų jo pagalbai apmokėti, išlaidos pagrįsto į bylą pateiktais dokumentais, todėl šis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, minėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovams priteistinos iš kaltinamojo E. M.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 301- 308 str., 255-256 str.,

n u s p r e n d ė :

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams įpareigojant nuteistąjį E. M. visu laisvės atėmimo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 71 straipsniu paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę 40 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (2 000 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą

Šalių teismui pateiktą 2021 m. gruodžio 31 d. taikos sutartį:

„TAIKOS SUTARTIS

Vilnius, 2021 m. gruodžio 31 d.

N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

E. K.

ir

ADB „Gjensidige“, kodas 110057869, buv. Žalgirio g. 90, Vilnius (toliau kartu vadinamos Šalimis) atsižvelgdamos į tai, kad:

-       2021-03-18 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobiliu TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau Automobilis), mirtinai sužalota T. M.;

-       eismo įvykio metu ADB „Gjensidige“ buvo apdraudusi Automobilio valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu;

-       N. M., S. M., A. M. ir E. K. 2021-09-29 ieškiniu prašo priteisti po 25.000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

-       E. K. 2021-09-29 ieškiniu taip pat prašo priteisti 1.230 Eur turtinei žalai atlyginti (apranga, sugadinti daiktai);

-       N. M. 2021-09-29 ieškiniu taip pat prašo priteisti 1.500 Eur turtinei žalai atlyginti (laidotuvių išlaidos)        

-       dėl eismo įvykio Viliaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2239-827/2021 (proceso Nr. 1-01-1-08293-2021-0), kurioje E. M. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, o N. M., S. M., A. M. ir E. K. pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais (toliau - Civiliniai ieškovai);

-       ADB „Gjensidige" ir civiliniai ieškovai (nukentėjusieji) tarpusavio nuolaidų būdu siekia išspręsti ginčą dėl žalos atlyginimo,

ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos CK 6.983-6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos BPK 107 ir 113 straipsniais bei Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 3 dalimi, sudaro taikos sutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2239-827/2021 šiomis žemiau nurodytomis sąlygomis:

1.       ADB „Gjensidige“ įsipareigoja; atlyginti N. M. 19.260,00 (devyniolika tūkstančių du šimtai šešiasdešimt) eurų jo dėl eismo įvykio patirtos neturtinės žalos ir 1.180,00 (vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) laidojimo išlaidų, pervesdama lėšas N. M. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo šios sutarties sudarymo. Visi šiame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į N. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

2.       N. M. sutinka su šios Taikos sutarties 1 punkte nurodytos žalos atlyginimu ir nuo reikalavimo atlyginti likusią aukščiau šioje Taikos sutartyje nurodytą žalos dalį ADB „Gjensidige“ ir E. M. atžvilgiu atsisako.-

3.       ADB „Gjensidige“ įsipareigojo atlyginti S. M. 19 260,00 eurų dėl eismo įvykio patirtos neturtinės žalos ir 1 180,00 eurų laidojimo išlaidų, pervesdama lėšas S. M. per 10 darbo dienų nuo šios sutarties sudarymo. Visi šiame punkte nurodomi mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į S. M. banko sąskaitą, Nr. (duomenys neskelbtini).

4.       S. M. sutinka su šios Taikos sutarties 3 punkte nurodytos žaios atlyginimu ir nuo reikalavimo atlyginti likusią aukščiau šioje Taikos sutartyje nurodytą žalos dalį ADB „Gjensidige“ ir E. M. atžvilgiu atsisako.

5.       ADB „Gjensidige“ įsipareigoja atlyginti A. M. 15.000,00 (penkiolika tūkstančių) eurų jo dėl eismo įvykio patirtos neturtinės žalos, pervesdama lėšas A. M. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo šios sutarties sudarymo. Visi šiame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į A. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

6.       A. M. sutinka su šios Taikos sutarties 5 punkte nurodytos žalos atlyginimu ir nuo reikalavimo atlyginti likusią aukščiau šioje Taikos sutartyje nurodytą žalos dalį ADB „Gjensidige“ ir E. M. atžvilgiu atsisako.

7.       ADB „Gjensidige“ įsipareigoja atlyginti E. K. 19.260,00 (devyniolika tūkstančių du šimtai šešiasdešimt) eurų jo dėl eismo įvykio patirtos neturtinės žalos, pervesdama lėšas E. K. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo šios sutarties sudarymo. Visi šiame punkte nurodyti mokėjimai atliekami lėšų pervedimu į E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

8.       E. K. sutinka su šios Taikos sutarties 7 punkte nurodytos žalos atlyginimu ir nuo reikalavimo atlyginti likusią aukščiau šioje Taikos sutartyje nurodytą žalos dalį ADB „Gjensidige" ir E. M. atžvilgiu atsisako.

9. Šalys susitaria, kad ADB „Gjensidige“ įvykdžius prievoles, nurodytas šios Taikos sutarties 1, 3, 5 ir 7 punktuose, draudimo išmokos mokėjimo prievolės dėl eismo įvykio pasibaigs tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.).

10. Šalys pareiškia, kad Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 3 punkte ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, jog patvirtinus šalių taikos sutartį baudžiamoji byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukiama, nutraukus baudžiamąją bylą dalyje dėl civilinio ieškinio, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, joms žinomos. Šalys patvirtina, jog joms yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Šalys taip pat žino, kad vadovaujantis LR CK 6.985 str. ir LR CPK 584 ir 587 str., teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma vykdytinu dokumentu.

11. Ši Taikos sutartis gali būti pasirašomas originaliais fiziniais parašais arba kvalifikuotais elektroniniais parašais. Kvalifikuotais elektroniniais parašais pasirašyta Taikos sutartis pripažįstama turinčia tokią pačią juridinę galią kaip ir fiziniais parašais pasirašyta Taikos sutartis.

12. Ši taikos sutartis sudaryta 6 vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną kiekvienai iš Šalių ir Teismui.

ADB „Gjensidige“ atstovas vyriausiasis teisininkas A. S.

S. M.

A. M.

N. M.

E. K. „

patvirtinti ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo E. M. bylinėjimosi išlaidas: 1200 eurų S. M. naudai, 1220 eurų N. M. naudai, 305 eurus E. K. naudai, 300 eurų A. M. naudai.

5 CD diskus su įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Automobilį „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio automobilių saugojimo aikštelėje (Vilniaus r. sav., Nemenčinės II kaimas, Vilniaus g. 69, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jo savininkui E. M. 

Išaiškinti, jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Luminor banke LT884010051004670332, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                 Inga Štuopienė