Administracinė byla Nr. eA-1402-629/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01700-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 34.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kristroma“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-419 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), Kaune“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2013 m. vykdo viešojo maitinimo veiklą kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, ir turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą. 2017 m. liepos 5 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekte Nr. 17-8615 (toliau – ir Projektas) buvo numatyta apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui priklausančioje kavinėje nuo 22 val. iki 8 val. 2017 m. liepos 11 d. įvyko Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdis ir Projekto pagrindu buvo priimtas Sprendimas. Pareiškėjas pažymėjo, jog Sprendimu pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas net ne nuo 22 val. iki 8 val. (kaip buvo siūloma Projekte), bet nuo 14 val. iki 10 val. Tokiu būdu pareiškėjo veikla faktiškai buvo visiškai uždrausta. Pareiškėjo teigimu, Sprendimu nustatytiems apribojimams nebuvo jokio pagrindo: 1) nei Projekte ir jo aiškinamajame rašte, nei Sprendime nėra jokio motyvo, kuris galėtų pagrįsti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą pareiškėjo veiklos vietoje nuo 14 val. iki 10 val.; 2) tokių motyvų nebuvo nurodyta ir 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu; 3) praktikoje nėra buvę nė vieno atvejo, kada prekybos alkoholiniais gėrimais laikas būtų apribotas nuo 14 val. iki 10 val. Pareiškėjas pažymėjo, kad savivaldybių taryboms realizuojant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra ribojama konstitucinė ūkinės veiklos laisvė. Tokie ribojimai galimi tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas. Pareiškėjo teigimu, Projekto aiškinamajame rašte bei Sprendime pateikti vien tik statistiniai duomenys, bet nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, pateikta informacija yra deklaratyvaus pobūdžio ir akivaizdžiai nepakankama pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimui nuo 14 val. iki 10 val. taikyti. Projekto aiškinamajame rašte ir Sprendime apskritai nėra jokios informacijos, kurią būtų galima susieti su Sprendimu pritaikytu ribojimų laiku. Pažymėjo, kad apie Projekto aiškinamajame rašte nurodytus teisės aktų pažeidimus ir skundus pareiškėjas neturėjo jokių duomenų, apie juos sužinojo tik po to, kai jau buvo priimtas Sprendimas. Pareiškėjas teigė, jog Sprendimas yra nemotyvuotas ir tai yra esminis Sprendimo trūkumas. Nei Sprendime, nei kituose dokumentuose nėra pateikiama jokių motyvų, kurie galėtų pagrįsti būtent tokį ir būtent tokios apimties ribojimo taikymą. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę ir diskriminuoja pareiškėją. Manė, jog atsakovas neatliko vertinimo, kokią įtaką darys Sprendimas viešojo maitinimo įmonių, veikiančių toje pačioje rinkoje ir teritorijoje, konkurencijai. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam prekybos alkoholiniais gėrimais laikas jau buvo apribotas nuo 22 val. iki 8 val. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-607, kurį apskundus teismui, pareiškėjas bylą laimėjo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2033-662/2015).
3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad savivaldybės tarybai yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai ir tai reiškia, kad pagal suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas siekiant saugoti ir ginti viešąjį interesą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nėra įtvirtinta jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų, kurių pagrindu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, suteikiant jai plačią diskrecijos teisę. Atsakovo nuomone, Sprendime nurodytos tiek teisės normos, tiek faktiniai duomenys. Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą, vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šančių seniūnijos pateiktą informaciją, patvirtinančią, kad ginčo baro prieigos nėra saugios tiek dieną, tiek naktį. Nurodė, kad savivaldybės taryba, siekdama viešojo intereso ir gindama aplinkinių gyventojų teisę į ramią, kultūringą ir saugią aplinką, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką maksimaliam paros laikui. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo prekybos vietoje nėra sudaryta jokių tinkamų sąlygų kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje. Atsakovo manymu, pareiškėjas, prisidengdamas viešojo maitinimo įmonės statusu, faktiškai dažniausiai prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Atsakovo teigimu, prekyba alkoholiu visą parą turi tiesioginę įtaką padaromų nusikaltimų skaičiui, nusikaltėlių brutalumui, sunkioms fizinėms ir turtinėms pasekmėmis, neigiamam miesto įvaizdžiui, neigiamai veikia visuomeninio gyvenimo sritis ir mažina gyventojų saugumą. Tiek policijos komisariato pateikta medžiaga, tiek seniūnijos pateikta informacija patvirtina neabejotiną sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šiose vietovėse daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų. Atsakovas vertino, kad teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindamas AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir apribojo pareiškėjui prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekiant viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, todėl Sprendimas nediskriminuojantis, yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nurodė, kad ginčijamu atveju prioritetas privalo būti teikiamas viešajam interesui ir kitoms konstitucinėms vertybėms užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl ko nukentėtų tokios konstitucinės vertybės kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata ir pan.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Sprendimą.
6. Teismas vadovavosi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi diskrecijos teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Teismas nurodė, kad vietos savivaldybės taryba, kaip viešas administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Tačiau tokia AKĮ savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas konstitucinio proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatymo įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. Teismas pažymėjo, kad pagal nurodytų principų ir teisės normų prasmę siūlymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, pateikta informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko.
7. Teismas nurodė, kad kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas tik objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas būtent toks sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie konkretūs argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą vienu ar kitu paros metu. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis, be kita ko, proporcingumo principu, kuris reiškia, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.
8. Teismas pažymėjo, kad nors savivaldybių taryboms AKĮ suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatyme nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principus.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant minėtus principus, nes pagal prekybos laiko ribojimą sprendimo mastas neatitinka tų tikslų, kurie nustatyti AKĮ, ir tai nėra priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą, be to, ginčo atveju nebuvo pagrindo ginčijamą individualų administracinį aktą pripažinti motyvuotu.
10. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
11. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas oficialiai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančiame bare nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjo įmonei. Iš viešai prieinamos oficialios informacijos turinio (Kauno miesto savivaldybės internetinė svetainė) buvo matyti, kad 2017 m. liepos 4 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. M-150 buvo sudaryta 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė, į kurią klausimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare nagrinėjimas įtrauktas nebuvo. Tik 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu į darbotvarkę papildomai buvo įtraukta 12 papildomų klausimų, tarp kurių ir sprendimo projekto dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare, svarstymas (2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 išrašo duomenys). Teismas akcentavo, kad atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte Nr. TR-565, taip pat 2017 m. liepos 5 d. Aiškinamajame rašte Nr. 27-19-45, kurie buvo pateikti svarstyti atsakovui 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22 val. iki 8 val. Projekto aiškinamasis raštas buvo parengtas (jame aptartos reikšmingos aplinkybės) dėl uždraudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Išanalizavęs paminėtų dokumentų turinį teismas pritarė pareiškėjo argumentams, kad tik Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu nemotyvuotai pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., atsakovas balsavimu (balsų dauguma) pritarė šiam siūlymui ir priėmė Sprendimą.
12. Teismas padarė išvadą, kad priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą akivaizdžiai buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, realiai nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjui pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos sprendimo priėmimui. Atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, visiškai neinformuojamas apie svarstomus jo veiklos apribojimus (taip užkertant pareiškėjui galimybę būti išklausytam) ir pastatomas jau prieš įvykusį faktą – esminį jo veiklos apribojimą (pareiškėjo duomenimis iš prekybos alkoholiu gaunama pagrindinė pajamų dalis) be jokio pereinamojo laikotarpio. Teismas nusprendė, kad tokie atsakovo teisiškai netikėti veiksmai realiai užkirto kelią pareiškėjui pasiruošti veiklos esminiam ribojimui ir tai akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str., Viešojo administravimo įstatymo 3 str.).
13. Ginčo kontekste teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad galimybė išreikšti savo poziciją asmeniui, kuriam yra taikoma teisinio poveikio priemonė, įtvirtinta ir Gero administravimo kodekse, patvirtintame 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), kurio 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta.
14. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, akivaizdžiai nesilaikė ir Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 (toliau – ir Reglamentas), reikalavimų. Tarybos posėdžio metu pateikto pasiūlymo apriboti prekybos alkoholiu laiką pareiškėjui nuo 14 val. iki 10 val. negalima laikyti teikiamomis pataisomis dėl į darbotvarkę tik tarybos posėdžio pradžioje įtraukto sprendimo projekto (Reglamento 78 p.), kadangi šiuo siūlymu iš esmės buvo pakeistas pateikto sprendimo projekto turinys – vietoje numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val., pareiškėjui teisiškai netikėtai buvo priimtas sprendimas dvigubai prailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką (nuo 14 val. iki 10 val.). Šis siūlymas turėjo būti vertinamas kaip sprendimo projektas, alternatyvus į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui. Reglamento 98 punktas nustato, kad alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams bei pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Akivaizdu, kad ginčo situacijoje tai nebuvo padaryta. Dėl aptartų aplinkybių teismas nusprendė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, todėl negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu. Teismui (taip pat ir pareiškėjui) visiškai neaišku, kokiais pagrindais ir kuo remiantis prekybos laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta ginčijamo sprendimo projekte, pateiktame svarstyti atsakovui. Iš atsakovo 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 turinio taip pat nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis. Atsakovas teismui nepateikė pakankamo pagrindo įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas (kaip juridinis asmuo) arba pareiškėjo kavinės darbuotojai buvo eilę kartų bausti dėl AKĮ nustatytų ribojimų pažeidimų. Teismas vertino, kad ginčo atveju jokio viseto objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, pateikta nebuvo, todėl ir joks visuomenės bei verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas negalėjo būti nustatytas.
15. Teismas vertino, kad Sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl juos priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Įvertinus tai, kad nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių prasme yra esminiai bei pakankami, todėl ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
16. Teismas pažymėjo, kad teismas negali spręsti klausimo dėl ginčo sprendimu pareiškėjui nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo pakeitimo (pakeisti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą), nes tai yra atsakovo kompetencijai teisės aktais priskirta funkcija, todėl atsakovo išreikšta nuomonė dėl ginčo sprendimo pakeitimo plačiau neanalizuota.
III.
17. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
18. Atsakovas teigia, kad Sprendimas buvo priimtas laikantis jo priėmimo tvarkos ir procedūrinių reikalavimų, viešojo administravimo principų ir tinkamai motyvuotas. Atsakovas nurodo, kad Sprendimą priėmė atsižvelgdamas į objektyvius faktinius duomenis: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 30 d. rašte Nr. 20-S-72554(1.16E) pateiktus duomenis apie policijoje registruotus iškvietimus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Šančių seniūnijos pateiktus faktinius duomenis apie gaunamus prašymus apriboti pareiškėjo baro veiklą.
19. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pateiktų nuotraukų, iš kurių atsakovas sprendžia, kad pareiškėjo patalpos pritaikytos greito vartojimo kultūrai, skatinama nusipirktą alkoholį išsinešti ar vartoti baro prieigose. Teismas taip pat nevertino Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. birželio 30 d. rašto Nr. 33S-(33.6)-561, jog Kauno miesto savivaldybės administracija buvo informuota apie nustatytus higienos pažeidimus šioje prekybos vietoje, dėl ko buvo sustabdyta UAB „Kristroma“ priklausančio baro (duomenys neskelbtini) veikla.
20. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju nebuvo pažeisti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti proporcingumo, objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principai, Kauno miesto savivaldybės taryba Sprendimą priėmė tik išsamiai ištyrusi ir įvertinusi faktines aplinkybes, kurios dėl savo pobūdžio, t. y. dėl daromų viešosios tvarkos pažeidimų alkoholinių gėrimų pardavimo vietose, smurtinių nusikaltimų ir pan., nebeleido Kauno miesto savivaldybei nebereaguoti ir nepriimti jokio sprendimo. Visuomenės atstovų kreipimaisi, tiek policijos pranešimai įpareigojo Kauno miesto savivaldybę imtis skubių veiksmų, siekiant didesnio visuomeninio gėrio. Tačiau pirmosios instancijos teismas objektyvių faktinių aplinkybių netyrė, skundžiamame sprendime nieko apie jas nepasisakė.
21. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokios konkrečios teisės akto normos, t. y. įstatyminio pagrindo, dėl kurio pažeidimo Sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie priimtą sprendimą, nurodytos jo nevykdymo pasekmės, išaiškinta apskundimo tvarka, taip pat pareiškėjas buvo informuotas apie tolimesnius būtinus atlikti veiksmus. Atsakovas pažymi, jog pareigos pranešti asmeniui apie priimamo individualaus administracinio akto nagrinėjimą įstatymų leidėjas nėra numatęs.
22. Atsakovo teigimu, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, pasiūlymas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val. nelaikytinas alternatyviu pasiūlymu, kuriam taikoma Reglamento 98 punkte nustatyta tvarka. Šis pasiūlymas tik numatė kitą ribojimo intervalą, tačiau nepakeitė sprendimo projekto esmės.
23. Pareiškėjas UAB „Kristroma“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą, o Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
24. Pareiškėjo teigimu, atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių konkrečių motyvų ir nenurodo jokių faktinių aplinkybių bei įrodymų, kurie galėtų paneigti teismo sprendime padarytas išvadas. Todėl pareiškėjas mano, jog apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas.
25. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
26. Byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-419 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), Kaune“, kuriuo pareiškėjui priklausančioje kavinėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 14 val. iki 10 val., teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad nors savivaldybių taryboms AKĮ suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatyme nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principus, vertino, kad Sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
28. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, pritaikytų teisės normų aiškinimu ir prašo jį panaikinti, o pareiškėjo skundą atmesti.
29. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
30. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
31. Mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).
32. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje (skundžiamo Sprendimo priėmimo pagrindas) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
33. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015; 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016; 2016 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016).
34. Remiantis teismų praktika, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, o byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti teismas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl skunde pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjo įmonei, o nepaisant to, kad atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte Nr. TR-565, taip pat 2017 m. liepos 5 d. Aiškinamajame rašte Nr. 27-19-45, kurie buvo pateikti svarstyti atsakovui 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22 val. iki 8 val., Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu nemotyvuotai pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., atsakovas balsavimu (balsų dauguma) pritarė šiam siūlymui ir priėmė Sprendimą (nutarties 11 p.), šio siūlymo nemotyvavus bei nepagrindus. Pažymėtina, jog iš byloje surinktų duomenų taip pat nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis, o atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu.
36. Nagrinėjamu atveju, nutarties 11, 14 punktuose nurodyti teisiškai netikėti atsakovo veiksmai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis (ABTĮ 56 str., Viešojo administravimo įstatymo 3 str.).
37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad Sprendimas priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai, o nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai yra esminiai bei pakankami, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas ir naikintinas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
38. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė