MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

(S)

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 25 d.

Mažeikiai

              Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

              A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio (9 klasių) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, septynis kartus teistas, paskutinį kartą – 2013 m. liepos 25 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2013-11-25, turintis teistumą,

              kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

              n u s t a t ė :

A. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui: 2014 m. balandžio 4 d. apie 21.45 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,97 promilių girtumas), tyčia pastūmė savo seserį D. S., dėl to ji griuvo į lovą ir susitrenkė kairės kojos šlaunį į medinį lovos galą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią A. L. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, jog po močiutės mirties jis pasiliko jos name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyventi kartu su motina G. L.. Bijodamas pamesti nuo namo durų raktus juos pasikabino virtuvėje, žadėdamas vėliau pasiimti. 2014 m. balandžio 4 d. jis buvo išėjęs iš namų ir baliavojo su draugais, apie 21 val. sugrįžo, tačiau namo durys buvo užrakintos, o pabeldus niekas neatidarė. Mama G. L. per langą pasakė, kad jo į vidų neįleis. Tada jis nuėjo prie savo kambario ir išėmęs lango stiklą įlipo į kambarį. Netrukus į namą atėjo jo sesuo D. S., kuriai greičiausiai paskambino G. L., ir pradėjo ant jo šaukti liepdama išsinešdinti iš namo. Jis susinervino, kad sesuo D. S. jam vadovauja, nes jai nepriklauso namas, ir suėmęs už megztinio (peties) ją stipriai patempė į šoną, dėl to D. S. nugriuvo į jo lovą. Jis iškart išėjo iš kambario ir jai daugiau nieko nedarė, nematė, ar D. S. susidaužė kurią nors kūno dalį. Vėliau išėjo pas draugą, tačiau pakeliui buvo sulaikytas policijos pareigūnų (53 b. l.).

              Kaltinimas A. L. grindžiamas šiais duomenimis:

2014-04-04 foto lentele, kurioje matyti nukentėjusioji ir jai padarytas kairės kojos išorinės pusės šlaunies sužalojimas (13 b. l.);

2014-04-04 tarnybiniu pranešimu ROIK Nr.0114000185376 dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad atvykę policijos pareigūnai į įvykio vietą nustatė, jog 2014-04-04 apie 21.40 val. įvykusio konflikto metu A. L. pagriebęs D. S. ją pastūmė, dėl to ji griūdama susitrenkė kairės kojos šlaunį. Smurtą rodantys požymiai: sutrenkta koja (14–15 b. l.);

nukentėjusiosios D. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2014 m. balandžio 4 d., vakare ji pasiliko nakvoti pas motiną G. L., gyv. (duomenys neskelbtini), kaip darydavo dažnai iki tol. Maždaug apie 21 val. į kambario langą, kuriame ji ir mama miegojo, pradėjo belstis jos brolis A. L., nes norėjo įeiti į savo kambarį. Kol jos su mama atsikėlė, A. dingo nuo lango. Po kiek laiko išgirdo, kad A. kambaryje atsidarė langas, tuomet su mama nuėjo į A. kambarį, ten jai bestovint tarpduryje šis pradėjo ant jos šaukti, kodėl ji jam neatidaro durų ir neįleidžia į namą, kodėl su juo taip elgiasi, juk jam po senelių mirties kažkas taip pat priklauso. Pradėjus konfliktuoti su A. jie susistumdė, tačiau jai jokių smūgių A. nesudavė, bet sugriebęs už rankos, ją truktelėjo ir ji per kambario viduryje stovėjusį žurnalinį staliuką nugriuvo į lovą. Pajuto skausmą kairės šlaunies išorinėje pusėje, ten vėliau išryškėjo mėlynė. Ar šlaunį susidaužė į lovą, ar į žurnalinį staliuką, pasakyti negali. Mamai iškvietus policiją Arūnas jau buvo išėjęs iš namų, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Į gydytojus ji nesikreipė ir nesigydė, žala jai nepadaryta, byloje civilinio ieškinio nereiškia (21, 22 b. l.);

liudytojos G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2014 m. balandžio 4 d. apie 22 val. tarp jos dukters D. S. ir sūnaus A. L. įvyko konfliktas, kurio metu A. pastūmė savo seserį D. Ar D. kur nors atsitrenkė, ji nematė, tik iškvietė policiją (24 b. l.);

2014-04-04 22:39:16 alkotesterio „lion alcolmeter 500, serijos Nr. 18797 asmens blaivumo testu Nr. 5155, kuriame užfiksuotas A. L. girtumo tikrinimo rezultatas 1,97 ‰ (49 b. l.);

2014-04-04 22:10:35 alkotesterio „lion alcolmeter 500, serijos Nr. 18797 asmens blaivumo testu Nr. 5154, kuriame užfiksuotas D. S. girtumo tikrinimo rezultatas 0,00 ‰ (20 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. L. pastumdamas D. S. ir dėl to šiai griūnant susitrenkus kairės kojos šlaunį sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. L. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusios ir liudytojos parodymais, tarnybiniu pranešimu su foto lentele.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

              Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2014 m. balandžio 14 d. apie tai buvo surašytas protokolas (65 b. l.), kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. L. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausme sutiko.

              Skirdamas kaltinamajam A. L. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka (25–29, 31–39 b. l.), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ nesilankė (48 b. l.).

              Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant griežtesnę nei prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant trumpesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis, paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę (BK 54, 61 straipsniai, 67 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. L. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, A. L. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. balandžio 6 d. (54, 55 b. l.), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir laikytina, kad A. L. yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. L. paliktina nepakeista apsaugos užtikrinimo priemonė – įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusios D. S., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja.        

Išaiškintina kaltinamajam A. L., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškintina kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

              n u s p r e n d ž i a :

A. L. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant:

per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 21 valandos iki 6 valandos;

per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant:

per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 21 valandos iki 6 valandos;

per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtą bausmę A. L. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. balandžio 6 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad jis yra atlikęs dvi laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. L. palikti nepakeistą apsaugos užtikrinimo priemonę – įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusios D. S., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja.        

Išaiškinti kaltinamajam A. L., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti kaltinamajam A. L., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam A. L.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta  teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                    Violeta Erlickienė