Civilinės bylos Nr. e2YT-6183-871/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00639-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.19
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. vasario 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,
sekretoriaujant Robertai Mikonytei,
dalyvaujant pareiškėjo I.Š. atstovei advokatei R.T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I.Š. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo byloje VĮ Turto bankas, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas I.Š. 2017-01-06 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti įstatyme numatytą terminą pareiškėjo tėvo I.Š. palikimui priimti. Nurodė, kad 2000-10-18 mirė pareiškėjo tėvas I.Š. Pareiškėjo tėvas daugiau įpėdinių neturėjo, vienintelis jo turto paveldėtojas yra pareiškėjas. 2016-12-22 pareiškėjas notarų biure sužinojo, kad mirus jo tėvui, Vilniaus m. 30-ajame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Likus 13 dienų iki tėvo mirties pareiškėjas jau su velione motina G.G.Š. 2000-10-05 ir A.Š. (dabartinė pavardė A.Š.) sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu visi išvardyti asmenys lygiomis dalimis nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjo motinai pareiškėjas įgijo paveldėjimo teisę į motinai priklausiusio buto dalį, tačiau paaiškėjo, kad ir po tėvo mirties niekas palikimo nepriėmė, o velionė mama, įsigydama turtą, nenurodė, kad turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad pareiškėjas pastaruoju metu laikinai gyvena Italijoje, todėl mirus motinai, pasirūpinęs laidotuvių reikalais, turėjo kuriam laiku išvykti. Grįžęs į Lietuvą pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą, kad būtų užvesta paveldėjimo byla, tačiau nežinojo, kad reikia kreiptis į notarų biurą pagal mirusios motinos pakutinę deklaruotą gyvenamąją vietą. Kol gavo iš notarų biuro atitinkamą atsakymą, kol surinko atitinkamus dokumentus, buvo praleistas 3 mėnesių terminas paveldėjimui pareikšti. Civilinėje byloje Nr. e2YT-41140-734/2016 buvo nustatytas terminas palikimui po motinos mirties priimti, tačiau ir dabar paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, nes norinti priimti palikimą po motinos mirties, reikia priimti palikimą ir po tėvo mirties. Pareiškėjas praleido terminą paveldėjimui pareikšti tik dėl to, kad pirkdamas nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įsitikinęs, kad motina savo turto dalį perka asmeninės nuosavybės teise, todėl po tėvo mirties ir nebuvo kreiptasi į notarą. Pareiškėjo teigimu, dėl nurodyto turto niekas nėra kreipęsis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas 2017-01-18 pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo I.Š. palikimo perėjimą valstybei. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė R.T. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas kviečiamas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepime prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Todėl šio suinteresuoto asmens neatvykimas nekliudė bylą išnagrinėti iš esmės.
Pareiškimas dėl termino atnaujinimo tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas I.Š., a.k. (duomenys neskelbtini), yra I.Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir G.G.Š., a.k. (duomenys neskelbtini), vienintelis sūnus, kitų vaikų pareiškėjai neturėjo. I.Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir G.G.Š., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta 1975-07-31. Pareiškėjo tėvams I.Š. ir G.G.Š. esant santuokoje, pagal 2000-10-05 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3-10270 G.G.Š. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (likusių 2/3 dalių buto savininkai – A.Š. (nuosavybės teise priklauso 1/3 buto dalis), ir pareiškėjas I.Š. (nuosavybės teise priklauso 1/3 buto dalis). 2000-10-18 pareiškėjo tėvas I.Š. mirė. 2016-05-21 mirė pareiškėjo motina G.G.Š. 2016-09-21 pareiškėjui kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti terminą priimti palikimui po motinos G.G.Š. mirties, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-41140-734/2016 nutarė pareiškėjo prašymą tenkinti, atnaujinti pareiškėjui praleistą palikimui priimti terminą po G.G.Š. mirties. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodyta nutartis įsiteisėjo 2016-12-07. 2016-12-21 Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro Liudijimas patvirtina, kad mirus G.G.Š. užvesta paveldėjimo byla pagal pareiškėjo 2016-12-19 kreipimąsi. Remiantis Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro 2016-12-22 raštu Nr. 270, mirus pareiškėjo tėvui I.Š., Vilniaus m. 30-ajame notarų biure paveldėjimo byla neužvesta. Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenims, Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškėjo tėvo I.Š. sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, t.y. 2001-07-01. Šiuo atveju palikimas atsirado 2000-10-18, todėl byloje taikomos 1964 m. Civilinio kodekso normos. CK 587 str. (1964 m. redakcija galiojusi palikimo atsiradimo metu) numatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nesant duomenų apie palikėjo I.Š. palikimo priėmimą, darytina išvada, kad pareiškėjas per CK 587 str. (1964 m. redakcija galiojusi palikimo atsiradimo metu) nustatytą šešių mėnesių terminą nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas laiku nesikreipė dėl I.Š. palikimo priėmimo manydamas, kad palikėjas I.Š. neturėjo paveldimo nekilnojamojo turto, į tai, kad pareiškėjas, 2016-12-22 sužinojęs, kad I.Š. palikimas nebuvo priimtas, pakankamai operatyviai (2017-01-06) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įstatymo nustatyto termino I.Š. palikimui priimti atnaujinimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuoja, kad išvardintų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog pareiškėjas I.Š. procesinį terminą tėvo I.Š. palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas atnaujinti jam terminą palikimui, likusiam po I.Š., priimti. Kadangi pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl termino pratęsimo palikimą priimti metu kitiems asmenims paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti, termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisėtų interesų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 578 str., teismas
n u t a r ė:
Pareiškėjo I.Š. pareiškimą dėl termino atnaujinimo tenkinti.
Atnaujinti įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą pareiškėjui I.Š., a.k. (duomenys neskelbtini), priimti palikimą, atsiradusį po tėvo I.Š., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Beinoravičienė