Civilinė byla Nr. 2-406-547/2022

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01003-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.11; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant ieškovui J. C.,

atsakovo atstovui Laimučiui Vaškevičiui (prisijungusiam nuotoliniu būdu per ZOOM programėlę),

trečiojo asmens atstovui Vaidui Miliauskui (prisijungusiam nuotoliniu būdu per ZOOM programėlę),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. C. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija arba Inspekcija), trečiajam asmeniui Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo panaikinti du Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodymus: (1) 2020-03-24 nurodymą Nr. PN-322-(15.2), kuriuo nurodoma atstatyti rekonstruotą pagalbinio ūkio paskirties pastatą (pirtį) 8I1 m žemės sklype (duomenys neskelbtini) į padėtį, buvusią iki rekonstravimo, užfiksuotą 2011-05-05 kadastrinių matavimų byloje, bei sutvarkyti statybvietę (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); (2) 2020-03-24 nurodymą Nr. PN-325-(15.2), kuriuo nurodoma nugriauti statomą stoginę žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sutvarkyti statybvietę; (3) grąžinti dalį sumokėto žyminio mokesčio – 75 Eur ir (4) priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad Statybos inspekcija nustatė, jog sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) jis, statytojas  J. C., 2011 m. rekonstravo bendros nuosavybės teise valdomą pastatą - pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatė antrą aukštą bei terasą, tuo padidindamas jo užstatymo plotą nuo 26 kv.m. iki 55 kv.m. Dabartinis rekonstruoto pastato aukštis - 6,86 m nuo žemės paviršiaus. Ieškovas nesutinka su privalomuoju 2020-03-24 nurodymu Nr. PN-322-(15.2), kuriuo nurodoma atstatyti rekonstruotą pagalbinio ūkio paskirties pastatą (pirtį). Ieškinyje ieškovas taip pat nurodo, kad Inspekcija nustatė, jog žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  žemės sklypo bendraturtis  J. C. 2019 m. III ketvirtyje pradėjo ir vykdo 5,65 m x 5,13 m dydžio ir 4,94 m aukščio nuo žemės paviršiaus stoginės statybą su dviem priestatais (1,04 m x 1,69 m dydžio, aukštis nuo žemės paviršiaus 2,84 ir 0,94 m x 1,64m dydžio, aukštis nuo žemės paviršiaus 2,84 m). Ieškovas nesutinka su privalomais 2020-03-24 nurodymais Nr. PN-322-(15.2) ir Nr. PN-325-(15.2), kuriais nurodoma nugriauti statomą stoginę ir atstatyti pirtį į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šie nurodymai neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Ieškovas, turėdamas omeny abu ginčijamus nurodymus, nurodo, kad Inspekcija neteisingai aiškina ir taiko teisės norminius aktus.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir parodė, kad 2010 m įvykusio gaisro metu sudegė gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat susproginėjo greta esančio ūkinio pastato (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) stogas, dėl šios ir kitų priežasčių teko šį statinį laikinai demontuoti. Šiuo metu vietoje sudegusio namo, kaip gyvenamasis plotas yra naudojamas plotas pirtyje. Pirties sujungimas su nugriautu pastatu nepažeidžia jokių teisės aktų. Sujungimas – tai daiktų perkėlimas ir funkcijų perkėlimas. Ieškovas nurodo, kad turi savo prigimtines teises į gyvenamąją vietą ir tinkamas gyvenamąsias sąlygas. Atsakovo minimas pažeidimas - užstatymo ploto padidinimas neatitinka faktinės situacijos. Užstatymo plotas nepadidintas, kadangi rekonstrukcija atlikta virš senų sienojų, padidėjo tik gyvenamasis plotas nuo 29 m2 iki 55 m2 bendro gyvenamojo ploto, o, įvertinus buvusį tūrį palėpėje, tūrių padidėjimas tesudaro tik 39 kub. m. Tai nežymūs ir neturintys jokio poveikio gamtai rekonstrukciniai pakeitimai. Stoginė yra pastatyta kaip medžioklės bokštelis, kuris įrengtas žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tai patvirtina su medžiotoju L. Š. pasirašytas 2019-08-21 Susitarimas. Susitarimo esmė - apsaugoti sodą, užimantį beveik visą namų valdos plotą, kurį nuolat niokoja atklystantys laukiniai žvėrys, ypač šernai, ėsdami nukritusius obuolius, stirnos, kiškiai nugraužiantys jaunus sodinukus. Stoginę medžiotojai naudoja kaip sandėlį.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – statybos inspekcija, inspekcija) atsiliepimu į patikslintą ieškinį teismo prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Inspekcijos specialistas gauto skundo pagrindu 2020-03-12 atliko patikrinimą ir 2020-03-19 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-570-(154.2). Patikrinimo metu nustatyta, kad 0,59 ha ploto, kitos paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje 2011 metais rekonstruotas I grupės nesudėtingas pagalbinio ūkio paskirties pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atliktų statybos darbų mastas: rekonstruota pirtis – pastatytas antras aukštas bei terasa, tuo padidintas užstatymo plotas nuo 26 kv. m. (6,03 m x 4,62 m) iki 55 kv. m. (5,62 m x 6,40 m), dabartinis pirties aukštis – 6,86 m nuo žemės paviršiaus. Statinio kategorija po rekonstravimo – II grupės nesudėtingas statinys.

Patikrinimo akte 1 nurodyta, kad ,,Visas žemės sklypas [žemės sklypas1] patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą (Gelovinės upė). Pagal šiuo metu galiojantį LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 dalį – juostose draudžiama, rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą. Pagal 2011 m. ir 2019 m. galiojusio Vyriausybės nutarimo Nr. 343 126 p., juostose draudžiama statyti statinius. Pagal 2011 m. galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 dalį – draudžiama juostose statyti statinius. Pagal 2019 m. galiojusį Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 dalį – pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą“.

Žemės sklypas 1 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuriame yra rekonstruota pirtis, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, turi saugomos teritorijos statusą ir patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją, dėl to jo naudojimui taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai.

Statybų inspekcijoje gavus NŽT 2021-12-21 raštu pateiktą informaciją dėl patikslintos Gelovinės upelio apsaugos juostos ir į ją patenkančių pastatų, buvo priimtas potvarkis dėl svirno ir stoginės patikslinimo, tačiau šie duomenys nebuvo reikšmingi pastatui – pirčiai, todėl privalomasis nurodymas Nr. PN-322-(15.2) nebuvo koreguotas. 

Inspekcijos departamentas statytojui 2020-03-24 surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-322 – iki 2020-09-23 atstatyti rekonstruotą pirtį, esančią žemės sklype 1 į padėtį, buvusią iki rekonstravimo, užfiksuotą 2011-05-05 kadastrinių matavimų byloje, ir sutvarkyti statybvietę.

 2020-03-23 surašyto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-584-(15.2) duomenimis, 17.1400 ha ploto, miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, 2019 metų trečiame ketvirtyje pradėta ir patikrinimo metu vykdoma I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio – stoginės su dviem priestatais, statyba. Statytojas –  J. C.. Atliktų statybos darbų mastas: pradėta ir vykdoma 5,65 m x 5,13 m dydžio ir 4,94 m aukščio nuo žemės paviršiaus stoginės statyba su dviem priestatais (1,04 m x 1,69 m dydžio, aukštis nuo žemės paviršiaus 2,84 m ir 0,94 m x 1,64 m dydžio, aukštis nuo žemės paviršiaus 2,84 m. Statinio kategorija – I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys.

Atsakovės atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, statinių statyba žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) negalima, kadangi statomas statinys prieštarauja Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams: statyba šioje vietoje nenumatyta, ūkininko sodybos kūrimas nenumatytas. Pagal šiuo metu galiojantį LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir 3 punktą, 84 straipsnio 2 dalies 16 punktą, 100 straipsnio 4 dalį – draudžiama statyti nurodytą pastatą - stoginę. Taip pat statybą draudžia ir Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 3 dalis ir 20 straipsnio 5 dalis, todėl Inspekcijos departamentas statytojui 2020-03-24 surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė iki 2020-09-23 nugriauti statomą stoginę žemės sklype 2 ir sutvarkyti statybvietę.

Statybų inspekcijoje gavus NŽT 2021-12-21 raštu pateiktą informaciją dėl patikslintos Gelovinės upelio apsaugos juostos ir į ją patenkančių pastatų, buvo priimtas potvarkis dėl pastato -stoginės patikslinimo ir privalomasis nurodymas Nr. PN-325-(15.2) buvo pakoreguotas, išbraukiant iš jo žodžius: ,,Statomas statinys patenka į Gelovinės upelio apsaugos juostą“ ir ,,bei 100 straipsnio 4 dalies (paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius) nuostatomis“. Tačiau ir patikslinus privalomąjį nurodymą Nr. PN-325-(15.2) stoginės statyba yra negalima, nes ji prieštarauja Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740, sprendiniams. Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje, didžiąja dalimi yra miško paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo, kraštovaizdžio tvarkymo zonose, kuriose statinių statyba yra nenumatyta. Naujos ūkininko sodybos kūrimas šiame žemės sklype nenumatytas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Laimutis Vaškevičius ieškinio reikalavimų nepripažino, prašė juos atmesti, palaikė visus argumentus išdėstytus atsiliepimuose į ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus.

Trečiasis asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija teismui pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutinka su ieškovo ieškiniu, prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad skundžiamus privalomuosius nurodymus priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos surašant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvių visų aplinkybių įvertinimą dėl privalomųjų nurodymų pagrįstumo. Tuo tarpu, ieškovas savo ieškinyje nenurodo jokių argumentų ir motyvų, kurių pagrindu turėtų būti panaikinti atsakovo surašyti privalomieji nurodymai, tik pateikia bendro pobūdžio teiginius, kad atsakovas neteisingai aiškina ir taiko teisės aktus.

Ieškovas, rekonstruodamas pirtį ir pastatydamas stoginę, pažeidė Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamentą (toliau – Reglamentas), Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemą. Ieškovas rekonstruodamas pirtį – pastatė jos antrą aukštą (pastato aukštį padidino iki 6,86 m) ir terasą, pažeidė Reglamento reikalavimus, kad kiti priklausiniai turi būti ne aukštesni kaip 6 m, pagalbinio ūkio paskirties pastatai turi būti vienaukščiai, dvišlaičiu stogu (Reglamento 19.3 p.); pirtis yra tradicinis statinys ir jame neišlaikytos Dzūkijos etnografinio regiojo pirčiai būdingos tradicinės formos ir dydžiai; parinkti netradicinių dydžių ir formos langai (Reglamento 10.4 punktas); nesilaikyta tradicinių sodybos pastatų stogo nuolydžio kampo 42-45 laipsnių, langai skaidomi į keturias ar šešias dalis (Reglamento 19.2 punktas).

Taigi ieškovui rekonstravus pirtį buvo pažeisti ne tik statybos inspekcijos privalomajame nurodyme nurodyti teisės aktai, bet ir Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas, Reglamento 10.4; 19.2, 19.3 punktai.

Sklypas, kuriame yra pastatyta stoginė, vadovaujantis Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740 (toliau – Planavimo schema), sprendiniais yra (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinyje didžiąja dalimi yra miškų ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo ir nedidele dalimi žemės ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo, kraštovaizdžio tvarkymo zonose, kuriose statinių statyba yra nenumatyta. Naujų sodybų kūrimas ieškovo žemės sklype, kuriame pastatyta stoginė, yra negalimas pagal Planavimo schemos 42 punkto reikalavimus.

Vadovaujantis saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punktu ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote). 

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti, palaikė visus savo išdėstytus argumentus rašytiniuose dokumentuose.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nekyla ginčas, kad ieškovas, statytojas  J. C., žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliko šiuos statybos darbus: rekonstravo svirną - padidino aukštį iki 6,40 m nuo žemės paviršiaus, pastatė antrą aukštą ir padidino užstatymo plotą nuo buvusio 18 kv. m. (3,57 m x 5,11 m dydžio) iki 43 kv. m. (5,50 m x 7,90 m dydžio), statinio kategorija po rekonstravimo – II grupės nesudėtingas pastatas, taip pat rekonstravo pirtį – pastatė antrą aukštą bei terasą, tuo padidindamas užstatymo plotą nuo 26 kv. m. (6,03 m x 4,62 m) iki 55 kv. m. (8,62 m x 6,40 m), dabartinis pirties aukštis – 6,86 m nuo žemės paviršiaus, statinio kategorija po rekonstravimo – II grupės nesudėtingas statinys; be to, 2019 m. pradėjo ir vykdo 5,65 m x 5,13 m dydžio ir 4,94 m aukščio nuo žemės paviršiaus stoginės statybą su dviem priestatais (1,04 m x 1,69 m dydžio, aukštis nuo žemės paviršiaus 2,84 m ir 0,94 m x 1,64 m dydžio, aukštis nuo žemės paviršiaus 2,84 m, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys. Ieškovas  J. C. pripažįsta, kad tokie darbai buvo atlikti. Byloje ieškovas statybą laiko ne savavališka, t. y. teisėta ir atitinkančia visus teisės aktų reikalavimus arba tuos pažeidimus vertina kaip mažareikšmius (nurodo, kad tvirtas upės šlaitas nenuslinks, jo pasirinkti architektūriniai sprendimai nekenkia Dzūkijos nacionalinio parko kraštovaizdžiui ir panašiai). Patikslintu ieškiniu, ieškovas atsisakė savo reikalavimo dėl statinio svirno, kadangi statybos inspekcija panaikino privalomąjį nurodymą, todėl sprendime nebus aptariamas svirno rekonstrukcijos teisėtumas.

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos pareigūnai, vykdydami neplaninį patikrinimą, nustatė, kad žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), galimai savavališkai vykdomi ūkinio pastato rekonstravimo darbai. Statybos darbai atliekami galimai neturint statybą leidžiančio dokumento, statinio architektūriniai sprendimai neatitinka Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-06-28 įsakymu Nr. D1- 514, reikalavimų. To paties patikrinimo metu taip pat užfiksuota, kad greta esančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) galimai savavališkai pastatytas nesudėtingas statinys. 

2020-03-19 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-570-(15.2) nurodoma, kad 0,59 ha ploto, kitos paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje  J. C. 2011 metais įvykdė I grupės nesudėtingo pagalbinio ūkio paskirties pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus: pastatė antrą aukštą, terasą (neartinant iki žemės sklypo ribos), padidindamas užstatymo plotą iki 8,62 m x 6,40 m dydžio, aukštis nuo žemės paviršiaus 6,86 m (Statybos leidimas neprivalomas). Patikrinimo akte buvo pažymėta, kad visas žemės sklypas patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą (Gelovinės upė), todėl pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 dalį – juostose draudžiama ,,rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą“. Taip pat 2020-03-23 surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-584-(15.2) nustatytų aplinkybių, kad 17.1400 ha ploto, miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje,   J. C. 2019 metų trečiame ketvirtyje pradėjo ir šiuo metu vykdo I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio – stoginės su dviem priestatais, statybą. Žemės sklypo paskirtis – miškų ūkio, visas žemės sklypas patenka į Dzūkijos nacionalinio parkos teritoriją, botaninį, gamtinį ir kompleksinį draustinius, stoginės statybos vieta patenka į Gelovinės upelio apsaugos juostą, nepatenka į mišką. Dzūkijos nacionalinis parkas 2020-03-20 raštu informavo, kad statomas statinys prieštarauja Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams: statyba šioje vietoje nenumatyta, ūkininko sodybos kūrimas nenumatytas.

 J. C. 2020-03-12 parašė paaiškinimą dėl atliktų darbų, kur nurodė, kad stoginę pradėjo statyti 2019 m. III ketvirtyje žemės ūkio paskirties plote. Jis yra ūkininkas ir šiuo metu vykdomi projektavimo darbai būsimai kaimo plėtros veiklai organizuoti. Ūkinis pastatas – pirtis rekonstruota po 2011 metų. Statybos leidimai (būtini) bus įforminti 2020 metų I pusmetį.

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius Statybos inspekcijai 2021 m. gruodžio 21 d. pateikė informaciją dėl Gelovinės upelio apsaugos juostos patikslinimo, kur nurodė, kad ,,Į paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą patenka dalis pastato (kadastrinių matavimų plane M 1:1000 pažymėtų Nr. 20-22), ties 21 tašku ir dalis pastato (kadastrinių matavimų plane M 1:1000 pažymėtų Nr. 26-28)“.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja 2022-01-05 potvarkiu Nr. P1-1 ,,Dėl 2020-03-23 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-319 panaikinimo ir 2020-03-24 privalomojo nurodymo Nr. PN-325 patikslinimo“ panaikino anksčiau byloje ginčytą inspekcijos 2020-03-23 privalomąjį nurodymą Nr. 319 (dėl svirno) ir patikslino privalomąjį nurodymą Nr. PN-325 (dėl stoginės), išbraukiant iš jo šiuos žodžius: ,,Statomas statinys patenka į Gelovinės upelio apsaugos juostą“ ir ,,bei 100 straipsnio 4 dalies (Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius) nuostatoms“.

Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-322

2020-03-19 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-570-(15.2) nurodoma, kad 0,59 ha ploto, kitos paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje  J. C. 2011 metais įvykdė I grupės nesudėtingo pagalbinio ūkio paskirties pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus: pastatė antrą aukštą, terasą (neartinant iki žemės sklypo ribos), padidindamas užstatymo plotą iki 8,62 m x 6,40 m dydžio, aukštis nuo žemės paviršiaus 6,86 m (Statybos leidimas neprivalomas). Patikrinimo akte buvo pažymėta, kad visas žemės sklypas patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą (Gelovinės upė), todėl pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 dalį – juostose draudžiama ,,rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą“.

Atlikus naujus matavimus ir patikslinimus dėl Gelovinės upelio apsaugos juostos, šioje dalyje jokie pakeitimai nebuvo daromi, todėl nebuvo tikslinamas ir privalomasis nurodymas.

Ieškovas pripažino, kad jis atliko pastato - pirties rekonstrukciją ir pastatė antrą aukštą bei pastatė terasą. Jis nurodė, kad iš esmės šis pastatas funkcionuoja jau ne kaip pirtis, o kaip kitos patalpos, jose yra gyvenama ir dirbama, ir pirtis liko tik nedidelėje patalpoje, todėl mano, kad nenusižengė teisės aktų reikalavimams.

Pagal tuo metu, kai buvo atliekami statybos darbai, galiojusį Vyriausybės nutarimą Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme numatytus atvejus (126 punktas).

Saugomų teritorijų 13 straipsnio 3 dalyje numatytas statybų valstybiniuose parkuose reglamentavimas. 6 punkte nurodoma, kad ,,leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius laikantis valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas ir galimybes jų rekonstrukcijai”.

Statybos įstatymo 2 straipsnyje yra išaiškintos rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto sąvokos. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje nurodoma, kad ,,statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio)“, o 72 dalyje suformuluota statinio rekonstrukcijos sąvoka ,,statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį)“.

Iš byloje nustatytų aplinkybių, akivaizdu, jog ieškovas atliko statinio rekonstrukciją ir, beje, šio fakto ieškovas neginčija. Tačiau rekonstruodamas pastatą – pirtį, ieškovas pažeidė statybos metu galiojusį Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, kuri numatė, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose - paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) užstatytą plotą.

Be šių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, ieškovas, atlikdamas statinio rekonstrukciją, pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, kuri nustato statybų gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose reglamentavimą, 2 punkte numatyta, kad sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų (toks reikalavimas buvo ir pastato rekonstravimo metu).

Dzūkijos etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatyti Reglamente. Reglamento 10 punkte numatyta, kad statiniai Nacionaliniame parke, projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, planavimo dokumentai rengiami, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus ir tradicinės Dzūkijos etnografinio regiono planavimo ir architektūros savitumus, išdėstytus 16-19 punktuose, siekiant išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, išlaikyti gamtinių, kultūrinių kompleksų ir objektų vertę; išsaugoti išlikusią (susiformavusią iki 1939 m.) būdingą gyvenamųjų vietovių planinę struktūrą; išlaikyti tradicinės etnografinio regiono architektūros pobūdį: formas, dydžius, statybos produktus, spalvas.

Reglamento 16 punkte tarp tradicinę sodybą sudarančių pastatų numatyta pirtis ir svirnas. Reglamento 19.2 punkte numatyta, kad tradiciniai sodybos pastatų stogai turi būti čiukuriniai, dvišlaičiai, keturšlaičiai laužyti čiukuriniai, kurių nuolydžio kampas – 42-45 laipsniai. Langai skaidomi į keturias ar šešias dalis. Reglamento 19.3 punkte nurodoma, kad ,,tradiciniai pagalbinio ūkio pastatai – vienaaukščiai, dvišlaičiu stogu. Tvarto, kluono, daržinės aukštis – iki 8 m, o kiti priklausiniai – ne aukštesni kaip 6 m“.

Ieškovas pirtį rekonstravo pastatydamas antrą aukštą, pristatydamas terasą. Tokiu būdu pastato aukštis buvo padidintas iki 6,86 m ir tuo buvo pažeisti Reglamento reikalavimai, kuris numato, kad kiti priklausiniai turi būti ne aukštesni kaip 6 m, vienaaukščiai, dvišlaičiu stogu. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad atliekant rekonstrukciją nebuvo laikytasi reikalavimų stogo formai, įstatyti netinkamų formų ir dydžių langai, iškeltas antras aukštas. Darytina išvada, kad atliekant rekonstrukcijos darbus,  ieškovas nesilaikė Dzūkijos etnografinio regiono pirčiai būdingų tradicinių formų, dydžių.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, kuris išimtas 2020-03-02, yra pažymėta, kad 0,59 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas pastatas – pirtis, nurodyta jo naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, kurios tūris yra 49 m3 ir užstatytas plotas 26 m2. Šie kadastro duomenys buvo užfiksuoti 2011-05-05. Ieškovas paskutiniame posėdyje pateikė teismui namų valdos (duomenys neskelbtini)  registruotų statinių užstatymo plotų ir tūrių suvestinę, kurioje jis nurodė pirties (ūkinio pastato), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis: 2011-12-31 užstatytas plotas 26 m2, tūris – 49,00 m3 ir 2022-03-16 užstatytas plotas 55 m2, tūris – 228,00 m3, kas akivaizdžiai patvirtina, jog žymiai padidėjo užstatytas pastato plotas ir tūris.

Taigi išanalizavus teisės aktų reikalavimus ir faktinę situaciją, neabejotinai darytina išvada, kad atlikus pastato – pirties rekonstrukciją, ji buvo padaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. padidinus užstatymo plotą, padidinus pastato tūrį ir nesilaikant etnografinių reikalavimų.

Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN-325

2020-03-23 surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-584-(15.2) nustatytų aplinkybių, kad 17.1400 ha ploto, miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje,  J. C. 2019 metų trečiame ketvirtyje pradėjo ir šiuo metu vykdo I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio – stoginės (5,65 m x 5,13 m dydžio, aukštis 4,94 m) su dviem priestatais (1,04 m x 1,69 m, aukštis 2,84 m ir 0,94 m x 1,64 m dydžio, aukštis 2,84 m), statybą. Žemės sklypo paskirtis – miškų ūkio, visas žemės sklypas patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją, botaninį, gamtinį ir kompleksinį draustinius, stoginės statybos vieta patenka į Gelovinės upelio apsaugos juostą, nepatenka į mišką.

Privalomajame nurodyme buvo pažymėta, jog visas žemės sklypas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, patenka į botaninių, gamtinių ir kompleksinių draustinių, valstybinio parko teritoriją. Statomas statinys patenka į Gelovinės upelio apsauginę juostą.

2022-01-05 potvarkiu Nr. P1-1 statybos inspekcija patikslino 2020-03-24 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-325 išbraukiant šiuos žodžius: ,,Statomas statinys patenka į Gelovinės upelio apsaugos juostą“ ir ,,bei 100 straipsnio 4 dalies (Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius) nuostatomis“.

Net ir pašalinus iš Privalomojo nurodymo dalį ribojimų, vis tiek ieškovo stoginės statyba buvo atlikta nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Galiojantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 19 punktas numato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis ir  2 dalies 3 punktas: gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį; 84 straipsnio 2 dalies 16 punktas (Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytose valstybinių parkų funkcinio prioriteto (ekologinės apsaugos, rekreacinio, ūkinio ir kito prioriteto) zonose draudžiama statyti statinius, išskyrus statinius, kurių statyba atitinka savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atvejus, kai Saugomų teritorijų įstatyme nustatytomis sąlygomis), taigi vadovaujantis galiojančiomis nuostatomis, stoginės statyba negalima.

Be to, sklypas, kuriame pastatyta stoginė, vadovaujantis Planavimo schemos sprendiniais yra Subartonių kraštovaizdžio draustinyje, didžiąja dalimi yra miškų ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) ir nedidele dalimi žemės ūkio paskirties žemės specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs), kraštovaizdžio tvarkymo zonose, kuriose statinių statyba yra nenumatyta. Naujų sodybų kūrimas ieškovo žemės sklype, kuriame pastatyta stoginė, negalimas pagal Planavimo schemos 42 punkto reikalavimus.

Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punktu ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote).

Taigi išanalizavus teisės aktų reikalavimus ir faktinę situaciją, darytina išvada, kad stoginės statyba yra neteisėta, nes stoginės statyba konkrečioje vietoje negalima, kadangi prieštarauja Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams ir kitiems statybos inspekcijos Privalomajame nurodyme nurodytiems teisės aktams. Stoginės statyba prieštarauja saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkto reikalavimams dėl žemės, kurioje jos statomos (ieškovo stoginė pastatyta miškų ūkio paskirties žemėje) be to ieškovo valdomas žemės sklypas yra mažesnis, nei įstatyme numatytas 20 ha žemės sklypo plotas. Be to ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis turi žolėdžių ūkinių gyvūnų ir kad jie yra įregistruoti Ūkinių gyvūnų registre.

Statytojo J. C. atlikta ir vykdoma nustatyto pobūdžio statinių rekonstrukcija ir statyba abiejuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)  negalima, o ieškovui skirti įpareigojimai nugriauti, atstatyti į buvusią padėtį saugomoje Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančius rekonstruotus statinius ir sutvarkyti statybvietę yra teisėti bei pagrįsti. Teismas, nesant teisėto pagrindo naikinti ieškovo ginčijamus privalomuosius nurodymus, nusprendžia ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodymais nėra patvirtinti ieškovo teiginiai, kad įvertinus Statybos įstatymo leidžiamus nukrypimus, galima teigti, kad užstatymo plotas nepadidintas, kadangi rekonstrukcija atlikta virš senų sienojų, padidėjo tik gyvenamasis plotas nuo 29 m2 iki 55 m2 bendro gyvenamojo ploto, o, įvertinus buvusį tūrį palėpėje, tūrių padidėjimas tesudaro tik 39 kub. m. Taip pat ieškovo vertinimas, kad tai nežymūs ir neturintys jokio poveikio gamtai rekonstrukciniai pakeitimai, kad jokių pažeidimų, galinčių sukelti šlaito eroziją ar padidinti kažkokį pavojų šlaito nuslinkimui nebuvo, nėra ir ateityje tikėtina nebus, kadangi šlaitas pilnai apaugęs tvirta augmenija, ieškovo subjektyvus vertinimas, kad pastatų rekonstrukcija būdu nepažeidžia Dzūkijos Nacionalinio parko Reglamento tiek architektūriniais sprendimais, tiek spalvine gama, kad laikinam statiniui - stoginei (medžioklės bokštelis), šios stoginės parametrai teisės norminiais aktais nereguliuojami, projektas ar derinimai nereikalingi nėra tinkamai pagrįstas teisės aktų reikalavimų analize. Teismo vertinimu, ieškovas šiais samprotavimais ir prielaidomis nepaneigia jo ginčijamų privalomųjų nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo, neįrodo, kad jie prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kad juos surašant buvo pažeistos teisinės procedūros.

Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, savavališkos (neteisėtos) statybos padariniams pašalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. ,,Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu“ (LVAT 2013-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-138/2013; LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013; LAT 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Tokia pozicija grindžiama tuo, kad „statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos. Be to, kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo“ (LAT 2009-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009, 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Visiškai atmetus patikslintą ieškinį, atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai iš ieškovo priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), t. y. 12,80 Eur išlaidų už vykimą į 2020-08-05 parengiamąjį teismo posėdį.

Iš ieškovo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu valstybės naudai priteistina 18 Eur (8,66 Eur + 8,96 Eur) pašto išlaidų, jas apvalinant Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Ieškovui grąžintina 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio už vieną reikalavimą, kurio jis atsisakė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1, 4 dalimis, 259, 260 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, naudai 12,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę, arba pateikti per EPP sistemą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2020-05-22 lėšų pervedimo nurodymu.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja                                                                          Silvana Girdenienė