Baudžiamoji byla Nr. 1-1695-900/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32039-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.2.4.4.1.; 2.12.1.4.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis pradinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos” 5 straipsnį, bausmė sumažinta iki 1 metų 8 mėnesių 25 dienų;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, skirta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos” 5 straipsnį, bausmė sumažinta iki 1 metų 8 mėnesių 25 dienų.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 21 d. nutartimi veika, už kurią A. P. nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota iš anksčiau galiojusio Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies į Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį ir skirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi veika, už kurią A. P. nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota iš anksčiau galiojusio Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalies į Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Veika, už kurią A. P. nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota iš anksčiau galiojusio Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies į Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės subendrintos tarpusavyje ir su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 21 d. nutartimi nustatyta bausme ir skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos” 5 straipsnį, bausmė sumažinta iki 11 mėnesių 20 dienų;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį auklėjamojo poveikio priemone - įspėjimu;

5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 1 metus. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 8 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimo terminą pratęsė 1 metus;

6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, 1 metų laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 2 metus 6 mėnesius;

7) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto bausme;

10) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 242 straipsnį 20 MGL (753,20 €) bauda, bausmes atliko,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė

A. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2019 m. liepos 28 d. apie 1324 val. adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui tyčia kumščiu sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 3 smūgius nukentėjusiajam R. P. į veido sritį, tyčia kumščiu sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajam R. P. į dešinės pusės šoną, tyčia kumščiu sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajam R. P. į kairės pusės šoną, padarydamas poodinę kraujosruvą nosies - dešinės akies vokų - kairės akies viršutinio voko srityje, muštinę žaizdą nosies srityje, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje ir dešinės alkūnės sąnario srityje, nosies kaulų lūžį, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) A. P. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 87-88, 93), kuriuose nurodyta, kad 2019 m. liepos 28 d. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), susitiko su E. U., nusipirko ir išgėrė alaus. Paskui E. U. ėjo namo į (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis nutarė aplankyti pažįstamą D.. D. namuose nerado. Kažkas iš kaimynų pasakė, kad ji yra pas E. U. kaimyną. Kaltinamasis pažįsta tą kaimyną iš matymo. Su E. U. kaltinamasis nuėjo pas minėtą kaimyną, gėrė alų. Kaltinamasis paklausė, kur D.. Vyras atsakė, kad ji išėjo. Kaltinamasis paerzino vyrą ir įvyko konfliktas. Vyras prašė kaltinamojo ir E. U. išeiti, bandė kuo greičiau išstumtį kaltinamąjį iš buto, apipylė alumi. Kaltinamasis supyko ir du kartus kumščiu smūgiavo vyrui į veidą, po ko šis nugriuvo ant stalo. Pirmą kartą pataikė į žandą, nosį, akies sritį, antrą kartą – kažkur į nosį. Po antro smūgio vyras nukrito ant stalo. Daugiau smūgių nesudavė, gulinčio vyro nemušė, išėjo iš buto. Vyras galėjo susižeisti krisdamas. Gailisi. Po įvykio kaltinamasis pora kartų sutiko nukentėjusįjį ir jo atsiprašė.

Nukentėjusiojo R. P. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 24-25, 28-29), kuriuose teigiama, kad maždaug savaitę iki įvykio kasdien gėrė. 2019 m. liepos 28 d. namuose su kaimyne vartojo alkoholį. Apie 1310 val. atėjo kaimynės vyro draugai A. P. ir E. U.. A. P. ir E. U. buvo neblaivūs, turėjo po skardinę alaus. Kai A. P. ir E. U. atėjo, kaimynė pabėgo. Nukentėjusysis nepamena, ką jis kalbėjo su minėtais vyrais, nes buvo girtas. Prisimena, kad A. P. ir E. U. sakė jam nueiti nupirkti alkoholio. Nukentėjusysis atsisakė, paprašė jų išeiti iš buto. Norėdamas, kad A. P. ir E. U. išeitų, nukentėjusysis pastūmė A. P., paėmė iš A. P. skardinę alaus ir išpylė jam ant galvos. A. P. supyko. Tiksliai neprisimena, tačiau berods A. P. trenkė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į nosį. Nuo smūgio nukentėjusysis virto ant stalo, stalas sulūžo. Pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusiajam gulint ant stalo, A. P. priėjo ir kumščiais sudavė smūgius į įvairias kūno vietas: ne mažiau kaip 2 smūgius į veido sritį, nosį, ne mažiau kaip 2 smūgius į kairį šoną, šonkaulius, ne mažiau kaip 2 smūgius į dešinį šoną, šonkaulius. Nukentėjusiajam skaudėjo. E. U. jo nemušė, tik ragino A. P. išeiti. Po įvykio nukentėjusysis sutiko A. P., šis sakė, kad nieko neprisimena, atsiprašinėjo.

Liudytojos D. I. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 55-56), kuriame sakoma, kad dienos neprisimena, apie 10 val. buvo pas kaimyną R. (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Jie maždaug 20 minučių gėrė 1 litro butelį alaus. Per tą laiką niekas pas R. neatėjo. Paskui liudytoja D. I. pasiskolino pakrovėją ir išėjo. Ji namuose tvarkėsi, pasikrovė telefoną ir galbūt po 13 val. nunešė pakrovėją R.. Liudytoja D. I. beldė į duris, niekas neatidarė, išgirdo šūkavimus. Durys buvo neužrakintos ir ji įėjo. Liudytoja D. I. pamatė, kad R. atsirėmęs keturiomis, iš jo nosies bėga kraujas, buvo didelė kraujo bala. Stalas sulūžęs. R. svirduliavo į visas puses, nesugebėjo atsistoti, nieko pasakyti, nekalbėjo, kas jį taip sužalojo. Liudytoja D. I. iškvietė GMP.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2019 m. liepos 30 d. išvada Nr. G-1011/2019(04), kurioje parašyta (b. l. 48-49), kad R. P. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva nosies - dešinės akies vokų – kairės akies viršutinio voko srityje, muštinė žaizda nosies srityje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje ir dešinės alkūnės sąnario srityje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar galbūt paviršiumi. R. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų.

Šiaulių apskrities VPK PR pareigūno K. R. 2019 m. liepos 28 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame teigiama (b. l. 13), kad 2019 m. liepos 28 d. apie 1324 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), kaimynas paprašė pranešėjos iškviesti pareigūnus, nes namuose yra nepageidaujamas neblaivus asmuo ir prašomas neišeina. Apie 1330 val. pareigūnai nuvyko nurodytu adresu. R. P. paaiškino, kad pas jį atėjo A. P. ir E. U. ir gėrė alkoholinius gėrimus. Pasak R. P., jis bandė išprašyti svečius iš buto. A. P. ranka 1-2 kartus trenkė jam į veidą ir pasišalino. Pareigūnai R. P. nustatė 2,41 promilių girtumą.

Įvykio vietos apžiūros 2019 m. liepos 28 d. protokolu su foto lentele, kuriame užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-21).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, gali būti baudžiamas laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų (BK 138 str. 1 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Bausmę sumažinti trečdaliu. Įpareigoti kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 137).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (33 m.), nuo 2018 m. balandžio 10 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 134). 2002-2018 m. 32 kartus baustas administracine tvarka, dominuoja nedideli chuliganizmai, girto pasirodymas arba alkoholinių gėrimų gėrimas viešoje vietoje, viešosios rimties sutrikdymai, pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas (b. l. 100, 133). Lietuvoje teistas 10 kartų, įskaitant už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu. Teistas (baustas) užsienyje (Jungtinėje Karalystėje): 2016 m. už peilio/aštraus daikto turėjimą viešoje vietoje; 2017 m. už seksualinį prievartavimą; 2018 m. už nusikalstamu būdu gautų pinigų ar turto įgijimą, turėjimą ar padėjimą įgyti (b. l. 118-131; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13  p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: eigą, trukmę, smurtinių veiksmų skaičių ir pobūdį, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Bausmės dydis parenkamas artimas vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-97) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 54 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, 54 parų arešto bausmę sumažinti trečdaliu iki 36 (trisdešimt šešių) parų arešto.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje, esančioje Šiaulių tardymo izoliatoriuje Trakų g. 10, Šiauliuose.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

A. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.

Išaiškinti A. P., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja                                               Alma Berniūnaitė