Civilinė byla Nr. A2-1820-527/2014;

procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.2; 124.2.7; 124.2.9; 122.2;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-10352-713/2014 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ prašymą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų inžineriniai tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2012-07-26 ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovės vienašalį lizingo sutarčių Nr. 705615742, Nr. 706615757, Nr. 707641991 nutraukimą.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012 patvirtino 2012-09-20 tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-13891-877/2012 nutraukė (t 1, b. l. 62–65).

Pareiškėja (ieškovė) 2014-04-10 pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. 2, b. l. 4–9), kurį grindė naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), be to, pareiškėjos teigimu, buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (pareiškėjos kreditorių) teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) ir padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėja grindė tuo, kad taikos sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo patenkinti visų pradelstų įsipareigojimų, buvo nemoki ir nebuvo jokių galimybių, kad ieškovės finansinė padėtis pagerės. Pareiškėjos teigimu, jeigu teismas žinojęs, kad taikos sutarties sudarymo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki, buvo skolinga valstybei ir eilei kitų kreditorių, tikėtina, jog teismas nebūtų tvirtinęs taikos sutarties, sudarytos tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių, nes direktorius žinojo, jog ji nebus realiai vykdoma) dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi (t. 2, b. l. 60–63), vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 3 dalimi, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012.

Teismas nustatė, kad pareiškėja su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negalėjo kreiptis, kadangi suėjęs vienerių metų naikinamasis terminas – teismo nutartis priimta 2012-10-24, ji nebuvo skųsta apeliacine tvarka, todėl įsiteisėjo 2012-11-04, o prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas 2014-04-10, t. y. daugiau nei po vienerių metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo. Kadangi vienerių metų terminas yra naikinamasis, t. y. šiam terminui pasibaigus asmeniui išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą ir nurodyto termino teismai negali atnaujinti, teismas nenagrinėjo proceso atnaujinimo galimybės pareiškėjos prašomu taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas taip pat nustatė, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, teismo nutartis priimta 2012-10-24. Apie pažeistas teises pareiškėja teigia sužinojusi tik 2014-03-21, atstovei susipažinus su byla, todėl 3 mėnesių termino nurodo nepraleidusi. Byloje sutrinktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-11 nutartimi RUAB „Vakarų inžineriniai tinklai“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013-07-18 (t. 2, b. l. 33). Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas visus įmonės dokumentus bankroto administratoriui privaloma perduoti per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja kreipėsi tik 2014-04-10 (t. 2, b. l. 4). Byloje nepateikta įrodymų, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis kartu su kitais įmonės dokumentais administratorei nebuvo perduota. Priešingai, 2013-11-19 UAB „Eurobankrotas“ raštas atsakovei įrodo, kad, teikdama paklausimą dėl lizingo sutarties vienašalio nutraukimo bei parduoto turto balanso, bankroto administratorė jau žinojo apie 2012-09-20 sudarytą taikos sutartį ir kad ji pateikta tvirtinti Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012 (t. 2, b. l. 52–53), todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo 2013-07-28, o ne nuo 2014-03-21. Priešingas termino pradžios skaičiavimo aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjos subjektyvių savybių, jos rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjos pasirinkimas ir įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės, nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Pareiškėja su prašymu atnaujinti procesą į teismą kreipėsi 2014-04-10, tačiau apie priimtą procesinį sprendimą jai tapo žinoma vėliausiai 2013 m. lapkričio mėn., todėl, nesant įrodymų, kad pareiškėjos vadovas vengė ir ne laiku perdavė administratorei su byla susijusius dokumentus, taip pat įrodymų apie administratorės didelį užimtumą, teismas padarė išvadą, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ir, nesant pagrindo pripažinti, kad pareiškėja terminą praleido dėl svarbių priežasčių, jo neatnaujino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 66–68) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-06-03 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2013-07-28, t. y. po 10 dienų nuo nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjos kreditoriai civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012, kurioje Kauno apylinkės teismo 2012-10-24 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp šalių, nebuvo bylos dalyviais, todėl jie neturėjo galimybės susipažinti su Kauno apylinkės teismo 2012-10-24 nutarties turiniu ir jo teisiškai įvertinti. Nepaisant to, kad nutartis dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo įsiteisėjo 2013-07-18, buvęs pareiškėjos vadovas dokumentus pareiškėjos administratoriui perdavė tik 2013-10-28 (tai įrodantys dokumentai pridedami). Visų pareiškėjos kreditorių teises ginančiam administratoriui sužinojus, kad civilinė byla Nr. 2-13891-877/2012 buvo užbaigta teismo nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, tai dar nesudarė pagrindo daryti išvadą, jog minėta taikos sutartimi buvo galimai pažeistos pareiškėjos kreditorių teisės.Gavęs tokią informaciją, pareiškėjos administratorius pradėjo aiškintis taikos sutarties sudarymo aplinkybes ir galimus pareiškėjos kreditorių teisių pažeidimus. Tik tuomet, kai pareiškėjos administratorius 2014-03-21 susipažino su Kauno apylinkės teismo 2012-10-24 nutarties ir ja patvirtintos taikos sutarties turiniu civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012, jis teisiškai įvertino dokumentus ir informavo pareiškėjos kreditorius apie galimus minėtos teismo nutarties neigiamus padarinius. Pareiškėjo administratorius, veikdamas kaip bonus pater familias, objektyviai negalėjo sužinoti apie pareiškėjos kreditorių teisių pažeidimą anksčiau nei 2014-03-21, kai gavo Kauno apylinkės teismo 2012-10-24 nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, ir susipažino su civilinės bylos Nr. 2-13891-877/2012 medžiaga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą, ir nepagrįstai šiuo pagrindu nutarė atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012.

Teismas, nesutikdamas, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuojamas nuo 2014-03-21, turėjo patenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą, kadangi terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalimi, administratorius turi pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti sandorius ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai pareiškėjo administratorei buvo perduoti tik 2013-10-28, pareiškėjo administratorė, nepažeisdama ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino, patikrino įmonės sandorius ir, nustačius, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia pareiškėjos kreditorių teises, kreipėsi į teismą. Aplinkybės, jog dokumentai pareiškėjos administratorei buvo perduoti tik daugiau nei po 3 mėnesių nuo nutarties dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo įsiteisėjimo, perduotų dokumentų apimtis buvo pakankamai didelė, pareiškėjos administratorė nepažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino įmonės sandoriams patikrinti ir juos įvertinti (veikė apdairiai ir rūpestingai), pagrindžia, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Civilinėje byloje teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuri pažeidžia pareiškėjo kreditorių teises, nuginčijimas yra galimas tik atnaujinus procesą bei panaikinus neteisėtą ir nepagrįstą teismo nutartį, o Kauno apylinkės teismo 2012-10-24 nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp šalių, pareiškėjos administratorė gavo tik 2014-03-21, ir tik tuomet galėjo įvertinti minėto procesinio dokumento teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjos administratorė kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo per protingą laiką po Kauno apylinkės teismo 2012-10-24 nutarties gavimo ir nežymiai praleidus terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, be to, proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012 yra vienintelė galimybė kreditoriams apginti pažeistas jų teises. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teisingumo bei protingumo principus, teismas turėjo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atnaujinimo.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014-06-03 nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti (t. 2, b. l. 78–79). Atsakovė nurodo, kad pareiškėja neturi teisės su atskiruoju skundu teikti naujų įrodymų ir jais grįsti prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymai, kada po bankroto bylos ieškovei iškėlimo jos vadovas perdavė administratoriui visus įmonės dokumentus, nagrinėjant prašymą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti, todėl, priimdamas ginčijamą nutartį, teismas rėmėsi turima medžiaga ir ĮBĮ nuostatomis, iš kurių padarė pagrįstą išvadą, kad dokumentai administratorei turėjo būti perduoti per 10 dienų nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, su atskiruoju skundu pareiškėjos teikiami nauji įrodymai (perdavimo aktai) neturėtų būti priimami, tuo labiau, jais negali būti vadovaujamasi priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme. Net tuo atveju, laikant, kad dokumentai administratorei buvo perduoti 2013-10-28, pareiškėjos atstovas nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, kodėl prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik 2014 m. balandžio pabaigoje. Pareiškėja teigia, kad teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, administratorė gavo 2014-03-21, atstovui teisme susipažinus su byla, tačiau jau 2013-11-19 ieškovės bankroto administratorė surašė ir atsiuntė atsakovei paklausimą, kuriame nurodė, kad jai yra žinoma apie 2012-09-20 šalių sudarytą taikos sutartį, kuri buvo pateikta tvirtinti Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-13891-364/2012. Atsakovė į pareiškėjos paklausimą atsakė nurodydama, kad taikos sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta teismo. Atsakyme pareiškėjai atsakovė nurodė visus esminius taikos sutarties aspektus (skolos dydį, turto pardavimo tvarką, terminus įvykdyti prievolę ir kt.). Taigi, 2013 m. lapkričio mėnesį administratorė tikrai žinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą – taikos sutartį, jos sąlygas ir vykdymą. Administratorė žinojo ir bylos numerį, taigi, kaip ieškovės atstovas, turėjo teisę teisme susipažinti su byla, jei buvo kilę neaiškumų, ir tai padaryti turėjo visas galimybes daug anksčiau nei 2014-03-21. Neaišku, kokias taikos sutarties sudarymo aplinkybes ir kreditorių teisių pažeidimus administratorė aiškinosi (tuo labiau, kad buvo gautas atsakovės atsakymas į prašymą dėl informacijos pateikimo) beveik 5 mėnesius iki pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tuo labiau, kad, įgyvendinant ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytą administratoriaus pareigą kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nereikia bankrutuojančios įmonės kreditorių pritarimo. Administratorius nepateikė jokių įrodymų apie didelį savo užimtumą, o didelė perduotų dokumentų apimtis negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą. Ieškovė veikė tik nuo 2006 m., todėl tikėtina, kad perduotų dokumentų apimtis nebuvo didesnė nei įprastai tokiais atvejais; bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuris privalo žinoti teisės aktuose numatytus reikalavimus ir atlikti savo darbą teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2013-07-28, t. y. po 10 dienų nuo nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kadangi, apeliantės teigimu, buvęs pareiškėjos vadovas dokumentus administratoriui perdavė tik 2013-10-28, ką patvirtina su atskiruoju skundu pateikti dokumentai.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nebuvo sutikslinęs pareiškėjos pareigos įrodyti aplinkybę apie dokumentų perdavimo administratorei momentą, apeliacinės instancijos teismas su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus (perdavimo aktus), šioje byloje įžvelgdamas viešą interesą, priima ir juos vertins, laikydamas, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas nurodė neteisingą datą, kada įsiteisėjo teismo nutartis, kuria pareiškėjai (ieškovei) buvo iškelta bankroto byla. Kaip matyti iš bylos duomenų, bankroto byla pareiškėjai buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2013-07-11 nutartimi, įsiteisėjusia Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-09-19 nutartimi šią nutartį palikus nepakeistą. Vadinasi, vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis, dokumentai administratorei turėjo būti perduoti per 10 dienų nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2013-09-29 (o ne iki 2013-07-28). Tačiau, kadangi, kaip matyti iš perdavimo aktų, dokumentai administratorei buvo perduoti tik 2013-10-28, nesant duomenų, kad tarp perduotų dokumentų nebuvo teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, 2014-04-10 kreipimasis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje dėl nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, jeigu proceso atnaujinimo prašoma tik dėl aplinkybių, paaiškėjusių iš tos nutarties, vis tiek laikytinas pavėluotu ir pažeidžiančiu CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Apeliantė nurodo, jog tik tuomet, kai pareiškėjos administratorė 2014-03-21 susipažino su Kauno apylinkės teismo 2012-10-24 nutarties ir ja patvirtintos taikos sutarties turiniu civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012, ji teisiškai įvertino dokumentus ir informavo pareiškėjos kreditorius apie galimus minėtos teismo nutarties neigiamus padarinius.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apie 2012-09-20 sudarytą taikos sutartį ir apie tai, kad ji buvo pateikta tvirtinti Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-13891-877/2012, administratorė žinojo jau 2013-11-19, ką patvirtina 2013-11-19 UAB „Eurobankrotas“ (pareiškėjos bankroto administratorės) raštas, kuriame nurodyta, kad administratorei yra žinoma apie 2012-09-20 šalių sudarytą taikos sutartį, kuri buvo pateikta tvirtinti Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-13891-364/2012 (t. 2, b. l. 52–53). Kaip matyti iš atsakovės 2013-12-02 atsakymo (b. 50–51), atsakovė į pareiškėjos paklausimą atsakė nurodydama, kad taikos sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta teismo, nurodė visus esminius taikos sutarties aspektus (skolos dydį, turto pardavimo tvarką, terminus įvykdyti prievolę ir kt.). Taigi, 2013 m. gruodžio mėn. pradžioje ieškovės administratorė tikrai žinojo apie civilinėje byloje Nr. 2-13891-364/2012 patvirtintą taikos sutartį ir jos turinį.

Vienas iš pagrindų, kuriuo prašoma atnaujinti procesą, yra tai, jog buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (pareiškėjos kreditorių) teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Pareiškėjos teigimu, tuo atveju, jeigu ieškovės kreditoriai būtų buvę įtraukti į teismo procesą, kuriame buvo sprendžiamas taikos sutarties atitikimo įstatymams ir tvirtinimo klausimas, ir jie būtų buvę išklausyti, teismas būtų galėjęs kitaip aiškinti ir taikyti materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesant į bylą pateiktų duomenų, kad tarp administratorei 2013-10-28 perduotų dokumentų nebuvo teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, aplinkybę, jog ieškovės kreditoriai, kurie, kaip nurodo pati pareiškėja, ieškovės restruktūrizavimo byloje buvo patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-08 nutartimi, nebuvo įtraukti į civilinę bylą Nr. 2-13891-364/2012, pareiškėja galėjo išsiaiškinti dar iš 2013-10-28 perimtų dokumentų. Tai, kad pareiškėja šią aplinkybę išsiaiškino, patvirtina 2013-11-19 UAB „Eurobankrotas“ (pareiškėjos bankroto administratorės) raštas, kuriame nurodyta, kad administratorei yra žinoma apie 2012-09-20 šalių sudarytą taikos sutartį, kuri buvo pateikta tvirtinti Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-13891-364/2012 (t. 2, b. l. 52–53). Be to, jeigu tarp perimtų dokumentų ir nebuvo teismo 2012-10-24 nutarties, 2013-11-19 žinodama bylos numerį, administratorė turėjo teisę ir visas galimybes teisme susipažinti su byla dar 2013 m. lapkričio mėnesį, nelaukdama 2014-03-21.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo termino atnaujinti kaip praleisto dėl svarbių priežasčių. Administratorius nepateikė jokių įrodymų apie didelį savo užimtumą, o didelė perduotų dokumentų apimtis negali būti laikoma svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą. Ieškovė veikė tik nuo 2006 m., todėl tikėtina, kad perduotų dokumentų apimtis (7 dėžės) nebuvo didesnė nei įprastai tokiais atvejais. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuris privalo žinoti teisės aktuose numatytus reikalavimus ir atlikti savo darbą teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.

Šios nustatytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu dėl to, kad yra praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas.

Pareiškėja taip pat prašė procesą atnaujinti ir dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėja grindė tuo, kad: ieškovė nesumokėjo 111 145,50 Lt atsakovei iki 2012-09-28, o iki 2013-07-01 nebuvo rastas trečiasis asmuo šiai sumai sumokėti, todėl pareiškėja prarado pagal lizingo sutartis naudojamą turtą, už kurį buvo sumokėta 86,15 procentų kainos; 2011 m. ieškovės pradelsti įsipareigojimai rodė įmonės nemokumą; taikos sutarties sudarymo metu ieškovės sąskaitoje nebuvo piniginių lėšų; 2012-06-08 teismas patvirtino restruktūrizuojamos ieškovės kreditorių sąrašą, kuriame buvo 74 pirmos eilės kreditoriai, o atsakovas – antros eilės; 2013-11-12 teismas patvirtino bankrutuojančios ieškovės kreditorių sąrašą, kuriame buvo 75 pirmos eilės kreditoriai; iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės direktorius, pasirašęs taikos sutartį, sudarė įmonei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius bei įmonės veiklą organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į turtą buvo apribotos, dėl ko 2014-02-24 teismui buvo pateiktas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu. Šios aplinkybės įrodo, jog taikos sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo patenkinti visų pradelstų įsipareigojimų, buvo nemoki ir nebuvo jokių galimybių, kad ieškovės finansinė padėtis pagerės. Pareiškėjos teigimu, jeigu teismas būtų žinojęs, kad taikos sutarties sudarymo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki, buvo skolinga valstybei ir eilei kitų kreditorių, tikėtina, jog teismas nebūtų tvirtinęs taikos sutarties, sudarytos tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių, nes direktorius žinojo, jog ji nebus realiai vykdoma) dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas be jokio teisėto pagrindo laikė, jog ir šiuo atveju sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, diena yra ta, kai ieškovės administratorius perėmė iš buvusio vadovo ieškovės dokumentus. Daugiau negu akivaizdu yra tai, jog pareiškėjos nurodytos ,,esminės bylos“ aplinkybės, sudarančios šį proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėjai paaiškėjo (galėjo paaiškėti) ne iš pačios Kauno apylinkės teismo 2012-10-24 nutarties, o iš kitų administratorės perimtų ir (ar) pačios surinktų dokumentų, įvertinus jų visumą.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nors ir nepritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl praleisto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, iš byloje surinktų duomenų negali konstatuoti ir to, kad šis terminas nėra praleistas.

Vadovaujantis CPK 370 straipsnio 2 dalimi, teismas iš prašymą padavusio asmens turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šia teise nepasinaudojo, nors, apeliacinės instancijos teismo nuomone, turėjo pasinaudoti ar aturėjo šalinti procesinio dokumento trūkumus, kadangi 2014-04-09 prašyme dėl proceso atnaujinimo nėra aiškiai įvardinta nei konkrečios naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, nei tai, kada konkrečiai pareiškėja sužinojo apie kiekvieną iš konkrečių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.

Kaip nurodyta CPK 370 straipsnio 3 dalyje, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo tik vieną iš trūkumų – termino praleidimą, tačiau apie tai, kad (ne)egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas, nesvarstė ir neanalizavo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neišeidamas už apeliacijos ribų, o šiuo atveju nei skundžiamoje nutartyje, nei atskirajame skunde nėra jokių motyvų dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas apie tai taip pat nepasisako, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu turi būti tikslintinas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog atskiruoju skundu nėra kritikuojami teismo motyvai ir nėra skundžiamasi dėl to, kad pareiškėja su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negalėjo kreiptis, kadangi suėjęs vienerių metų naikinamasis terminas – teismo nutartis priimta 2012-10-24, ji nebuvo skųsta apeliacine tvarka, todėl įsiteisėjo 2012-11-04, o prašymas atnaujinti procesą teismui pateiktas 2014-04-10, t. y. daugiau nei po vienerių metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo. Kadangi vienerių metų terminas yra naikinamasis, t. y. šiam terminui pasibaigus asmeniui išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą ir nurodyto termino teismai negali atnaujinti, teismas nenagrinėjo proceso atnaujinimo galimybės pareiškėjos prašomu taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, paliekant nepakeistą nutarties dalį, kuria procesą atsisakyta atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindais, o nutarties dalį, kuria procesą atsisakyta atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, panaikinant ir šioje dalyje bylą grąžinant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dalį, kuria procesą atsisakyta atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindais, palikti nepakeistą, o nutarties dalį, kuria procesą atsisakyta atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                                                                                     Jolita Cirulienė