Civilinė byla Nr. 2S-1029-661/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02077-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius
 

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. S. ir A. S. bankroto administratoriaus įgalioto asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. ir A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstoliai T. U., V. Š., AB SEB bankas, Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrius, „Swedbank“, AB, AS REVERTA, VĮ Turto bankas, TEO, AB,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Pareiškėjų bankroto administratorius UAB „Ritava“ pateikė teismui bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių susirinkimo protokolą, fizinių asmenų A. S. ir A. S. mokumo atkūrimo planą ir išvadą dėl A. S. ir A. S. mokymo atkūrimo plano įgyvendinimo galimybių.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti fizinių asmenų A. S. ir A. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą. Teismas nurodė, kad dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo balsavo tik 4 („Swedbank“, AB, „Swedbank lizingas“, UAB, AS „Reverta“ ir VĮ „Turto bankas“) iš 8 („Swedbank“, AB, „Swedbank lizingas“, UAB, AS „Reverta“ ir VĮ „Turto bankas“, AB TEO LT, Advokatų profesinė bendrija „Onaitis ir partneriai“, antstolis T. U. ir VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“) pareiškėjų kreditorių. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Remiantis FABĮ 8 straipsnio 7 dalimi, teismas gali nepatvirtinti plano, jei nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1-4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Nagrinėjamu atveju teismui net po trūkumų šalinimo nutarties priėmimo nebuvo pateikti įrodymai dėl to, kad plano projektas ir išvada buvo įteikti kiekvienam fizinių asmenų kreditoriui. Be to, plane yra nurodyta, kad fizinių asmenų kreditorinių skolų grąžinimo grafike kreditorių atžvilgiu numatyti mokėjimai 5 metų laikotarpiui kas 1 metus. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas įtvirtina, kad plane turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Taigi, remiantis šia įstatymo nuostata, matyti, kad pareiškėjų plano projektas neatitinka ir šio imperatyvaus įstatymo reikalavimo.

3. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjų A. S. ir A. S. bankroto administratoriaus įgalioto asmuo R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nutartį. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-07 nutartyje administratoriui nurodęs pateikti įrodymus, jog kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai balsavo už tai, jog būtų patvirtintas A. ir A. S. planas, neįpareigojo administratoriaus pateikti įrodymus, jog kreditoriams buvo pateiktas plano projektas ir administratoriaus išvada, todėl 2014-10-22 nutartyje nurodydamas, jog nebuvo pašalinti trūkumai, apie kuriuos administratorius nebuvo informuotas, teismas pažeidė civilinio proceso kodekso normas, užkirsdamas kelią administratoriui minėtus trūkumus pašalinti. Pabrėžia, jog įrodymų nepateikimas teismui, kad kreditoriai buvo supažindinti su plano projektu ir administratoriaus išvada, per se negali būti traktuotinas kaip prašymo trūkumas, kadangi pats faktas, jog kreditoriai dalyvavo susirinkime ir balsavo už plano projekto patvirtinimą, patvirtina tai, jog su kreditorių susirinkimo medžiaga (plano projektu bei administratoriaus išvada) jie yra susipažinę. Taip pat administratoriaus nuomone, fizinių asmenų ir kreditorių teisių ir pareigų pusiausvyra būtų pažeista dengiant kreditorinius reikalavimus kas pusę metų.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnius, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų.

Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepatvirtino bankrutuojančių pareiškėjų atkūrimo plano.

FABĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi, įstatyme yra įtvirtintas šio įstatymo prioritetas CPK atžvilgiu, tačiau tais atvejais kai klausimo nereglamentuoja FABĮ – taikomos civilinio proceso kodekso nuostatos. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo. Fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnis). Būtent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės, jų įgyvendinimo tvarka. Numatomos priemonės turi būti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius būtinus poreikius. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedūroje yra plano parengimas ir tvirtinimas.

FABĮ 8 straipsnis nustato mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad bankroto administratorius, gavęs plano projektą: ne vėliau kaip per 5 dienas nuo plano projekto gavimo dienos parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių ir ją pateikia fiziniam asmeniui; likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, jog net ir po trūkumų šalinimo nutarties priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog plano projektas ir išvada buvo įteikti kiekvienam fizinių asmenų kreditoriui.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-07 nutartyje administratoriui nurodęs pateikti įrodymus, jog kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai balsavo už tai, jog būtų patvirtintas A. ir A. S. planas, neįpareigojo administratoriaus pateikti įrodymus, jog kreditoriams buvo pateiktas plano projektas ir administratoriaus išvada, todėl 2014-10-22 nutartyje nurodydamas, jog nebuvo pašalinti trūkumai, apie kuriuos administratorius nebuvo informuotas, teismas pažeidė civilinio proceso kodekso normas, užkirsdamas kelią administratoriui minėtus trūkumus pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus laiko teisiškai pagrįstais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjus įpareigojo pateikti teismui dokumentą, kuris patvirtintų, kad kreditorių susirinkimo protokole nurodyti balsavimo rezultatai yra teisingi. Pareiškėjų administratorius, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė įrodymus, jog kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 5 169 347,22 Lt, o tai sudaro 99,84 proc. visų Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, balsavo vykusiame 2014-08-13 kreditorių susiinkime. Taigi traktuotina, jog pareiškėjai pašalino teismo nutartyje nurodytą trūkumą, t.y. pateikė kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenius. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartyje nenustatė kitų trūkumų bei neįpareigojo administratoriaus pateikti įrodymus, jog kreditoriams buvo pateiktas plano projektas ir administratoriaus išvada, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog net ir po trūkumų šalinimo nutarties priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog plano projektas ir išvada buvo įteikti kiekvienam fizinių asmenų kreditoriui nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog plane yra nurodyta, kad fizinių asmenų kreditorinių skolų grąžinimo grafike kreditorių atžvilgiu numatyti mokėjimai 5 metų laikotarpiui kas 1 metus. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas įtvirtina, kad plane turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos. Taigi, remiantis šia įstatymo nuostata, matyti, kad pareiškėjų plano projektas neatitinka ir šio imperatyvaus įstatymo reikalavimo.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog spręsdamas dėl plano patvirtinimo, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar plano trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimo atveju turėtų būti realizuojama tik tuomet, kai pateiktas tvirtinti planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos.

Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pagal FABĮ 8 straipsnio 7 dalį teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai. Ši nuostata skirta užtikrinti, kad fizinio asmens bankroto byla nebūtų nutraukiama dėl neesminių, procedūrinių trūkumų, susijusių su mokumo atkūrimo plano rengimu ir tvirtinimu. Nustačius pažeidimus, kurie gali būti pašalinti, mokumo atkūrimo planą gali būti atsisakyta tvirtinti tik tada, kai nustatyti trūkumai nepašalinami per teismo nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priklausomai nuo nustatytų trūkumų pobūdžio, fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali atlikti trūkumų šalinimo procedūrą teisme, t.y. įpareigodamas parengti ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą planą, arba įpareigodamas bankroto administratorių ir bankrutuojantį asmenį per nustatytą terminą patikslinti planą ir jį pateikti kreditorių susirinkimui tvirtinti FABĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka prieš pateikiant jį iš naujo tvirtinti teismui. 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pateikto tvirtinti plano neatitiktis FABĮ 7 straipsnio reikalavimams yra susijusi su tam tikrais formaliais trūkumais, kurie turėtų būti patikslinti. Šis trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytini nepašalinamais trūkumais, dėl kurių fizinių asmenų bankroto procesas turėtų būti nutrauktas, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti mokumo atkūrimo planą, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Kaip jau minėta, pagal FABĮ 8 straipsnio 7 dalį, nepašalinus plano trūkumų per teismo nustatytą terminą, planą tvirtinti atsisakoma. Ši nutartis suinteresuotų asmenų gali būti ginčijama apeliacine tvarka. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašymas išspręsti klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas, o panaikinus ginčijamą nutartį plano tvirtinimo klausimas grąžinamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir A. S. bei A. S. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                                Alvydas Barkauskas