Civilinė byla Nr. e2A-2395-643/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36388-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.39.1; 2.6.10.5.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būsto priežiūra“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būsto priežiūra“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Prosperitas baltica“, UAB „Nordnet“, dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinės bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) 2019 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mano būsto priežiūra“ (toliau – ir atsakovė) 912,84 Eur žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. sausio 23 d. ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, kuriuo prašė priteisti 141,20 Eur kompensacines 6 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2017 m. gegužės 5 d.) iki ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 1 d.), t. y. 941 dienas. Ieškovė taip pat 2020 m. vasario 10 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 735,38 Eur žalos atlyginimo, 295,82 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2017 m. balandžio 10 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 1 037 dienas, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi nusprendė sujungti civilines bylas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. vasario 8 d. 13.30 val. (duomenys neskelbtini), dėl pakeliamų vartų gedimo buvo apgadinta transporto priemonė MB Atego 1223, v/n (duomenys neskelbtini), kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Nurodo, kad buvo apgadintos šaldymo agregato apdailos detalės.
3. Pasak ieškovės, dėl įvykio metu padarytos žalos ji išmokėjo 912,84 Eur draudimo išmoką, kurią paskaičiavo pagal transporto eksperto sudarytą sąmatą. Nurodo, kad žala MB Atego 1223, v/n (duomenys neskelbtini), buvo padaryta dėl techninio pakeliamų vartų, priklausančių UAB prekybos centras VCUP, defekto, kuris buvo fiksuotas 2017 m. vasario 8 d. 6 val. Teigia, kad vartus 10.20 val. pradėjo remontuoti atsakovės meistras, kuris 10.30 val. baigė vartų remonto darbus. Objekto apsaugos tarnyba UAB „G4S Lietuva“ tarnybiniame pranešime nurodė, kad iš vaizdo medžiagos matyti, jog po atlikto remonto vartai yra nepakelti iki galo. Ieškovė nurodė, kad atsakovės darbuotojai po vartų remonto eismo dalyviams nepaliko įspėjamųjų ženklų, jog yra sumažintas pakeliamų vartų aukštis ir ant vartų esantis 3,8 m aukščio ribojimo ženklas yra klaidinantis. Taip pat eismo dalyviams nebuvo įspėjamųjų ženklų, jog vartų eksploatavimas dėl jų gedimo nėra saugus ir negalimas.
4. Atsakovei buvo žinoma aplinkybė, kad į objektą UAB Prekybos centras VCUP prekes veža krovininės transporto priemonės, todėl vartų aukščio parametrai yra svarbūs vykstančioms į objektą krovininėms transporto priemonėms. Teigia, kad atsakovė yra savo srities profesionalė, jai yra keliami didesni veiklos standartai, jos kaltė yra preziumuojama. Nurodo, kad eismo įvykio deklaracijoje UAB Prekybos centras VCUP pripažino, jog žala padaryta dėl pakeliamų vartų defekto ir prisiėmė atsakomybę dėl 2017 m. vasario 8 d. įvykio. Transporto priemonės vairuotojo neatsargių veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti/padidėti žala, nebuvo nustatyta. Taip pat nurodo, kad atsakovei buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta.
5. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti.
6. Nurodo, kad ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose, tad ieškovė neatliko išsamaus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių, nenustatė įvykio kaltininko, žalos dydžio (Draudimo įstatymo 96 str. 2 d.).
7. Nurodė, kad ieškovė išvadą apie įvykio priežastis padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, kurie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčiais kitų specifinių žinių, įgalinčių juos daryti atitinkamas išvadas. Neaišku, ar draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, nustatant žalos dydį, dalyvavo atsakovės specialistai. Ieškovė atsakovės prašymu nepateikė apgadinto automobilio faktinį aukštį patvirtinančių dokumentų. Be to, ieškovė nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens.
8. Ieškovė ieškinyje neįrodinėjo ir būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pavyzdžiui, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė, be to, neaišku, kodėl ieškinys reiškiamas būtent atsakovei, nes ji nėra pastato savininkė, o sutartiniais pagrindais ginčo įvykio metu teikė paslaugas trečiajam asmeniui (CK 6.266 str. 1 d., CK 6.246 - 6.248 str.).
9. Pasak atsakovės, ieškovė nenustatė tikrosios įvykio priežasties, to nepatvirtina ir bylos įrodymai, o byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ar sutartyje nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Nors ieškovė teigia, kad dėl neva nepakankamai pakeltų vartų buvo apgadintas automobilis, tačiau nėra jokių įrodymų, kad vartų aukštis buvo mažesnis nei nurodyta įspėjamajame ženkle. Teigia, kad ginčo vartų aukštis yra 4,3 m, jie remonto metu buvo pakelti iki ženkle nurodyto aukščio, t. y. 3,8 m.
10. Taip pat ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tad atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
11. Vien tai, jog atsakovė teikė paslaugas trečiajam asmeniui, negali patvirtinti buvus neteisėtus veiksmus ir subjekto kaltę (CK 6.248 str. 3 d.). Būtina nustatyti atsakovės kaltę, nes ieškovė neįrodė buvus pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių trūkumų (CK 6.266 str.). Ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių tikrąją įvykio priežastį ir nustatytus už žalą atsakingus subjektus, todėl neįrodoma atsakovės kaltė dėl kilusios žalos.
12. Pasak atsakovės, reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota, o byloje esanti medžiaga nepagrindžia apgadintai transporto priemonei padarytos žalos dydžio, nors turi nurodyti, kaip buvo apskaičiuotas nuostolių dydis ir kokio dydžio nuostolius realiai patyrė, atkurdama draudėjo turtą po įvykio.
13. Papildomai nurodė, kad byloje netaikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, kadangi atsakovė nebuvo pastato valdytoja, ją ir trečiąjį asmenį siejo sutartiniai santykiai. Esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju (CK 6.245 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
14. Ieškovė, siekdama įgyvendinti subrogacijos teisę, yra saistoma atsakovės ir draudėjo sudarytos sutarties, todėl privalo nurodyti įstatyme nustatytą pagrindą deliktinę atsakomybę taikyti sutartiniuose santykiuose, o to nenurodžius tokia subrogacijos teisė įgyvendinama vadovaujantis sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.
15. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
16. Teigia, kad pagal sutartį atsakovė įsipareigojo suteikti sutartyje įtvirtintas techninės priežiūros paslaugas nustatyta tvarka, sutartimi atsakovei nebuvo perduotas pastato ar atskirų jo sistemų savarankiškas valdymas. Pastato ar jame esančios inžinerinės įrangos valdymo (administravimo) faktas taip pat nebuvo įregistruotas ir viešame registre, kaip tai numato CK 4.236 str. 4 d. Kadangi pastatas su jame esančia inžinerine įranga nebuvo perduotas savarankiškai valdyti, taigi atsakovė ginčo įvykio metu nebuvo pastato valdytoja CK 6.266 str. prasme ir jai negali būti taikoma deliktinė atsakomybė šioje byloje. Pasak atsakovės, nėra faktinio ir teisinio pagrindo atsakovei taikyti ir sutartinę atsakomybę.
17. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, nes neįrodinėjo, ar atsakovė pažeidė sutartį ir kokią pareigą pažeidė, kaip tas pažeidimas pasireiškė. Pagal CK 6.248 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. CK 6.256 straipsnio 4 dalis suteikia teisę sutarties šalims susitarti dėl to, kad verslininko atsakomybė kyla esant kaltei.
18. Trečiasis asmuo UAB „Prosperitas baltica“ 2019 m. gruodžio 27 d. patikė teismui atsiliepimą ir prašė ieškinį tenkinti.
19. Nurodo, kad ji ir atsakovė (anksčiau UAB „Rubikon apskaitos sistemos“) 2003 m. spalio 31 d. pasirašė sutartį Nr. 0310031707, kuria vykdytoja (atsakovė) įsipareigojo teikti užsakovo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ūkio valdymo, administravimo ir inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas. Nurodo, kad 2017 m. vasario 8 d. 13.10 val. parduotuvės „Maxima“ tiekėjo krovininis automobilis Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užstrigo vartuose iš (duomenys neskelbtini) pusės. Kadangi vartai nebuvo pakelti iki viršaus (nes atsakovė veikė nerūpestingai ir po vartų remonto darbų jų nepakėlė iki reikiamo aukščio), todėl užstrigęs automobilis juos apgadino.
20. Papildomai nurodė, kad vartus vėlai vakare uždaro ir anksti ryte atidaro prekybos centro apsaugos tarnyba (G4S Lietuva). Vartai valdomi mygtuku, kuris užrakinamas dėžutėje, o raktai saugomi prekybos centro apsaugos tarnyboje. Iš byloje pateikto apsaugos tarnybos (G4S Lietuva) tarnybinio pranešimo matyti, kad UAB „Mano būstas“ tą dieną tvarkė vartus ir, pabaigusi darbus, jų nepakėlė iki viršaus, ką patvirtina pridedamos nuotraukos (viršuje matyti šviesus vartų segmentas, kurio paprastai neturi būti, jei vartai tinkamai pakelti).
21. Nurodo, kad jeigu žalos atsiradimo priežastis būtų statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai (būtų sugedę vartai ir savininkas jų netvarkytų), savininkui taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tačiau jeigu žala atsirado dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais (kaip tai buvo ir šiuo atveju, nes žala atsirado dėl kito asmens neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamai atliktų remonto darbų), statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (t. y. kai yra nustatyti būtini civilinės atsakomybės atsiradimo elementai: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos). Teigia, kad nėra pagrindo UAB „Prosperitas Baltica“ taikyti atsakomybę.
22. Įvykio metu pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės buvo apdraustas verslo turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal draudėjo pateiktus dokumentus apskaičiavo, kad jos apdrausto turto remonto kaina sudaro 2 025 Eur ir išmokėjo draudėjai 1 735,38 Eur draudimo išmoką (2 025 Eur remonto kaštai – 289,62 Eur besąlyginė išskaita). Nurodo, kad žalos administravimo procese buvo nustatyta, kad transporto priemonė kliudė pakeliamus vartus dėl tos priežasties, jog jie nebuvo iki galo pakelti. Dėl blogai veikiančio vartų pakėlimo pulto buvo informuota UAB „Mano būstas“ vadybininkė. UAB „Mano būstas“ darbuotojas pradėjo tvarkyti pakėlimo pultą, tačiau, baigęs darbus, iki galo vartų nepakėlė. Teigia, kad būtent UAB „Mano būstas“, kurio teises ir pareigas perėmė atsakovė, darbuotojo nerūpestingumas sąlygojo žalos atsiradimą.
23. Ieškovė ieškinį grindžia CK 6.1015 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodo, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui, perėjusi reikalavimo teisė, įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
24. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, įm. k. 110051834, iš atsakovės UAB „Mano būsto priežiūra“, įm. k. 300883806, 1 324,11 Eur žalos atlyginimo, 218,51 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 527,02 Eur sumos nuo 2019 m. gruodžio 10 d. ir 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 1 015,60 Eur sumos nuo 2020 m. vasario 21 d., 494,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. Teismas, apibrėždamas ginčo dalyką, nurodė, kad ieškovė, kaip draudikė, išmokėjusi žalą juos patyrusiems asmenims, pareiškė ieškinio reikalavimus dėl 912,84 Eur žalos, padarytos Kasko draudimo apdraustos transporto priemonės MB Atego šaldymo agregatui, ir dėl 1 735,38 Eur žalos, padarytos verslo turto draudimui apdraustam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) (apgadinti vartai). Byloje nebuvo ginčo dėl draudimo objektų ir draudimo išmokos mokėjimo pagrįstumo draudimo liudijimų pagrindu.
26. Sprendime teismas vadovavosi trečiojo asmens UAB „Prosperitas baltica“ paaiškinimais, 2003 m. kovo 31 d. sutartimi Nr. 0310031707/223sut/2003, tarp trečiojo asmens ir UAB „Mano būstas“, 2017 m. vasario 8 d. eismo įvykio deklaracija, UAB „Mano būstas“ 2017 m. vasario 8 d. defektiniu aktu, UAB „Mano būstas“ 2017 m. vasario 10 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu Nr. DA91340, UAB „G4S“ 2017 m. vasario 8 d. tarnybiniu pranešimu, objekto vaizdo įrašu, vairuotojo liudytojo E. Z. bei liudytojo V. V. parodymais.
27. Teismas sprendimą grindė CK 6.1015 straipsniu ir nurodė, kad ieškovei, kaip draudikei, atlyginusiai padarytą žalą dėl įvykio, pereina reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį, tačiau tokią teisę ieškovė gali įgyvendini tik tokia apimtimi ir tokiais pagrindais, kuriais šią reikalavimo teisę būtų galėjęs įgyvendinti pats draudėjas UAB „Prosperitas baltica“, tiesiogiai reikalaudamas žalos atlyginimo iš žalą padariusio asmens. Taigi, subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Prosperitas baltica“ 2003 m. kovo 31 d. buvo sudarę sutartį Nr. 0310031707/223sut/2003, kuria vykdytojas UAB „Mano būstas“ įsipareigojo teikti užsakovo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ūkio valdymo, administravimo ir inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose ar nagrinėjant bylą iš esmės nenurodė konkrečios 2003 m. kovo 31 d. sutarties nuostatos, kurią pažeidė atsakovė. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovė pažeidė pareigą įspėti eismo dalyvius apie ženklo, numatančios aukščio ribojimus, pasikeitimus. Iš sutarties ir jos priedų matyti, kad elektros ūkio reikalai yra sutarties objektas, t. y. atsakovė buvo už tai atsakinga.
28. Teismas taip pat vadovavosi liudytojo V. V. parodymais, kad įvykio metu dirbo pas atsakovę elektriku ūkvedžiu, kad jis pagal sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir trečiojo asmens, turėjo prižiūrėti elektros ūkį universalinėje parduotuvėje ir konstatavo, kad jis vartų remonto darbų neatliko, dėl ko byloje ginčo nėra. Liudytojas, būdamas elektriku, nurodė tik patikrinęs, ar yra elektros tiekimas, nustatė, kad yra mechaninis vartų užsikirtimas. Teismas iš liudytojo parodymų nustatė, kad jis tikrino, kaip tai numatė sutartis, ir nustatė tinkamą elektros tiekimą. Į bylą nepateikti duomenys, patvirtinantys vartų gedimo priežastį. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovė teikė pasiūlymą dėl vartų remonto, tačiau vartus remontavo kita įmonė.
29. Teismas taip pat įvertino, kad iš 2017 m. vasario 28 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų Nr. 201702PVMATV ir 201702PVIVI21, pasirašytų tarp atsakovės ir trečiojo asmens, matyti, kad atsakovė trečiajam asmeniui neperdavė jokių darbų, susijusių su ginčo vartų remontu. Trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 24 d. prašyme nurodė, kad atsakovė neįtraukė 2017 m. vasario 8 d. savo darbuotojų atliktų darbų į perdavimo aktus ir sąskaitos už šiuos darbus neišrašė.
30. Sprendime taip pat pažymėta, kad ginčo vietoje buvo įrengtas ženklas „Ribotas aukštis“ „3,80“. Trečiasis asmuo nurodė, kad pamatavo maksimalų pakeltų vartų aukštį, kad jei vartai pakelti iki pat viršaus, jog matytųsi viršutinė sija ir raudonas tašas, tai sijos aukštis yra kiek daugiau nei 4 m. Taip pat nurodo, kad apačioje yra padarytas kalniukas, skirtas tam, kad automobiliai važiuodami sumažintų greitį, tai aukštis nuo kalniuko iki viršaus yra 3,8 m. Nurodo, kad atstumas nuo kalniuko iki pačių vartų apytikriai yra 0,25 m, kad kalniuko aukštį labai sunku pamatuoti ir įvertinti, bet vizualiai vertinant, jo aukštis neturėtų viršyti 5-7 cm, tačiau vertinant bendrai, jis neturėti turėti įtakos automobilių pravažiavimui pro vartus. Iki ginčo įvykio automobilis važiavo minėta vieta ne vieną kartą, nes tiekė prekes pastate esančiai parduotuvei, įvertinęs tai, teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad automobilio aukštis neatitiko nurodytų ženklų. Nors liudytojas (vairuotojas) ir nurodė, kad eismo įvykio metu nebuvo darytos nuotraukos, tačiau į bylą pateiktos kitos nuotraukos, kurios patvirtina žemesnę vartų poziciją. Po įvykio vartai buvo pakelti aukščiau, kad automobilis galėtų išvažiuoti. Teismas nurodė, kad po įvykio pateiktos nuotraukos negali atspindėti eismo įvykio metu buvusių vartų aukščio. Teismas sprendė, kad labiausiai tikėtina, kad vartų aukštis buvo žemesnis, nei nurodyta ženkle, dėl ko automobilis ir užstrigo vartuose.
31. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikti duomenys, kad ginčo vartai buvo perduoti atsakovei eksploatuoti/aptarnauti. Vien tai, kad trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakove sutartį dėl pastato administravimo tikėjosi, kad ji bus atsakinga ir už vartų gedimus, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė atsakinga už žalą, išeinančią iš sutarties ribų. Nepaisant to, kad pagal sutartį atsakovės atsakomybė tiesiogiai nekyla, tačiau teismas pažymi, kad atsakovė savo elgesiu, adekvačiai nereaguodama į susiklosčiusią situaciją, neužtikrino, kad dėl užfiksuoto gedimo būtų imtasi visų saugumo priemonių. Tokia atsakovės pareiga glaudžiai susijusi su sutarties esme ir paskirtimi. Atsakovė turėjo užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų (pvz. pakelti vartus iki maksimalaus aukščio) arba pasirūpinti, kad būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Dėl to teismas nusprendė, kad atsakovė savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, dėl to jai taip pat kyla atsakomybė, kurią teismas pagal bylos faktines aplinkybes įvertino 50 proc.
32. Pasisakydamas dėl žalos dydžio, teismas nurodė, kad į bylą pateiktas 2017 m. kovo 15 d. pranešimas apie žalos atlyginimą, kuris patvirtina, kad dėl 2017 m. vasario 8 d. atsitikusio įvykio nuostolio suma yra 2 025 Eur, išskaita 289,62 Eur, tad žalos dydis yra 1 735,38 Eur. Į bylą pateikta UAB „Glasma service“ 2017 m. kovo 13 d. sąskaita faktūra 2 450,25 Eur sumai (dėl naujų vartų, paliekant seną variklį), demontavimo, sumontavimo darbų, 2017 m. kovo 13 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas. Byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė 2017 m. kovo 16 d. išmokėjo 1 735,38 Eur dydžio draudimo išmoką AB prekybos centrui VCUP (dabar UAB „Prosperitas baltica“). Į bylą pateiktas 2017 m. kovo 6 d. pranešimas apie žalos atlyginimą, kuris patvirtina, kad dėl atsitikusio įvykio UAB „Nordnet“ patyrė 912,84 Eur nuostolių. Byloje taip pat yra 2017 m. kovo 6 d. nuostolių skaičiuotė Nr. 1815428 dėl 912,84 Eur nuostolio dydžio ir nuotraukos, patvirtinančios automobilio sugadinimus. 2017 m. kovo 7 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė pervedė UAB „Nordnet“ 912,84 Eur išmoką dėl 2017 m. vasario 8 d. įvykio. Kadangi ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 912,84 Eur ir 1 735,38 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovės priteistinas atitinkamai 456,42 Eur ir 867,69 Eur žalos dydis, iš viso 1 324,11 Eur.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
33. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-512-937/2021 dalį, kuria atmesti reikalavimai dėl 1 542,62 Eur turtinės žalos ir kompensacinių palūkanų priteisimo, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
34. Apeliantė skunde nurodo, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą, bei materialinės teisės normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę ir šie pažeidimai turėjo esminės įtakos teisėto sprendimo priėmimui.
35. Atsakovė sutarties pagrindu teikė tam tikras paslaugas, susijusias su pastatu, (duomenys neskelbtini). Sutartyje pastato vartai nėra nurodyti atskirai kaip atsakovės prižiūrimas objektas. Nepaisant to, atsakovės darbuotojas, vykdydamas atsakovės sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, veikė nepakankamai rūpestingai, t. y. tikrindamas, ar vartams nėra sutrikęs elektros energijos tiekimas, jis juos pakėlė ne iki viršaus, apie tai neinformavo atsakingų asmenų, o kiti atsakovės darbuotojai nesiėmė veiksmų, kad eismo dalyviai būtų įspėti apie ženklo, numatančios aukščio ribojimus, pasikeitimus. Liudytojas V. V. nurodė, kad perdavė informaciją apie vartų gedimą UAB „Mano būstas“ vadybininkei, kuri turėjo iškviesti įmonę vartų sutvarkymui, bet specialistai iki įvykio nespėjo atvykti. Byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad ta pati vadybininkė ėmėsi veiksmų apie susidariusią situaciją įspėti kitus atsakingus asmenis, pvz., pastato valdytojus, apsaugos darbuotojus, kad eismas pro tuos vartus būtų apribotas arba uždarytas ar vartus būtų pabandyta pakelti iki viršaus ir pan.
36. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad iki to momento, kai atsakovės darbuotojas V. V. tikrino vartus, vartai buvo pakelti visiškai. Tą patvirtina UAB „G4S“ 2017 m. vasario 8 d. tarnybinis pranešimas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad būtent atsakovės darbuotojų nerūpestingi veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. tarp atsakovės darbuotojų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys su žalos atsiradimu, nes paslaugos pagal 2003 m. kovo 31 d. sutartį buvo suteiktos netinkamai. Jeigu atsakovės darbuotojas nebūtų pajudinęs vartų arba būtų juos užkėlęs iki galo, žala nebūtų atsiradusi, taipogi žala nebūtų atsiradusi, jeigu ties atitinkamu įvažiavimu būtų atsiradę įspėjamieji ženklai ar kita informacija apie pasikeitusį konstrukcijų aukštingumą.
37. Atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl jai yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovės darbuotojai privalėjo įvertinti pastato specifiką, vartų lokaciją, t. y. kad pro juos važiuoja krovininiai automobiliai, ir, žinodami, kad vartai nėra iki galo pakelti, imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas saugus eismas arba jis apskritai apribotas. Nuo V. V. darbų pabaigos iki eismo įvykio praėjo beveik 3 valandos, taigi atsakovės darbuotojai turėjo pakankamai laiko sureaguoti į pavojų keliančią situaciją, tačiau to padaryta nebuvo Teismas šias aplinkybes įvertino netinkamai, ieškinį tenkindamas tik iš dalies.
38. Atsakovė UAB „Mano būsto priežiūra“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-512-937/2021 dalį, kuria teismas nusprendė priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Mano būsto priežiūra“ 1 324,11 Eur žalos atlyginimo, 218,51 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 527,02 Eur sumos nuo 2019 m. gruodžio 10 d. ir 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 1 015,60 Eur sumos nuo 2020 m. vasario 21 d., 494,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, priimti naują sprendimą ir atmesti AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Mano būsto priežiūra“. Tuo atveju, jei būtų atsisakyta tenkinti pirmąjį šio skundo prašymą, prašome panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-512-937/2021 bei gražinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
39. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Pasisakydama dėl neteisėtų veiksmų, nurodo, kad teismas, nekvalifikuodamas konkrečių atsakovės veiksmų neteisėtu neveikimu, pripažino, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos formuojamos analogiškose bylose. Norint kvalifikuoti konkrečius atsakovės veiksmus ar neveikimą neteisėtais, pirmiausia turi būti tinkamai nustatyta pareiga atsakovei elgtis tam tikru būdu, po to turi būti konstatuojama, jog asmuo tos pareigos nevykdo. Teismas nurodė, kad atsakovė turi pareigą reaguoti į susiklosčiusią situaciją, užtikrinti, kad dėl užfiksuoto gedimo būtų imtasi visų saugumo priemonių, nedelsiant panaikinti kliūtis, trukdančias eismui ir keliančias pavojų arba pasirūpinti, kad būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės. Atsakovė iškart patikrinusi, jog dėl vartų netinkamo veikimo yra kalta techninė vartų veikimo sistema, nedelsiant informavo apsaugos darbuotojus, pastato valdytoją. Atsakovė nagrinėjamu atveju atliko ir papildomus veiksmus, t. y. pranešė tiek pastato valdytojui, tiek ir apsaugos darbuotojams apie esamą vartų padėtį bei gedimo pobūdį. Vartų kontrolę, t. y. vartų pakėlimą ir nuleidimą bei vartų aukščio reguliavimą ir prieigą prie rakinamo vartų pulto turėjo tik apsaugos darbuotojai, todėl atsakovės darbuotojas iškart po apžiūros informavęs apsaugos darbuotojus, kurie yra buvo atsakingi už vartų kontrolę elgėsi kaip atsakingas ir apdairus asmuo.
40. Pasisakydama dėl priežastinio ryšio nurodo, kad teismas nevertino atsakovės argumentų, jog byloje trūksta duomenų dėl pastato valdytojo tinkamų pareigų vykdymo, jog iš byloje nustatytų duomenų yra akivaizdu, kad pats transporto priemonės vairuotojas nebuvo atidus ir rūpestingas, nevertino aplinkybių, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog įvažiavimo vietoje būtų buvęs kelio ženklinimas, kuriame būtų nurodomas aukščio ribojimas, taip pat teismas nesivadovavo tuo, kad atsakovė visu sutarties laikotarpiu tinkamai vykdė sutartį. Vertinant priežastinį ryšį pagal suformuotus kriterijus teismas turėjo konstatuoti, jog žalingi padariniai būtų atsiradę, net jeigu nebūtų buvę tariamų atsakovės neteisėtų veiksmų.
41. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visai nepasisakė dėl atsakovės kaltės. Nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyta, kad tiek transporto priemonė, tiek ir vartai buvo apgadinti dėl atsakovės pažeistos pareigos, kurios yra aprašomos sutartyje. Sprendime buvo apsiribota konstatavimu, jog įvykio metu buvo apgadintas automobilis MB Atego bei pakeliamų vartų konstrukcija. Tačiau vien tik paslaugų teikimo faktas negali patvirtinti, jog atsakovė yra atsakinga už visas nelaimes bei nutikimus, įvykusius ginčo objekte, adresu (duomenys neskelbtini).
42. Nurodo, kad teismas net nebandė išsamiai ištirti draudiminio įvykio priežasčių ir išsiaiškinti realių jo atsiradimo aplinkybių, nustatyti už žalą atsakingą subjektą. Tinkamai neištyręs įvykio aplinkybių, teismas galimai nenustatė ir realaus dėl įvykio patirtos žalos dydžio.
43. Teismas ginčijame sprendime neatsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektu, todėl pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti savo sprendimą.
44. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės UAB „Mano būsto priežiūra“ apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-512-937/2021 dalį, kuria patenkinti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimai dėl 1 542,62 Eur turtinės žalos ir kompensacinių palūkanų priteisimo palikti nepakeistą ir UAB „Mano būstas priežiūra“ apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
45. Atsiliepime nurodo, kad kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, jis yra argumentuotas ir motyvuotas. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, atliko jų vertinimą ir padarė tam tikras išvadas, pasisakydamas dėl bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių.
46. Apeliantė UAB „Mano būstas priežiūra“ nurodo, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, kas lėmė, jog teismas padarė išvadą dėl atsakovės civilinės atsakomybės egzistavimo. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė išsamiai pasisakė savo apeliaciniame skunde, todėl šių argumentų nebekartoja. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, nustatė atsakovei kylančias pareigas ir aplinkybę, kad jų nebuvo laikytasi, kas sąlygojo žalos atsiradimą. Teismas atsakovės skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje ginčo dėl žalos dydžio nėra, atsakovė neteikė jokių žalos dydį paneigiančių įrodymų. Apeliaciniame skunde taipogi nėra nurodomi jokie argumentai, kodėl atsakovė vertina, kad žalos dydis yra neteisingai apskaičiuotas. Atsakovei neginčijant žalos dydžio, neteikiant įrodymų, paneigiančių ieškovės nustatytas aplinkybes, teismas tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas, nustatydamas padarytos žalos, t. y kad ieškovės apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka yra teisinga ir įrodyta.
47. Atsakovės kaltė yra preziumuojama, todėl teismas, nustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimą, neturėjo pareigos detaliai pasisakyti dėl kaltės egzistavimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
48. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
49. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl žalos, išmokėjus draudimo išmokas, priteisimo.
50. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. verslo draudimo liudijimo LD NR. 106327268 pagrindu, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. verslo turto draudimu, ieškovė apdraudė trečiojo asmens UAB „Prosperitas baltica“ objektus. Byloje taip pat pateiktas transporto priemonių draudimo liudijimas TAI Nr. 373541621 su priedais, kuris patvirtina, kad ieškovė buvo apdraudusi UAB „Nordnet“ priklausiusią ir ginčo įvykyje sugadintą transporto priemonę.
51. Taip pat nustatyta, kad UAB „Mano būstas“ (kurio teises ir pareigas perėmė atsakovė) trečiajam asmeniui UAB „Prosperitas baltica“ teikė pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ūkio valdymo, administravimo ir inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas. Paslaugos teiktos 2003 m. kovo 31 d. sutarties Nr. 0310031707/223sut/2003 pagrindu. Iš sutarties 1.3 punkto matyti, kad sutarties priede Nr. 1 nurodyta ir sutarties pagrindu aptarnaujama (eksploatuojama) įranga <...> perduodama eksploatuoti vykdytojui, pasirašant priėmimo-perdavimo aktą. Pagal sutarties 1.4 punktą objekte įrengus papildomą įrangą, bei jei įranga nebuvo nurodyta įrangos perdavimo priėmimo akte, ji pradedama aptarnauti tik po to, kai abipusiu šalių susitarimu pakeičiama sutarties priede nurodyta kaina, o papildoma įranga perduodama pasirašant jos perdavimo priėmimo aktą.
52. 2017 m. vasario 8 d. eismo įvykio deklaracija patvirtina, kad UAB „Nordnet“ priklausęs automobilis MB Atego 1223 13:30 val. pateko į eismo įvykį (duomenys neskelbtini), ties pakeliamais vartais, nurodoma, kad vartų aukštis 3,8 m, tačiau jis buvo žemesnis, nes nebuvo iki galo pakelti vartai, kad buvo apgadintos šaldymo agregato apdailos detalės.
53. Iš UAB „Mano būstas“ 2017 m. vasario 8 d. defektinio akto matyti, kad 2017 m. vasario 8 d. buvo sulaužyti rampos vartai į (duomenys neskelbtini) pusę, nes įstrigo sunkiasvoris automobilis, sulaužyti vartai, pažeisti vartų laikikliai, ratukai, apatinis segmentas, esami segmentai nebegaminami, todėl būtinas visų vartų keitimas.
54. Byloje esantis UAB „G4S“ 2017 m. vasario 8 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2017 m. vasario 8 d. 13:10 paskambino iš „Maxima“ ir pranešė, kad jų tiekėjo automobilis užstrigo vartuose iš (duomenys neskelbtini)pusės, kad vartai nebuvo pakelti iki viršaus, dėl to buvo sulaužyta automobilio kondicionieriaus variklių apsauga ir apgadinti vartai. Nurodoma, kad 6 val. rytinio atidarymo metu tik iš 11 karto pavyko pakelti vartus, kad dėl blogai veikiančio vartų pakėlimo pulto buvo informuota UAB „Mano būstas“ objekto vadybininkė D. Ž.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad apie 10.20 val. pakėlimo pultą pradėjo tvarkyti UAB „Mano būstas“ meistras, jis apie 10:30 baigė darbus, tačiau matyti, kad vartai yra nepakelti iki galo.
55. CK 6.1015 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
56. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos). Žalos faktas šiuo atveju yra akivaizdus, šalių neginčijamas ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatytas (skundžiamo sprendimo 7-8 lapai), todėl laikytinas konstatuotu ir papildomai dėl jo nepasisakoma (CK 6.249 straipsnis).
57. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės kaltų veiksmų, konstatavo, kad ji savo elgesiu, adekvačiai nereaguodama į susiklosčiusią situaciją, neužtikrino, kad dėl užfiksuoto gedimo būtų imtasi visų saugumo priemonių; tokia atsakovės pareiga glaudžiai susijusi su sutarties esme ir paskirtimi. Atsakovė turėjo užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų (pvz. pakelti vartus iki maksimalaus aukščio) arba pasirūpinti, kad būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Atsakovė apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutiko ir nurodė, kad teismas nenustatė atsakovės pareigos, dėl kurios nevykdymo neva kilo žala, nurodo, kad atsakovės darbuotojas, iškart patikrinęs, jog dėl vartų netinkamo veikimo yra kalta techninė vartų veikimo sistema, iškart informavo apsaugos darbuotojus, taip pat atsakovės administratorė informavo ir paties pastato valdytoją, tą patvirtina ir tai, kad iškart įvykio dieną buvo atlikta vartų techninės dalies apžiūra, be to, už vartų reguliavimą bei priėjimą prie pultelio buvo atsakinga apsaugos tarnyba.
58. Akcentuotina, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Prosperitas baltica“ buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai (2003 m. kovo 31 d. sutarties Nr. 0310031707/223sut/2003 pagrindu atsakovė teikė ūkio valdymo, administravimo ir inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas). Tiek pastaroji sutartis, tiek pats pirmosios instancijos teismo sprendimas patvirtina, kad vartų priežiūra tiesiogiai į atsakovės pareigas neįėjo, vartai, kaip objektas, atsakovės žiniai perduoti nebuvo (2003 m. kovo 31 d. sutarties priedas). Iš prie šios sutarties pateikto Objekto ūkio priežiūros darbų detalizuoto sąrašo matyti, kad grafoje ties „Elektros ūkio profilaktiniai darbai“ yra įrašyta, be kitų darbų - visų pastato inžinerinių sistemų ir įrenginių elektrinės dalies apžiūra ir profilaktiniai darbai. Kaip matyti iš liudytoju apklausto V. V. parodymų, įvykio metu jis dirbo pas atsakovę elektriku ūkvedžiu, apsauga pranešė apie netvarkingą vartų valdymą, tačiau patikrinus jis nustatė, kad elektros padavimas buvo, o gedimo priežasties jis nenustatė. Šiuos parodymus patvirtina bylos medžiaga, jog jokių atliktų darbų, kuriuos būtų atlikusi atsakovė trečiojo asmens naudai, nebuvo fiksuota. Liudytojas taip pat nurodė, kad vartus prižiūrėjo kita įmonė, negalėjo jos įvardinti. Liudytojas nurodė, kad per daug vartų nejudino, nes buvo mechaninis užsikirtimas, jis įsitikino, kad elektros tiekimas ir vartai šiek tiek juda. Pasak liudytojo, jis žodžiu pranešė atsakovo administratorei, kad reikia kviesti kitus specialistus, kad remontuotų vartus. Paaiškino, kad paprastai administratorius tokiu atveju iškviečia aptarnaujančią įmonę, neatsimena, kokiam aukštyje vartai buvo prieš apžiūrą ir po jos.
59. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
60. Teismų praktikoje neteisėtas neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos. Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).
61. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas.
62. Analizuodamas dviejų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtumo ir kaltės – santykį kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai deliktinė atsakomybė kyla su kalte, pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir vertino, kad atsakovė ne visiškai laikėsi bendrosios asmeniui, susijusiam su trečiuoju asmeniu sutartiniais santykiais, keliamos rūpestingumo pareigos. Kaip matyti iš liudytojo V. V. parodymų, kitų byloje esančių duomenų, atsakovės elektrikas įvertino, kad gedimas nesusijęs su elektronikos gedimai, apie tai informavo atsakovės administratorę, kuri savo ruožtu taip pat informavo įmonę, kuri turėjo sutaisyti vartus, tačiau pastaroji atvykti iki eismo įvykio nespėjo. Nors laikytina, kad atsakovės darbuotojai situacijai spręsti ėmėsi tam tikrų veiksmų, tačiau nėra pagrindo teigti, kad tokie veiksmai atitinkamoje situacijoje buvo pakankamai atitinkantys rūpestingo asmens standartą, kadangi ypač atsakovei sudarytos su trečiuoju asmeniu sutarties pagrindu yra žinoma, kad pro vartus nuolat važinėja ir prekes pristatinėja aukštos transporto priemonės, ir bet koks vartų nuolydis gali būti itin reikšmingas bei sukeliantis žalą. Įvertinus byloje esančias vartų fotonuotraukas, vairuotojo E. Z. parodymus, matyti, kad vartų nuolydis pakankamai susilieja su sienos arka, nėra itin ženkliai matomas, ir tikėtinai gali būti vairuotojo nepastebimas, juo labiau, tebebūnant situacijos nebeatitinkantiems įspėjamiesiems aukščio ribojimo ženklams.
64. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors tiesiogiai pareiga tvarkyti vartus atsakovei nepriskirta, tačiau bendrai atsakovė buvo atsakinga už ūkio valdymo, administravimo ir inžinerinių sistemų priežiūros paslaugas, taigi galėjo ir privalėjo imtis tikrai daug papildomų pastangų nereikalaujančių veiksmų, siekiant laikinai užkirsti galimybę transporto priemonėms važiuoti pro vartus.
65. Įvertinus tai, kad generalinio delikto atveju (bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos) kaltė apima neteisėtus veiksmus, šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovės darbuotojai, nors ir pranešė vartus turėsiančiais sutaisyti įmonei apie gedimą, tačiau nesiėmė operatyvių ir savalaikių veiksmų, kurie užkirstų kelią potencialiam žalos kilimui dėl nepilnai pakeltų vartų. Pats liudytojas V. V. nurodė, kad vartai šiek tiek judėjo, juos judino keletą centimetrų tai aukštyn, tai žemyn, vadinasi, galimybė jų padėtį pakeisti egzistavo ir po V. V. patikros. Šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovės kaltė nesiimant visų būtinų šioje situacijoje priemonių apima neteisėtus veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai, o kartu ir kaltė, pasireiškusi neatsargumu, dėl žalos trečiajam asmeniui kilimo.
66. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Priežastinio ryšio nustatymo procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus: 1) pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; 2) antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011). Įvertinus tai, kad automobilis nebūtų kliudęs vartų, jeigu apie gedimą būtų informuota, arba vartai būtų buvę pakelti, taigi nebūtų kilusi žala, taip pat tai, kad atsakovės veiksmai nesiimant šių jau minėtų minimalių priemonių tiesiogiai susiję su kilusia žala, konstatuotina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės pareigų pažeidimo ir kilusios žalos, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.
67. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nei nuo materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, nei nuo teismų praktikos, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir civilinei atsakomybei nustatyti reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
68. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria tik iš dalies tenkintas jos reikalavimas dėl žalos priteisimo, nurodo, kad netinkamai vertino įrodymus. Su tokiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.
69. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-576/2013;). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-340/2011). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-139/2010). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tuo, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs šiuos, apelianto nurodomus, įrodymus kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
70. Vienas iš įrodymų, kurių, anot ieškovės, neįvertino teismas, tai UAB „G4S“ 2017 m. vasario 8 d. tarnybinis pranešimas. Šiame pranešime, be kitos informacijos, nurodyta, kad „06 val. 00 min. rytinio atidarymo metu tik iš 11 karto pavyko pakelti vartus į (duomenys neskelbtini) pusę“, tačiau iš tokio rašto nėra pagrįstos galimybės nustatyti, kad vartai iki atsakovės darbuotojų veiksmų, buvo pakelti iki pat viršaus, t. y. taip kaip priklauso pagal įspėjamąjį aukščio kelio ženklą, be to, tokios aplinkybės (kad iki atsakovės darbuotojui elektrikui pradedant apžiūrą vartai buvo pakelti iki viršaus) nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad pats trečiasis asmuo UAB „Prosperitas Baltica“ išdėstė poziciją, kad vartus vėlai vakare uždaro ir anksti ryte atidaro prekybos centro apsaugos tarnyba (G4S Lietuva). Vartai valdomi mygtuku, kuris užrakinamas į dėžutę, o raktai saugomi prekybos centro apsaugos tarnyboje. Būtent minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir įvertino, kad atsakovė nors tiesioginės pareigos rūpintis vartais ir neturėjo, tačiau pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesiimdama veiksmų užkirsti kelią transporto priemonėms važiuoti per ne iki galo pakeltus vartus, todėl konstatavo, kad tokiais veiksmais iš dalies prisidėjo prie žalos kilimo. Dėl šių priežasčių ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
71. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Bylinėjimosi išlaidų realumą pagrindžia su prašymu pateikti įrodymai (sąskaita faktūra Nr. DP21-104 ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymas). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos proporcingos, realiai patirtos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būsto priežiūra“ apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovės UAB „Mano būsto priežiūra“, į. k. 300883806, 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Margarita Stambrauskaitė