Civilinė byla Nr. 2-190-759/2012
(Proceso Nr. 2-49-3-02349-2011-0)
Procesinio sprendimo kategorija: 24.1.; 25.3.;116.1.;118.3.
(S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 25 d.
Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant J. Gritienei,
dalyvaujant ieškovei L. Š., jos atstovei adv. Z. M., atsakovams A. G., N. G. ir jų atstovei advokatei Danutei Giedraitienei, atsakovei Irenai G. D., trečiajam asmeniui L. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. patikslintą ieškinį atsakovams A. G., N. G. ir Irenai G. D., tretieji asmenys L. A., Ukmergės rajono savivaldybė, Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Slapšienė, dėl pažeistų teisių gynimo,
n u s t a t ė:
ieškovė L. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama panaikinti 1996-03-11 pirkimo-pardavimo sutartį dalyje, jog „Pardavėjas“ pardavė, o „Pirkėjas“ nupirko „žemės sklypą esantį Kauno gatvėje Nr. 98. Ukmergės mieste su jame esančiais pastatais: butas Nr.2, 75,18 kv.m bendro naudingo ploto, kas sudaro 23/100 (dvidešimt trys šimtosios) dalys gyvenamojo namo JA 2/0, turinčio 332,80 kv.m bendro naudingo ploto, nurodant taip: „Pardavėjas“ pardavė, o „Pirkėjas“ nupirko „žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais: butas Nr.2, 71,18 kv.m bendro naudingo ploto, kas sudaro 21/100 (dvidešimt vieną šimtąją) dalį gyvenamojo namo J A 2/0, turinčio 332,80 kv.m bendro naudingo ploto, bei pripažinti koridorių a-2 (2,14 kv.m) ir koridorių a-3 (1,86 kv.m), esančius (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpomis.
Ieškovė nurodė, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nacionalizuotas, ir atsakovei I. G. D. sugrąžintas pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Iki gyvenamojo namo patalpų įsigijimo nuosavybės teisėmis ieškovė bei atsakovai gyveno minėtame name lygiomis teisėmis kaip nuomininkai ir naudojosi 17,42 kv.m bendro naudojimosi patalpomis - koridoriais, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtais a-1, a-2, a-3, a-4. Įsigijus butus nuosavybės teisėmis, naudojimosi koridoriais tvarka nepasikeitė, nes koridoriai liko bendro naudojimo patalpomis ir bendrąja daline visų name esančių butų savininkų nuosavybe, proporcingai nuosavybės teise turimų patalpų plotui. Tuo buvo įsitikinę namo gyventojai iki 2005 metų. Nuo 2005-09-26 atsakovai A. G. ir N. G. uždraudė naudotis bendro naudojimo koridoriais motyvuodami tuo, kad koridoriai, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėti indeksais a-2 ir a-3, priklauso jiems nuosavybės teise. Atsakovo A. G. pirkimo-pardavimo sutartyje, reg. Nr. 2013-6, duomenų, kad jis išsipirko bendro naudojimo koridorius a-2 (2,14 kv.m ploto) ir a-3 (1,86 kv.m ploto), nėra. 1996-03-11 pirkimo-pardavimo sutartimi, Nr. 2013-6, I. G. D. A. G. pardavė butą Nr. 2, kuris sudaro 23/100 dalis (taip nurodyta sutartyje) gyvenamojo namo, rūsio, ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad buto Nr.2 bendras naudingas plotas yra 75,18 kv.m. 1997-12-29 namo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. 9984-6 I. G. D. Ukmergės rajono valdybai pardavė 67/100 dalis gyvenamojo namo, ūkio pastato 5, 7 J l/m ir 97/100 dalis kiemo įrenginių. Po to, kai gyvenamojo namo dalis įsigijo savivaldybė, L. Š. ir L. A., kaip buvusioms nuomininkėms, pripažintos privatinės nuosavybės teisės ir leista teisiškai registruoti: L. Š. Ukmergės rajono mero 1998-04-23 potvarkiu Nr. l89-p pripažinta nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) esantį butą Nr. 3, kurio bendras plotas 79,93 kv.m, ūkio pastatus 1 L ¹/m, 71 ¹/m ir rūsius R-2, ? dalį R-4, ½ dalį R-3. L. A. Ukmergės rajono mero 1998-04-27 potvarkiu Nr. 195 p pripažinta privatinės nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) esantį butą Nr. l, kurio bendras plotas 89,22, kv.m, ūkio pastatus 6 JI/m, 2 i l/m, ½ dalį 5 J l/m, rūsys R-6, R-7, R-8, R-9 V. M. M. iš I. G. D. 1997-02-17 pirkimo - pardavimo sutartimi, registro Nr. 1098-6, nusipirko 10/100 dalių gyvenamojo namo (butą Nr. 4), ½ dalį ūkio pastato 5 I l/m, rūsį R-1, 10/100 dalių kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovės namų valdos techninės apskaitos kortelėse ir pastatų vidaus ploto eksplikacijose ginčo koridoriai a-2 ir a-3 priskirti bendros naudojimo patalpomis ir bendrai su kitomis bendro naudojimo patalpomis (koridoriais) sudaro 17,42 kv.m. Atitinkamai inventorizaciniuose dokumentuose atsakovui A. G. priklausančio buto Nr. 2 bendrasis plotas sumažėja iki 71,18 kv.m ploto. Kadangi A. G. nuomojamas butas iš valstybės sudarė 71,18 kv.m, tik tokį buto plotą pastarasis turėjo teisę pirkti be bendrojo naudojimo patalpų - koridorių a-2 ir a-3 (nors sutartyje nenurodyta, kad jie parduoti). Pardavus bendrojo naudojimo koridorius, jų, kaip nuomininkų, teisės yra pažeistos, nes 1996-03-11 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas A. G. įsigijo butą Nr. 2, kurio bendras naudingas plotas nurodytas 75,18 kv.m galimai apima ir ginčo koridorius a-2 (2,14 kv.m. ploto) ir a-3 (1,86 k.v.m ploto). Sutartyje dėl suklydimo neteisingai nurodytas buto plotas sudėjus buto ir koridorių plotą. Minėta sutartis dalyje dėl 4 kv.m ploto pardavimo A. G. yra nepagrįsta, neteisėta, pažeidžianti kitų namo savininkų teises ir interesus, todėl naikintina. Tiek ieškovai, tiek atsakovai iki gyvenamojo namo patalpų įsigijimo nuosavybės teisėmis, daugelį metų gyveno šiame name nuomininkų teisėmis ir lygiomis teisėmis naudojosi bendro naudojimosi patalpomis visais name esančiais koridoriais. Minėti koridoriai niekada nebuvo priskirti butui Nr. 2. Visais koridoriais namo bendraturčiai be jokių trukdymų naudojosi iki 2005-09-26, kol atsakovas A. G. uždraudė ginčo koridoriais naudotis. Šiais koridoriais patekdavo tiesiai į vidinį kiemą, ūkinius pastatus, sandėlius, malkinę. Šiuo metu ieškovė turi galimybę tik naudotis bendrojo naudojimo koridoriais, kuriais galima patekti į gatvę. Šį išėjimą galima pavadinti paradiniu. Norint patekti į kiemą reikia apeiti visą namą. Tai trukdo tinkamai naudotis kieme esančiais statiniais. Mano, kad bendrojo naudojimo patalpos (koridoriai) negalėjo būti parduotos, nes jais naudojosi visi namo gyventojai, (nuomininkai) iki butų privatizavimo, o namas, kaip minėta, buvo ir yra daugiabutis. Privatizavus butus išliko galimybė naudotis visomis bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau aukščiau minėta Sutartis šią teisę apribojo iš dalies, o apie tai ieškovė sužinojo tik 2005 metais. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo patalpų savininkams (bendrasavininkiams) bendrosios dalinės teise. Patalpų savininko dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Nors I. G. D. namas buvo sugrąžintas pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, tačiau nuomos santykiai su ieškove nenutrūko, jie tęsėsi iki butų privatizacijos. Bendrojo naudojimo patalpos - ginčo koridoriai ieškovei priklausė nuomininkų teisėmis, nuomos sutarčių su ja niekas nenutraukė, neįspėjo apie tai, kad ketinama perleisti ginčo koridorius A. bei N. G.. Mano, kad per apsirikimą, suklydus, buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje didesnis plotas, nei priklausė parduodama butui Nr.2, o turėjo būti nurodyta, kad parduodama 71,18 kv.m.
Atsakovai A. G. ir N. G. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su patikslintu ieškiniu nesutiko. Visi namo gyventojai turi išėjimus į lauką ir jais naudojosi ir naudojasi. Norėdami palaikyti gerus kaimyniškus santykius, atsakovai nekonfliktuodavo su ieškove jeigu ieškovė kartais praeidavo į kiemą per jų koridorius. Antruoju ieškinio reikalavimu teismo prašoma pripažinti koridorių a-2 2,14 kv. m ir koridorių a-3 1,86 kv. m, esančius (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpomis. 1996-03-11 I. G. D. visos namų valdos, tame skaičiuje ir viso gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo vienintelė pilnateisė savininkė. Dalį namų valdos ji įsigijo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, vadovaujantis Ukmergės rajono valdybos 1992-03-27 sprendimu Nr. 70, o kitą dalį namų valdos įsigijo paveldėjimo pagrindu - 1996-03-08 jai išduotas Kauno notaro biuro paveldėjimo teisės liudijimas. Ji turėjo teisę parduoti visą gyvenamąjį namą, nieko neatsiklausdama. Ukmergės rajono savivaldybės administracija į jos namų valdą jokių teisių neturėjo. Gyvenamasis namas buvo parduodamas butais. Atsakovai A. G. ir N. G. pirmieji pirko iš I. G. D. butą Nr. 2, (duomenys neskelbtini). Butą Nr. 2 pirko vadovaudamiesi 1992 m. gegužės mėn. paskutiniais patikslintais inventoriniais duomenimis. Butas susidėjo iš patalpų: sandėliuko 2-8 1,07 kv. m ploto, koridoriaus 2-1 6.00 kv. m ploto, kambario 2-2 17,92 kv. m, kambario 2-3 17, 99 kv. m, kambario 2-4 17,76 kv. m, virtuvės 2-5 7,84 kv. m, koridoriaus 2-6 1,40 kv. m, tualeto 2-7 1,20 kv. m, koridoriaus 2-9 (naujas žymėjimas a-2) 2,14 kv. m, koridoriaus 2-10 (naujas žymėjimas a-3) 1,86 kv. m. Iš viso: 75,18 kv. m bendro naudingo ploto, kas atitinka 23/100 dalis gyvenamojo namo. Į buto plotą 75,18 kv. m neįskaičiuota dalis bendro naudojimo patalpų ploto: a-1 8,46 kv. m ir a-4 4,96 kv. m, iš viso: 13,42 kv. m, rūsio patalpos, bet į šį plotą įeina abu koridoriai 2-9 ir 2-10. Koridoriai 2-9 2,14 kv. m ir 2-10 1,86 kv. m per visą gyvenamojo namo nacionalizuotą laikotarpį niekada nebuvo bendro naudojimo patalpos, jie priklausė prie antrojo buto. 1950 m. pastatų vidaus ploto eksplikacijoje koridoriai įrašyti prie antrojo buto, kuriame gyvena atsakovai. 1997-02-17 iš I. G. D. V. M. M. pirko butą Nr. 4, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), 33,47 kv. m ploto, 10/100 d. gyvenamojo namo. 1997-12-29 Ukmergės rajono valdyba pirko iš I. G. D. likusią gyvenamojo namo dalį, (duomenys neskelbtini). Ieškovei L. Š. 1998-04-23 Ukmergės rajono mero potvarkiu Nr. 189-p, kaip buvusiai nuomininkei, buvo pripažintos privatinės nuosavybės teisės ir leista teisiškai registruoti butą Nr.3, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bendro ploto 79,95 kv. m. Tačiau mero potvarkyje nebuvo įvardinti koridoriai a-2 2,14 kv. m ir a-3 1,86 kv. m, kaip bendro naudojimo patalpos ir negalėjo būti, nes jie 1996-03-19 VĮ Registrų Centre įregistruoti atsakovo A. G. vardu, 1996-03-11 pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu. Ukmergės rajono mero 1998-04-27 potvarkiu Nr. 195-p L. A. pripažinta privatinės nuosavybės teisė ir leista registruoti butą Nr. 1, esantį (duomenys neskelbtini), bendro ploto 89,22 kv. m su ūkio pastatais ir rūsiais. Potvarkyje taip pat neįrašyti ginčo koridoriai, kaip bendro naudojimo patalpos. Tik po to, kaip ginčo koridoriai atsakovų buvo nupirkti ir įregistruoti atsakovo A. G. vardu VĮ Registrų centre, 1998-04-15 atliekant gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimą, koridoriai buvo pažymėti a-2 ir a-3 bendro naudojimo patalpomis, nesant jokiam nuosavybės teisės įgijimo pagrindui. Šią techninę klaidą ištaisė pats VĮ Registrų centras. Patalpos 1-9 ir 2-10 įeina į atsakovų nupirkto buto Nr. 2 sudėtį. Koridorių 2-9 2,14 kv. m ir 2-10 1,86 kv. m nuosavybės ir naudojimo klausimas išspręstas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-33-161/2007. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs ir nepanaikintas, teisėtas ir pagrįstas. Šioje byloje L. Š. taip pat buvo proceso šalimi, ieškovė, tiktai ją atstovavo jos vyras Č. Š.. Atsakovų buto pirkimo-pardavimo sutartyje jokia klaida nei jų, nei buto pardavėjos I. G. D., nei notarės nebuvo padaryta, yra tik ieškovės išsigalvojimas. Joks teisinis pagrindas dėl „klaidos“ naikinti dalį 1996-03-11 pirkimo - pardavimo sutarties ieškinyje nenurodytas. Vadovaujantis 1964 m. CK 56 str. 1 d., galiojusio 1996-03-11 jeigu sandoris ir būtų sudarytas suklydimo įtakoje, ieškinį gali reikšti šalis veikusi suklydimo įtakoje, ieškovė nebuvo sandorio šalis. Taip pat vadovaujantis šio civilinio kodekso 83 str. 1 d., 84 str. l.d., yra pasibaigęs trejų metų terminas reikšti reikalavimą panaikinti atsakovų buto pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl koridorių pripažinimo bendromis patalpomis. Nėra ieškovės teisių pažeidimas, kadangi jai nuosavybės teise priklauso tik vienas išėjimas iš jos buto į kiemą prie ūkio pastatų ir tenka apeiti pusę gyvenamojo namo. Taip naudojasi savo patalpomis daug žmonių. Prie koridoriuko 2-10 yra atsakovų sandėliukas 2-8 1,07 kv. m, kuriame jie laiko maisto produktus.
Atsakovė I. G. D. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas dėl ieškinio senaties termino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Ukmergės rajono valdyba 1992-03-27 sprendimu Nr. 70 grąžino atsakovei dalį nacionalizuotos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Kitą dalį namų valdos ji paveldėjo po savo motinos mirties, gavusi 1996-03-08 iš Kauno notaro biuro paveldėjimo teisės liudijimą, todėl ji 1996-03-11 buvo pilnateisė ir vienintelė namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė. Ukmergės rajono savivaldybės administracija jokių teisių į jos namų valdą neturėjo, o atsakovė turėjo teisę parduoti ne tik dalį namų valdos, bet ir visą namų valdą. Pirmasis iš jos pirko dalį namų valdos A. G., kuriam ji pardavė 1996-03-11 privačios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi 0,828 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ant jo esančius pastatus: butą Nr. 2, 75,18 kv.m bendro naudingo ploto, kas sudarė 23/100 dalis gyvenamojo namo, turinčio 332, 80 kv. m bendro naudingo ploto, rūsį po namu, pažymėtą R-5, 6,55 kv. m, ūkio pastatus, plane pažymėtus: 2Jl/p, 3,4Jlm. Į antrojo buto 75,18 kv. m plotą įėjo ir koridoriai: 2-9 2,14 kv. m ir 2-10 1,86 kv. m. Šie koridoriai dar iki namo nacionalizacijos buvo 2-jo buto sudedamoji dalis. Atsakovės gyvenamąjį namą nacionalizavus, koridoriai 2-9 ir 2-10 visą laiką buvo priskirti prie antrojo buto patalpų. Šie koridoriai niekada nebuvo bendro naudojimo patalpos. Visi namo gyventojai turėjo išėjimus į lauką. Bendro naudojimo patalpos buvo dvi: a-1 8,46 kv. m. pirmame aukšte ir a-4 4,96 kv.m antrame aukšte. Gyvenamasis namas, kiek atsakovei žinoma, buvo kelis kartus inventorizuotas: 1949 m., 1950 m., 1992 m. iki jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, bet koridoriai 2-9 ir 2-10 visą laiką priklausė tik antrajam butui, kuriame daugeli metų gyveno G. šeima. Sugrąžinus atsakovei namų valdą žinojo visi šio namo gyventojai, kad namų valdos savininkė yra atsakovė, taip pat visi žinojo, kad ji gyvenamąjį namą pardavinėja butais, tik ne visi namo gyventojai norėjo juos pirkti iš jos. Atsakovės ir A. G. 1996-03-11 namų valdos dalies pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta teisėtai, vadovaujantis registro duomenimis, patvirtinta notaro, todėl ieškinys dėl sutarties dalies naikinimo yra nepagristas ir atmestinas.
Tretieji asmenys Ukmergės rajono savivaldybė ir L. A. atsiliepimo į ieškinį bei patikslintą ieškinį teismui nėra pateikę.
Tretysis asmuo Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Slapšienė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Ieškovė L. Š., dėstydama faktines ieškinio aplinkybes nurodo, kad atsakovei I. G. D. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). buvo sugrąžintas pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Šis ieškovės L. Š. teiginys nėra tikslus, kadangi Ukmergės rajono valdybos 1992-03-27 sprendimu Nr. 70 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo‘, atsakovei I.G. D. buvo atstatyta nuosavybės teisė tik į ½ dalį šio namo, o ½ dalį to paties gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė I.G. D. paveldėjo po 1995-09-07 mirusios M. K. (paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, 1996-03-08 patvirtintas Kauno m. 12-ojo notarų biuro notarės G. K., registro Nr. G-1804). Atsakovė I.G. D., būdama viso gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) savininke, 1996-03-11 pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr.2013-6 pardavė, o atsakovas A. G. nupirko „0,0828 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). su jame esančiais pastatais: butas Nr.2, 75,18 kv.m. bendro naudingo ploto, kas sudaro 23/100 dalis gyvenamo namo lA2/m, turinčio 332,80 kv.m. bendro naudingo ploto, iš jų 179,32 gyvenamojo ploto (rūsį po namu, plane pažymėtą R-5, 6,55 kv.m.; R-4 bendram naudojimui), ūkio pastatai 2J l/p, 3,4 J l/m ir 23/100 dalys kiemo įrenginių esančių (duomenys neskelbtini)“ Atsakovės I.G. D. parduodama gyvenamojo namo dalis nurodyta 1996-03-11 Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjime Nr. 256989. Atsakovė I.G. D. 1997-02-17 pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr.1098-6 pardavė, o V. M. M. nupirko „žemės sklypą, kurio plotas 586 kv.m., iš to skaičiaus 91 kv.m. bendro naudojimo, esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais: 10/100 dalis gyvenamo namo lA2/m, turinčio 332,80 kv.m. bendro naudingo ploto, iš jų 170,32 gyvenamojo ploto, ½ dalį ūkio pastato 5J 1m, rūsį R-l, turintį 3,43 kv.m ir 10/l00 dalių kiemo įrenginių, esančius (duomenys neskelbtini). Parduodama namo 10/100 dalis sudaro 33,47 kv.m. bendro namo ploto. V. M. M. naudojimuisi pereina patalpos 4-1, 4-2, 4-3, 4-4 /Butas Nr. 4 (ketvirtas).“ Atsakovės I.G. D. parduodama gyvenamojo namo dalis nurodyta 1997-02-11 VĮ „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro“ detalizuotame pažymėjime Nr. 032454. Pagal Lietuvos Respublikos 1991-06-18 įstatymo Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (galiojusio iki 1997-07-09) 21 str. gyvenamojo namo savininkui parduodant sugrąžintą gyvenamąjį namą ar jo dalį, nuomininkai turi pirmenybės teisę jį pirkti, tačiau šia teise buvę namo nuomininkai (įskaitant ieškovę L. Š.) nepasinaudojo, todėl likusioje atsakovei I.G. D. priklausančioje namo dalyje gyvenantiems nuomininkams pagal LR „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo“ 20 str. 3 p., savivaldybė privalėjo neatlygintinai suteikti kitas gyvenamąsias patalpas arba kompensuoti kitų gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidas arba nuomininkų pageidavimu neatlygintinai skirti žemės sklypus gyvenamiems namams statyti.“ (1997-07-01 Nr. VIII-359). Todėl, siekdama aprūpinti butais nuomininkus, gyvenančius savininkams sugrąžintuose namuose, Ukmergės rajono valdyba 1997-12-29 pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr.9984-6 nupirko iš atsakovės I. G. D. likusias „67/100 dalis gyvenamo namo lA2/m, turinčio 332,80 kv.m. bendro naudingo ploto, iš jų 179,32 gyvenamojo ploto, ūkio pastatus 5,7 J l/m, ir 67/100 dalis kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini).“ Atsakovės I.G. D. parduodama gyvenamojo namo dalis nurodyta 1997-12-18 VĮ „Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro“ detalizuotame pažymėjime Nr. 140940. Ieškovei L. Š. nuosavybės teisės buvo pripažintos Ukmergės rajono mero 1998-04-23 potvarkiu Nr. l89-p. Pažymėtina tai, kad ieškovė L. Š. nėra privatizavusi buto Nr.3 (duomenys neskelbtini), šis butas buvo neatlygintinai suteiktas jai kaip nuomininkei gyvenusiai savininkui grąžintame natūra gyvenamajame name, 1997-09-29 LR Vyriausybės nutarimo Nr.1057 patvirtinta tvarka. Šios tvarkos 127 p. nurodyta, kad „Nuomininkams neatlygintinai suteikiamų kitų gyvenamųjų patalpų vertė, kompensuojamos kitų gyvenamųjų patalpų įsigijimo išlaidos, neatlygintinai skiriamo žemės sklypo gyvenamajam namui statyti vertė negali viršyti nuomojamų patalpų vertės“- t.y. suteikiant nuomininkams kitas gyvenamąsias patalpas neatsižvelgiama į nuomininkų nuomoto būsto plotą. Ieškovė L. Š. savo ieškinyje komentuodama LR Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymą praleidžia esminį momentą - 2 str. 5 dalyje apibrėžtą bendrojo naudojimo objektų sąvoką: „bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims“. Šiuo atveju ginčo patalpos yra atsakovo A. G. nuosavybė pagal 1996-03-11 pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr.2013-6 ir todėl negali būti traktuojamos kaip bendro naudojimo patalpos.
Teisme ieškovė L. Š. patikslintą ieškininį palaikė ir nurodė, kad savo butą ji gavo 1987 m., o savivaldybė jį jai neatlygintinai pardavė 1997 m. Jos butas yra Nr. 3 antrame aukšte. Visą laiką jie naudojosi koridoriumi. Koridoriumi atsakovai uždraudė naudotis po konflikto dėl malkų.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė adv. Z. M. palaikė atstovaujamosios poziciją ir prašė patikslintą ieškinį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad namo projektas rodo, jog namas buvo statomas kaip daugiabutis, visi techniniai duomenys rodo, kad koridoriai butui Nr. 2 nebuvo priskirti, jie nėra buto sudėtyje. Jie yra už kapitalinės sienos. Ir iš kiekvieno buto galima patekti į šiuos koridorius ir šiais koridoriais patekti į kiemą. Atsakovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jiems priklausė koridoriai tarybiniais laikais. Nepateikė nuomos sutarties – tiktai žodžiu paaiškino, kad jie mokėjo už koridorius mokesčius, tačiau taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Liudytojai, kurie gyveno tame name tarybiniais laikais ir tretysis asmuo paaiškino, kad tie koridoriai visą laiką buvo bendro naudojimo, kad jie visą laiką buvo naudojami gyventojų ir jokių trukdymų dėl to nebuvo. Namas buvo pastatytas su dviem išėjimai. Manome, kad iš tikrųjų, parduodant butą buvo pažeistos ieškovės teisės. Pirkimo-pardavimo ginčijamojoje sutartyje nebuvo konkrečiai nurodyta, nei, kad parduodami koridoriai, nei kokie koridorių plotai. Iš tikrųjų tą sutartį sunku buvo suprasti ieškovams ir tik po teismo sprendimo 2007 m. pagaliau teismas pasisakė ir išaiškino, kad ginčo koridoriai buvo nupirkti iš I. G. D. Š. (taip pasakyta advokatės) – dėl to ir buvo kreiptasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Bendro naudojimosi patalpos negali būti privatizuojamos bendro panaudojimo patalpos priklauso visiems namo savininkams, o rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai rodo, kad ginčo koridoriukai – bendro naudojimo patalpos, kad jos negalėjo būti parduotos. Namas I. G. D. buvo grąžintas ne tuščias, bet su gyventojais, tarp kurių buvo nusistovėję tam tikri teisiniai santykiai, nusistovėjusi tvarka, kaip naudotis bendro naudojimosi patalpomis. Jei atsakovai nusipirko butą ir du koridorius, tai jie nenusipirko koridorių į antrą aukštą į palėpę, bet jais naudojosi. Dėl to niekada neprieštaravo ieškovai ir neginčijo jų teisės dėl naudojimosi jų bendro naudojimosi patalpomis. Ieškovė apie pažeistas teises sužinojo 2005-09-26 gavus raštą ir sužinojus, kad atsakovai N. G. ir A. G. nusipirko butą. Be to, tik po 2007 m. teismo sprendimo paaiškėjo, kas priklauso minėtiems atsakovams.
Teisme atsakovai N. G. ir A. G. prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti jų naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė N. G. papildomai paaiškino, jog tuomet, kai jie nupirko koridoriukus, ieškovė buvo tik nuomininkė. Nuo 1955 m. nurodyta, kad 75,18 m² priklauso 2-am butui. Atsakovas A. G. nurodė, kad ieškovė visada žinojo, kad ginčijami koridoriukai priklauso atsakovams.
Teismo posėdyje atsakovų N. G. ir A. G. atstovė adv. D. Giedraitienė prašė atmesti patikslintą ieškinį. Nurodė, kad koridorių valdymo ir naudojimo klausimas yra išspręstas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2007-04-11 sprendimu civ. byloje Nr. 2-33-161. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas. Šitas teismo sprendimas turi prejudicinę galią. Sutartyje yra nurodyta, kad butas Nr. 2 -75,18 km. m. bendro naudingo ploto, kas sudaro 23/100 dalis gyvenamojo namo 1A 2 turinčio 332 ,80 kv. m. bendro naudingo ploto. Paskaičiavus 2 buto kambarių plotus, koridorių plotus - aritmetiškai sudaro 75,18 kv. m. Sovietmečiu niekas nerašydavo rūsių prie bendro ploto. Rašomas motyvas, kad G. ir D. suklydo. Vienur teigiama, kad sutartyje nėra įrašyti koridoriai, kitur, tame pačiame ieškinyje, kad sutartyje galimai įrašyti koridoriai, bet jie įrašyti dėl suklydimo. N. G., nei D. neginčijo, kad jie suklydo. Pagal tuo metu galiojantį įstatymą 56 str. pripažinimas negaliojančiu sandorio, sudaryto suklydimo įtakoje, gali būti pripažintas negaliojančiu, pagal šalies, veikusio suklydimo įtakoje, ieškinį. Tai ne pagal ieškovės ieškinį galima ginčyti suklydimą, bet pagal G. ar D. ieškinį. Kai kuriose inventoriniuose dokumentuos yra nurodoma, kad bendras namo plotas yra 332,80 kv. m., o kituose inventoriniuose dokumentuose -331,79 kv. m. Jei sudėti A. buto plotą, G. buto plotą, Š. buto plotą ir ketvirto buto plotą – gaunasi 277,82 kv. m. pridėjus bendro naudingo ploto 13,42 kv. m., išskyrus ginčo koridorius, nes jie įeina į G. buto plotą, ir pridėjus rūsio plotą 40,45 kv.m. kaip nurodyta 2007 m. bendras plotas gaunasi 331,79 kv.m. Registrų centras savo rašte Č. Š. rašo, kad pagal pirkimo – pardavimo sutartį 1996-03-11 A. G. įsigijo 75,18 kv.m. bendro naudingo ploto butą Nr. 2, kuris sudaro 23/100 dalis gyvenamojo namo 1A2/m, turinčio 332,80 kv.m. bendro naudingo ploto. Rūsio plotas, kurį įsigijo G., kaip nurodyta sutartyje, neįeina į namo 23/100 dalis. Bendro naudojimo patalpų, kurios įeitų į nurodytas 23/100 dalis, irgi nėra. 1998-04-15 atliekant namo kadastro duomenų tikslinimą, klaidingai buvo išbrauktos iš buto Nr. 2 ploto ir priskirtos gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpoms, nors jau tuo metu į šias patalpas, plane pažymėtas 2-9 ir 2-10, buvo įregistruotos atsakovo A. G. nuosavybės teisės. Ši techninė klaida yra ištaisyta ir patalpos įeina į buto Nr. 2 sudėtį. Tas įrašas galioja. Yra mero potvarkis ieškovei L. Š., kuriame nėra įrašyta bendro naudojimo patalpų. Dėl archyvinės medžiagos – ten irgi nenurodyta bendro naudojimo patalpų. G. pirmas pirko butą ir turėjo teisę pirkti butą. Pagal to meto įstatymus anksčiau tarp grąžinto pastato savininko ir nuomininko nuomos sutartis buvo sudaroma betarpiškai. O vėliau buvo toks įstatymas, kad nuomininkas nuomą mokės savivaldybei o savivaldybė dalį iš nuomininko gauto mokesčio mokės pačiam savininkui. Tai reiškia, kad ieškovė tapo ne atsakovės I. G. D. nuomininke nuo įstatymo pakeitimo, bet – savivaldybės nuomininkais – kai piliečiui natūra grąžinamas gyvenamasis namas, butas, kur gyvena nuomininkai visas nuomininkų teises ir pareigas pagal savininkui sugrąžinto gyvenamojo namo jo dalies buto nuomos sutartį perima savivaldybė iki to laiko kol savivaldybė nuomininkui suteiks kitą gyvenamąjį plotą arba kitaip su juo atsiskaitys. Ieškovė turėjo savo reikalus spręsti tik su savivaldybe, nes ieškovė buvo savivaldybės nuomininkė. Tuo metu savivaldybė iš turimų lėšų pirko patalpas iš savininkų palankiausiomis sąlygomis ir po to suteikdavo nuomininkams, kurie gyveno butuose. Savivaldybė išpirko iš D. tai, ką ieškovė turėjo. Ir pretenzijas reikėjo reikšti savivaldybei. Pirmenybės teisę įsigyti turėjo ir ieškovė, bet ji tokia teise nepasinaudojo. Dėl pažeistų teisių – ieškinyje vadovaujamasi 1995-03-09 LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, kad bendro naudojimosi patalpos priklauso namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tame įstatyme yra vienas sakinys “jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims“. O šiuo atveju – nuosavybės teise koridoriukai priklauso G.. Atstovė mano, kad senaties terminas praleistas ir ieškinys turi būti atmestinas. Nurodė, kad senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 1998-04-23 mero potvarkio.
Atsakovė I. G. D. teisme prašė netenkinti ieškovės patikslinto ieškinio. Nurodė, kad ji pagal inventorizacinę bylą pardavė atsakomas butą kartu su koridoriukais a-2, a-3.
Tretysis asmuo L. A. 2012-04-10 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškovės patikslintą ieškinį. Nurodė, kad namui reikia avarinio išėjimo. Kai reikia nueiti iki sandėliukų, visiems sunku apeiti visą namą.
Trečiojo asmens Ukmergės rajono savivaldybės atstovas Rimas Jurgilaitis teisme paaiškino, kad savivaldybė iš I.G. D. nupirko dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir mero potvarkiu paskyrė išpirktą butą ieškovei. Ieškovė tuo metu galėjo tikėtis tik tiek, kad ji įgys maždaug lygiavertės vertės būstą. Ji mero potvarkio neginčijo.
Tretysis asmuo Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Slapšienė į teismo posėdį neatvyko. Apie įvyksiantį teismo posėdį jai buvo pranešta tinkamai, pasirašytinai. Teisme nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėjama iš esmės (Lietuvos Respublikos CPK 247 str.).
Byla dalyje dėl koridorių a-2 ir a-3 pripažinimo bendrojo naudojimo patalpomis nutrauktina, ieškinys dėl reikalavimo dalyje panaikinti 1996-03-11 pirkimo-pardavimo sutartį atmestinas.
Atsakovų N. G. ir A. G. atstovė adv. D. Giedraitienė prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi senaties eiga skaičiuojama nuo 1998-04-23 Ukmergės rajono savivaldybės mero potvarkio, kuriuo ieškovei buvo leista registruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (1964 m. CK 85 straipsnio 2 dalis, CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis, kurios dalį prašo panaikinti ieškovė, sudaryta 1998-03-11 (b.l. 20-21). 1964 m. CK 86 straipsnyje, galiojančio CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismas nesutinka su atsakovų atstovės nuomone, kad ieškovė nuo savo buto įgijimo momento galėjo pasidomėti, kam priklauso ginčijami koridoriukai, kadangi byloje nustatyta pakankamai aplinkybių, patvirtinančių, jog ieškovei nekilo abejonių dėl koridorių priklausomumo visiems namo gyventojams. Ir ieškovė, ir atsakovai A. ir N. G. pripažįsta, kad visi kaimynai naudojosi ginčo koridoriais. Šį faktą patvirtino ir teisme apklausti liudytojai V. M. ir V. L.. Be to, 1998-01-10 ir 1998-05-06 namų valdos techninės apskaitos kortelėse ir pastatų vidaus ploto eksplikacijose, kurias pateikė ieškovė, ginčo koridoriai a-2 ir a-3 priskirti bendro naudojimo patalpoms (civ. byla Nr. 2-33-161/2007, b.l. 10-14, 18). Iš civilinėje byloje Nr. 2-33-161/2007 esančių paaiškinimų, teikimo matyti, kad 2005-09-26 tarp atsakovų A. ir N. G. bei ieškovės vyro Č. Š. kilo konfliktas (Nr. 2-33-161/2007, b.l. 35-42). Anot ieškovės, būtent po šio konflikto atsakovai uždraudė savo kaimynams naudotis koridoriais a-2 ir a-3. Teismas mano, kad nuo šio momento ieškovė galėjo kreiptis į kompetentingas institucijas, imtis kitų aktyvių veiksmų siekiant išaiškinti atsakovų draudimo naudotis ginčo koridoriais pagrįstumą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovė nėra praleidusi bendrojo ieškinio senaties termino (10 metų) apginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį.
Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu <...>. Nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2007-04-11 Ukmergės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-33-161/2007. Ši byla yra prijungta prie nagrinėjamos bylos. Abiejose bylose teisminio nagrinėjimo objektas buvo klausimas dėl bendro naudojimosi ginčo koridoriais. Tai, kad byloje dėl pažeistų teisių gynimo ir žemės sklypo ribų nustatymo bei tik dėl pažeistų teisių gynimo yra ir daugiau reikalavimų, nėra kliūtis identifikuoti abiejose bylose sutampantį teisminio nagrinėjimo objektą. Abiejose bylose ieškovė įrodinėjo, kad šiais koridoriais naudojasi visi namo gyventojai ir jie yra bendro naudojimo. Ši ieškovės pozicija abiejose bylose grindžiama tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Išnagrinėtoje byloje ieškovė ir atsakovai buvo tie patys asmenys kaip ir nagrinėjamoje byloje. Civilinėje byloje Nr. 2-33-161/2007 ieškinį pareiškė ieškovės L. Š., L. A., Vanda M. M. atsakovams A. G. ir N. G.. Irena G. D. išnagrinėtoje byloje turėjo trečiojo asmens teisinį procesinį statusą. Nagrinėjamoje byloje ji dalyvauja kaip atsakovė. Iš ieškovės į trečiojo asmens statusą pasikeitė ir L. A. procesinė padėtis. Tačiau pažymėtina, kad tapataus ieškinio identifikavimui reikšminga ne palyginti dalyvaujančių byloje asmenų procesinį statusą, bet nustatyti, ar sutampa faktinės lyginamų ginčų šalys, t. y. ar analogiškas ginčas vyksta tarp tų pačių byloje dalyvavusių asmenų. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas ieškinio tapatumui konstatuoti reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo ir žemės sklypo ribų nustatymo dalis (bylos Nr. 2-33-161/2007) yra tapati ieškinio daliai dėl pažeistų teisių gynimo, kiek ji susijusi su koridorių a-2 ir a-3 bendru naudojimu. Ieškovės reikalavimas dėl koridorių bendro naudojimo jau buvo teisminio nagrinėjimo dalykas, teismas šį klausimą išsprendė, priimdamas sprendimą, kuris įsiteisėjo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis ir egzistuojant įsiteisėjusiam teismo sprendimui bylos dalis dėl reikalavimo koridorius a-2 ir a-3 pripažinti bendrojo naudojimo patalpomis nutrauktina (Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 4 p.).
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo panaikinti 1996-03-11 pirkimo-pardavimo sutartį dalyje jog „Pardavėjas“ pardavė, o „Pirkėjas“ nupirko „žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais: butas Nr.2, 75,18 kv.m bendro naudingo ploto, kas sudaro 23/100 (dvidešimt trys šimtosios) dalys gyvenamojo namo J A 2/0, turinčio 332,80 kv.m bendro naudingo ploto, nurodant taip: „Pardavėjas“ pardavė, o „Pirkėjas“ nupirko „žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais: butas Nr.2, 71,18 kv.m bendro naudingo ploto, kas sudaro 21/100 (dvidešimt vieną šimtąją) dalį gyvenamojo namo J A 2/0, turinčio 332,80 kv.m bendro naudingo ploto. Minėta sutartimi atsakovė I. G. D. pardavė atsakovui A. G. 0,0828 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais - butu Nr. 2, kuris sudaro 23/100 dalis gyvenamojo namo, rūsiu, ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma, kad buto Nr. 2 bendras naudingas plotas yra 75,18 kv.m. (b.l. 20-21). Sudarant sutartį buvo remiamasi 1992 m. techninės apskaitos duomenimis, pagal kuriuos butui Nr. 2 priklauso šios patalpos: 2-8 (1,07 kv.m. ploto) sandėliukas, 2-1 (6,00 kv.m. ploto) koridorius, 2-2 (17,92 kv.m. ploto) kambarys, 2-3 (17,99 kv.m. ploto) kambarys, 2-4 (17,76 kv.m. ploto) kambarys, 2-5 (7,84 kv.m. ploto) virtuvė, 2-6 (1,40 kv.m. ploto) koridorius, 2-7 (1,20 kv.m. ploto) tualetas, 2-9 (naujas žymėjimas a-2) (2,14 kv.m. ploto) koridorius ir 2-10 (naujas žymėjimas a-3) (1,86 kv.m. ploto) koridorius (b.l. 65-68). Šios patalpos, tame tarpe ir ginčo koridoriai a-2 ir a-3 sudaro 75,18 kv.m. Reikalavimas panaikinti sutarties dalį priklauso nuo reikalavimo pripažinti koridorių a-2 ir koridorių a-3 bendrojo naudojimo patalpomis patenkinimo. Teismui nepripažinus ginčo koridorius bendro naudojimo patalpomis, ir ieškovei nenurodžius jokių papildomų argumentų, kodėl turėtų būti pakeista 1996-03-11 pirkimo-pardavimo sutartis, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sutarties dalies panaikinimo nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškinys šioje dalyje yra atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 98 str. atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 600,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos atsakovams iš ieškovės.
Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 17,97 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, priteistinos iš ieškovės valstybės naudai Lietuvos Respublikos CPK 96 str. pagrindu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., 293 str. teismas
n u s p r e n d ė:
bylą dalyje dėl koridorių a-2 ir a-3 pripažinimo bendrojo naudojimo patalpomis nutraukti, ieškinį dėl reikalavimo dalyje panaikinti 1996-03-11 pirkimo-pardavimo sutartį atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovų A. G., a/k (duomenys neskelbtini) ir N. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini) naudai, bei 100,00 Lt (vieną šimtą litų 00 centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės Irenos G. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovės L. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 17,97 Lt (septyniolika litų 97 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Informuoti ieškovę, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Snieguolė Bielskienė