Administracinė byla Nr. A442-168/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00466-2011-3

                                        Procesinio sprendimo kategorija 9.10 (S)                                                                                                                                                                                

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Vaidučiui Paliukui,

atsakovo atstovei Ingridai Kemežienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo   2011 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimo panaikinimo, dalyvaujant pareiškėjai R. Č. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

              Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (20)-K3-237 patvirtino nurodymus pareiškėjai sumokėti 59 385 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 26 330 Lt GPM delspinigių, 17 816 Lt GPM baudos, 52 966 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 27 567 Lt PVM delspinigių, 15 890 Lt PVM baudos, 6 860 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų, 3 430 Lt VSD įmokų baudos.

              Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 68-250 patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (20)-K3-237.

              Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą,      2011 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. S-21(7-337/2010) nusprendė: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 68-250 dalį dėl nurodymų pareiškėjai už 2004 metus sumokėti 18 318 Lt GPM ir su juo susijusias sumas, 3 899 Lt PVM ir su juo susijusias sumas, 126,13 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 110 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 118 Lt VSD įmokų baudos; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 68-250 dalį dėl nurodymų pareiškėjai sumokėti GPM, PVM ir su šiais mokesčiais susijusias sumas už 2005 – 2008 metus ir atitinkamą pareiškėjos skundo dalį perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo; 3) patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 68-250 dalį dėl nurodymų pareiškėjai už 2005 – 2008 metus sumokėti 3 751,80 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 2 872,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 3 312,15 Lt VSD įmokų baudos.

Atsakovas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2011 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. S-21(7-337/2010) dalį, kuria panaikinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 68-250 dalis dėl nurodymų pareiškėjai už 2004 metus sumokėti 18 318 Lt GPM ir su juo susijusias sumas, 3 899 Lt PVM ir su juo susijusias sumas, 126,13 Lt VSD įmokų pagrindinei pensijos daliai, 110 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 118 Lt VSD įmokų baudos, bei dalį, kuria panaikinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 68-250 dalis dėl nurodymų pareiškėjai sumokėti GPM, PVM ir su šiais mokesčiais susijusias sumas už 2005 – 2008 metus ir atitinkama pareiškėjos skundo dalis perduota centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo; taip pat prašė palikti galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 68-250.

Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu bei remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 1 d. specialisto išvada Nr. 5-2/56 ir Kauno miesto apylinkės prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga, atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir, konstatavusi, jog pareiškėja tikrintu laikotarpiu vykdė nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo individualią veiklą, papildomai jai apskaičiavo atitinkamas mokesčių, įmokų bei susijusias sumas. Atsakovas tokį Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą patvirtino, tačiau Mokestinių ginčų komisija konstatavo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalį. Mokestinių ginčų komisijos nuomone, leidžiama apskaičiuoti mokestį už ilgesnį nei einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų laikotarpį tik tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinis ieškinys dėl žalos valstybei padarymo; šiuo atveju mokesčius ir su jais susijusias sumas už 2004 metus mokesčių administratorius neturėjo teisės apskaičiuoti. Atsakovas nurodė, kad su minėta Mokestinių ginčų komisijos pozicija nesutinka, nes Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies nuostatą siejo tik su civilinio ieškinio padavimu baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatyta pareiškėjos padaryta preliminari žala valstybės biudžetui, o kadangi ikiteisminio tyrimo metu surašyta specialisto išvada nėra dokumentas, kurio pagrindu atsiranda prievolė mokėti mokesčius, todėl specialisto išvada turėjo būti įvertinta Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. mokesčių administratoriui atliekant mokestinį patikrinimą. Tokioje situacijoje Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalis leidžia apskaičiuoti mokesčius už ilgesnį nei einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų laikotarpį.

Pareiškėja su atsakovo skundu nesutiko.

Pareiškėja nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendro mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino taikymo išimtis yra skirta tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu susiklostantiems santykiams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su atsakovo skundu sutiko.

II.

              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu atsakovo skundą patenkino. Teismas panaikino atsakovo ginčijamas Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2011 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. S-21(7-337/2010) dalis ir paliko galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio   3 d. sprendimą Nr. 68-250.

              Teismas nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija konstatavo, jog mokesčių administratorius nepagrįstai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies nuostatas. Mokestinių ginčų komisijos nuomone, šia teisės norma leidžiama apskaičiuoti mokestį už ilgesnį nei einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų laikotarpį tik tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinis ieškinys dėl žalos valstybei padarymo. Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, jog Mokestinių ginčų komisija galimybę apskaičiuoti mokestį už ilgesnį nei einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų laikotarpį nepagrįstai sieja su civilinio ieškinio padavimu baudžiamojoje byloje. Teismas nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu 1 dalyje numatytas terminas galima tik tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies turinys yra aiškus, suprantamas ir nagrinėjamu atveju adekvatus nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Šios teisės normos taikymo praktiką mokesčių administratorius atskleidė per teismų praktiką ir kitus teisės aktus, susijusius su nagrinėjamu klausimu. Mokesčių administratorius teisingai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnio nuostatas. Remdamasis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 1 d. pateikta specialisto išvada Nr. 5-2/56, mokesčių administratorius turėjo pagrindą apskaičiuoti mokesčius pareiškėjai už ilgesnį nei einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų laikotarpį. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 68-250 yra adekvatus rašytinių įrodymų visumai, nurodytiems teisės aktams.

III.

              Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų analizės, nepadarė išvadų dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Teismo pateiktas abstraktaus pobūdžio argumentavimas neatitinka reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui. Toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina byloje ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei proceso šalių pozicijos, nėra teisingumo vykdymas ir gali būti prilyginamas atvejui, kai byla išsprendžiama be motyvų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisingas, priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus su byla susijusias aplinkybes.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

              Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ši mokestinė administracinė byla teisme yra pradėta pagal centrinio mokesčių administratoriaus skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo. Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad centrinis mokesčių administratorius turi teisę apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo tik tuo atveju, kai jis ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Nagrinėjamoje byloje centrinis mokesčių administratorius kelia ginčą dėl Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatų interpretavimo, todėl būtent šis teisės klausimas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Mokestinių ginčų komisija nustatė, kad pareiškėjos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas buvo patikrintas už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.; pareiškėjos mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2010 m. birželio 3 d. Mokestinių ginčų komisija priėjo išvadą, kad, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja 2010 metais pradėto mokestinio patikrinimo metu galėjo būti tikrinama tik už 2005 – 2010 metus, o jos patikrinimas už 2004 metus buvo neteisėtas.

Mokesčių administratorius, perskaičiuodamas mokestį už ilgesnį terminą, negu nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje, vadovavosi šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, kurios numato, kad apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

Mokestinių ginčų komisijos nuomone, nagrinėjamu atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalis netaikytina. Teisėjų kolegija su tokia pozicija sutinka.

Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato mokesčių apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminą, kuris yra taikomas mokesčių administratoriui vykdant mokesčių teisės normomis reglamentuojamas mokesčių administravimo procedūras. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalis yra taikoma tik tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti nusikalstama veika valstybei padarytos žalos dydį. Mokesčių administratorius Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą gali taikyti tik tada, kai jo atliekamų veiksmų tikslas yra apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčius tam, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatytas nusikalstama veika valstybei padarytos žalos dydis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2714/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2764/2011).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir apskaičiavo papildomus mokesčius ir įmokas bei su jais susijusias sumas, t. y. atliko mokesčių administravimo procedūrą, kurios rezultatas nėra skirtas valstybei padarytos žalos nustatymui baudžiamojoje byloje, todėl mokesčių administratorius negalėjo vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalimi ir perskaičiuoti mokesčius bei įmokas už ilgesnį terminą negu tas, kuris numatytas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje.

Taigi Mokestinių ginčų komisija teisingai aiškino ir taikė Mokesčių administravimo įstatymo normas, todėl šioje byloje centrinio mokesčių administratoriaus paduotas skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo negalėjo būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas centrinio mokesčių administratoriaus skundą patenkino nepagrįstai, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo centrinio mokesčių administratoriaus skundas atmetamas. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde buvo išreiškusi prašymą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau priimti tokį procesinį sprendimą nėra jokio pagrindo, nes byla gali būti užbaigta jau šioje proceso stadijoje, priėmus apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Juolab, kad ir pareiškėjos atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė bylos vis tik negrąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ją išspręsti iš esmės atmetant centrinio mokesčių administratoriaus skundą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies           2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Apeliacinį skundą tenkinti. 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti.

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.