Civilinė byla Nr. 2-438-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00240-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.5.20.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, 

dalyvaujant ieškovui V. S., atsakovui V. S. ir jų atstovui advokatui E. L., atsakovei (antstolei) B. Č. ir antstolės padėjėjai A. Ž., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ atstovams advokatui M. E. ir advokato padėjėjai I. J., trečiojo asmens Vytauto Didžiojo kredito unijos atstovėms advokatei E. V. ir teisininkei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovėms antstolei B. Č. ir uždarajai akcinei bendrovei „Juodoji audinė“ dėl varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje – Vytauto Didžiojo kredito unija ir V. S., ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ ieškinį V. S. ir V. S. dėl iškeldinimo iš nekilnojamojo turto, ir

n u s t a t ė :

ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti antstolės B. Č. 2021 m. gegužės 18 d. varžytynių aktą Nr. S-21-129-8837 negaliojančiu ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento), taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į turtą – žemės sklypą, 22 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); apdirbimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); darbų paskirstymo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), bei 6 vietų narvus – 196 vnt.; 6 vietų narvus – 292 vnt. – ieškovui, įpareigojant antstolę grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Juodoji audinė“ sumokėtą 150 246 Eur turto kainą.

Nurodo, kad antstolė B. Č. paskelbė bei nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. sausio 13 d. vykdė ieškovo turto – žemės sklypo, 22 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); apdirbimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); darbų paskirstymo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), bei 6 vietų narvų – 196 vnt.; 6 vietų narvų – 292 vnt., (toliau – Turtas) priverstinį pardavimą iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant išieškoti skolą Vytauto Didžiojo kredito unijai. Turtas varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 150 246 Eur sumą UAB „Juodoji audinė“. Ieškovas yra įsitikinęs, kad antstolės B. Č. vykdomojoje byloje ieškovo Turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, Turtas parduotas už per mažą kainą, nustatytą nuo neteisingos, per mažos Turto rinkos vertės, todėl turto 2021 m. gegužės 18 d. varžytynių aktas Nr. S-21-129-8837 (toliau – Varžytynių aktas) yra neteisėtas, niekinis ir turi būti panaikintas ab initio. 

Iš antstolės B. Č. užsakytos turto vertinimo ekspertizės, kurią 2020 m. birželio 29 d. atliko UAB „Verslavita“, matyti, kad turto, kuris buvo parduotas iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktu nustatyta vertė yra 157 400 Eur. Dėl neaiškių priežasčių į turto vertinimo ekspertizės aktą nebuvo įtraukta dalis turto, kuris buvo parduotas iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini). Į turto vertinimo ekspertizės aktą buvo neįtraukti apdirbimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), darbų paskirstymo punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuotekų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė nepriklausomo turto vertintojo J. P. individualios įmonės (toliau – IĮ) 2021 m. vasario 5 d. turto vertinimo ataskaitą apie realią ieškovo Turto rinkos vertę, kuria nustatyta, kad varžytynėse parduoto Turto rinkos vertė yra 322 400 Eur.

Faktą, kad antstolės ir UAB „Verslavita“ nustatyta Turto rinkos vertė yra neteisinga, pripažino ir pati antstolė priėmusi 2020 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą dėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. skundo tenkinimo, kuriuo antstolė sutiko su ieškovo skundu ir nutarė paskirti pakartotinę turto rinkos vertės ekspertizę. Kadangi antstolė 2020 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu panaikino 2020 m. liepos 27 d. turto arešto aktą Nr. S-20-129- 10683, vadinasi ieškovo Turto rinkos vertė antstolės vykdomosiose bylose apskirtai nebuvo nustatyta. Dėl to privalomai turėjo būti skiriama pakartotinė Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė antstolės vykdomojoje byloje. Kadangi tokia ekspertizė taip ir nebuvo antstolės paskirta bei atlikta, vadinasi antstolė ieškovo Turto pirmąsias varžytynes paskelbė neteisėtai, net nenustačiusi Turto rinkos vertės. Šiuo atveju teisinga ieškovo Turto rinkos verte turi būti laikoma ne antstolės nustatyta ir nebegaliojanti Turto vertė 169 300 Eur, o į bylą pateikta turto vertintojo J. P. IĮ Turto rinkos vertės ataskaita nustatyta Turto rinkos vertė 322 400 Eur. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių antstolės nurodymu į turto vertinimo ekspertizę (žr. UAB „Verslavita" turto vertinimo ataskaitos 3 psl. „Pastaba“) nebuvo įtrauktas varžytynių turtas, kurio rinkos vertė yra net 47 500 Eur. Tikėtina tai galėjo būti nulemta antstolės, kreditoriaus Kredito unijos bei Turto pirkėjo UAB „Juodoji audinė" neteisėto susitarimo perimti pusvelčiui ieškovo Turtą.

Atsakovė antstolė B. Č. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini), vykusiose nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. sausio 13 d., antstolė už 150 246 Eur UAB „Juodoji audinė“ pardavė šį V. S. turtą: 1) žemės sklypą, 22 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) apdirbimo cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) darbų paskirstymo punktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) nuotekų rezervuarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11) audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 12) audinių laikymo stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 13) 6 vietų narvus su laikikliais – 196 vnt.; 14) 6 vietų narvus su nerūdijančio plieno maitinimo juosta – 292 vnt. Visi turto vienetai parduoti varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertinti ekspertų įstaigos UAB „Verslavita“, kuri V. S. turtą apžiūrėjo, įvertino ir 2020 m. kovo 25 d. bei 2020 m. liepos 22 d. parengė du nekilnojamojo turto ekspertizės aktus: Nr. EKN-20-013 ir Nr. EKN-20-035. Ieškovas žinojo ir buvo susipažinęs su abiem vertinimo ataskaitomis.

2019 m. rugsėjo 5 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. S-19-129-12362, kuriuo ieškovo turtui: apdirbimo cechui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); darbų paskirstymo punktui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų rezervuarui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paskirta turto rinkos vertės ekspertizė, ją pavedant atlikti UAB „Verslavita“. 2020 m. kovo 25 d. UAB „Verslavita“ pateikė atliktą nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. EKN-20-013, kuriame nustatyta turto kaina – 17 600 Eur. Su ekspertų nustatyta kaina skolininkas susipažino atvykęs į kontorą ir įteikus jam 2020 m. balandžio 6 d. patikslintą turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo ar eksperto parinkimo, todėl laikytina, kad sutiko su ekspertizės paskyrimu bei konkretaus turto vertintojo parinkimu. Nei 2020 m. kovo 25 d. ekspertizės aktas, nei 2020 m. balandžio 6 d. turto arešto aktas nėra nuginčyti, todėl pagrindo abejoti pateikta ekspertizės išvada nėra.

2020 m. gegužės 15 d. antstolė užsivedė naujas vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. S. įkeisto turto pardavimo, išieškotojos Vytauto Didžiojo kredito unijos naudai. Vykdymo procese 2020 m. birželio 19 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. S-20-129-8914, kuriuo paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė kitam, dar nevertintam, įkeistam, ieškovo turtui: žemės sklypui, 22 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); audinių laikymo stoginei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6 vietų narvams su laikikliais – 196 vnt.; 6 vietų narvams su nerūdijančio plieno maitinimo juosta – 292 vnt. Šio išvardinto turto rinkos vertės ekspertizę 2020 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S- 20-129-8914 taip pat pavesta atlikti UAB „Verslavita“.

2020 m. liepos 22 d. UAB „Verslavita“ pateikė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. EKN-20-035. Šios ekspertizės akto pastabose (36 puslapis, 3 punktas) yra nurodyta, kad kitas, tame pačiame ūkyje esantis turtas, buvo vertintas anksčiau: „Pastato-Apdirbimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato-Darbų paskirstymo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kitų inžinerinių statinių-Nuotekų rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė antstolės patvarkymu buvo nustatyta 2020 m. vasario 5 d. datai, ekspertizės akte Nr. EKN-20-013”. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas net jei ir buvo pamiršęs, ši akte nurodyta pastaba jam turėjo priminti, kad buvo atliktos dvi ekspertizės, tačiau jis ieškinyje klaidingai teigia, kad dalis jo turto nebuvo įvertinti eksperto dėl ko, jo manymu, galimai varžytynėse turtas parduotas už mažesnę kainą nei rinkos vertė.

Remiantis UAB „Verslavita“ pateiktu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. EKN-20-035, 2020 m. liepos 27 d. antstolė surašė turto arešto aktą Nr. S-20-129-10683, kuriuo buvo areštuotas įkeistas ieškovo turtas nurodant vertintojų ekspertizės akte nustatytas vertes. V. S. skundė šį antstolės arešto aktą, teigdamas, kad antstolė turto vertes nustatė pati, o ne ekspertai, ir prašė skirti turto rinkos vertės ekspertizę. Siekiant išvengti bylinėjimosi išlaidų teismuose bei atsižvelgdama ir į išieškotojo interesus, antstolė 2020 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. S-20-129-12393 paskyrė pakartotinę areštuoto V. S. turto rinkos vertės ekspertizę, nustatant jam 5 kalendorinių dienų terminą į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti 1 600 Eur (sumą, kurią nurodė vertintojai). Vėliau gautas dar vienas V. S. skundas dėl pastarojo patvarkymo Nr. S-20-129-12393 ir prašymas pavesti jo turto rinkos vertės ekspertizę atlikti kitai vertinimo bendrovei UAB „CRE pro“, kuri vertinimą sutiko atlikti už 800 Eur plius PVM. Antstolė 2020 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu tenkino ir šį ieškovo skundą, paskyrė V. S. turtui pakartotinę ekspertizę pavedant ją atlikti jo pasirinktai ekspertizės įstaigai UAB „CRE pro“, nustatė skolininkui V. S. 5 darbo dienų terminą sumokėti 800 Eur plius PVM nuo šio patvarkymo įteikimo dienos ir tuo pačiu išaiškino, kad jeigu nebus apmokėta už pakartotinę turto rinkos vertės ekspertizę per antstolės nurodytą terminą, areštuoto turto vertėmis bus laikomos tos turto vertės, kurias nustatė UAB „Verslavita“. Tačiau V. S. šio antstolės patvarkymo neįvykdė, visos pinigų sumos už pakartotinę turto ekspertizę neįnešė, dėl ko antstolė 2020 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. S-20-129-13968 paskelbė V. S. turto pirmąsias varžytynes.

V. S., sužinojęs apie paskelbtas varžytynes, 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – paskelbtų varžytynių sustabdymo, bei dar vieną skundą dėl antstolės veiksmų su prašymu vėl skirti pakartotinę jo turto rinkos vertės ekspertizę. Teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-24909-359/2020 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė antstolės paskelbtų varžytynių vykdymą. 2020 m. spalio 14 d. antstolė vykstančias varžytynes atšaukė ir patvarkymu Nr. S-20-129- 15309 dar kartą tenkino V. S. skundą ir turto rinkos vertės pakartotinę ekspertizę pavedė atlikti V. S. pasiūlytai vertinimo bendrovei UAB „CRE pro“. Po ilgo turto apžiūros derinimo laiko su ieškovu, 2020 m. gruodžio 10 d. UAB „CRE pro“ informavo raštu antstolę, jog sutartu su V. S. laiku apžiūrėti turtą, jis nepasirodė, pareiškė, jog jokių vertintojų neįsileis, jokio turto nerodys, pagrasino teismais, dėl ko turto vertintojas, įvertinęs konfliktinį skolininką, atšaukė savo sutikimą atlikti ekspertizę. Atsižvelgdama į UAB „CRE pro“ pranešimą ir į tai, kad visi V. S. skundai dėl ekspertizės skyrimo buvo antstolės patenkinti, nebuvo jokių kliūčių ekspertizei atlikti ir išimtinai tik dėl paties V. S. veiksmų nebuvo atlikta pakartotinė turto vertės ekspertizė, antstolė 2020 m. gruodžio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-129-1943 vėl paskelbė pirmąsias V. S. turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini).

V. S. turto varžytynės pasibaigė dar 2021 m. sausio 13 d., J. P. vertinimo ataskaita parengta 2021 m. vasario 5 d., tačiau ieškovas dėl nepaaiškinamų priežasčių antstolei ją pateikė tik 2021 m. gegužės 20 d., t. y. jau su ieškiniu teismui. J. P. IĮ vertinimo ataskaitą pateikė jau po to, kai ieškovas sužinojo, kad 2021 m. gegužės 18 d. yra surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-129-8837 ir lėšos, gautos už parduotą turtą, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-21-129-8848 yra ne tik paskirstytos, bet ir pervestos išieškotojai Vytauto Didžiojo kredito unijai. Tokiais savo veiksmais ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis siekdamas ir toliau trukdyti bei vilkinti vykdymo procesą.

Pagrindinis dokumentas, kuriuo ieškovas grindžia savo ieškinį – J. P. IĮ turto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 210003, kuri negali būti laikoma svariu argumentu siekiant ginčyti anksčiau nustatytą ekspertų turto rinkos vertę, nes ši įmonė iš viešai skelbiamos informacijos internete labiausiai specializuojasi automobilių defektavimo klausimais, o ne nekilnojamojo turto vertinimo.

Su turto vertėmis buvo supažindintos abi šalys, t. y. ne tik ieškovas, bet ir išieškotoja Vytauto Didžiojo kredito unija. Prieštaravimų dėl vertintojų paskyrimo ar nustatytų verčių nebuvo gauta. Vytauto Didžiojo kredito unija niekaip negalėjo norėti turtą vertinti ir parduoti kuo pigiau, nei rinkos verte, nes tai visiškai neatitiktų jos teisėtų lūkesčių atgauti visą skolą, kuri iki turto pardavimo varžytynėse su palūkanomis viršijo net 300 000 Eur.

Atsakovė UAB „Juodoji audinė“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad neginčijant UAB „Verslavita“ 2020 m. liepos 22 d. ekspertizės akto Nr. EKN-20-0355 apimties, ieškovo nurodytiems (kaip tariamai neįvertintiems) objektams buvo atlikta atskira nekilnojamojo turto vertės ekspertizė ir jų vertė nustatyta 2020 m. kovo 25 d. UAB „Verslavita“ ekspertizės aktu Nr. EKN-20-013. Ieškovas buvo supažindintas tiek su ekspertizės aktu Nr. EKN-20-013, tiek su ekspertizės aktu Nr. EKN-20-035, tad ieškovui be abejonės buvo žinoma apie visų jam priklausiusių objektų tinkamą įvertinimą dvejomis atskiromis turto vertės ekspertizėmis.

Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad antstolė netinkamai nustatė perleidžiamo turto kainą. Ginčijant varžytynių aktą svarbu ne tik formalus turto kainos vertinimas, bet sisteminė turto vertinimo procedūrų analizė. Ieškovas, ginčydamas varžytynių aktą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi įrodyti ne tik, kad turto vertė galimai yra didesnė / mažesnė nei nustatyta antstolės patvarkymu, bet ir tai, kad antstolė netinkamai vykdė turto vertinimo procedūras. Byloje esantys dokumentai nesudaro pagrindo abejoti jokiais antstolės atliktais turto realizavimo procesiniais veiksmais.

Nustatinėdama ginčo turto vertę, antstolė turto vertės ekspertizę paskyrė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka. Siekiant nustatyti realią ir rinkos sąlygas atitinkančią turto kainą, turto vertės nustatymas buvo pavestas atitinkamos srities specialistams – turto vertinimo ekspertams. Vykdomojoje byloje antstolės paskirtai ekspertei UAB „Verslavita“ atlikus areštuoto turto (visų objektų) ekspertizę ir nustačius šio turto vertę, šio turto verte turi būti laikoma būtent šio eksperto nustatyta turto vertė, kuri yra nurodyta šio eksperto pateiktame ekspertizės akte. Jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti šios ekspertės kvalifikacija ar pateiktomis išvadomis, byloje nėra.

Antstolė sudarė visas sąlygas tinkamam ieškovo teisių (tame tarpe ir dėl turto vertės nustatymo) įgyvendinimui, tačiau ieškovas šiomis teisėmis nesinaudojo. Ieškovas nei antstolei, nei šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog nustatydamas turto vertę ekspertas pažeidė turto vertinimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas. Ieškovui nelaikius varžytynių paskelbimo (su pradinėmis kainomis) neteisėtu, nepagrįstas ir tokių varžytynių rezultato ginčijimas. Su ieškiniu pateikta J. P. IĮ vertinimo ataskaita parengta tik 2021 m. vasario 5 d., t. y. jau pasibaigus varžytynėms ir paskelbus varžytynių laimėtoją (ir ji nėra retrospektyvinė). Jokie kiti turto vertės tariamą netinkamumą pagrindžiantys įrodymai vykdymo veiksmų atlikimo metu teikiami nebuvo. Nepaisant to, kad pats ieškovas (kaip skolininkas) tinkamai nesinaudojo jam proceso suteiktomis teisėmis (nes objektyviai nebuvo pagrindų ginčyti tinkamai ir pagrįstai nustatytą turto vertinimą), antstolė ėmėsi visų įmanomų priemonių tinkamai ieškovo teisų apsaugai.

Realią turto rinkos vertę apibrėžia ne tik turto vertės ekspertizės (vertinimo ataskaitos), bet ir realus varžytynių dalyvių aktyvumas keliant varžytynių kainą. Pradinė viso parduodamo turto kaina varžytynėse buvo 122 240 Eur, o atsakovė varžytynes laimėjo pasiūliusi didžiausią kainą – 150 246 Eur. Varžytynėse dalyvavo ir keldami kainą varžėsi trys pirkėjai. Tai, kad varžytynėse dalyvaujant keliems atskiriems dalyviams, turtas buvo parduotas už 150 246 Eur, patvirtina, jog didesnė turto kaina nebūtų priimtina pirkėjams pagal šiai dienai egzistuojančias realias rinkos sąlygas. Taigi, ši suma ir yra laikytina realia rinkos verte, t. y. verte, už kurią realiai realizuotinas ginčo turtas.

Trečiasis asmuo Vytauto Didžiojo kredito unija atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad viso turto vertė buvo nustatyta dviejose turto vertintojos UAB „Verslavita“ atliktose turto vertės ekspertizėse, t. y. ieškovo nurodytame ekspertizės akte Nr. EKN-20-035 ir turto vertintojos UAB „Verslavita" surašytame ekspertizės akte Nr. EKN-20-013, kuriame ir buvo 2020 m. vasario 5 d. datai įvertinti apdirbimo cechas, darbų paskirstymo punktas bei nuotekų rezervuaras.

Antstolė vykdymo procese V. S. areštuoto turto vertei nustatyti skyrė ekspertizę ir turtą įkainojo vadovaudamasi UAB „Verslavita“ ekspertizės aktuose Nr. EKN-20-035 ir Nr. EKN-20-013 nurodytomis turto vertėmis. Taigi, areštuoto turto rinkos kaina buvo nustatyta nepažeidžiant CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad varžytynėse turtas buvo parduotas nenustačius turto rinkos vertės, nes turtas buvo pardavinėjamas pagal UAB „Verslavita“ nustatytas turto rinkos vertes.

Ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos atlikti pakartotinę turto ekspertizę. Tuo tikslu daugiau nei 5 mėnesius nebuvo atliekami jokie turto realizavimo veiksmai, nes buvo laukiama iš ieškovo turto įvertinimo. Tokio įvertinimo nebuvo gauta, ieškovas taip pat antstolei nei turto arešto metu, nei vėliau nebuvo atlikęs ir pateikęs jokių kitų nekilnojamojo turto vertinimų. Ieškovas net ir antstolei 2020 m. gruodžio 14 d. paskelbus turto varžytynes, šio patvarkymo neskundė. Taigi, ieškovas skolininkui suteiktomis teisėmis nepasinaudojo. Be to, nesant jokių duomenų, leidžiančių abejoti turto rinkos verte ir ekspertizės aktų neteisingumu, nėra pagrindo pripažinti ieškovo argumentus pagrįstais. 

Ieškovo užsakyta J. P. IĮ turto vertinimo ataskaita pateikta tik nagrinėjant ieškovo 2021 m. gegužės 25 d. ieškinį teisme, kai varžytynės jau pasibaigė, varžytynių laimėtoja UAB „Juodoji audinė“ 2021 m. gegužės 18 d. į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėjo visą sumą už įsigytą turtą ir ginčijamu 2021 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-21-129-8837 pagrindu tapo teisėtu savininku. Todėl pasibaigus varžytynėms ir pasibaigus apskritai visam teisėtai atliktam ir jau užbaigtam turto realizavimo procesui, ieškovo nesavalaikiai veiksmai kvestionuojant iš varžytynių parduoto turto vertę, nesuderinami nei su vykdymo proceso operatyvumo principu, nei su tinkamu ir sąžiningu skolininkui suteiktų teisių ir pareigų naudojimuisi, nei su išieškotojos Vytauto Didžiojo kredito unijos bei teisėtos savininkės UAB „Juodoji audinė“ interesais ir teisėtų lūkesčių principu.

Varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo net keli dalyviai, ir pasiekus 150 246 Eur sumą, dalyvių varžytynės baigėsi. Tai reiškia, kad realią turto vertę iš esmės „diktuoja“ varžytynių dalyviai, ir didesnė nei 150 246 Eur kaina potencialiems pirkėjams jau buvo per aukšta. Taigi, turtas buvo parduotas didesne suma nei pradinė pardavimo kaina, t. y. turtas buvo parduotas už kiek įmanoma didesnę kainą.

UAB „Juodoji audinė“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) ne vėliau kaip per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš UAB „Juodoji audinė“ priklausančio turto – žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apdirbimo cecho (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), darbų paskirstymo punkto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų rezervuaro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 196 vnt. 6 vietų narvų audinėms su laikikliais, 292 vnt. 6 vietų narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta – iškeldinti atsakovus V. S. ir V. S. bei visus minėtame turte esančius kilnojamuosius daiktus bei gyvūnus; 2) įpareigoti V. S. ir V. S. per teismo nurodytą terminą nurodyti teismui visus asmenis (ir jų kontaktinius duomenis), kuriems nuosavybės, valdymo ir / ar naudojimo teise priklausančių daiktų ir (ar) gyvūnų yra atsakovei priklausančiame turte – žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apdirbimo ceche (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), darbų paskirstymo punkte (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų rezervuare (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), audinių laikymo stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 196 vnt. 6 vietų narvų audinėms su laikikliais, 292 vnt. 6 vietų narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad UAB „Juodoji audinė“ įvykdžius CPK 716 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą sumokėti varžytynių kainą, 2021 m. gegužės 18 d. UAB „Juodoji audinė“ buvo išduotas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-129-8837, taigi nuo nurodyto momento ieškovė tapo vienintele turto savininke. Nuosavybės teisė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registre nei 2021 m. gegužės 18 d., nei bet kuriuo metu iki pat šios dienos nėra įregistruotos jokios galiojančios turto nuomos, panaudos ar kitokios sutartys, kurių pagrindu turtas būtų teisėtai atsakovo V. S. perleistas kitiems asmenims.

2021 m. gegužės 20 d. pranešimu UAB „Juodoji audinė“ įpareigojo V. S. ir V. S. ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 31 d. atlaisvinti ginčo turtą nuo savo ir (ar) trečiųjų asmenų turto ir nutraukti bet kokią V. S. ir V. S. ir (ar) trečiųjų asmenų vykdomą veiklą UAB „Juodoji audinė“ priklausančiame turte.

V. S. turte apskritai neturi teisės vykdyti kailinių žvėrelių (audinių) auginimo (laikymo) veiklos, nes pastarasis nėra registruotas valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų sąraše. Vienintelis ūkio subjektas, kurio veiklos vieta įregistruota ginčo turto adresu, yra V. S. tėvas atsakovas V. S.. UAB „Juodoji audinė“ nėra žinoma, kuriam tiksliai iš tarpusavyje susijusių atsakovų priklauso konkretūs ginčo turte esantys daiktai ir gyvūnai (kailiniai žvėreliai).

Nepaisant UAB „Juodoji audinė“ reikalavimo, nei vienas iš atsakovų iš UAB „Juodoji audinė“ nuosavybės teise priklausančio turto neišsikėlė, turte vykdomos veiklos nenutraukė. Nors UAB „Juodoji audinė“ teisė naudotis ginčo turtu teismo šiai dienai nėra apribota, tačiau atsakovai deda visas pastangas užkirsti kelią ieškovei įgyvendinti šią teisę, t. y. atsakovai apskritai neįleidžia ieškovės į ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai apie pareigą atlaisvinti ginčo turtą buvo informuoti dar 2021 m. gegužės 20 d. ir turėjo pakankamai laiko išsikelti iš užimamo turto, ieškovė prašo teismo skirti ne ilgesnį kaip 2 savaičių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovų išsikėlimui iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto. Toks terminas laikytinas visiškai pakankamu ir atitinkančiu ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

V. S. ir V. S. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovų iškeldinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik po to, kai išnagrinėtas V. S. ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo. Tenkinus V. S. ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, varžytynių aktas būtų panaikintas, atitinkamai UAB „Juodoji audinė“ netektų nuosavybės teisės į turtą, iš kurio išsikeldinti prašo atsakovų. Atsakovai pagrįstai atsisako išsikelti iš turto, kadangi, jų įsitikinimu, UAB „Juodoji audinė“ nuosavybės teisė į turtą antstolės surašytu varžytynių aktu buvo perleista neteisėtai.

Ieškovo V. S. ieškinys atmestinas, atsakovės (dabar) restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad užtikrinant 2013 m. spalio 21 d. Paskolos sutarties Nr. 13-00155 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Paskolos sutartis) įvykdymą 2013 m. lapkričio 8 d. Sutartine hipoteka (maksimalioji hipoteka) (toliau – Hipoteka) skolininkai V. S. ir V. S. (toliau – ieškovas) kreditoriui Kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) Kaišiadorių kredito unijai (toliau –  Kredito unija) įkeitė 22 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įkeičiamo daikto vertė 88 000 Lt nustatyta 2013 m. spalio 21 d. šalių susitarimu (t. 3, b. l. 115–118). Pagal Hipotekos Specialiųjų sąlygų 3.1 punktą, šia sutartimi sukurta hipoteka apima visus esamus ir būsimus įkeičiamo daikto antraeilius daiktus, taip pat įkeičiamo daikto pagerinimus, įskaitant kai dėl tokių pagerinimų padidėja įkeičiamo daikto plotas ir / ar jo kiti matmenys. Be to, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.171 straipsnio 3 dalį, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, hipotekos objektu laikomas pagrindinis daiktas ir visi esami ar būsimi antraeiliai daiktai, išskyrus daikto pajamas. Antraeiliai daiktai laikomi įkeistais hipoteka, nors jie ir nenurodyti hipotekos sandoryje. Užtikrindami įsipareigojimų, kylančių iš tos pačios Paskolos sutarties įvykdymą, 2017 m. birželio 21 d. Sutartiniu įkeitimu (maksimalus įkeitimas, jungtinis įkeitimas) skolininkai V. S. ir V. S. Kredito unijai įkeitė 196 vnt. narvų audinėms, esantiems adresu: (duomenys neskelbtini), įkeičiamo daikto vertė 29 303,65 Lt nustatyta šalių susitarimu; biologinio turto kompleksą, kurį sudaro visos motininėje bandoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančios audinės, neįskaitant esamo ir būsimo prieaugio, tačiau ne mažiau kaip 1 000 vnt. audinių, įkeičiamo objekto vertė 120 000 Eur nustatyta šalių susitarimu (t. 3, b. l. 147–150).

Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusia 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2SP-14505-840/2021, CPK 179 straipsnio 3 dalis, 279 straipsnio 4 dalis) yra konstatavęs, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat Turto arešto aktų registro išrašo nustatyta, jog antstolės B. Č. kontoroje (toliau – Antstolė) vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš V. S.: vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojai UAB „Juris LT“, trečios eilės kreditorė; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui D. Č., trečios eilės kreditorius; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojai MB „M&L Baltija“, trečios eilės kreditorė; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojai G. V. įmonei „Šoklys“; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui D. S., pirmos eilės kreditorius; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojui S. S., pirmos eilės kreditorius; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojai A. S., pirmos eilės kreditorė; vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojai Vytauto Didžiojo kredito unijai, hipotekos kreditorė; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojai UAB „Dezinfa“, trečios eilės kreditorė; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojai UAB „Sitola“, trečios eilės kreditorė. 

VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazės 2020 m. liepos 14 d. išrašas rodo, kad savininkui V. S. priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini): 22,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-apdirbimo cechas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-darbų paskirstymo punktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-nuotekų rezervuaras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad hipoteka žemės sklypui įregistruota 2013 m. lapkričio 11 d., hipotekos įrašas kitiems inžineriniams statiniams – audinių laikymo stoginėms – galioja nuo 2016 m. lapkričio 29 d. (t. 1, b. l. 71–83).

Pagal Antstolės 2019 m. rugsėjo 5 d. patvarkymą Nr. S-19-129-12362 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatymo skyrimo (t. 2, b. l. 21), kuris asmeniškai ieškovui buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 13 d. (t. 2, b. l. 12), UAB „Verslavita“ atliko ieškovo nekilnojamojo turto vertinimą ir pateikė Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. EKN-20-013 (toliau – Ekspertizės aktas Nr. -013 (prijungtas priedas prie bylos medžiagos)), pagal kurį buvo įvertinti ant ieškovui priklausančio 22 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo esantys statiniai: pastatas-apdirbimo cechas 1I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-darbų paskirstymo punktas 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai-nuotekų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė vertės nustatymo dieną (2020 m. vasario 5 d.), paskaičiuota lyginamuoju metodu yra 17 600 Eur. Pagal turto vertintojos nustatytą kainą, Antstolė 2020 m. balandžio 6 d. surašė Turto arešto aktą (patikslintą) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad trijų areštuotų daiktų: apdirbimo cecho, darbų paskirstymo punkto ir nuotekų rezervuaro vertė yra 17 600 Eur (t. 2, b. l. 23–24), kurį Antstolės padėjėja išsiuntė ieškovui (t. 2, b. l. 25). Antstolės paaiškinimu ir patikrinus Liteko duomenis, nustatyta, kad nei Ekspertizės akto Nr. -013, nei 2020 m. balandžio 6 d. Turto arešto akto (patikslinto) ieškovas neskundė ir jie nėra nuginčyti.

Antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal notaro vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymus), taip pat priėmė patvarkymą dėl ekspertizės rinkos vertei nustatyti skyrimo. Pagal Antstolės 2020 m. birželio 19 d. patvarkymą Nr. S-20-129-8914 (t. 2, b. l. 26–27) dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatymo skyrimo, kurio kopiją el. paštu išsiuntė ieškovui (t. 2, b. l. 28), UAB „Verslavita“ atliko 9 vnt. nekilnojamojo ir kilnojamojo ieškovo turto vertinimą ir pateikė Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. EKN-20-035 (toliau – Ekspertizės aktas Nr. -035 (prijungtas priedas prie bylos medžiagos)), pagal kurį 22 ha ploto žemės sklypas, kiti inžineriniai statiniai-audinių laikymo stoginės, pažymėtos plane 4I1ž, 5I1ž, 6I1ž, 7I1ž, 8I1ž, 9I1ž, 10I1ž, 11I1ž, 6 vietų narvai su nerūdijančio plieno maitinimo juosta 292 vnt., 6 vietų narvai su laikikliais 196 vnt., šėrimo mašina TWINCA FARMER 1 vnt. ir ratinis krautuvas CBL ZL916 rinkos vertės nustatymo dieną – 2020 m. birželio 29 d. įvertintas bendra rinkos vertė 169 300 Eur. Ekspertizės akto Nr. -035 pastaboje pažymėta, kad užsakovo pageidavimu tame pačiame žemės sklype esantis pastatas-apdirbimo cechas 1I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-darbų paskirstymo punktas 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai-nuotekų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiame ekspertizės akte nevertinami. Remiantis Ekspertizės aktu Nr. -035, Antstolė 2020 m. liepos 27 d. surašė Turto arešto aktą Nr. S-20-129-10683 (t. 2, b. l. 29–31), kuriuo buvo areštuotas įkeistas ieškovo turtas, nurodant turto vertintojos Ekspertizės akte Nr. -035 nustatytas vertes ir viso areštuoto turto vertę 169 300 Eur. Kaip nurodė Antstolė savo į bylą teiktuose dokumentuose ir paaiškino teismo posėdžių metu, V. S. skundė šį Turto arešto aktą (t. 2, b. l. 79–83). Siekiant išvengti bylinėjimosi teismuose bei atsižvelgdama ir į išieškotojo interesus, Antstolė 2020 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. S-20-129-12393 dėl skundo tenkinimo ir pakartotinės turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės skyrimo, paskyrė pakartotinę areštuoto ieškovo turto rinkos vertės ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertizės įstaigai UAB „Turto vertė“, nustatant skolininkui (t. y. ieškovui) 5 kalendorinių dienų terminą į Antstolės depozitinę sąskaitą pervesti 1 600 Eur sumą (t. 2, b. l. 33–34). Vėliau buvo gautas ieškovo skundas dėl Antstolės 2020 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymo ir prašymas pavesti ekspertizę atlikti UAB „CRE pro“, Antstolė 2020 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. S-20-129-12733 dėl skundo tenkinimo, paskyrė ieškovo turtui pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „CRE pro“, nustatė skolininkui (t. y. ieškovui) 5 kalendorinių dienų terminą į Antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti 800 Eur plius PVM sumą, taip pat pakartotinai ieškovui išaiškino, kad jeigu nebus apmokėta už pakartotinę turto rinkos vertės ekspertizę per Antstolės nustatytą terminą, areštuoto turto vertėmis bus laikomos tos turto vertės, kurias nustatė UAB „Verslavita“. Ieškovui nesumokėjus visos pinigų sumos už pakartotinę turto vertės ekspertizę ir per Antstolės iki 2020 m. rugsėjo 21 d. pratęstą terminą, Antstolė 2020 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu Nr. S-20-129-13968 dėl varžytynių paskelbimo paskelbė V. S. turto pirmąsias varžytynes (t. 2, b. l. 36–38). Šis Antstolės patvarkymas ieškovo buvo apskųstas, o paskelbtos varžytynės Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2SP-24909-359/2020, Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis) taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė pareiškėjui (t. y. ieškovui) priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apdirbimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), darbų paskirstymo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 vietų narvų su laikikliais – 196 vnt., 6 vietų narvų – 292 vnt. su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, ratinio krautuvo CBL ZL916, šėrimo mašinos TWINCA FARMER, pardavimo iš varžytynių, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), procedūras, iki bus išnagrinėtas pareiškėjo V. S. 2020 m. spalio 8 d. skundas dėl antstolio veiksmų ir priimtas galutinis sprendimas. Ši nutartis nebuvo skundžiama. Antstolė dar kartą tenkino ieškovo skundą ir 2020 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-129-15309 dėl skundo tenkinimo ir pakartotinės turto rinkos vertės nustatyto ekspertizės skyrimo atšaukė V. S. turto pirmąsias varžytynes, paskyrė ieškovo areštuoto ir įkeisto turto rinkos vertės pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti ieškovo pasiūlytai UAB „CRE pro“ (t. 2, b. l. 39–40). Kaip pažymėta patvarkyme, ieškovas jau buvo sumokėjęs 800 Eur į Antstolės depozitinę sąskaitą už pakartotinę turto rinkos vertės ekspertizę. UAB „CRE pro“ 2020 m. gruodžio 10 d. pranešimu informavo Antstolę, kad turto apžiūra neįvyko, sutartu laiku apžiūrėti turtą ieškovas nepasirodė, telefonu pareiškė, kad jokio turto vertintojo neįsileis ir jokio turto neparodys, todėl įvertinęs visą situaciją, konfliktinį skolininką, turto vertintojas atšaukė savo sutikimą atlikti skolininko turto vertės nustatymo ekspertizę ir ekspertizės esant tokiomis sąlygomis neatlikinės (t. 2, b. l. 90). Atsižvelgdama į šį pranešimą, Antstolė 2020 m. gruodžio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-129-1943 dėl varžytynių paskelbimo vėl paskelbė ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apdirbimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), darbų paskirstymo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 vietų narvų su laikikliais – 196 vnt., 6 vietų narvų – 292 vnt., pirmąsias turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 91–96), kurios pasibaigė 2020 m. sausio 13 d.

Varžytynių procesas buvo sustabdytas 2021 m. sausio 20 d. antstolės patvarkymu Nr. S-21-129-1446, kadangi 2020 m. gruodžio 16 d. ieškovas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams teikė pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto jam iškėlimo (civilinė byla Nr. 2FB-2842-359/2021, Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Joje ieškovas 2021 m. sausio 11 d. pateikė paaiškinimus dėl trūkumų taisymo, nurodydamas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą bei kartu su šiais paaiškinimais pateikė Ekspertizės aktą Nr. -035. Minėtoje byloje Antstolė pateikė prašymą leisti jai pabaigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, t. y. varžytynių laimėtojui sumokėjus visą sumą už nupirktą turtą surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, paskirstyti už nupirktą turtą varžytynėse gautas lėšas ir pervesti įkeisto turto kreditoriui, o varžytynių laimėtojui nesumokėjus pinigų už nupirktą turtą, leisti siūlyti išieškotojams paimti turtą po neįvykusių varžytynių, tačiau teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi tokio Antstolės prašymo netenkino. Prašymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi, kuri vėliau palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-917-259/2021, paliktas nenagrinėtas.

Antstolė 2021 m. gegužės 14 d. surašė patvarkymą Nr. S-21-129-8641 atnaujinti turto realizavimo ir išieškojimo veiksmus, ir nustatė laimėtojai UAB „Juodoji audinė“ terminą sumokėti pinigines lėšas už nupirktą turtą iki 2021 m. gegužės 19 d. 2021 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-129-8837 liudija, kad 2021 m. sausio 13 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini)) skolininkui (t. y ieškovui) priklausęs kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas (14 pozicijų) buvo parduotas naujam turto savininkui UAB „Juodoji audinė“ už 150 246 Eur kainą (t. 1, b. l. 22–26).

Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi (t. 2, b. l. 97–101, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2SP-14105-840/2021, Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis) netenkino V. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės B. Č. veiksmų, t. y. pareiškėjas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstolei B. Č. surašyti, pasirašyti, išduoti turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apdirbimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), darbų paskirstymo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 vietų narvų su laikikliais – 196 vnt., 6 vietų narvų – 292 vnt., su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, ratinio krautuvo CBL ZL916, šėrimo mašinos TWINCA FARMER, pardavimo iš varžytynių aktą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs V. S. atskirąjį skundą, 2021 m. liepos 8 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė, konstatavęs, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1202-480/2021, iškeltoje pagal V. S. ieškinį, kuriuo ginčijamas 2021 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas, 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui jau taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, draudžiantį perleisti ginčo turtą (t. y. šioje nagrinėjamoje byloje) ir klausimo išsprendimas byloje dalyvaujantiems asmenims nesukeltų teisinių pasekmių.

Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi (t. 2, b. l. 102–106, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2SP-14505-840/2021, Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis) dar kartą netenkino V. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės B. Č. veiksmų. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad Vytauto Didžiojo kredito unijai turint galiojančią reikalavimo teisę į pareiškėją, užtikrintą įkeitimu, paskesnis turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, areštas baudžiamojoje byloje nestabdo išieškojimo iš areštuoto turto antstolės B. Č. vykdomose vykdomosiose bylose.

Ieškovo ieškinys grindžiamas argumentais, kad: 1) ieškovo turtas iš pirmųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas tik už 150 246 Eur didelių abejonių keliančią, neteisingą turto vertinimo kainą; 2) į ekspertizės aktą antstolės pageidavimu nebuvo įtraukta dalis turto, kuris buvo parduotas iš varžytynių (apdirbimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), darbų paskirstymo punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuotekų rezervuaras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina ir galimai neteisėtai yra susitarusi su išieškotoju jo turtą parduoti pusvelčiui. Savo argumentams pagrįsti ieškovas kartu su ieškiniu pateikia nepriklausomo turto vertintojo J. P. IĮ parengtą 2021 m. vasario 5 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 210003 (t. 1, b. l. 124–188). Pagal vertintojo J. P. ataskaitą, ieškovui priklausantis žemės sklypas su statiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 29 d. įvertintas 226 000 Eur likvidacine verte, 322 400 Eur rinkos verte.

CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje Vykdymo procesas nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytinių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas tokių atvejų yra turto pardavimas ar perdavimas išieškotojui už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Taip pat reikalinga atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimus, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą. Todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

 Patvirtinančiais minėtą išimtinio atvejo taisyklę gali būti laikomi ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas bei varžytinių akto (ar, atitinkamai, turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).

Pažymėtina, kad būtent toks teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

Teismo vertinimu, ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, iš esmės kvestionuoja turto vertintojų Ekspertizės aktu Nr. -013 ir Ekspertizės aktu Nr. -035 nustatytas ginčo turto rinkos kainas ir siekia dar kartą iš naujo revizuoti vykdymo procesą. Šiuo atveju varžytynės buvo vykdomos pagal turto vertintojų UAB „Verslavita“ nustatytas turto rinkos kainas, vadovaujantis CPK 681, 717 ir 722 straipsniais.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama teisinga konkuruojančių interesų pusiausvyra: EŽT Teismo jurisprudencijoje pripažįstama ne tik tai, kad skolininkui turi būti sudaryta galimybė parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę, taip garantuojant skolininko teisių apsaugą (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 10 d. sprendimą, priimtą byloje Kanala v. Slovakia, bylos Nr. 57239/00), bet ir tai, kad sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme ir todėl pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe (EŽTT 2002 m. gegužės 10 d. sprendimas, priimtas byloje Burdov v. Russia, bylos Nr. 59498/00; 2003 m. kovo 6 d. sprendimas, priimtas byloje Jasiūnienė v. Lithuania, bylos Nr. 41510/98).

Priverstinis turto realizavimo procesas turėtų būti organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020,19 punktas).

Nagrinėjamu atveju ne tik skolininkas (t. y. ieškovas), bet ir išieškotojas (t. y. Kredito unija) suinteresuoti, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotojas turi ir kitą interesą – galimą operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas, be kita ko, tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams.

Pažymėtina, kad vykdymo procese antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolės teikti paaiškinimai teismo posėdžiuose ir vykdomosiose bylose rengti dokumentai liudija, kad atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus iš ieškovo turto, su turto vertėmis buvo supažindintos abi šalys, t. y. ieškovas (skolininkas) ir Kredito unija (išieškotojas). Prieštaravimų dėl vertintojų paskyrimo, nustatytų turto verčių iš išieškotojo nebuvo gauta. Teismo vertinimu, Kredito unija niekaip negalėjo norėti turtą vertinti ir parduoti kuo pigiau, nei rinkos verte, nes tai visiškai neatitiktų jos teisėtų lūkesčių atgauti visą skolą, kuri, pasak Antstolės, iki turto pardavimo varžytynėse su palūkanomis jau viršijo 300 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo aiškinimas, kad Antstolė, galimai susitarusi su išieškotoju, nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad ieškovo turtas varžytynėse nebūtų parduotas pusvelčiui (už per mažą kainą), yra deklaratyvaus pobūdžio, ir todėl atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Būtent ieškovo veiksmai vykdymo proceso metu rodo, kad jis visomis įmanomomis priemonėmis siekė trukdyti turto pardavimui iš varžytynių, nes net Antstolei tenkinant jo skundus, jis nerealizavo savo prašymų, o toliau siekė kliudyti vykdymo procesui ir tokie jo veiksmai vertinami kaip nesąžiningi.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, jog turtas parduotas už per mažą kainą.

Pirmiausia, teismas kaip nepagrįstus vertina ieškovo argumentus, kad varžytynėse buvo parduota dalis turto, kurio vertė nebuvo visai nustatyta. Kaip jau minėta, varžytynėse parduoto turto vertė buvo nustatyta dviejose turto vertintojo UAB „Verslavita“ atliktose turto vertės ekspertizėse, t. y. Ekspertizės aktu Nr. -035, kurį nurodo ieškovas, ir Ekspertizės aktu Nr. -013, kuriame ir buvo 2020 m. vasario 5 d. datai įvertinti apdirbimo cechas, darbų paskirstymo punktas bei nuotekų rezervuaras, t. y. tas turtas, kurio vertė, kaip teigia ieškovas, nebuvo visai nustatyta. Ekspertizės akto Nr. -035 Išvados dėl ekspertizės objekto pastaboje turto vertintoja pažymėjo, kad pastato-apdirbimo cecho, pastato-darbų paskirstymo punkto, kitų inžinerinių statinių-nuotekų rezervuaro rinkos vertė antstolės patvarkymu buvo nustatyta 2020 m. vasario 5 d. datai, Ekspertizės akte Nr. -013. 2021 m. sausio 11 d. teiktuose paaiškinimuose byloje dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo pats ieškovas pripažino, kad visas jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra bendru adresu: (duomenys neskelbtini), sudaro vientisą objektą, o Antstolės atliekant priverstinį išieškojimą atliktas turto vertės nustatymas, jo manymu, yra tinkamas. Vadinasi, ieškovas, kurio pareiga vykdymo procese būti aktyviu ir domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnis), negalėjo nežinoti ir žinojo, kad visi turto vienetai parduoti varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvertinti dviem Ekspertizės aktais. Šią išvadą lemia ne vien Ekspertizės akto Nr. -035 turinys, bet ir Antstolės vykdymo procese parengti dokumentai ir dokumentų siuntimo, įteikimo pranešimai ieškovui.

Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jau minėta, Antstolė prieš areštuodama ieškovo turtą, priėmė du patvarkymus (2019 m. rugsėjo 5 d. patvarkymą Nr. S-19-129-12362 ir 2020 m. birželio 19 d. patvarkymą Nr. S-20-129-8914) dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo ir visas varžytynėse parduotas ieškovo turtas buvo įvertintas turto vertintojų Ekspertizės aktu Nr. -013 ir Ekspertizės aktu Nr. -035. 2020 m. balandžio 6 d. turto arešto aktu (patikslintu) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal turto vertintojų nustatytas turto vertes, Antstolė areštavo ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą: apdirbimo cechą, darbų paskirstymo punktą ir nuotekų rezervuarą, viso šio išvardyto areštuoto turto vertė – 17 600 Eur. 2020 m. liepos 27 d. Turto arešto aktu, pagal turto vertintojų nustatytas turto vertes, Antstolė areštavo ieškovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: ratinį krautuvą CBL ZL916, šėrimo mašimą TWINCA FARMER, 6 vietų narvus su laikikliais – 196 vienetus, 6 vietų narvus su nerūdijančio plieno maitinimo juosta – 292 vienetus, aštuonias audinių laikymo stogines (nekilnojamojo turto tipas – kiti inžineriniai statiniai) ir 22 ha žemės sklypą, viso šio išvardyto areštuoto turto vertė – 169 300 Eur. Tenkinant ieškovo skundus ir Antstolei net du kartus paskyrus pakartotinę ekspertizę, tačiau vienu atveju ieškovui neapmokėjus šios ekspertizės išlaidų, o kitu atveju turto vertintojui atšaukus savo sutikimą atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę dėl paties ieškovo veiksmų, areštuoto turto verte laikoma šio turto vertė, kurią nustatė UAB „Verslavita“ turto vertintojai. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju vykdymo procese areštuoto turto vertė nustatyta nepažeidžiant CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011), jog sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir nekilnojamojo turto registre. Jei būsimi žemės priklausiniai hipotekos sutartyje nėra aiškiai identifikuoti, jų kvalifikavimą hipotekos objektu lemia skolininko valia jų registravimo metu Nekilnojamojo turto registre šiuos įvardyti kaip žemės priklausinius. Tokiu būdu skolininko (savininko) valia atitinkami objektai įgyja žemės sklypo priklausinių teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, kai parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą neaptariamas žemės sklype esančio statinio likimas, tai nuosavybės teisės į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Dėl to nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste vien faktas, kad kai ieškovas netikslino sutartine hipoteka įkeičiamo daikto (Hipotekos Specialiųjų sąlygų 3.1 punktas, CK 4.171 straipsnio 3 dalis), Nekilnojamojo turto registro duomenų apie nekilnojamuosius daiktus, o Antstolė areštavo ir iš varžytynių pardavė ieškovo nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, teismo ekspertas įvertino ir du neįregistruotus statinius, nesudaro pagrindo konstatuoti nei Antstolės veiksmų neteisėtumą, pardavus hipoteka neįkeistus nekilnojamuosius daiktus, nei Antstolės parduoto iš varžytynių turto kainos neteisėtumą.

Antstolė, įkainodama turtą, pirmiausia vadovavosi UAB „Verslavita“ nustatytomis turto rinkos vertėmis. CPK rinkos vertę atitinkančios turto pardavimo kainos samprata nėra nurodyta. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Į bylą pateiktų UAB „Verslavita“ atlikto turto vertinimo Ekspertizės akte Nr. -035 ir Ekspertizės akte Nr. -013 esanti informacija bei turto vertintojos G. G. parodymai 2022 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje liudija, kad turto vertintojai atliko išsamų ir objektyvų Antstolės patvarkymuose nurodyto ieškovo turto vertinimą, parengė motyvuotas ir metodologiškai pagrįstas išvadas, atkreipdami dėmesį į tai, kad prasidėjus Covid-19 pandemijai, audinių auginimo verslas susidūrė su naujomis veiklos problemomis, kas taip pat neigiamai įtakojo specifinei veiklai pritaikyto turto vertę. Todėl yra pagrindas išvadai, kad UAB „Verslavita“ ekspertų nustatyta turto vertė vykdymo procese yra teisinga. Be to, civilinėje byloje dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo 2021 m. sausio 11 d. teikdamas raštu paaiškinimus dėl trūkumų taisymo ir turėdamas pareigą atskleisti savo turimo turto realią vertę, pats ieškovas pripažino, kad, jo manymu, kad Antstolei atliekant priverstinio vykdymo veiksmus atliktas turto vertinimas yra tinkamas. Ieškovas nei vykdymo proceso stadijoje, nei nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie bet tikėtinai leistų abejoti UAB „Verslavita“ išvadų dėl turto vertės teisėtumu. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad rinka nėra pastovi, tad, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, turto paklausa bei kainos rinkoje nuolat kinta. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

2020 m. gruodžio 14 d. patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo, kuris, kaip ir visi paskesni dokumentai 2019 m. rugsėjo 13 d. įteikus pranešimą apie įkeitimą asmeniškai ieškovui buvo išsiųstas el. paštu, varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) parduodamo turto pradinę kainą nustatė 122 240 Eur (CPK 613, 706, 707 ir 718 straipsniai; pastaba: ratinis krautuvas CBL buvo parduodamas varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini), šėrimo mašima TWINCA FARMER – varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje duomenų apie tai, kad iki ginčo varžytynių ieškovas būtų ėmęsis veiksmų, jo teigimu, didesnei turto vertei nustatyti ir įrodyti ar pasiūlyti savo pirkėją, nėra. Minėtas 2020 m. gruodžio 14 d. patvarkymas apskųstas nebuvo ir nėra nuginčytas. Be to, objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Kaip jau minėta, ieškovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas buvo parduotas, taip pat buvo paskelbtas laimėtojas, už parduodamą turtą pasiūlius didžiausią kainą – 150 246 Eur sumą RUAB „Juodoji audinė“. Teismas pažymi, kad vadovaujantis UAB „Verslavita“ nustatytomis turto rinkos kainomis ir CPK 981 straipsnio 4 dalyje bei 718 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, 2021 m. gruodžio 14 d. patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo parduodamo turto kainą – 122 240 Eur – antstolė nustatė klaidingai. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad šis patvarkymas nebuvo / nėra nuginčytas ir nei ieškovas, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys šiuo aspektu jokių argumentų byloje nepateikė, o įvykusiose varžytynėse pasiūlyta laimėtojo kaina yra didesnė už tą, kurią turėjo nurodyti antstolė patvarkyme dėl varžytynių paskelbimo, toks klaidingas kainos apskaičiavimas, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad toks kainos apskaičiavimas įtakojo varžytynių kainas ir turtas varžytynėse parduotas už per mažą kainą.

Jau minėta, savo reikalavimams pagrįsti ieškovas pateikė nepriklausomo turto vertintojo J. P. IĮ parengtą 2021 m. vasario 5 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 210003, pagal kurią ieškovui priklausantis žemės sklypas su statiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 29 d. įvertintas 226 000 Eur likvidacine verte, 322 400 Eur rinkos verte. Tačiau po to, kai RUAB „Juodoji audinė“ 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Audito tarnyba) įvertinti savo ribose J. P. ataskaitos atitikimą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio nuostatoms ir atsakovei į bylą pateikus Audito tarnybos išvadą, kad J. P. ataskaita neatitinka prieš tai minėto įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 71.5 papunkčio reikalavimų (t. 1, b. l. 36–39), vėliau byloje J. P. ataskaita nesivadovavo ir pats ieškovas. Teismas Audito tarnybos išvadą, pateiktą 2021 m. lapkričio mėn. patikrinimo akte Nr. G17-, vertina kaip oficialų rašytinį įrodymą CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, ir sprendžia, kad jos išvados teikia pagrindą J. P. ataskaitą laikyti nepagrįsta, nepateikiant jos detalesnės analizės.

Šalims ginčijant varžytynėse parduoto turto vertę, teismas byloje 2021 m. spalio 19 d. nutartimi paskyrė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę ir pavedė ją atlikti teismo ekspertui M. K. (t. 5, b. l. 67–71). Pagal teismo eksperto M. K. Teismo ekspertizės akto Nr. NT 21-11-15 išvadą (t. 5, b. l. 95–157), turtinio komplekso, kurį sudaro apdirbimo cechas, darbų paskirstymo punktas, nuotekų rezervuaras, žemės sklypas, aštuonios audinių laikymo stoginės, sandėlis, artezinis gręžinys, audinių laikymo stoginėse esantys 196 vnt. 6 vietų narvai audinėms su laikikliais ir 292 vnt. 6 vietų narvai su nerūdijančio plieno maitinimo juosta, rinkos vertė 2020 m. vasario 5 d. yra lygi 255 000 Eur.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2007; kt.).

Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).

Nagrinėjamu atveju teismo eksperto nustatyta turto rinkos vertė (255 000 Eur) yra 41 procentu didesnė, nei varžytynėse parduoto turto kaina (150 246 Eur). Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (dėl to teismas dar pasisakys) toks kainų skirtumas, sekant kasacinio teismo praktika, neteikia pagrindo išvadai, kad Antstolė iš pirmųjų varžytynių ieškovo turtą pardavė už per mažą kainą. Pirmiausia, teismo ekspertas įvertino du turto objektus – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir artezinį gręžinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių ieškovas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistravęs. Šių statinių Antstolei jų į patvarkymą neįtraukus, UAB „Verslavita“ nevertino ir Antstolė jų varžytynėse nepardavė. Nors pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą, neaptarus žemės sklype esančio statinio likimo, nuosavybės teisė į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė RUAB „Juodoji audinė“ byloje laikosi nuoseklios pozicijos, kad sandėlis ir artezinis gręžinys priklauso ieškovui, jų atsakovė varžytynėse neįgijo ir į juos nepretenduoja. Be to, žemės sklype esantis neįteisintas statinys, vertintinas tik kaip medžiagos, sunaudotos jam pastatyti, bet ne pastatas. 

Teismas, analizuodamas ir vertindamas atsakovės RUAB „Juodoji audinė“ nurodytus teismo ekspertizės akto trūkumus, pažymi, kad vienas jų – neužtikrintas atsakovės – turto savininkės – dalyvavimas vertinant turtą, kuomet teismo ekspertas vertinamą turtą apžiūrėjo 2022 m. kovo 10 d. dalyvaujant tik ieškovui, negali būti laikomas esminiu akto trūkumu, o atsakovė šią pažeistą teisę galėjo iš dalies realizuoti užduodama klausimus 2020 m. teismo posėdyje dalyvavusiam teismo ekspertui M. K.. Taip pat dėl aukščiau paminėtos kasacinio teismo praktikos nelaikytina akto trūkumu ir teismo eksperto atliktas dviejų neįregistruotų statinių įvertinimas. Tačiau teismo eksperto nepalyginamų objektų vertinimas, kaip, pavyzdžiui, kuomet  aplinkui vyraujančiuose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose su neasfaltuotu privažiavimu esantis nenaudojamas apdirbimo cechas buvo lyginamas su kaimuose esančiais gamybos, pramonės ar garažų, prekybos paskirties objektais, neabejotina, kad tai darė įtakos turto rinkos vertės nustatymui. Kita vertus, teismo ekspertui kaip vientisą kompleksą įvertinant apdirbimo cechą, darbų paskirstymo punktą ir nuotekų rezervuarą, į jį dar įtraukiant sandėlį bei artezinį gręžinį, galimai lėmė turto, kaip vientiso komplekso, didesnę turto rinkos vertę, nei nustatė UAB „Verslavita“. Teismo ekspertui buvo pavesta atlikti retrospektyvinį turto vertinimą, tačiau, nei teismo ekspertizės akte nėra duomenų, nei teismo posėdyje ekspertas negalėjo paaiškinti, kokiu retrospektyviniu šaltiniu jis vadovavosi nustatydamas narvų vertę ir kodėl jo nustatyta nudėvėtų narvų vertė (90–100 Eur) yra didesnė nei skelbime siūlomų parduoti naujų narvų kaina (80 Eur). Nors teismo ekspertas iš dalies teisus aiškindamas, kad ekspertas turi teisę pasirinkti norimą kriterijų, tačiau nagrinėjamu atveju jo pasirinktas 10 metų lyginamasis laikotarpis, kuomet vertinamas turtas buvo sukurtas tik 2016 m., taip pat galimai lėmė skirtingas išvadas dėl turto rinkos vertės. Teismas, remdamasis vieša informacija, pastebi, kad aljansas „Eurogroup for Animals“ siekia kailinių žvėrelių fermų draudimo Europos Sąjungoje; Lietuva prisijungė prie šalių, siekiančių uždrausti kailinių žvėrelių fermas visoje Europos Sąjungoje; praėjusių metų lapkričio mėnesį draudimas auginti ir žudyti gyvūnus vien dėl jų kailio Lietuvoje buvo pateiktas Seimui, tačiau šių, o taip pat ir kitų (kaip. Pavyzdžiui, Covid-19) aplinkybių reikšmė turto rinkos vertei teismo eksperto liko nepastebėta. Pažymėtina ir tai, kad teismo ekspertas, atsakydamas į klausimą dėl priverstinio pardavimo įtakos turto vertei, nurodė, kad VĮ Registrų centro atliktos ekspertų apklausos duomenimis, priverstinio pradavimo koeficiento vidurkis gamybos, pramonės, sandėliavimo, garažų ir kitos paskirties objektams, kurie yra senos statybos (iki 2000 m.) nedidžiuosiuose miestuose yra 0,62; ekspertu paskaičiavimu vertinamam objektui įtaka dėl priverstinio pardavimo būtų 0,32 m, t. y. 32 procentai. Teismas pastebi, net ir nepaisant aukščiau aptartų akto trūkumų, tokiu atveju iš naujo pardavinėjant turtą iš varžytynių pagal teismo eksperto nustatytą turto rinkos vertę, taikant priverstinio pardavimo koeficientą, o taip pat CPK 718 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, iš naujo pardavinėjant turtą iš varžytynių pagal teismo eksperto nustatytą turto rinkos vertę, jo vertė artima, net mažesnė (t. y. 138 700 Eur) ((255 000 x (100 - 32) : 100) x 50 : 100 = 138 700), nei kaina, už kurią buvo parduotas turtas varžytynėse. Visa tai taip pat įrodo, jog realiai varžytynėse parduoto turto rinkos kaina nebuvo per žema (CPK 185 straipsnis).

Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo V. S. ieškinio reikalavimo dėl 2021 m. gegužės 18 d. varžytynių akto Nr. S-21-129-8837 pripažinimo negaliojančiu ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento). Atmetus šį reikalavimą, nėra teisinio pagrindo svarstyti restitucijos klausimo. Todėl V. S. reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Atsakovė „Juodoji audinė“ pareikštu ieškiniu prašo ne vėliau kaip per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš jai priklausančio turto, įsigyto varžytynėse, iškeldinti V. S. ir V. S. bei visus minėtame turte esančius kilnojamuosius daiktus bei gyvūnus. 

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Juodoji audinė“ įvykdžius CPK 716 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą sumokėti varžytynių kainą, 2021 m. gegužės 18 d. UAB „Juodoji audinė“ buvo išduotas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-21-129-8837 (t. 2, b. l. 46–48). Vadinasi, nuo nurodyto momento ieškovė tapo vienintele ginčo turto savininke. Nuosavybės teisė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2019 m. balandžio 24 d. Panaudos sutarties pagrindu 22 ha ploto žemės sklypas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. balandžio 24 d. buvo suteiktas panaudai V. S. (t. 4, b. l. 97–101). Byloje nėra įrodymų, kad šiai dienai būtų įregistruotos galiojančios turto nuomos, panaudos ar kitokios sutartys, kurių pagrindu turtas būtų teisėtai V. S. perleistas kitiems asmenims (CPK 12, 178 straipsniai).

2021 m. gegužės 20 d. pranešimu UAB „Juodoji audinė“ įpareigojo V. S. ir V. S. ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 31 d. atlaisvinti ginčo turtą nuo savo ir (ar) trečiųjų asmenų turto ir nutraukti bet kokią V. S. ir V. S. ir (ar) trečiųjų asmenų vykdomą veiklą UAB „Juodoji audinė“ priklausančiame turte (t. 2, b. l. 68).

Byloje nustatyta, kad nepaisant RUAB „Juodoji audinė“ reikalavimo, nei V. S., nei V. S. iš RUAB „Juodoji audinė“ nuosavybės teise priklausančio turto neišsikėlė. 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdyje V. S. paaiškino, kad jau 2021 m. vasarą jam reiškė pretenzijas dėl išsikeldinimo, tačiau ir šiuo metu jis gyvena vagonėlyje, kuris stovi parduotame sklype. Taip pat nurodė, kad laikytas audines pardavė. Antstolio R. B. 2021 m. birželio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad antstoliui, dalyvaujant RUAB „Juodoji audinė“ atstovams, 2021 m. birželio 10 d. apie 11.50 val. į sklypą atvykęs V. S. atsisakė atrakinti spyną ir įleisti juos į fermos teritoriją, nurodęs, kad fermą galima nufotografuoti iš už išorinės tvoros pusės, RUAB „Juodoji audinė“ atstovei reikalaujant, jis sutiko įleisti apžiūrėti, einant pro atskirą įėjimą kitame sklypo gale, atskirai nuo kitų stoginių esančią ilgiausią audinių laikymo stoginę, kurioje nėra nei vienos audinės (t. 4, b. l. 107–108). 2021 m. birželio 1 d., jau pasibaigus RUAB „Juodoji audinė“ nustatytam išsikėlimo terminui, bendrovės atstovams atvykus įrengti vaizdo stebėjimo kameras, siekiant užtikrinti įgyto turto saugumą nuo pašalinių asmenų patekimo į jį, V. S. jų į fermos teritoriją neįleido (t. 4, b. l. 108–109). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2021 m. birželio 8 d. raštas rodo, kad minėtos tarnybos inspektoriai 2021 m. birželio 3 d. atliko V. S. ūkyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), dėl žvėrelių laikymo sąlygų, žvėrelių gaišenų utilizavimo, pašaro įsigijimo (t. 4, b. l. 110). Nors V. S. ir jo atstovas byloje laikosi pozicijos, kad V. S. negali būti iškeldintas iš RUAB „Juodoji audinė“ turto, nes pats yra išsikėlęs, tačiau byloje esantys įrodymai paneigia tokį aiškinimą. Tiek teismo ekspertizės aktas, tiek ir eksperto paaiškinimai teisme rodo, kad vertinamą turtą 2022 m. kovo 10 d. ekspertui aprodė būtent V. S., bet ne turto savininkė RUAB „Juodoji audinė“. Jau minėta, teismo ekspertas ekspertizės akte konstatavo, kad vertinamame sklype yra neįregistruotas turtas – sandėlis bei artezinis gręžinys, kurie, jų neįregistravus, vertinami kaip statybinė medžiaga, panaudota jų pastatymui. Tarp šalių nėra ginčo, kad sklype stovi gyvenamas vagonėlis. Be to, paties V. S. paaiškinimu, sklype dar yra jam priklausantis angaras (palapinė).

Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kt. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, jame esantys statiniai) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad egzistuoja abi aukščiau aptartos sąlygos. RUAB „Juodoji audinė“ įvykdžius CPK 716 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą sumokėti varžytynių kainą, 2021 m. gegužės 18 d. jai buvo išduotas turto pardavimo iš varžytynių aktas, taigi, nuo nurodyto momento RUAB „Juodoji audinė“ tapo vienintele ginčo turto savininke. Teismas atmeta ieškovo V. S. ieškinį dėl 2021 m. gegužės 18 d. varžytynių akto Nr. S-21-129-8837 pripažinimo negaliojančiu ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento), restitucijos taikymo. Kaip matyti iš faktinių byloje nustatytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, teismo vertinimu, RUAB „Juodoji audinė“ įrodė ir jos teisių pažeidimą naudotis varžytynėse įsigytu turtu, nes bendrovė negali netrukdomai patekti į jai priklausantį turtą ir nevaržoma naudotis įsigytu turtu pagal paskirtį. V. S., V. S. byloje neįrodė, kad jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, RUAB „Juodoji audinė“ nurodytas 2 savaičių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo yra pakankamas V. S., V. S., su jiems priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, įskaitant bet neapsiribojant gyvenamuoju vagonėliu, sandėliu, arteziniu gręžiniu, angaru (palapine), išsikėlimui, atsižvelgiant į tai, jog apie pareigą atlaisvinti ginčo turtą jie buvo informuoti dar 2021 m. gegužės 20 d. Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad RUAB „Juodoji audinė“ įrodė abi jos pareikšto ieškinio sąlygas, todėl jos ieškinys laikomas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 12, 178 ir 185 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovo V. S. ieškinį atmetus ir patenkinus RUAB „Juodoji audinė“ patekinus visiškai, RUAB „Juodoji audinė“ bei trečiasis asmuo Vytauto Didžiojo kredito unija, kurios pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi teisę į jų patirtų išlaidų atlyginimą.

RUAB „Juodoji audinė“ byloje žyminio mokesčio sumokėjo iš viso 227 Eur, kurį sudaro 75 Eur už ieškinį, 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (uždrausti atsakovams ir (ar) atsakovų leidimu kitiems asmenims naudoti bei valdyti ieškovei priklausantį turtą) ir 38 Eur už atskirąjį skundą dėl 2021 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 38 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą) ir 38 Eur už atskirąjį skundą dėl 2021 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmestas šis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Tenkinus RUAB „Juodoji audinė“ ieškinį ir atmetus V. S. ieškinį, bei įvertinus tai, kad V. S. pats reiškė reikalavimus ir jam buvo reiškiami reikalavimai, RUAB „Juodoji audinė“ priteistina iš atsakovų V. S. ir V. S. 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma, t. y. iš V. S. – 25 Eur, o iš V. S. – 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nutarties dalį, kuria netenkinta prašymo dalis dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – šią prašymo dalį tenkino, RUAB „Juodoji audinė“ už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atskirąjį skundą 76 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovų V. S. ir V. S., t. y. iš V. S. – 25,33 Eur, iš V. S. – 50,67 Eur. Iš viso RUAB „Juodoji audinė“ iš atsakovų priteistina 151 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma, t. y. iš V. S. – 50,33 Eur, iš V. S. – 100,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (uždrausti atsakovams ir (ar) atsakovų leidimu kitiems asmenims naudoti bei valdyti ieškovei priklausantį turtą) 2021 m. birželio 17 d. nutartimi buvo atmestas, atskirasis skundas dėl šios nutarties taip pat atmestas, sumokėta 76 Eur žyminio mokesčio suma RUAB „Juodoji audinė“ iš atsakovų nepriteistina (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 2, 5, 7 dalys, 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad RUAB „Juodoji audinė“ iš viso byloje patyrė 12 022,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2022 m. birželio 7 d. Nr. DOK-15191). RUAB „Juodoji audinė“ atstovas teisinių paslaugų teikimo ataskaitose nurodo, kad advokato teisinės pagalbos išlaidas sudaro: 1 553,64 Eur už ieškinio parengimą, 1 205,16 Eur už atskirojo skundo dėl 2021 m. birželio 17 d. nutarties parengimą,  692,12 Eur už prašymo dėl nuostolių užtikrinimo parengimą, 484 Eur už prašymo dėl bylų sujungimo parengimą, 1 074,48 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 880,88 Eur už atskirojo skundo dėl 2021 m. birželio 15 d. nutarties parengimą, 290,40 Eur už prašymo dėl ekspertų apklausos parengimą, 580,80 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl papildomų apsaugos priemonių parengimą, 721,16 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 968 Eur už paklausimo dėl turto vertinimo parengimą, 367,84 Eur už prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą, 1 224,52 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, 958,32 Eur atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, 372,67 Eur už teisines konsultacijas bylos procesinės eigos klausimais, 648,56 Eur už procesinių dokumentų analizę. 

Įvertinus RUAB „Juodoji audinė“ advokato parengtus dokumentus, teismas sprendžia, kad 4 351,16 Eur išlaidos už advokato parengtus procesinius dokumentus neviršija Rekomendacijose (8.2, 8.15, 8.16 punktai) nustatytų maksimalių dydžių. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 punkto nuostatomis, maksimali rekomenduotina už atskirojo skundo parengimą suma numatyta 606,96 Eur, 8.16 punkto nuostatomis – už prašymo dėl nuostolių užtikrinimo bei už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą suma numatyta po 606,96 Eur, 8.18 punkto nuostatomis – už kiekvieną paklausimą numatyta 16,79 Eur, tokiu būdu yra pagrindas mažinti RUAB „Juodoji audinė“ prašomą priteisti sumą už prašymo dėl nuostolių užtikrinimo parengimą nuo 692,12 Eur iki 606,96 Eur, už atskirojo skundo dėl 2021 m. birželio 15 d. nutarties parengimą nuo 880,88 Eur iki 606,96 Eur, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą nuo 721,16 Eur iki 606,96 Eur, už paklausimo dėl turto vertinimo parengimą nuo 968 Eur iki 16,79 Eur.

Nagrinėjant bylą įvyko 7 posėdžiai, kurių bendra trukmė siekia 10 val. (Rekomendacijų 10 punktas), vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punkto nuostatomis, maksimali suma už vieno advokato atstovavimą teismo posėdžių metu sudaro 1 517,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog RUAB „Juodoji audinė“ prašoma už atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose priteisti 958,32 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Teisinių paslaugų suvestinėje nurodoma, kad išlaidos už teisinių konsultacijų teikimą, susipažinimą su bylos dokumentais ir jų analizę, pasiruošimą teismo posėdžiams sudaro 2 245,75 Eur. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Todėl ir šiuo atveju kitos RUAB „Juodoji audinė“ patirtos išlaidos atskirai neatlyginamos, jas kompensuoja už procesinių dokumentų parengimą priteisiamos sumos. Taip pat RUAB „Juodoji audinė“ nepriteistina 1 205,16 Eur suma už atskirojo skundo dėl 2021 m. birželio 17 d. nutarties parengimą, nes šis skundas buvo atmestas, todėl RUAB „Juodoji audinė“ neturi teisės į šių išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš viso RUAB „Juodoji audinė“ priteistina 7 147,15 Eur (4 351,16 + 1 837,67 + 958,32)  advokato teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovų V. S. ir V. S., t. y. iš V. S. – 2 382,38 Eur, iš V. S. – 4 764,77 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo Vytauto Didžiojo kredito unija iš viso byloje patyrė 4 603,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (2021 m. rugsėjo 9 d. Nr. DOK-20424, 2022 m. birželio 9 d. Nr. DOK-15489). Trečiojo asmens atstovė teisinių paslaugų teikimo ataskaitose nurodo, kad advokato teisinės pagalbos išlaidas sudaro: 1 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 61,04 Eur už prašymo dėl hipotekos sutarties prijungimo ir rašytinių paaiškinimų parengimą, 420 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą, 698,64 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose, 1 443 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 279,01 Eur už konsultacijų klientui teikimą, 202,23 Eur už ekspertizės akto analizę, kliento konsultaciją ir aptarimą.

Įvertinus trečiojo asmens advokatės parengtus dokumentus, teismas sprendžia, kad 1 981,04 Eur išlaidos už advokato parengtus procesinius dokumentus neviršija Rekomendacijose (8.2, 8.16 punktai) nustatytų maksimalių dydžių. Trečiojo asmens prašoma už atstovavimą teismo posėdžiuose priteisti 1 443 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.19 punktas). Teisinių paslaugų suvestinėje nurodoma, kad išlaidos už teisinių konsultacijų teikimą, susipažinimą su bylos dokumentais ir jų analizę, pasiruošimą teismo posėdžiams sudaro 1 179,88 Eur, tačiau atsižvelgiant į anksčiau paminėtą Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, šios trečiojo asmens patirtos išlaidos atskirai neatlyginamos, jas kompensuoja už procesinių dokumentų parengimą priteisiamos sumos.

Iš viso trečiajam asmeniui Vytauto Didžiojo kredito unija priteistina 3 424,04 Eur (1 981,04 + 1 443) advokato teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovo V. S. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Valstybė patyrė 16,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus RUAB „Juodoji audinė“ ieškinį ir atmetus V. S. ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš V. S. ir V. S., t. y. iš V. S. – 5,60 Eur, iš V. S. – 11,19 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo V. S. ieškinį atmesti, atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ ieškinį tenkinti visiškai.

Ne vėliau kaip per 2 (dvi) savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“, juridinio asmens kodas 300088277, priklausančio turto – žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apdirbimo cecho, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), darbų paskirstymo punkto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), audinių laikymo stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 196 vnt. 6 vietų narvų audinėms su laikikliais, 292 vnt. 6 vietų narvų su nerūdijančio plieno maitinimo juosta – iškeldinti atsakovus V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su jiems priklausančiais visais minėtame turte esančiais kilnojamaisiais daiktais, įskaitant, bet neapsiribojant gyvenamuoju vagonėliu, sandėliu, arteziniu gręžiniu, angaru (palapine).

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Juodoji audinė“, juridinio asmens kodas 300088277, iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 865,44 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 44 ct) Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Juodoji audinė“, juridinio asmens kodas 300088277, iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 432,71 (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt du eurus 71 ct) Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti trečiajam asmeniui Vytauto Didžiojo kredito unijai, juridinio asmens kodas 112046049, iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 424,04 (tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 4 ct) Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,19 (vienuolika eurų 19 ct) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,60 (penkis eurus 60 ct) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                                                Albina Rimdeikaitė