Administracinė byla Nr. I1-4146-320/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00311-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 13 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas T. S. (toliau– ir pareiškėjas, ir T. S.) skundu kreipėsi į teismą, prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 1000 Eur turtinės žalos ir 15000 Eur neturtinės žalos, patirtos nuo 2020 m. vasario 6 d. dėl nepagrįstai paskirtų nuobaudų - perkėlimo 30 parų į kamerų tipo patalpas, bei perkėlimo iš atviros kolonijos tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus, atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė (b. l. 1-4), kad 2020 m. vasario 5 d. padarė vidaus tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pažeidimas buvo svarstytas 2020 m. vasario 6 d. Drausmės komisijos posėdyje. Komisija pasiūlė Pravieniškių PN-AK direktoriui skirti drausminę nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. nutarimu Nr.69-67 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo paskirta drausminė nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Be to, 2020 m. vasario 6 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. 2-234 buvo perkeltas iš atviros kolonijos tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus, priskyrus paprastai grupei. Dėl to, kad drausminę nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų- atliko iš karto, ir ją atliekant neturėjo nei rašiklio, nei popieriaus, nei voko, nuobaudas apskundė tik 2020 m. kovo 30 d., tai yra atlikęs paskirtą drausminę nuobaudą. 2020 m. liepos 27 d. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau- ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymu Nr. N-18, 2020 m. vasario 6 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. 2-234 paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų - sušvelninta, paskiriant papeikimą. Perkeliant iš atviros kolonijos tęsti bausmės atlikimo į pataisos namų parastos grupės sąlygomis, buvo pažeistas socialinės reabilitacijos principas ir sugriautas visas per ilgus metus atliktas įdirbis, siekiant integracijos į visuomenę. Skiriant nuobaudą už padarytą vieną vidaus tvarkos pažeidimą, neatsižvelgta į ankstesnius skirtus skatinimus bei teigiamą elgesio įvertinimą. Socialinė reabilitacija, kuri buvo vykdoma būnant atvirojoje kolonijoje (darbas komandoje, mokslas, bendravimas su artimais), buvo nutraukta, nepagrįstai perkėlus į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Skiriant nuobaudą - perkėlimą 30 parų į kamerų tipo patalpas, buvo viršyti įgaliojimai. Nurodė, kad dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, nes negalėjo dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje “Nematekas” ir gauti atlyginimą, bei patyrė neturtinę žalą.
Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 25-30) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjo perkėlimas iš atvirosios kolonijos į pataisos namus buvo pagrįstas ir nepažeidė teisės aktų. Pareiškėjas atlikdamas drausminę nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų, turėjo teisę įsigyti ir turėti vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, todėl nebuvo pažeista jo teisė į gynybą ir galimybė laiku apskųsti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. nutarimą Nr.69-67 bei 2020 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 2-234. Pareiškėjas, savo veiksmais pažeidęs BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą, neteko teisės atlikti bausmę atvirojoje kolonijoje, ko pasėkoje pareiškėjas nebegali toliau dirbti įmonėje, su kuria Pravieniškių PN-AK yra sudarę bendradarbiavimo sutartį. Taip pat teisės aktų nuostatos neįpareigoja Pravieniškių PN-AK leisti nuteistiesiems toliau dirbti, jeigu nuteistieji darbo metu pažeidžia režimo reikalavimus, todėl akivaizdu, kad po pareiškėjo darbo vietoje padaryto pažeidimo Pravieniškių PN-AK toliau tęsti darbo įmonėje neleis. Taigi pareiškėjas nebūtų galėjęs toliau tęsti darbo įmonėje ir gauti atlyginimo, nepriklausomai nuo to kokio tipo nuobauda jam būtų buvusi paskirta (perkėlimas į kamerų tipo patalpas ar papeikimas), todėl pareiškėjas negalėjo dėl to patirti turtinės žalos. Vien tai, kad pareiškėjui skirta nuobauda buvo sušvelninta, pareiškėjo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią turtinę ir neturtinę žalą, kurią patyrė nuo 2020 m. vasario 6 d. dėl perkėlimo iš atviros kolonijos tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus, ir nepagrįstai paskirtos ir atliktos nuobaudos - perkėlimo 30 parų į kamerų tipo patalpas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš to, kad jį perkėlus iš atviros kolonijos tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus, jis neteko pajamų, kurias gaudavo iš darbovietės, be to buvo pažeistas socialinės reabilitacijos principas ir sugriautas visas per ilgus metus atliktas įdirbis, siekiant integracijos į visuomenę. BVK 69 straipsnyje numatytos sąlygos, kuomet laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji gali būti tolesniam bausmės atlikimui perkelti į atvirą koloniją.
BVK 91 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad BVK 69 straipsnyje nustatyta tvarka į atvirą koloniją perkelti nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų atviros kolonijos administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, atviros kolonijos direktoriaus įsakymu grąžinami iš atviros kolonijos į pataisos namus.
BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemone.
Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties byloje Nr. T-37-380/2018 matyti, kad pareiškėjas perkeltas į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 5 d. pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK atvirosios kolonijos sąlygomis, darbo vietoje buvo rastas neblaivus, nustatytas 0,70 promilių girtumas (b. l. 5), tai yra pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pareiškėjas padaryto nusižengimo neginčijo ir dėl jo gailėjosi. Dėl šio pažeidimo Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 nutarimu Nr.69-67 pareiškėjui už BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą buvo paskirta nuobauda- perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų (b.l.5). Taip pat šį pažeidimą įvertinus kaip keliantį pavojų visuomenės saugumui, Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 2-234 (b. l. 6) T. S. buvo perkeltas iš atviros kolonijos tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus ir priskirtas paprastai grupei. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. nutarimą Nr.69-67 ir 2020 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 2-234 pareiškėjas išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimo departamento direktorius 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 2S-2989 (b. l. 14-15) pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 2-234 atmetė kaip nepagrįstą, 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. N-18 (b.l.13) pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. nutarimo Nr.69-67 tenkino iš dalies - sušvelnino paskirtą nuobaudą- perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų ir skyrė nuobaudą - papeikimą.
Vertindamas pareiškėjo argumentus, siejamus su Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymo Nr.2-234 priėmimu, teismas pažymi, kad BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aptarta apskundimo tvarka nepasinaudojo, 2020 m. rugpjūčio 19 d. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus sprendimo Nr. 2S-2989 nenuginčijo, todėl teismas neturi pagrindo Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. 2S-2989 bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 2-234 vertinti kaip neteisėtų ar nepagrįstų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-514 patvirtinto Nuteistųjų asmenų įdarbinimo organizavimo tipinės tvarkos aprašo 14 punkte numatyta, kad nuteistieji, turintys teisę išvykti be sargybos arba be palydos, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje ir pataisos įstaigose ar kardomojo kalinimo vietos specialiuosiuose padaliniuose (pusiaukelės namuose), gali dirbti kitose įmonėse su kuriomis pataisos įstaiga sudaro bendradarbiavimo sutartį. Įvertinus anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, tai, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 2-234 ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus raštas Nr. 2S-2989 teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl laikytini teisėtais ir pagrįstais, darytina išvada, kad pareiškėją grąžinus atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namų sąlygomis, jam neturint teisės išvykti be sargybos arba be palydos, pareiškėjas automatiškai neteko teisės dirbti savo darbovietėje, todėl galimą turtinę žalą pareiškėjas patyrė ne dėl teisėtų Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų jį grąžinus atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namų sąlygomis, o dėl savo įvykdyto pažeidimo.
Pareiškėjo argumentai dėl socialinės reabilitacijos ir pasirengimo integracijai į visuomenę nutraukimo atmestini kaip nepagrįsti. BVK 136 straipsnis nustato, jog pataisos įstaigų administracija organizuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai, priemonės, vykdymo sąlygos bei tvarka yra įtvirtinti BVK trečiajame skirsnyje. Todėl akivaizdu, jog pareiškėją grąžinus atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namų sąlygomis, jo socialinė reabilitacija ir pasirengimas integracijai į visuomenę nenutrūks ir bus toliau vykdomi.
Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad valstybės valdžios institucija (Pravieniškių PN-AK) nagrinėjamoje situacijoje, susijusioje su jo perkėlimu iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, veikė teisėtai, kas neatitinka CK 6.271 straipsnio 1 dalies sąlygų valstybės civilinės atsakomybei atsirasti, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. vasario 6 d. nutarimu Nr.69-67 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nepagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, kuri buvo sušvelninta, skiriant papeikimą.
Minėta, kad Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. N-18 (b. l. 13) pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. nutarimo Nr.69-67 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo patenkintas iš dalies, panaikinant nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų, ir skiriant nuobaudą - papeikimą. Pareiškėjas paskirtą nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų- yra atlikęs.
Nagrinėjamoje byloje dalyje nekvestionuojamas Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. N-18 pagrįstumas, jis teismine tvarka nebuvo nuginčytas todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjui buvo nepagrįstai paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, kuri buvo įvykdyta. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės atstovės argumentas, kad nuobauda pareiškėjui tik buvo sušvelninta. Kaip pagrįstai konstatuota Kalėjimų departamento 2020 m. liepos 20 d. atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.LV-3846, nuobaudos skyrimo metu galiojusios redakcijos BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų – galėjo būti skiriama tik pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomiems nuteistiesiems, kai tuo tarpu pareiškėjas pažeidimą įvykdė atlikdamas bausmę atvirojoje kolonijoje. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas Pravieniškių PN-AK direktoriaus veiksmus, priimant 2020 m. vasario 6 d. nutarimą Nr.69-67, vertinti kaip neteisėtus.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
BVK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, atliekantys šio BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą (perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų), į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą pasivaikščioti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2030-629/2019 yra išaiškinęs, jog asmeniui, patalpintam į kamerų tipo patalpas, ne tik realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, bet ir sukeliama kitų nepatogumų, tam tikrų dvasinių išgyvenimų, kas tuo atveju, kai asmuo nepagrįstai patalpinamas į kamerų tipo patalpas, ypač ilgesniam laikui, yra laikytina pakankamu pagrindu neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti. Be to, tokiu atveju nėra būtina įrodinėti, kad asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo apsunkintas, kadangi kitaip būti ir negalėjo – asmeniui, patalpintam į kamerų tipo patalpas, <...> taikomas griežtesnis režimas ir su juo susiję ribojimai. Pagal BVK nuostatas atitinkama pataisos įstaiga turi pareigą užtikrinti, kad joje kalinčiam asmeniui, kuriam paskirta drausminė nuobauda <...>, būtų taikomas šios nuobaudos suponuotas griežtesnis režimas. Priešingu atveju, paskirta drausminė nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų (žr. 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-341/2008; 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-309/2012; 2014 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-483/2014 ir kt.).
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pripažįsta, kad pareiškėjas dėl jam Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. vasario 6 d. nutarimu Nr.69-67 nepagrįstai paskirtos nuobaudos galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, tam tikrą neturtinę žalą, kuriai atlyginti vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, taip pat atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertina 240 Eur ir ši suma priteisiama iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo T. S. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti T. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą T. S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėja Irena Varžinskienė