Baudžiamoji byla Nr. 1-9-935/2023

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00235-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.7.2; 1.2.14.6.2.2; 1.2.18.10; 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 1.2.22.1.1; 2.1.15.3.3.4; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.16.1.6; 1.1.9.8

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, Živilei Osipovai, Giedrei Stankevičienei, Ingai Šaranovai, Aistei Bareikei, Ilonai Lonskai,

dalyvaujant prokurorams Audriui Matulioniui ir Ievai Rondomanskaitei,

kaltinamojo J.S. (J.S.) gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui, kaltinamojo K.L. gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, 

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V.K. ir A.N.,

civilinių ieškovų L.E.R. K. (toliau ir – K.) bei L.E.R.B. – S. atstovams advokatams Tadui Kelpšui, Andriejui Melkovui ir Valdemarui Stančikui,

vertėjoms Jekaterinai Chochlanovai, Ingridai Petrulienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J.S. (J.S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas:

1)       Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

2)       Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams;

3)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu veika perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės apribojimas trims mėnesiams;

4)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

5)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas;

6)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, į bausmės laiką įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį atliktas ir įskaičiuotas bausmės laikas;

7)       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

8)       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 203 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje,

K.L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „L.K.“ ir (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, teistas:

1)       Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; 

2)       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu ketveriems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, K.L. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams;

3)       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendži

u pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nuosprendį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

J.S., turėdamas tikslą įgyti teisę į svetimą turtą, kurio vidutinė rinkos vertė buvo 4299000 Lt (1245076,46 Eur), priklausantį – L.E.R.B.S.K.(toliau ir – S.K.), prižadėdamas teikti paramą S.K. ir L.E.R.B. iš lėšų gautų iš trečiųjų asmenų bei siekdamas įrodyti savo ketinimų sąžiningumą, 2010 m. gruodžio 23 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, parašė A.K. pasižadėjimą, kad pasižada, nevykdyti jokių veiksmų, susijusių su šitų butų, nei su bet kokiu kitu L.E.R.B. priklausančiu turtu, be atskiro susitarimo. Taip nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus, įtikino S.K. narius steigti E.R.L.I.P.F. ir 2011 m. sausio 31 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, jis su S.K. (duomenys neskelbtini)  A.K. pasirašė E.R.L.I.P.F. steigimo sutartį. Jis E.R.L.I.P.F. 2011 m. vasario 3 d. įregistravo VĮ „Registrų centras“, esančiame Lvovo g. 19, Vilniuje, ir 2011 m. vasario 25 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)  paskyrė save eiti (duomenys neskelbtini)  pareigas. S.K. posėdžio, vykusio  2011 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), metu S.K. narių balsų dauguma buvo pritarta F. steigimui, 2011 m. vasario 26 d. posėdžio protokole Nr. 1 konstatavus, kad „F. (duomenys neskelbtini)  J.S. pateikė S.K. nariams susipažinti su F. sąskaitos, kurioje buvo nurodyta 1400000 Lt suma, išrašu. Sąskaitoje esančios lėšos, F. direktoriaus teigimu, pervestos partnerių iš Vokietijos“ ir kad „J.S. tiek asmeniškai, tiek kaip F. (duomenys neskelbtini)  atmetė bet kokią sukčiavimo, savavališko ir nesąžiningo elgesio S.K., E.R.B. bei jos bendruomenės atžvilgiu galimybę. Taip pat įsipareigojo pagal ateityje gautus įgaliojimus neparduoti ir neįkeisti S.K. turto be S.K. atitinkamo nutarimo“. Tuomet 2011 m. kovo 29 d.  (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė su A.K. susitarimą, patvirtintą notarės S.K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 5 punkte įsipareigojo, kad E.R.L.I.P.F., atstovaujamas (duomenys neskelbtini)  J.S., įsipareigoja be S.K. rašytinio sutikimo niekaip nedisponuoti nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Tokiais veiksmais, sustiprinęs A.K. ir S.K. narių pasitikėjimą ir tuo piktnaudžiaudamas, įtikino A.K., kad dėl neva sėkmingo E.R.L.I.P.F. veiklos vystymo reikia pasirašyti notariškai patvirtintus įgaliojimus suteikiančius teisę J.S. kaip E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  veikti S.K. vardu t. y.:

1) 2011 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), A.K. pasirašė įgaliojimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą notaro A.R., kuriuo suteikė E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  J.S. įgaliojimus savo nuožiūra disponuoti (parduoti, išnuomoti išperkamosios nuomos pagrindu ir kita) S.K. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypais, esančiais Vilniaus mieste, kuriuose ar šalia kurių yra įgaliotojui nuosavybės teise priklausantis pastatas (pastatai), esantys (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra nustatyti visas esmines ir neesmines bet kurių sandorių sąlygas, minėtų sandorių pagrindu prisiimti bet kurias prievoles, įgaliotojo vardu pasirašyti preliminariąsias sutartis dėl bet kurių sandorių sudarymo, savo nuožiūra pakeisti, pildyti ar nutraukti sutartis, savo nuožiūra nurodyti bet kuriuos asmenis, kuriems turi būti pervedami pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą ar nekilnojamojo turto nuomą. Įgaliojime nurodyta, kad įgaliotojo atstovai patvirtina, kad nėra reikalingi jokie papildomi jokių įgaliotojo organų sprendimai, sutikimai, leidimai ar įgalinimai atlikti šiame įgaliojime nurodytus veiksmus;

2) 2011 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), A.K. pasirašė įgaliojimą registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą notarės R.R., kuriuo J.S. kaip E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  buvo suteikta teisė atstovauti S.K., minėtame dokumente nurodyta, kad J.S. gali savo nuožiūra sudaryti ir pasirašyti visas ir bet kokias įgaliotojui nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo sutartis, savo nuožiūra parduoti bet kurį įgaliotojui nuosavybės teise priklausantį turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) ir/ar turtines teises, savo nuožiūra nustatyti visas esmines ir neesmines minėtų sutarčių sąlygas, savo nuožiūra keisti, pildyti ar nutraukti visas minėtas sutartis, sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl jų pakeitimo, papildymo ar nutraukimo, gauti (priimti) pinigus pagal sudarytas sutartis, savo nuožiūra nurodyti sąskaitas ir/ar asmenis, kuriems turi būti pervestos ir/ar sumokėtos grynais pinigais visos ar dalis sumų pagal minėtas sutartis, minėtų sutarčių pagrindu prisiimti bet kokius įsipareigojimus;

3) 2011 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), A.K. pasirašė įgaliojimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą notarės V.Š., kuriuo J.S. kaip E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  buvo suteikti įgaliojimai parduoti savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas (su teise atpirkti aptartu terminu) bet kuriam fiziniam arba juridiniam asmeniui S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat gauti pinigus už parduotą turtą, pervedant juos į E.R.L.I.P.F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“.

Po ko J.S., veikdamas kaip E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimas, įgydamas teisę į didelės vertės svetimą turtą, kurio vertė 4299000 Lt (1245076,46 Eur), pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure A.K. išduotu įgaliojimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. birželio 27 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. perleido pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butus, esančius (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), mainų sutartimi perdavė 10711/25000 negyvenamąsias patalpas – neįrengtą pastogę, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius S.K. bendrai už 2175082 Lt ir UAB „T.“ 50 vienetų akcijų, kurių vertė 5000 Lt, taip pat pagal 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimą su R.S. 2011 m. lapkričio 5 d. gavęs 1131750 Lt už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, gautų pinigų nekilnojamojo turto savininkui – S.K. neperdavė, imituodamas teisėtą E.R.L.I.P.F. veiklą, iš minėtų gautų pinigų pagal F. paskirtį ir reikmėms panaudojo 519796,45 Lt, o likusius pinigus J.S. pasisavino.

Tokiu būdu nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2012 m. sausio 10 d. J.S. vadovavo juridiniam asmeniui – E.R.L.I.P.F., naudojamam nusikalstamai veikai daryti – imituodamas L.I.P. teikimą, pardavė S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Šiais savo veiksmais J.S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat J.S., būdamas E.R.L.I.P.F., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti naudoti ir disponuoti F. turtu ir sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, iš anksto žinodamas, kad į E.R.L.I.P.F. AB „Snoras“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) F. veiklos vystymui, esant 2011 m. vasario 26 d. S.K. narių pritarimu pervestiems 370000 Lt už parduotą S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, iš kurių jis dalį pinigų 310000 Lt nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. kovo 25 d. paėmė grynaisiais pinigais.

Taip pat žinodamas, kad pagal 2011 m. gegužės 25 d. S.K. (duomenys neskelbtini)  A.K. pasirašytą įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), jis turi teisę valdyti S.K. nekilnojamąjį turtą, bei pasinaudodamas šiuo įgaliojimu, kuriame nustatyta, kad „...gavęs visų reikiamų valdymo organų sutikimus“ įgijęs teisę kaip E.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  atstovauti S.K. bei savo nuožiūra sudaryti ir pasirašyti visas bei bet kokias įgaliotojui nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo sutartis, savo nuožiūra parduoti bet kurį įgaliotojui nuosavybės teise priklausantį turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) ir/ar turtines teises, savo nuožiūra nustatyti visas esmines ir neesmines minėtų sutarčių sąlygas, savo nuožiūra keisti, pildyti ar nutraukti visas minėtas sutartis, sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl jų pakeitimo, papildymo ar nutraukimo, gauti (priimti) pinigus pagal sudarytas sutartis, savo nuožiūra nurodyti sąskaitas ir/ar asmenis, kuriems turi būti pervestos ir/ar sumokėtos grynais pinigais visos ar dalis sumų pagal minėtas sutartis, minėtų sutarčių pagrindu prisiimti bet kokius įsipareigojimus, nuo 2011 m. birželio 27 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. perleido S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą už 2175082 Lt ir UAB „T.“ 50 vienetų akcijų, kurių vertė 5000 Lt, t. y.:

1) 2011 m. birželio 27 d. 10.40 val. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. A.K. pasirašytu įgaliojimu notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu notarės R.R., su R.S. pasirašė pastato pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą notaro A.R. dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1424000 Lt vidutinės rinkos vertės), už 445000 Lt, iš kurių 145000 Lt R.S. sumokėjo J.S. grynaisiais pinigais prieš sutarties pasirašymą, kaip ir nurodyta sutartyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2011 m. birželio 27 d. AB banko „Snoras“ centriniame padalinyje, esančiame Vivulskio g. 7, Vilniuje, kurių J.S. į E.R.L.I.P.F. kasą ir banko sąskaitas neįnešė, bei 300000 Lt 2011 m. birželio 27 d. R.S. pervedė į AB banko „Snoras“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E.R.L.I.P.F.;

2) 2011 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. A.K. pasirašytu įgaliojimu notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu notarės R.R., su M.G., veikiančiu pagal 2011 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės patvirtintą įgaliojimą registro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaujančiu B.G. ir A.G., pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą notaro A.R. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 221000 Lt vidutinės rinkos vertės), pardavimo už 225000 Lt B.G. ir A.G., pagal kurią pinigus dalimis: 2001 m. liepos 20 d. 55000 Lt, 2011 m. liepos 26 d. 10000 Lt, 2011 m. liepos 27 d. 60000 Lt, 2011 m. liepos 29 d. 60000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 23 d. 40000 Lt, M.G. pervedė į E.R.L.I.P.F. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

3) 2011 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. A.K. pasirašytu įgaliojimu notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu notarės R.R., su M.G., veikiančiu pagal 2011 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės patvirtintą įgaliojimą registro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaujančiu B.G. ir A.G., pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 201000 Lt vidutinės rinkos vertės), pardavimo už 225000 Lt B.G.ir A.G.. Pagal šią sutartį pinigus: 75000 Lt M.G. pagal 2011 m. liepos 20 d. E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  J.S. išrašytą kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje sumokėjo grynaisiais J.S., 60000 Lt J.S. gavo pagal 2011 m. balandžio 29 d. tarp M.G. ir J.S. kaip E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini), atstovaujančio S.K., pasirašytą preliminariąją sutartį, kurios įsipareigojimus vykdydamas M.G. 2011 m. balandžio 29 d. pervedė į E.R.L.I.P.F. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. liepos 26 d. 90000 Lt M.G. pervedė į E.R.L.I.P.F. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini);

4) 2011 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. A.K. pasirašytu įgaliojimu notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu notarės R.R., su M.G., veikiančiu pagal 2011 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės patvirtintą įgaliojimą registro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaujančiu B.G.ir A.G., pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 149000 Lt vidutinės rinkos vertės), už 36438 Lt pardavimo B.G.ir A.G.. Pinigus – 36438 Lt M.G. 2011 m. rugpjūčio 2 d. bankiniu pavedimu pervedė į sutartyje nurodytą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, priklausančią E.R.L.I.P.F.;

5) 2011 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. A.K. pasirašytu įgaliojimu notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu notarės R.R., su E.M. veikiančiu savo vardu ir kartu pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės D.M. patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaujančiu G.K., pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)114000 Lt vidutinės rinkos vertės), už 28500 Lt pardavimo. Pinigus pagal minėtos sutarties sąlygas – 10000 Lt tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku E.M. sumokėjo grynaisiais J.S. prieš sutarties pasirašymą, kurių J.S. į E.R.L.I.P.F. kasą ar bankų sąskaitas neįnešė, 2011 m. gegužės 20 d. 10000 Lt G.K. pervedė į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime nurodydama „pagal 2011 m. gegužės 20 d. preliminarią sutartį“, priklausančią E.R.L.I.P.F., ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. 8500 Lt E.M. pervedė į AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, priklausančią E.R.L.I.P.F.;

6) 2011 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. A.K. pasirašytu įgaliojimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu notarės R.R., su E.V. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 275000 Lt vidutinės rinkos vertės), už 70488 Lt pardavimo. Pagal šią sutartį pinigus: 2011 m. gegužės 25 d. 20000 Lt E.V. pervedė pagal 2011 m. gegužės 25 d. pasirašytą preliminariąją sutartį į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E.R.L.I.P.F. ir 2011 m. rugpjūčio 4 d. 50488 Lt pervedė į AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E.R.L.I.P.F.;

7) 2011 m. rugpjūčio 2 d. 14.23 val. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. A.K. pasirašytu įgaliojimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu notarės R.R., su R.K. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 383000 Lt vidutinės rinkos vertės), pardavimo už 160000 Lt. Pagal šią sutartį pinigus: 35000 Lt pagal 2011 m. gegužės 19 d. preliminariosios sutarties sąlygas S.D-K. 2011 m. gegužės 19 d. Konstitucijos pr. 21, Vilniuje, „Danske bankas“ patalpose sumokėjo J.S. grynaisiais pinigais, 2011 m. gegužės 19 d. 60000 Lt ir 2011 m. gegužės 19 d. 40000 Lt pervedė į E.R.L.I.P.F. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), o 25000 Lt grynaisiais pinigais R.K. 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutarties pasirašymo metu perdavė J.S.. J.S. gautų grynųjų pinigų – 60000 Lt į E.R.L.I.P.F. kasą ar sąskaitas banke neįnešė;

8) 2011 m. rugpjūčio 3 d. 10.33 val. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. A.K. pasirašytu įgaliojimu notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu notarės R.R., su R.Z. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 323000 Lt vidutinės rinkos vertės), pardavimo už 82656 Lt. Pagal šią sutartį pinigus: 2011 m. birželio 17 d. 25000 Lt R.Z. pervedė pagal 2011 m. birželio 16 d. pasirašytą preliminariąją sutartį į sutartyje nurodytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E.R.L.I.P.F., ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. 57656 Lt R.Z. pervedė į sutartyje nurodytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E.R.L.I.P.F.;

9) 2011 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. A.K. pasirašytu įgaliojimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu notarės R.R., su R.Z. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)163000 Lt vidutinės rinkos vertės), pardavimo už 67000 Lt. Pagal šią sutartį pinigus: 2011 m. gegužės 25 d. 30000 Lt R.Z. pervedė pagal 2011 m. gegužės 25 d. pasirašytą preliminariąją sutartį į sutartyje nurodytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E.R.L.I.P.F., ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. 37000 Lt pervedė į AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E.R.L.I.P.F.;

10) 2011 m. rugpjūčio 12 d. 18.48 val. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. A.K. pasirašytu įgaliojimu notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu notarės R.R., su R.N. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 397000 Lt vidutinės rinkos vertės), pardavimo už 340000 Lt. Pagal šią sutartį pinigus 340000 Lt 2011 m. rugpjūčio 12 d. R.N. pervedė į AB banko „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią E.R.L.I.P.F.;

11) 2011 m. rugsėjo 5 d. 11.24 val. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. A.K. pasirašytu įgaliojimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu notarės R.R., pasirašė mainų sutartį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10711/25000 negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 230000 Lt vidutinės rinkos vertės), perdavimo T.Č. už UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 50 vienetų akcijų, kurių vertė 5000 Lt ir 45000 Lt. Pagal šią sutartį pinigus 45000 Lt T.Č. sumokėjo J.S. 2011 m. rugsėjo 5 d. mainų sutarties pasirašymo metu. Gautų 45000 Lt J.S. į E.R.L.I.P.F. kasą ir banko sąskaitas neįnešė;

12) 2011 m. rugsėjo 15 d. 16.29 val. (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. A.K. pasirašytu įgaliojimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu notarės R.R., su D.G. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 419 000 Lt vidutinės rinkos vertės), pardavimo už 450000 Lt. Pagal šią sutartį pinigus – 450000 Lt D.G. perdavė J.S. sutarties sudarymo metu, tačiau, gautųjų pinigų – 450000 Lt, jis į E.R.L.I.P.F. kasą ar banko sąskaitas neįnešė.

J.S., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas kaip E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini), atstovaudamas S.K., 2011 m. rugsėjo 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pasirašė susitarimą, kuriame įvardintas kaip „Pardavėjas“, su R.S.– „Pirkėju“, kuriuo patvirtino, kad „pardavėjas“ negali išpirkti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas „Pirkėjui“ 2011 m. birželio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi su atpirkimo teise už 445000 Lt, ir susitarė, kad „Pardavėjo“ rastas tretysis asmuo nupirks pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš R.S. už ne mažesnę kaip 450000 Lt sumą, o už pastato pardavimą gauta suma bus padalinta tokia tvarka: „R.S. tenka 380000 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių litų), o likusi suma, iš jos atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius (gyventojų pajamų mokestį), sumokama Pardavėjui. Mokesčius valstybei sumoka Pirkėjas iš Pardavėjui tenkančio kainų skirtumo“.

Tuomet 2011 m. spalio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje R.S.ir I.S. pasirašė preliminariąją pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį už 1700000 Lt su J.S. nurodytu pirkėju – UAB „S.“, atstovaujamu A.B., kuria šalys įsipareigojo iki 2011 m. lapkričio 15 d. pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o UAB „S.“ vykdydama sutarties 6.3 punktą pervedė 100000 Lt į R.S. AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini), I.S. ir R.S. 2011 m. lapkričio 4 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), su UAB „S.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini)  S.M., dėl pastato esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 1700000 Lt. UAB „S.“ vykdydama sutarties sąlygas į R.S. AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1600000 Lt.

R.S., laikydamasis 2011 m. rugsėjo 22 d. pasirašyto susitarimo su J.S., iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB“ banke, Gedimino pr. 12, Vilniuje, išgrynino: 2011 m. lapkričio 4 d. 38000 Lt ir 2011 m. lapkričio 5 d. 1043750 Lt, viso 1081750 Lt, prie kurių pridėjęs dar 50000 Lt, viso 1131750 Lt sumą, kurią 2011 m. lapkričio 5 d. Gedimino pr. 12, Vilniuje, perdavė J.S., pastarajam surašant pinigų – 1131750 Lt gavimo raštelį 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimo kitoje pusėje.

J.S. nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. gavęs grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais į E.R.L.I.P.F. sąskaitas, esančias AB „Snoras“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), pinigus už perleistą S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu viso turėdamas 3676832 Lt, dalį jų (519796,45 Lt) nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. panaudojo L.E.R.B. ir S.K. reikmėms, sumokėdamas už gautas prekes ir paslaugas, o likusią dalį pinigų 3157035,55 Lt (iš F. sąskaitų nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. gruodžio 15 d. išgryninti pinigai ir už S.K. priklausantį turtą gauti grynieji pinigai) realiai S.K. ir E.R.L.I.P.F. kasą ir sąskaitą neįnešė, o juos pasisavino.

Tokiais veiksmais J.S. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – L.E.R.B.S.K. priklausantį turtą – 3157035,55 Lt (914340,69 Eur).

Šiais savo veiksmais J.S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat J.S. nuo 2011 m. vasario 25 d., būdamas E.R.L.I.P.F., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas – „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už E.R.L.I.P.F. buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. tyčia nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei R.Č. duomenų apie turimas E.R.L.I.P.F. banko sąskaitas ir jose atliekamas finansines operacijas, taip pat dokumentų, kuriuose buvo atvaizduotos E.R.L.I.P.F. atliekamos ūkinės – finansinės operacijos su turtu, ko pasekoje buhalterė R.Č. neįtraukė operacijų į E.R.L.I.P.F. buhalterinę apskaitą, tuo pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, t. y. tokiais savo veiksmais J.S. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

Jis, žinodamas, kad jo vadovaujamas E.R.L.I.P.F. neturi ir ateityje neplanuoja gauti pajamų, nes vadovaujantis Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-372, 107 punktu „pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra ūkio subjekto gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo“ pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R.R. patvirtintu įgaliojimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaujantis S.K., pardavė S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (2011 m. birželio 27 d. pastato pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 5 d. mainų sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) už 2180082 Lt iš jų (785000 Lt sumokėti grynaisiais pinigais, 1390082 Lt gauti į E.R.L.I.P.F. banko sąskaitas, 5000 Lt vertės mainais perduotų 50 vienetų UAB „T.“ akcijų) ir siekdamas nuslėpti jų gavimą, neperdavė jų buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei, tokiu būdu neapskaitė E.R.L.I.P.F. buhalterinėje apskaitoje t. y.:

- gautų grynųjų pinigų 785000 Lt (145000+75000+10000+60000+45000), kurie pagal pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas apmokėjimo sąlygas, buvo perduoti pardavėjo – S.K. atstovui E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  J.S., kuris jų į E.R.L.I.P.F. kasos knygą neįtraukė, F. sąskaitas bankuose AB „Snoras“ ir AB „Swedbank“ neįnešė. Nėra dokumentų pagrindžiančių, kad 785000 Lt buvo perduoti nekilnojamojo turto savininkui – S.K.;

- taip pat neapskaitė gautų 5000 Lt vertės UAB „T.“ akcijų – 50 vienetų E.R.L.I.P.F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre bei bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d. Taip pat nėra pagrindžiančių dokumentų, kad 50 vienetų akcijų perduotos nekilnojamojo turto savininkui – S.K.

Tuo pažeidė BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių Įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius Įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Į E.R.L.I.P.F. sąskaitas bankuose 2011 metais buvo pervesta 730000 Lt, iš jų:

- 370000 Lt S.K., atstovaujamos A.K., nurodymu, 2011 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.2 punkto sąlyga. Kokiu tikslu S.K. priklausančios piniginės lėšos 370000 Lt buvo pervestos F. (paramos suteikimas, dalininko įnašas, paskola ar kt.) negalima nustatyti, nes J.S. nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei dokumentų, iš kurių matytųsi ūkinės-finansinės operacijos turinys, t. y. nėra dokumento pagrindžiančio šios ūkinės operacijos turinį. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre 370000 Lt įregistruoti apskaitoje, kaip įplaukos į banką, o bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., 370000 Lt neįregistruota, todėl tyrimo metu negalima nustatyti E.R.L.I.P.F. įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tuo buvo pažeistas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostata „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“;

- 360000 Lt pagal preliminariąsias sutartis (2011 m. balandžio 7 d. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pirkėjų: V.K., R.L., bei pardavėjo S.K., atstovaujamos E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  J.S., 2011 m. gegužės 19 d. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pirkėjo S.D.-K. ir pardavėjo S.K., atstovaujamos E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  J.S., 2011 m. balandžio 21 d. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pirkėjų E.M., G.K. bei pardavėjo S.K., atstovaujamos E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  J.S.) F. bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., F. įsipareigojimai 360000 Lt nebuvo įregistruoti, kadangi J.S. neperdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei dokumentų, iš kurių matytųsi ūkinės operacijos turinys, todėl tyrimo metu negalima nustatyti E.R.L.I.P.F. įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tuo buvo pažeistas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimas „Ūkinių operacijų ir ūkinių Įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose “.

Jis, pagal preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis (2011 m. balandžio 7 d. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pirkėjų: V.K., R.L. bei pardavėjo S.K., atstovaujamos E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  J.S., 2011 m. gegužės 19 d. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pirkėjo S.D.-K. ir pardavėjo S.K., atstovaujamos E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  J.S., 2011 m. balandžio 21 d. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp pirkėjų E.M., G.K. bei pardavėjo S.K., atstovaujamos E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  J.S., 2011 m. birželio 1 d. preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašyta tarp pirkėjo A.N. ir pardavėjo S.K., atstovaujamos E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  J.S.) iš turto pirkėjų, kaip S.K. atstovas E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  gavo grynaisiais pinigais 335000 Lt (250000 Lt + 35000 Lt + 30000 Lt + 20000 Lt), kurių jis E.R.L.I.P.F. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė nei kaip gautų pajamų (turto), nei kaip įsipareigojimų būsimiems pirkėjams, nes J.S. neperdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei dokumentų, iš kurių matytųsi ūkinės operacijos turinys, tuo pažeidė BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2011 m. gruodžio 19 d. E.R.L.I.P.F. į savo sąskaitas bankuose gavo viso 2020089,17 Lt įplaukų, iš kurių 1290082 Lt pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, 360000 Lt pagal preliminariąsias sutartis, 370000 Lt pagal 2011 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 7,17 Lt palūkanų likutis AB „Snoras“ banko sąskaitoje.

J.S. neperdavus visų, buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei, dokumentų, iš kurių matytųsi J.S. atliktų ūkinių operacijų turinys, E.R.L.I.P.F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre, pavadinimu „Didžioji knyga“, nurodyta (įregistruota), kad E.R.L.I.P.F. nuo jo įregistravimo (2011 m. vasario 3 d.) iki 2011 m. lapkričio 5 d. gavo iš viso 975003,57 Lt įplaukų, iš jų 974996,40 Lt pagal preliminariąsias bei pirkimo-pardavimo sutartis, 7,17 Lt palūkanų už pinigų likutį sąskaitoje. F. buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityti 1045085,60 Lt (2020082 Lt – 974 996,40 Lt) gauti į F. sąskaitas bankuose pagal preliminariąsias bei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis.

Be to, jis J.S. nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2011 m. gruodžio 19 d. iš E.R.L.I.P. banko sąskaitos AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal F. kasos knygą ir joje įregistruotus kasos dokumentus (per dvidešimt du kartus nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d.) išėmė grynais, iš viso 1284539,92 Lt, iš jų: 243036,43 Lt, kuriuos įmokėjo į F. kasą pagal septynis kasos pajamų orderius. Likusiems pinigams 1041503,49 Lt panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikta, savo skolos 1041503,49 Lt F., kaip atskaitingo asmens apskaitos registre neįregistravo, kuri susidarė jam iš F. priklausančios sąskaitos AB „Swedbank“ išėmus (ir neįmokėjus į F. kasą) grynųjų pinigų: 2011 m. balandžio 7 d. 198400 Lt, 2011 m. liepos 20 d. 15000 Lt ir 39560 Lt, 2011 m. liepos 26 d. 99203,49 Lt, 2011 m. liepos 27 d. 59520 Lt, 2011 m. liepos 29 d. 59520 Lt, 2011 m. rugpjūčio 2 d. 36000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 3 d. 8000 Lt, 40000 Lt ir 55000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 4 d. 50000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 12 d. 340000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 24 d. 35000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 29 d. 3000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 30 d. 3300 Lt.

Be to, kadangi J.S. neperdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei visų dokumentų, iš kurių matytųsi ūkinės operacijos turinys, F. apskaitos dokumentuose nėra duomenų apie 30000 Lt sumokėjimą T.V.T. pagal 2011 m. liepos 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre nėra įregistruota ūkinė operacija-paslaugų pirkimas iš T.V.T. už 30000 Lt pagal 2011 m. liepos 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). F. bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., 30000 Lt skola (įsipareigojimas) T.V.T. nėra apskaityta.

Tuo buvo pažeista BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostata „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Pagal 2011 m. liepos 27 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), F. bažnyčios administracijai perdavė (dovanojo) biuro baldus, kurių bendra vertė (nurodyta akte) 2476,98 Lt. Šiuo aktu be baldų (kėdžių, rašomojo stalo ir konferencijų stovo) buvo perduoti: cilindrinė spyna, spalvoti magnetai, priedų rinkinys lentoms ST, bloknotas konferencijų stovui, kurių vertė akte nenurodyta. Pagal S.K. 2011 m. liepos 29 d. avansinę apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „B.V.“ vardu išrašytą 2011 m. liepos 27 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „S.P.C.“ vardu išrašytą 2011 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už baldus, t. y. kėdes, konferencijų stovą ir kitą inventorių F. sumokėjo iš viso 1569,98 Lt (448,78 Lt + 1121,20 Lt). Kadangi J.S. neperdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei visų dokumentų, iš kurių matytųsi ūkinių operacijų turinys, tarp tyrimui pateiktų F. apskaitos dokumentų nėra rašomojo stalo, kuris nurodytas priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentų, todėl buvo pažeistas BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad „Visos ūkines operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“.

Pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), F. bažnyčios administracijai perdavė (dovanojo) lango stiklo paketą ir jo montavimo darbus, kurie buvo atlikti (duomenys neskelbtini). Šiame akte nurodyta, kad stiklo paketo ir montavimo darbų vertė 330 Lt. Pagal J.S. 2011 m. rugsėjo 30 d. avansinę apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „L.“ vardu išrašytą 2011 m. rugsėjo 21 d. sąskaitą faktūrą bei 2011 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitą, už lango paketą buvo sumokėti 330 Lt. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre nėra įregistruota ūkinė operacija – stiklo paketo ir jo montavimo darbų pirkimas iš UAB „L.“ už 330 Lt, kadangi J.S. neperdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei visų dokumentų, iš kurių matytųsi ūkinės operacijos turinys, tuo buvo pažeista BAĮ 16 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykiu duomenys registruojami apskaitos registruose“, ir 6 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

E.R.L.I.P.F. kasos knygoje 2011 m. spalio mėnesį nurodytas 512166,46 Lt likutis laikotarpio pradžiai, įregistruotos 7700 Lt išlaidos pagal du kasos išlaidų orderius ir nurodytas 504466,46 Lt likutis laikotarpio pabaigai. Šiame kasos knygos lape, eilutėje „kasininkas“ įrašytas J.S., eilutėje „buhalteris“ įrašyta R.Č., prie pavardžių yra parašai, tačiau E.R.L.I.P.F. kasos knygos „2011 m. spalio mėn.“ lape yra nurodytas 1800238,29 Lt likutis laikotarpio pradžiai, įregistruotos 794,06 Lt išlaidos pagal du kasos išlaidų orderius: Nr. (duomenys neskelbtini)– 735,06 Lt, Nr. (duomenys neskelbtini) – 59 Lt, ir nurodytas 1799444,23 Lt likutis laikotarpio pabaigai. Kada ir iš ko buvo priimti į E.R.L.I.P.F. kasą gryni pinigai 1295771,83 Lt (1800238,29 – 504466,46) nustatyti negalima, kadangi nėra kasos pajamų orderių, patvirtinančių pinigų priėmimą į kasą, t. y. J.S. neperdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei dokumentų, iš kurių matytųsi ūkinės-finansinės operacijos turinys.

Tuo buvo pažeista BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostata „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti paskaitos dokumentai“, nesilaikyta kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179, 3 punkto „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“ pagal šių taisyklių 41 punkto (2010 m. birželio 2 d. Nutarimo Nr. 671 redakcija) „kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius“.

E.R.L.I.P.F. kasos knygos 2011 m. lapkričio mėnesio ir 2011 m. gruodžio mėnesio lapuose nurodyta, kad kasos likutis laikotarpio pabaigai buvo lapkričio 30 d. – 1794011,17 Lt, o gruodžio 31 d. – 1787282 Lt. Šiuose trijuose kasos knygos lapuose eilutėje „buhalterė“ įrašyta A.C. prie pavardės yra parašas. Eilutėje „kasininkas“ įrašytas J.S., kurio parašo nėra visuose trijuose kasos knygos lapuose.

Todėl buvo pažeistos kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179, 16 punktas „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knyga. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, ir iš ko priimta arba kam išmokėta per dieną pinigų suma, pinigų likutis darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio parašai“.

J.S. nepasirašė kasos išlaidų orderiuose, kuriuose jis įvardintas, kaip pinigų gavėjas: 2011 m. spalio 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) 59,00 Lt sumai, 2011 m. lapkričio 29 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) 205 Lt, 2011 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 49,00 Lt, 2011 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 4279,17 Lt, 2011 m. gruodžio 22 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 80,00 Lt.

Tuo jis pažeidė kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179, 5 punktą „pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje“.

2011 m. birželio 14 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) E.R.L.I.P.F. bažnyčios administracijai perdavė (dovanojo) remonto darbus bažnyčioje, kuriuos (kaip nurodyta akte) atliko įmonė UAB „I.V.V.“ bei T.V.T., veikiantis pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte atliktų remonto darbų vertė nenurodyta, o pagal F. apskaitos dokumentus negalima nustatyti kiek F. kainavo bažnyčios vidaus remonto darbai, kadangi J.S. neperdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei visų dokumentų, iš kurių matytųsi ūkinės operacijos turinys, dėl to negalima nustatyti, kokio dydžio parama buvo suteikta bažnyčiai pagal 2011 m. birželio 14 d. priėmimo-perdavimo aktą.

F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre įregistruotos l571,54 Lt išlaidos, kurios priskirtos paramos teikimui, t. y. pulto natoms pirkimas už 138 Lt pagal UAB „M.F.“ išrašytą 2011 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), saldainių pirkimas už 522,41 Lt pagal AB „V.P.“ 2011 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), vargonų remonto darbai už 741,73 Lt pagal UAB „M.“ 2011 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektoriaus nuoma už 169,40 Lt pagal UAB „M.“ 2011 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Kam buvo suteikta 1571,54 Lt (138 Lt + 522,41 Lt + 741,73 Lt + 169,40 Lt) vertės parama nenustatyta, kadangi J.S. neperdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei visų dokumentų, iš kurių matytųsi ūkinės operacijos turinys, t. y. nėra paramos priėmimo-perdavimo aktų, ar kitų dokumentų, patvirtinančių pulto natoms, saldainių, vargonų remonto darbų, projektoriaus nuomos paslaugų perdavimą paramos gavėjui.

Pagal 2011 m. liepos 27 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), F. bažnyčios administracijai perdavė (dovanojo) biuro baldus, kurių bendra vertė (nurodyta akte) 2476,98 Lt. Šiuo aktu kartu su kitais daiktais, buvo perduotas rašomasis stalas, daiktų vertė akte nenurodyta, tačiau, išskyrus rašomojo stalo, tarp F. apskaitos dokumentų yra daiktų įsigijimo dokumentai. Kadangi J.S. neperdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei visų dokumentų, iš kurių matytųsi ūkinės operacijos turinys, t. y., nesant rašomojo stalo įsigijimo dokumentų, negalima nustatyti kokio dydžio parama buvo suteikta Bažnyčiai pagal 2011 m. liepos 27 d. priėmimo perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). E.R.L.I.P.F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., F. nuo jo įregistravimo datos 2011 m. vasario 3 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. (be išlaidų ilgalaikiam turtui ir inventoriui įsigyti) patyrė 380289,25 Lt išlaidas, iš kurių 258583,04 Lt išlaidos skirtos paramai. Tačiau apskaitos registrai, kuriuose būtų užfiksuoti F. suteiktos paramos gavėjai ir jiems per 2011 m. mokestinį laikotarpį suteiktos paramos vertė, nebuvo vedami, kadangi J.S. neperdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei dokumentų, iš kurių matytųsi atliktų ūkinių operacijų turinys, todėl negalima nustatyti kam konkrečiai ir kokios vertės paramą suteikė F. tiriamuoju laikotarpiu (2011 m. vasario 3 d. – 2012 m. sausio 1 d.).

Tokiais veiksmais buvo pažeista 1993 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. 1-172 (toliau – LPĮ) 12 straipsnio 1 dalies (2005 m. gruodžio 20 d. Įstatymo Nr. X-461 redakcija) nuostata „Paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis bei asmenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, privalo tvarkyti pagal šį įstatymą teikiamos paramos apskaitą: joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę“.

Dėl nustatytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti E.R.L.I.P.F. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2012 m. sausio 1 d.

Šiais savo veiksmais J.S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat J.S., veikdamas kaip E.R.L.I.P.F., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas S.K. (duomenys neskelbtini)  A.K. išduotu 2011 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro A.R. patvirtintu įgaliojimu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  J.S. buvo suteikta teisė be jokių apribojimų disponuoti S.K. priklausančiu turtu, jis siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – V.K. 300000 Lt ir R.L. 150000 Lt, apgaule įtikino V.K. ir R.L., kad jis turi teisę disponuoti S.K. priklausančiu turtu ir veikdamas S.K. vardu ir interesais ketina dalį minėto turto parduoti. Tokiu būdu įgijus V.K. ir R.L. pasitikėjimą, ir šiems asmenims išreiškus pageidavimą pirkti pastatą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), jis 2011 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) notarų biure pasirašė preliminariąją sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo pamatų liekanų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių kiemo statinių (tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo minėtiems asmenims. Šioje sutartyje jis (J.S.) įsipareigojo iki 2011 m. spalio 15 d. parduoti šį nekilnojamąjį turtą, o pagal sutarties 3 skirsnio sąlygas 2011 m. balandžio 4 d. V.K. pagal E.R.L.I.P.F. kasos pajamų orderį, sumokėjo J.S. 100000 Lt, 2011 m. balandžio 7 d. R.L. pagal E.R.L.I.P.F. kasos pajamų orderį sumokėjo J.S. 150000 Lt, 2011 m. balandžio 7 d. V.K. bankiniu pavedimu pervedė 200000 Lt į E.R.L.I.P.F. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). J.S. gavęs pagal preliminariąją sutartį iš V.K. ir R.L. sutartyje nurodytą sumą – 450000 Lt, tyčia preliminariosios sutarties sąlygų nesilaikė, o nekilnojamąjį turtą pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2011 m. birželio 27 d. pasirašydamas sutartį dėl pastato pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), už 445000 Lt dar kartą pardavė R.S.. Tuo tarpu gautų grynųjų pinigų – 250000 Lt iš V.K. ir R.L. į E.R.L.I.P.F. kasą ir banko sąskaitas neįnešė, o 2011 m. balandžio 7 d. iš E.R.L.I.P.F. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 198400 Lt, gautus pagal preliminariąją sutartį sudarytą su V.K. ir R.L., išgrynino ir į E.R.L.I.P.F. kasą neįnešė. Jis apgaule gautų 450000 Lt V.K. ir R.L. negrąžino, o tokiu būdu tyčia apgaule savo naudai įgijo 450000 Lt (130329 Eur).

Šiais savo veiksmais J.S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat J.S., veikdamas kaip E.R.L.I.P.F., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujantis S.K., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), neturėdamas jokių įgaliojimų valdyti ir disponuoti L.E.R.B., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiu nekilnojamuoju turtu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – E.M. ir G.K. priklausančius 90000 Lt, piktnaudžiaudamas pastarųjų pasitikėjimu ir siekdamas suklaidinti įtikinant, kad jis turi įgaliojimus valdyti ir disponuoti L.E.R.B. priklausančiu nekilnojamuoju turtu, pateikė E.M. 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą, pasirašytą S.K. (duomenys neskelbtini)  D.L. ir (duomenys neskelbtini)  A.K., kuriuo E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  J.S. įgalioja „...atstovauti santykiuose su bet kuriais asmenimis, savo nuožiūra surašyti ir pasirašyti visas ir bet kokias preliminariąsias sutartis ar kitas panašias sutartis dėl bet kurių įgaliotojui priklausančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir/ar pirkimo sutarčių sudarymo, savo nuožiūra keisti, pildyti ar nutraukti visas minėtas sutartis, sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl jų pakeitimo, papildymo ar nutraukimo, gauti (priimti) avansą, savo nuožiūra nurodyti sąskaitas ar asmenis, kuriems turi būti pervesta ar sumokėta grynais visa ar dalis avanso sumos, minėtų sutarčių pagrindu prisiimti bet kokius įsipareigojimus...“. Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, bei žinodamas, kad jokio nekilnojamo turto priklausančio L.E.R.B. parduoti negalės, 2011 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) notarų biure pasirašė sutartį su E.M. ir G.K. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio L.E.R.B., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pardavimo už 250000 Lt, kurį jis įsipareigojo parduoti pastariesiems iki 2011 m. birželio 21 d. Tuomet vykdydami sutarties sąlygas, kad dalis turto kainos – 90000 Lt turi būti sumokėta iki turto perdavimo pirkėjams momento, E.M. 2011 m. balandžio 21 d. sutarties pasirašymo metu J.S. sumokėjo 30000 Lt, kurių jis į F. kasą ir banko sąskaitas neįnešė, o 60000 Lt lygiomis dalimis po 30000 Lt 2011 m. balandžio 21 d. G.K. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. balandžio 21 d. E.M.mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į J.S. nurodytą E.R.L.I.P.F. AB „Snoras“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Veikdamas toliau J.S. iš E.R.L.I.P.F. AB „Snoras“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. balandžio 21 d. per du kartus išgrynino 55000 Lt (30000 Lt ir 25000 Lt), o likusius 5000 Lt išgrynino ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. gruodžio 19 d. Vėliau imituodamas teisėtą veiklą 2011 m. balandžio 21 d. į E.L.I.P.F. kasą pagal kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) neva įnešė 30000 Lt, pagal kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) neva įnešė 25000 Lt. J.S. sutarties sąlygų nevykdė, buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. birželio 21 d. nepardavė, gauto avanso 90000 Lt negrąžino, o toliau žadėdamas parduoti minėtą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir vilkindamas laiką, kad kuo ilgiau neišaiškėtų jo padaryta nusikalstama veika, 2011 m. liepos 19 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku su E.M. ir G.K.pasirašė susitarimą pakeisti sutarties sąlygas, kuriame numatė pakeisti 2011 m. balandžio 21 d. pasirašytos preliminariosios sutarties sąlygas ir išdėstyti taip, kad pardavėjas – J.S. (E.R.L.I.P.F., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas deklaruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  atstovaujantis S.K., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veikiantis pagal 2011 m. balandžio 21 d. ir 2011 m. gegužės 21 d. įgaliojimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įsipareigoja iki 2011 m. rugsėjo 19 d. parduoti, o pirkėjai E.M. ir G.K. įsipareigoja nupirkti pardavėjui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau iki 2011 m. rugsėjo 19 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepardavė, o gautų 90000 Lt E.M. ir G.K. negrąžino, tokiu apgaulės būdu savo naudai įgijo 90000 Lt (26062,80 Eur).

Šiais savo veiksmais J.S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat J.S., veikdamas kaip E.R.L.I.P.F., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturėdamas įgaliojimų valdyti ir disponuoti L.E.R.B., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiu nekilnojamuoju turtu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – A.N. priklausančius 20000 Lt, piktnaudžiaudamas pastarojo pasitikėjimu ir siekdamas jį suklaidinti įtikinant, kad jis turi įgaliojimus valdyti ir disponuoti L.E.R.B. priklausančiu nekilnojamuoju turtu, pateikė A.N. kito juridinio asmens – S.K., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  A.K. išduotą 2011 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro A.R. patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J.S., kaip E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  buvo suteikta teisė atstovauti S.K., tuomet tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini), E.R.L.I.P.F. patalpose, pasirašė preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus objekto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L.E.R.B., pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 1 punkte pažymėta, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pasirašyta iki 2011 m. liepos 31 d. A.N. būdamas suklaidintas bei manydamas, kad J.S. gali disponuoti L.E.R.B. priklausančiu turtu bei ketina A.N. minėtą butą parduoti, vykdydamas preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkto sąlygas, kad „Pirkėjas pagal šią sutartį sumoka Pardavėjui 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) avansą, pasirašant šią sutartį“, iškart sumokėjo J.S. grynaisiais pinigais 20000 Lt. Tačiau pagrindinės pirkimo-pradavimo sutarties J.S. nepasirašė, gautų pinigų neįnešė į E.R.L.I.P.F. kasą ir banko sąskaitas, bei A.N. negrąžino, o tokiu būdu savo naudai apgaule įgijo 20000 Lt (5792,40 Eur).

Šiais savo veiksmais J.S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat J.S. ir K.L., veikdami kartu, 2013 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, Vilniuje, restorane K.L. supažindinus J.S. su V.K., kuriam jis buvo pristatytas ir prisistatė A. (S.) vardu bei nurodė, kad jis – J.S. yra Vokietijos bendrovės, užsiimančios įvairia prekyba atstovas. Pokalbio metu V.K. su J.S. susitarė, kad J.S. bendrovė nupirks iš V.K. išaugintus ekologiškus grūdus, mokant V.K. už išaugintų grūdų 1 toną po 325 Eur. Vėliau J.S. bendravo su V.K. dar keletą kartų ir aptarė grūdų pirkimo-pardavimo sąlygas, o vieno iš pokalbių metu paprašė V.K. pervesti jam 17000 Lt avansu, kad „būtų sėkmingai pasirašyta sutartis“. V.K., įvertinęs būsimos sutarties finansinę naudą, sutiko sumokėti J.S. prašomus pinigus. 2013 m. kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, J.S. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė V.K. pranešimą, kuriame buvo nurodytas J.S. sutuoktinės J.S. dukters K.G. banko sąskaitos numeris. Tuomet V.K. prašymu M.R. prašomus paskolinti V.K. pinigus, t. y. 12000 Lt, 2013 m. kovo 19 d. pervedė į K.G. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tuomet J.S., siekdamas apgaule įgyti V.K. priklausančius grūdus, kreipėsi į savo pažįstamą R.A. bei apgaule gavo R.A. sūnui T.A. priklausančios Jungtinės Karalystės bendrovės „A.L.“ registracijos duomenimis. J.S., žinodamas, jog „A.L.“, registruota Jungtinėje Karalystėje, realiai veiklos, susijusios su žemės ūkiu nevykdo, jokių grūdų iš ūkininko V.K. realiai nepirks ir finansinių operacijų atsiskaitant už grūdus, nevykdys, jis 2013 m. balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir vietoje atspausdindamas pagamino netikrą dokumentą: rusų kalba surašytą „Grūdinių kultūrų pirkimo pardavimo kontraktą“ su 2013 m. balandžio 25 d. priedu pavadinimu „Sutarties papildymas Nr. 001“ dėl 200 tonų grūdų pirkimo iš V.K.. Grūdinių kultūrų pirkimo pardavimo kontrakte įrašė melagingą informaciją, kad UAB „A.L.“ – grūdų pirkėjas sumokės V.K.– grūdų pardavėjui už 1 toną grūdų 325 Eur, jog bendrovė „A.L.“ privalės sumokėti V.K. 20 % sumos nuo prekių vertės per 3 bankines dienas nuo to momento, kai prekės bus išsiųstos iš pardavėjo sandėlių, o likusius 80 % sumos pirkėjas, t. y. „A.L.“, privalės sumokėti per 70 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos. Tęsiant bendrą nusikalstamą susitarimą, Kaišiadoryse, 2013 m. balandžio mėnesio viduryje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje J.S. V.K. prisistatęs išgalvotu bendrovės „A.L.“ direktoriaus A.P. vardu, pateikė V.K. pasirašyti netikrą dokumentą – „Grūdinių kultūrų pirkimo pardavimo kontraktą“ ir 2013 m. balandžio 25 d. priedą pavadinimu „Sutarties papildymas Nr. 001“, siekdamas sudaryti sandorio tikrumo įvaizdį, pats pasirašė V.K. akivaizdoje minėtoje sutartyje kaip A.P., nors iš anksto žinojo, kad už gautus grūdus jokių pinigų nemokės. Tokiu būdu suklaidintas ir įtikintas sandorio realumu V.K. sumokėjo J.S. likusią prašomą 5000 Lt sumą. K.L. žinodamas, kad jokia sutartis tarp V.K. ir Jungtinės Karalystės bendrovės „A.L.“ faktiškai nėra sudaryta, ši bendrovė iš V.K. grūdų realiai nepirks, būdamas iš anksto susitaręs su J.S., kad padės pastarajam iš ūkininko V.K. apgaule įgyti minėtus grūdus bei juos realizuoti, 2013 m. rugsėjo 6-8 d. organizavo iš ūkininko V.K. ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), 177 tonų grūdų išvežimą, V.K. nurodydamas, kad grūdus veža neva į Vievyje esantį sandėlį, tačiau minėti grūdai pagal susitarimą su J.S., K.L. buvo nugabenti į AB „J.G.“, esančią (duomenys neskelbtini), bei priduoti kaip pašariniai grūdai.

Tokiu būdu J.S. apgaule su V.K. pasirašant netikrą dokumentą „Grūdinių kultūrų pirkimo pardavimo kontraktą“ rusų kalba su 2013 m. balandžio 25 d. priedu pavadinimu „Sutarties papildymas Nr. 001“ dėl grūdų pirkimo už – 1 tonos 325 Eur kainą, jis veikdamas bendrai su K.L., apgaule įgijo svetimą, V.K. priklausantį turtą – 177 tonas grūdų už 42480 Eur ir 17000 Lt (4923,54 Eur) padarydamas V.K. 47403,54 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais J.S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, o K.L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat J.S. 2012 m. sausio 11 d. 16.00 val., neturėdamas leidimo, laikė 6 mm kalibro 640 modelio revolverį ALFA Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „FLOBERT“ šoviniais, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą pripažįstamas C kategorijos šaunamuoju ginklu, kurį, atliekant apžiūrą J.S. naudojamame automobilyje „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvusiame prie Konstitucijos pr. 20-ojo namo, Vilniuje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai

Šiais savo veiksmais J.S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J.S. parodė, kad jis pripažįsta savo kaltę dėl ginklo laikymo, iš dalies prisipažįsta dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Su kitais kaltinimais nesutinka. Su A.K. tikriausiai susipažino 2010 metų pabaigoje. A.K. atėjo į UAB „Š.G.“ patalpas, kurios buvo (duomenys neskelbtini), ir registratūroje pasakė, kad nori pakalbėti su kažkuo iš savininkų dėl stovėjimo aikštelės prie pastato, nes žemė priklauso S.K. Šia tema tuo metu galėjo kalbėti tik kaltinamasis, todėl A.K. atsiuntė pas jį. A.K. paprašė, kad įmonė savo lėšomis padarytų stovėjimo aikštelę. Susitarė, kad A.K. pristatys dokumentus, jog sklypas priklauso bažnyčiai ar S.K. Nuo to momento pradėjo bendrauti su A.K. Bendravimo metu A.K. pasakė, kad labai sunkiai laikosi bažnyčia ir jis asmeniškai su šeima, paprašė finansinės pagalbos. Kaltinamasis informavo, kad įmonė nepasiruošusi remti bažnyčios, nes neturi su ja nieko bendro. Tuomet A.K. pasakė, kad jis galėtų padėti gauti stovėjimo vietų prie pastato. Vėliau A.K. buvo mokamos tam tikros pinigų sumos. Kai A.K. buvo nukreiptas pas kaltinamąjį, jis pasakė, jog reikia sutvarkyti aikštelę. A.K. sakė, kad ši aikštelė priklauso jam, nes tai yra (duomenys neskelbtini) skveras. A.K. norėjo, kad UAB „Š.G.“ padarytų stovėjimo aikštelę, kurią būtų galima naudoti, A.K. joje turėtų 4-5 vietas. J.S. negalėjo nurodyti, kokios pinigų sumos buvo mokamos A.K., nes nebeprisiminė. Tai nebuvo mažos sumos ir jos buvo mokamos gana dažnai. Viso A.K. buvo sumokėta apie 100000 Lt. A.K. pasakė, kad už tuos pinigus bus padaryti visi leidimai įrengti aikštelę ir bažnyčia išnuomos aikštelę už 1 Lt 99 metams, UAB „Š.G.“ galės ja naudotis, dokumentų tvarkymas užtruks apie kelias savaites ar mėnesius. Praėjo žymiai daugiau laiko, nei sakė A.K. Kaltinamasis pradėjo sakyti A.K., kad reikia užbaigti reikalus su aikštele arba grąžinti pinigus, nes pinigai buvo duoti išspręsti klausimus, susijusius su aikštele. A.K. buvo sumokėta apie 100000 Lt tam, kad jis sutvarkytų teisinius klausimus, dokumentus, jog būtų galima įrengti aikštelę. Tuomet A.K. pasakė, kad jis negalės grąžinti pinigų, jog tam, kad atsiskaitytų, jis nori parduoti vieną butą, kuris priklauso S.K. A.K. 2011 metų pradžioje paprašė padėti surasti pirkėją butui ir nurodė, tada grąžins pinigus ir likusius uždirbtus pinigus jie abu pasidalins. Taip pat A.K. paaiškino, kad jis negali parduoti buto ir pinigus gauti į S.K. sąskaitą, nes tokiu  atveju negalės disponuoti gautais pinigais, todėl reikia įkurti L.I.P.F., kuriam vadovaus kaltinamasis, F. steigėjai bus jie abu. Kaltinamasis pasamdė teisininkę (vardo ir pavardės neatsimena), kuri sutvarkė visus teisinius dokumentus. Kai buvo sukurtas F., kaltinamasis supažindino A.K. su R.K., su kuriuo jį patį supažindino R.K.. A.K. R.K. pardavė butą. Pinigai už buto pardavimą buvo nukreipti į L.I.P.F. sąskaitą, tuos pinigus panaudojo taip, kaip buvo sutarta su A.K. iki sandorio. A.K. išaiškino teisininkei, kuri ruošė dokumentus, kaip įsteigti F. Dėl F. steigimo bendravo kaltinamasis, A.K., D.L. ir teisininkė. Su F. įsteigimu buvo daug problemų. Tam, kad A.K. ir D.L. galėtų įsteigti F., jie turėjo kažkur būti registruoti kaip juridiniai vienetai. Reikėjo užregistruoti per Teisingumo ministeriją. Visus reikiamus dokumentus Teisingumo ministerijai ruošė R.K. Visi dokumentai buvo pateikti Teisingumo ministerijai, jie buvo įregistruoti. Tuomet buvo įkurtas F.. A.K. pasakė, kad jis pastoviai kariauja dėl turto, kuris priklauso jo vadovaujamai bažnyčiai, su kita bažnyčia, jie vis vien neišgyvens, todėl jis nori parduoti turimą nekilnojamąjį turtą. Pasakė, kad pats tuo neužsiims, nežino kaip, nežino visų smulkmenų su dokumentais, todėl nurodė, kad jis kaltinamajam kaip F. vadovui suteiks įgaliojimus su teise šį turtą parduoti. Taip ir buvo parduotas turtas. Mintis parduoti turtą kilo po to, kai buvo sukurtas F. ir parduotas pirmas butas, nes S.K. negalėjo nekilnojamojo turto nei valdyti, nei išlaikyti, reikėjo pinigų bažnyčių tvarkymui ir šiaip buvo daug išlaidų, o pinigų nebuvo. J.S. teigė, kad jis dalyvavo dviejuose S.K. posėdžiuose. Pirmame posėdyje, kuriame dalyvavo, buvo nuspręsta pritarti nekilnojamojo turto pardavimui. Prieštaravo tik vienas S.K. narys. S.K. posėdyje buvo pritarta F. steigimui ir turto, priklausančio S.K., išskyrus bažnyčios pastatą, pardavimui. Pritarta buvo ne tik to turto, kuris buvo parduotas R.K., pardavimui. S.K. posėdyje buvo pritarta turo pardavimui apskritai, o ne vieno buto pardavimui. S.K. posėdyje, kuris vyko restorane, dalyvavo kaip svečias, apmokėjo išlaidas už patalpų nuomą. Apie bet kokius planus ir ketinimus bendravo tik su A.K. ir D.L., kitiems K. nariams nieko neaiškino ir prie jų nekalbėjo. Visame šiame reikale kaltinamasis buvo reikalingas, nes A.K. nuo pat pradžių buvo skolingas nemažą pinigų sumą, negalėjo grąžinti pinigų, todėl nusprendė, kad reikia parduoti nekilnojamąjį turtą, kurio negali normaliai valdyti, disponuoti ir kuris atneša tik nuostolius. Nekilnojamojo turto dokumentai nebuvo sutvarkyti iki galo, A.K. nemokėjo to padaryti, todėl kreipėsi į kaltinamąjį. Pardavus turtą, jie turėjo pasidalinti gautus pinigus. Pinigus turėjo pasidalinti už visą parduotą turtą. Kai A.K. pasakė, kad nežino, kaip grąžinti pinigus, nurodė, jog jis parduos vieną butą ir grąžins skolą. Kai tvarkė dokumentus, A.K. pasakė, kad, jeigu kaltinamasis žino, kaip galima parduoti turtą, jie visą turtą, išskyrus bažnyčios pastatą, parduos. Iš gaunamų pinigų pusė grynais turėjo atitekti A.K., o kitos pusės dalis kiekvieną mėnesį turėjo atitiketi bažnyčiai ar S.K., kaip atlyginimas A.K. bei D.L.. Kaltinamajam turėjo atitekti tai, kas liktų. Pusė pinigų turėjo likti A.K., o kita pusė turėjo likti F. ir iš tų pinigų kaltinamasis kiekvieną mėnesį po 25000 Lt turėjo mokėti bažnyčiai, jeigu neklysta, ir atlyginimus, o likę pinigai turėjo atitekti kaltinamajam. 25000 Lt parama buvo mokama kiekvieną mėnesį tol, kol buvo pardavinėjamas nekilnojamasis turtas. F. buvo skirtas tam, kad parduoti turtą, o gauti pinigai tektų bažnyčiai, A.K., D.L. ir kaltinamajam. Beveik visus turto pirkėjus rado R.K. kartu su notaru R.K.. Kaltinamasis pats asmeniškai nerado nė vieno kliento. Prieš kiekvieną sandorį susitikdavo su A.K., aptarinėjo sumą, už kurią bus parduodamas turtinis vienetas. Už sutartą kainą turtas ir buvo pardavinėjamas. J.S. teigė, kad jis iš karto nustatydavo kainą, už kiek bus parduodamas turtas, tada pasakydavo kainą R.K., kuris atvesdavo klientus. Praktiškai visada turtą aprodydavo R.K., kaltinamasis dalyvaudavo labai retai, kartais aprodydavo A.K. 

Kaltinamasis dėl sandorio su R.S.paaiškino, kad šiam asmeniui pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas su atsipirkimo teise, nes A.K. skubiai nusprendė tvarkyti bažnyčią. Dėl šios priežasties pastatas buvo parduotas už 300000 Lt su atsipirkimo teise. Tiksliai skaičių neatsimena, todėl gali būti, kad buvo taip, kaip nurodyta kaltinime, t. y. pastatas buvo parduotas už 445000 Lt. Pastatas laiku nebuvo atpirktas. Tuo metu pinigų F. sąskaitoje nebuvo. Kaltinamasis sandoryje veikė kaip F. atstovas. Visus klientus surado R.K., taip pat ir R.S.. Turtas priklausė S.K. A.K. kaip S.K. (duomenys neskelbtini)  suteikė notarinį įgaliojimą disponuoti turtu, priklausančiu S.K. Kadangi A.K. buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“ kaip vienas iš vadovų, todėl įgaliojimą jis turėjo teisę suteikti. Kaltinamasis veikė suteikto įgaliojimo pagrindu. Jis neatsiminė, kada tas įgaliojimas buvo pasirašytas. Įgaliojimai buvo du ar trys, kada ir koks buvo išduotas, neprisimena. Visus įgaliojimus ir tekstus tvarkė R.K. kartu su A.R.. Kai R.K. buvo parduotas butas, R.K. pasakė, kad jis yra notaras, bet negali savo kontoroje forminti sandorio savo vardu, todėl pasirinko savo draugą A.R.. Visus notarinius veiksmus darė pas A.R. ar pas jo mamą kontoroje. Tai visada buvo R.K. pasirinkimas, nes jis ir A.R. yra draugai, kursiokai. Visus turto pirkėjus surado R.K. ir R.K.. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), R.S. buvo parduotas su atpirkimo teise, nes tuo metu nebuvo kam parduoti už normalią kainą. Šis sandoris buvo tarsi paskola, tiesiog įformintas kaip pardavimas su atsipirkimu. Taip padaryti tikriausiai nusprendė kaltinamasis ir A.K., D.L. tikriausiai nedalyvavo diskusijoje. Kaltinamasis kiekvieną sandorį derino su A.K., nebuvo taip, kad jis pats asmeniškai kažką nuspręsdavo ir darydavo. Turtas turėjo būti atpirktas per 3-4 mėnesius. Mano, kad tas turtas turėjo būti atpirktas gavus pinigų iš kito turto pardavimo. R.S. sumokėjo už turtą su atsipirkimu. Tikriausiai dalis sumos buvo sumokėta pavedimu, dalis grynais. Daug pinigų buvo panaudota bažnyčios remontui, parapijų įkūrimui. F. mokėjo už bažnyčios remontą ir parapijų kūrimą. A.K. iš sandorio dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), reikėjo visų pinigų. Toks poreikis buvo grindžiamas tuo, kad A.K. praranda savo parapijiečius, reikia skubiai daryti remontus, steigti parapijas, reikėjo mokėti už E.R. stovyklą vaikams.

Dėl sandorių su M.G. kaltinamasis paaiškino, kad vieną butą M.G. prašymu padalino į du butus. Trečios patalpos nebuvo butas, tai buvo viena labai didelė patalpa be sienų, tai buvo labai didelis rūsys po visu namu. Nežino, kodėl patalpos buvo įformintos kaip butai, gal čia buvo pirkėjų prašymas, gal R.K. iniciatyva, nes jis tvarkė tuos popierius. Dėl visų sandorių su klientais buvo einama pas A.R., buvo sudaromi sandoriai, pirkėjai atsiskaitinėjo, nieko ypatingo apie kiekvieną sandorį papasakoti negali. Kai buvo sulaikytas, smulkiai davė parodymus, paaiškino, kad grynųjų pinigų per visus tuos sandorius praktiškai nebuvo. Grynuosius pinigus reikėjo parodyti tam, kad pirkėjai galėtų gauti paskolas banke. Rūsio dokumentai buvo tvarkomi labai ilgai, buvo neįmanoma parduoti šių patalpų, reikėjo kiekvienam turto vienetui priskirti unikalų numerį. Tie dokumentai buvo tvarkomi labai ilgai, nes kiekvienam turtiniam vienetui reikėjo Kultūros paveldo departamento leidimų.

J.S. nurodė, kad sandorio su E.M. aplinkybių neatsimena. Atsimena tik M.G., kadangi su juo bendravo ir vėliau, bendrauja ir šiuo metu. Taip pat prisimena R.K.. Visi kiti pirkėjai buvo žmonės, kuriuos matė tik vieną kartą gyvenime ir neatsimena vardų bei pavardžių. Vienintelis sandoris, kuriame viskas buvo sumokėta grynais pinigais, buvo sandoris su jauna mergina iš Kauno, kuri atvažiavo su savo atstovu K.M.. Tikriausiai ta mergina buvo D.G.. Pinigus sumokėjo K.M.. Tuos pinigus pasidalino su A.K.. J.S. teigė, kad pinigų perdavimą A.K. kartais formindavo, kartais ne. Labai dažnai pinigus A.K. veždavo ne jis, o F. vairuotojas S.K.. A.K.tiesiog parašydavo, kad pinigus gavo iš F. vadovo.

Kaltinamasis teigė, kad jis nežinojo, kaip reikia vesti buhalteriją. Jam buvo paaiškinta, kad F. yra pelno nesiekianti organizacija ir neturi mokėti jokių mokesčių, išskyrus „Sodra“ mokesčius už darbuotojus, todėl nelabai tvarkingai ir įdėmiai buvo žiūrima į dokumentų tvarkymą. Nedarė to, ką turėjo daryti, nes nežinojo, kad taip reikia daryti, jam buvo paaiškinta, jog reikia laiku mokėti „Sodra“ mokečius, reikia laiku sumokėti nuomą, apmokėti išlaidas, atlyginimus darbuotojams, remonto darbus ir visas bažnyčios bei S.K. išlaidas. Jam buvo paaiškinta, kad bažnyčia praktiškai neduoda jokių ataskaitų dėl savo finansinės veiklos, taip pat ir dėl F. niekam ir nieko nereikia aiškinti. Tai nebuvo įmonė, kurioje reikia už viską atsiskaityti ir paaiškinti. Visa tai aiškino A.K. ir D.L.. Kaltinamasis patvirtino, kad F. turėjo buhalterę. Ją matė 4 ar 5 kartus, po to ji išėjo iš darbo ir buhalteriją vedė kita moteris. F. dirbo kaltinamasis, S.K., administratorė ir buhalterė. Administratorė buvo reikalinga tam, kad paruoštų dokumentus bažnyčiai, nes bažnyčioje ir S.K. dokumentai buvo ruošiami ir tvarkomi dar blogiau nei F.. S.K. F. dirbo daugiau už visus kitus, nes jis nuo ryto iki vakaro vežiodavo tai A.K., tai D.L., tai parapijiečius. F. ofise A.K. labai dažnai priiminėdavo svečius, jis sakė, kad negali priimti svečių pas save parapijoje, nes ten labiau atrodo kaip sandėlis, o ne kaip parapija.

J.S. nurodė, kad apie tai, kaip buvo atsiskaitoma už parduotą nekilnojamąjį turtą, paaiškino ikiteisminio tyrimo pareigūnei, nes nuo visko buvo praėję tik pusę metų. Sandorio su E.V. neatsimena. Dėl sandorio su R.K. gali paaiškinti, kad atsimena tik tiek, jog R.K. nebuvo, dalyvavo tik R.K., jis už savo giminaitį vykdė funkcijas. R.K. sutuoktinės taip pat nebuvo. Iš S.D.-K. grynų pinigų negavo. R.Z., R.N. vardai ir pavardės jam nieko nesako. T.Č. yra R.K. sesers sutuoktinis. R.K. norėjo įsigyti palėpę sau, buvo sutarta su juo, kad jis po truputį už ją atsiskaitys Palėpė buvo įforminta T.Č. ir sesers vardu. Už šį nekilnojamąjį turtą buvo atsiskaityta pinigais ir 50 vienetų įmonės akcijų. Taip buvo pasielgta, nes reikėjo daryti ne pirkimą-pardavimą, o mainų sutartį tam, kad pirkėjas taptų bendrasavininku, tada jis galėtų sumokėti pinigus. Visi sandoriai buvo ruošiami su R.K. pagalba A.R. kontoroje. R.K. ir A.R. derino ir ruošė sutartis. D.G. neprisimena, prisimena K.M., nes jis viską mokėjo eurais, nors tuo metu buvo litai. Tai buvo vienintelis atvejis, kai buvo grynieji pinigai. Galbūt ir kitais turto pardavimo atvejais kažkiek buvo grynųjų pinigų. Žino, kad kartais grynus pinigus iš karto gaudavo A.K.. Nebuvo taip, kad kiekvienas mokėtų avansą grynais pinigais. Iš K.M. gautus pinigus padalino su A.K., o kaip buvo įformintas jų gavimas bei perdavimas, neprisimena, nes daug dokumentų dingo. Kai buvo paleistas už užstatą ir nuvyko į F. ofisą, jokių dokumentų ofise jau nebuvo. 

Dėl turto pardavimo R.S. ir jo sutuoktinei už 1700000 Lt kaltinamasis paaiškino, kad šis sandoris niekaip nesusijęs su bažnyčia ir F. veikla. R.S. paklausė, ar kaltinamasis galėtų padėti parduoti šį nekilnojamąjį turtą, nes jis jam nereikalingas. Kaltinamasis per kažką susipažino su S.M., kuris nupirko pastatą. R.S., pardavus pastatą, kažkokį pelną pasiliko sau, sumokėjo mokesčius, o likusią sumą atidavė kaltinamajam grynais pinigais, nes kaltinamasis buvo kaip tarpininkas, surado jam klientą. Šiuo atveju jis veikė kaip privatus asmuo. Iš šio sandorio gavo virš 1000000 Lt.

Pelnas, gautas iš sandorių, buvo dalinamas bažnyčiai, A.K. ir kaltinamajam. R.K. nurodydavo sumą, kurią norima gauti, o jei būdavo gaunama daugiau pinigų, tuos pinigus gaudavo R.K. ir R.K.. Galbūt ir už daugiau buvo parduodamas turtas, neatsimena, kurie turto vienetai buvo parduodami brangiau. Galbūt kažkokius pinigus pirkėjai duodavo R.K. arba R.K. grynais pinigais, nes kainos buvo geros. J.S. teigė, kad jis bendravo ir dirbo su A.K., taip pat bendravo su R.K. ir R.K., jis buvo tarpininkas su įgaliojimais.

Kaltinamasis dėl veikos, susijusios su V.K. ir R.L., paaiškino, kad vieną iš šių asmenų matė du kartus, o kitą matė vieną kartą. Jie norėjo įsigyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), už tokią pat kainą kaip ir S.M.. Jie norėjo nusipirkti pastatą kartu su sklypu, kuris buvo prie pastato. Reikiamus dokumentus įpareigojo sutvarkyti R.K.. Jie pavedimu sumokėjo avansą, jokių grynųjų pinigų nebuvo. Pinigus gavo R.K., jis gavo apie 150000 Lt už 30 arų sklypo priskyrimą prie pastato. Tačiau R.K. nepavyko sutvarkyti sklypo. Pirkėjai norėjo nupirkti šį pastatą be sklypo už 600000 Lt, bet kaltinamasis atsisakė parduoti, pasakė, kad, kai pastatas bus parduotas, ir jie susigrąžins savo pinigus. Galiausiai pastatas buvo parduotas, bet jie sakė, kad prieštaraus, jog reikalaus to pastato, kreipsis į teismą. Pinigų kaltinamasis negrąžino, nes buvo pasakyta, kad avansinių pinigų nepriims, reikalavo, kad jiems būtų parduotas pastatas. V.K. ir R.L. po to kalbėjo su S.M., kuris jiems sumokėjo už tai, kad nebūtų patrauktas atsakomybėn už pastato įsigijimą. Kaltinamasis teigė, kad neprisimena, kodėl su R.L. ir V.K. dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo buvo bendraujama anksčiau, nei su R.S.. Turtas už 600000 Lt nebuvo parduotas R.L. ir V.K., tačiau buvo parduotas R.S. už 450000 Lt, nes R.L. ir V.K. abai ilgai reikalavo pastato su sklypu. Preliminariąją sutartį ruošė R.K., jis buvo labiausiai suinteresuotas šio pastato pirkimu, t. y., kad V.K. su R.L. nupirktų tą pastatą.

J.S. dėl A.N. paaiškino, kad iš šio nukentėjusiojo niekada nieko nėra gavęs. A.N. buvo žmogus, kurio vardu kitas žmogus norėjo įforminti buto pirkimą. Jis davė avansą, po to kaltinamasis tuos pinigus grąžino. Grąžino 20000 Lt. Pinigai buvo grąžinti tam asmeniui, kuris ir davė pinigus. A.N. tiesiog buvo žmogus, kurio vardu buvo ketinama įforminti sandorį, todėl pas jį ir buvo sutartis. Apie situaciją su A.N. sužinojo tik po to, kai prasidėjo teismo posėdžiai. Kitas pirkėjas tikrai atgavo pinigus, jo pavardės neatsimena, tai buvo A.N. kolega. A.N. nieko neketino įsigyti, pinigų nemokėjo. Jei neklysta, A.N. kolega skyrėsi su sutuoktine, nenorėjo savo vardu forminti buto, todėl avansas buvo duotas A.N. vardu, po to kažkas pasikeitė, bet pinigus tas žmogus tikrai atgavo.

Dėl ginklo ir šovinių kaltinamasis paaiškino, kad ginklą 2011 m. gegužės 16 d. gavo dovanų. Šis ginklas buvo dėžutėje, kurią padėjo į tarp automobilio sėdynių buvusią daiktadėžę, kurioje jis ir buvo rastas. Kaltinamasis nurodė, kad jis mano, jog tai nebuvo kovinis ginklas. Jis buvo atidaręs dėžutę ir apžiūrėjo, kas joje yra. Kiek jam yra žinoma, tokį ginklą buvo galima įsigyti visose ginklų parduotuvėse, tiesiog reikėjo parodyi pasą. Tuo metu tokius ginklus buvo galima įsigyti be leidimo. Ginklą padovanojo draugas J.R.S.C.. Kaltinamasis ginklą pasidėjo automobilyje ir pamiršo apie jį. Nesiaiškino, ar ginklui reikalingas leidimas, nes galvojo, kad nereikia. Tėvas parduotuvėje sau nusipirko lygiai tokį patį ginklą. Žino, kad parduotuvėje 2011 metais buvo galima tokį ginklą įsigyti.

J.S. teigė, kad A.K. už aikštelę sumokėjo apie 100000 Lt. Neprisiminė, kaip ar pinigus mokėjo kaip fizinis asmuo, ar kaip įmonės atstovas. Dėl 100000 Lt buvo pasirašyta sutartis su A.K.. Buvo ketinimų protokolas su prisegtu sklypo planu, aprašymu. Šie dokumentai buvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnei. Neprisimena, per kiek kartų A.K. buvo sumokėti pinigai. Neprisimena, ar ketinimų protokole atsispindi mokėtos sumos, ar dokumentais kaip nors buvo įformintas pinigų perdavimo faktas. Kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tikriausiai teisingai nurodė aplinkybes dėl pinigų perdavimo. Gali būti, kad dokumentai nebuvo surašomi. Neprisimena, kodėl nebuvo rašomi dokumentai, nes praėjo 11 metų. F. reikėjo kurti, nes A.K. pasakė, kad kitaip negalės disponuoti pinigais. F. buvo iki kaltinamojo, po to tas F. buvo uždarytas, buvo nutraukta veikla, todėl A.K. sakė, kad reikia kurti naują F. ir viską daryti iš naujo. A.K. pasiūlė kurti F.. Dviejose S.K. posėdžiuose dalyvavo kaip svečias. Kokie klausimai buvo sprendžiami posėdžiuose, neprisimena. Nebendravo su S.K. nariais apie darbą. Neprisimena 2010 m. gruodžio 23 d. dokumento, kuriuo pasižadėjo nevykdyti jokių veiksmų, susijusių su nurodytu butu, nei su bet kokiu kitu L.E.R.B. priklausančiu turtu be atskiro susitarimo. Jis nėra (duomenys neskelbtini), bendravo su A.K. ne kaip su bažnyčios atstovu, o kaip su verslo partneriu. Kokie yra L.E.R.B. vidiniai įstatymai, jam nerūpėjo. Kaltinamajam buvo aktualu, kad VĮ „Registrų centras“ kaip (duomenys neskelbtini)  buvo įregistruota D.L., o kaip (duomenys neskelbtini)  buvo įregistruotas A.K.. Nežinojo E.R.B. vidinių reikalų, nebendravo su jais, nedalyvavo jų pokalbiuose ir posėdžiuose. Pokalbių su A.K. ar D.L. apie tai, kad negali parduoti S.K. priklausančio turto be S.K. pritarimo, neprisimena. S.K. posėdžio, kuris vyko 2011 m. vasario 26 d., metu nerodė S.K. nariams dokumentų, kad F. sąskaitoje yra 1400000 Lt. Niekada nerodė S.K. nariams jokių dokumentų, niekada nedalyvavo posėdžiuose, vykusiose (duomenys neskelbtini). Dalyvavo pirmame posėdyje, kuris vyko restorane „Čingischanas“, ir antrame posėdyje, kuris vyko restorane „The Old Green House“. Posėdžiuose nieko nekalbėjo apie iš Vokietijos verslininkų gautus 1400000 Lt. Neprisimena, kodėl reikėjo 2011 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure įsipareigoti, kad E.R.B.L.I.P. F., atstovaujamas direktoriaus, be S.K. rašytinio sutikimo niekaip nedisponuos nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Jeigu toks dokumentas yra, tai jis buvo kažkam reikalingas.

Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kam reikėjo 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimo. Dėl 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimo paaiškino, kad tikriausiai pirmame įgaliojime nebuvo leisti tie veiksmai, kurie buvo reikalingi tam, jog būtų galima vykdyti norimą veiklą. Dėl šios priežasties pasirašė dar vieną įgaliojimą. Buvo daug nenotarinių įgaliojimų, kam jie buvo reikalingi, neatsimena. Kaltinamasis nurodė, kad jam pačiam būtų buvę patogiau, jei įgaliojimų nebūtų, jog A.K. pats būtų pasirašinėjęs dokumentus, bet A.K. to daryti nenorėjo. A.K. pasakė, kad jis suteiks įgaliojimus, pagal kuriuos bus galima veikti. Įgaliojimų tekstai buvo derinami su R.K., kuris persiųsdavo tekstus A.R., o šis savo kontoroje tvirtino tuos įgaliojimus. Tas, kas suteikia įgaliojimą, tas ir nusprendžia, ką leisti ir ko neleisti žmogui, kurį įgalioja. R.K. ir A.K. surašė įgaliojimus, o A.R. kaip notaras juos tvirtino. J.S. teigė, kad jis galimai dalyvavo A.K. pasirašant įgaliojimus. Mano, kad notaras A.K. išaiškino įgaliojimų turinį. Apie tai, kam buvo reikalingas 2011 m. birželio 22 d. įgaliojimas dėl to paties pastato, kaltinamasis paaiškino, kad tikriausiai pirmame įgaliojime nebuvo nurodyta, jog jis turi teisę parduoti pastatą su atpirkimo teise. Įgaliojime labai tiksliai turi būti nurodyta, ką galima daryti, ko negalima. Tam, kad parduoti turtą su atpirkimo teise, tikriausiai reikėjo tokio punkto. Šis įgaliojimas galimai net nebuvo panaudotas. Tikriausiai jis buvo reikalingas dėl kažkokių priežasčių, kurių nurodyti nebegali. J.S. teigė, kad A.K. po pirmo buto pardavimo pasakė, jog jis tikrai nevaikščios pas notarus, netvarkys dokumentų. Po to jis kaltinamajam kaip F. (duomenys neskelbtini)  suteikė įgaliojimą tam, kad jis galėtų pardavinėti turtą. Kaltinamasis aiškino, kad kurti F. buvo A.K. pasiūlymas, o jam būtų žymiai paprasčiau buvę tarpininkauti pagal individualią veiklą arba kaip fiziniam asmeniui. A.K. pasakė, kad jis negali gauti pinigų į S.K. sąskaitas, jam reikia, kad jie eitų į F.. Tokia buvo jo sąlyga. A.K. buvo mokami gryni pinigai. Nežino, kaip grynųjų pinigų davimas buvo įforminamas F. buhalterinėje apskaitoje, mano, kad niekaip. F. vykdė stovyklų organizavimą, buvo organizuotas koncertas Naujininkų mokykloje. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kaip perduodavo pinigus už įvairius organizuojamus renginius. Grynais pinigais už turtą buvo mokama, nes galbūt taip buvo patogiau pirkėjams, gal buvo patogiau ir greičiau perduoti pinigus A.K.. Praktiškai niekas iš pirkėjų grynais nemokėjo. Jeigu kartais kažkas mokėjo grynais, tai galbūt jiems taip buvo patogiau. Kaltinamasis A.K. už parduotą nekilnojamąjį turtą atiduodavo pinigus kaip antram F. steigėjui. F. neturėjo misijos, jis buvo įkurtas tam, kad būtų paprasčiau gauti pinigus už parduotą turtą. Misija buvo parduoti turtą ir gauti pinigus, pasidalinti juos su A.K., kažkiek pinigų pervesti bažnyčiai ar S.K., kažką apmokėti. Jis neatsimena, kiek kartų S.K. pervedė po 25000 Lt, galimai tris ar keturis kartus. Pervedė tik tiek, nes A.K. pasakė, kad jis negali tokių pinigų išmokėti parapijų vadovams, todėl jam geriau gauti grynuosius. A.K. pastoviai važinėdavo po visą Lietuvą ir mokėjo pinigus, laikė pamaldas, darė pietus, vakarienes parapijiečiams. J.S. negalėjo tiksliai pasakyti, ar pinigų davimas A.K. buvo įforminamas, tačiau S.K. bei bažnyčioje niekas nebuvo forminama, tiesiog buvo atiduodami pinigai. F. yra ne pelno organizacija, todėl manė, kad nėra jokių mokesčių, išskyrus „Sodra“ mokesčius, ir už turtą nereikia aiškintis niekam, išskyrus turto savininką. Nebuvo forminamas pinigų atėjimas į F. ir išėjimas iš jo. Buhalterė buvo samdoma skaičiuoti atlyginimus, pervesti „Sodra“ mokesčius, mokėti atlyginimus. Atlyginimus pervesdavo buhalterė.

Pinigai, gauti pardavus butą R.K., buvo panaudoti kaip ir visi kiti pinigai, t. y. pusė buvo atiduota A.K., kita pusė kažkam buvo išleista, dalį pinigų kaltinamasis pasiėmė sau. Sau pasiėmė nedaug pinigų. Daug pinigų reikėjo susigrąžinti kaip A.K. skolą, kuri susidarė dėl A.K. pažadų, susijusių su aikštelės įrengimu, dokumentų sutvarkymu. R.S. pastatas buvo parduotas su atpirkimo teise, tai buvo kaip paskola. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kodėl tai nebuvo įforminta kaip paskola. Kaltinamasis ketino atpirkti šį turtą, tačiau neatpirko, nes nebuvo galimybės, tikriausi tuo metu, kai reikėjo atpirkti, nebuvo lėšų. Jis neatsiminė, ar atpirkimo teisė buvo A.K. mintis. Galimai buvo bandoma spręsti turto atpirkimo klausimą, kai artėjo atpirkimo terminas. R.S., suėjus terminui, pastato iškarto nepardavė, dar kurį laiką laukė, kol pastatas bus atpirktas. J.S. negalėjo nurodyti, kodėl įgaliojimas parduoti pastatą R.S. buvo patvirtintas likus penkioms dienoms iki sandorio, t. y. 2011 m. birželio 22 d., ir kodėl nebuvo galima naudotis 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimu.

Vienas iš butų M.G. buvo parduodamas mažesne nei rinkos kaina, nes tai nebuvo butas, tai buvo rūsys, patalpa be sienų, be durų, tik įforminta kaip butas. Tikriausiai šiuo atveju nebuvo mokėti grynieji pinigai. Kaltinamasis neprisiminė, kodėl 75000 Lt 2011 m. liepos 20 d. buvo sumokėti pagal išrašytą kasos pajamų orderį, o ne bankiniu pavedimu. Mano, kad šiuo atveju nebuvo mokėti gryni pinigai. Dėl E.M. parduoto turto paaiškino, kad tai buvo rūsys, kiek žino, jis iki šiol nesutvarkytas, todėl turtas ir buvo parduotas už tokią sumą, kuri nurodyta. G.K. ir E.M. susirado kaltinamąjį per R.K. arba per R.K.. Dėl E.V. paaiškino, kad tos patalpos buvo rūsys, todėl ir buvo tokia kaina. Pirkėjus atvedė R.K., kaltinamasis dalyvavo pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis. Butus E.M., E.V. aprodė R.K.. Pats J.S. rūsyje buvo tik vieną kartą su M.G.. M.G. rodė ir kitus butus. Į butus vaikščiojo su M.G., R.K., taip pat tikriausiai rodė patalpas K.M.. R.S. pastatą taip pat parodė kaltinamasis. R.K. nieko nemokėjo, viską darė R.K., tiesiog jis kažkodėl sandorį norėjo forminti R.K. vardu. Visi santykiai buvo su R.K.. R.K. sutuoktinė jokių grynųjų nemokėjo. Žino, kad R.K. ir jo sutuoktinė tvarkėsi paskolą ir tam, kad gautų paskolą, jiems reikėjo parodyti, jog kažkokią sumą jie sumokėjo. R.Z. parduotas turtas greičiausiai buvo rūsys. Visus klientus, kurie susiję su rūsiu, atvedė R.K.. R.N. parduotas butas tikriausiai buvo rūsys. Jeigu turtas buvo parduotas už 340000 Lt, vadinasi tai buvo butas. Sandorio su T.Č. atveju akcijos buvo reikalingos tam, kad būtų galima padaryti mainų sutartį ir tuomet būtų galima įforminti pirkimą-pardavimą. Kitaip nebuvo galima įforminti, nes tai buvo bendro naudojimo plotas ir nebuvo išskirta turtinių vienetų. Tam, kad parduoti bendro naudojimo plotą, reikia iš pradžių tapti bendrasavininku, o bendrasavininku buvo galima tapti tik per mainų sutartį. T.Č.tapo bendrasavininku per mainų sutartį ir tuomet kaip bendrasavininkas išpirko dalį palėpės. Turtas buvo parduotas už 50000 Lt, nors rinkos vertė buvo nurodyta 230000 Lt, nes tai buvo palėpė. Ji buvo praktiškai be stogo, tai nebuvo butas, tiesiog gabalas palėpės. T.Č. matė porą kartų. Pusė pinigų sumos, kurią sumokėjo K.M. buvo perduota A.K., kita pusė buvo palikta kaltinamajam. K.M. noras buvo sumokėti visą sumą grynais pinigais. Pinigus davė K.M.. R.S. parduoti pastatą padėjo kaip fizinis asmuo ir gavo savo pelną. Įmonė „S.“ buvo surasta per pažįstamus. Visus pinigus, t. y. daugiau nei milijoną, pasiėmė sau, kaip fizinis asmuo.

Taip pat J.S. teigė, kad jis iš A.K. neėmė jokių patvirtinimų, jog jam perdavė pinigus už tai, kad būtų išspręstas stovėjimo aikštelių klausimas. Jie vienas kitu labai pasitikėjo, todėl ir nepasirašė jokių dokumentų. Jis neprisiminė, ar į jam už parduotą turtą turėjusią tekti dalį pinigų turėjo būti įskaityta ir A.K. skola. R.K. gaudavo kažkiek pinigų už kiekvieną surastą klientą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo neteisingai užfiksuota, kad kaltinamasis buvo skolingas J.V.. Iš tikrųjų J.V. buvo skolinga S.K., skola buvo susidariusi už suteiktas paslaugas. Tai buvo asmeninė A.K. skola arba S.K. skola už paslaugas, nes J.V. kažkurį laiką atstovavo bažnyčiai. J.S. teigė, kad jis negrasino A.K.. Jis negavo grynųjų pinigų, pardavus butą B.G. ir A.G.. Grynieji pinigai buvo gauti tik sandoriuose su D.G. ir R.S.. Galimai R.K. A.K. ir mokėjo grynuosius pinigus, jeigu tarp jų buvo koks nors susitarimas. R.K. ir A.K. buvo labai geri pažįstami, jie ne kartą bendravo tarpusavyje kaltinamajam nedalyvaujant. R.K. padėjo įteisinti A.K. ir D.L. kaip bažnyčios ir S.K. vadovus. S.K. kartais padėdavo surasti bendroves, kurios turėjo atlikti bažnyčios remonto darbus, viskas buvo derinama su A.K.. Kaltinamasis kaip F. atstovas nepervesdavo A.K. pinigų, nes A.K. pasakė, kad jis negali valdyti nei bažnyčios, nei S.K. sąskaitų. A.K. visada asmeniškai priimdavo visus darbus – vaikščiojo, žiūrėjo, ar bažnyčioje atlikti darbai jam tinka. UAB „I.V.V.“ buvo pasirinkta, nes savininkas buvo pažįstamas, jis tvarkė ir bažnyčią. Pradinę sąmatą, kiek atsiminė, darė S.K.. Su A.K. susitarė gautus pinigingus už parduotą turtą pasidalinti. A.K. neaiškino, kodėl jam reikia atiduoti pusę sumos ir kam jis ją naudos. Iš sumos, kurią pasilikdavo sau, kaltinamasis dalį panaudojo bažnyčios remontui, parapijų išlaikymui, patalpų nuomai, labai daug pinigų buvo išleista Biržų bažnyčios apsaugai, dalį pinigų paliko sau. R.K. turėjo atlikti tam tikrus darbus, kurių neatliko, todėl ir parašė, kad 150000 Lt yra paskola, kurią turėjo grąžinti. Jis turėjo atlikti darbus dėl sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Reikėjo priskirti prie šio pastato žemę, nes ji buvo nuomojama. R.K. teisinių problemų su žemėtvarka ir savivaldybe sprendimą turėjo gauti 150000 Lt. Sklypo kaina buvo milžiniška, todėl perduota suma tikrai nebuvo didelė, kad sutvarkyti nuosavybės dokumentus. Užupio gimnazijos nesuremontavo, nes R.K. negrąžino pinigų. Su R.K. bendravo kiekvieną dieną, taip pat kalbėjo ir apie tai, kur buvo naudojami pinigai. Kaip tie pinigai buvo naudojami, kaltinamasis neprisiminė. R.K. turėjo grąžinti 150000 Lt, nes nepasiekė reikiamo rezultato – buvo sutarta, kad jis gauna pinigus už tai, kad sklypas bus priskirtas pastatui. Vėliau pinigų perdavimas buvo įformintas kaip paskola R.K.. Po to, kai R.K. neįvykdė įsipareigojimų, buvo ranka surašytas paskolos raštelis. Dėl skolos išieškojimo niekur negalėjo kreiptis, nes neberado paskolos raštelio. F. įstatuose nenurodyta, ką F. gali remti, jis galėjo remti bet ką, parama galėjo būti skiriama ne vien tik (duomenys neskelbtini), todėl ir buvo priimtas sprendimas remontuoti mokyklą. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kas nusprendė remti (duomenys neskelbtini) gimnaziją, tikriausiai jis, be to, buvo remiama ir kita mokykla. Buvusios sutuoktinės dukra mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tačiau ji mokėsi iki paramos skyrimo. (duomenys neskelbtini) gimnazijos rėmimas nebuvo suderintas su bažnyčia, tai buvo kaltinamojo kaip F. (duomenys neskelbtini)  sprendimas. J.S. neprisiminė, kaip buvo pervesti 4300 Lt už buvusios sutuoktinės nuomojamą turtą. V.K. pervesti 200000 Lt buvo išgryninti ir perduoti R.K. už sklypo sutvarkymą. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog R.K. dar papildomai davė 150000 Lt, nes susipainiojo. Pervesta buvo 200000 Lt, šie pinigai buvo išgryninti ir 150000 Lt paduoti R.K.. 50000 Lt padėjo į seifą ofise. V.K. iš viso sumokėjo 300000 Lt. Kaltinamasis išgrynindavo pinigus iš sąskaitos ir atiduodavo R.K. jo dalį, t. y. tą pinigų sumą, kuri viršijo A.K. ir kaltinamojo nustatytą konkretaus turto pardavimo kainą. F. buvo įsteigtas tam, kad legalizuoti ir parduoti šį turtą, atgauti dar daugiau turto, kuris istoriškai priklausė (duomenys neskelbtini). J.S. teigė, kad neatsimena įsipareigojimo savavališkai neparduoti ir neįkeisti S.K. turto be S.K. atitinkamo nutarimo, mano, kad jo negalėjo būti, nes tokiu atveju nebūtų tikslo pradėti F. veiklos. A.K. ir D.L. buvo nurodyti kaip S.K. vadovai, jie suteikė įgaliojimą oficialiai pardavinėti turtą. Buhalteriją reikėjo tvarkyti, bet kaltinamasis turėjo labai daug laiko iki ataskaitinio periodo pabaigos. S.K. vadovai suteikė teisę pardavinėti turtą, suteikė įgaliojimus ir abu apie tai žinojo, gavo pinigus. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kodėl ir dėl kokių aplinkybių surašė raštelį, kuriame nurodyta, jog jis pasižada nevykdyti jokių veiksmų, susijusių butų, nei bet kokiu kitu L.E.R.B. priklausančiu turtu be atskiro susitarimo. Su S.K. nariais bendravo du ar tris kartus D.L. ir A.K. prašymu.

J.S. nurodė, kad 2013 metais K.L. supažindino jį su ūkininku, kuris pasiūlė pirkti grūdus. Aptarė grūdų pirkimo sąlygas, visiems viskas tiko. Buvo likusios dvi dienos iki atsiskaitymo su ūkininku, pinigai buvo pervesti, bet kaltinamąjį sulaikė. K.L. pažinojo tą ūkininką. Ūkininkas ar ūkininko giminaitis kreipėsi į K.L. ir šis supažindino kaltinamąjį su ūkininku. Nuo senų laikų jis yra pristatomas „J.“, visi vadina „S.“, šiuo atveju išėjo tokia pati klaida. Jis tiesiog nepataiso žmonių. Ūkininkui prisistatė „J.“, nes tai yra jo vardo trumpinys. Neprisistatinėja vardu ir pavarde. Pirmas susitikimas vyko kažkokioje kavinėje, buvo trise, t. y. abu kaltinamieji ir ūkininkas. Ūkininkas nesidomėjo kaltinamuoju, t. y., kas jis toks, kokią įmonę ar įmones atstovauja, buvo nelabai ilgas pokalbis. J.S. negalėjo nurodyti, dėl kokių konkrečiai grūdų pirkimo-pardavimo jie susitarė. Žino, kad turėjo būti pristatyti grūdai, buvo pervesti pinigai, 20 procentų sumos turėjo gauti ūkininkas po dviejų parų, t. y. 2013 m. rugsėjo 11 d., o 2013 m. rugsėjo 9 d. vakare kaltinamasis buvo sulaikytas, kai pinigai jau buvo pervesti. Jam nebuvo siūloma pirkti grūdus, o buvo paklausta, ar jis pažįsta, kam galima parduoti grūdus. Pasakė, kad pagalvos ir paklaus. Paklausė R.A., jis žinojo, kam parduoti tuos grūdus. Kiek atsimena, turėjo būti mainų sutartis, grūdai turėjo būti pakeisti į kitą prekę, ta prekė turėjo būti pristatyta į Vokietiją ir iš Vokietijos turėjo būti gauti pinigai. J.S. neprisiminė, kam turėjo būti parduoti grūdai, bet kažkam ne Lietuvoje, todėl ir buvo sutarta dėl 90 kalendorinių dienų atsiskaitymo. Neprisiminė, ar grūdai turėjo būti parduoti Europoje, ar kur nors kitur. R.A. su pasiūlymu sutiko. Įmonė „A.“ buvo R.A. sūnaus, ji registruota ne Lietuvoje. Tos įmonės vardu turėjo būti pasirašyta sutartis su ūkininku ir turėjo būti nuvežti grūdai. Ūkininkas prašė, kad būtų grynieji pinigai. Ar buvo tariamasi dėl avanso, neprisiminė. V.K. ir V.M. nepažįsta. A.D. atsirado, nes R.A., kai atėjo sandorio laikas, buvo sulaikytas, o jau buvo priimti įsipareigojimai ir reikėjo suktis iš situacijos, todėl buvo kalbama su A.D., jis kažkiek padėjo. Su R.A. sandoris nepavyko. Kas paruošė sutartis dėl grūdų pirkimo-pardavimo, nurodyti negalėjo. Dėl sutarčių pasirašymo kaltinamasis paaiškino, kad sutartis davė pasirašyti R.A. arba R.A. padavė jau pasirašytas sutartis. Kaltinamasis teigė, kad tikriausiai informavo ūkininką, jog pasikeitė grūdų pirkėjas. A,D. funkcijos buvo pinigų pateikimas. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, ką A.D. dar turėjo be pinigų suteikti ir kam buvo reikalingi jo pinigai. Grūdai buvo vežami į „J.G.“. Ūkininkui buvo vienodai, kur važiuos jo grūdai, jam rūpėjo pakrauti grūdus ir sutartu laiku gauti pinigus. Visi, kas dalyvavo grūdų pardavime, turėjo kažkiek uždirbti. Ūkininkas neaiškino, kodėl jis pats negali parduoti grūdų į kurį nors elevatorių. J.S. negalėjo paaiškinti, kodėl reikėjo sudaryti sutartį, kad grūdai perkami brangiau, o priduodami pigiau, tikriausiai dėl to, kad R.A. buvo pasodintas. Su K.L. derino grūdų pirkimą-pardavimą. Neprisiminė, ką derino ir kaip viskas turėjo vykti. K.L. tik nuvežė tuos grūdus. Galimai K.L. davė pinigų sumokėti vairuotojui ir už transportą. Neprisiminė, kur perdavė pinigus už transportą. Kodėl grūdai buvo vežami į „J.G.“, o ne į Vievį, nežino. Taip pat negalėjo nurodyti, kas nusprendė grūdus vežti į Jonavą, o ne į Vievį. J.S. negalėjo nurodyti, ar ūkininkas teiravosi, kodėl grūdai vežami į Jonavą, o ne į Vievį. Kai ūkininkas skambindavo telefonu, jam atsiliepdavo tuo atveju, jeigu buvo neužimtas, o kai būdavo užimtas – neatsiliepdavo. Galbūt ir prašė K.L. pasakyti ūkininkui, kad jis šiuo metu yra ne Lietuvoje, jeigu tuo metu buvo užimtas ir neturėjo laiko bendrauti su ūkininku. A. P. nepažįsta. Buvo sulaikytas prieš tai, kai galėjo atsiskaityti pagal susitarimą su V.K.. Kodėl už įmonę R.A. reikėjo sumokėti 6000 Eur, negalėjo nurodyti. Ar šią įmonę pirko, kaltinamasis negalėjo prisiminti. Galimai prieš sutarties pasirašymą sužinojo, kad tai yra R.A. įmonė. Su T.A. bendravo labai retai, kas buvo įmonės savininkas, nežino. Davė V.K. pasirašyti sutartį. Matė, kad sutartis sudaroma tarp įmonės „A.“ ir V.K.. Tikriausiai įmonei „A.“ atstovavo tas žmogus, kuris pasirašė sutartyje. R.A. nesakė, kas yra A.P., kaltinamajam buvo paduota jau pasirašyta sutartis. Byloje yra šių sutarčių ir priedų juodraščiai. J.S. nurodė, kad jis nebuvo pasiskolinęs pinigų iš K.L.. K.L. meluoja, kad buvo terorizuojamas, jog jam buvo sakoma, kad, jeigu jis nedarys to, ko iš jo reikalaujama, nebus grąžinti jo ir jo motinos pinigai. Tuo metu su K.L. vienas kitam nebuvo nieko skolingi. K.L. mamą yra matęs daug kartų. Iš jos nieko nesiskolino. J.S. nurodė, kad jis važinėjo tarp Vilniaus ir Kaišiadorių tam, jog suderintų visus klausimus su V.K. ir R.A.. K.L. to daryti negalėjo, nes jis nepažinojo R.A.. Galbūt jų nesupažindino, nes to nenorėjo K.L. ar R.A..

Ikiteisminio tyrimo metu J.S. parodė, kad 2010 metų pabaigoje, t. y. spalio ar lapkričio mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, pas jį į darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), atėjo A.K.. A.K. atėjo, nes priešais pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), yra automobilių stovėjimo aikštelė, kuri priklauso S.K., kaip ir visas skveras, esantis Pylimo gatvėje, ir norėjo, kad UAB „Š.G.“ savo lėšomis sutvarkytų aikštelę, kurią A.K. UAB „Š.G.“ išnuomotų už 1 Lt 99 metams, o A.K. būtų paskirtos sutartos automobilių stovėjimo vietos. Jis patikrino A.K. informaciją ir nustatė, kad visas sklypas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Apie tai pranešė A.K., kuris pasakė, kad leidimus tvarkyti skverą jis gali gauti ir tai nėra problema. Taip pat šio pokalbio metu A.K. pradėjo pasakoti, kad gėda jiems prieš užsieniečius, kurie pas juos atvyksta, dėl nesutvarkytos aikštelės, taip pat, kad S.K. ir jis pats asmeniškai turi daug skolų, dėl komunalinių mokesčių ir šildymo, atlyginimo išmokėjimo bažnyčios darbuotojams. A.K. pasiūlė paremti jį ir bažnyčią finansiškai, o jis už tai sutvarkys visus reikiamus leidimus per dvi-tris savaites, dėl ko bus geriau UAB „Š.G.“, nes bus kur statyti automobilius. J.S. su A.K. pasiūlymu sutiko ir davė grynais savo 7000 Lt. Šio pokalbio metu patalpoje buvo dvi bažnyčios darbuotojos, viena iš jų buvo buhalterė. Jokio dokumento patvirtinančio pinigų, t. y. 7000 Lt davimo faktą, A.K. nedavė. Vėliau jų susitikimai vyko praktiškai kiekvieną dieną tai J.S. darbovietėje, tai A.K. buveinėje. A.K.visų susitikimų metu prašė pinigų, dengti jo ir bažnyčios skoloms, gauti leidimamas tvarkyti skverą. Niekuomet už gautus pinigus A.K. nepateikdavo jokio tai patvirtinančio dokumento. A.K. visuomet pats nurodydavo, kiek jam reikia pinigų konkrečią dieną. Kada tiksliai ir kokiomis sumomis A.K. gavo iš jo prašytus pinigus, pasakyti negali, tačiau per keturias-penkias savaites jis A.K. iš asmeninių lėšų davė ne mažiau kaip 80000 Lt. Davęs nurodytą sumą pinigų, jis A.K. paklausė, kur yra žadėti leidimai skverui tvarkyti. A.K. atsakė, kad reikia dar truputį palaukti. Vėliau jis pradėjo A.K. duoti mažesnes sumas, t. y. nuo 200 Lt iki 300 Lt transporto išlaidoms. Bendra duota pinigų suma neviršijo 1500 Lt. Vieno susitikimo metu jų pokalbį dėl leidimo girdėjo S.K. (duomenys neskelbtini)  D.L. bei dar viena darbuotoja. Šio susitikimo datos neprisimena. Iki 2011 m. sausio mėnesio A.K. leidimų taip ir negavo. Tuomet 2011 m. sausio mėnesio pradžioje A.K. pasakė, kad jis turi gauti leidimus arba grąžinti pinigus. A.K. niekuomet negrasino, pokalbiai vykdavo draugiškai. A.K. pats jam vėliau grasino, kad atvažiuos „ariečiai“ ir jam sulaužys visus kaulus. Tuo metu A.K. pasiūlė sukurti E.R.L.I.P. F., kurio steigėjai bus du, t. y. jis ir S.K.. Šis F. bus sukurtas tam, kad A.K. galėtų parduoti vieną iš S.K. priklausančių butų, tokiu būdu grąžinti skolą ir abiem uždirbti pinigų. A.K. pareiškė, kad F. vadovaus J.S. ir galės pilnai disponuoti E.R. visu turtu ir įkurto F. lėšomis. A.K. sakė, kad tam, jog daryti nekilnojamojo turto pardavimus, yra reikalingas S.K. pritarimas, kurį A.K. gavo ir tai patvirtindamas jam vėliau pateikė dokumentą. A.K. pasakė, kad pats savo vardu parduoda pirmą butą, o iš gautų pinigų, kurie bus pervesti į įkurto F. sąskaitą banke „Snoras“, bus grąžinta skola, o likusieji pinigai bus per pusę padalinti tarp jų. A.K. pasakė, kad ateityje visi už nekilnojamojo turto, priklausančio S.K., pardavimus gauti pinigai bus pervedami į L.I.P.F. sąskaitą, nes tik taip A.K. galės juos paimti. Jeigu pinigai bus pervedami į S.K. sąskaitą, A.K. išvis negalės jais disponuoti. Tokią tvarką A.K. nustatė, kad pinigus tvarkytų asmuo, nesusijęs su (duomenys neskelbtini) bažnyčia. Jis su A.K. susitarė, kad jis ieškos klientų nekilnojamajam turtui. Tuomet jis kreipėsi į savo pažįstamą R.K.. R.K. rado klientą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Jis kartu su A.K. nusprendė, kad už šį nekilnojamąjį turtą prašys ne mažiau kaip 360000 Lt, o, jei bus gauta didesnė pinigų suma, ją gaus R.K.. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta S.K. buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Preliminariąją sutartį ruošė R.K.. Šios sutarties pasirašymo metu dalyvavo A.K., R.K. notarų biuro darbuotojas ir jis. Preliminariosios sutarties pasirašymo metu, jis sutarties teksto neskaitė, tačiau matė, kad A.K. pasirašė, jog gavo pinigus, kaip jam atrodo 200000 Lt, nors realiai jų gavęs nebuvo. Notaro padėjėjas R.K., kuris laukė lauke, po pasirašytos preliminariosios sutarties perdavė 50000 Lt neužklijuotame voke, o R.K. šiuos pinigus perdavė jam. A.K. žinojo, kad yra gauta 50000 Lt, nes taip buvo sutarta su pačiu pirkėju R.K.. Ši preliminarioji sutartis buvo pasirašyta, kai jau buvo gauta išvada iš Teisingumo ministerijos, kurioje yra numatyta, kad S.K. gali atstovauti D.L. arba A.K.. A.K. prašymu buvo numatytas žodis „arba“ tam atvejui, kad, parduodant nekilnojamąjį turtą, priklausantį S.K., nereikėtų D.L. pritarimo. Apie tai jam išaiškino pats A.K.. Preliminariojoje sutartyje buvo numatyta butą parduoti iki tam tikro termino, kurio neprisimena, tačiau įforminti pagrindinę sutartį jie pavėlavo, nes nebuvo sutvarkyti buto atidalinimo dokumentai. Šiuo reikalu užsiėmė jis ir R.K., už šių dokumentų tvarkymą mokėjo iš savų pinigų. A.K. tik domėjosi tvarkymo eiga. Pirkėjas R.K. pasirinko notarą A.R., pas kurį turėjo būti pasirašyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Šios sutarties sudarymo metu dalyvavo A.K., R.K., notaras A.R., jis ir R.K.. Pinigai pagal sutartį buvo pervesti į nurodytą L.I.P.F. priklausančią sąskaitą, o iš tų pinigų 30000 Lt buvo pervesti į J.V. banko sąskaitą, nes iki sutarties pasirašymo J.V. 30000 Lt. buvo paskolinęs asmeniškai jam, tačiau dokumentai dėl pinigų gavimo iš J.V. buvo įforminti, kiek atsimena, S.K. ar bažnyčios vardu. R.K. butą, kurį šis vėliau nupirko, dalyvaujant R.K., aprodė jis. Nuo nekilnojamojo turto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), durų raktų jis neturėjo. Raktai visuomet buvo pas A.K. arba jo darbuotojus. Prieš kiekvieną patalpų apžiūrą jis telefonu arba asmeniškai prašydavo A.K. atrakinti reikiamą patalpą ir A.K. arba jo darbuotojas, dar prieš atvykstant pirkėjui, tą padarydavo. Pirkėjui išvykus, A.K. arba jo darbuotojai apžiūrėtas patalpas užrakindavo. Po minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, kai R.K. iš banko pervedė pinigus už pirkinį į F. sąskaitą, esančią banke „Snoras“, jis sąžiningai vykdydamas susitarimą su A.K., nuvyko į banką „Snoras“ ir išgrynino per kelis kartus pervestą pinigų sumą. Dalį pinigų, kiek neatsimena, gavo R.K. už kliento suradimą, 25000 Lt buvo pervesti (duomenys neskelbtini) bažnyčiai, pagal pasirašytą sutartį tarp (duomenys neskelbtini) bažnyčios ir F., likusi suma pusiau buvo dalinama su A.K.. A.K. jo dalį perdavė grynaisiais pinigais į rankas, iš A.K. negavo patvirtinančio dokumento. Toks pinigų perdavimas pagal ankstesnį susitarimą su A.K. vyko visuomet po turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir pinigų gavimo, nes anksčiau, aptariant F. įkūrimo tikslą, žodžiu buvo sutarta, kad A.K. po visų turto pirkimo-pardavimo sandorių ir pinigų gavimo už juos – pasirašys dokumentą, patvirtinantį, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčia, kurią atstovavo A.K., gavo visus pinigus už turtą, t. y. už jo ir A.K. gautas pinigų dalis. Rakto nuo vairuojamo automobilio „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturi, nes su kitais daiktais prarado 2011 m. sausio 9 d. Kitus raktus iš UAB „K.A.“ mano gali paimti jo tėvas, kuris yra bendrovės „Š.G.“ direktorius, nes šiai bendrovei priklauso minėtas automobilis (t. 48, b. l. 75-78).

Ikiteisminio tyrimo metu J.S. taip pat parodė, kad po sutarties su R.K. dėl buto pirkimo-pardavimo pasirašymo, pinigų gavimo ir jų pasidalijimo praėjus apytiksliai mėnesiui, A.K. savo iniciatyva suteikė pirmąjį notariškai patvirtintą įgaliojimą, kuriuo jis įgijo teisę kaip F. (duomenys neskelbtini), tvarkyti S.K. nekilnojamojo turto dokumentus, atstovauti K. visose valstybinėse institucijose ir kitose institucijose. Įgaliojimo turinio tekstas buvo derinamas su A.K. galimai šio darbo vietoje arba kavinėje, esančioje Pylimo gatvėje, Vilniuje, ir tvirtinant notarų biure. Šio įgaliojimo tekstas jo akivaizdoje su kitais bažnyčios ar S.K. atstovais nebuvo derinamas. Jis šį įgaliojimą norėjo patvirtinti pas notarę S.K., tačiau, nuvykus pas šią notarę, įgaliojimą ji tvirtinti atsisakė, nes suabejojo, ar A.K. tam turi atitinkamus įgaliojimus. A.K. dėl to labai pasipiktino ir jie kartu pasirinko tą patį notarą, kuris tvirtino pirkimo-pardavimo sutartį su R.K.. Notaras ar notarė, sutikrinęs dokumentus, patvirtino įgaliojimą. Įgaliojimo tekstas pas notarą prieš tvirtinant buvo papildytas konkrečiais valstybinių institucijų pavadinimais, kuriose jis (J.S.) turi teisę atstovauti S.K.. Nei jis, nei A.K. įgaliojimo teksto juodraščio pas notarus neatsinešė, nes tokio teksto nebuvo sukurta. Įgaliojimo teksto turinys buvo rašomas ir tikslinamas pas notarą, dalyvaujant notarui, jam ir A.K.. Būtent šiuo notariškai patvirtintu įgaliojimu remiantis buvo tvirtinamos notariškai S.K. priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys. Nori paaiškinti, kad tas pats notaras patvirtino A.K. jam suteiktą įgaliojimą parduoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Įgaliojimo pasirašymo eiliškumo neprisimena. Pasirašyto įgaliojimo dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), turinys buvo aptartas tik su A.K., surašytas ir patvirtintas tame pačiame notarų biure. Kuris notaras tvirtino, neprisimena. Pirkėjų nekilnojamajam turtui parduoti ieškojo R.K., už surastus pirkėjus šiam buvo atlyginama, konkrečia pinigų suma nuo kiekvieno sudaryto sandorio. Praktiškai dėl visų pasirašytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių patvirtinimo notariškai buvo jo arba R.K. kreiptasi į notaro A.R. ir jo motinos biurą. Į šį biurą kreipėsi, nes jame buvo patvirtintas įgaliojimas, kuriuo remiantis buvo tvirtinamos visos pirkimo-pardavimo sutartys, ir jis turėjo šio notarų biuro telefono numerį, kuriuo galėjo paskambinti ir paklausti, kada gali priimti. Suderinus atvykimo laiką su nurodytais notarais, sandoriai dėl nekilnojamojo turto, priklausančio S.K., buvo surašyti ir patvirtinti. Pagal 2011 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį su atpirkimo teise iš pirkėjų R.S. ir jo sutuoktinės sutarties pasirašymo metu jis iš R.S. gavo grynaisiais 145000 Lt, o likusieji 300000 Lt buvo pervesti į banko „Snoras“ sąskaitą, priklausančią E.R.L.I.P.F.. Jis 145000 Lt atidavė A.K. be jokio tai patvirtinančio dokumento, o iš F. pervestų 300000 Lt kažkokią dalį pinigų išgrynino, 25000 Lt pervedė bažnyčiai, kitus pinigus – grynais ir pavedimais – panaudojo bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), remontui (audio sistemos pirkimui ir įrengimui, šildymo sistemos pirkimui ir įrengimui, vidaus patalpų medžiagų pirkimui ir įrengimui). Išlaidas dėl remonto darbų skirtų bažnyčiai, esančiai (duomenys neskelbtini), patvirtinantys dokumentai buvo saugomi L.I.P.F. ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Visos sąskaitos faktūros dėl nurodytų išlaidų buvo išrašomos F. vardu. Jis pats jokių įrenginių nepirko ir nieko neįrenginėjo, tik kaip F. (duomenys neskelbtini)  apmokėdavo rangovų ar subrangovų, atlikusių darbus, išrašytas sąskaitas. Šios išrašytos sąskaitos, mano, į F. buhalteriją buvo įtrauktos. Jis nežino, kaip buvo vedama F. buhalterinė apskaita ir kokia buvo naudojama buhalterinė programa. Buhalterė F. buvo. Už F. kasą buvo atsakingas tik jis. Jis neprisimena, ar buvo išleistas įsakymas dėl atsakingo asmens už kasą skyrimo. Kasos pinigai buvo laikomi L.I.P.F. seife, esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo vedami kasos žurnalai, kuriuos vedė buhalterė. Žurnalai buvo laikomi ofise. Raktai nuo minėto seifo yra jo kartais vairuojamajame automobilyje „BMW 740“, tarp priekinių sėdynių. L.I.P.F. banke „Snoras“ turėjo atidarytas dvi sąskaitas ir vieną sąskaitą „Swedbank“. Sąskaitą, į kurią buvo pervesti pirkėjo R.K. pinigai, galėjo valdyti ir buhalterė. Kitų dviejų sąskaitų ji valdyti negalėjo. Dėl kitose tik jo valdomose sąskaitose vykstančių lėšų judėjimo jis buhalterei tai patvirtinančių dokumentų nepristatydavo, nes nebuvo laiko. Tarp jų, t. y. L.E.R.B. ir F. buvo raštiškas susitarimas, kuriuo F. įsipareigojo apmokėti atliekamo bažnyčios remonto išlaidas. Nori pasakyti, kad nuo viso parduoto nekilnojamojo turto gautos pasidalintos su A.K. pinigų sumos iš savo dalies jis kaip fizinis asmuo A.K. prašymu grynaisiais pinigais sumokėjo už medžiagas, pirktas bažnyčios remontui PC „Senukai“, „Ermitažas“, „Moki-veži“ 250000 Lt, iš kurių apie 180000 Lt galės pagrįsti išsaugotais pirkimų čekiais. Aplinkybę, kad nupirktos medžiagos buvo pristatytos bažnyčios remontui, galėtų patvirtinti S.K. ir A.K., tačiau jokių pristatytų medžiagų priėmimo-perdavimo aktų nesurašydavo.

2011 m. liepos 20 d. parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), A.G. ir B.G., pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį dalyvavo pirkėjų sūnus M.G., veikdamas pagal jam suteiktą įgaliojimą, jis ir notaras. Kaip vyko atsiskaitymas ir už kiek buvo parduotas minėtas butas, neatsimena, nes neturi šiuo metu pasirašytų dokumentų.

2011 m. liepos 20 d. parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), A.G. ir B.G., pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį dalyvavo pirkėjų sūnus M.G., veikdamas pagal jam suteiktą įgaliojimą, jis ir notaras. Parduota buvo už 225000 Lt. Jis 75000 Lt gavo grynaisiais pinigais, kuriuos tikriausiai pasiliko sau, tiksliai neatsimena. Likusieji pinigai buvo pervesti į „Swedbank“ sąskaitą, priklausančią L.I.P.F., kurie vėliau buvo išgryninti ir pasidalinti su A.K., jo ankščiau nurodytu būdu.

2011 m. rugpjčūio 8 d. parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), A.G. ir B.G., pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį dalyvavo pirkėjų sūnus M.G., veikdamas pagal jam suteiktą įgaliojimą, jis ir notaras. Butas rūsyje buvo parduotas už 36438 Lt, pinigus pervedant į „Swedbank“ sąskaitą, priklausančią L.I.P.F.. Vėliau pinigai buvo gryninami ir padalinami tarp jo ir A.K. lygiomis dalimis.

2011 m. rugpjūčio 2 d. pasirašant buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį dalyvavo E.M., jis ir notaras. G.K. nedalyvavo. Butas buvo parduotas už 28500 Lt, iš kurių buvo sumokėta tik 18500 Lt, pervedant į „Swedbank“ sąskaitą, priklausančią L.I.P.F.. Grynieji pinigai, nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje, t. y. 10000 Lt jam perduoti nebuvo. Jis nežino ar 10000 Lt buvo kam nors sumokėti už šį butą.

2011 m. rugpjūčio 2 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo E.V., jis ir notaras. Butas parduotas už 70488 Lt, kurie buvo pervesti į „Swedbank“ sąskaitą, priklausančią L.I.P.F.. Vėliau pinigai buvo išgryninti ir padalinami tarp jo ir A.K. lygiomis dalimis.

2011 m. rugpjūčio 2 d. parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo R.K., jis, notaras ir R.K.. Parduodama buvo už 160000 Lt, tačiau grynieji pinigai, kaip nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, perduoti nebuvo, nes taip nusprendė A.K. susitaręs su R.K.. Ar A.K. buvo sumokėti pinigai už šį butą ir kokia suma, jis nežino. Jam A.K. pasakė, kad buvo susitaręs su R.K., jog, kai R.K. nupirks butą, esantį (duomenys neskelbtini), A.K., kai tik galės, perrašys butą rūsyje, esantį (duomenys neskelbtini), R.K. vardu, tačiau, kodėl sandoris buvo apiformintas R.K. vardu, nežino.

2011 m. rugpjūčio 3 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo jis, R.Z. ir notaras. Butas buvo parduotas už 82656 Lt, kurie buvo pervesti į „Swedbank“ sąskaitą, priklausančią L.I.P.F.. Vėliau pinigai buvo jo išgryninti ir padalinami tarp jo ir A.K. lygiomis dalimis.

2011 m. rugpjūčio 3 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo jis, R.Z. ir notaras. Butas buvo parduotas už 67000 Lt, kurie buvo pervesti į „Swedbank“ sąskaitą, priklausančią L.I.P.F.. Vėliau pinigai buvo išgryninti ir padalinti tarp jo ir A.K. lygiomis dalimis.

2011 m. rugpjūčio 12 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo R.N., šio pusbrolis advokatas, kurio duomenų nežino, jis ir notaras. Butas buvo parduotas už 340000 Lt, kurie buvo pervesti į „Swedbank“ sąskaitą, priklausančią L.I.P.F.. Vėliau pinigai buvo išgryninti ir padalinti tarp jo ir A.K. lygiomis dalimis.

2011 m. rugsėjo 5 d. buto pasirašyta mainų sutartis su T.Č. dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Už patalpas 45000 Lt grynais gavo jis, šiuos pinigus padėjo į F. seifą bei gavo 50 vienetų UAB „T.“ akcijų, kurių bendra vertė 5000 Lt. Kieno vardu buvo įformintos gautos akcijos, šiuo metu, neprisimena.

Apie 2011 m. rugsėjo 15 d. pasirašytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir jos pasirašymo aplinkybes, parodymų neduos.

Patalpų ir butų pirkimų-pardavimų metu gautą savo pinigų dalį – 250000 Lt išleido bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), įrengimui ir remontui, dalį išleido savo reikmėms ir dalį jis paskolino. Kam paskolino ir kokią pinigų dalį (sumą), nekomentuos. Išėjęs iš laikino sulaikymo, jis susiras savo vestus užrašus, kuriais pagrįs pinigų išleidimą. Nurodyti užrašai ir pirktų statybinių medžiagų dokumentai turėtų būti antrajame nuo viršaus darbo stalo stalčiuje ofise, esančiame (duomenys neskelbtini).

Pagal pasirašytas pirkimo-pardavimo sutartis, ne visuomet buvo pasirašomos preliminariosios sutartys. Tačiau preliminariųjų sutarčių pasirašymo metu jam, kaip preliminariojoje sutartyje nurodytam F. atstovui, niekuomet nebuvo perduodami grynieji pinigai.

A.K. jam buvo išdavęs iki 10 notariškai nepatvirtintų įvairių įgaliojimų, kurie buvo išduoti maždaug nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki pirmojo notariškai patvirtinto įgaliojimo datos. Notariškai patvirtintų įgaliojimų jam buvo išduota 3 ar 4. Visi šie įgaliojimai buvo saugomi ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), jo kabinete lentynoje. Ar kokius nors dokumentus ar įgaliojimus pasirašė D.L., neatsimena.

Prieš pasirašant butų ir patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, jis pirkėjų nepažinojo. Notarų A.R. ir R.K. nepažinojo iki sandorių, su jais susipažino sandorių metu. R.K. jį supažindino su J.V. (t. 48, b. l. 80-84).

Ikiteisminio tyrimo metu J.S. taip pat parodė, kad jis neturi jokių E.R.L.I.P.F. dokumentų t. y. neturi: 1) F. registracijos pažymėjimo, steigimo sutarties ir įstatų kopijų; 2) paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos dokumentų už 2011 metus; 3) paramos gavimo ir panaudojimo apskaitos registrų nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.; 4) F. kasos knygos ir kasos dokumentų nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.; 5) savo kaip atskaitingo asmens apskaitos registro ir avansinių apyskaitų su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d.; 6) F. finansinės ataskaitos dokumentų už ataskaitinius 2011 metus; 7) apskaitos registro „Didžioji knyga“ arba sąskaitų apyvartos žiniaraščių už ataskaitinius 2011 metus; 8) F. pajamų ir išlaidų apskaitos registrų; 9) paramos gavimo ir paramos teikimo sutarčių; 10) dokumentų (PVM sąskaitas faktūras, statybos rangos sutartis, atliktų darbų aktus ir kt.), pagal kuriuos F. apmokėjo už atliktus statybos, renovacijos ir kitus remonto darbus (audio sistemos pirkimas ir įrengimas, šildymo sistemos pirkimas ir įrengimas, vidaus patalpų medžiagų pirkimas ir apdaila) L.E.R.B., esančioje (duomenys neskelbtini). Visų išvardintų dokumentų jis šiuo metu neturi, nes visi buhalteriniai dokumentai buvo paimti iš ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso šiuo metu neatsimena, kratos metu. Jokių papildomų dokumentų tyrimui pateikti negalės, nes neturi. Jis gali pasakyti, kad A.K. turėjo visų dokumentų, t. y. pirkimo-pradavimo sutarčių kopijas, kurias darydavo pats, pats pasidarė visų dokumentų, pagrindžiančių atliktų remonto ir statybų darbų bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), kopijas. Statybos darbus bažnyčioje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliko UAB „I.V.V.“. Dėl garso įrangos įvedimo bažnyčioje, esančioje (duomenys neskelbtini), su kažkokia įmone tarėsi asmeniškai pats A.K., jis tik pasirašė sutartį dėl atliktų darbų ir apmokėjimo. Apmokėjimai bendrovėms vykdavo bankiniu pavedimu arba grynaisiais pinigais. Dėl šildymo sistemos įdiegimo su įmone taip pat tarėsi pats A.K., jis tik pasirašė sutartį dėl darbų apmokėjimo. S.K. dalyvaudavo darbų atlikime. Jis tik pasirašydavo priėmimo-perdavimo aktus. Tarp dokumentų paimtų iš ofiso kratos metu turi būti protokolas, kuriame parašyta, kad steigiamas L.I.P.F., kurio (duomenys neskelbtini)  bus jis. Ir vienas protokolas, kuriame minima, kad A.K. yra įpareigojamas spręsti visus S.K. priklausančio nekilnojamojo turto klausimus. Šis K. narių posėdis vyko „Čingischanas“ restorane, jo metu A.K. visiems K. nariams aiškino, kad su S. priklausančiu nekilnojamuoju turtu reikia kažką daryti, nes S.K. turi skolų ir T.Š. bažnyčia nori jų turimą turtą atimti. Buvo pasakyta, kad dalis turto bus parduota ir F. valdys gautus pinigus, buvo sutarta, kad F. kiekvieną mėnesį S.K. mokės 25000 Lt, pinigai bus išdalinti visiems S.K. nariams kaip atlyginimas, tačiau, ar tai buvo pažymėta raštiškai, jis nėra tikras. Su tuo, kad bus parduodamas turtas nesutiko vienas K. narys. Visi kiti neprieštaravo (t. 48, b. l. 93-94).

Ikiteisminio tyrimo metu J.S. taip pat parodė, kad dėl paramos sutarties, sudarytos 2013 m. sausio 21 d. tarp E.L.I.P.F. ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos, gali pasakyti, kad jis ir toliau tęsia F. veiklą numatytą F. įstatuose. Šiai dienai tai yra pirmoji jo sudaryta sutartis, tačiau ne paskutinė, kai buvo paleistas iš Vilniaus Lukiškių kalėjimo. F. veikla nėra sustabdyta ar apribota, todėl jis toliau dirba. Sudarydamas sutartį su (duomenys neskelbtini) gimnazija, jis kaip L.I.P.F. vadovas įsipareigojo (duomenys neskelbtini) gimnazijai suteikti 47926,64 Lt paramą renovuojant gimnazijos aktų salės sceną, pinigus pervedant į darbus atliksiančio trečiojo asmens banko sąskaitą. Šiuos darbus planuoja atlikti UAB „I.V.V.“, sutartį su šia bendrove planuojama pasirašyti kitą savaitę. Parama bus skiriama iš F. pinigų, kuriuos turės grąžinti R.K., t. y. viso 150000 Lt. Su R.K. jis susitarė, kad pinigus atiduos dalimis. R.K. pirmoji atiduota paskolos dalis ir bus parama (duomenys neskelbtini) gimnazijai. Skolinant F. pinigus tarp F. ir R.K. buvo pasirašyta paskolos sutartis, kurią jis pateiks vėliau. Kur šiuo metu yra paskolos sutartis neatsimena. Paskolos sutartis tarp F. ir R.K. buvo sudaryta tuo metu, kai pas notarą R.K. kontoroje pasirašyta preliminarioji sutartis dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo (t. 48, b. l. 97).

Ikiteisminio tyrimo metu J.S. taip pat parodė, kad E.L.I.P.F. pinigines lėšas gavo tik iš parduodamo S.K. priklausančio nekilnojamojo turto. Niekas kitas iš trečiųjų asmenų jokios paramos ar labdaros F. neteikė. Su A.K. ir D.L. nebuvo kalbėta, kad F. dar iš kažkur gaus pinigų. F. buvo atidarytos dvi banko sąskaitos. „Swedbank“ sąskaita buvo atidaryta, nes V.K. reikėjo skubiai pervesti pinigus pagal preliminariąją sutartį. Kodėl šios sąskaitos išrašo jis nepateikė tuometinei buhalterei, nežino. Neturėjo tikslo nuslėpti AB „Swedbank“ sąskaitos nuo buhalterės. Tarp jo ir S.K. nebuvo raštiško susitarimo, kad gauti pinigai už parduotus butus bus panaudoti bažnyčios remontui, sumokant už S.K. suteiktas paslaugas. Jis ankstesnėje apklausoje minėjo, pagal kurias sutartis yra gavęs pinigus grynaisiais, kodėl jie nebuvo apskaityti F. buhalterinėje apskaitoje, nežino, neprisimena. L.I.P.F. nebuvo vedami F. suteiktos L.I.P. registras bei F. suteiktos paramos ir labdaros registras, nes nežinojo, kad jį reikia vesti. Kodėl buvusi buhalterė nevedė, nežino. Jis nežino, kodėl 2011 m. birželio 14 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliktų darbų (duomenys neskelbtini) perdavimo A.K. nebuvo nurodyta atliktų darbų vertė. Perdavimo aktą sudarinėjo S.K.. Jis gali teigti, kad V.T. pagal 2011 m. liepos 22 d. prekių paslaugų pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra sumokėta. Skolų V.T. neturi, F. pagal atliktus darbus su V.T. atsiskaitė. Iš UAB „Ž.“ buvo nuomojamos patalpos 2011 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesį, už ką ir buvo pervesti pinigai 2011 m. spalio 4 d., tačiau pasibaigus nuomai patalpos priduodamos nebuvo, todėl ir nėra priėmimo-perdavimo akto. Dėl 2011 m. liepos 27 d. priėmimo-perdavimo akto nieko negali pasakyti, nes sudarinėjo S.K.. Kodėl nėra rašomojo stalo įsigijimo dokumentų, iš kur koks rašomasis stalas buvo įsigytas, reikia klausti S.K.. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre įregistruotos 1571,54 Lt išlaidos buvo skirtos E.R.B., to prašė A.K., nes pastarasis vedė kažkokias paskaitas. Ar teikė L.I.P.F. deklaracijas VMI apie teiktą paramą, nežino, neatsimena. Jis neatsimena, už ką ir kodėl S.K. 2011 m. gegužės 19 d. pervedė 100000 Lt, kodėl pavedime nurodyta, kad už preliminariąją sutartį. Su šia moterimi jokios preliminariosios sutarties nepasirašinėjo ir šios moters išvis nėra matęs. Kur buvo panaudoti 100000 Lt, jis neatsimena. V.K. 2011 m. balandžio 7 d. pervedė į „Swedbank“ sąskaitą 200000 Lt už preliminariąją sutartį. Pinigai buvo išgryninti ir perduoti R.K.. Preliminarioji sutartis su V.K. buvo pasirašyta pas R.K. notarų biure. Pasirašinėjo dviese, tačiau sutartyje nurodyti trys asmenys, vienas veikiantis pagal įgaliojimą. Pasirašinėjo realiai V.K., dar vienas asmuo kuris nurodytas sutartyje, o R.L. nebuvo. Įgaliojimas buvo išduotas V.K., iš F. pusės pasirašinėjo asmeniškai jis. Sutartyje buvo nurodyta didesnė suma, tačiau realiai V.K. padavė 30000 Eur, o vėliau V.K. pervedė 200000 Lt, nors sutartyje buvo nurodyta daug didesnė suma. Preliminariosios sutarties tekstą ruošė R.K.. Preliminarioji sutartis buvo dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuos pirkėjus jam pasiūlė R.K.. Už tai R.K. jis iškart atidavė 10000 Eur be jokio tai patvirtinančio dokumento. Kad davė 10000 Eur R.K. matė R.K.. R.K. gavo 150000 Lt už tai, kad per preliminarioje sutartyje numatytą laiką, kada turi būti pasirašyta turto pirkimo sutartis, sutvarkytų sklypo aplink pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), dokumentus, t. y., kad sklypas būtų priskirtas pastatui. Terminas buvo apie 3-4 mėnesiai. R.K. sąlygų neįvykdė ir tuomet R.K. kartu su V.K. atėjo pas jį ir pasiūlė parduoti pastatą už 600000 Lt, įskaitant pinigus realiai sumokėtus pagal preliminariąją sutartį. Jis pasakė, kad jie turi jam sumokėti 1400000 Lt ir tuomet paimti pastatą, o sklypo reikalus tegul tvarkosi patys. V.K. su jo sąlygomis nesutiko. Vėliau jo pažįstamas, kurio vardo ir pavardės neatsimena, jį supažindino su R.S., kuris sutiko nupirkti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), su atpirkimo teise. Nupirko už 300000 Lt. Čia buvo kaip paskola, tik buvo įforminta pardavimas su atsipirkimu. Apie tai, kad parduotas pastatas su atpirkimo teise jis informavo D.L.. Jis neatsimena, ar D.L. žadėjo atpirkti pastatą, už kokius pinigus tai būtų darę, neatsimena. Jis ir S.K. praleido terminą, kai gali atsipirkti pastatą. Jis buvo supažindintas su S.M.. Su S.M. susitiko pirmą kartą šio kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ten buvo aptartos turto pardavimo sąlygos. Pirmą kartą nesutarė dėl kainos, tačiau vėliau S.M. sutiko pirkti pastatą už siūlytą kainą, t. y. 1700000 Lt. Tuomet pradėjo Vilniuje ieškoti notaro, kuris patvirtintų pirkimo-pardavimo sandorį dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini). R.R. atsisakė tvirtinti sandorį motyvuodama tuo, kad gavo laišką iš kažkokios advokatų kontoros dėl to, kad yra prašoma netvirtinti sandorių dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kiek jam yra žinoma Registrų centre areštas turtui nebuvo uždėtas. Vilniuje notarai tvirtinti sandorį atsisakė. Tuomet buvo pasiūlyta sandorį tvirtinti Trakuose, nes notarė D.A. sandorį patvirtins. Nuvykus pas notarę, sandoris buvo patvirtintas. Iš tų pinigų kurie buvo sumokėti pagal sutartį, jis asmeniškai gavo 1131750 Lt. Kiti pinigai buvo skirti R.S., iš jų 80000 Lt už tai, kad suteikė paslaugą, paskolindamas pinigus, pirkdamas pastatą su atpirkimo teise. R.S.taip pat atgavo savo pinigus, kuriuos paskolino ir dar buvo sumokėti mokesčiai. Jam pats S.M. sakė, kad žino apie ginčus dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kilusius tarp S.K. ir U., atstovaujamos T.Š.. S.M. sakė, kad jo žmonės kalbėjo su U. nariais dėl pastato, kad šie neuždėtų arešto. Jis mano, kad jie pastatą įsigijo dėl šalia esančio sklypo. Kur panaudojo 1131750 Lt, neatsimena. 1131750 Lt priklauso jam, nes S.K. per nustatytą terminą pastato atpirkti negalėjo. R.S. pastatą pardavė po susitarimo atpirkti pastatą termino. L.I.P.F. priklausantis automobilis „Mercedes“ buvo parduotas oficialiai, tai turėtų būti atžymėta Regitroje. Buvo parduotas už 40000 Lt. Ar 40000 Lt buvo įtraukti į apskaitą, neprisimena. Kur buvo panaudoti pinigai, neprisimena. A.Č. ir T.Č. 4300 Lt buvo pervesti, nes jo buvusi žmona nuomojo iš šių asmenų butą ir pinigai buvo pervesti už nuomą. Su F. veikla šie asmenys neturi nieko bendra. Šių pinigų F. jis negrąžino. 1000 Lt buvo pervesti F. pinigų UAB „V.L.“ kaip avansas, nes turėjo atvykti S.K. nariai, tačiau jie neatvyko (t. 48, b. l. 107-110).

Ikiteisminio tyrimo metu J.S. taip pat parodė, kad jis asmens vardu „J.“ A.K. nepristatinėjo ir niekada negrasino „(duomenys neskelbtini)“ grupės nariais. Paskolos sutarties dėl 150000 Lt R.K. nerado, jeigu ras, šią sutartį pristatys. Jis pasirašė 2011 m. birželio 1 d. preliminariojoje sutartyje sudarytoje tarp jo kaip F. (duomenys neskelbtini)  ir A.N.. Ar pagal šią preliminariąją sutartį gavo 20000 Lt, neatsimena. Kodėl pirkimo-pardavimo sutartis buvo nepasirašyta, neatsimena. Jis neatsimena, ar su S.D.-K. pasirašė 2011 m. gegužės 19 d. preliminariąją sutartį. Sutartyje esantys trys parašai gali būti pasirašyti ne jo. Nėra tikras, kad pasirašė šioje sutartyje. Pagal šią preliminariąją sutartį jis grynųjų pinigų negavo. Galėjo gauti pinigus bankiniais pavedimais, tačiau kokiomis sumomis neatsimena. Preliminariąją sutartį kaip E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  su V.K. ir R.L. pasirašė. Pagal šią preliminariąją sutartį jokių grynųjų pinigų negavo. Pagal parodytą 2011 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderį, pasirašytą V.K., 100000 Lt negavo. Ar jis pasirašė kasos pajamų orderyje, neatsimena. Pagal jam parodytą 2011 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderį, pasirašytą R.L., 150000 Lt negavo. Ar jis pasirašė šiame kasos pajamų orderyje, neatsimena. Atsimena, kad jis pasirašinėjo kažkokius dokumentus, jog neva kažkokią pinigų sumą gavo, nors realiai nieko grynaisiais pinigais negavo. Šiuos kasos pajamų orderius tą pačią dieną, prieš pasirašant preliminariąją sutartį, ruošė notaras R.K.. Preliminariosios sutarties pasirašymo metu buvo R.L., V.K., R.K., R.K. ir jis. R.K. buvo sumokėti 150000 Lt. Šiuos pinigus R.K. gavo, nes turėjo sutvarkyti žemės sklypo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus. J.S. nurodė, kad jis pasirašė 2011 m. balandžio 21 d. sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo E.M. ir G.K.. Grynųjų pinigų negavo. Butas E.M. parduotas nebuvo, nes, kiek atsimena, E.M.negavo pinigų butui pirkti. Preliminariąją sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo A.K. atvežė E.M.. Į A.K. kabinetą E.M.atėjo kartu su R.K.. E.M. perdavė A.K. preliminariąją sutartį, kurią A.K. perskaitė ir pasirašė. J.S. nematė, kad E.M. perduotų A.K. kokius nors pinigus. Jis pinigų perdavimo nematė. Jis nieko neatsimena apie kasos pajamų orderį 200000 Lt, neliepė A.K. surašyti kasos pajamų orderio. Jokių 200000 Lt iš A.K. negavo, nes jis tokių pinigų niekuomet neturėjo. Raštelį, kad gavo pinigus, pasirašyti galėjo, nes A.K. jo prašė surašyti tokį raštelį, nes neva kažką pridirbo jo buhalterė L.M., o A.K. turės dėl to pasiaiškinti D.L. ir jo (J.S.) surašytas raštelis būtų kaip pasiteisinimas, kur A.K, panaudojo pinigus. Nuo kiekvieno buto ir pastato pardavimo pelną dalindavosi su A.K., tačiau, kokias konkrečiai sumas gaudavo, neatsimena. Duodavo pinigus grynaisiais. D.L. nuo visų parduotų butų ir pastato gavo maždaug nuo 30000 iki 40000 Lt. Ji pinigus gavo per kelis kartus, kai atvykdavo iš Biržų į Vilnių. Pinigus D.L. veždavo ir S.K., taip pat pinigus perduodavo ir pats J.S.. R.K. gaudavo nuo kiekvieno parduoto buto ir pastato pinigų, tam iš anksto sutartą pinigų sumą, nes visi butų ir pastato pirkėjai buvo R.K. (t. 48, b. l. 123-125).

Ikiteisminio tyrimo metu J.S. taip pat parodė, kad su A.K. susipažino, jei neklysta, 2011 metų pradžioje. Susipažino, nes kalbėjo dėl aikštelės prie UAB „Š.G.“, taip pat kalbėjo dėl pagalbos bažnyčiai. Kas buvo pažinties iniciatorius, neatsimena. A.K. nurodė, kokią pinigų sumą, kaip pagalbą bažnyčiai, norėtų gauti. Duodavo A.K. pinigų iki E.L.I.P.F. įsteigimo. Kokios tai buvo sumos, neatsimena ir nežino, kaip buvo naudojami duoti pinigai. Jis neatsimena ar būdavo surašoma pinigų davimo faktą pagrindžiantys dokumentai. Neatsimena, ar dalyvavo, kai A.K. pasirašė 2011 m. sausio 20 d. preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-oardavimo sutartį, kuria įsipareigojo butą parduoti R.K. ir kurią A.K. pasirašydamas patvirtino, kad gavo 200000 Lt. Jis 200000 Lt iš A.K. niekuomet nėra gavęs, jei ir pasirašė raštelį dėl pinigų gavimo, tai pinigų vis tiek negavo. Raštelį pasirašė tam, nes buhalterė L.M. nežinojo, kaip nurašyti pinigus, tuomet jis su A.K. susitarė, kad šie pinigai bus nurašyti, kai atliks bažnyčios remontą, kad už šiuo pinigus buvo atliktas neva bažnyčios remontas. 2011 m. sausio 20 d. susitarimas galimai buvo pasirašytas raštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kai buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo su R.K.. E.L.I.P.F. buvo įsteigtas tam, kad būtų galima tvarkyti S.K. priklausantį turtą, jį legalizuoti, t. y. parduoti turtą, iš kurio būtų galima remti bažnyčią ir tvarkyti kitus bažnyčios reikalus. Šio F. įsteigimas buvo A.K, idėja. F. planavo gauti pinigines lėšas tik iš S.K. priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo. Jeigu būtų buvusi galimybė gauti lėšas dar iš kur nors, jų būtų neatsisakę. A.K. žinojo, kad F. lėšos bus gaunamos iš S.K. nekilnojamojo turto pardavimo, taip pat žinojo ir D.L.. Būtent D.L. su buhaltere ir ruošė posėdžio, kurio metu K. nariai sutiko, kad bus įsteigiamas F., protokolą. Kitas balsavimas buvo dėl to, kad bus parduodamas S.K. turtas. Prieš balsavo tik vienas K. narys, kurio vardo nežino. Jis F. banko sąskaitos išrašo nerodė ir apie 1400000 Lt kalbos nebuvo. Taip pat nesakė, kad 600000 Lt turi pereiti į F. sąskaitą, tuomet Vokietijos statybinė organizacija perves F. lėšų. 2011 m. birželio 22 d. įgaliojimo tekstas buvo paruoštas notarų biure, kuriame ir buvo patvirtintas. Prieš vykstant pas notarą pasirašyti šį įgaliojimą, jo turinys ir sąlygos buvo aptartos su A.K.. Nuvykus pas notarą, buvo pasakyta, ko norima. Notaras išaiškino visas teises ir supažindino su įgaliojimo turiniu, tuomet A.K. jį pasirašė. 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimą ruošė R.K. padėjėjas, vėliau, kiek jam yra žinoma, šis įgaliojimo tekstas buvo persiųstas A.R. notarų kontorai. Žinoma šio įgaliojimo turinys ir sąlygos buvo aptartos su A.K.. Taip pat A.K. skaitė ir susipažino su įgaliojimu pas notarą A.R. po ko jį pasirašė. 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimo tekstą ruošė R.K. notarų kontoros padėjėjas, tekstas buvo persiųstas patvirtinti A.R. notarų kontorai. Prieš pasirašant įgaliojimą A.K. labai atidžiai skaitė ir analizavo įgaliojimo tekstą. Kiek atsimena, A.K. skaitė atidžiai ir dominančius klausimus dėl įgaliojimo uždavinėjo notaro A.R. padėjėjui. Mano, kad su A.K. kalbėjo apie šį įgaliojimą prieš vykstant pas notarą A.R.. Prieš pasirašant šį įgaliojimą, nesakė D.L., jog, nepasirašius įgaliojimo, reikės grąžinti pinigus ir nedemonstravo beisbolo lazdos. 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą tikriausiai ruošė R.K. padėjėjai. Kur buvo pasirašytas įgaliojimas, tiksliai neatsimena. Pasirašant įgaliojimą dalyvavo D.L. ir A.K.. Šį įgaliojimą skaitė D.L. ir A.K.. Mano, kad įgaliojimas pasirašytas tą pačią dieną kaip nurodyta, mano pataisymų nebuvo. A.K. ir D.L. žinojo apie butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą. Už butų pardavimą A.K. ir D.L. gavo tam tikras pinigų sumas. Kokias sumas gavo, neatsimena. Pinigus perdavinėjo jis pats asmeniškai arba jo vairuotojas S.K.. A.K. sakė, kad iš gautų pinigų mokės atlyginimus parapijų pirmininkams. Taip pat buvo atlikti bankiniai pavedimai į bažnyčios sąskaitą. Su D.L. buvo sutarta, kad iš jo ji gaus grynaisiais pinigais sutartą atlyginimą, t. y. apie 3000 Lt. Sutartą atlyginimą perduodavo D.L.. A.K. negrasino „(duomenys neskelbtini)“ gaujos nariais ir A.K. jam negrasino (t. 48, b. l. 141-145).

Ikiteisminio tyrimo metu J.S. taip pat parodė, kad  jis savo kaltės nepripažįsta, taip jis pažįsta K.L., vyrą vardu „A.“, pavardės nežinojo, sužinojo tik perskaitęs įtarimą, V.M. jis nepažįsta ir niekada nematė. Jis net nepažįsta vyro vardu „V.“. V.K. pažįsta apie pusmetį, juos supažindino K.L.. Kiek žino, V.K. yra ūkininkas. Jam V.K. pasiūlė nupirkti grūdų. Kada tiksliai tai įvyko, nepamena. Jie tarėsi dėl 200 tonų grūdų pardavimo. V.K. per 3 dienas turėjo gauti iš jo 20 procentų nuo jų aptartos sumos, tačiau sumos jau neatsimena. Jie nešnekėjo apie tai, kaip jis pirks iš V.K. grūdus, ar kaip fizinis asmuo, ar kaip bendroves atstovas. V.K. pasakė jam, kad nenori gauti pinigų į savo sąskaitą, o nori gauti grynais. Jis kreipėsi į savo pažįstamą R.A., kurio paprašė duoti jam kokią nors įmonę Anglijoje, nes žinojo, kad R.A. pastoviai skraido į Angliją. Prašė, kad R.A. duotų jam įmonės pavadinimą. R.A. jam davė „A.L.“. Kiek žino, R.A. prašė 6000 Eur už tą įmonę, jis pasakė apie tai V.K. ir šis sutiko mokėti. V.K. pervedė į jo sąskaitą 2013 metais 10000 Lt, o likusius pinigus po poros dienų davė jam grynais. Likusius pinigus V.K. perdavė restorane, kurio pavadinimo dabar jau neatsimena, Kaišiadoryse. Jis visus pinigus, t. y. 6000 Eur, perdavė R.A.. Su juo susitarė, kad V.K. grūdai turėjo būti pirkti „A.L.“, tai pažadėjo padaryti R.A.. Jis nenorėjo, kad V.K. su R.A. bendrautų tiesiogiai, nes jis irgi norėjo užsidirbti pinigų. V.K. grūdai turėjo būti nuvežti parduoti į Angliją, už grūdus turėjo atsiskaityti katalizatoriais (automobilio), o jau katalizatoriai turėjo būti parduoti Vokietijoje, o iš Vokietijos turėjo grįžti pinigai. Dalį sutartų pinigų turėjo gauti V.K., tą dalį jie aptarė, tačiau, kokia tai dalis, jis neatsimena, o kitą dalį pinigų turėjo gauti jie, t. y. jis, R.A. ir K.L., pinigus turėjo padalinti po lygiai. Jie labai ilgai laukė grūdų iš V.K., per tą laiką R.A. buvo pasodintas į kalėjimą. Kadangi jis vienas visko negalėjo padaryti, kreipėsi į vyrą vardu „A.“, kad „A.“ padėtų parduoti grūdus. „A.“ jam pasakė, kur galima grūdus parduoti. Pardavimo kainą „A.“ pasiūlė žemesnę negu jie buvo susitarę su V.K., kai laisvėje buvo R.A.. „A.“ pasiūlė nuvežti į AB „J.G.“ už 450 Lt už toną, jis sutiko. 2013 m. rugsėjo 6, 7 ir 8 d. grūdai buvo išvežti iš V.K. ūkio, tačiau jis pats tame nedalyvavo, viską darė K.L., t. y. grūdus iš ūkio išvežė K.L.. V.K. nenorėjo gauti pinigų į savo sąskaitą, pinigai turėjo būti pervesti į „A.“ nurodytą sąskaitą per 3 darbo dienas, t. y. 2013 m. rugsėjo 9, 10, 11 d. Jis turėjo sumokėti pirmą dalį, t. y. 20 procentų sumos, grynais pinigais V.K.. Pinigai nebuvo sumokėti, nes jis buvo sulaikytas. Jis dar turi 71 dieną pilnai atsiskaityti su V.K.. Jokios grupuotės nebuvo, A.P. nepristatinėjo, jokių dokumentų nei savo, nei kito asmens vardu nepasirašinėjo, V.K. jis atvežė jau pasirašytus ir iš R.A. gautus dokumentus. V.K. ūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini), jis niekada nebuvo (t. 49, b. l. 77-78).

Ikiteisminio tyrimo metu J.S. taip pat parodė, kad jis nedirbo „A.L.“, parodė. Jis neturėjo įgaliojimo 2013 vasario – rugsėjo mėnesiais atstovauti „A.L.“ interesus pasirašant sutartis. Kokia yra „A.L.“ veikla, nežino. Kur yra minėtos įmonės ofisas, nežino, žino, kad įmonėje yra Anglijoje. Kas buvo šios įmonės vadovas 2013 m. vasario – rugsėjo mėnesiais, nežino. Pirkimo-pardavimo sutartį be datos dėl 150 t grūdų pirkimo iš V.K. ūkio jam davė R.A.. Pasirašytą sutartį atvežė V.K.. V.K. pasirašė sutartį. Kas atspausdino pirkimo-pardavimo sutartį be datos dėl 150 t grūdų pirkimo iš V.K. ūkio, nepamena. Kažkokią sutartį jis atspausdino pats, kai R.A. davė „fliašiuką“. Pasirašytą sutartį jam davė R.A., po poros dienų šią sutartį pasirašė V.K.. Kada tai buvo, nepamena. Kas pasirašė sutartį A. P. vardu, nežino, jis gavo pasirašytą sutartį iš R.A.. Jis pats pateikė pasirašyti sutartį V.K., tai buvo Kaišiadoryse, restorane. Datos, kada pateikė pasirašyti sutartį, nepamena. Priedą, esantį prie pirkimo-pardavimo sutarties, jam davė R.A.. Kada tai buvo, negali pasakyti. Negali pasakyti ir kokiomis aplinkybėmis, nes su R.A. susitikinėjo dažnai iki šį suimant. Kas atspausdino šį priedą, nežino. Priede už A.P. nepasirašė. Sutarties priedą V.K. pasiraė 2013 m. balandžio 25 d. Pirkimo-pardavimo sutartis be datos dėl 150 t grūdų pirkimo iš V.K. ūkio su parašais, t. y. antras egzempliorius, bei sutarties pasirašytas priedas, antras egzempliorius, taip pat sutarties nepasirašyti ruošiniai, jo automobilyje buvo, nes juos vežė pasirašyti V.K., vėliau juos perduoti R.A., kada šis skris į Londoną. Sutarčių tarp V.M. ir AB „J.G.“ orginalai, taip pat transporto priemonės, vežusios grūdus, važtaraščiai buvo jo automobolyje, nes 2013 m. rugsėjo 9 d. ryte, apie 10.00 val., Kaišiadoryse, prie to paties restorano, jam šiuos dokumentus perdavė K.L.. Grūdų priėmimo aktų originalus turėjo, nes juos jam taip pat perdavė K.L.. Minėtų dokumentų originalai jam buvo reikalingi, nes juos turėjo perduoti A.D.. Sutartys tarp AB „J.G.“ ir V.M. nebuvo perduotos tikrajam pardavėjui V.M., nes nespėjo perduoti A.D., kuris turėjo po to jas perduoti V.M.. Sutartys nepasirašytos V.M., nors jos yra 2013 m. rugsėjo 8 d. bei 2013 m. rugsėjo 6 d., nes šiuos dokumentus gavo tik pirmadienį ir nespėjo jų perduoti A.D.. V.M. jis nepažįsta ir nėra su juo susitikęs. V.M. asmens duomenis bei banko sąskaitą, nurodė A.D.. Sutartis jis pamatė 2013 m. rugsėjo 9 d. ryte. V.K. jis matė vieną kartą, t. y. 2013 m. rugsėjo 6 d. prie terminalo AB „J.G.“. Jie pasisveikino ir V.K. po 3-4 minučių išvažiavo. Jis nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. buvo nuvykęs į Jonavą ir susipažino su V.K.. Jis su A.D. ten nuvyko, nes nėra nematęs, kaip vyksta grūdų sausinimo patikra. Jie pažiūrėjo apie 15 minučių ir išvažiavo. Jis tik žiūrėjo ir daugiau nieko nedarė būdamas AB „J.G.“. Sutarčių V.M. vardu 2013 m. rugsėjo 6 d. – 2013 m. rugsėjo 8 d. su AB „J.G.“ nepateikinėjo (t. 49, b. l. 80-82).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D.L. parodė, kad J.S. ji pirmą kartą pamatė 2010 metų pabaigoje arba 2011 metų pradžioje. Jai J.S. A.K. pristatė kaip verslininką, kuris yra pasiryžęs padėti bažnyčiai. Turėjo būti įsteigtas L.I.P.F., per kurį būtų pritraukiamos lėšos bažnyčios veiklai aktyvinti. Buvo kalbėta, kad S.K. įneš į F. savo dalį, o J.S. sakė, kad jis turi daug partnerių Vokietijoje ir kitur, kurie taip pat pritrauks lėšas, ir bus galima paremti bažnyčią. S.K. posėdyje, kuris vyko 2011 m. vasario mėnesį buvo pristatyta ši idėja. S.K. pritarė bendradarbiavimui su F.. Liudytoja teigė, kad tuometinis S.K. narys J.K. klausė, kaip bus, jeigu F. bankrutuos, jeigu jis neveiks. J.S. labai užtikrintai sakė, kad taip niekada neatsitiks, jis turi draugų, pažįstamų verslininkų ir tas F. bus pilnas, rodė sąskaitos išrašą, kad neva F. sąskaitoje yra nemenka pinigų suma, bet nedavė to išrašo nei nagrinėti, nei analizuoti, tiesiog trumpai parodė. F. buvo įsteigtas ir S.K. bei F. bendradarbiavimui buvo pritarta panašiu metu. Vėliau S.K. ar bažnyčia pasirašė tris susitarimus su F.. Vienas susitarimas buvo pasirašytas dėl klebonijos ir bažnyčios patalpų remonto, kitas susitarimas buvo, kad F. neatlygintinai apmokės S.K. išlaidas teisininkams, nes tuo metu vyko įvairių bylų, buvo susidariusios skolos teisininkams, taip pat buvo susitarta, kad kiekvieno mėnesio pirmąją dieną F. teiks 25000 Lt paramą bažnyčiai. Akivaizdūs veiksmai iš pradžių matėsi, buvo pradėtas bažnyčios remontas, buvo tvarkoma šildymo sistema. Iš pradžių buvo pervedama ir po 25000 Lt, sumokėta advokatams. Po to prasidėjo labai keisti dalykai, lėšos nebebuvo pervedamos, įsipareigojimai nebuvo vykdomi, J.S. į telefono skambučius neatsiliepdavo, jeigu atsiliepdavo, tai sakydavo, kad jis yra ne Lietuvoje, jog bus kitu metu. Vėliau liudytoja sužinojo, kad bažnyčios turtas yra išparduotas. D.L. patvirtino, kad buvo sutarta, jog bus parduotas vienas butas ir pinigai įnešti į F. kaip bažnyčios dalis. Ji negalėjo paaiškinti, kodėl taip reikėjo daryti. 2011 metų rudenį buvo pastebėta, kad yra pardavinėjamas bažnyčios ir S.K. turtas. Vienas iš F. įsipareigojimų buvo, kad bus padėta su parapijų teisine registracija, nes tuo metu Teisingumo ministerijoje iš registrų dingo parapijų pirmininkų pavardės. Buvo pasamdyta teisinkė M.S. ir liudytoja daugiausiai veikė toje srityje, dirbo su teisininke, važinėjo į parapijas, organizavo susirinkimus, tvarkė dokumentus. A.K. yra minėjęs, kad į raštinę ateidavo žmonės ir pasakydavo, jog patalpos yra parduotos. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta, ėmė rodyti įvairias sutartis, kad neva reikia išsikraustyti iš S.K. patalpų. Buvo parduotos ir raštinės patalpos. A.K.pasakojo, kad atėjo į raštinę žmonės su pirkimo-pardavimo sutartimis ir nurodė, jog tos patalpos yra parduotos. Liudytoja pasakė A.K., kad, jeigu jis yra išdavęs įgaliojimus, nueitų pas notarus ir kuo greičiau stabdytų tuos įgaliojimus. Jis informavo, kad buvo nuėjęs į notarines kontoras, bet ten niekas su juo nekalbėjo ir įgaliojimų jis negalėjo sustabdyti. J.S. pagal įgaliojimą pardavė visą turtą. D.L. mano, kad įgaliojimas buvo suklastotas. J.S. A.K. ir liudytojai visuomet tvirtino, kad žino, jog be S.K. pritarimo negali parduoti turto ir jis to nedarys. Mano, kad A.K. bandė aiškintis su J.S., bet negali pasakyti konkrečiai, kaip, kada ir kokiu būdu, tačiau jis tikrai tą darė. Liudytoja ir pati bandė aiškintis, bet nuo vasaros praktiškai su J.S. nebuvo galima susisiekti, jis neatsiliepdavo telefonu arba sakydavo, kad yra ne Lietuvoje. Liudytoja yra rašiusi kaltinamajam ir elektroninius laiškus su prašymais, su priminimais, kokie yra neatlikti ir nepadaryti įsipareigojimai, bet atsakymo nėra gavusi. D.L. negalėjo atsakyti, kodėl 2011 m. kovo 29 d. buvo pasirašytas susitarimas su J.S., nes ne ji pasirašė šį susitarimą. Apie susitarimą ji buvo informuota tik po jo pasirašymo. Notarinio įgaliojimo ji nepasirašinėjo. Jakšto gatvėje pasirašė įgaliojimą, grįžo į raštinę su A.K., tuomet atvažiavo J.S. ir pasakė, kad suklydo, pakišo įgaliojimą, paaiškino, jog jame užfiksuota tas pats, tik dėl datos yra suklysta. Jie pasirašė pateiktą dokumentą, o anksčiau pasirašytas dokumentas buvo suplėšytas ir išmestas, todėl turėjo tik antrąjį pasirašytą įgaliojimą. Pas notarą pasirašė A.K., jis turėjo S.K. įgaliojimus. Liudytoja nurodė, kad ji pasirašė tik vieną įgaliojimą. Dėl 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimo paaiškino, kad tomis dienomis su A.K. važiavo į Klaipėdą, Kelmę ir tikrai neprisimena, kad tuo metu būtų kažkas pasirašoma, kur nors būtų einama. Dėl 2011 gegužės 25 d. įgaliojimo A.K. sakė, kad pasirašė tokį įgaliojimą. Jam to įgaliojimo notarinėje kontoroje nedavė ir liudytoja bei A.K. neturėjo galimybės susipažinti su pasirašytu tekstu. Ji iniciavo, kad A.K. nueitų ir paimtų įgaliojimo dublikatą iš notarinės kontoros, spaudė A.K., kad šis eitų ir stabdytų įgaliojimus. Apie parduotą turtą sužinojo rudeniop, prieš spaudoje pasirodant informacijai apie turto pardavimą, kai pradėjo eiti nuomininkai į raštinę ir sakyti, kad patalpos parduotos ir bus pasirašomos sutartys su naujais savininkais. D.L. teigė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), į Vilnių kažkiek atvažiuodavo pavasarį, kol dirbo su parapijos dokumentais, bet tas atvažiavimas daugiau būdavo tikslinis. Mano, kad atsarginiai raktai nuo butų buvo raštinėje. Raštinėje dirbo A.K. ir L.L.-M., ji ten dažniausiai būdavo. Liudytoja neprisiminė tokio dalyko, kad A.K. būtų sakęs, jog kažkam būtų davęs raktus. Buvo žmogus, atsakingas už skaitliukų duomenų nurašymą, jis galėdavo paimti raktus. Raštiškos tvarkos dėl raktų paėmimo nebuvo, bet nebuvo ir taip, kad bet kas galėjo paimti raktus. Raktai galimai buvo atskirame kambaryje užrakinti, nebuvo laisvai prieinami. Apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą sužinojo 2011 m. rugsėjo 7 d. Jai buvo paaiškinta, kad turtas parduotas su atpirkimo teise, atpirkimo terminas baigiasi rugsėjo pabaigoje, turtas bus atpirktas. Ji neprisiminė, kad su ja būtų bendravę kažkokie žmonės dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad yra nurodžiusi, jog J.S. rodė F. sąskaitos išrašą, kuriame matė 1400000 Lt sumą, gali paaiškinti, kad nebuvo rodoma, kas šiuos pinigus pervedė. Apie bažnyčios įnašą į F. buvo kalbama nuo pat pradžių. Kiek atsimena, A.K. prašė J.S. parodyti tą sąskaitos išrašą, bet jis nebuvo parodytas, nežino kodėl. Ji dalyvavo posėdyje, kai buvo parodytas išrašas. Jis buvo parodytas dar prieš posėdį. Nepaprašė, kad J.S. duotų išrašą, tam, jog būtų galima įsitikinti, kas perveda tokias sumas. Kai buvo organizuojamas F. steigimas, nebuvo detalizuojama, iš kur bus gaunamos lėšos, J.S. neteikė tokios informacijos. Net ir paprašius informacijos apie F. veiklą, informacijos S.K. negavo. Išrašas buvo parodytas A.K., o liudytoja tuo metu buvo šalia. Tikriausiai J.S. nedavė žmonėms susipažinti su išrašu. F. buvo įsteigtas, nes 2010 metais situacija buvo sudėtinga, nuomininkai atsisakydavo nuomotis turtą, o patalpas išlaikyti ir mokesčius mokėti galėdavo tik iš nuomos lėšų, reikėjo lėšų veiklos organizavimui ir remontams. A.K. rūpestis buvo, kad bažnyčia galėtų gyvuoti, plėstis ir veikti. Prisimena, kad K.J.-V. sakė, kad labai smagu, jog verslas prisideda prie bažnyčios, tam prieštaravo (duomenys neskelbtini) J.Ž., jis sakė, kad galbūt reikėtų kažkokiais kitokiais būdais susirinkti lėšų ir aukų, o ne steigiant F.. Vienintelis jis nebalsavo už F. įsteigimą. Trys anksčiau minėti susitarimai, kurie buvo pasirašyti, iš pradžių buvo vykdomi. F. apmokėjo advokatų išlaidas bylose, kuriose dalyvauja bažnyčia ir S.K.. Iki F. įsteigimo bažnyčia dalyvavo teisminiuose procesuose ir F. apmokėdavo pagal pateiktas advokatų sąskaitas. Tarp bažnyčios ir F. buvo sutartis, kad F. įsipareigoja apmokėti teisines paslaugas teisiniuose ginčuose, kuriuose dalyvaus bažnyčia ar S.K.. D.L. teigė, kad ji neatsiminė 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimo. Jai niekada neteko dalyvauti, aprodant nekilnojamojo turto objektus, kurie buvo parduodami. Jeigu ir yra pasitarimo garso įrašas, kuriame kalbama apie pardavimo planus, tai nebent apie pardavimą su S.K. sutikimu. Jeigu buvo kalbama apie pardavimą, tai galėjo būti tik dėl buto pardavimo M.K.. Jis tikrai buvo parduotas su S.K. pritarimu. S.K. posėdžio protokole buvo užfiksuota, kad S.K. parduoda butą už 50000 Lt ir užskaito M.K. bažnyčiai teiktą paramą – 29000 Lt. Neprisimena, ar M.K. kaip fizinis asmuo teikė paramą. Dalyvavo tame aptarime su M.K. dėl sandorio detalių. Butas buvo parduotas už 50000 Lt, kurie buvo gauti grynais ir įnešti į bažnyčios sąskaitą. Liudytoja pasirašė sutartį. Su A.K. ir buhaltere nuėjo į banką ir padėjo pinigus į bažnyčios sąskaitą, o ne į S.K.. D.L. negalėjo nurodyti, kas buvo paramos F. steigimo iniciatorius. Jai J.S. pristatė A.K., o kaip jie susipažino, nežino. A.K. J.S. pristatė kaip verslininką, kuris gali padėti bažnyčiai. Išrašą, kuriame buvo nurodyta 1400000 Lt suma, matė S.K. posėdyje, kuris vyko vasario mėnesį. Pirma posėdžio dalis vyko (duomenys neskelbtini), kur buvo svarstomas klausimas dėl buto pardavimo M.K., o antra dalis vyko restorano rūsyje. Antroje susirinkimo dalyje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendradarbiavimo su F.. F. tuo metu buvo įsteigtas, reikėjo S.K. pritarimo. Ji neprisimena, ar buvo koks nors susirinkimas, kurio metu buvo steigiamas F., kuriame buvo priimtas sprendimas steigti F.. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar jai iš tikrųjų buvo rodomas banko sąkaitos išrašas, ji suprato, kad tai sąskaitos išrašas. J.S. teigė, kad tuos pinigus įnešė jo partneriai iš Vokietijos. Nei vienas įgaliojimas, kuriuo buvo leista parduoti turtą, nebuvo išduotas sąmoningai. A.K. niekada neturėjo tikslo sąmoningai parduoti bažnyčios turto, jis įdėjo per daug jėgų dėl šio turto susigrąžinimo. Apie visus įgaliojimus ir jų turinį sužinojo tuomet, kai advokatas A.K. ruošė prokuratūrai pareiškimą, jis ėjo į notarines kontoras ir išsireikalavo įgaliojimus. A.K. pasakė, kad jam nepavyko išsireikalauti tų įgaliojimų, nes niekas su juo nesikalba ir jokių įgaliojimų nerodo. Kai patys negalėjo išsireikalauti įgaliojimų, tuomet kreipėsi į teisininkus. A.K. savo jėgomis iš notarų gauti ir anuliuoti tų įgaliojimų negalėjo, jų niekas nerodė. Mano, kad 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimas buvo suklastotas. Kalbos apie turto išpardavimą ir pardavimą tikrai nebuvo, buvo kalba apie įgaliojimus dėl dalyvavimo Teisingumo ministerijoje, dėl remontų, dėl F. lėšų pritraukimo. Taigi pardavimas atsirado tuomet, kai J.S. atvežė pasirašyti įgaliojimą su pakeista data. Kalbos apie turto pardavimą, išpardavimą tikrai niekada nebuvo ir J.S. nuolat tvirtindavo, kad žino, jog be S.K. nieko negali padaryti, kad visada turi tartis ir derinti visus šiuos dalykus. Apmokėjimai iš F. buvo įforminami per bažnyčios buhalteriją, tai tvarkė buhalterė L.M.. Remonto darbų perdavimo aktus yra mačiusi, jie buvo. M.S. rūpinosi dokumentų rengimu, buvo organizuojami parapijų susirinkimai, nes parapijų pirmininkai registruojami ne Registrų centre, bet per Teisingumo ministeriją pateikiant dokumentus. Teisininkei mokėjo F.. Liudytoja reikalavo pateikti informaciją apie F. veiklą, iš pradžių buvo žodiniai prašymai, vėliau buvo rašomi elektroniniai laiškai. Liudytoja pakankamai daug bendravo su A.K., todėl mano, kad, jeigu jis būtų žinojęs apie turto pardavimą, įgaliojimus, būtų jai sakęs. Niekada nekilo tokia mintis, kad jis nori parduoti tą turtą ir gauti iš to pinigų. F. nustojo pervedinėti pinigus nuo rugsėjo ar rugpjūčio mėnesio. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad davė tokius parodymus, neturi, ką papildyti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D.L. parodė, kad ji yra gimusi ir augusi (duomenys neskelbtini) šeimoje. Nuo 2004 metų, kai ji buvo krikštyta ir konfirmuota, o sūnus pakrikštytas (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, pradėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini) parapijos veikloje. Maždaug 2005-2006 metais ji buvo išrinkta parapijos delegate į tais metais vykusį S., kuris vyko (duomenys neskelbtini). S. sušaukia S.K.. Kiek prisimena, 2005-2006 metais S.K. (duomenys neskelbtini)  buvo A.Z.. Kokia buvo 2005-2006 metais sušaukto S. darbotvarkė, neatsimena, kokie buvo svarstyti klausimai, neprisimena. Kiek prisimena, S.K. nare ji buvo išrinkta po antro atvykimo į sušauktą S. kaip (duomenys neskelbtini) parapijos delegatė. Jai tapus S.K. nare S.K. vadovavo A.Z.. Iki 2009 metų ji buvo S.K. nare. Nuo 2008 metų sunkiai sirgo S.K. (duomenys neskelbtini)  A.Z., ji buvo jo pavaduotoja dokumentų tvarkymui. 2009 metais vykusio S. metu, kuris vyko (duomenys neskelbtini), ji buvo išrinkta S.K. (duomenys neskelbtini). Jai pradėjus dalyvauti S.K. veikloje (duomenys neskelbtini) A.K. jau buvo L.E.R.B. G.S. ir S.K. (duomenys neskelbtini). A.K. pareigos yra neperrenkamos. Sušauktas S. priima kanonus, o S.K. jais vadovaujasi. Pats S. nusprendžia, kada ir kur bus sušauktas kitas S.. Ji žino apie Biržuose veikiančius L.E.R.B. – U.L.– S., apie 2001 metais vykusius ginčus yra girdėjusi, tačiau konkrečiai nieko pasakyti negali. Ji tik turi 2002 metų atsiskyrimo nuo S.K. protokolą, pasirašytą (duomenys neskelbtini) R.M.. Jai tapus S.K. nare, S.K. kaip juridinis asmuo jau buvo atgavęs nekilnojamąjį turtą, kuris iki šių dienų buvo registruotas šio juridinio asmens vardu. A.K. S.K. buvo paskirtas iš valstybės atgaunamo turto, priklausiusio L.E.R.B., administratoriumi. 2005-2006 metais ji žino, kad buvo įsteigtas R.L.I.P.F., jam vadovavo S.L.. Šis žmogus buvo verslininkas, vadybininkas, jis nebuvo konfirmuotas. F. buvo įsteigtas tam, kad remtų bažnyčią. Lėšos šiam F. turėjo būti gautos iš surenkamų aukų. S.L. pats paaukojo nemažai asmeninių lėšų bažnyčiai. Kas iš bažnyčios atstovų buvo šio F. įkūrimo iniciatorius ir organizatorius nežino. Iš šio F., kiek jai yra žinoma, buvo gauta parama ne pinigine išraiška, t. y. išleidžiant leidinius, medalius ir panašiai. F. bankrutavo, nes bankrutavo pats S.L.. Apie įsteigtą bendrovę „C.“ ji nieko pasakyti negali, tik kažkur tarp bažnyčios dokumentų matė užrašą „C.“, tačiau nei kokia buvo veikla, nei kas vadovavo nežino. 2010 metų pabaigoje buvo labai sunkus laikas E.R. bažnyčiai ir S.K., nes pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nuomojamas nuomininkams ir S.K. iš nuomos gaunamų lėšų apmokėdavo visas savo išlaidas. Taip pat buvo spaudžiama remontuoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nes tai buvo kultūros paveldas, o tam nebuvo lėšų. A.K. stengėsi gelbėti padėtį ir ieškojo paramos. A.K. jai pasakojo, kad yra žmogus, kuris siūlo remontuoti ir nuomoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), vėliau dar buvo įvairių pasiūlymų. 2011 metų pradžioje ji, A.K. ir J.S., kuris A.K. buvo pristatytas kaip verslininkas, planavo įsteigti F. bažnyčios veiklai remti. F. steigėjai buvo S.K. ir J.S.. E.R.L.I.P.F. steigimo sutartis buvo pasirašyta 2011 m. sausio 31 d. J.S. tikino, kad jis turi ryšių su Vokietijos logistikos kompanija, kuri pasiruošusi padėti ir investuoti į jų steigiamą F.. Šio savo teiginio jis dokumentais nepagrindė. J.S. sakė, kad tam, jog užsienio rėmėjai duotų F. lėšų, reikia, kad jie matytų, jog tame F. yra lėšų. Už bendradarbiavimą su F. buvo atsakingi ji ir A.K.. 2011 m. vasario mėnesį buvo pasirašyti trys susitarimai su F., atstovaujamu J.S.. Vienas susitarimas buvo dėl kiekvieno mėnesio pradžioje S.K. pervedamų iš F. sąskaitos 25000 Lt. Kitas susitarimas buvo dėl to, kad F. įsipareigoja apmokėti visas pinigines išlaidas, susijusias su teismo procesais, taip pat apmokėti visas išlaidas, susijusias su bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), renovacija bei šildymo sistemos įrengimu. Tam, kad F. būtų pradinis įnašas, jog J.S. teigimu užsienio rėmėjai matytų F. materialinę padėtį, 2011 m. vasario 26 d. S.K. posėdžio metu buvo nuspręsta parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 600000 Lt. Pinigai turėjo būti įnešti į F. sąskaitą, o nupirktą butą pirkėjas taip pat turėjo įnešti į F.. Taip pat šio posėdžio metu buvo parodytas F. sąskaitos, esančios Snoro banke, išrašas, kuriame ji matė 1400000 Lt, tačiau nematė, kas šiuos pinigus pervedė į sąskaitą. J.S. paaiškino, kad tai rėmėjų iš Vokietijos pinigai. Kas rado minėtam butui pirkėjus, nežino, bet mano, kad J.S.. Prie jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta nebuvo. Grynieji pinigai jai matant už šią sutartį perduoti nebuvo. Ji nedalyvavo, pasirašant pagrindinę šio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Mano, kad notarą sandoriui pasirinko pats J.S.. Ar pinigai gauti pagal šio buto pirkimo-pradavimo sutartį buvo įnešti į L.I.P.F., ji nežino. Kaip buvo panaudoti gauti pinigai, ji nežino. Buvo matomi pokyčiai, t. y. remontuojama bažnyčia, esanti (duomenys neskelbtini), buvo pervedami 25000 Lt bažnyčiai, advokatų paslaugos apmokamos, S. organizacijos išlaidos dengiamos. Vėliau S.K. buvo spaudžiama Kultūros vertybių apsaugos departamento dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), restauravimo ir remonto. Dėl šios priežasties J.S. pasiūlė parašyti jam platesnį įgaliojimą, kuriuo jis galėtų pademonstruoti savo kaip F. (duomenys neskelbtini)  jam suteiktus įgaliojimus. Ir 2011 m. kovo 30 d. buvo pasirašytas pirmasis įgaliojimas savo nuožiūra disponuoti nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tam, kad apriboti 2011 m. kovo 30 d. įgaliojime J.S. suteiktas disponavimo teises dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo užbėgta įvykiams už akių ir 2011 m. kovo 29 d. buvo pasirašytas susitarimas su J.S., kuriuo jis privalėjo gauti rašytinį S.K. sutikimą, norėdamas disponuoti nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Vėliau 2011 m. birželio 22 d. dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pasirašytas dar vienas įgaliojimas, kuriuo J.S. buvo suteikiama teisė disponuoti nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir parduoti su atpirkimo teise. Kodėl buvo pasirašyti du įgaliojimai dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), nežino. Šių anksčiau išvardintų dokumentų tekstų prieš pasirašant nematė, teksto turinys su ja derinamas nebuvo. Vėliau 2011 m. gegužės 25 d. buvo pasirašytas dar vienas įgaliojimas. Šio įgaliojimo teksto turinį jai rodė J.S., dalyvaujant A.K., Vilniuje, F. buveinėje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Jis minėjo, kad šis įgaliojimas notariškai tvirtinamas nebus. Kiek prisimena, jai parodytame įgaliojime J.S. tikrai nebuvo suteikiamos teisės disponuoti S.K. priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir jį parduoti, o gautas lėšas pervesti į savo nuožiūra nurodytas sąskaitas ar tretiesiems asmenims. Ant J.S. pateikto įgaliojimo ji ir A.K. pasirašė. Kai pasirašė, J.S. pasakė, kad yra suklysta data, t. y. suklysti metai, ir vėliau perspausdinęs įgaliojimą su pataisyta data atvežė jiems į (duomenys neskelbtini), S.K. raštinę, kur jiems pateikto įgaliojimo ji jau taip atidžiai neskaitė, tačiau vėl gi J.S. jame nebuvo suteikiamos teisės disponuoti S.K. turtu ir jį parduoti, o gautas lėšas pervesti į savo nuožiūra nurodytas sąskaitas ar tretiesiems asmenims. Įgaliojimus pasirašyti užteko vieno A.K. parašo. A.K. jai nesakė, kad yra ruošiamasi šį įgaliojimą tvirtinti notariškai, tai sužinojo, kai įgaliojimas buvo patvirtintas notariškai. Kas rinkosi notarą, ji nežino. Kiek jai žinoma, A.K. notariškai patvirtinto įgaliojimo neturi, kiek žino, jam nedavė. Todėl neturėjo galimybės susipažinti su patvirtintu 2011 m. gegužės 25 d. notariniu įgaliojimu. J.S. neatsiskaitinėjo, kas vyksta F., koks vyksta lėšų judėjimas. Nuo 2011 m. liepos mėnesio į S.K. sąskaitą jau nebebuvo pervedami 25000 Lt, pinigai buvo pervesti rugpjūčio mėnesį, o rugsėjį pervesti pinigai už rugpjūčio mėnesį ir toliau jau nieko nebuvo mokama. Tuomet kilo įtarimų, kad kažkas ne taip. Visą laiką J.S. buvo klausiama telefonu, kodėl vėluojama mokėti bažnyčiai, už remonto darbus ir panašiai. Jis visada žadėjo vėliau ir argumentuotai paaiškindavo priežastis. Ji nežinojo apie jokius nekilnojamojo turto pardavimus. Apie tai, kad ateina pirkėjai apžiūrėti butus, J.S. paaiškino, jog žmonės ateina pažiūrėti butų remontui. J.S. versija buvo labai įtikinama. Ji 2011 m. rugsėjo 17 d. sužinojo apie S.K. priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimą, nes internete (duomenys neskelbtini) buvo straipsnis apie tai, kad Vilniuje yra parduotas S.K. priklausantis turtas. Dieną prieš tai pas A.K. buvo atėję nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininkai ir pranešė, kad jų nuomojamos patalpos yra parduotos ir jie nuomos sutartis sudarys su naujais savininkais. Sužinojusi apie tai, kas vyksta, liepė A.K. nueiti į notarų kontoras ir sustabdyti jo išrašytus įgaliojimus. A.K. sakė, kad buvo nuvykęs pas notarus, tačiau notarai nesustabdė įgaliojimų viršijimo ir nesileido su A.K. į kalbas. Telefonu susiekus su J.S., šis paaiškino, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas su atpirkimo teise, atpirkimo terminas yra 2011 m. rugsėjo 27 d. ir iki to termino pastatas bus atpirktas, kitos parduotos patalpos taip pat bus atpirktos. Ji paprašė pirkimo-pardavimo sutarčių dokumentų. Kur buvo gauti pinigai, ji nepaklausė, tikėjosi, kad patalpos bus atpirktos. Jis paaiškino, kad pardavė nekilnojamąjį turtą neva su atpirkimo teise, nes į S.K. grąžintą nekilnojamąjį turtą gali pretenduoti L.E.R.B.-U.L-S., o į atpirktą turtą jie neturės teisės ir ją tai kažkuriam laikui nuramino. Vis tik matė, kad dokumentai jai nepateikiami, o butai neatperkami, prašė A.K. kreiptis į prokuratūrą, informavo S.K.. Ji nėra mačiusi, kad A.K. gautų iš J.S. kokius nors grynuosius pinigus nei už parduotą nekilnojamąjį turtą, nei kaip paramą bažnyčiai. A.K .apie tai niekuomet nepasakojo. Su J.S. nebuvo kalbos apie tai, kad F. yra kuriamas tik tam, jog parduoti S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ji gali patvirtinti tai, kad nei ji, nei S.K. ar L.E.R.B., nei A.K. už parduotą S.K. nekilnojamąjį turtą atlygio negavo (t. 45, b. l. 4-7).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N.K. parodė, kad jis 2016 metais buvo išrinktas L.E.R.B. K. (duomenys neskelbtini). Jis žino, kad buvo iššvaistytas nekilnojamasis turtas, kuris priklausė L.E.R.B.. Tai buvo S. pastatas, butai, esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo parduotas. Tuo metu turtą buvo užvaldžiusi S.K.. S.K. įkūrė A.K.. Tikroji bažnyčios valdžia buvo S., kuris rinkdavosi kiekvienais metais Biržuose ir paskirdavo K. vadovauti bažnyčiai iki kito S. posėdžio. Bažnyčią valdė S. ir S.K.. S.K. vadovu 2013 metais buvo išrinktas R.S.. Bažnyčiai nuo 2011 metų iki 2013 metų vadovavo S. ir K. Turtas buvo užimtas A.K.. N.K. negalėjo nurodyti, koks turtas ir kaip šis turtas buvo parduotas, nes tuo metu nedalyvavo nei S., nei K. Neeilinis S. buvo sušauktas 2013 metais ir šio S. metu S.K. (duomenys neskelbtini)  buvo išrinktas R.S.. Galima sakyti, kad ankstesnis K. pavadinimas buvo S.K.. Kokią apskaitą vedė S.K., liudytojas nežino. Iš S.K. 2011 metais dokumentų negavo. Iki R.S. S.K. tikriausiai vadovavo D.L.. R.S. nebuvo perduoti jokie dokumentai. N.K. negalėjo nurodyti, kam pagal dokumentus priklausė L.E.B. turtas. Su D.L. nuo 2011 metų nebendravo apie bažnytinius reikalus. Iki 2016 metų liudytojas nedalyvavo bažnyčios ir jos valdymo organų veikloje. Bažnyčia patyrė neturtinę žalą dėl reputacijos pablogėjimo. Dėdamiesi bažnyčios atstovais, asmenys bendravo su nusikaltėliais. Buvo padaryta nusikalstama veika, iššvaistant turtą. Jis žino apie įvykius tik tiek, kiek gali žinoti paprastas parapijietis, iš bendrų diskusijų. Dėl bažnyčios turto vyko įvairūs civiliniai procesai, kurių pabaiga buvo skirtinga, t. y. buvo sudaryta taikos sutarčių, dalis bylų buvo sustabdyta. Už namą, esantį (duomenys neskelbtini), galimai buvo sumokėta 137000 Eur kaip kompensacija.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R.M. parodė, kad jis 1999 metais tapo ordinuotu (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose. Pagal kanonais nustatytą tvarką kiekvienais metais privalo vykti S. L.E.R. S. – tai aukščiausia bažnytinė institucija. S. yra tikinčiųjų atstovų – kunigų, pasaulietinių kuratorių ir parapijų delegatų susirinkimas, kuris sprendžia svarbiausius klausimus. Kunigai ordinuojami iki gyvos galvos. Pasaulietiniai kuratoriai nėra kunigai, dvasininkai, tačiau jie S. taip pat turi sprendžiamą balso teisę. Parapijų delegatai išrenkami kas metus. S. privalo vykti kas metus. S. vyksta per Jonines  (duomenys neskelbtini) E.R. bažnyčioje. Žemesnė S. institucija yra K. arba S.K.. Ją pagal kanonų teisę sudaro keturi dvasininkai ir keturi pasauliečiai. Tiesiogiai S. metu yra išrenkamas K. prezidentas, kuris visuomet yra pasaulietis, neordinuotas dvasininkas, o vicepirmininkas paprastai būna ordinuotas dvasininkas – kunigas. K. turi daugiau vykdomųjų galių. S. į K. renka trijų metų kadencijai. Dar viena institucija – S. arba G.S., t. y. vyskupo atitikmuo. Jis taip pat yra išrenkamas trijų metų kadencijai. Jis turi tik vykdomąją galią. Bet kokie sprendimai yra priimami kolegialiai, net ir G.S. turi priimti kolegialius sprendimus, t. y. konsultuodamasis su dvasininkais ir su K.. Kritiniai metai buvo 2000 metai, kadangi prieš tai baigėsi K. kadencija ir neįvyko S.. Tai buvo rimtas bažnytinės teisės nusižengimas. S. įvyko 2001 m. birželio mėnesį Joninių metu Biržuose. Jo metu buvo išrinkta S.K. arba K.. Prasidėjo problemos, kadangi į S. neatvyko diakono pareigas tuo metu ėjęs A.K. ir prieš tai buvusios K. (duomenys neskelbtini)  R.J.. Naujai kadencijai išrinktai S.K. arba K. nebuvo atiduodami dokumentai. Pagal tuo metu galiojusią tvarką S.K. kaip juridinis asmuo jau buvo įregistruota 1997 metais ir pagal tuo metu galiojusią tvarką būdavo išduodami Registro pažymėjimai ir antspaudas. Jie privalėjo būti pateikti S., bet tas nebuvo padaryta. Buvo nuvykta į Vilnių pasiimti antspaudo, apie tai buvo pranešta A.K. ir R.J.. Jie turėjo perduoti dokumentus, tačiau dokumentai nebuvo perduoti. Buvo susidurta su rimta krize, buvo svarstoma, jog tai yra vidaus bažnytinis dalykas, kuris neturėtų būti keliamas viešai, jis turėtų būti sprendžiamas tarp bendruomenės narių. Tuomet neva buvo sušauktas S. Kaune ir buvo pradėta kalbėti bažnyčios vardu. Atsirado žmonių grupė, kurie prisistatė bažnyčios vardu. Eilinis S. susirinko 2002 metais Biržuose ir sprendė iškilusią problemą. Buvo kreiptasi į Teisingumo ministeriją, tačiau, kadangi nebuvo grąžinti pažymėjimai, tai su liudytoju bei jo bendraminčiais niekas nekalbėjo. Buvo siūloma kreiptis į teismus, tačiau teismai neturėjo jokios praktikos šiuose dalykuose. Liudytojas nurodė, kad buvo nuspręsta registruoti kaip juridinį asmenį pačią aukščiausią instituciją –L.E.R. S. Jis buvo užregistruotas Teisingumo ministerijoje, buvo išduotas pažymėjimas ir antspaudas. A.K. apskundė juridinio asmens registravimą. Viskas baigėsi tuo, kad skundas buvo atmestas ir pripažinta, kad juridinis asmuo buvo registruotas teisėtai. Po 2002 metų S. įregistravimo A.K. kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir įregistravo trečią juridinį asmenį – L.E.R.B.. Tai dar labiau sukėlė sumaištį. A.K. ėmė teigti, jog L.E.R.B. yra suskilusi, kas iš tikrųjų yra netiesa, nes, jei yra L.E.R.B. S.K. ar K., jeigu yra L.E.R.B. arba L.E.R.B. S., tai jiems galioja L.E.R. kanonų teisė. Prasidėjo problemos dėl to, kad buvo pradėtas grąžinti bažnytinis turtas. Pačioje pradžioje turtas buvo grąžinamas juridiniams asmenims – parapijoms. Apie 1998 metus visų parapijų dokumentus Teisingumo ministerijoje atsiėmė A.K., apie tai nežinant nė vienai parapijai, nė vienam dvasininkui. Šis faktas išaiškėjo, kai parapijoms reikėjo atsidaryti banko sąskaitas ir nebuvo dokumentų. Viena iš parapijų, kuri turėjo turto, buvo Vilniaus parapija. Liudytojo žiniomis, turtas, t. y. pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo sugrąžintas Vilniaus parapijai. Vėliau kažkaip keistai tas turtas buvo perregistruotas juridiniam asmeniui – L.E.R. S.K.. Liudytojas pažymėjo, jog L.E.R. S. iš karto pripažino visos institucijos, taip pat ir L.E.R.B. S.K. emigracijoje – Čikagoje. Teisininkai pamatė, kad Vilniuje iš S.K. ėmė judėti turtas, jis dingo. Vėliau buvo pastebėta, kad registruose ilgą laiką nebuvo teikiami juridinio asmens vadovų duomenys. Tikriausiai 2011 metais šie duomenys atsirado ir buvo nurodyta A.K. ir D.L.pavardės. Buvo kreiptasi į teismą dėl turto arešto, nes nebuvo jokio S. sprendimo, kad tai yra įgalioti žmonės ir jie gali disponuoti turtu. Visas turtas buvo perleistas ar parduotas be jokių S. sprendimų. Tai buvo L.E.R. turtas, jis priklausė L.R. bendruomenei – S., joks sprendimas dėl to turto pardavimo nebuvo priimtas, tačiau jis buvo perleistas privatiems asmenims. R.M. aiškino, jog bažnyčia buvo viena, yra jos teisėti atstovai, kurie, vadovaujantis bažnytine teise, yra išrinkti ir atstovauja bendruomenėms, parapijoms. Tai, kad bažnyčios tam tikrus juridinius asmenis kontroliavo kiti žmonės, bažnytinės teisės požiūriu nėra jokia kita bažnyčia, jokia religinė organizacija. Visi partneriai, kurie buvo iki 2001 metų S., išliko Biržų S. pusėje. Bendruomenės gali disponuoti turtu, tačiau tik pagal galiojančią bažnytinę teisę. Sudarant vienerių metų nuomos sutartį, S. sprendimo nereikia, tačiau verta apie tai informuoti K. K. tokį sprendimą turi palaiminti, bet jei yra daugiau nei vieneri metai, būtinai turi būti L.E.R. S. sprendimas, priimtas dėl nuomos, o juo labiau dėl pardavimo. Turto pardavimo bažnyčios istorijoje iš viso nebuvo, kadangi turtas yra reikalingas pačiai bendruomenei vystyti savo veiklą. Jei nori parduoti turtą, turi gauti S., kuris vyksta Biržuose, pritarimą. Nėra nustatyta, kiek turi būti pritariančių dėl turto pardavimo. S. priima sprendimus dalyvaujančių asmenų balsų dauguma. S. narių skaičius nėra reglamentuotas, bendrai susidaro apie 30 S. dalyvių. Liudytojas nežinojo, kaip buvo tvarkoma bažnyčios turto buhalterinė apskaita. Pastatai, kurie buvo sugrąžinami, turėjo dokumentus ir tuos dokumentus privaloma saugoti būstinėje. Šiuo metu su E.R. pavadinimu yra apie 17 juridinių asmenų, t. y. parapijos. Turtas pradžioje buvo grąžinamas parapijoms. Biržų parapijos turtas buvo sugrąžintas Biržų parapijai. Tvarkydamas dokumentus, liudytojas pamatė, jog turtas priklauso ne parapijai, o yra perrašytas S.K. Nebuvo nei jokio S. sprendimo, pati parapija apie tai taip pat nebuvo informuota. Turtas buvo grąžinamas juridiniams asmenims, o kaip jis atsidūrė S.K., neaišku, galbūt buvo turto, kuris buvo grąžintas tiesiai S.K. Liudytojas žino, kad dalis Vilniaus pasatų buvo grąžinta Vilniaus parapijai, bet po to jie kažkaip atsidūrė S.K. žinioje. Kanonų teisės kontekste D.L. nebuvo valdymo organo nare, ji niekada nebuvo S.K. ar K. (duomenys neskelbtini). Ji pati save taip įsivardino. D.L. ir A.K. buvo įregistruoti valdymo organų nariais, tačiau į liudytoją ir jo bendraminčius dėl to nebuvo kreiptasi. Liudytojas manė, kad D.L. ir A.K. nepagrįstai buvo įregistruoti, nes tik S. turi galią teikti ir priimti sprendimus, susijusius su tuo, kas yra išrenkami S.K. ir K. nariais. Pagal kanonų teisę organai, kuriuose veikė D.L. ir A.K., veikė neturėdami tinkamų įgalinimų. L.E.R. S. buvo juridinis asmuo jau XVII a. Norint atsidaryti bankuose sąskaitas, reikia juridinio asmens pažymėjimo, antspaudo. Tikriausiai tuomet parapijos ir pradėjo įgyti juridinio asmens teises. Valstybė jas suteikė. R.M. nieko nežinojo apie E.R.L.I.P.F. steigimo aplinkybes. Apie šį F. sužinojo tik vėliau. Šis F. nieko bendro neturi su L.E.R.B., kuriai atstovauja S.. Pirmiausiai buvo suteiktos juridinio asmens teisės S.K. Pirmą kartą asmenis įregistruotus kaip S.K. vadovus registruose pamtė 2011 metais. Eiliniame S. 2002 metais buvo svarstoma, ką daryti toliau, kai 2001 metais nebuvo perduoti dokumentai teisėtai išrinktai K. arba S.K.. Buvo priimti sprendimai S., kad jeigu nėra galimybės tų dokumentų atgauti iš žmonių, kurie juos pasisavino, todėl būtina įregistruoti patį S. kaip instituciją. Jis buvo įregistruotas, susirinkus jau neeiliniam S. 2002 metų rudenį. S.K. kaip juridinis asmuo toliau egzistuoja, bet jam nebuvo perduoti dokumentai, išduoti valstybės. Juridinis asmuo L.E.R.B.– S. buvo įsteigta S. sprendimu. Liudytojas tvirtino, kad buvo pasisavinti 2001 metais išrinktos S.K. arba K. dokumentai. S.K. arba K. reikėjo atgauti tuos dokumentus, juos buvo bandoma atgauti visais būdais. Šiuo atveju egzistavo du alternatyvūs organai – vienas veikiantis teisėtai, tačiau nematomas, o kitas veikiantis neteisėtai, tačiau matomas. Keturios parapijos kaip juridiniai asmenys S. vardu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, jog būtų įregistruotas juridinis asmuo S.. Liudytojas tvirtino, kad A.K. buvo pasiskelbęs dvasininku. Jis buvo ordinuotas diakonu, bet jis niekada nebuvo ordinuotas kunigu. Jis skelbė save G.S., tačiau niekada nebuvo juo ordinuotas. Liudytojas yra dalyvavęs susirinkimuose Vilniuje, kuriuose dalyvavo ir A.K., bet tai nebuvo S.. Jis neatsiminė, kad būtų buvęs toks susirinkimas, kuriame A.K. būtų įpareigotas užregistruoti kaip juridinį asmenį L.E.R.B.. A.K. įgaliojimai baigėsi 2000 metais ir jis 2001 metais turėjo S. atiduoti visus rekvizitus. S. 1999 metais vyko Biržų rajone, Papilyje, tai buvo nusižengimas bažnytinei teisei, tačiau S. šį klausimą apie S. Papilyje iškėlė ir svarstė Biržuose. S. patvirtino, kad S., vykęs 1999 metais Papilyje, yra teisėtas. R.M. neprisiminė, kas sekretoriavo, steigiant S., sekretoriauti galėjo ir jis. S., kuris vyko 2002 metais, metu buvo pristatomos priežastys, dėl kurių buvo norima steigti juridinį asmenį. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar šio posėdžio metu buvo aptarti santykiai su S.K., bet tai buvo vienas iš svarbiausių klausimų. S.K. buvo išrinkta 2001 metais, (duomenys neskelbtini)  tuo metu buvo kuratorius V.V., taip pat S.K. nare dar turėjo būti tuo metu ir D.K.. Ilgą laiką S. vykdomuoju organu buvo vadinama S.K., po to buvo pereita prie K. pavadinimo. Valstybės akyse ji yra vykdomuoju organu, o bažnyčios akyse tai yra aukštesnioji bažnyčios valdymo institucija, kuri dabar vadinasi L.E.R. K.. S. – bažnyčios parlamentas, kuris susirenka kartą per metus. S. 2000 metais nesusirinko. S. priimtus sprendimus vykdyti yra įgalioti dvasininkai, delegatai ir kuratoriai. S.K. veikia tarp S. susirinkimų. Jeigu S. susirenka, K. jau nebėra, tada veikia vienas organas. S. veikia daugiausiai 4 dienas per metus. S.K. arba K. pati nusprendžia, kada rinktis, bet paprastai renkasi kas mėnesį, t. y. 15 kartų per metus. G.S. yra vykdomoji valdžia, vyriausia institucija. Jei G.S. negali priimti sprendimo, jis perduodamas K. G.S. ir S.K. privalo atsiskaityti už savo veiklą. S.K. kaip juridinis asmuo buvo įregistruotas 1997 ar 1998 metais. K. nariai buvo skiriami trijų metų kadencijai. A.K. kadencija baigėsi 2000 metais, kuriais neįvyko rinkimai. Buvo sprendžiamas klausimas dėl S.K. įgaliojimų, tačiau esmė tame, kad tuomet K. praranda autoritetą. Istorijoje yra buvę tokių atvejų, kai S. nevyko 4 metus. Bažnyčios vadovas yra Jėzus Kristus, todėl tokiu atveju valdo jis, toliau yra Dievo žodis – Biblija, po to yra S. priimti kanonai, K. protokoliniai sprendimai. Jeigu valdžia nėra išrinkta, valstybei bus pasakyta, kad atstovo nėra. Bet kokį sprendimą dėl turto perleidimo turėjo priimti S.. Šiuo metu taip pat yra priimamas turtas, dvasininkai priima aukas. Aukos yra įregistruojamos ir perduodamos buhalterijai. Dvasininkai yra įgalioti priimti turtą, taip pat įgalioti yra buhalteriai ir parapijos diakonijos tarnautojai, kuriems išduodamos aukų surinkimo knygutės. Kiekvienas tikintysis turi teisę priimti turtą, bet jis tam, kad šis turtas įeitų į bažnyčią, į bendruomenę, turi perduoti bendruomenei ar per kunigą, ar per vyresnįjį, ar per diakoną, ar tiesiai buhalteriui.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R.S. parodė, jog bažnyčios turtą galima parduoti ar išnuomoti daugiau nei metams tik su S. pritarimu. S. pritarimo sandoriams nebuvo. Turtas buvo parduotas galimai neteisėtai. Ankstesnis juridinio asmens pavadinimas buvo S.K., dabar – K.. A.K. yra ekskomunikuotas bažnyčios dvasininkas. Jis buvo ekskomunikuotas prieš turto pardavimą. Buvo konfliktas, jis nevykdydavo bažnytinės tvarkos. Vienas iš pirmųjų pažeidimų buvo tai, kad jis nedavė S. ataskaitų, neperdavė bažnytinių dokumentų. Ilgą laiką buvo sprendžiamas šis klausimas bažnytine tvarka ir A.K. apie 2005-2006 metus buvo ekskomunikuotas, t. y. atskirtas nuo bažnyčios. Patalpų, į kurias nebuvo galima patekti, savininkė buvo D.G.. Jai atstovavo K.M.. Anksčiau tas butas priklausė bažnyčiai, S.K. ir ten rezidavo A.K., ten laikė dokumentus. Kai pardavė butą, iš ten dokumentų neišvežė. Kol turtas nebuvo pardavinėjamas, nebuvo norima viešų skandalų, buvo manoma, jog tai bažnyčios reikalas, kad galima susitarti, todėl nebuvo imtasi didelių priemonių. Naudotis svarbiausiu turtu, t. y. daugeliu bažnyčių pastatų, buvo galimybė, todėl nebuvo būtinybės, kad visą turtą reikėtų išieškoti teismo tvarka. Buvo sušauktas S. ir A.K. buvo pakeistas kita valdžia. Pradžioje G.S. buvo R.M., vėliau – T.Š.. K. (duomenys neskelbtini)  yra N.K.. Kas tris metus būna rinkimai ir keičiasi žmonės. A.K. neperdavė dokumentų, antspaudų ir tai sukėlė tam tikrų problemų santykiuose su valstybe. Vienu metu buvo du juridiniai asmenys. Daugumą dokumentų išsivežė ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Kai buvo perimtas S.K. turtas, buhalterinė apskaita buvo vedama toliau. Liudytojas negalėjo atsakyti, ar buvo atskirta bažnyčios ir S.K. buhalterinė apskaita ir kaip tie dokumentai atrodė fiziškai, kadangi į tai nesigilino. Buhalteriniai dokumentai, kurie buvo perimti, buvo atiduoti teisėsaugos institucijų atstovams. Su L.M. nebendravo. Liudytojo žiniomis butai buvo pardavinėjami per E.R.L.I.P.F.. Tai žinoma iš civilinių bylų. Kai buvo apgauti juridiniai asmenys, tada sužinojo, kad yra toks F. ir kad vienas iš to F. steigėjų yra S.K.. Buvo nutarta pakeisti F. vadovą ir nauju vadovu tapo liudytojas. Jokie F. dokumentai, jokie antspaudai, jokia informacija jam nebuvo perduota. Nuo to laiko F. jokios veiklos nevykdė. Su F. buhalterinę apskaitą tvarkiusiais asmenimis nebendravo. Buhalterinės apskaitos neatstatinėjo, nieko nedarė. Iš S.K. nebuvo perduotos lėšos. Su S.K. narais nebendravo dėl butų pardavimo. R.S. negalėjo tiksliai pasakyti, kada, kur ir kieno iniciatyva buvo įsteigtas E.R.B. Lietuvoje U.L.S.. Jis buvo įkurtas S. iniciatyva. Buvo aptarimas S. ir keturių parapijų sprendimu buvo įsteigtas juridinis asmuo. Liudytojas asmeniškai dalyvavo steigime. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) parapijos pirmininkas. Pagrindinė priežastis įsteigti šį juridinį asmenį – palaikyti santykiams su valstybe. Su bažnytiniu juridiniu asmeniu, kuris nėra registruotas Juridinių asmenų registre, yra sudėtinga sudarinėti sutartis. S. veikia nepertraukiamai, tačiau su valstybe reikia bendrauti, todėl ir buvo įsteigtas juridinis asmuo. K. yra kolegialus bažnytinis organas, kurį sudaro 8 žmonės, iš jų 4 dvasininkai ir 4 ne dvasininkai. Dvasininkai užsiima sielovada, bet ne kaip K. nariai, o kaip dvasininkai. S. vienas iš klausimų buvo steigti juridinį asmenį, bet buvo ir daugiau klausimų. Tikriausiai naujo juridinio asmens įsteigimas nesisieja su S.K.. K. egzistavo ir anksčiau. Pagal bažnytinę tvarką aukščiausias bažnytinis organas yra S.. Jam santykiuose su valstybe šiuo metu atstovauja L.E.R. S. – bažnyčia. Juridinis asmuo yra reikalingas tam, kad bažnyčia galėtų bendrauti su valstybe. D.L. ir A.K. tuo metu vadovaujama S.K. buvo perrinkta. Pagal bažnytinę tvarką jos nebeliko, o S., K. ir S. buvo. Oponentai nepripažino perrinkimo ir toliau sakė, kad jie yra, bet pagal bažnytinę tvarką taip nebuvo. Pasikeitė valdžia. S.K. valdė nebeperrinkti asmenys, jie neperdavė dokumentų. S.K. tuo metu neatstovavo bažnyčiai, bet tas juridinis asmuo nėra susijęs su Si.. S., kurio juridinio asmens registracija vyko Biržuose, su S.K., kuri buvo neperrinkta, neturėjo ryšio. Buvo atsiribota nuo A.K. ir jo kompanijos, nuo tų, kurie darė daug bažnytinės tvarkos pažeidimų, kurie nebegalėjo atstovauti, bet patys to nepripažino. Buvo atsiribota nuo buvusių vadovų, kadangi buvo išrinkta nauja vadovybė. S. metu nebuvo perrinkta S.K. ir atsiribota nuo tos nebeperrinktos S.K.. Nuo bendruomenės ir nuo tikinčiųjų nebuvo atsiribota. S. atstovavo visoms parapijoms, visi tinkintieji buvo kviečiami į parapijų sesijas, kuriose buvo išrenkami atstovai. Visi buvo kviečiami, viešai buvo skelbiama ir spaudoje, ir sakykloje. Tikriausiai 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame S. dalyvavo visų parapijų atstovai. Parapijose renkami atstovais nebūtinai yra pirmininkai. R.S. teigė, kad buvo kilę ginčai dėl juridinio asmens. Šie ginčai buvo išspręsti teismo. Bažnytinė tvarka nustato, kad bažnytinio nekilnojamojo turto sandorius turi patvirtinti S.. Nustato ir griežčiau, kad panaudos ar nuomos sutartis, kurios yra ilgalaikės, taip pat turi patvirtinti S.. Dėl bet kurio nekilnojamojo turto ir su tuo susijusių sandorių turi būti viso S. susirinkimo pritarimas. Santykiuose su valstybe S. įsteigia juridinius asmenis. Tas asmuo, kuris atstovauja tokiame sandoryje, notarui turėtų pateikti galiojantį juridinio asmens pažymėjimą, kuriame būtų įrašas apie vadovą. Notaras turėtų pasigilinti į tai, ar tas asmuo tikrai gali atstovauti pagal bažnytinę tvarką. A.K. buvo ekskomunikuotas, nebuvo išrinktas S.K. nariu, todėl jis privalėjo perduoti dokumentus, tačiau jų neperdavė. Kol nebuvo perduoti dokumentai, A.K. privalėjo viskuo rūpintis. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo F. dokumentų, nes tų dokumentų atidžiai neperžiūrėjo. Jis neprisiminė, ar kreipėsi į J.S. dėl dokumentų perdavimo. Visas nekilnojamasis turtas pagal bažnytinę tvarką priklauso S., bet S. su valstybe bendrauja per juridinius asmenis. S. metu yra patvirtinami kanonai, kuriuos pasirašo visi dalyvavę S. nariai. Jei kanoną G.S. pasirašo vienas, kanonas yra negaliojantis. S.K. negali priimti kanonų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R.S. parodė, kad L.E.R.B. struktūra susideda iš: aukščiausiojo valdymo organo L.E.R. S., kuriam santykiams su valstybe atstovauja juridinis asmuo L.E.R.B. – U.L.– S.; aukštesnysis valdymo organas yra L.E.R.B. K., kuriam santykiui su valstybe atstovauja juridinis asmuo L.E.R.B. S.K.; vykdomoji valdžia L.E.R. G.S., kuriam santykiams su valstybe atstovauja juridinis asmuo L.E.R.B.. Toks bažnytinės valdžios paskirstymas t. y. S., S.K. (K.), G.S. yra apibrėžta bažnytiniuose dokumentuose S. priimtuose kanonuose, kuriuose yra nurodyta ir šių bažnytinių valdymo organų funkcijos ir pavaldumas. Šiuo metu tiksliai pasakyti, kokiuose kanonuose tai parašyta, negali, neatsimena. Į S. patenka deleguoti parapijų asmenys, o deleguotus asmenis išrenka konkrečios parapijos nariai, kaip numatyta S. kanonuose – didžiųjų ir naujų parapijų nuostatais. S. turi teisę keisti kanonus, esant būtinybei. 2013 m. kovo 23 d. įvyko neeilinis S., sušauktas L.E.R. K., kadangi 2012 m. mirė K. (duomenys neskelbtini)  daktaras M.M., todėl reikėjo išrinkti kitą. Nors tuo metu pagal Juridinių asmenų registrą S.K. vadovavo D.L. ir A.K., tačiau jie pagal bažnytinę teisę nebuvo išrinkti K. ir paskirti vadovauti S.K. ir šis klausimas buvo išspręstas tik 2013 liepos mėnesį. Taigi 2013 m. kovo 23 d. vykusio S. metu buvo išrinkta K. ir paskirti juridinio asmens S.K. nauji vadovai, iš kurių vienas buvo jis. (duomenys neskelbtini)  išrinktas P.R.P.. Jie yra juridinio asmens lygiagretūs vadovai, abu turintys parašo teisę. 2013 m. liepos 18 d. tarp L.E.R.B. – U.L.– S. ir D.G. buvo sudaryta panaudos sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Po šios sutarties sudarymo buvo išsiaiškinta, kad nuo šio buto raktų neturi nei pati buto savininkė, nei jos įgaliotas asmuo K.M.. Tuomet buvo priimtas sprendimas iškviesti antstolį faktinių aplinkybių konstatavimui ir avariniu būdu atrakinti patalpas. Šis veiksmas vyko 2013 m. liepos 19 d. Įėjęs į nurodytą butą, pamatė, kad bute buvo daug įvairių dokumentų, tarp kurių buvo S.K. buhalterijos dokumentai, bažnytiniai dokumentai, kompiuteriai, knygos, kokie konkretūs dokumentai, įvardinti negali. Ką buvo įmanoma išnešti, jie išnešė į kitą šio buto patalpą fiksuojant antstoliui. Daiktus nešiojo jis ir S.K. advokatai. Buvę S.K. vadovai D.L. ir A.K. jiems neperdavė jokių L.E.R.B. S.K. ir L.E.R.B. buhalterinių dokumentų. (t.8, b. l. 80-81)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R.S. taip pat parodė, kad jis apytiksliai nuo 2014 m. spalio 23 d. yra paskirtas vadovauti E.R.L.I.P.F.. E.R.L.I.P.F. buveinė yra (duomenys neskelbtini). F. nėra įdarbintas nė vienas darbuotojas. F. realiai veiklos nevykdo. Buvęs E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  J.S. neperdavė jam jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, F. antspaudo, bei kito F. priklausančio materialaus turto ar pinigų. Kadangi nebuvo perduoti jokie buhalteriniai dokumentai, jis nežino, ar F. kasoje buvo kažkiek pinigų, ar buvo kažkoks materialus turtas. (t. 13, b. l. 105)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J.E.K. parodė, jog J.S. pirmą kartą pamatė, kai buvo steigiamas E.R.L.I.P.F.. E.R.L.I.P.F. steigėjai buvo S.K. ir J.S.. Liudytojas prisiminė, kad S.K. balsavo už F. steigimą. Dar vieną kartą J.S. matė kitame S.K. posėdyje. Daugiau jo niekada nėra matęs. Kiek liudytojas suprato, F. veiklą turėjo finansuoti J.S., iš lėšų, kurios turėjo būti gaunamos iš Vokietijos partnerių, su kuriais J.S. nuolat dirbo, nes įsteigus F. J.S. darbai būtų mažiau apmokestinami, jis šioje vietoje rodė savo interesą – mokėti mažesnius mokesčius, o vokiečiai sutiko užsiimti labdara, duoti pinigų F. veiklai. Kai vyko F. steigimas, apie turto pardavimus beveik nebuvo kalbos. Antrame susitikime buvo kalba apie galimybę parduoti turtą, buvo kalba apie tai, jog S.K. deleguoja (duomenys neskelbtini) A.K. ir (duomenys neskelbtini) D.L. K. vardu vykdyti organizacinį darbą F. veikloje. S.K. suteikė jiems įgaliojimus. Tuo pačiu metu vyko vieno buto, esančio (duomenys neskelbtini) palėpėje, pardavimas M.K.. S.K. buvo aptariama tai, ar šis butas bus parduodamas. Bažnyčios finansinė situacija buvo labai bloga, todėl buvo ieškoma būdų, kaip gauti pinigų bažnyčios remontui ir kitiems einamiesiems reikalams. Butą buvo nutarta parduoti. Tokia aplinkybė turėtų būti užfiksuota S.K. posėdžių protokoluose. Gauti pinigai už šį butą turėjo būti kaip S.K. įnašas į F. veiklą. Buvo pasakyta, kad ne tik pinigai yra įnešami, bet ir butas. Įnašas buvo tarsi iš dviejų dalių – pinigais ir butu. Prieš įsteigiant F., daug metų S.K. turėjo kitą F., tačiau niekam nebuvo minties, kad reikia pardavinėti turtą. Pirmasis F. suiro, todėl buvo kalba, kad reikia steigti naują F.. J.S. dalyvavo tik dalyje abiejų S.K. posėdžių, t. y. dalis posėdžių vyko kaltinamajam nedalyvaujant. Ilgai buvo galvojama, kaip nustatyti saugiklius, kad nebūtų netikėtumų. Buvo suvokta, kad pagal bažnyčios kanonus yra saugiklis, t. y. turto pardavimui reikalingas dviejų trečdalių narių S.K. pritarimas ir patvirtinimas. Sutartis, parduodant turtą, įsigalioja tuomet, kai K. dviem trečdaliais narių pritaria ir patvirtina. J.E.K. nurodė, jog jis yra S.K. narys nuo 2011 m. ar 2013 m. Jis dalyvaudavo S.K. posėdžiuose ir žino, kad tuose posėdžiuose, kuriuose dalyvavo, nebuvo tvirtinamas butų pardavimas. Liudytojas manė, kad turto pardavimas negalioja, nes S.K. nariai nepasirašė, niekas nerinko dviejų trečdalių parašų. Jis nėra matęs parduotų palėpių, butų, rūsių, nėra tose patalpose buvęs. Apie butų pardavimus sužinojo tada, kai J.S. jau buvo sutvarkęs dokumentus. J.E.K. teigė, kad įgaliojimai buvo suteikti organizaciniam turto pardavimo paruošimui, bet paskutinis saugiklis – tvirtinimas S.K. parašais. Įgaliojimas galėjo būti išrašomas, tačiau priimti sprendimai turėjo būti tvirtinami S.K., t. y. visų dalyvaujančių S.K. narių dviem trečdaliais balsų. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl reikėjo steigti naują F.. Jis nežinojo, kaip į F. galima įneši ir pinigus, ir butą. Posėdyje, kai buvo steigiamas F., nebuvo kalbos apie butų pardavimą. Tikriausiai ir antro posėdžio metu nebuvo svarstomas klausimas dėl konkrečių butų padavimo, o buvo pristatytas F. direktorius ir darbai, kuriuose buvo numatoma atlikti. Liudytojas neatsiminė, ar S.K. buvo sprendžiamas klausimas dėl kokio nors buto pardavimo. Manė, kad būtų įsidėmėjęs, jei būtų sprendžiamas toks klausimas. Taip pat liudytojas teigė, kad jis nežino, ar dviejų trečdalių narių pritarimas buvo reikalingas dėl kiekvieno buto pardavimo, ar apskritai dėl viso namo išpardavimo. Jis nežino, ar D.L. ir A.K. galėjo suteikti įgaliojimus kitam asmeniui parduoti bažnyčios nekilnojamąjį turtą. Nežinojo ir neatsiminė, ar posėdžių metu buvo sprendžiamas klausimas dėl leidimo A.K. išduoti įgaliojimą trečiam asmeniui parduoti nekilnojamąjį turtą be apribojimų. Saugiklis buvo aptartas ir buvo pamatyta, jog kanonuose yra užfiksuotas saugiklis, kuris turi veikti. Liudytojas manė, kad, parduodant nekilnojamąjį turtą, šalia pardavimo sutarties turėjo atsirasti S.K. posėdžio protokolas su parašais, sutartis be S.K. posėdžio protokolo yra negaliojanti. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar, išduodant įgaliojimą trečiajam asmeniui parduoti nekilnojamąjį turtą, tame įgaliojime turėjo būti nurodyti aptarti saugikliai. Tikriausiai tas asmuo, kuris formino pardavimą, privalėjo informuoti notarą, kad yra saugikliai. A.K. per S.K. posėdį svarstė klausimą apie saugiklius, jis prisiminė kanonus. J.S. bažnyčios nariu nebuvo. J.S. pristatė A.K. ir pasakė, kad jis pažįsta J.S. iš anksčiau, juo pasitiki, pristatė jį, kaip veiklų verslininką. Tai buvo per pirmą posėdį, kai buvo kalbama apie F. įsteigimą. Apie finansinę veiklą informuodavo prezidentė savo kalboje, kai vykdavo S.. Ji pateikdavo ataskaitą už metus, o apie kitus dalykus būdavo informuojama per S.K. posėdžius. Vėlesnių K. posėdžių metu buvo kalba, kad įklimpo, buvo kalba, jog turtas parduotas, bet apie tai, kur pinigai, nekalbėjo. Posėdžių metu buvo kalba, kad įklimpo F. direktorius. Posėdžiuose buvo kalbama apie priežastis, kodėl buvo parduotas turtas ir kodėl susidarė tokia situacijoje. Posėdžiuose buvo aiškinama, kad J.S. apgavo, buvo kalba, jog iš bažnyčios pusės buvo veikiama pagal taisykles, o iš kitos pusės buvo veikiama be taisyklių. Buvo kalba, kad notaras netinkamai sutvarkė pardavimą. Liudytojas tvirtino, kad jis nesiteiravo, kodėl nebuvo gautas dviejų trečdalių S.K. narių sutikimas. Kiek suprato, pardavimo procesą valdė F. direktorius. J.S. du kartus bažnyčiai pervedė ar davė grynais po 25000 Lt. Į K. posėdžius liudytojas buvo kviečiamas skambučiais, paskambindavo arba prezidentė, arba A.K.. Kiek S.K. posėdžių vyko nuo 2009 m. iki 2012 m. nežino. Kiek suprato, dalyvavo visuose posėdžiuose. F. buvo reikalingas, kad papildomai per labdarą ateitų pinigai. Steigti F. buvo A.K. mintis. J.S. plačiau nepasakojo apie ryšius Vokietijoje. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar steigti F. buvo nuspręsta dalyvaujant J.S.. Gali būti, kad J.S. nedalyvavo, kai buvo sprendžiamas klausimas apie saugiklius. Kurio posėdžio metu buvo svarstomas klausimas apie saugiklius, liudytojas nurodyti negalėjo. Taip pat jis negalėjo nurodyti, ar J.S. dalyvavo posėdyje, kai buvo kalbama apie nekilnojamojo turto pardavimą. Liudytojui yra žinoma, kad pinigai, gauti iš buto pardavimo M.K., turėjo būti nukreipti į F., tačiau nežino, ar šie pinigai iš tikrųjų buvo nukreipti į F.. S.K. prezidentė ir viceprezidentas galėjo tvarkyti visus dokumentus ir be K. narių pritarimo, nes jiems buvo suteikti tokie įgaliojimai. Kol nebuvo F., jokios kalbos apie turto pardavimą iš viso nebuvo. Kai atsirado F., apie butų pardavimą taip pat nebuvo kalbos, buvo kalba tik apie tą vieną palėpės butą. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog davė tokius parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J.E.K. parodė, kad jį į S.K. pakvietė jo pusbrolis A.K.. Kiek prisiminė, jis visuomet dalyvaudavo S.K. posėdžiuose, į kuriuos buvo kviečiamas. Jis nežinojo, ar į rengiamus S.K. posėdžius visuomet yra kviečiami visi S.K. nariai. Dažniausiai S.K. posėdžių laiką ir vietą nustatydavo S.K. (duomenys neskelbtini) D.L.. Kiek prisiminė, S.K. finansinė padėtis visuomet buvo bloga. Bloga ji buvo ir 2010 m. rudenį, nebuvo lėšų mokėti kunigams atlyginimus, nebuvo lėšų degalams ir panašiai. Pirmą kartą, kiek jis prisiminė, apie E.R.L.I.P.F. jis sužinojo, kai jau buvo priimtas sprendimas steigti F., o gal tuo metu, kai J.S. buvo pristatytas kaip F. (duomenys neskelbtini). Liudytojas neprisiminė, ar buvo S.K. posėdyje, kuriame buvo svarstomas L.I.P. F. įkūrimo klausimas, tačiau gerai žino, kad su S.K. nariais šiuos klausimus aptarė ir jam pats A.K. minėjo, jog sukurtas L.I.P.F. lėšas gaus iš J.S. verslo partnerių Vokietijoje. Kaip minėtos lėšos bus gaunamos, detaliai neaiškino. Iš J.S. kalbos suprato, jei pastarasis turės ryšių su F., tai jam bus skaičiuojami mažesni mokesčiai už nekilnojamojo turto pardavimą ir statybas, nes tai šio verslas. Tarp S.K. narių buvo priimtas sprendimas, kad už bendradarbiavimą su F. bus atsakingi D.L. ir A.K.. Liudytojas manė, kad tai buvo nuspręsta posėdžio metu. Jis prisiminė, kad buvo svarstytas klausimas parduoti vieną butą, esantį (duomenys neskelbtini), pastato palėpėje, kuris nenešė pelno, jo S.K. negalėjo niekam išnuomoti. Liudytojas nežinojo, kam buvo parduotas butas, nežinojo tikslių buto koordinačių, už kiek jis buvo parduotas, kokiu būdu vyko atsiskaitymas. Liudytojas aiškino, jog visuomet, kiek prisimena, S.K. posėdžiuose, kuriuose dalyvavo, ir tarp S.K. narių buvo kalbama apie vieno buto pardavimą. Jis neatsiminė, neįsidėmėjo, ar buvo kalbama apie S.K. nuosavybės teise priklausančio buto pardavimą M.K.. Tuomet buvo kalbama apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje pardavimą. Jis nežinojo nieko apie tai, kad konkrečiai vienas butas iš (duomenys neskelbtini), yra parduotas M.K., neprisiminė, kad būtų dalyvavęs šio klausimo svarstyme. Visi nariai, kurie dalyvauja S.K. posėdyje, S.K. posėdžio protokole pasirašo iškart. Negalėjo nurodyti, ar būna taip, kad nedalyvavęs posėdyje S.K. narys pasirašo posėdžio protokole. Jis yra pasirašęs tik tuose protokoluose, kurių posėdžių metu dalyvavo. S.K. nariai galimai posėdžio metu suteikė teisę D.L. ir A.K. vienašališkai priimti sprendimus dėl S.K. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo. D.L. ir A.K. taip pat galėjo vienašališkai priimti sprendimą ir išrašyti įgaliojimus tretiesiems asmenims dėl įvairių sandorių su nekilnojamuoju turtu, priklausiusiu S.K., sudarymo. Jei A.K. išrašė įgaliojimą trečiajam asmeniui sudaryti sandorius dėl S.K. nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto, tai jis nepažeidė bažnyčios kanonų. Liudytojas neatsiminė, ar buvo aptarinėjamas A.K. išrašytas ir notariškai patvirtintas įgaliojimas J.S., kuriuo suteikiama teisė pastarajam savo nuožiūra parduoti S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pervesti gautus pinigus į savo nuožiūra pasirinktas banko sąskaitas. Liudytojas nežinojo, kiek A.K. J.S. išrašė įgaliojimų. Kiek jam žinoma, L.I.P.F. pakeitė S.K. raštinės duris, padarė remontą (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, esančioje (duomenys neskelbtini), radifikavo, taip pat įvedė elektrinį šildymą. Taip pat girdėjo, kad F. pervedinėjo S.K. už du mėnesius po 25000 Lt. Vėliau mokėjimai nutrūko. Apie tai, kad J.S. pardavė S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), jam pasakė 2011 m. pavasarį S.K. narys R.J., kuris davė paskaityti 4-5 lapus teksto, ten buvo išvardinta daug (12-15) butų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie parduoti įvairiems asmenims, taip pat buvo nurodyta už kiek. Jis paskaitė ir atidavė R.J.. Tame tekste buvo užfiksuota, kad pinigus už butus gavo J.S. grynaisiais arba pavedimu. Vėliau po susitikimų su R.J. maždaug po 2 mėnesių buvo susitikęs su A.K. ir klausė, ar J.S. pardavė visą namą, esantį (duomenys neskelbtini). A.K. atsakė, kad parduota tik pastato palėpė, kuri buvo padalinta į atskirus gabalus, t. y. butus. Daugiau kalbos apie butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo. Jis nežinojo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra parduotas. (t. 13, b. l. 112-113)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K.J.-V. parodė, kad ji buvo S.K. nare. S.K. yra susijusi su L.I.P.F. įsteigimu. Bažnyčioje pasirodė J.S., jis iniciavo L.I.P.F., kurio pajamos būtų skirtos bažnyčios išlaikymui, bažnyčios nekilnojamojo turto remontui, kunigų išlaikymui, steigimą. J.S. nebuvo bažnyčios narys. Jį pristatė A.K. kaip verslininką, kuris gali padėti bažnyčiai, sprendžiant finansinius klausimus, kas susiję su turtu, su bažnyčios veiklos pajamų generavimu iš F. veiklos. A.K. pristatė J.S. S.K. posėdyje. J.S. K. nariams prisistatė minimaliai. Liudytoja neprisiminė, kad J.S. kažką aiškiai būtų pasakojęs apie save. Kiek suprato, buvo kažkokia klinika kitoje gatvės pusėje, kuri priklausė jam ar giminaičiams. Kažkada vėliau važiavo į Varėnos rajoną ir J.S. pasakojo, kad ten įsigijo kažkokį kompleksą, kur ketino steigti socialinės globos namus, kurie galėtų teikti naudą bažnyčiai, sprendžiant socialinius dalykus. S.K. prisidėjimas prie F. veiklos buvo vieno buto, kaip bazės darbui, įnešimas. S.K. įnešė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir ten galėjo būti F. darbo vietos. Apie tai, jog būtų kalba apie to buto pardavimą, liudytoja neprisiminė. Taip pat J.S. minėjo, kad turi labai daug ryšių Briuselyje ar su Vokietijos įmonėmis, kurios gali investuoti Lietuvoje, susigrąžinti mokesčius. Buvo pasakojama, kad yra partnerių, su kuriais vystant veiklą galima generuoti dalį pajamų bažnyčiai. F. vadovas tikriausiai buvo J.S.. Kur buvo J.S. darbo vieta, liudytoja nežinojo. Nebuvo to etapo, kad F. būtų pilnavertiškai veikęs ir bendruomenė būtų mačiusi, jog jis tikrai veikia. Lyg ir buvo kažkokie veiksmai pradėti daryti, buvo remontas S.K. salėje, buvo lyg ir vienas piniginis įnašas į bažnyčios sąskaitas, bet kad toliau vystytųsi grandioziniai ketinimai, apie kuriuos buvo pasakojama, tai to tikrai nebuvo. Tuomet staiga viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad visas turtas buvo parduotas be jokių papildomų aplinkybių. Kiek liudytojai žinoma, be S.K. sprendimo niekas negalėjo parduoti turto. Ji S.K. nare buvo maždaug apie dvejus metus, galimai nuo 2009 m. iki 2012 m. Tuo metu, kai buvo S.K. nare ir kai dalyvaudavo posėdžiuose, buvo svarstomas klausimas tik apie vieno buto pardavimą viešųjų ryšių agentūrai. Šis klausimas buvo sprendžiamas, nes buvo dvi (duomenys neskelbtini) bendruomenės, du juridiniai asmenys, vyko daug teisminių procesų, viešųjų ryšių akcijų, bažnyčiai reikėjo tam tikros pagalbos, kaip komunikuoti šioje situacijoje, todėl bažnyčia turėjo partnerius, bet tie partneriai nebuvo nemokami. Bažnyčia kitų pajamų šaltinių neturėjo. Kiek liudytoja prisiminė, buvo nuspręsta parduoti butą. Su L.I.P.F. vadovu bendravo A.K. ir galbūt D.L.. Ji nežino, ar buvo konkretūs susitarimai dėl bendradarbiavimo mechanizmo, bet pagal praktiką bendravo A.K.. Tikėtina, kad tuos ryšius labiau palaikė A.K.. Posėdyje, kuris vyko Dubingiuose, J.S. buvo reiškiamos pretenzijos dėl jo veiksmų. Buvo įvykis, kad prie Biržų bažnyčios buvo pastatytas kažkoks apsaugos automobilis, kilo bendruomenės pasipiktinimas. Kiek liudytoja suprato, jis tai padarė savo iniciatyva ir jos pozicija posėdyje buvo ta, kad tokių dalykų negali būti ir jog J.S. savo iniciatyva negali daryti tokių veiksmų, nes tai yra neetiška. Buvo kalbėta, kad jis peržengė ribas. J.S. niekada nebuvo bendruomenės nariu, jis atsirado specifiniame kontekste, atėjo su pasiūlymais, kurie bažnyčios vadovybei pasirodė patrauklūs vien dėl to, kad tai galėjo potencialiai spręsti tam tikras problemas. Tikslaus S.K. narių skaičiaus liudytoja nurodyti negalėjo, narių galėjo būti apie 10. K.J.-V. negalėjo nurodyti, kaip buvo parduoti butai. Vienintelis atvejis, apie kurį ji žinojo, yra tas, kad buvo svarstomas buto pardavimas M.K.. Įgaliojimas remontuoti, tvarkyti, galbūt ir buvo suteiktas J.S., bet parduoti nebuvo suteiktas. Nekilnojamojo turto pardavimui turi būti S.K. narių pritarimas, kuris fiksuojamas protokole. Kiek balsų turi būti tam, kad būtų priimtas sprendimas, nežino. Praktika buvo tokia, kad S.K. posėdžių medžiagą aptardavo šiek tiek iš anksto, jei žmogus negalėdavo fiziškai dalyvauti posėdyje, jis galėdavo atsiųsti savo nuomonę tam tikru klausimu raštu arba elektroniniu paštu. Protokole turėtų atsispindėti, kad konkretus S.K. narys fiziškai susirinkime nedalyvavo, bet savo poziciją kažkokiu būdu pateikė. S.K. nariai dažniausiai susitikdavo gyvai, tam tikri klausimai buvo aptariami ir kitais būdais. Posėdžio protokolą pasirašydavo posėdžio pirmininkas ir posėdžių sekretorius, ar pasirašydavo visi K. nariai, liudytoja negalėjo pasakyti. Ji, kai veikė aktyviai, susipažindavo su posėdžių protokolais. Jos nuomone, G.S. ir bažnyčios P.– tai žmonės, kurie atstovauja S.K. sprendimus. G.S. yra daugiau dvasinis lyderis, ne administratorius. Liudytoja neprisiminė, kad kurio nors S.K. posėdžio metu būtų suteikti įgaliojimai A.K. išduoti įgaliojimą tretiesiems asmenims disponuoti turtu, taip pat ir parduoti turtą. Nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. vasario mėnesio S.K. posėdžiuose nedalyvavo, nes tuo metu turėjo mažą vaiką. D.L. kruopščiai stengdavosi informuoti visus S.K. narius, kas yra planuojama, kas yra daroma. Apie tai, jog buvo priimtas sprendimas, kad bažnyčiai santykiuose su L.I.P.F. atstovaus D.L. ir A.K., turėtų būti užfiksuota S.K. posėdžio protokole. Dubingių posėdyje buvo sprendžiami klausimai dėl automobilių statymo ir kitų dalykų, susijusių su J.S., tai buvo užfiksuota Dubingių posėdžio protokole. Šiame posėdyje dalyvavo ir pats J.S., jam buvo išsakyta viskas į akis, kad jis negali veikti be S.K. pritarimo. Kai paaiškėjo visos aplinkybės dėl bažnyčios turto pardavimo, D.L. ir A.K. bandė susisiekti su tuo asmeniu ir išsiaiškinti. Vyko teisminiai procesai dėl visų tų klausimų, buvo didžiulė įtampa, nes tuo metu Lietuvoje buvo užregistruotos dvi (duomenys neskelbtini) bažnyčios, buvo organizuojamas bažnyčios atėmimas. Tuo metu egzistavo dvi bažnyčios. Turtas, kurį J.S. pardavė, priklausė S.K. ir bažnyčiai, kuriai atstovavo D.L. kaip S.K. (duomenys neskelbtini) ir A.K., kuris buvo G.S.. Liudytoja negalėjo nurodyti, kas pasakė, kad turtą pardavė J.S.. Pirkimo-pardavimo sutarčių ji nematė. J.S. buvo pristatytas S.K. posėdyje. Liudytoja prisiminė du S.K. posėdžius, kuriuose dalyvavo J.S., t. y. posėdis, kuriame jį pristatė, ir posėdis, įvykęs Dubingiuose. Mintis, kad reikia steigti F., tikriausiai kilo A.K., nes jis buvo aktyvusis elementas, kuris stengėsi sukurti strategijas, kaip išgyventi bažnyčiai. Grandioziniai ketinimai buvo minimi iš J.S. pusės, nes jis siekė sukelti labai didelius lūkesčius, jog jis labai galingas, kad turi labai daug minčių. Dalį ketinimų jis tikriausiai pasakė per pirmą susitikimą. Važiavimas į Varėną buvo 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Prisistatant, J.S. kalbėjo, kodėl jis nori įeiti į bažnyčią, t. y. jis turėjo gelbėjimo planą ir žinojo, kaip tai padaryti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K.J.-V. parodė, kad ji apie 2000 metus, tikslios datos neatsimena, buvo konfirmuota, t. y. patvirtino savo buvimą L.E.R.B., kad ji vadovaujasi bažnyčios išpažinimais ir paklūsta bažnyčios drausmei. Ji buvo aktyvi Vilniaus parapijos narė ir Vilniaus parapija, jos pirmininkas su kitais nariais posėdžio metu priėmė sprendimą ją deleguoti, kaip Vilniaus parapijos delegatą į L.E.R.B. S.. Tai vyko maždaug apie 2005 metus. Su šiuo sprendimu ji sutiko. Maždaug po 2-3 metų kai buvo tapusi S. nare, A.K. pasiūlė tapti S.K. nare. Ji iškart tapo pilnateise S.K. nare. Ji galėjo dalyvauti visuose S.K. narių pasėdžiuose ir priiminėti sprendimus. Į S.K. narių posėdžius yra kviečiami visi S.K. nariai. Posėdžių laiką numato S.K. (duomenys neskelbtini). Kvietimai yra išsiuntinėjami nariams elektroniniu paštu, jei nėra tokios galimybės, skambinama telefonu. Kas bus aptarinėjama S.K. posėdžių metu, aptaria iš anksto visi S.K. nariai. Kiek ji prisimena, nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. vasario mėnesio ji S.K. posėdžiuose nedalyvavo. Ji žino, kad S.K. finansinė padėtis buvo sunki, nes jau buvo netekę dalies nuomininkų, nuomavusių patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2011 m. vasario mėnesį įvykusiame S.K. narių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl E.R.L.I.P.F. steigimo. F. (duomenys neskelbtini)  buvo paskirtas J.S.. Jai atrodo, kad buvo priimtas sprendimas, jog bendradarbiauti su L.I.P.F. iš S.K. pusės turės D.L. ir A.K.. Ji pati girdėjo, kad J.S. sakė, jog, jei bus sukurtas L.I.P.F., pinigines lėšas bus galima gauti iš Vokietijos bendrovės, kuri verčiasi statybų verslu, ir, skiriant paramą bažnyčiai, bendrovei bus sumažinti mokesčiai. Konkrečiai, kaip pinigai bus įnešami į F., posėdžio metu aptarinėjama nebuvo, nes šio posėdžio tikslas buvo patvirtinti faktą, kad F. yra steigiamas. Šio posėdžio metu, tikriausiai buvo sprendžiamas klausimas dėl to, jog S.K. kaip savo įnašą į F. veiklą natūra įneš vieną jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neseklbtini). Apie tai, kad butas bus parduodamas ir grynieji pinigai bus įnešti į L.I.P.F. sąskaitą, kiek atsimena, kalbos nebuvo. Tiksli sprendimo formuluotė yra užfiksuota šio posėdžio protokole. Vėliau 2011 m. birželio mėnesį vyko S., tačiau, kokia buvo jo darbotvarkė, tiksliai neatsimena. Jai atrodo, kad daugiau S.K. posėdžių nebuvo, bent jau neatsimena, jog būtų juose dalyvavusi. Ji atsimena, kad 2011 m. vasario mėnesį vykusiame S.K. posėdyje buvo nuspręsta M.K. parduoti vieną butą, esantį (duomenys neskelbtini), bet už kokią sumą, neatsimena. D.K. ir M.K. vadovaujama VšĮ „S.P.“ buvo skyrę (duomenys neskelbtini) bažnyčiai ar S.K. 30000 Lt pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui. S.K. neturėjo grynųjų pinigų grąžinti skolą, todėl buvo priimtas sprendimas parduoti butą M.K., tokiu būdu užskaityti skolą ir už permokėtą sumą buvo žadama atlikti dar tam tikras paslaugas. Ji žino, kad tai buvo įforminta raštiškai, mano, tai buvo priedas prie sutarties arba tai buvo derinama dar po sutarties pasirašymo. Šių dokumentų originalai turi būti pas D.L.. Jai atrodo, kad pirkimo-pardavimo sutartį su M.K. pasirašė D.L.. Kaip vyko atsiskaitymas už pardavimą, nežino, tačiau, kai teiravosi D.L., ar pervesti pinigai, ši atsakė taip. Ji gali teigti, kad nei S.K. (duomenys neskelbtini) D.L., nei A.K. negali priimti vienašališko sprendimo, t. y. pasirašyti sandorių, susijusių su S.K. nuosavybės teise susijusiu nekilnojamuoju turtu, taip pat vienašališkai priimti sprendimų ir išrašyti įgaliojimų tokias teises suteikti trečiajam asmeniui, negavę S.K. narių balsų daugumos. K. narių sprendimai yra priimami posėdžių metu. Jie privalo turėti rašytinį pavidalą. Apie tai, kad tokios svarbos sprendimus priimti gali tik S.K., t. y. narių visuma, yra kalbama 1936 S. priimtame kanone. Apie tai, kad J.S. pardavė S.K. nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, sužinojo iš spaudos, kai apie tai pradėjo kalbėti T.Š. atstovaujama bažnyčia. L.I.P.F. nuo įkūrimo keletą mėnesių pervedinėjo S.K. po 25000 Lt, tvarkė bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), interjerą, įrengė garso sistemą, pakeitė duris raštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), skyrė lėšų Panevėžio parapijai dėl patalpų nuomos, skyrė paramą vaikų stovyklai Dubingiuose. Dubingiuose 2011 m. liepos mėnesį vyko S.K. posėdis, kurio metu buvo keliamas klausimas dėl J.S. veiklos, kuri išėjo iš jo įgaliojimų ribų. Pavyzdžiui, kai savavališkai prie Biržų bažnyčios pastatė apsaugos automobilius. Buvo reikalauta, kad nuimtų automobilius. J.S. posėdyje dalyvavo. Buvo keliamas klausimas, kad J.S. negali daryti jokio veiksmo, nesuderinęs su S.K.. Tam pritarė visi dalyvavę S.K. nariai. Ar ant S.K. posėdžio protokolo yra J.S. parašas, ji nežino. Ji yra tikra, jog jis suprato šį keliamą klausimą, matė balsavimą ir tam neprieštaravo. Apie tai, kad tuo pat metu yra pasirašinėjamos preliminariosios sutartys dėl nekilnojamojo turto pardavimo, priklausančio S.K., ji nežinojo ir toks klausimas S.K. metu keliamas nebuvo. Ji nieko nežinojo, kiek ir dėl kokio nekilnojamojo turto, priklausiusio S.K., buvo sudarytos pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo sutartys, ar įgaliojimus yra išdavę D.L. ir A.K.. Jos manymu, J.S. galėjo būti išduotas įgaliojimas, dėl bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), remonto. Paskutinis susitikimas su J.S. vyko 2011 m. rugpjūčio 9 d., kai J.S. ją, D.L. ir A.K. pakvietė ir nuvežė į Varėnos rajone buvusią poilsinę bazę miške, jis teigė, kad jau įsigijo šią bazę ir šiame pastate galės būti įsteigta (duomenys neskelbtini) bažnyčios globos įstaiga. (t. 13, b. l. 109-111)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I.U. parodė, kad ji bažnytinėje veikloje dalyvauja seniai, šioje veikloje nedalyvavo tik 2010 metais, nes slaugė savo sutuoktinį, kuris mirė 2011 metais. Po sutuoktinio mirties vėl pradėjo lankytis bažnyčioje. Su J.S. buvo susitikusi Dubingiuose, kur šis kalbėjo, kaip padės bažnyčiai atlikti remontus. Apie jokius turto pardavimus kalbos nebuvo. J.S. kalbėjo labai įtikinamai. Liudytoja apie turto pardavimą nieko negalėjo pasakyti, nes tame nedalyvavo. Dubingiuose buvo susirinkusi E.R. K.. Tuo metu J.S. buvo L.I.P.F. (duomenys neskelbtini). Dar anksčiau buvo kalbėta, jog J.S. turi verslą Vokietijoje, jei padės bažnyčioms, nereikės mokesčių mokėti. Apie tai aiškino pats J.S.. K. nebuvo kalbama bažnyčios ar S.K. turto pardavimą. J.S. iš pradžių finansavo bažnyčią, darė remontą Vilniaus bažnyčioje, po to buvo išnuomota Panevėžyje bažnytėlė, kelis mėnesius už ją buvo sumokėta. Kai vyko S., vieną kartą buvo pietūs išpirkti. Po to prasidėjo kažkokie pardavimai, apie kuriuos liudytoja nieko negalėjo pasakyti, nes nieko nežino. S.K. (duomenys neskelbtini) buvo D.L., pavaduotojo nebuvo, buvo tik (duomenys neskelbtini)  A.K. ir (duomenys neskelbtini) D.L.. Liudytoja girdėjo kalbas, kad J.S. prašė raktų nuo tos vietos, kur susitikdavo S.K., motyvuodamas tuo, kad reikia ten daryti remontą. Vėliau buvo sužinota, jog raktų buvo prašoma ne dėl remonto, o dėl pardavimų. I.U. tvirtino, kad tuo metu, kai ji buvo S.K. nare, nebuvo svarstomi jokie klausimai susiję su bažnyčios ar S.K. turto pardavimu. S.K. veikloje po sutuoktinio mirties pradėjo dalyvauti greičiausiai 2011 metų birželio mėnesį. S.K. nebuvo sprendžiami klausimai dėl įgaliojimų išdavimo J.S.. Kiti S.K. nariai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nekalbėjo, kad reikia pardavinėti patalpas, esančias Vilniuje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo grąžintas bažnyčios turtas. A.K. ėmėsi veiksmų, kad būtų grąžintas bažnyčiai priklausantis turtas. Turtas galėjo būti parduodamas S.K. narių sutikimu, turi būti dviejų trečdalių narių sutikimas. Be šio sutikimo niekas neturi teisės parduoti turto. Turto pardavimo niekas neorganizavo, visi stebėjosi, kaip galėjo būti parduotas turtas. Liudytoja nežinojo, ar kas nors iš S.K. narių buvo išdavęs kam nors įgaliojimą pardavinėti turtą. A.K. nieko nesakė apie tai, kad jis būtų išdavęs kam nors kažkokius įgaliojimus. L.I.P.F. valdė J.S., jam buvo suteiktos tokios pareigos. Liudytoja negalėjo nurodyti, koks konkrečiai turtas priklausė bažnyčiai 2011 metais. S.K. sudarė 7 ar 8 nariai. Nevisi S.K. nariai dalyvaudavo posėdžiuose. Pirmą kartą J.S. pamatė Dubingiuose. Kada pirmą kartą išgirdo jo pavardę, nurodyti negalėjo. Dubingiuose buvo diskusija su J.S. dėl Biržų bažnyčios saugojimo. Biržų bažnyčia priklausė E.R.B.. J.S. buvo F. (duomenys neskelbtini), todėl sprendė dėl bažnyčios turto. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja atsakė į tokius klausimus, kokius uždavė tyrėja.  

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J.J. parodė, kad S.K. nariu tapo 2010-2012 metais. Iki tol buvo kandidatu. Jei kažko nebūdavo, dalyvaudavo posėdžiuose kaip kandidatas. Pagal kanonus, jei posėdyje nedalyvauja narys, jį pakeičia kandidatas. Jis į S.K. posėdžius buvo kviečiamas, kai buvo žinoma, jog kažkas iš K. narių nedalyvaus. Liudytojui žinomas tik vienas sandoris, kai buvo parduotas butas viešųjų ryšių įmonei, nes buvo įsiskolinimas už paslaugas. Butas buvo parduotas M.K.. Liudytojas negalėjo nurodyti, kodėl butas buvo parduotas M.K., o ne įmonei, kuriai buvo skolingi. J.J. negalėjo nurodyti, kas nusprendė parduoti butą, bet ten gyveno žmonės iš bažnyčios ir jie buvo priversti išsikraustyti. Su J.S. bendrauti neteko, bet jis buvo kartą ar du atėjęs į parapijos raštinę, taip pat tikriausiai buvo atvažiavęs į stovyklą Dubingiuose, kur vyko išvažiuojamasis S.K. posėdis. Liudytojas teigė, kad jis neatsimena, ar pats dalyvavo suvažiavime Dubingiuose. Buvo kažkoks paramos F. kūrimas, todėl J.S. buvo atvykęs į Dubingius. J.J. tvirtino, kad jis prisimena vieną posėdį, kuriame buvo pristatytas J.S.. Jį pristatė A.K.. Liudytojas žino tik apie vieno buto pardavimą M.K.. Ar buvo kalbama apie dar vieną butą, neatsiminė. Taip pat neatsiminė, ar buvo koks nors įnašas į F.. Jis nežinojo, iš kur F. gaus pinigus ir kokia bus F. veikla. Apie butų pardavimus nieko nežino, A.K. sakė, kad dokumentai dingo ar juose buvo suklastotas parašas. Buvo sakoma, kad apgavo, nes S.K. niekur parašų nedėjo, bent jau liudytojas nepasirašinėjo. Turto pardavimui turi būti S.K. pritarimas, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) pasirašyti ir parduoti turto negali. S.K. turi išduoti įgaliojimą. Priimant sprendimus, galimai turėjo dalyvauti 9 S.K. nariai. Pusę S.K. narių sudaro pasauliečiai, o kitą pusę kunigai. Kanono, kuriame būtų nurodyta, kiek reikia pritariančių balsų, norint priimti sprendimą dėl turto pardavimo ar įgaliojimo išdavimo, nurodyti negali. Sprendimas turėtų būti vienbalsis arba didesnės pusės. Liudytojas nežinojo, ar buvo išrašytas įgaliojimas parduoti turtą. Jis buvo šalininkas, kad turto bažnyčia neturėtų, nes jo administravimas reikalauja jėgų. A.K. buvo (duomenys neskelbtini), pavaduodavo (duomenys neskelbtini), kai jos nebūdavo. Jei Vilniuje reikėdavo kažkur nueiti, ar pasirašyti, A.K. galėdavo už (duomenys neskelbtini) nueiti. Dėl turto nesprendžia nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), reikia S.K. pritarimo. Visi turtiniai klausimai eidavo tik per S.K.. Ne visada darbotvarkės būdavo iš anksto parengiamos. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su L.I.P.F.. Buvo kažkoks žodinis pasakymas apie F. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Kas nusprendė, jog už bendradarbiavimą su F. yra atsakingi D.L. ir A.K., nežino, galbūt buvo siūlymas iš kitų S.K. narių. Dažniausiai iniciatyvas siūlydavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Liudytojas žino tik apie buto pardavimą M.K., apie kito turto pardavimą nieko nežinojo. Jis neatsiminė, kieno iniciatyva buvo įsteigtas L.I.P.F., net nežino, ar šis F. apskritai buvo įkurtas. S.K. narys, norėdamas, kad turtas būtų parduotas, turėtų sušaukti S.K. ir tada ji nusprendžia, ar tą turtą parduoti. Pagal kanoną S.K. negali išduoti įgaliojimą kam nors, nes tik S. gali tai spręsti, o ne S.K.. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar aptariamų įvykių metu žinojo, kaip turi būti parduodamas turtas, priklausantis S.K. ar bažnyčiai, galbūt tuo metu jam buvo parodytas kanonas. J.J. patvirtino, kad J.S. pirmą kartą pamatė, pas A.K.. Tuo metu kalba ėjo apie automobilių stovėjimo aikštelę, kuri buvo prie klinikos. S.K. posėdis vyko po to, kai sutiko J.S. pas A.K.. S.K. posėdyje J.S. pats save pristatė, kad jis steigs F.. Buvo kalba apie mokesčių mažinimą Vokietijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu J.J. parodė, kad jis 2011 m. antroje pusėje, tikslaus laiko neatsimena, buvo įšventintas į (duomenys neskelbtini). Po įšventinimo jis gavo kvietimą tapti L.E.R. K. pilnateisiu nariu, nes iki įšventinimo jam būnant diakonu buvo tik narys – kandidatas. Kiek prisimena, kvietimą tapti pilnateisiu nariu davė A.K.. Jis sutiko tapti S.K. nariu. Nariu – kandidatu buvo nuo 2010 m. vasaros, tikslaus laiko neatsimena. S.K. posėdžiuose visuomet turėjo būti balsų kvorumas, t. y. turi būti susirinkę dalis pasauliečių ir dalis dvasininkų. Pasauliečiais vadinami nariai, kurie nebuvo šventinti. Jei neužtenka kvorumo, t. y. pilnateisių S.K. narių, yra kviečiami dalyvauti nariai – kandidatai. S.K. finansinė padėtis 2010 metais buvo sunki, nes sunku buvo rasti net pinigų degalams išvykti į pamaldas kitose parapijose. Jis vieną kartą 2010 m. rudenį, tikslaus laiko neatsimena, buvo atvykęs pas A.K. į (duomenys neskelbtini), kur buvo atvykęs J.S. ir kalbėjo su A.K. apie automobilių stovėjimo aikštelę prie UAB „Š.K.“, esančios (duomenys neskelbtini). Viso pokalbio eigos jis negirdėjo, nes ten buvo atvažiavęs dirbti, o ne pokalbių klausytis. Vėliau dar keletą kartų jis matė J.S. užėjusį pas A.K., tačiau jis pokalbiuose nedalyvavo, ką jie kalbėjo, nežino. Maždaug po pirmojo jo matyto J.S. apsilankymo praėjus dviem mėnesiams, A.K. jam sakė, kad reiktų atgaivinti seniau veikusį L.I.P.F.. Jokių smulkmenų ir detalių, kaip tai turi būti padaryta, kas vadovaus F., iš kokių lėšų F. vystys savo veiklą, jis nežino, jam niekas nepasakojo. 2010 m. rudenį, tikslaus laiko neatsimena, įvyko S.K. narių posėdis, kuriame dalyvavo ir J.S.. Kiek prisimena, posėdžio metu buvo priimta balsų dauguma, kad L.I.P.F. būtų įkurtas. Jis neprisimena, ar buvo sprendžiamas klausimas, kas vadovaus F.. Buvo nutarta, jog S.K. natūra įneša į F. vieną butą. Kiek jis atsimena, posėdžio metu nebuvo kalbėta apie buto pardavimą ir gautų pajamų įnešimą grynaisiais pinigais į F. sąskaitą. Visas kitas lėšas prižadėjo gauti J.S.. Nebuvo kalbėta apie tai, jog bus pardavinėjamas S.K. nuosavybės teise priklausantis turtas. J.S. įtikino visus narius, kad jis gaus lėšas iš Vokietijos ir kadangi pinigai bus gauti į L.I.P.F., tai bus mažinami mokesčiai. Kiek prisimena, F. įsipareigojo apmokėti S.K. advokatų išlaidas, atgaivinti S. rūmus. D.L. ir A.K. buvo atsakingi už bendradarbiavimą su L.I.P.F. bei jos vadovu, tačiau jie negalėjo pasirašyti jokių nekilnojamojo turto pardavimo sutarčių, neatsiklausę S.K. narių. Nei A.K., nei D.L. vienašališkai negalėjo pasirašyti įgaliojimo, kuriuo suteikiama teisė parduoti S.K. nuosavybės teise priklausantį turtą. Tokiems sandoriams pasirašyti turi būti gautas S.K. narių sutikimas, kiek tiksliai turi būti gauta balsų, nežino. Ar tai turi būti priimta vienbalsiai, ar tik narių dauguma, nežino. Jis neatsimena, ar 2011 m. žiemą ar pavasarį dalyvavo S.K. posėdžiuose. Jis tiksliai nežino ir jo niekas neinformavo, kada buvo įkurtas E.R.L.I.P.F., kur jo buveinė, kokie F. įstatai. Jis žino tik tai, kad S.K. nariai pritarė parduoti vieną butą, esantį (duomenys neskelbtini), numeris vėliau buvo keistas, M.K., už kokią sumą, neatsimena. Už kokią sumą bus parduodamas butas, nebuvo svarstoma. Kas buvo įgaliotas pasirašyti buto M.K. pirkimo-pardavimo sutartį, neatsimena. Ar buvo aptarta, kokiu būdu bus atsiskaitoma už parduotą butą, jis nežino, kur turėjo būti įnešti gauti pinigai, taip pat nežino. Kiek žino, M.K. darbovietė VšĮ „S.P.“ teikė S.K. paslaugas, už kurias S.K. negalėjo atsiskaityti, todėl M.K. buvo parduotas butas. Apie tai, kad S.K. nariai pritarė dar vieno buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimui ir gauti grynieji pinigai bus įnešti į L.I.P.F., vadovaujamą J.S., jis nieko nežino. Jis nežino jokių kitų sutikimų parduoti S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, išskyrus buto pardavimą M.K.. Tik vėliau iš straipsnio laikraštyje sužinojo, kad J.S. išpardavė S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. O dar vėliau A.K. jam aiškino, kad J.S. jį apgavo pasirašant įgaliojimus ir tuo pasinaudojęs pardavė butus. Jis žino, jog L.I.P.F. atliko bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), remontą, skyrė paramą stovyklos maitinimui Dubingiuose 2011 metais, nupirko bažnyčiai ((duomenys neskelbtini)) vargonus, sumokėjo už teisines paslaugas. Liudytojas nežino, ar kas nors iš S.K. narių domėjosi F. piniginėmis lėšomis. Kas tiksliai vedė S.K. ir bažnyčios buhalterinę apskaitą, nežino. Iki L.I.P.F. įkūrimo buhalterė buvo L.M.. Kur saugomi L.E.R.B. kanonai tiksliai nežino, tačiau mano, kad gali būti tik pas D.L. arba pas A.K.. (t. 13, b. l. 106-108)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J.Ž. parodė, kad jam žinoma, kad J.S. vykdė (duomenys neskelbtini) F. veiklą. Apie turto pardavimą sužinojo tik iš žiniasklaidos. Jis nežino apie tai, kad būtų buvę suteikti S.K. įgaliojimai parduoti turtą. Įvykių metu buvo S.K. nariu arba nariu – kandidatu. S.K. narys turi pilną balsavimo teisę, narys – kandidatas gali pavaduoti nedalyvaujantį S.K. narį. Svarstant klausimą dėl L.I.P.F., dalyvavo kaip S.K. narys. Liudytojas nežino, ar F. jau egzistavo iki J.S. atėjimo, ar buvo įsteigtas su jo atėjimu. J.S. pamatė S.K. posėdyje, kuriame jis pristatė savo planus dėl F.. Šis posėdis vyko Vilniuje. J.S. kalbėjo apie tai, kad, jei perims F. valdymą, pasirūpins bažnyčios pastatų sutvarkymu, bažnyčios pastatų grąžinimo reikalais, buvo pažadai apie bažnyčios materialaus turto tvarkymą. Kiek pamena, J.S. žadėjo vykdyti rėmėjų paiešką, kad lengviau pritrauks rėmėjus ir galės lengviau įgyvendinti tuos pažadus. J.S. kalbėjo apie reputaciją, jog paramos F. turėjimas gerina jo kaip verslininko reputaciją. Liudytojas mano, kad kaltinamasis S.K. prisistatė verslininku. J.S. buvo pristatytas K. posėdyje, o kas su juo buvo užmezgęs pirminį kontaktą, nežino. Dėl bažnyčios ar S.K. turto pardavimo turėtų nuspręsti S.K. arba tas, kam S.K. suteikia įgaliojimus, tą reikėtų pasitikslinti K. įstatuose. Vienašališkai S.K. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) negalėtų priimti tokio sprendimo. Liudytojas nurodė, kad iš pradžių pažadai lyg ir buvo vykdomi, t. y. buvo įvestas šildymas Vilniaus bažnyčioje, buvo išnuomotas butas Panevėžio parapijos veiklai, kai kurie materialūs įsipareigojimai buvo vykdomi. Jis neprisiminė, kad S.K. būtų sprendžiami klausimai dėl įgaliojimų suteikimo J.S.. Prieš J.S. buvo kalba apie poros butų pardavimą. S.K. pardavimui pritarė. Liudytojas neprisiminė tokio fakto, kad S.K. posėdyje būtų sprendžiamas klausimas, jog L.I.P.F. steigiamas tam, kad pardavinėti turtą. Paties J.S. pristatomas F. tikslas buvo kitoks ir S.K. tokių tikslų neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu galbūt buvo kalbama apie vieną konkretų butą, kuris minimas kaip įnašas į F. veiklą. S.K. posėdžiuose klausimas, kaip buvo parduotas turtas ir kokios aplinkybės tai nulėmė, buvo sprendžiamas. Nariams buvo pristatytos aplinkybės, jog J.S. įgaliojimas nebuvo suteiktas ir tai, ką jis ten darė, buvo padaryta apgaulės būdu. Kiek liudytojas suprato, įgaliojimų nebuvo, bent jau duotų S.K. vadovų. Kiek žino, S.K. vadovai vienašališkai neturėjo teisės duoti įgaliojimų. K. narys – kandidatas galėdavo dalyvauti posėdžiuose ir tais atvejais, kai dalyvaudavo K. narys, o balsuoti galėdavo tik tais atvejais, kai nebūdavo K. nario. Vadovaujantys asmenys S.K. buvo K. (duomenys neskelbtini) D.L. ir (duomenys neskelbtini) A.K.. Buhalterija buvo tvarkoma Vilniaus parapijoje, bet konkrečių žmonių, kas tuo metu vedė buhalteriją ir kur ji buvo saugoma, nurodyti negalėjo. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kam reikėjo pardavinėti butą ir kur buvo dedami pinigai. Jis nedalyvavo svarstant klausimą dėl pinigų, gautų pardavus butą M.K., pervedimo į F.. Tokio klausimo svarstymo nepamena. Jis nežinojo, kam bažnyčiai remontui reikėjo F.. Po butų išpardavimo bendravo su D.L. ir A.K.. Jie aiškino, kad tai buvo J.S. apgavystė, jog jis pateikė kažkokį dokumentą, leidžiantį jam parduoti, tas dokumentas buvo gautas apgaulės būdu, A.K. ir D.L. jam tokių įgaliojimų nedavė. J.Ž. teigė, kad jis nežino, ar nekilnojamojo turto pardavimui reikėjo S. pritarimo. S.K. susirinkimo metu J.S. stengėsi bendrauti su visais, o su kuo bendravo asmeniškai, neužfiksavo. D.L. pagrindinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jei iškildavo klausimų Vilniuje, juos spręsdavo tas, kas galėdavo tuo metu Vilniuje pagelbėti. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokius konkrečius partnerius bei sumas minėjo ir ar apskritai minėjo J.S.. Kai buvo sprendžiamas klausimas dėl labdaros F. įsteigimo, turėjo būti rašomas S.K. protokolas. S.K. posėdžiuose kitaip nebūdavo, todėl šiuo atveju taip pat turėjo būti taip, kad visa tai turėjo būti įforminta protokole. Jei S.K. būdavo priimami sprendimai, tai visuomet būdavo įrašoma į oficialų protokolą. Posėdžio protokolus rašydavo posėdžio sekretorius. Kai būdavo priimami S.K. sprendimai, būdavo suformuluojamas protokolas, kurį paruošdavo sekretorius, tada asmenys, dalyvaujantys posėdyje jį pasirašydavo. Apie tai, kad byloje yra duomenys, jog jis pateikė du protokolus, t. y. 2011 m. vasario 26 d., 2011 m. liepos 24 d. protokolus, ir L.E.R.B. S.K. darbo reglamentą, paaiškino, jog galbūt tie protokolai buvo jam atsiųsti. Šiais protokolais rėmėsi, kai jį apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu. Jei susidarė įspūdis, kad S.K. posėdžių metu buvo kažkokie grasinimai, tai tikrai netiesa. Tai, kad buvo jaučiamas kažkoks spaudimas iš J.S. pusės, buvo parašyta tuose lapuose, kurie buvo atsiųsti ir kuriuos turėjo pas tyrėją. Kiek liudytojas prisiminė, S.K. posėdžio metu protokolas būdavo vedamas ir posėdžio nariai iš karto ant jo pasirašydavo. Kiek tekdavo dalyvauti posėdžiuose, protokolai būdavo užpildomi ir pasirašomi visų dalyvių. Posėdžio, kuriame buvo pristatytas J.S., protokolas nebuvo rašomas posėdžio metu, nes posėdis vyko restorane, kur nebuvo kompiuterio, po poros dienų protokolą atspausdino buhalterė iš kitų žmonių pasakojimų. Svarstymų dėl įgaliojimų J.S. kažką pardavinėti sutikimo nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J.Ž. parodė, kad jis maždaug 2007 metais pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) seminarijoje ir 2007 buvo ordinuotas L.E.R.B. lektoriumi. Jis 2012 metų pirmoje pusėje tapo pilnateisiu L.E.R. S.K. nariu. Šis faktas turėjo būti patvirtintas vykusio S.K. posėdžio metu. Kada tiksliai vyko posėdis, neatsimena, tačiau ne vėliau nei 2012 m. birželio mėnesį. Kiek pamena, nariu – kandidatu tapo maždaug nuo 2007 m. S.K. posėdžio metu nariai – kandidatai turi tokias pat balsavimo teises kaip ir pilnateisiai K. nariai, jei trūks atitinkamo skaičiaus posėdžio metu pilnateisių K. narių. Jis nedalyvaudavo visuose S.K. narių posėdžiuose, nes kartais dirbdavo ar būdavo išvykęs. Posėdžių, kurie vyko 2010 metais, metu visuomet buvo akcentuojama, kad yra lėšų trūkumas, didelės skolos, jis suprato, jog jos susidarė dėl nuomininkų, nuomavusių Vilniaus parapijai, t. y. S.K., priklausiusį nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, taip pat buvo didelės teisinės išlaidos. Posėdžių metu buvo keliami klausimai, ką daryti su nekilnojamuoju turtu Vilniuje, priklausančiu S.K.. Buvo siūloma iškeldinti nuomininkus. 2011 m. vasario mėnesį S.K. posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl L.E.R.L.I.P.F. steigimo. Posėdžio metu pirmą kartą pamatė ir J.S.. Nebuvo, kiek jis pamena, priimta vienbalsiai už F. steigimą, tačiau protokole galėjo būti įrašyta vienbalsiai. Susilaikę nariai neprieštaravo. Kiek jis prisimena, jis nebuvo už. Kas iš narių nepritarė F. steigimui, nepamena. Ar šis klausimas turėjo būti išspręstas narių balsų dauguma ar bendru susitarimu (konsensusu) apibrėžia L.E.R.B. S.K. darbo reglamentas, patvirtintas 2010 m. G.S.. Jis nesutiko su L.I.P.F. steigimu, nes nesuprato, kam reikalingi tarpininkai, nes manė, kad S.K. ir pati gali parduoti kažkokią dalį savo nekilnojamojo turto ir gautą pelną panaudoti bažnyčios tikslams. Jo supratimu, S.K. visai nereikėjo pašaliečių kaip J.S. ir nereikėjo jokių rėmėjų, o ji turi išsilaikyti iš savo resursų pati disponuodama savo turtu. Posėdžio metu J.S. aiškino, kad S.K. turi įnešti kažkokią dalį piniginių lėšų į F.. Buvo nuspręsta, jog S.K. parduoda vieną butą ir gautas lėšas įneša į F. sąskaitą, o kitas lėšas gaus J.S. iš savo partnerių. J.S. aiškino, kad L.I.P.F. turi būti pajamų, jog atsirastų rėmėjų. J.S. aiškino, kad, būdamas F. (duomenys neskelbtini), turės didesnes įvairias nuolaidas savo verslui, o tuomet galės skirti didesnę paramą F. ir dar pritraukti verslo partnerius skirti labdarą, tuomet bažnyčia, t. y. S.K., F. turės didesnes pajamas einamosioms išlaidoms. Jo asmeniškai J.S. kalbos neįtikino. Ar tuo pat metu, t. y. S.K. posėdyje, buvo svarstomas klausimas dėl J.S. paskyrimo F. (duomenys neskelbtini), neatsimena, bet jam atrodo tai jau buvo kaip ir nuspręsta savaime. Jis gali teigti, kad turėjo būti svarstomas klausimas dėl vieno buto pardavimo ir gauto pelno įnešimo į L.I.P.F. sąskaitą S.K. narių posėdžių metu. Jis neatsimena, ar dalyvavo tokiame posėdyje, ar buvo toks svarstymas posėdžio metu. Tačiau kiekvienu atskiru atveju, kai sprendžiasi klausimas dėl S.K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, turėjo būti gauta S.K. narių balsų dauguma arba vienbalsis sprendimas. Buvo kalbama, kad F. reikalingas J.S. tik dėl jo reputacijos, o visi pinigai, būsiantys F., bus panaudoti L.E.R.B. labui. Taigi nieko blogo, jei S.K. pardavė vieną butą ir gautus pinigus įneš į F. sąskaitą. Kiek jam žinoma, F. kelis mėnesius S.K. pervedinėjo 25000 Lt mėnesines įmokas, suremontavo Vilniaus bažnyčią, esančią (duomenys neskelbtini), Panevėžyje buvo išnuomotos patalpos pamaldoms, kas daugiau buvo atlikta, nežino. Kiek jam yra žinoma, nei S.K. (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) A.K. negalėjo surašyti notariškai patvirtinto įgaliojimo, kuriuo tretysis asmuo gali savo nuožiūra parduoti S.K. priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir gautas lėšas taip pat panaudoti savo nuožiūra. Tai turėtų būti numatyta S.K. darbo reglamente arba S.K. įgaliojimuose. Dėl kiekvieno atskiro įgaliojimo, susijusio su S.K. nekilnojamuoju turtu, turėjo būti gautas S.K. narių pritarimas. Jis nežino, ar buvo išrašyti įgaliojimai atlikti sandorius su S.K. priklausiusiu nekilnojamuoju turtu. Kiek jam yra žinoma, skubių posėdžių 2011 m. sušaukta nebuvo, tai nebuvo sprendžiami ir skubūs neatidėliotini klausimai. Liudytojui žinoma, kad VšĮ „S.P.“ S.K. buvo suteikę beprocentinę paskolą 30000 Lt ir siekiant tolesnio bendradarbiavimo su šia įmone S.K. narių posėdyje buvo nutarta, kiek pamena, tuo pat metu, kai sprendėsi F. įkūrimas, parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), M.K., VšĮ „S.P.“ vadovui už 50000 Lt. Gauti pinigai turėjo būti sumokėti S.K.. Pagal 2011 m. vasario 26 d. protokolą turėjo būti atliktas buto vertinimas, už kurį buvo atsakinga K.V.. Jis nežino kaip vyko atsiskaitymas buto pirkimo-pardavimo metu. Jis nežino, ar gauti pinigai buvo įnešti į S.K. kasą. Daugiau, kiek prisimena, nebuvo svarstomi ir aptarinėjami klausimai dėl nekilnojamojo turto, priklausiusio S.K., pardavimo, o apie tai, kad J.S. pardavė S.K. priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jis sužinojo iš spaudos. Kiek jam žinoma, už bendradarbiavimą su F. buvo atsakingi D.L. ir A.K.. Jie sakė, kad domėjosi F. veikla, tačiau jie minėjo, jog jiems J.S. informacijos neteikia. Tai matėsi jau 2011 m. liepos 24 d. vykusiame S.K. posėdyje Dubingiuose. Kodėl tuomet nebuvo stabdoma F. veikla, jis nežino. Prie apklausos protokolo prideda dokumentų kopijas su įrašais kitoje pusėje. Šiuos dokumentus: S.K. darbo reglamentą, 2011 m. vasario 26 d. ir 2011 m. liepos 24 d. S.K. posėdžio protokolus, jam davė D.L.. Kitoje lapo, kuriame užfiksuotas 2011 m. liepos 24 d. Dubingiuose vykusio posėdžio protokolas, pusėje yra lentelė, kurioje nurodyta, kad kovo 29-30 dienomis jaučiamas spaudimas ir grasinimas iš J.S. pusės dėl įgaliojimų, kuriais jam buvo suteikta teisė parduoti nekilnojamąjį turtą. K. nariams buvo pasakyta, kad tokie įgaliojimai suteikti nebuvo. Tai buvo pasakyta tik tuomet, kai paaiškėjo, kad turtas yra parduotas. Iki to laiko, kol niekas nežinojo, kad turtas yra parduotas, D.L. ir A.K. minėjo, kad J.S. tik neteikia informacijos. (t. 13, b. l. 114-120)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G.S. parodė, kad su A.K. susipažino 2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje. Po jų pažinties išaiškėjo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas, kurio buveinė yra (duomenys neskelbtini). Po pažinties išaiškėjo, kad A.K. gali atkurti nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) skverą. Liudytojas turėjo su verslu susijusių problemų, nes neturėjo automobilių stovėjimo aikštelės. Aikštelę buvo uždrausta daryti, nes tai yra istorinis paveldas, ten buvo kapinės, kurios priklauso evangelikams reformatams. A.K. papasakojo, kad jis turi dokumentus, patvirtinančius, kad 1953 metais įvyko palaikų perlaidojimas ir jis turi galimybę atstatyti nuosavybės teises į šį sklypą. Po dviejų – trijų mėnesių bendravimo jie pasirašė sutartį, pagal kurią A.K, išnuomoja 99 metams dalį skvero tam, kad būtų įrengta automobilių aikštelė. Po sutarties pasirašymo liudytojas daugiau niekur nedalyvavo. Su A.K. ryšį palaikė sūnus. Po sutarties pasirašymo liudytojas daugiau neužsiėmė teisių į aikštelę atkūrimu, tuo užsiėmė sūnus. Apie F. žinojo, kad jis sukurtas atstatyti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises. A.K. liudytojas per kelis kartus yra perdavęs pinigus, kaip pagalbą. Po sutarties pasirašymo A.K. iškilo problemų, nes jam sugedo automobilis, reikėjo piniginių lėšų jo remontui, kažkokioms jo patalpoms atjungė elektrą, todėl nedelsiant reikėjo sumokėti pinigus, be to, buvo problemų su biblioteka, kurioje kaupėsi drėgmė. G.S.teigė, jog A.K. pinigų davė einamiesiems reikalams, jis kreipdavosi, kai būdavo problemų. Liudytojo tikslas buvo gauti aikštelę, todėl pagal galimybes padėjo A.K.. A.K. yra perdavęs apie 10000 Lt. A.K. pasirašė sutartį dėl dalies skvero nuomos. Prie sutarties buvo išmatavimai, nuotrauka. Buvo sąlyga, kad penkios parkavimo vietos visada priklausys A.K., o likusios liudytojo įmonei. Pagal sutartį nuomos kaina buvo 1 Lt, bet visos išlaidos, susijusios su statyba, darbų organizavimu, aptarnavimu ir atkūrimu, buvo iš liudytojo pusės. Žemės sklypas nepriklausė A.K., bet tuo metu ir dar kažkurį laiką liudytojas apie tai nežinojo. Į sklypą nebuvo atkurtos nuosavybės teisės. Iš pradžių buvo pasirašyta sutartis su sąlyga, kad po nuosavybės teisių atkūrimo į tą skverą, jis bus perduotas nuomai. Liudytojas aiškino, kad jo žiniomis sūnus ir A.K. bendravo pusantrų ar dvejus metus, visa tai buvo susiję su nuosavybės teisių grąžinimu. Sūnui perdavinėjo pinigus, kad būtų vykdomi veiksmai, kurie nurodyti sutartyje. Kiek sūnus išleido pinigų, nežino. 2012 m. sausio mėnesį sūnus naudojosi automobiliu „BMW“ arba „Mercedes“, tikriausiai, kad „BMW“ 7 modeliu. Apie F. veiklą liudytojas nieko pasakyti negalėjo. Jis neatsiminė, kada sužinojo, jog aikštelė nepriklauso A.K., tik prisimena, kad pradėjo iš sūnaus reikalauti dokumentų, patvirtinančių išlaidas, tuomet išaiškėjo, kad ši žemė priklauso valstybei. Liudytojui netiko sūnaus paaiškinimai dėl investuotų pinigų, todėl su juo susipyko. Sūnus pažadėjo padėti atkurti nuosavybės teises, sakė, kad viskas gerai, jog įmanomas sutarties įvykdymas. Nebuvo svarstoma, kas bus tuo atveju, jei nepavyks įvykdyti sutarties.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G.S. parodė, kad jis A.K. žino jau maždaug nuo 2008-2009 metų, tiksliai neatsimena, tačiau dalyvavo viename renginyje, kur buvo vienas kitam pristatyti. Taip pat jis dažnai (duomenys neskelbtini) A.K. matydavo, nes jis dirba UAB „Š.G.“, esančioje (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), priešais esančiame pastate. Taip pat jis ir (duomenys neskelbtini) dažnai pietaudavo toje pačioje kavinėje. Glaudesnis jų bendravimas prasidėjo tik maždaug 2010 m. liepos mėnesį, kai su A.K. pradėjo kalbėti apie pastarojo gyvenimą, kad šis buvęs fizikas, vėliau tapo (duomenys neskelbtini), vėliau pokalbis išsirutuliojo apie tai, jog jis dažnai kreipdavosi dėl automobilių stovėjimo aikštelės prie (duomenys neskelbtini), į savivaldybę dėl žemės nuomos, kad būtų galima tą aikštelę sutvarkyti. Iš Vilniaus miesto savivaldybės visuomet gaudavo atsakymus, kad aikštelės nuomai negali duoti, nes ten yra dar neperlaidoti žmonių palaikai. Apie šią savo bėdą jis išsipasakojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jį patikino, kad tai netiesa, jog visas tas žemės sklypas nuo (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini), t. y. R.B. kaip skveras, kad jis tiksliai žino, jog 1953 m. tie palaikai buvo perlaidoti ir yra tą perlaidojimo faktą patvirtinantys dokumentai. A.K. prižadėjo, kad atgaus nuosavybės teises į šį skverą ir tuo buvo užtikrintas. Tuomet jam 99 metams bus išnuomota skvero dalis, kurioje jis prižadėjo sutvarkyti ir padaryti automobilių stovėjimo aikštelę, o A.K. priklausys 5 automobilių parkavimo vietos. Taip pat A.K. neprieštaravo dėl priestato statybos prie (duomenys neskelbtini) namo, jei bus gautas atitinkamų institucijų leidimas. Nuo projekto įgyvendinimo bendradarbiavimo sutarties pasirašymo 2010 m. rugsėjo 7 d., kuri buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini), jo darbo kabinete dalyvaujant tik jam ir A.K., per maždaug du mėnesius jis asmeniškai A.K. įvairių susitikimų metų šio prašymu elektrai ar įvairiems smulkiems darbams atlikti davė apie 10000-15000 Lt, tačiau jokio pinigų paėmimą patvirtinančio dokumento neturi. Jis pradžioje jokių raštelių neėmė, nes pasitikėjo žmogumi ir jo tikslas buvo padaryti aikštelę Vilniaus centre. A.K. visuomet visų susitikimų metu žadėjo leidimus gauti ir skverą atgauti bažnyčios nuosavybėn. Vėliau jam nusibodo susitikinėti su (duomenys neskelbtini) A.K., nes kiekvieno susitikimo metu buvo tas pats, leidimų nebuvo, o išklausyti (duomenys neskelbtini) apie jo gyvenimo problemas jam nebuvo laiko. Todėl šį reikalą jis perdavė savo sūnui J.S., kuris dirbo UAB „Š.G.“ (duomenys neskelbtini). Kaip (duomenys neskelbtini) dėl šios jo pasirašytos sutarties su A.K. įgyvendinimo buvo skiriamas avansas ir J.S. sakydavo jam visuomet, kad pinigai yra atiduodami (duomenys neskelbtini) A.K. dėl 2010 m. rugsėjo 7 d. projekto įgyvendinimo bendradarbiavimo sutarties realizavimo. Dokumentais pinigų davimo faktas nebuvo pagrindžiamas. J.S. jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) į rankas davė apie 120000 Lt, apie tai jam pranešė per Naujuosius metus, dėl to jie su sūnumi labai susipyko. Taip pat sūnus pasakė, kad jį dominančios sklypo dalies negalima atkurti nuosavybės teise R.B.. Iš kur sūnus tai sužinojo, nežino. Jis daugiau šio klausimo nekėlė, nes supyko ir nusivylė sūnumi, kad jis negalėjo išspręsti šio klausimo. J.S. jam prižadėjo, jog padarys viską, kad gautų juos dominantį sklypą šalia (duomenys neskelbtini), tačiau kokiu būdu, nežino. Žinojo, kad J.S. ir toliau bendravo su A.K., tačiau koks buvo jų bendradarbiavimo tikslas, nežino. Jis žinojo, kad J.S. su L.E.R. S.K. įkūrė L.I.P.F., tačiau kokiu tikslu, neaišku, kuo vertėsi tas F., jis nežino. Jo sūnus turėjo daug skolų, daug skolų jau atidavė pats, daug atidavė jis. Ar šiuo metu kas nors iš sūnaus reikalauja kokių nors skolų, jis nežino (t. 13, b. l. 85-87).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G.S. taip pat parodė, kad UAB „Š.G.“ priklausančiu automobiliu „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi J.S.. Raktų nuo minimo automobilio liudytojas neturi (t. 13, b. l. 84).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D.A. parodė, kad 2011 m. liepos 21 d. tvirtino pirkimo-pardavimo sandorį tarp S.K. ir M.K.. Sandoriui buvo pateikti reikiami dokumentai. Turto savininkas buvo S.K., todėl tikrino, kas šį juridinį asmenį atstovauja. Buvo pateiktas S.K. posėdžio protokolas, kurį pasirašė S.K. nariai, kurie nutarė parduoti butą už 50000 Lt. Buvo tvirtinamas pirkimo-pardavimo sandoris. Sandorio sudaryme dalyvavo D.L. ir M.K.. Vėliau kilo problemų dėl S., bet konkrečiau nieko nurodyti negali. Liudytojas tvirtino ir kitą sandorį, kurį pasirašė A.K.. Tai buvo pastogės dalies dovanojimo sutartis. Dėl dovanojimo taip pat buvo S.K. nutarimas. Abiejų sandorių atvejais turėjo S.K. nutarimą, kad būtų parduotas konkretus nekilnojamojo turto vienetas ir kad būtų padovanota pastogės dalis. Liudytojas nežinojo, kodėl iš pradžių buvo pirkimas, o vėliau pastogės dalies dovanojimas. Juridinių asmenų registre kaip asmenys, veikiantys religinės bendruomenės vardu, buvo įrašyti A.K. ir D.L.. A.K. juridinių asmenų registre yra nurodytas kaip asmuo, kuris gali veikti bendruomenės vardu. Nekilo klausimų dėl dovanojimo sandorio, nes šiam sandoriui buvo parašytas S.K. pritarimas, tai nebuvo vieno asmens sprendimas. S.K. nutarime buvo parašyta, kam ir koks turtas dovanojamas. Notaras negali primesti parduodamo turto kainos sandorio šalims. Turto vidutinė rinkos vertė 2011 metais dažnai neatitikdavo realios vertės, jos kartais būdavo ženkliai žemesnės arba ženkliai didesnės, todėl labai sunku vadovautis VĮ „Registrų centras“ nurodytais duomenimis apie turto vidutinę rinkos vertę. Nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti sandorį. Liudytojas nesiaiškino, kokie yra santykiai tarp sandorio šalių. Teisės aktuose nėra numatyta, kad reikia aiškintis, kodėl žmogus perka ar parduoda turtą. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar apie sandorius informavo FNTT. Turto pardavimo sandoris nebuvo niekuo išskirtinis. Pirmo sandorio atveju buvo pateiktas susirinkimo protokolas, dovanojimo atveju buvo pateiktas nutarimas. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad davė apklausos protokole užfiksuotus parodymus.

 Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D.A. parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) notarų biure (duomenys neskelbtini). Iš 2011 m. balandžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjas M.K. pardavėjui D.L., t. y. S.K. atstovei, sumokėjo 50000 Lt prieš pasirašant šią sutartį, tai jie abu savo parašais patvirtino sutartyje. Apklausos metu negali tiksliai atsakyti, ar D.L. turėjo S.K. pritarimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, dėl šių dokumentų jis išsiųs užklausą į dokumentų archyvą, o vėliau gautus dokumentus galės pateikti tyrėjai. Tvirtindamas šį 2011 m. balandžio 19 d. pirkimo-pardavimo sandorį aiškinosi, kokie įgaliojimai reikalingi, kas juos gali išduoti ar patvirtinti, kad D.L., atstovaujanti S.K., galėtų parduoti S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Liudytojas manė, kad tokie dokumentai jam buvo pateikti, tačiau dėl jų bus padarytas paklausimas į archyvą. Siekiant pasirašyti sandorį, buvo atliekamas duomenų patikslinimas, buvo atliekamas nekilnojamojo turto nuosavybės teisių patikslinimas, vėliau parengta pirkimo-pardavimo sutartis, į kurią pagal pirkėjo ir pardavėjo susitarimą įrašyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina, atsiskaitymo tvarka ir kiti būtini duomenys. VĮ „Registrų centras“ 2011 m. balandžio 19 d. D.L. buvo įrašyta kaip S.K. atstovė. Dėl šio pirkimo-pradavimo sandorio patvirtinimo abejonių nekilo. Vėliau 2011 m. liepos 21 d. pas jį į notarų biurą atvyko A.K., atstovaujantis S.K., kartu su M.K., nes ketino jie pasirašyti nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausančio S.K., dovanojimo sutartį. Prieš tvirtinant dovanojimo sandorį, buvo atliktas duomenų patikslinimas, t. y. nekilnojamojo turto nuosavybės teisių patikslinimas. Vėliau parengta negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis. Dėl šio nekilnojamojo turto dovanojimo buvo pateiktas 2011 m. birželio 18 d. S.K. nutarimas. Taip pat šio sandorio metu A.K. VĮ „Registrų centras“ buvo įrašytas kaip asmuo, kuris gali atstovauti S.K.. Dėl šio sandorio patvirtinimo abejonių nekilo, todėl išreikšta šalių valia buvo patvirtinta dovanojimo sutartimi. Dėl 2011 m. gruodžio 15 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp M.K. ir D.S. dėl neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28/1000 dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nieko pasakyti negali, nes neatsimena. Prašo remtis tuo, kas parašyta jo patvirtintoje sutartyje. Dėl 2011 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp M.K. ir V.M. dėl neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37/1000 dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nieko pasakyti negali, nes neatsimena. Tad prašo remtis tuo, kas parašyta šioje jo patvirtintoje sutartyje (t. 12, b. l. 170).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D.A. parodė, kad apie 40 procentų jos klientų yra vilniečiai. Paprastai asmenys klientai apie tinkamai paslaugas teikiančius (duomenys neskelbtini) sužino vieni per kitus. Ji nesidomi, kodėl klientas keipiasi būtent į ją. Su klientais bendrauja, tačiau visą techninį darbą daro kontoros darbuotojai. Ji duoda nurodymus darbuotojams paruošti dokumentus, projektus. Šiuo atveju sandoris įtarimo nesukėlė. Liudytoja neprisiminė, ką klientai aiškino apie priežastis, kurios nulėmė, jog sandoris buvo tvirtinamas pas ją. Sandoris nebuvo išskirtinis. Visi dokumentai yra sutikrinami prieš sandorio pasirašymą, garsiai yra perskaitoma sutartis, viskas užtrunka apie 40 minučių. Buvo ištraukti duomenys iš nekilnojamojo turto registro. Paprastai sandorio šalims paaiškinama, kad yra pelno mokestis, jog valstybei reikia susimokėti mokestį, jei gauna didelių pajamų. VMI perduodavo informaciją apie sandorius, kurių sumos yra virš 50000 Lt. Apie sandorį pranešė VMI ir FNTT. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D.A. parodė, kad ji patvirtino 2011 m. lapkričio 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Kas į ją kreipėsi dėl sandorio patvirtinimo, neatsimena. Pirkimo-pardavimo sutartį paruošė jos darbuotojai. Pirkėjas pirkimo-pardavimo sutartį, kiek ji atsimena, su kažkuo derino telefonu. Ar šio sutarties pasirašymo metu dalyvavo tik pirkėjas ir pardavėjas, neatsimena. Kodėl klientai atvyko sandorio tvirtinti į Trakus, nežino. Jai įtarimų nekilo, nes labai daug sandorių tvirtina iš Vilniaus. Pirkimo-pardavimo sandorius galima tvirtinti pas bet kurį (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo parduodamo turto buvimo vietos. Kiek prisimena, pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį atsiskaitymo (duomenys neskelbtini) biure jai matant nebuvo. Tvirtinant šio nekilnojamojo turto sandorį, patikrinus nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, buvo nustatyta, kad turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), nebuvo uždėti jokie apribojimai. Jai pardavėjai nieko neminėjo apie tai, kad šį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį buvo atsisakiusi tvirtinti (duomenys neskelbtini) R.R.. Neatsimena, ar ji buvo gavusi pranešimą iš advokatų profesinės bendrijos „Z.L.“, kad dėl šio nekilnojamojo turto yra ginčai ir yra nagrinėjama civilinė byla. Jeigu ir buvo gavusi tokį pranešimą, mano, kad sandorį ji privalėjo tvirtinti, nes šiam turtui nebuvo taikomi jokie apribojimai. (duomenys neskelbtini) gali savo nuožiūra, jeigu yra kokių nors abejonių, atidėti sandorį keletui dienų. Jeigu būtų gavusi advokatų profesinės bendrijos „Z.L.“ pranešimą apie ginčytiną sandorį, ji pirkėją apie vykstantį ginčą būtų įspėjusi tik žodžiu, o pirkimo-pardavimo sutartyje to nerašytų. Ar būtų sandorį tvirtinusi, nežino. Ji mano, kad nėra jokio norminio akto, kaip reiktų pasielgti tokioje situacijoje. Ji mano, kad ginčytinas sandoris yra tuomet, kai ieškinys yra paduotas teisme dėl sandorio. Ji nėra pažįstama su J.S., S.M., P.Ž., A.K.. Šių asmenų vardai ir pavardės jai nieko nesako. Ji neturėjo jokių sandorių ankščiau su UAB „S.“, UAB „Z.“, UAB „Ž.I.P.“, S.K. (t. 12, b. l. 148-149).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V.Š. parodė, kad prisimena, jog tvirtino įgaliojimą parduoti nekilnojamąjį turtą. Į ją kreipėsi A.K., kuris turėjo visus reikalingus dokumentus. Jis tikriausiai atstovavo S.K.. S.K. buvo įsteigta S., ji tvarkė nekilnojamąjį turtą. Liudytoja patikrino Juridinių asmenų registre, A.K. tikrai turėjo teisę sudaryti sandorius. Liudytojai taip pat buvo pateikti kanonai, visi sandorio sudarymui reikalingi dokumentai. Įgaliojimas buvo patvirtintas. Įgaliojimo turinį nurodė A.K.. Sandoriams reikėjo gauti S. pritarimą, nes S.K. tik valdė turtą, o pritarimą perleidimui duoda S.. Ji atsisakė tvirtinti sandorius. (duomenys neskelbtini) buvo bažnyčia, ten pat buvo ir kiti statiniai. Pritarimo reikėjo sandoriams, o ne įgaliojimams. Liudytoja patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji nurodė, kad buvo patvirtinti įgaliojimai ir jų pagrindu buvo ketinama sudaryti sandorius. Liudytoja atsisakė tvirtinti tokius sandorius be S. pritarimo. Įgaliojimui nereikėjo S. pritarimo, nes A.K. buvo įregistruotas, kaip juridinio asmens (duomenys neskelbtini) ir jis gali išduoti įgaliojimą, sudaryti tokį įgaliojimą. Pagal kanonus jis turėjo teisę sudaryti tuos sandorius, tačiau liudytojai atsirado toks įsitikinimas, kad reikia S. pritarimo. Liudytoja skaitė internete apie S. ir susidarė nuomonė, kad S.K. yra sudaryta tik turto valdymui, bet patį turto valdymą atlieka S. – aukščiausiasis valdymo organas. Sudarius sandrius be S., gali kilti ginčų. A.K. pasakė, kad gaus S. pritarimą sandoriams. Tvirtinant įgaliojimus ir diskusijose J.S. laikėsi santūriai, daugiausiai buvo bendraujama su A.K.. Tik jis turėjo teisę suteikti įgaliojimus. Ji bendravo su tik su A.K.. A.K. pateikė visus reikalingus dokumentus įgaliojimo sudarymui, įrodė savo atstovavimą, išsakė savo valią. Sudarant įgaliojimą, J.S. tylėjo ir nebendravo. Kai su A.K. diskutavo dėl pinigų už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pervedimą į F. sąskaitą, kilo įtarimas, kad būtų saugiau pinigus pervesti į bažnyčios sąskaitą, bet A.K. paaiškino, jog jis pasitiki F.. Apie tolimesnį pinigų panaudojimą jis neaiškino. V.Š. teigė, kad ji visada bendrauja tik su nekilnojamojo turto savininku, tik su įgaliotoju. A.K. aiškino, ko jis nori, ir pagal tai buvo sudarytas įgaliojimas. Įgaliojimas buvo atspausdintas, A.K. jį  skaitė. Tik A.K. tvarkė įgaliojimą. A.K. pagal viešus duomenis buvo S.K. (duomenys neskelbtini). Jis pateikė visus įgaliojimui reikalingus dokumentus, kanonų ištraukas, kur buvo apibrėžta, ką gali daryti (duomenys neskelbtini), kad gali valdyti turtą. A.K. paminėtus dokumentus atsinešė jau pasirašytus. Pagal kanonų teisę jis turėjo teisę ištraukti tuos dokumentus. Kiek buvo nekilnojamojo turto objektų, liudytoja neatsiminė. Nebuvo prašoma pradėti rengti dokumentus, išrašus ar atlikti preliminarius veiksmus sandoriams. Tai buvo pirmas atvejis, kai reikėjo vertinti L.E.R.B. kanonus. A.K. neaiškino, kam tas įgaliojimas bus naudojamas, ką planuoja parduoti, tik pasakė įgaliojimo turinį. A.K. paaiškino, kad nori parduoti turtą, kur turi būti pervesti pinigai. Viename įgaliojime tikslas buvo parduoti turtą, kitame įgaliojime – nuomoti. Liudytoja suprato, kad J.S. su A.K. yra pažįstami, jog A.K. pasitiki J.S. ir kaip asmeniu, ir kaip juridinio asmens atstovu. Apie tai, kas yra F. steigėjai, turėjo išsiaiškinti notaras, kuris būtų atlikęs pirkimo-pardavimo sandorį. Liudytoja su J.S. bendravo labai mažai. Patvirtintą įgaliojimą pasiima A.K. ir tik jis turi teisę perduoti patvirtintą įgaliojimą J.S.. Liudytoja negalėjo nurodyti, kas susitarė dėl vizito biure, gal kažkas skambino bendruoju telefonu. Už notaro paslaugas visada moka įgaliotojas. Šiuo atveju tai buvo A.K.. Liudytoja neprisiminė 2003 m. kanono, kuriame kalbama apie bažnyčios sandorius. Nebuvo kalbos apie tai, kad pas kitus notarus jau yra išduoti analogiški įgaliojimai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V.Š. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biure, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas ją į notarų biurą maždaug porą dienų iki 2011 m. birželio 22 d. įgaliojimų patvirtinimo atvyko S.K. (duomenys neskelbtini) A.K. ir J.S.. Atvykę asmenys, jai pasakė, kad nori pasirašyti įgaliojimus. Būtent A.K. nurodė įgaliojimų turinį, jis aiškino, kas turi būti įrašyta ir nurodyta įgaliojime. A.K. labai aiškiai suvokė ir suprato įgaliojimų reikšmę ir prasmę, suvokė kokiems veiksmams įgaliojimai gali būti panaudoti. Jos notarų biure buvo patvirtintas 2011 m. birželio 22 d. įgaliojimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S.K. (duomenys neskelbtini) A.K. suteikia įgaliojimus J.S. kaip E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini) atstovauti S.K. visose įmonėse ir t. t., savo nuožiūra atlikti remontus Biržų rajono savivaldybėje, Biržų mieste nurodytuose pastatuose ir kitus veiksmus, nurodytus įgaliojime, taip pat 2011 m. birželio 22 d. įgaliojimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo S.K. (duomenys neskelbtini) A.K. suteikia įgaliojimus J.S. kaip E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini) perleisti savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas (su teise atpirkti aptartu terminu) S.K. nuosavybės teise priklausantį turtą – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), gautus pinigus pervesti į E.R.L.I.P.F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nupirkti savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas (atpirkti pagal pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise) nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Kiti leidžiami atlikti veiksmai surašyti įgaliojime. Atvykęs A.K. jai paaiškino, kokio turinio įgaliojimus jis norės suteikti J.S.. Ji A.K. paaiškino, kokius dokumentus reiks pristatyti. Kiek domėjosi ir suprato, tai, jos nuomone, tokiems platiems įgaliojimams buvo ir yra reikalingas S. (aukščiausio valdymo organo) pritarimas, apie tai ji pasakė A.K., tačiau jis jai S. pritarimo šiems patvirtintiems įgaliojimams neatnešė, o atnešė tik išrašą iš L.E.R.B. 2001 metų S. kanonų ir Memorealų, kurį pats pasirašė, taip pat atnešė išrašą iš 2009 metų G.S. kanonų, kuris buvo pasirašytas jo paties. Jis ją patikino, kad šių išrašų užtenka, nes pagal jo atneštus kanonus, jis buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) ir jo atstovavimo terminas nepasibaigęs. Taip pat, kiek prisimena, jis buvo atnešęs ir kažkokias bažnytines knygas, gal kanonus, kuriuose ji ieškojo informacijos apie struktūrą, bažnyčios valdymą ir suteikiamus įgaliojimus. Vėliau ji patikrino įrašus, esančius registrų centre, pagal kuriuos A.K. buvo įrašytas kaip asmuo, galintis veikti S.K. vardu. Tą pačią dieną, kai buvo patvirtinti abu šie įgaliojimai, ji dar kartą paklausė A.K., ar jis turi S. pritarimą, nes kitaip negalės sudaryti sandorio dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo su atpirkimo teise. Jis jai pasakė, kad bus, kai atvyks tvirtinti pardavimo sandorio, dar užsakė pažymas dėl duomenų patikslinimo. Taip pat ji pasakė, kad J.S. atneštų savo valdymo organų E.L.I.P.F. narių ar daugumos pritarimą tokiam numatomam dideliam sandoriui. Ji taip pat A.K. klausė, kodėl pinigai dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bus pervedami į F. sąskaitą. A.K. nurodė, kad pasitiki F. (duomenys neskelbtini) ir taip susitarė. Ji A.K. aiškino, kad geriau pinigus pervesti į S.K. sąskaitą, taip bus saugiau, tačiau A.K. atsisakė paklausyti patarimo. Abiejų įgaliojimų turinys, esminiai niuansai buvo aptariami ir aiškinami A.K.. J.S. savo nuomonės dėl įgaliojimų turinio ir apimties visiškai nereiškė, laikėsi santūriai. Įgaliojimų sudarymo iniciatorius, jos nuomone, buvo A.K., jis įgaliojimus perskaitė ir visos teisės jam buvo išaiškintos. Jeigu įgaliojimas yra susiūtas, tai pasirašyti privaloma tik paskutiniame lape, kartais pats notaras gali paprašyti pasirašyti kiekviename įgaliojimo lape, tačiau tai nėra būtina. A.K. buvo išsakęs, kad jos notarų biure planuoja patvirtinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį, tačiau atvykęs po kelių dienų (neatsimena, ar jis buvo kartu su J.S. ar ne), kai buvo pasirašyti įgaliojimai, A.K. buvo labai piktas ir pasakė, kad jis buvo pas kitą notarą, kurio nei vardo, nei pavardės nenurodė, ir tas kitas notaras pasakė, jog nereikia tokiems įgaliojimams ir sandoriams jokių S. pritarimų ir kad jos veiksmus dėl to, jog pasakė, kad netvirtins pardavimo sandorio be S. pritarimo apskųs Notarų rūmams. Po šio ginčo A.K.ir J.S. daugiau į jos notarų biurą neatvyko, tačiau ir skundo, dėl to, kad atsisakė tvirtinti sandorį nepateikė (t. 12, b. l. 151-152).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S.K. parodė, kad A.K. atstovavo bažnyčiai, kurios pavadinimo ji neprisimena. J.S. buvo senas liudytojos klientas. A.K. ir J.S. kažkada buvo kartu atėję dėl veiksmų atlikimo. Buvo planuojama pardavinėti ar suformuoti kažkokius bažnyčiai priklausančius objektus. Buvo atlikti keli notariniai veiksmai, tačiau liudytoja neatsiminė, kokie konkrečiai veiksmai buvo atlitki. Buvo kalbama, kad kažkokiame pastate bus suformuoti butai ar patalpos, kurios bus pardavinėjamos. Ilgą laiką iki tol dar vyko pasiruošimas. A.K. atstovavo bažnyčiai kaip (duomenys neskelbtini) ar vyriausiasis (duomenys neskelbtini). Buvo pradėti rinkti reikalingi dokumentai dėl bažnyčios atstovavimo. Tai buvo neįprastas subjektas, todėl buvo aiškinamasi, kokiu pagrindu jam gali kažkas atstovauti. A.K. atnešė kažkokį dokumentą, kuris patvirtino, jog jis bažnyčios vardu gali atlikti visus veiksmus. Buvo aiškinamasi, kokie yra bažnyčios valdymo organai. A.K. atnešė išrašą iš kanonų. Paklausus, kas atstovauja bažnyčią, kokia yra valdymo organų sudėtis, būdavo aiškinama, jog „viskas surašyta surašyta tose knygose“. Vienu metu į kontorą vaikščiojo klientė advokatė. Ši advokatė turėjo surasti reikiamus dokumentus. Liudytoja negalėjo nurodyti, kiek laiko advokatė ieškojo dokumentų, bet buvo nustatyta, kad yra S.. Liudytoja norėjo išsiaiškinti, kaip paskiriamas klebonas. Kanonuose buvo rasti keli punktai, kad kažkuriam laikotarpiui renkamas klebonas pirmininkas, kai kuriuos klausimus sprendžia S.. Tuo metu šios aplinkybės nebuvo svarbios, nes nebuvo tokių notarinių veiksmų, kurie būtų susiję su nekilnojamuoju turtu. Vyko paruošiamieji darbai. Taip pat buvo norima notariškai patvirtinti pareiškimus ar kažkokias garantijas. Liudytoja vis atsisakinėjo, sakė, kad čia notaras nereikalingas, bet buvo norima kažkokius dokumentus patvirtinti. Kontoroje buvo patvirtinti keli dokumentai, paliudytas A.K. parašas. Buvo paaiškinta, kad parašo patvirtinimas pas notarą nieko galutinai neužtikrina. Praėjus mėnesiui, dviem ar pusei metų turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl patalpų pardavimo. Buvo ruošiamasi patalpų pardavimui. Liudytoja pasakė, kad turi būti S. sprendimas, turi būti protokolas. Jai buvo atsakyta, jog neįmanoma, nes vienas narys yra išvažiavęs į Romą, kitas kažkur kitur. Kažkuriuo momentu buvo priimtas sprendimas, kad kažkas važinės per Lietuvą ir surinks parašus iš visų kunigų. Tada buvo siūloma, kad A.K. vienasmeniškai pasirašys kažkokį išrašą iš kažkokio susirinkimo, nes jis turi visas parašo teises. Liudytoja su tuo nesutiko ir negalėjo prisiimti tokios atsakomybės. Galiausiai vasarą buvo pasakyta, kad bus sušauktas S., nes buvo nuspręsta, kad turi būti kažkoks kolegialaus organo sprendimas, nes tai liečia nemažas pinigų sumas. Tuose kanonuose kažkur buvo kažkokie sakiniai reikiamus sprendimas. J.S. viską organizavo, bet viskas nutrūko. Liudytoja sužinojo, kad jie nuėjo pas kitą notarą ir po kažkiek laiko darė turto pardavimus. A.K. tikrai susigaudydavo, kas vyksta ir labai norėjo, kad tuose keliuose dokumentuose nebūtų jo atsakomybės, jog jis neatsakingas, tik deda parašus, o kažkas, kažką vykdo. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar buvo valdybos sprendimas, ar nebuvo, bet A.K. visą laiką mojavo vienu popieriuku, kuriuo jam viskas leidžiama, tik neaišku nei kokiam laikotarpiui, nei ką jis gali daryti. S.K. nurodė, kad ji nežino, kokie dokumentai buvo atnešti F. steigimui, bet tai buvo įstatyme numatyti dokumentai. F. su bažnyčia neturėjo nieko bendro. Ji neprisiminė, ar J.S. ir A.K. minėjo, kam reikalingas tas F. ir kokia jo paskirtis. A.K. ir J.S. kažką norėjo daryti su F., kad bažnyčia ar F. neturės vienas kitam pretenzijų. A.K. matė tik tuos kartus, kai jis atėjo kažką pasirašyti. Galbūt kelis kartus jie buvo atėję ir nepasirašė. Didesnę iniciatyvą rodė J.S., nes jis rūpinosi dokumentais ir kažką organizuodavo, derindavo laiką. Kartais būdavo pateikiami dokumentai, kuriuos liudytoja atsisakydavo tvirtinti, nes jiems nereikėjo notaro patvirtinimo. Ką konkrečiai J.S. su A.K. susitarinėjo, liudytoja negalėjo pasakyti. Liudytoją domino organai, kurie gali spręsti dėl turto pardavimo. Jos netenkino vieno A.K. parašas. Ji nemano, kad yra teisinga, jog vienas žmogus gali spręsti visus klausimus. Iš pradžių būdavo atnešama ant paprasto balto lapo parašyta kelių eilučių Šventojo Rašto ištrauka. Liudytoja pasakė, kad toks dokumentas netina, jog turi būti parašai, kad turi būti teisinis įforminimas, iš kur tai yra, apie ką, su parašu, nuorodo apie tai, kas atsakingas. Visą laiką buvo bandoma sakyti, kad nieko nereikia, nes tai reglamentuota kanonuose. Paklausus, kur kanonas, buvo atsakoma, jog yra. Derybos ilgai vyko, nes A.K. visą laiką kartojo, kad nieko nereikia, jog viskas surašyta Šventajame Rašte, t. y. tuose kanonuose ir jis viską gali. Vėliau dar kažkokia moteriškė atsirado. Kontoroje buvo kalbama, kad bus surinkti dokumentai su reikiamais parašais ir bus daromi pirkimai-pardavimai. Ir visą laiką buvo spaudžiama, kad viskas būtų daroma be tų išsibarsčiusių po Lietuvą asmenų parašų. Pagrindinis lankymosi tikslas buvo paruošti dokumentus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriams. Taip pat jie norėjo pasirašyti dokumentus, kad ateityje jie vienas prieš kitą nebus atsakingi, bet už ką, liudytoja neatsiminė. Kokias funkcijas vykdė D.L., galimai buvo aiškinamasi. Dėl F. įsteigimo dokumentus ruošė liudytojos kontora. Pirmasis į kontorą atvyko J.S., vėliau atsirado A.K,. Su J.S. buvo bendraujama ir telefonu. Ar buvo bendraujama telefonu su A.K., neatsiminė. J.S. ir A.K.nurodė, kad neįmanoma surinkti parašų, kurių buvo reikalaujama. Pradžioje buvo pateikti dokumentai ir buvo sakoma, kad viską sprendžia vien tik A.K.. Vėliau buvo renkami dokumentai ir liudytoja vėl paprašė, kad būtų pateikti dokumentai, kuriuose būtų nurodyta, kokie yra valdymo organai, kas gali atstovauti. Buvo parašyta dokumento, kuris patvirtintų, kas kiek laiko renkami kolegialaus organo nariai. Paaiškėjo, kad kolegialus organas turi duoti pritarimą. J.S. turėjo surinkti reikiamus kolegialaus organo narių prašus. S.K. neprisiminė, ar buvo mėginimas patvirtinti įgaliojimus. Ji neprisiminė, ar nekilnojamojo turto pardavėjas turėjo būti bažnyčia, ar bažnyčia kažkokiu būdu turėjo perleisti turtą F. ir po to F. pardavinėti. F. turėjo suvaidinti kažkokį vaidmenį. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S.K. parodė, kad maždaug 2011 m. žiemą, tikslaus laiko neatsimena, pas ją į notarų biurą atėjo J.S. su L.E.R.L.I.P.F. steigimo dokumentais. Dokumentai iš esmės buvo tvarkingi, jų nežymus tvarkymas truko tik 1 savaitę. Po F. įsteigimo maždaug gegužės, birželio mėnesį J.S. atvyko į biurą kartu su (duomenys neskelbtini) A.K.. Jie atvyko susižinoti, kas gali atstovauti S.K., t. y. pasirašant dokumentus, perleidžiant S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ji pasakė, kad reikia išrašų apie S.K. organus ir jų kompetenciją, kad matytųsi, kaip renkama ir kas, ką skiria. A.K. į jos pastabas atsakė, jog nieko daugiau nereikia, kad jis jau turi registracijos pažymėjimą iš VĮ „Registrų centras“ ir jis vienas gali viską spręsti. Jis neminėjo, kad, parduodant S.K. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, reikia daugiau kaip pusės S.K. narių parašų. Ji į tokius A.K. teiginius pasakė, kad vidiniams S.K. reikalams gal užteks ir jo vieno sprendimo, tačiau parduodant nekilnojamąjį turtą ji turi matyti S.K. narių kompetenciją ir paprašė pateikti rašytinius tai pagrindžiančius dokumentus. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad dokumentų ieškos. Kitą kartą, kai atėjo (duomenys neskelbtini) su J.S., jiedu jai pateikė išrašą iš kanonų, kuriame teigiama, kad S.K. gali atstovauti D.L. ir A.K.. Ji tuomet vėl liepė pristatyti dokumentus, kuriuose būtų parašyta, kuriems asmenims ar kolegialiems organams leidžiama pasirašyti dokumentus dėl nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės teise S.K., perleidimo tretiesiems asmenims. Po kurio laiko išaiškėjo, kad S.K. yra kolegialus organas S., kuris anot A.K., renkasi kas ketverius metus ir sprendžia bažnytinius religinius klausimus. S.K. nariai visiškai nesikiša į S.K. nekilnojamo turto sandorius, taip teigė A.K.. Kadangi visų vaikščiojimų pas ją metu su A.K. ir J.S. visada buvo kalbama apie S.K. nekilnojamojo turto pardavimą ir ji sužinojusi, kad yra S.K. nariai, reikalavo iš A.K. visų S.K. narių pritarimo nekilnojamo turto pardavimo klausimu. Kadangi J.S. kartu su A.K. teigė, kad bus atliekama daug nekilnojamojo turto, priklausančio S.K., pardavimo sandorių, ji liepė, kad nereikėtų vargti su S.K. narių pritarimais, surašyti vieną pritarimą, kuriame būtų visų S.K. narių parašai visiems planuojamiems nekilnojamojo turto sandoriams, jog nebūtų po vieną S.K. narių pritarimą dėl kiekvieno sandorio atskirai. J.S. siūlė (duomenys neskelbtini) jį nuvežti dėl parašų pas kiekvieną S.K. narį į parapijų apylinkes. Po šio jos prašymo J.S. su (duomenys neskelbtini) A.K. prapuolė. Vėliau ji iš kažkur išgirdo, kad vyksta nekilnojamojo turto, priklausiusio S.K., pardavimas. Ji netvirtino nė vieno nekilnojamojo turto pardavimo sandorio. Vėliau buvo užėjęs J.S., tikslios datos neatsimena, tačiau atrodo 2011 m. vasaros metu, ir pasakė, kad apgailestavo, jog sandorius patvirtino ne pas ją, o pas A.K. jaunystės draugę. Ji neatsimena, ar yra patvirtinusi S.K. atstovo A.K. suteiktus įgaliojimus J.S.. Neatsimena, ar yra patvirtinusi 2011 m. kovo 29 d. susitarimą tarp S.K. ir F., atstovaujamo (duomenys neskelbtini)  J.S., kuriuo F., norėdamas disponuoti S.K. nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), turi gauti išankstinį rašytinį S.K. narių sutikimą. Neatsimena, nes J.S. ir (duomenys neskelbtini) A.K. prašė tvirtinti daug įvairių susitarimų, pareiškimų, patvirtinimų. Tai iš vienos ar iš kitos pusės. Abi šalys norėjo patvirtinti pareiškimus, kad ateityje viena kitai nereikš pretenzijų. A.K. visuomet atvykdavo su J.S. ir visuomet realiai vertino visas aplinkybes, suprasdavo pokalbio esmę (t. 13, b. l. 1-2).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A.R. parodė, kad, kiek atsimena, į (duomenys neskelbtini) notarų biurą kreipėsi A.K., kuris norėjo sudaryti notarinį įgaliojimą. Jis įgaliojo L.I.P.F. tvarkyti visus turtinius reikalus, taip pat ir disponuoti nekilnojamuoju turtu. Įgaliojimo tvirtinimas vyko kaip ir kiekvienas kitas notarinis veiksmas. Buvo patikrinta atvykusio asmens tapatybė, buvo patvirtinti įgalinimai. Tikriausiai J.S. į notarų biurą atvyko kartu su A.K.. A.K. pateikė dokumentą, kad jis yra S.K. (duomenys neskelbtini), bei išrašą iš kanonų, kuriame teigiama, jog jis kaip (duomenys neskelbtini) turi teisę disponuoti visu turtu. Juridinių asmenų registre A.K. buvo įregistruotas kaip S.K. (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, jog jis tvirtino nekilnojamojo turto sandorius tarp S.K. ir kitų subjektų. Jis neatsimena visų sandorių tvirtinimo aplinkybių. Jos buvo išskirtinės tik tuo, kad tai buvo religinė bendruomenė, kuri parduoda savo turtą. Jei gerai pamena, pirminį sandorį, kurį darė, pasirašė A.K., kitus sandorius sudarė įgaliotas asmuo – J.S.. Apie 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimo išdavimo aplinkybes liudytojas paaiškino, kad vienas įgaliojimo egzempliorius visą laiką yra paliekamas notarų biure. Įgaliojimas yra atiduodamas įgaliotiniui, o kitas paliekamas notarų biure. A.K. į notarų biurą atėjo kartu su J.S., kuris kuriam atidavė įgaliojimą, liudytojas negalėjo nurodyti. Jeigu asmuo ateina kartu su įgaliotiniu, tai įgaliojimas atiduodamas įgaliotiniui, jei ateina vienas žmogus, įgaliojimas atiduodamas įgaliotojui. A.R. negalėjo nurodyti, kas buvo įgaliojimo iniciatorius ir kam reikėjo šio įgaliojimo. Tikriausiai išankstinio užsirašymo nebuvo. Tiesiog tuo metu, kai atėjo, nebuvo žmonių ir buvo galima priimti klientus. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar buvo kalbama apie kito nekilnojamojo turto, priklausančio bažnyčiai ar S.K. pardavimą. Taip pat liudytojas negalėjo nurodyti, kodėl buvo pasirinktas konkretus notarų biuras, kodėl dėl 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimo tvirtinimo buvo pasirinkta kita notarė. Jis pamena vieną sandorį, kuris buvo sudarytas prieš išduodant įgaliojimus. Sutartį pasirašė A.K.. Turto pirkėjas buvo R.K.. Sutarties, kuri buvo sudaryta 2011 m. birželio 27 d., dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo su atpirkimo teise, netvirtino. Buvo sudaryti sandoriai tarp M.G. ir J.S.. Dėl sandorių sudarymo kreipėsi įgaliotas asmuo. Buvo pateikti dokumentai ir buvo patvirtintas sandoris. Liudytojas neprašė S.K. narių pritarimo, buvo įsitikinęs, kad visų įgalinimų ir įgaliojimo užtenka, nes buvo pateiktas kanonas, kuriame nurodyta, kad visus sprendimus priima (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Kažkokių išplėstinių dalykų, ko dar reikia, tame kanone nebuvo parašyta. Patikrinus Juridinių asmenų registre, nebuvo įrašyta kažkokių kolegialių organų, kurių pritarimo reikėtų. Liudytojui nekilo klausimo dėl to, ar reikia kokio nors pritarimo. Be to, A.K. nėra užsiminęs apie tai, kad dar reikia kažkokių pritarimų. Kiek prisiminė, R.K. atveju A.K.veikė kaip (duomenys neskelbtini). Liudytojas negalėjo nurodyti, kur vyko atsiskaitymas susijęs su sandoriu, sudarytu su D.G.. Jei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog matė atsiskaitymo faktą, vadinasi matė. Šiuo metu atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra ribojami. Tuo metu jie nebuvo ribojami, bet jis stengėsi nesivelti į tuos atsiskaitymus. A.R. negalėjo nurodyti, kas kreipėsi dėl 2011 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Paprastai sandorio projektą ruošia notarų biuro darbuotojai, bet kartais būna, kad klientai atsiunčia savo projektą. Kaip buvo šiuo atveju, nurodyti negali. Negali nurodyti teisės šaltinių, iš kurių buvo padaryta išvada dėl atitinkamo valdymo organo kompetencijos, bet darė išvadas iš tų dokumentų, kuriuos pateikė A.K., kai atėjo pasirašinėti sutartis, t. y. išrinkimo dokumentų ir kanono, kuriame teigiama, kad sprendimus dėl disponavimo priima (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Buvo įsitikinta, ar asmuo yra išrinktas į valdymo organą, ar jis turi teisę pasirašinėti dokumentus. Asmuo turėjo pateikti išrinkimo faktą patvirtinantį dokumentą ir dokumentą, kad jis turi teisę sudarinėti sandorius. Buvo nustatyta pareigybė, kas įeina į tos pareigybės kompetenciją, tuomet buvo sulyginta su Juridinių asmenų registro duomenimis. Juridinių asmenų registre buvo tie patys duomenys. Išrašą iš kanonų pateikė A.K.. Kiek atsimena, buvo pateikti A.K. dokumentai, patvirtinantys, kad A.K. yra (duomenys neskelbtini), nurodytos jo pareigybės, parašas ir, jei neklysta, S.K. bei bažnyčios antspaudai. Kur buvo saugomi religinės bendruomenės kanonai, aiškintis nebandė. Liudytojas patvirtino, kad pažįsta R.K., kuris yra jo kolega. Iki sandorio sudarymo jį pažinojo tik kaip kolegą. R.K. pažįsta iš matymo. Neatsiminė, ar R.K. dalyvavo sudarant sandorį su R.K.. Taip pat neatsiminė, ar šiame sandoryje dalyvavo J.V., bet, jei jis buvo kreditorius, tai buvo reikalingas jo sutikimas. Turi būti kreditoriaus sutikimas parduoti nekilnojamąjį turtą. J.V. iki sandorio nepažinojo. Pardavėjo atstovas skaitė sutartį, kurioje buvo nurodoma, kad 200000 Lt yra sumokama grynais, ir ją pasirašė. A.K. patvirtino, kad gavo šiuos pinigus. Liudytojas negalėjo atsakyti, ar apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais informavo FNTT. Kieno buvo valia pervesti pinigus ne turto savininkui, o kreditoriui J.V. bei L.I.P.F., nežino. Pardavėjas nurodo, kur turi būti pervedami pinigai, ne pirkėjas. Dėl 2011 m. kovo 30 d. notarinio įgaliojimo A.R. paaiškino, kad greičiausiai iš anksto į notarų biurą dėl jo nebuvo kreiptasi. A.K. ir J.S. atėjo į biurą ir įgaliojimas buvo patvirtintas. Įgaliojimų ribas pasako įgaliotojas, o tekstą paruošia notarų biuro darbuotojas. Įgaliotojas A.K. pasakė, kad suteikia galimybę disponuoti turtu ir sudaryti bet kokius pirkimo-pardavimo sandorius. Iki sandorio nepažinojo nei A.K., nei J.S.. Tikriausiai su A.K. susipažino sandorio su R.K. metu. Su J.S. susipažino tik tuomet, kai jis atvyko tvirtinti įgaliojimo. Galbūt J.S. dalyvavo, kai turtą pirko R.K.. Dėl 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutarčių liudytojas paaiškino, kad mano, jog dėl šių sandorių patvirtinimo kreipėsi J.S., nes jis turėjo įgaliojimą. Šių sutarčių projektus greičiausiai ruošė biuro darbuotojai. Liudytojas negalėjo nurodyti, kiek laiko praėjo nuo J.S. prašymo parengti tokius sandorius iki 2011 m. liepos 20 d. Neprisiminė, ar be J.S. ir turto pirkėjų kas nors dar dalyvavo sandorių sudaryme, dokumentų pateikime. Iki sandorio B.G. ir A.G. nepažinojo. Liudytojas pažįsta M.G., jis yra (duomenys neskelbtini). Iki sandorio jį pažinojo nuo 18 metų, bet su juo nebendravo. Susipažino su juo per savo kitą draugą, t. y. (duomenys neskelbtini) L.B., kuris buvo šio kursiokas. Liudytojas visą laiką klausia šalių, ar yra taip, kaip parašyta sutartyje. Įgaliojime, kiek pamena, parašyta, kad įgaliotinis gali parduoti už bet kokią kainą. L.I.P.F. buvo įgaliotas tuos dalykus daryti ir buvo pasirinktas atsiskaitymo būdas. Negalėjo nurodyti, ar spie atsiskaitymą didelėmis grynųjų pinigų sumomis informavo FNTT. Dėl 2011 m. rugpjūčio 2 d. ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. sutarčių paaiškino, kad tikriausiai sandorius iniciavo įgaliotas asmuo J.S.. Greičiausiai šių sandorių projektus ruošė notarų biuras. Ar sudarant sandorius be J.S. ir pirkėjų dar kažkas dalyvavo, negalėjo nurodyti. Liudytojas negalėjo atsakyti, ar pagal sandorius buvo grynųjų pinigų mokėjimų. Sandoriuose nurodyta kaina nesukėlė įtarimų ir abejonių dėl sandorio atitikimo juridinio asmens tikslams, viešajam interesui, nes pagal įgaliojimą veikė pardavėjo atstovas, kuris turėjo teisę nustatyti kainą. Jei viešas juridinis asmuo būtų pardavinėjęs už 1 Eur, tai būtų sukėlę įtarimų. Praktikoje turto kainų būna įvairių ir šalys jas nustato pagal įvairius kriterijus. R.K. iki sandorio sudarymo nepažinojo. Nekilo įtarimų, kad R.K., būdamas 19 metų, perka nekilnojamąjį turtą už 160000 Lt. Dėl 2011 m. rugpjūčio 2 d. sandorio, kai buvo parduotas objektas, esantis (duomenys neskelbtini), E.M. ir G.K., liudytojas nurodė, jog įgaliotinis pagal įgaliojimą galėjo nustatyti esmines sąlygas – gauti pinigus pasirinktu būdu, t. y. pavedimu arba grynais. Nekilo klausimų nei dėl parduodamo turto kainos, nei dėl atsiskaitymo. Nekilo abejonių dėl to, kad per dvi dienas viešas juridinis asmuo išparduoda butus, pinigus gauna ne pats, o grynais arba jie sumokami trečiajam asmeniui, nes buvo veikiama pagal įgaliojimą. Liudytojas aiškino, kad rengiantis sandoriui yra surenkama byla apie nekilnojamąjį turtą, surenkama medžiaga apie asmenį, t. y. padaromos foto kopijos, tada gaunami registrų duomenys apie tai, ar turtas neareštuotas, tikrinami duomenys apie turtą. Apie J.S. teistumus duomenų neturėjo. Vieno objekto sandorio tvirtinimas vidutiniškai užtrunka apie valandą. Liudytojui nepasirodė įtartina vieno iš sandorių sąlyga, kad pelno nesiekiantis bažnytinis juridinis asmuo siekia įgyti 50 procentų uždarosios akcinės bendrovės akcijų mainais į savo turtą. Anksčiau praktikoje neteko tvirtinti tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių. Vykdant funkcijas, vadovaujasi tuo, ką pateikia asmuo ir Juridinių asmenų registro duomenimis. Liudytojas neatsiminė tokių aplinkybių, kad 2011 m. keli notarai Lietuvoje atsisakė tvirtinti sandorius, kuriuos jis vėliau patvirtino. Prieš tvirtindamas šiuos sandorius iš trečiųjų asmenų nebuvo gavęs rašytinių pranešimų dėl galimo šių sandorių neteisėtumo. Kai per Notarų rūmus buvo išplatintas pranešimas, kad nebūtų tvirtinami sandoriai, susiję su konkrečiu juridiniu asmeniu, tuomet nebetvirtino sandorių. Liudytojui nieko nebuvo žinoma apie turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį. Jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad su J.S. susipažino tą dieną, kai tvirtino įgaliojimą, vadinasi, taip ir buvo. J.S. neprašė įdarbinti savo pažįstamos. A.R. teigė, kad jam nežinoma apie R.R. patvirtintą 2011 m. birželio 27  d. pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį. Pirmą kartą J.S. ir A.K. pamatė 2011 m. vasario 18-20 d., formindamas savo kolegos pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal notarų biure galiojančią tvarką archyve lieka nesusegtas dokumentas, atiduodamas susegtas, susiūtas ir su antspaudu. Pasirašoma dokumento teksto pabaigoje. Tuo atveju, jei dokumentas susegamas, užtenka pasirašyti gale. Tą dokumentą, kuris nesusegamas, taip pat užtenka pasirašyti gale, jis lieka archyve. Jei gerai atsimena, A.K. neprašė įgaliojimo kopijos. Negalėjo nurodyti, ar koks nors A.K. įgaliotas asmuo prašė įgaliojimo kopijos. Įgaliojimų turinį paprastai nurodo įgaliotojas, kas nurodė 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimo turinį, neatsimena. Taip pat liudytojas neatsiminė, kad dėl įgaliojimų turinio būtų kilę ginčų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A.R. parodė, kad jis su J.S. ir A.K. susipažino tik tuomet, kai jie kreipėsi į notarų biurą patvirtinti sandorius. R.K. jis pažinojo iš ankščiau, nes jie yra kolegos. Jis su R.K. palaiko kolegiškus ryšius, susisiekia bendraudami telefonu maždaug vieną gal du kartus per mėnesį. Į jį R.K. asmeniškai nesikreipė dėl sandorio registravimo. Kiek jis prisimena, dėl 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimo patvirtinimo į jų notaro biurą kreipėsi J.S. ir A.K.. Jis neprisimena, ar buvo kreiptasi į jį asmeniškai, gal buvo atėję į biurą, kai nebuvo žmonių, ir patvirtino įgaliojimą iškart, o gal kreipėsi į padėjėją ir buvo užrašyti eilės tvarka į užrašymų knygą. Jis prisimena, kad 2011 m. kovo 30 d. patvirtintą įgaliojimą skaitė ir A.K., ir J.S.. Įgaliojimo turinys buvo ruošiamas notarų biure dalyvaujant J.S. ir A.K.. Kai buvo pasirašytas įgaliojimas, tai vienas originalas buvo paliktas biure, o kitas originalas atiduotas J.S.. Jis, kiek prisimena, daugiau jokių įgaliojimų, suteiktų A.K., J.S. netvirtino. Kiek prisimena, 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimas buvo tvirtintas jų biure. Jį tvirtino notarė R.R., į biurą tuo metu buvo atvykęs pats A.K. ir J.S.. Ar buvo su jais dar kokie nors asmenys, neatsimena. Įgaliojimo tekstas buvo surašomas biure dalyvaujant asmenims, atvykusiems pasirašyti ir gauti įgaliojimą. Ar buvo perskaitytas įgaliojimas, nežino, tai gali atsakyti notarė R.R.. Nuo 2011 m. sausio 1 d. yra padarytas notarinių įgaliojimų registras, kuriame galima pamatyti notarinio įgaliojimo sudarymo datą, numerį, galiojimo laiką, įgaliotojo ir jį įgaliojusio asmens duomenis, turinys nenurodytas. Atliekant notarinį veiksmą yra remiamasi tuo įgaliojimu, kurį pristatė dėl sandorio registravimo atvykęs asmuo, svarbu, kad įgaliojimas yra galiojantis ir nepanaikintas. Jam tvirtinant nekilnojamojo turto, priklausiusio S.K. pirkimo-pardavimo sandorius, nesukėlė abejonių įgaliojimas pasirašytas 2011 m. gegužės 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), nes šis įgaliojimas buvo pasirašytas jų biure. Jam A.K. neminėjo, kad S.K. parduodamas turtas gali būti tik su pusės S.K. narių balsų dauguma. Atsimena tik vieną kartą, kai sudarant sandorį buvo atsiskaitoma grynaisiais, t. y., kai nekilnojamąjį turtą pirko D.G., tačiau jis pinigų neskaičiavo. Matė atsiskaitymą. Jis išvis niekada nesistengia žiūrėti ar stebėti, kaip vyksta atsiskaitymas grynaisiais pinigais įvairių sandorių metu. Jam kaip (duomenys neskelbtini) nesukėlė jokių abejonių tai, kad nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas žymiai mažesnėmis kainomis negu buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė, kadangi vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta masiškai neatsižvelgiant į realią nekilnojamojo turto būklę. Jis neatsimena tiksliai, tačiau kai kuriuose nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriuose dalyvavo R.K.. Apie tai, kad J.S. jam atsiskaitydavo, jis nežino ir tokių pokalbių jis negirdėjo. Jam matant, R.K. jokie pinigai perduodami nebuvo. Jis žinojo, kad J.S. yra L.I.P.F. (duomenys neskelbtini). Jis tikslios F. veiklos nežinojo. Jis turėjo pažįstamą merginą, kuri ieškojo darbo, todėl pasiteiravo J.S. kaip ir kitų asmenų, ar jis nežino, kam reikia darbuotojo. Kokį konkretų darbą galėtų dirbti mergina, nenurodė. J.S. po kiek laiko sutiko. Jis netarpininkavo nei dėl A.C. pareigų, nei dėl siūlomo atlyginimo. Jis nesilankydavo L.I.P.F. veiklos patalpose, kai mergina dirbo F.. Įrašus notarinėse knygose pagal atliktus sandorius įrašydavo padėjėjas. Dėl įrašo 2011 metų notarinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), tomas 3, 2011 m. rugpjūčio 24 d. notarinio veiksmo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad greičiausiai kreipėsi J.S. dėl to, jog patvirtintų, kad kažkuris pirkėjas galutinai atsiskaitė už kažkokį sandorį. Koks tai sandoris, šiuo metu nurodyti negali, pareiškimas turi būti biure. Patvirtinant pareiškimą, asmeniui išduodamas liudijimas. Toks liudijimas, remiantis sutartimi, išduodamas visoms sandorio šalims. Mano, kad J.S. buvo atvykęs tą pačią dieną, kai pristatė pareiškimą ir pasirašė knygoje. 2011 metų notarinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), tomas 2, notarinis veiksmo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), rodo, kad 2011 m. lapkričio 24 d. buvo pristatytas A.K. pareiškimas, kuriuo jis panaikino įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011 m. gegužės 25 d. Notarinėje knygoje padėjėjas neįrašė iki galo atliekamo notarinio veiksmo aprašymo. 2011 metų knygoje, tomas 2, notarinio veiksmo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruota pirkimo-pardavimo sutartis, kurios sudarymo metu dalyvavo J.S. ir M.G., pagal įgaliojimą atstovaujantis tėvus. Jis neatsimena, ar sutarties pasirašymo metu vyko atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Pagal notarinio veiksmo registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) įgaliojimą jų biure tvirtino G.S.. Įgaliojimo turinio neatsimena, įgaliojimas turi būti jo biure. Notarinio veiksmo registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), kur J.S. patvirtina pareiškimą apie galutinį atsiskaitymą, pamiršta įrašyti datą. Kada jis tiksliai buvo atvykęs į kontorą, neaišku, arba 2011 m. liepos 27 d. arba 2011 m. liepos 28 d. Patvirtintas pareiškimas turi būti notarų biure. Notarinio veiksmo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. buvo tvirtinama buto pirkimo-pardavimo sutartis, kai nekilnojamąjį turtą įsigijo R.K.. Kiek jis prisimena, R.K. buvo atvykęs sandorio tvirtinimo metu, tačiau ar jis buvo visą laiką, neatsimena. Jis neatsimena, ar vyko atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Vėliau tą pačią dieną buvo registruojami ir tvirtinami nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini). Jų metu dalyvavo sutartyse nurodyti asmenys. Ar sandorių metu buvo R.K., jis neatsimena. Notarinio veiksmo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad buvo patvirtinta 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis, šalia nėra pasirašęs J.S., nes galimai per skubėjimą pamiršo. Sutarties pasirašymo metu jis tikrai dalyvavo. Ar buvo mokami grynieji pinigai sutarties pasirašymo metu, neatsimena. Notarinio veiksmo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad 2011 m. rugpjūčio 11 d. buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis tarp R.N. ir J.S. kaip įgalioto asmens. Kokie asmenys dalyvavo sutarties pasirašymo metu, neatsimena, visi sutartyje nurodyti asmenys. Notarinio veiksmai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rodo, kad buvo patvirtintas pareiškimas apie galutinį atsiskaitymą, kodėl nėra J.S. parašų, nežino, gal pamiršo pasirašyti. Pareiškimai turi būti notarų biure. Dėl išduotų liudijimų J.S. parašų nėra, gal pamiršo parašyti, ar liudijimus paėmė, nežino. Ar buvo pirkėjas, kurio atsiskaitymą tvirtino, nežino. Notarinio veiksmo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. pirkėjas E.V.patvirtino atsiskaitymą pareiškimu ir jam išduotas liudijimas. Pareiškimas yra notarų biure. Notarinio veiksmo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad 2011 m. rugsėjo menesio diena nenurodyta R.K.-Č. registravo vienašalį sandorį, kuris knygoje neaprašytas. Jis mano, kad R.K. vienašaliu sandoriu sutiko, jog akcijos būtų išmainomos į nekilnojamąjį turtą. Vienašalis sandoris turi būti pas biure. Kodėl nėra parašų knygoje ties įrašais, nežino, gal padėjėjas pamiršo paimti. R.K. privalėjo pati dalyvauti tvirtinant sandorį. Liudytojas gali patvirtinti, kad visų pirkimo-pardavimo sutarčių, kurios buvo tvirtinamos jų biure, tekstai buvo ruošiami jų notarų biure, nebent šalys galėjo pakeisti kai kurias sutarties sąlygas. Lentelė įkelta į sutartį buvo atsisiųsta iš Registrų centro ir automatiškai įkelia į sudaromą sutartį. Nėra būtina pasirašinėti šalims ant kiekvieno sudarytos sutarties ar įgaliojimo puslapio (t. 13, b. l. 4-6).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R.R. parodė, kad ji su A.K. ir J.S. susipažino notarų biure, kai jie atėjo daryti įgaliojimo. A.K., atstovaudamas (duomenys neskelbtini) bažnyčiai, norėjo duoti įgaliojimą F. steigėjui J.S.. Jiems buvo reikalingas įgaliojimas – disponuoti nekilnojamuoju turtu, tvarkyti visus dokumentus. Turtas priklausė (duomenys neskelbtini) bažnyčiai. Buvo patikrinti išrašai iš Juridinių asmenų registro. Ten buvo parašyta, kad tuo turtu disponuoja, valdo ir tvarko (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Buvo patikrinta, ar nėra apribojimų disponuoti turtu. Kelis kartus buvo paklausta, ar tikrai yra duodamas įgaliojimas. Įgaliojimas buvo atspausdintas ir A.K. jį pasirašė. Notarų biure pas kitą (duomenys neskelbtini) A.R. jie darė daugiau sandorių, o liudytoja tvirtino vieną arba du sandorius. Tvirtino butų ar patalpų pardavimo sandorius. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino. R.R. paaiškino, jog ji yra ir atsisakiusi atlikti notarinius veiksmus minėtiems asmenims. Iki įgaliojimų patvirtinimo A.K. nepažinojo, jokie santykiai su juo nesiejo. Įgaliojimo tekstą spausdino sekretorė. A.K. pasakė, ką jis paveda atlikti J.S.. A.K. tikrai buvo atvykęs įgaliojimo, ar buvo atvykęs J.S., liudytoja neatsiminė. Liudytojai buvo atnešti išrašai iš dviejų kanonų, kur buvo parašyta, kad A.K. skiriamas (duomenys neskelbtini), jog jis turi tam tikras teises. Buvo ir daugiau dokumentų. Notaras turi įsitikinti, ar asmuo turi teisę duoti įgaliojimą. Liudytojai nebuvo pateikti dokumentai, kuriuose būtų nurodyta, kokia būtų nekilnojamojo turto pardavimo tvarka. A.K. neminėjo, kad nekilnojamasis turtas gali būti parduotas tik su S.K. narių pritarimu. Jis atnešė išrašus iš kanonų, kuriuose buvo parašyta, kad jam suteikiama pilna teisė disponuoti visu nekilnojamuoju turtu, prisiimant atsakomybę. A.K. turėjo teisę vienasmeniškai spręsti dėl minėtų nekilnojamojo turto objektų, taip pat ir parduoti juos. Turtas priklausė S.K., o jis buvo (duomenys neskelbtini). Jei yra juridiniai asmenys, visada žiūrima, ką valdyba pasako, tačiau ne visada reikalingas valdybos pritarimas. Vienas įgaliojimo egzempliorius lieka pas notarą, o kiti egzemplioriai atiduodami tam asmeniui, kuris duoda įgaliojimą ir tas asmuo gali padalinti įgaliojimą kitiems asmenims. Jis gali pasidaryti nuorašus, kurie atitinka originalą. Jei asmuo padaro įgaliojimą, tai nereiškia, kad jis jį turi būtinai atiduoti. Jei asmuo suteikė įgaliojimą, tai jis ir turi turėti dokumentą, o, ar jis atiduos tą įgaliojimą kitam asmeniui, ar ne, tai čia jau jo reikalas. Liudytoja nurodė, jog 2011 m. birželio 27 d. J.S. atvyko su pirkėju dėl sandorio su teise atpirkti turtą sudarymo. A.K. tuo metu tikriausiai nebuvo atvykęs. Ar su J.S. buvo dar kas nors atvykęs, neprisiminė. R.R. paaiškino, jog ji pas save į kabinetą kviečia tik sandorio šalis. Pirkėjas ir pardavėjas nustato kainą, notarai negali paveikti ir klausti, kodėl būtent tokia kaina. Savo praktikoje yra mačiusi labai mažų įkainavimų VĮ „Registrų centras“, nors objektas yra daug didesnės vertės. Liudytoja tik tvirtino sandorius. Gryni pinigai notarų biure nebuvo mokami. Sutartyje turi būti parašyta, kokiu būdu buvo atsiskaityta. Liudytoja nematė grynųjų pinigų. Jei yra sutartyje parašyta, kad gavo grynais pinigais, tai prie notaro dažniausiai neatsiskaitoma, arba būna taip, jog eina į banką, daro pavedimą, sugrįžta pas notarą, atneša išrašą iš banko, kad pavedimas padarytas, arba sutartyje nurodo terminą, per kokį laiką atsiskaito ir tada ateina pasirašyti liudijimo. Liudytoja nežino, kodėl R.S. norėjo parduoti pastatą. Jei parduoda, liudytojos pareiga patikrinti, surinkti visus dokumentus, kurių reikia. Dėl atpirkimo buvo atvykęs J.S. ir sakė, kad jiems reikia labai greitai atpirkti. J.S. pasakė, jog sandorio tikrai netvirtins. Jis buvo labai nepatenkintas. A.K. pateikė išrašus iš kanonų. Pateikė tik dalį dokumentų, ne vientisą dokumentą. Kanonų išraše buvo parašyti įgalinimai, kad jam leidžiama parduoti, tvarkyti, valdyti ir disponuoti visu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, prisiimant visą atsakomybę. Tokiomis pačiomis teisėmis A.K. gali įgalioti kitą asmenį. Liudytojai nekilo abejonių dėl A.K. teisių. Išraše nebuvo nurodyta, kad yra kolegialus valdymo organas. Kiek truko įgaliojimo išdavimo, patvirtinimo procedūra, neprisiminė. Liudytoja negalėjo nurodyti, kokiais klausimais ir kada buvo atvykęs advokatas A.K.. Jis sakė, kad J.S. apgavo A.K., o liudytoja jam atsakė, jog A.K. davė įgaliojimą J.S., kad įgaliojimas iki šiol nepanaikintas. Apie įgaliojimo turtinį neteko bendrauti su J.S.. Su savo sūnumi galėjo aptarti įgaliojimo išdavimo bei sandorio su R.S. klausimus. Iki A.K. atvykimo į notarų biurą, A.K. nesikreipė dėl įgaliojimo panaikinimo. Turtą atpirkti turėjo tas, kieno buvo turtas. J.S. atvyko kaip atstovas. Gal ir buvo taip, kad J.S., kaip F. atstovas skambino liudytojai telefonu ir sakė, kad nori parduoti pastatą, gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kitam pirkėjui, nes jis pats negali atpirkti arba nenori, bet tai turėjo būti aptarta pirmoje sutartyje. Nekilo klausimų ir įtarimų, kodėl bažnyčiai reikia pardavinėti nekilnojamąjį turtą. Liudytoja tikriausiai nežiūrėjo, kas yra bažnyčios vadovas. Nežino, kas buvo pirmiau, ar A.K. vizitas, ar T.Š. raštas apie tai, kad sustabdyti visus sandorius.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R.R. parodė, kad ji neatsimena, kas kreipėsi dėl 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimo patvirtinimo. Visi asmenys, besikreipiantys dėl notarinių sandorių, pirmiausia užsirašo iš anksto užrašymo knygoje arba kartais būna taip, kad ateina asmenys iš gatvės ir sandorius tvirtina iškart, jei jie ((duomenys neskelbtini)) būna laisvi. Ji šiuo metu neatsimena, ar, tvirtinant įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), su A.K. 2011 m. gegužės 25 d. buvo kartu atvykęs ir J.S.. Ji žino tikrai, kad buvo atvykęs (duomenys neskelbtini) A.K. ir atrodo kartu su J.S. aiškinosi įgaliojimo tekstą. Ji pati dar klausė A.K., kodėl jis rašo tokį platų įgaliojimą, kad J.S. valdys visą turtą, siūlė jam rašyti konkrečiai kokį turtą. A.K. jai pasakė, kad jie daug pardavinės turto ir jis nevaikščios dėl kiekvieno sandorio pas notarus. A.K. skaitė kiekvieną įgaliojimo lapą, gilinosi į visas aplinkybes. Įgaliojimo originalai buvo du, vienas liko notarų biure, o kitas buvo atiduotas A.K.. Tokia tvarka visuomet, nes paskui A.K. norėdamas tą įgaliojimą atiduoda J.S.. Kai asmenys ateina sandorio tvirtinti turėdami turto savininko įgaliojimą tai atlikti, jie visuomet patikrina tik įgaliojimo galiojimą. Įgaliojimų registre pagal registro numerį galima patikrinti tik vieną įgaliojimą ir visiškai nemato, kiek konkretus asmuo yra davęs įgaliojimų, todėl įgaliojimų gali būti daug ir su skirtingu turiniu. Jai nekilo įtarimų tvirtinant įgaliojimą. Ar A.K. į notarų biurą atsinešė 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimo tekstą, ji neatsimena, ar buvo dar kokie nors asmenys tvirtinant įgaliojimą išskyrus J.S., neatsimena. Po kiek laiko pas ją į notarų biurą 2011 m. birželi 27 d. atvyko J.S. su jos patvirtintu 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimu norėdamas patvirtinti pirkimo-pardavimo sandorį. Ar jis buvo iš anksto užsirašęs, neatsimena. Pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties tvirtinimo metu grynieji pinigai jai matant mokami nebuvo. Jos neglumino ir tai, kad pastatas parduodamas už 450000 Lt, kai jo vidutinė rinkos kaina 1424000 Lt. Ji niekur neprivalo pranešti apie tai, kai pardavimas vyksta žymiai mažesne kaina nei vidutinė rinkos vertė. Ji ramiai tvirtino šį sandorį tarp R.S.ir J.S., nes jis buvo su atpirkimo teise ir J.S. turėjo jį atpirkti. Kiek ji prisimena, J.S. jai skambino telefonu ir sakė, kad nori parduoti pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kitam pirkėjui, nes jis pats negali ar nenori atpirkti. Tiksliai neatsimena arba R.S., arba jo įgaliotam atstovui, atvykusiam į notarų biurą, ji dar pateikė raštišką atsisakymą, kuriame išdėstė motyvus, kodėl yra atsisakoma tvirtinti jų prašomą sandorį. Atsisakė tvirtinti sandorį, nes jau buvo gavusi pranešimą iš L.E.R.B. atstovo T.Š., kuriame teigiama, kad S.K. neteisėtai atsiėmė nuosavybės teise dabar jiems priskirtą turtą ir dėl to vyksta teisinis ginčas, todėl prašė netvirtinti su S.K. nuosavybės teise priklausančiu turtu jokių sandorių. Ji nežinojo ir jai A.K. neminėjo, kad S.K. turtas gali būti parduodamas tik su pusės S.K. narių balsų dauguma. Ji gali teigti, kad A.K. niekuomet nesikreipė į notarų biurą dėl įgaliojimo panaikinimo. Tik, kai buvo atvykęs A.K., ji pasakė, kad jis sustabdytų įgaliojimo galiojimą. Šis įgaliojimo sustabdymo veiksmas buvo atliktas tik po trijų savaičių (t. 13, b. l. 79-80).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V.K. parodė, kad su J.S. susipažino pas (duomenys neskelbtini) R.K., ten pasirašė preliminariąją sutartį ir prašė notaro, jog patvirtintų J.S. parašo tikrumą. Notaras patvirtino parašą. Dalis pinigų pagal sandorį buvo sumokėta grynaisiais, o dalis pavedimu. Buvo pasirašytas kasos pajamų orderis. Visą tą dalyką dėl turto pirkimo tvakė R.K.. Liudytojas su juo buvo susitikęs gal du kartus, taip pat su R.K. buvo susitikęs ir liudytojo kolega. V.K. aiškino, kad buvo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su pastato griuvėsiais. Pasirašė preliminariąją sutartį, nes sklypas dar iki galo nebuvo sutvarkytas ar negrąžintas. Turėjo praeiti kažkiek laiko, kad sutvarkytų tą sklypą. R.K. liudytojui ir R.L.pasakė, kad yra toks sklypas. Turto kaina buvo pusėtina. Labiausiai abejonių kėlė žemės sklypas. Nusprendė pirkti turtą ir pasirašyti preliminariąją pirkimo sutartį. Nuėjo pas notarus, kad patvirtintų parašą, nes norėjo užtikrinimo. Niekaip nesutvarkė to sklypo, todėl preliminarioji sutartis buvo įregistruota Registrų centre. Vis vien nieko neįvyko ir iki šiol vyksta teisminiai procesai. Pagal preliminariąją sutartį turtą turėjo pirkti už 1900000 Lt. Pastatai ir statiniai buvo parduodami už 700000 Lt, o žemės sklypas už 1200000 Lt. Pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta, nes žemės sklypas nebuvo sutvarkytas. Žemės sklypas turėjo būti išnuomotas arba susigrąžinta nuosavybės teisė į jį. Pinigai pagal sutartį buvo pervesti F.. Grynuosius pinigus mokėjo pas notarą, pasiėmė J.S.. Pavedimu buvo sumokėti 200000 Lt, o grynaisiais 100000 Lt. Pinigai buvo sumokėti taip, kaip buvo nurodyta sutartyje. R.K. šio sandorio sudaryme buvo kaip tarpininkas. Jis tą turtą rodė, apie jį pasakojo. Sutarties sąlygos buvo derinamos pas notarą. Sąlygas derino keturiese, t. y. R.K., J.S., liudytojas ir R.L.. Sutarties tekstas tikriausiai buvo surinktas pas notarą. Norimas įsigyti žemės sklypas buvo skirtas vystymui. Turtas buvo perkamas liudytojo vardu. Turto kaina atitiko rinkos kainą, nes pastatų nebuvo, žemės sklypas turėjo apribojimų. Naujų pastatų toje vietoje nebuvo įmanoma pastatyti, bet reikėjo labai daug įdėti į remontą. Pasirašant preliminariąją sutartį, žinojo, kad tai yra valstybės paveldas, bet jį visada galima remontuoti. R.K. ir J.S. neaiškino apie šio sklypo apribojimus. Liudytojas mano, kad jis su kolega buvo pasiėmę pažymą apie tą vietą iš Registrų centro. Jis pastatą apžiūrėjo tik iš išorės, į jo vidų nebandė pakliūti, pastato būklė jam kaip statybininkui buvo aiški. Liudytojas visą laiką norėjo sumažinti įsigyjamo turto kainą. Kiek atsimena, R.K. pasakė, kad negalima sumažinti kainos. Susitikti su J.S. ir tartis dėl kainos su juo, nebandė. Turtą pardavinėjo religinė bendruomenė, todėl nekilo minčių eiti kažkur derėtis. Liudytojas manė, kad pati bažnyčia turto negalėjo parduoti, todėl buvo reikalingas tarpininkas. Notarą pasirinko liudytojas ir jo kolega, kadangi beveik visus sandorius pas jį daro. Dalis pinigų buvo sumokėta grynais, nes taip norėjo R.K. arba J.S.. Pinigai buvo perduoti J.S., t. y. padėti ant stalo. Nebuvo kalbėta, kad kažkokia sumos dalis atiteks R.K.. Kai laiku nebuvo pasirašyta sutartis, kreipėsi į teismą. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino. R.L. mažiausiai bendravo, kai buvo sudaromas sandoris. Jis tikriausiai pirmą kartą susitiko su J.S. ir R.K. pas notarą. D.G. , kuris yra liudytojo verslo partneris, po sutarties pasirašymo turėjo bendrauti su J.S.. Liudytojas su J.S. nebendravo nei po sutarties pasirašymo, nei po to, kai paaiškėjo, kad sutartis nevykdoma. Visą informaciją apie bendravimą gaudavo iš D.G.. Terminas iki 2011 m. spalio 15 d. buvo aptartas tuo momentu, kai buvo susitikę keturiese pas notarą, tada buvo pasakyta, kad tiek laiko užteks. Preliminariojoje sutartyje turi būti parašyta, kokius konkrečius veiksmus reikėjo atlikti pardavėjui. D.G. pretenziją rašė visų vardu. Liudytojas negalėjo nurodyti, kodėl pretenzija buvo rašoma S.K., o ne F..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V.K. nurodė, kad jis kartu su savo kolega R.L. 2011 metais iš savo pažįstamo D.G. sužinojo, kad yra parduodamas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Parduodamo pastato kainą (kaip ir nurodyta preliminariojoje sutartyje 1900000 Lt) nurodė D.G., kuriam šį objektą pasiūlė R., bet ar sakė pavardę, dabar neatsimena. Kadangi žinojo pastato adresą, jis kartu su R.L. nuvyko pažiūrėti pastato, tačiau į vidų užėję nebuvo. Dar prieš pasirašant preliminariąją sutartį jis buvo susitikęs su asmeniu vardu R., kuris ir pasiūlė D.G. pirkti pastatą, su R. jį suvedė pats D.G.. Susitikus R. jam pasakojo apie pastatą, apie šalia esančią žemę ir jos atgavimą, pardavėjai įsipareigojo sutvarkyti visus dokumentus, t. y. žemės atgavimo šalia pastato. Apie atsiskaitymo sąlygas su R. nekalbėjo. Jis taip pat minėjo, kad yra ir bus parduodama daugiau S.K. nekilnojamojo turto, tačiau konkrečiai nieko neminėjo. Ar minėjo, kas yra atsakingas, kas yra viso šios bažnyčios nekilnojamojo turto savininkas, atsakyti negali, neatsimena. Vėliau po šio susitikimo jie, t. y. jis, R.L., tas pats R., J.S. susirinko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą pas (duomenys neskelbtini) R.K.. Kas rinkosi notarą, jis neatsimena. Preliminariosios sutarties tekstas jam atvykus į notarų biurą jau buvo paruoštas, kas ruošė, neatsimena. Būtent notarų biure 2011 m. balandžio 7 d. prieš pasirašant sutartį, J.S. buvo perduoti 100000 Lt, taip pat R.L. perdavė 150000 Lt. Pinigų perdavimo metu buvo keturiese, t. y. jis, R.L., J.S. ir R.. 200000 Lt buvo pervesta internetu į E.R.L.I.P.F. sąskaitą. J.S. kaip L.I.P.F. (duomenys neskelbtini), veikiantis pagal 2011 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro įgaliojimą, buvo įsipareigojęs parduoti, t. y. pasirašyti pastato pirkimo-pardavimo sutartį iki 2011 m. spalio 15 d., tačiau J.S. savo įsipareigojimų nevykdė ir pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, pinigų iki šiol negrąžino. Jis konkrečiai dėl to su J.S. nekalbėjo. Šiuos klausimus tvarkė D.G., kuris buvo jų atstovas dėl šių reikalų. D.G. galimai ir parašė prašymą (duomenys neskelbtini) notarų biurui, kad šie pretenzijas dėl neįvykdytos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties persiųstų S.K.. Šiuo metu dėl šios sutarties neįvykdymo jie atrodo bylinėjasi civilinėje byloje, kur jį atstovauja J.V.. R.L. visas savo teises dėl savo ieškomų pinigų pagal pasirašytą preliminariąją sutartį perdavė jam. Ar buvo kam nors parduotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), jis nežino (t. 10, b. l. 37-38).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R.L. parodė, jog visus reikalus tvarkė V.K.. V.K. reikėjo partnerio, nes už pastatą ir žemę, kuriuos jie ketino įsigyti, reikėjo mokėti 700000 Lt. Pats liudytojas dėl turto įsigijimo derybų nevedė. Sugriuvęs pastatas, kurį buvo norima įsigyti, buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Liudytojas buvo nuvykęs prie to pastato su V.K., daugiau nieko nebuvo, nebent D.G.. Pastatas pasirodė baisus, liudytojas buvo prieš jo įsigijimą. V.K. ir  D.G. buvo už pastato įsigijimą. Buvo nuvykę pas notarą, ten ir mokėjo pinigus. V.K. mokėjo dvi dalis, o liudytojas vieną. Jis mokėjo 150000 Lt. Pas notarą dalyvavo dar du žmonės, kurie ėmė pinigus, bet jis šiuos žmones matė pirmą kartą, jų nepažįsta. Liudytojas pinigus mokėjo grynais. V.K. iš liudytojo perpirko visą skolą. Pastatą daugiausiai apžiūrėjo iš išorės. Planavo jį nugriauti ir kažką statyti. D.G. nedalyvavo pirkime, nes tuo metu buvo išvykęs, jis būtų pirkęs vieną dalį. V.K. mokėjo dvi dalis, o liudytojas vieną dalį. Su R.K. apie šį turtą kalbėjo tik vieną kartą, kai buvo pasirašoma sutartis. Anksčiau su R.K. turėjo reikalų, nes yra pirkę ne vieną objektą. R.L. neatsiminė, ar, pasirašant sutartį pas notarą, buvo derinamos dar kažkokios sąlygos. Asmens, kuris sutarties pasirašymo metu buvo su J.S., nepažinojo. Šis asmuo elgėsi neutraliai, tikriausiai laukė pinigų. Su pardavėjais prieš pasirašant sutartį nieko nekalbėjo, viską tvarkė V.K.. Pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašoma tikriausiai tuomet, kai bus sutvarkyta žemė. Tikriausiai preliminariosios sutarties neregistravo Registrų centre. Perkamo pastato teisiniu statusu domėjosi V.K. ir D.G.. Preliminarioji sutartis galimai buvo siųsta elektroniniu paštu. Liudytojas teigė, kad jis neatsimena, ar žinojo sutarties sąlygas, galbūt sutarties neskaitė. Jam minėjo, kad pastato savininkas yra kažkas iš (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Asmuo, kuriam perdavė pinigus, išrašė kasos pajamų orderį. Nesidomėjo, dėl ko neįvyko sandoris, žino, kad vyko teismai, buvo ginčijamas įgaliojimas. Tikriausiai V.K. nurodė, jog pardavėjas prašė grynųjų pinigų. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteismini tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R.L. parodė, kad jam V.K. 2011 metais pasiūlė pirkti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis kartu su V.K. buvo nuvykęs apžiūrėti pastato ir objektas jam tiko. Jis iki preliminariosios sutarties pasirašymo nei su pastato pardavėjais, nei su tarpininkais susitikęs nebuvo. Jis iškart V.K. nurodymu 2011 m. balandžio 7 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini) notarų biurą. Notaras R.K. tikriausiai jau buvo paruošęs preliminariąją pastato pirkimo-pardavimo sutartį. Notarą, kaip suprato, rinkosi V.K.. Prieš pasirašant sutartį grynaisiais pinigais J.S. perdavė 150000 Lt, buvo užpildytas 2011 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderis, o V.K. jam matant J.S. perdavė 100000 Lt. J.S. pinigus perskaičiavo. Su J.S. buvo dar vienas asmuo, kurio duomenų neatsimena, mano, kad nepažintų, nes matė tik vieną kartą. V.K. internetu tą pačią dieną į E.L.I.P.F. pervedė sutartyje nurodytus 200000 Lt. Kodėl J.S. nevykdė preliminariojoje sutartyje nurodytų sąlygų ir nepardavė objekto, nežino, tuo domėtis turėjo V.K.. Neįsigijus preliminariojoje sutartyje nurodyto turto, jis su V.K. 2013 m. vasario 13 d. pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria jam V.K. atlygino 150000 Lt patirtą nuostolį dėl neįvykusio sandorio. Jis jokių pretenzijų dėl 150000 Lt nereiškia (t. 10, b. l. 51-52).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D.G. parodė, jog pažinties su J.S. aplinkybės yra susijusios su pastato pirkimu. V.K. ir R.L. sumokėjo avansą už pastatą. Jie trise norėjo nusipirkti pastatą. Liudytojas teigė, kad buvo nuvykęs apžiūrėti pastato. Vėliau kuriam laikui išvažiavo iš Lietuvos, kai grįžo, V.K. su R.L. jau buvo kažką susitvarkę. Prie pastato buvo nuvažiavęs su V.K. ir R.L.. Neprisimena, kas pasiūlė įsigyti pastatą. Apie pardavinėjamą pastatą pirmasis sužinojo liudytojas. Iš ko sužinojo apie pardavinėjamą pastatą, nežino. Nederino pirkimo-pardavimo sąlygų, nes buvo išvykęs. Dėl pastato pirkimo bendravo su R.K.. J.S. pažįsta iš matymo, anksčiau jo nepažinojo. Mano, kad pažintis su J.S. yra susijusi su pastato įsigijimo aplinkybėmis. Kartu su R.K. dalyvaudavo ir J.S., tačiau liudytojas neklausė, kuris iš jų turi įgaliojimą ar kokias nors teises. Dėl pastato įsigijimo bendravo su R.K.. Liudytojas patikslino, kad pastatą įsigyti pasiūlė R.K.. Tas pastatas buvo parduotas kitiems asmenims. Kai nepardavė pastato, prasidėjo teisminiai procesai. Į pastato vidų patekęs nebuvo, daugiau bendravo su R.K.. J.S. gal du kartus buvo susitikimuose. Pastato kaina buvo patraukli. Nebuvo prasmės eiti į pastato vidų, buvo ir taip viskas aišku, kad reikėjo daryti kapitalinį remontą. Tai buvo labai daug investicijų reikalaujantis objektas. Buvo labai ilgai svarstoma, ar įsigyti pastatą. Liudytojas neprisiminė kalbų apie rankpinigius. Žinojo, kad pastatas priklauso ne fiziniam asmeniui.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R.K. parodė, jog su J.S. buvo draugai. (duomenys neskelbtini) bažnyčia pardavinėjo savo turtą. Liudytojo sesers sutuoktinis T.Č. pirko palėpės dalį iš bažnyčios. Liudytojas savo svainiui pasakė apie parduodamą palėpę, o pats apie šios palėpės pardavimą greičiausiai sužinojo iš J.S.. Pas notarą dėl palėpės pirkimo buvo liudytojas, svainis ir J.S.. Buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Savo svainiui tik palaikė kompaniją. Buvo ir daugiau nekilnojamojo turto pirkimų-pardavimų, kuriuose dalyvavo J.S.. Buvo ketinama parduoti pastatą, bet greičiausiai jis nebuvo parduotas. Kur šis pastatas buvo, nežino. Buvo ieškomi klientai, kurie nupirktų pastatą, jų ieškojo J.S.. Liudytojas taip pat yra kažkam siūlęs įsigyti tą pastatą. A.K. pažįsta kaip bažnyčios (duomenys neskelbtini), su juo niekas nesieja. Su (duomenys neskelbtini) R.K. niekas nesieja, jį tik pažįsta. Šis (duomenys neskelbtini) yra tik kelis sandorius forminęs, todėl su juo ir bendravo. Su (duomenys neskelbtini) siejo draugiški santykiai, turi jo telefono numerį, jei reikėdavo, susiskambindavo. R.K. yra turtingas žmogus, todėl jam ir pasiūlė įsigyti butą (duomenys neskelbtini). R.K. negalėjo nurodyti, kodėl būtent R.K. pasiūlė įsigyti butą. Pas R.K. kontoroje galėjo būti kokių nors sandorių ir galbūt kalba apie tai buvo. Kai nuvyko su R.K. apžiūrėti buto, butas buvo senovinis, apleistas, labai didelis. R.K. apsižiūrėjo šį butą ir išvažiavo. R.K. šį butą tikriausiai norėjo pirkti sau. R.K. tikriausiai ėmė paskolą šio buto įsigijimui. J.S. buvo bute. Kitų žmonių bute tikriausiai nebuvo. Liudytojas nežinojo, iš kur J.S. gavo raktus nuo šio buto. Ką J.S. tame bute darė ir kalbėjo, neprisimena. Matyt pasiūlė butą, paderino kainą ir išsiskirstė. Butas priklausė bažnyčiai, tačiau tuo metu nežinojo, kam priklauso butas. Bute galėjo kalbėti apie buto pirkimo-pardavimo sąlygas. Kaip buvo deramasi dėl buto kainos ir sąlygų, neprisiminė. Įgaliojimas notarui galėjo būti parodytas. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar notaras davė J.S. kažkokius nurodymus dėl kainos, dėl įgaliojimo, ką konkrečiai reikėjo padaryti, bet ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, jog pasakė, kad yra netinkamas įgaliojimas. Apie preliminariosios sutarties pasirašymą, nieko daugiau negali pasakyti. R.K. tikriausiai nenorėjo kitų sutarčių forminti, nes pats buvo pirkęs butą. Jis nenorėjo dėti parašų ant sutarčių vien dėl tos priežasties, nes buvo pirkęs butą, kad nebūtų konflikto. R.K. už butą atsiskaitė dalį pinigų sumokėdamas bankiniu pavedimu. Kodėl E.M. buvo vežamas pas A.K., neatsimena. Tikriausiai A.K. pardavė butą. Nežino, kodėl J.S. pardavinėjo turtą, o ne A.K.. Įgaliojimas buvo A.K.. Realiai pardavimo veiksmus atliko J.S.. Jei A.K. išrašė įgaliojimą, tai jis susijęs su šiais veiksmais. Įgaliojimas yra rimtas dokumentas, jo šiaip sau niekas nerašo. R.K. nežino, kokiu tikslu E.M. važiavo pas A.K., galbūt susitarti, galbūt pasirašyti preliminariosios sutarties, galbūt pinigus vežė. E.M. yra (duomenys neskelbtini) padėjėjas. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokia pinigų suma buvo vežama. Galėjo vežti E.M. pasirašyti preliminariosios sutarties. E.M. važiavimo tikslą galėjo sužinoti iš E.M.. Nežino, ar preliminarioji sutartis, kuri buvo vežama pasirašyti A.K., jau buvo pasirašyta R.K.. Nežino, ar A.K. pasirašė preliminariąją sutartį. Liudytojas nebuvo užėjęs į tas patalpas, kur buvo pasirašoma preliminarioji sutartis. E.M. buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) esantį namą, prijungtą prie bažnyčios, tikslaus adreso nežino. J.S. yra vežęs ten pat. Tikroji pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp R.K., J.S. ir A.K.. J.S. nevežė pas (duomenys neskelbtini) A.R. pasirašyti sutarties su R.K.. Apie sutartį liudytojui pasakė J.S. arba R.K.. Neatsimena, iš kur žinojo, kad į notarų biurą atvyko R.K., A.K.ir J.S.. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kodėl J.S. pardavinėja butus, atrodo, kad reikėjo bažnyčią remontuoti, jei nebuvo už ką remontuoti, tai reikėjo kažką parduoti. Dėl visų butų kreipėsi į R.K., nes jis turi turtingų draugų. Negali smulkiau nurodyti aplinkybių apie tai, kokios sutartys buvo pasirašomos. Siekiant parduoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), skelbimas tikrai nebuvo paduotas, konkrečių namo pardavimo detalių neatsimena. V.K., R.L., D.G. nelabai girdėti. Tikriausiai juos surado ne liudytojas, šių asmenų nepažįsta. R.K. nežino, kas jiems parodė namą ir atvežė į vietą. Neatsimena, koks asmuo buvo nurodytas kaip pirkėjas, kam reikėjo pirkti pastatą su žeme, kokios sąlygos buvo derinamos dėl šio turto įgijimo. Kas pasirašinėjo preliminariąją sutartį dėl šio pastato, ar, pasirašant sutartį, be J.S. ir pirkėjų buvo daugiau žmonių, ar jis pats dalyvavo preliminariosios sutarties pasirašyme, neatsimena. Daugiau nieko negali pasakyti apie šio pastato pardavimo aplinkybes. Nieko daugiau negali pasakyti dėl buto pardavimo (duomenys neskelbtini) M.G.. Nepamena, ar jis šį advokatą atlydėjo į butą. Jis yra rodęs butus, esančius (duomenys neskelbtini) name, klientams. Raktus galėjo paimti tik iš J.S.. Neatsimena, kodėl pats J.S. neaprodydavo šių butų. J.S. yra sakęs, kad jis gaudavo raktus iš A.K.. Tikriausiai J.S. kiekvieną kartą imdavo raktus iš A.K., tačiau nėra tikras. Su A.K. yra bendravęs per kažkokią bažnyčios šventę, sėdėjo su juo prie vieno stalo. Į šventę pakvietė J.S.. Kodėl įgyjant palėpę buvo pasirinkta mainų sutartis, neprisimena. Tikriausiai buvo sumokėta 40000 Lt, nes tiek paprašė. Liudytojas buvo notarų biure, skaitė pagrindinę sutartį. Vieną butą buvo siūloma įsigyti ir pačiam liudytojui. Aplinkybių, kaip susipažino su J.S., A.K., liudytojas neatsiminė. D.L. yra matęs keletą kartų. Ji žinoma kaip bažnyčios (duomenys neskelbtini). Keliolika sandorių buvo tvirtinama pas notarą A.R., nes tikriausiai jis gerai viską suformindavo. Liudytojas nedalyvavo renkant dokumentus turto pardavimui ir nežino, kas juos rinko. Neatsimena, ar skaitė J.S. turėtą įgaliojimą, ar buvo žinomas jo turinys. Jis galėjo pardavinėti turtą. Nesidomėjo, kodėl J.S. galėjo laisvai disponuoti visu bažnyčios turtu. 2012-2013 m. su J.S. draugystės nebetęsė, nebendravo ir tiek, be priežasties. Nesitikėjo gauti atlyginimo už savo sugaištą laiką, galvojo kažkokį biznį kartu su J.S. daryti, bet nepadarė. Parduodant turtą nekilo klausimų dėl to, kad pinigai mokami F., o ne bažnyčiai. R.K. paaiškino, jog jis nedalyvavo tuo metu, kai pas (duomenys neskelbtini) A.R. buvo pasirašomas sandoris su R.K.. Tuo metu jis buvo laukiamajame ir pro praviras duris galėjo matyti, kaip pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašinėjo R.K. ir A.K.. R.K. surastų klientų nepažįsta. J.S. birželio mėnesį pasakė, kad reikia parduoti du butus, tačiau neaiškino, kodėl tai reikia padaryti ir kas nusprendė, kad reikia parduoti. Kiek pinigų J.S. išgrynindavo po turto pardavimo, nežino, taip pat nežino, kiek pinigų veždavo A.K.. Neatsimena, ar pas J.S. matė išgrynintus pinigus. Apie pinigų gryninimą jam sakė J.S.. Įmonės „N.“ nežino. Nepamena, kad būtų vertęs D.L. atgaline data pasirašyti sutartį su „N.“, mano, kad taip negalėjo būti. A.K. nieko neprašė. Nėra vežęs bažnyčios žmonių į Varėną 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Į Varėnos rajoną yra važiavęs su J.S. ir dar kažkuo. J.S., atrodo, ruošėsi pirkti tai bažnyčiai reabilitacijos centrą. Važiavo „BMW“ automobiliu, kurį tikriausiai vairavo J.S.. Apie E.R.B. struktūrą 2011 m. sausio mėnesį nieko nežinojo, o 2011 metų pabaigoje jau žinojo, kad A.K. yra vyriausias bažnyčios (duomenys neskelbtini). Iš kur tai sužinojo, neatsimena, galimai per televizorių apie tai rodė. Girdėjo, kad buvo kažkokie kanonai, nepamena, ar domėjosi dėl registrų. Tikriausiai, kad buvo imtasi veiksmų su kažkokiomis įmonėmis užtikrinti pastatų apsaugą Biržuose. Liudytojas teigė, kad tikriausiai buvo A.K. prašymas J.S., jog kokia nors apsaugos tarnyba užtikrintų apsaugą. Neprisimena kelių sutarčių pasirašyme dalyvavo. Neatsimena, ar jam matant buvo kam nors perduodami ar mokami grynieji pinigai. Jam nebuvo sumokėta už tarpininkavimą. Nevežė pinigų A.K. ar D.L., neperdavinėjo pinigų J.S.. Kai susipažino su J.S., jis kažkuo dirbo ligoninėje ar poliklinikoje. Kartu su J.S. tikėjos užsiimti verslu, turėjo atidaryti ligoninę, priklausomybės ligų centrą. Buvo planas, kad pirks patalpas ir kažkada darys. Būtų pirkę iš paskolos pinigų. J.S. žadėjo parduoti butą pigiau. Kaina turėjo būti šiek tiek mažesnė. Butų pardavimo kainos neatsimena. Sandorių sudarymo metu jas žinojo. Nežino, kodėl butai buvo parduoti žymiai mažesnėmis nei rinkos kainomis. Butai buvo apgriuvę, seni, realiai žiūrint, butai nieko nekainavo. Taip pat liudytojas parodė, kad jis neatsimena, ar yra buvęs E.R.B.L.F. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bet greičiausiai ne. Negavo jokių pinigų iš J.S.. J.S. nepavedė sutvarkyti žemės reikalų dėl 30 arų sklypo priskyrimo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). J.S. neprašė sutvarkyti sklypo reikalų, jis ir negali tvarkyti tokių dalykų. Nėra sudaręs su J.S. paskolos dėl 150000 Lt. Nebuvo kalbos apie kažkokį atsiskaitymą dėl butų, dėl kainų. Iš J.S. pusės nebuvo kalbos, kad, jeigu butas bus parduodamas brangiau, skirtumą gaus liudytojas. Su (duomenys neskelbtini) R.K. yra kalbėjęs apie butų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimus, o ar kalbėjo apie kainas, neatsimena. Nebuvo kalbėta, kad tie butai turėjo būti parduoti už vienokią ar kitokią kainą, o jei bus gauta daugiau, šie pinigai bus perduoti liudytojui arba R.K.. R.K. teigė, kas su (duomenys neskelbtini) R.K. siejo normalūs santykiai. J.S. su R.K. supažindino be jokio tikslo, J.S. lyg ir butą pardavinėjo, paklausė, ar liudytojas žino, kas norėtų įsigyti, todėl ir nurodė R.K.. A.K. ir J.S.su R.K. supažindino kaip su potencialiu buto pirkėju. Pats liudytojas neiškojo kliento šio buto pardavimui, kai sužinojo, jog parduodamas butas, informavo R.K.. Neieškojo asmenų norinčių įsigyti S.K. ar bažnyčios nekilnojamąjį turtą. Nemano, kad R.K. ieškojo klientų turto pardavimui. Liudytojas neatsiminė žmogaus vardu ir pavarde R.S., mano, kad tokio žmogaus nepažinojo. Su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu nėra susijęs. Sau neketino įsigyti patalpų, neturėjo noro kažką pirkti. Nelabai girdėti asmenys V.K., R.L., S.M.. Negavo naudos iš bendravimo su J.S. ir iš vykdyto nekilnojamojo turto pardavimo. Mano, kad J.S. prašymu nėra daręs veiksmų, susijusių su turto registravimu, padalinimu, nes J.S. jokių nurodymų nedavė. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteismini tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R.K. parodė, kad jis dirba UAB „V.P.V.“ (duomenys neskelbtini), bendrovės veikla yra prekyba minkštu popieriumi ir valymo priemonėmis. Tai yra pagrindinis jo pajamų šaltinis. Taip pat pajamas gaudavo iš automobilių plovimo, turi nuosavą automobilių plovyklą (duomenys neskelbtini). Jis nesiverčia nekilnojamojo turto verslu. Su J.S. jis susipažino 2011 m. sausio arba vasario mėnesį, kur ir kas jį supažindino su J.S., jis neatsimena. Jis su J.S. pažintį tęsė, nes juos vienijo pomėgis žaisti bilijardą, potraukis alkoholiui. Bilijardą jie dažnai žaisdavo PC „Panorama“. Tarp jo ir J.S. bendrų draugų nebuvo. J.S. pasakojo, kad jis yra įkūręs L.I.P.F., kokia F. veikla, jis nesuprato, J.S. pasakojo, kad remontuoja bažnyčią. 2011 m. sausio ar tai vasario mėnesį J.S. paklausė jo, ar jis žino, kam galima parduoti butą (duomenys neskelbtini). Jis pasiūlė pirkti siūlomą butą savo pažįstamam (duomenys neskelbtini) R.K.. Vėliau R.K. susidomėjus, jis kartu su pastaruoju nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir parodė butą, kuriame jau laukė J.S.. Butas R.K. patiko, kaina tiko, tačiau netiko J.S. turimas įgaliojimas, nepatvirtintas notaro, kuriuo remdamasis J.S. norėjo parduoti butą. Jam girdint (duomenys neskelbtini) R.K. J.S. liepė susitvarkyti dokumentus, t. y. buto dokumentus, kad butą parduotų savininkas. Kiek žino, dėl parduodamo buto buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, kurią jo žiniomis ruošė R.K.. Vėliau, kiek prisimena, jis nuvežė E.M. pas A.K.. E.M., kiek suprato, nuvežė A.K. avansą ir preliminariąją sutartį. Kiek tiksliai E.M. vežė pinigų, jis nežino, tačiau kaip suprato, tai preliminariąją sutartį A.K. pasirašė. Pinigų perdavimo metu jis nedalyvavo, jis atvežęs E.M., J.S. nematė. Gal jis buvo kabinete pas A.K.. Maždaug 1-2 mėnesiai po preliminariosios sutarties pasirašymo buvo pasirašyta pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis. Pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta pas (duomenys neskelbtini) A.R.. Į notarų biurą atvyko R.K., A.K., J.S., jis, tačiau pats sandorio metu nedalyvavo, buvo laukiamajame. Ar buvo mokami grynieji pinigai pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, neatsimena. Žino, kad (duomenys neskelbtini) buvo gavęs paskolą iš banko, tai dalį parduodamo buto kainos turėjo gauti pardavėjas iš banko. Jis matė, kaip pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašinėjo R.K. ir A.K.. Po pasirašytos sutarties A.K. išėjo su J.S., jie nesibarė išeidami. Kada jis ir su kuo išėjo, neprisimena. Už šį sandorį jam nebuvo sumokėtas joks atlygis. Dar prieš pasirašant šio buto pirkimo-pardavimo sutartį J.S. paklausė, ar jis nežino, kas galėtų paskolinti pinigų, nes prašo (duomenys neskelbtini) A.K.. Jis pats neskolino, tačiau paklausė R.K., tuomet R.K. kreipėsi dėl pinigų skolinimo į advokatą J.V.. Jam J.V. pasakojo, kad jis ėjo pasirašyti paskolos sutarties į „Can Can Pica“ restoraną. Kiek suprato, paskola buvo suteikta A.K., bažnyčiai arba S.K.. Paskolos sutartyje pasirašinėjo A.K.. Pasirašius A.K., J.V. pinigus perdavė J.S.. Ar sakė J.V., kad J.S. vėliau pinigus perdavė A.K., jis neatsimena. Kokia buvo paskolinta pinigų suma, tiksliai neatsimena, mano, kad 10000 Lt. Po buto pardavimo R.K. jis nematė, kad J.S. butų davęs grynųjų pinigų (duomenys neskelbtini) A.K.. Tik J.S. visuomet sakydavo, kad (duomenys neskelbtini) visuomet prašo pinigų tai vienam, tai kitam reikalui, kiek žino, už visus kunigų renginius mokėjo J.S.. Taip pat J.S. sakė, kad duodavo pinigų ir D.L., tačiau paties pinigų davimo fakto jis nematė. Vėliau po pirmojo buto pardavimo, kaip suprato iš J.S. pasakojimo, A.K., pasitaręs su K. nariais, apsisprendė parduoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuomet R.K. rado pirkėją pastatui. Kiek jam žinoma, šiems pirkėjams pastatas parduotas nebuvo. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta pas R.K. kabinete, pasirašinėjo du pirkėjai ir J.S.. J.S. turėjo A.K. įgaliojimą, suteikiantį teisę parduoti būtent šį namą. Preliminariosios sutarties pasirašymo metu buvo mokami pinigai grynaisiais ir bankiniu pavedimu. Bankiniu pavedimu buvo mokama į F. sąskaitą. Kiek pamena, buvo mokėta bendrai nuo 300000 Lt iki 500000 Lt. Namas turėjo būti parduotas 2011 m. spalio arba lapkričio mėnesį, tačiau parduotas nebuvo, nes nepavyko sutvarkyti kažkokių dokumentų. Ar buvo grąžintas sumokėtas avansas, jis nežino. Kam pastatas buvo parduotas vėliau, nežino, kas rado pirkėjus, nežino. Kur vyko pirkimo-pardavimo sandoris, nežino. J.S. nepasakojo. Vėliau J.S. maždaug 2011 m. birželį pasakė, kad reikia parduoti 2 butus, padarytus iš vieno, esančio (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte. Jis vėl paskambino R.K. ir paklausė gal šis žino, kas nori įsigyti. Šis pasiūlė (duomenys neskelbtini) M.G.. M.G. buvo susisiekęs su juo ir sutartu laiku jis jam parodė parduodamą butą. Butą parodė M.G.vienas, nedalyvaujant nei (duomenys neskelbtini), nei J.S.. Raktus galbūt davė J.S.. M.G. butas tiko ir jis pirkti sutiko. Kiek jam žinoma, dėl buto pirkimo buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, ji buvo pasirašyta pas R.K. kabinete. Kas paruošė preliminariąją sutartį, nežino. Preliminariojoje sutartyje pasirašinėjo M.G. ir J.S.. Buvo mokamas avansas, mano, kad bankiniu pavedimu. Maždaug po dviejų mėnesių buvo pasirašyta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis pas (duomenys neskelbtini) A.R.. Kas tiksliai rinkdavosi (duomenys neskelbtini) A.R., jis nežino, tačiau visiems pirkėjams ir pardavėjams jis tikdavo. Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo M.G. ir J.S.. Pinigai buvo mokami, jo žiniomis, dalimis per banką, kokia pinigų suma, jis neatsimena. Po įvykusio sandorio J.S. vyko arba į „Swedbank“ arba į banką „Snoras“, kur grynino pinigus ir paskui kažkokią dalį vežė (duomenys neskelbtini) A.K.. Tačiau jis dar kartą sako, kad pinigų perdavimo fakto nematė, tik gali sakyti, kad jis su J.S. važiuodavo prie (duomenys neskelbtini), kur J.S. sakydavo, kad eina pas A.K., o jis jo laukdavo automobilyje. Tuomet 2011 m. liepą J.S. vėl klausė, ar jis žino, kam dar galima parduoti 5 butus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis tuomet vėl skambino R.K. ir pastarasis pasiūlė savo draugams. Visi R.K. rasti klientai susisiekdavo iš pradžių su juo, vėliau bendravo ir su J.S.. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau visiems R.K. rastiems butų pirkėjams, t. y. R.K., E.M., E.V., R.Z. vienu kartu jis parodė jų planuojamus pirkti butus. Parodymo metu buvo ir J.S., kuris jam matant paėmė raktus iš (duomenys neskelbtini) A.K., buvusio prie (duomenys neskelbtini). Jis mano, kad A.K. turėjo suprasti, kad vyksta butų pardavimas ar planuojama juos nuomoti. Jam atrodo, kad perkamas patalpas dar kartą rodė R.Z.. Su visais išvardintais butų pirkėjais buvo pasirašomos preliminariosios sutartys pas R.K. notarų kontoroje. Visuomet preliminariųjų sutarčių pasirašymo metu buvo mokami pinigai. Jis neatsimena, kokios pinigų sumos buvo mokamos, mano, kad buvo mokama bankiniu pavedimu, mano, kad į F. sąskaitą. Ar jis pats skaitė preliminariąsias sutartis, neatsimena. Vėliau, tikslaus laiko neatsimena, visi išvardinti pirkėjai nusipirko jiems rodytus butus ir pirkimo-pardavimo sandorius tvirtino pas (duomenys neskelbtini) A.R.. A.K. nedalyvavo, atsiskaitymai, kiek prisimena, vyko bankiniais pavedimais. J.S. naudojosi jam suteiktu notariniu įgaliojimu. Kai kuriuose pirkimo-pardavimo sandoriuose jis dalyvavo, kai kuriuose ne. Beveik po visų įvykusių pirkimo-pardavimo sandorių jis kartu su J.S. vykdavo į banką, kur porą kartų matė kaip J.S. grynina pinigus, o vėliau tokiu pat tikslu, kaip minėjo ankščiau, važiuodavo pas (duomenys neskelbtini). Jis nė nuo vieno sandorio jokio atlygio negavo, visuomet buvo žadama, kad ateityje kartu darys verslą. Taip pat buvo parduotos neįrengtos palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), jo sesers šeimai. Preliminarioji sutartis pasirašyta nebuvo. Jis pats pasiūlė jiems įsigyti, nes parduodama buvo labai pigiai. T.Č. buvo nuvykęs ir apžiūrėjo palėpę. Raktus nuo palėpės jis T.Č. buvo davęs. Pastarasis patalpas įsigyti sutiko. Tuomet J.S. pasiūlė susitikti pas A.R., kur jie pasirašė mainų sutartį. Mainų sutarties pasirašymo metu jis dalyvavo ir pagrindinę sutartį skaitė, matė kaip J.S. T.Č. perdavė grynuosius, kiek pamena 45000 Lt. Bankinių pavedimų nebuvo. J.S. kalbėjo, kad jam taip pat parduos butą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslaus buto numerio nežino. Parduos labai pigiai, butas 60 m2, įėjimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Tačiau vėliau jis sužinojo, kad jam žadėtas butas buvo parduotas (duomenys neskelbtini) M.G.. Šio buto pirkimo-pardavimo sandoryje jis nedalyvavo. Apie pirkėją A.V. nieko nežino. Apie pirkėjus R.N. ir D.N. nieko nežino. Jis apie parduotą butą D.G. nieko nežino. Žino, kad J.S. turėjo kelis įgaliojimus, tačiau šis įgaliojimas, kuriuo buvo patvirtinti visi pirkimo-pardavimo sandoriai buvo pats plačiausias suteiktų J.S. teisių atžvilgiu. Jo bendravimas su J.S. nutrūko maždaug 2011 m. rugsėjo mėnesį, kodėl, priežastis neaiški (t. 12, b. l. 136-139).

Ikiteisminio tyrimo metu R.K. taip pat parodė, jog jis negaudavo pinigų dalies už butų, esančių (duomenys neskelbtini) pardavimą. Mano, kad jis asmeniškai nesikreipdavo į (duomenys neskelbtini) A.R. siekiant susitarti dėl pirkimo-pardavimo sandorių dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini), patvirtinimo. Jis neruošė 2011 m. balandžio 7 d. preliminariosios sutarties dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, nes jis sutarčių nemoka ruošti. Jis neatsimena, ar dalyvavo pasirašant 2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Dėl šios sutarties pasirašymo jis iš J.S. negavo jokio atlygio. Jis nebuvo prižadėjęs ar įsipareigojęs, jog sutvarkys dokumentus dėl sklypo šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), t. y., kad sklypas priklausys pastatui. Jis nedalyvavo pokalbyje tarp J.S. ir V.K.. Jis nebuvo sudaręs paskolos sutarties dėl 150000 Lt su E.R.L.I.P.F.. Jis nematė, kad J.S. duotų pinigus D.L. ar A.K., tačiau J.S. sakydavo, kad neša pinigus D.L. ar A.K.. J.S. niekuomet jo neprašydavo, kad jis asmeniškai pinigus perduotų A.K. ar D.L. (t. 12, b. l. 143-144).

Teisiamojo posėdžio liudytojas R.Z. parodė, kad su J.S. susitiko, pasirašant pirkimo-pardavimo sandorius, notarų biure. Jis pirko dvi patalpas daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Pas notarą tikriausiai ėjo tik vieną kartą. Tai vyko 2011 metais. Liudytojas tiek anksčiau, tiek tuo metu buvo vienos iš nekilnojamojo turto agentūrų vadovu, jam tekdavo atstovauti klientams, taip pat jis ir pats sudarydavo sandorius savo vardu, bendraudavo su kai kuriais Vilniaus notarais, pas notarus lankydavosi tiek su savo klientais, tiek asmeniškai. Kažkurio vizito pas (duomenys neskelbtini) R.K. metu, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad yra apleistos patalpos name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl kurių gali susisiekti su R.K., kuris parodys patalpas ir apie jas papasakos. Paskambino R.K. ir susitarė susitikti. Susitiko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). R.K. aprodė rūsius. Jie buvo apleisti, tokios pat būklės yra ir dabar. Kai apžiūrėjo patalpas, kalbėjo apie kainą, jei gerai pamena, vyko kažkokios derybos dėl kainos, sutarė, kad planuos daryti pirkimą-pardavimą. Sutarė sudaryti sutartį. Abi patalpas įsigijo dviem skirtingomis sutartimis ir už abi patalpas sumokėjo iš šeimos santaupų bankiniais pavedimais. Sutartį pasirašė pas (duomenys neskelbtini) A.R.. Sutarties pasirašyme dalyvavo R.K. ir J.S.. Už turtą sumokėjo bankiniais pavedimais iš asmeninės sąskaitos, tačiau nežino, ar buvo vienas pavedimas ar du. Atvykus į 32 butą, R.K. atrakino duris, o vėliau jas užrakino. Liudytojas neprisiminė, ar R.K. buvo vienas, ar su J.S., ar su dar kokiais nors žmonėmis. Nežino, iš kur R.K. gavo raktus. Tuo metu nežinojo, kad šios patalpos priklauso bažnyčiai. Neatsiminė, ar aiškino, kieno šie butai. Kai apžiūrėjo butus, buvo rodomas planas, viso pastato pjūvis ir jam pasakė, kad dabar vyksta dalinimas tam, jog būtų galima patalpas parduoti atskirais butais. R.Z.neklausė, kodėl iš karto nepardavinėja abiejų butų. Nesiteiravo, ar tame pastate buvo parduodama daugiau butų. Patalpos buvo apleistos, todėl jam buvo reikšminga nuolaida, nes kitu atveju jų nebūtų įsigijęs už pasiūlytas kainas. Vertino ir tai, kad reikės investuoti į patalpų tvarkymą. Antros patalpos buvo du su puse kartų didesnės už pirmąsias, todėl dėl jų paprašė reikšmingesnės nuolaidos. Derėjosi su R.K.. Neatsimena, kaip konkrečiai vyko derybos, bet jos vyko normaliai, t. y. teikiant pasiūlymus, kol įvyko susitarimas. Nebuvo taip, kad iš karto buvo sutikta patalpas parduoti už pasiūlytą kainą. Iš darbinės patirties žinojo, kad preliminariajai sutarčiai nereikia notaro tvirtinimo. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl sutartis buvo pasirašyta pas notarą. Jis neatsiminė, kieno iniciatyva vyko pas notarą. Sutarta kaina atitiko apleisto turto vertę. Jis negalėjo nurodyti, ar matė kitus dokumentus, išskyrus planą, ar buvo pats ištraukęs kokius nors dokumentus iš registrų. R.K. kontaktą gavo iš R.K.. Jam buvo paaiškinta, kad yra apleistos patalpos, dėl kurių gali pasidomėti. R.K. pasakė žmogaus vardą ir telefono numerį. Liudytojai nėra žinoma, ar R.K. buvo mokama už tarpininkavimą. Buto, kurio numeris yra 29, atrakinimo aplinkybių neprisiminė. Jis neatsiminė, ar A.K. dalyvavo, aprodant patalpas. Pageidavimų gauti dalį ar visą sumą grynais nebuvo. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteismini tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino, nurodė, jog jie yra tikslesni.

Ikiteisminio tyrimo metu R.Z. parodė, kad 2011 m. gegužės mėnesį telefonu su juo susisiekė R.K. ir informavo, jog yra patalpa (duomenys neskelbtini), kuri yra parduodama ir kurios 1 kvadratinis metras kainuoja 1300 Lt, rekomendavo atvykti pažiūrėti. Jį pasiūlymas sudomino. Jis po 2-3 dienų susitarė su R.K., kad vyks pažiūrėti siūlomą objektą. Atvykus į nurodytą vietą, jo jau laukė J.S. ir R.K.. Jam buvo parodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kitos patalpos nebuvo parodytos ir nė vienas neužsiminė, kad dar yra parduodamos šiame name patalpos. Butas buvo 66 kvadratinių metrų, kvadratinio metro kaina buvo siūloma 1300 Lt. Jis anksčiau J.S. niekada nebuvo matęs ir nežinojo, kad jis yra R.K. draugas. Jam parodytas objektas tiko ir jis susisiekė telefonu su R.K., pasakė, kad pirktų šį objektą už mažesnę kainą. R.K. atsakė, kad informuos J.S.. Po kelių dienų jam buvo pranešta, kad J.S. sutinka derėtis ir sutinka su 1000 Lt už kvadratinį metrą. Toks pasiūlymas jį tenkino. Tuomet R.K. to paties pokalbio metu informavo, kad reikia atvykti į notarų biurą dėl preliminariosios sutarties pasirašymo. Jam 2010 m. gegužės 25 d. atvykus į notarų biurą, ten jau laukė J.S. ir R.K.. Preliminarioji sutartis buvo sudaroma vietoje jiems dalyvaujant. Preliminariąją sutartį ruošė (duomenys neskelbtini) R.K.. Preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kainuos 67000 Lt. Dalis pinigų buvo pervesta bankiniu pavedimu į preliminariojoje sutartyje nurodytą sąskaitą, tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta ši sutartis. Preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta iki 2011 m. liepos 30 d., tačiau nurodytu laiku pasirašyti nespėjo, nes J.S. informavo telefonu, kad yra išvykęs, todėl pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2011 m. rugpjūčio 3 d. ir likusieji pinigai, t. y. 37000 Lt bankiniu pavedimu pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną buvo pervesti į pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą sąskaitą. (duomenys neskelbtini) A.R. pasirinko J.S. ir pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną, taip pat nurodė J.S.. Šios pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo J.S., R.K., jis ir (duomenys neskelbtini) A.R., jo sutuoktinė nedalyvavo. Jam dar prieš pirkimą apžiūrint perkamas patalpas jose buvo svetimi daiktai, tačiau žmonės patalpose negyveno. Po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo su J.S. žodžiu buvo sutarta, kad pastarasis patalpas atlaisvins po dviejų savaičių ir perduos raktus, tačiau į šį butą realiai pateko praėjus mėnesiui po sutarties pasirašymo. Raktus jam perdavė J.S.. Šį butą pirko su tikslu ateityje išnuomoti ir gauti iš to pajamas. Pirko už sutaupytus pinigus. Maždaug praėjus dviem savaitėm po preliminariosios sutarties pasirašymo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo jis sulaukė R.K. skambučio, kuris informavo, kad yra parduodamas dar vienas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1000 Lt už kvadratinį metrą, minėtą butą parduoda bažnyčios įgaliotas asmuo J.S.. Susitiko po 2-3 dienų prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur jo laukė R.K. ir J.S., kuris buvo nuėjęs į parapiją ieškoti raktų. Iš parapijos J.S. grįžo su žmogumi, kaip vėliau sužinojo iš R.K., kad tai buvo (duomenys neskelbtini) A.K., kuris juos palydėjo ir perdavė J.S. raktus. Tuomet J.S. atrakino ir parodė patalpas. Prie A.K. pokalbis apie butų pirkimus nevyko, su juo išvis tuo momentu joks pokalbis nevyko. Jam parodytas butas tiko, tačiau jis pasiūlė dar žemesnę kainą ir J.S. sutiko parduoti minėtas patalpas už mažesnę kainą, t. y. 622 Lt už kvadratinį metrą. Tuomet R.K. iškart paskambino (duomenys neskelbtini) R.K. ir klausė, ar gali juos priimti dėl preliminariosios sutarties pasirašymo perkant butą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutiko ir pranešė, kad gali atvažiuoti už valandos. Preliminariosios sutarties pasirašymo metu dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir ankstesnės preliminariosios sutarties pasirašymo metu. Pinigai sumokėti kitą dieną bankiniu pavedimu į sutartyje nurodytą sąskaitą. Preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bus įsigytas iki 2011 m. liepos 30 d., tačiau J.S. telefonu nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartį pasirašys 2011 m. rugpjūčio 3 d. pas (duomenys neskelbtini) A.R.. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu. Pinigai bankiniu pavedimu tą pačią dieną buvo pervesti į sutartyje nurodytą sąskaitą. Buto atlaisvinimo ir raktų gavimo istorija buvo analogiška, kaip ir buto, esančio (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pirktas su tikslu ateityje išnuomoti ir gauti iš to pajamas. Pirko už sutaupytus pinigus. Liudytojas nežino, kuo verčiasi jo pažįstamas R.K., pastarojo draugų rato taip pat nežino. R.K. jis pažįsta jau apie penkerius metus, nes pats dirba nekilnojamojo turto srityje ir kai kuriuos sandorius tvirtina pas šį (duomenys neskelbtini). Jis iki šiol negali patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes neturi visų raktų. J.S. vis žada duoti raktus. Paskutinį kartą su juo kalbėjo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio mėnesį, vėliau J.S. jis nebeskambino, nes gavo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo įsigytam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). R.K. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini). Visą informaciją apie jo perkamus butus rinko, pažymas užsakinėjo ir teisiškai formino J.S. bei R.K. (t. 10, b. l. 162-164).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R.Z. taip pat parodė, kad jis laikosi ankstesnių parodymų, tačiau gali išsamiau paaiškinti preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių ir pirkimo-pardavimo sutarčių skirtumus. Jis pasirašė dvi nekilnojamojo turto preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartys buvo pasirašytos sutartyse nurodytomis datomis, t. y. 2011 m. gegužės 25 d. ir 2011 m. birželio 16 d. 2011 m. gegužės 25 d. preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) notarų biure, tačiau notariškai patvirtinta nebuvo. Pasirašant šią sutartį dalyvavo R.K., R.K., J.S. ir jis. Šioje preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta, kad planuoja įsigyti 6614/103229 dalis gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčių 1032,29 m2 bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo nupirkti prie šios sutarties pridedamame pusrūsio plane, parengtame valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pagal 2010 m. sausio 5 d. kadastrinių matavimo duomenis pažymėtas patalpas. Šalių susitarimu turtas buvo parduodamas už 67000 Lt. Pagal šią sutartį jis įsipareigojo ir sumokėjo 2011 m. gegužės 25 d. bankiniu pavedimu 30000 Lt, o vėliau 2011 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Turtas buvo parduodamas už 67000 Lt, kaip buvo nurodyta 2011 m. gegužės 25 d. preliminariojoje sutartyje, todėl jo sumokėti 30000 Lt buvo užskaityti ir jis dar pagal šią sutartį bankiniu pavedimu sumokėjo 37000 Lt. Jis mano, kad preliminariojoje sutartyje ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), numeracija skyrėsi, nes tik prieš pasirašant 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį 2011 m. birželio 3 d. buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, pakeista butų numeracija. Preliminarioji buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) notarų biure. Pasirašant šią sutartį dalyvavo J.S. ir R.K., neatsimena, ar dalyvavo (duomenys neskelbtini) R.K.. Ši sutartis buvo pasirašyta dėl nekilnojamojo turto, t. y. 13776/103229 dalies (137.76 m2 ploto) gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčių 1032,29 m2 ploto, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat šia sutartimi įsipareigojo įsigyti prie sutarties nurodytas patalpas pusrūsio plane, parengtame valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pagal 2010 m. sausio 5 d. kadastrinių matavimų duomenis. Šalių susitarimu turtas buvo parduodamas už 82656 Lt. Pagal šią preliminariąją sutartį jis 2011 m. birželio 17 d. atliko bankinį pavedimą 25000 Lt sumai ir vėliau 2011 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Perkamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina atitiko preliminariojoje sutartyje nurodyto buto kainą – 82565 Lt, tik skyrėsi buto numeracija. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įskaityti pagal 2016 m. birželio 16 d. preliminariąją sutartį sumokėti pinigai 25000 Lt. Jis mano, kad preliminariojoje sutartyje ir pirkimo pardavimo sutartyje nurodyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), numeracija skyrėsi, nes tik prieš pasirašant 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį 2011 m. birželio 3 d. buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, pakeista butų numeracija. Jis iš viso pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įsigijo du butus, kurių numeraciai yra 32 ir 29, nors preliminariosios sutartys buvo pasirašytos dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, jo sutuoktinė A.K. nedalyvavo pasirašant nei preliminariąsias butų pirkimo-pardavimo sutartis, nei vėliau, kai buvo notariškai tvirtinamos pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys. Jie kartais abu lankosi pas notarus dėl įvairių sandorių, todėl ji galėjo suklysti ir neprisiminti tiksliai to, dėl kokio sandorio buvo atvykusi į notarų biurą (t. 10, b. l. 204-205).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A.K. parodė, kad ji nepažįsta J.S. ir A.K.. Jos sutuoktinis dirbo nekilnojamojo turto srityje, todėl apie šį konkretų atvejį sužinojo, kai buvo pakviesta duoti parodymus. Žino, kad buvo nupirktos patalpos, dėl kurių vėliau iškilo teisiniai ginčai. Sutuoktinis paaiškino, kad buvo nupirktos patalpos, smulkių detalių nežino. Sutuoktinis pasakė, kad nupirko patalpas, dėl kurių dabar kyla ginčai. Liudytoja pirkime nedalyvavo, šiais dalykais nesidomi. Patalpas yra mačiusi, jos yra (duomenys neskelbtini). Tai buvo dvi patalpos, du rūsiai. Tikriausiai jie yra atskiri. Ji matė abiejų patalpų vidų. Į patalpas įleido sutuoktinis. Nežino, ar jis turi raktus. Apie sutarčių pasirašymą liudytoja nieko negalėjo pasakyti, nes jų pasirašyme nedalyvavo. Apie tai, ar tas sandoris pelningas, ar nepelningas su sutuoktiniu nekalbėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J.Č. parodė, jog ji vertėsi individualia veikla – (duomenys neskelbtini) prekyba, teikė tarpininkavimo paslaugas. Ji telefonu buvo informuota, kad už gerą kainą yra parduodamas butas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, jos klausė gal žino, kas norėtų pirkti. Ji paskambino savo vienam pažįstamam, kuris pirkdavo butus, ir pranešė šią informaciją. Pačiame turto pardavimo procese ji nedalyvavo. Liudytoja neprisiminė, kas informavo apie buto pardavimą. Tai tikriausiai padarė kažkas iš žmonių, kurie užsiėmė nekilnojamuoju turtu. Ji pasiūlė butą pažįstamam A.Š.. A.Š. pažinojo seniai, žinojo, kad jis su kolega kartais nuperka nekilnojamąjį turtą. Apie A.Š. minėjo ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tai nebuvo užfiksuota apklausos protokole. Apie parduodamą butą informavo A.Š. ir perdavė turto pardavėjo telefono numerius. Tai, kad butą įsigijo K.M., jai pasakė A.Š.. K.M. ji nepažįsta. Liudytoja nesakė, kad jai skambino J.S., nes jo nepažįsta, nėra mačiusi bei bendravusi. Ji tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl jai tas objektas tuo metu buvo neaktualus. Dažnai investuodavo savus pinigus ir nupirkdavo nekilnojamąjį turtą, todėl jai ir skambino dėl buto pardavimo. Paskambino ir paklausė, gal ji žino, kam reikia buto, gal pati nori nupirkti. Labai dažnai pasitaiko tokia situacija, kai nekilnojamojo turto objektų kaina yra nedidelė ir reikia rasti jiems pirkėjus skubiai. Nekilnojamojo turto rinkoje dažnai būna atvejų, kai parduoda turtą už mažesnę nei rinkos kaina. (duomenys neskelbtini) g. yra (duomenys neskelbtini), daugmaž aišku, kokia rinkos kaina. Jei pasakoma, kad ta kaina yra mažesnė, tai ir sudomina, tokia informacija perduodama žmonėms, kurie ja gali susidomėti. Apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tam tarpininkui, kuriam paskambino, yra nurodžiusi, kad pardavėjas skuba parduoti nekilnojamąjį turtą ir nori gauti pinigus grynais, gali pasakyti, kad žino tik tiek, jog ji buvo iš karto informuota, kad netiko kreditiniai pirkimai ir skubama parduoti. Liudytoja kaip asmuo, kuris žino skubaus turto pardavimo niuansus, pasako, kad reikia išsiaiškinti, ar viskas tvarkoje, nes ji pati situacijos nevaldo ir nežino. Ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad K.M. nepažįsta, o pažįsta A.Š.. Apie J.S. tikriausiai išgirdo apklausos metu, niekur kitur apie jį negalėjo girdėti. Pažįsta J.V., tačiau nežino, ar jis jai skambino. Dėl nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) g., buvo kalbama lietuviškai. Su K.M. gal net nėra mačiusis. Jos mobiliojo ryšio telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad kaip užfiksuota, taip ir buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J.Č-K. parodė, kad ji iki 2009 m. dirbo (duomenys neskelbtini) notarų biure (duomenys neskelbtini), vėliau įvairiais teisiniais klausimais konsultavo pažįstamus, todėl iki 2011 m. turėjo platų pažįstamų ratą. Jai 2011 metais, tikslaus laiko neprisimena, paskambino vyriškis, kuris prisistatė J. ir pasakė, kad turi viliojančių nekilnojamojo turto pardavimų pasiūlymų, paklausė gal ji galėtų kam nors parekomenduoti pirkti jo siūlomus objektus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kokie konkrečiai tai buvo objektai, t. y. butai, jų dalys, palėpės ar kita, ji nežino, J. jai nekonkretizavo. J.S. pasakė, kad jis veikia pagal įgaliojimą, jo parduodamų nekilnojamojo objektų kaina yra nedidelė, kad reikia skubiai rasti jiems pirkėjus. Iš kur J.S. gavo jos telefono numerį, ji nežino ir jo neklausė. Niekuomet nebuvo su juo susitikusi. Jai J. nesiūlė tarpininkavimo mokesčio už surastą pirkėją. Ji pati siūlomais objektais nesidomėjo, tačiau šią informaciją perdavė galimam potencialiam pirkėjui, t. y. K.M., kuriam pasakė: „pasidomėk, kas tai per nekilnojamojo turto objektai, kam jie priklauso, susipažink ir patikrink įgaliojimą, jo teisėtumą“. Jai kilo įtarimas, nes J., kaip suprato iš pokalbio, labai skubėjo parduoti tą nekilnojamąjį turtą ir norėjo gauti iškart pinigus grynaisiais. Ji pasakė, kad nevažiuos apžiūrėti to nekilnojamojo turto, nesidomėjo pardavimais, nes tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose ir jai rūpėjo kiti reikalai. Vėliau tais pačiais 2011 m. jai K.M. pasakė, kad nusipirko nekilnojamojo turto objektą, kurį siūlė J., tačiau kokiu adresu, tiksliai ji nežino ir tuo nesidomėjo (t. 11, b. l. 158-159).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K.M. parodė, jog atsimena, kad jam paskambino (duomenys neskelbtini), kurios vardas J. Ji pasiūlė įsigyti nekilnojamąjį turtą. Buvo vienas susitikimas su J.S.. Su juo pasikalbėjo, J.S. padavė reikiamus dokumentus. Liudytojas vėliau paprašė patekti į patalpų vidų ir jas apžiūrėti. Tada pamatė A.K.. Apžiūrėjo turtą, sutarė kainą. Visus dokumentus perdavė savo teisininkams, kurie patikrino turtą, ar jis neturi skolų, nėra suvaržytas. Nuvažiavo pas notarą, sudarė pirkimo-pardavimo sandorį. Apie parduodamą turtą pasakė J., jos pavardės nežino. Liudytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra J. Č. (liudytoja buvo teismo posėdžių salėje, kai buvo apklausiamas K.M.). Su J.Č. jokie santykiai nesieja, A.Š. ją pažinojo. Apie parduodamą turtą sužinojo iš J.Č.. Apie parduodamą turtą sužinojo telefonu. Prieš tai jie turėjo žemės pirkimo-pardavimo sandorį, ji žinojo, kad jis su kolega ieško nekilnojamojo turto, nes viena iš jų veiklų buvo supirkinėti nekilnojamąjį turtą. J.Č. pasiūlė A.Š., o A.Š. pasiūlė liudytojui. K.M. nurodė, kad jis visų detalių neatsimena, nes tai buvo tipinis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris. Pasiūlymas liudytoją sudomino, todėl jis paprašė suorganizuoti susitikimą. Susitikimą suorganizavo A.Š., jame dalyvavo J.S. ir J.Č.. A.Š. kalbėjo apie turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Liudytojas norėjo pirkti butą. Kainą susitikimo metu pasakė J.S.. Susitikimas vyko prie buto. Susitikime dalyvavo liudytojas, A.Š. ir J.S.. Ar susitikime dalyvavo J.Č., neatsimena. Apžiūrėti buto negalėjo, nes lyg nieko ten daugiau nebuvo. Buvo pasakyta, kad nepažiūrėjus į butą, neįvertinus, sandorio nebus. Tada buvo suorganizuota buto apžiūra. A.K. liudytoją ir A.Š. įleido į butą. Kažkas aprodė butą, bet neprisimena kas. J.S. liko lauke. A.K. tuo metu buvo lauke su J.S.. Kai apžiūrėjo butą, išėjo, kitą savaitę derėjos dėl kainos su J.S.. Susiderėjo dėl kainos. Tada bendravo su teisine įmone, kuriai buvo persiųsti visi dokumentai, jie tikrino, ar butas užstatytas ar ne. Liudytojas gavo patvirtinimą, kad butas neįkeistas, jog galima pirkti. Liudytojas paprašė vieno iš kontoros savininkų, kad atstovautų jį ir D.G. pas notarą. Susitarė galutinai dėl kainos. Pas notarą dalyvavo (duomenys neskelbtini) L.J., kiek atsimena, D.G. nedalyvavo. Už butą atsiskaitė sandorio metu grynaisiais pinigais, nes taip buvo paprašyta. Mokėjo tokią sumą, kuri nurodyta sutartyje, visą grynaisiais, nes buvo tokia sąlyga. Nežino, kam reikėjo grynųjų pinigų. Pinigai buvo sumokėti. Butą pirko D.G., o liudytojas jai atstovavo. Butą registravo D.G. vardu, nes ji butą pirko. K.M. nurodė, kad jis su J.Č. yra kalbėjęs keletą kartų telefonu po sandorio, nes buvo terminas, kada žmonės turėjo išsikraustyti iš buto. Kontaktavo su ja, kodėl žmonės neišsikrausto. Kai atvyko į butą, jas atidarė (duomenys neskelbtini) A.K.. Jam paaiškino situaciją, kad butas yra nupirktas, jog jis turi išsikraustyti. Susidarė įspūdis, kad jis apie tai nežinojo. Tuomet kreipėsi į savo teisininkus, apie situaciją informavo J.Č.. J.Č. suvedė su žmogumi, kuris turėjo įgaliojimus parduoti tą turtą. Ji nebuvo kažkoks kertinis asmuo tame sandoryje, su J.Č. atsiskaitė už tarpininkavimą, nes ji atvedė į šį sandorį. Informavo ją, kad įvyko toks dalykas, jog pasikalbėjus su A.K., jis apie šį pirkimą-pardavimą nežinojo. Buvo labai keista, nes teisininkai tikrino visus įgaliojimus, jie buvo teisingi. A.K. ten negyveno, bet ten galimai buvo jų ofisas. Liudytojas nežino, kam jie naudojo tas patalpas. Nemano, kad J.Č. tik jiems perdavė informaciją apie parduodamą turtą. K.M. aiškino, jog tuo metu baigė (duomenys neskelbtini) karjerą, ieškojo, kur investuoti pinigus. Gyvena (duomenys neskelbtini), labai gerai žino tą rinką, todėl ir sudomino pasiūlymas. J.Č. buvo tas tiltas, kuris nuvedė pas žmogų, kuris turėjo dokumentus daryti tą sandorį. Prieš tai buvo kažkoks žemės pirkimas-pardavimas, daugiau sandorių neturėjo. J.Č. yra matęs du ar tris kartus. Su ja bendravo ir dėl šio sandorio. Buvo pasiūlymas prieš tai pirkti palėpę, bet jos nupirkti nespėjo. Tuomet atsirado naujas pasiūlymas. Informacija apie palėpę ir šį pasiūlymą buvo iš J.Č.. Ji tikriausiai šią informaciją pateikė A.Š.. Su A.Š. tuo metu būdavo 6 valandas per dieną, todėl, kai buvo pateikta informacija, galėjo būti kartu. Su J.S. nekalbėjo apie to buto remontą. Atsimena, kad, kai A.K. išėjo iš laiptinės, liudytojas ir A.Š. nuėjo apžiūrėti buto. Po to, kai atėjo su dokumentais ir juos parodė A.K., šis paklausė, ar jie supirkinėja nekilnojamąjį turtą ir pasiūlė dar kitą nekilnojamąjį turtą. Liudytojas jam atsakė, kad pirma reikia užbaigti šitą sandorį, tada kalbės apie kitus sandorius. Su A.Š. buvo partneriai. Kam pirmam paskambino J.Č., negali pasakyti. Su J.Č. susipažino per A.Š.. Ji galėjo paskambinti A.Š., o liudytojas tuo metu galėjo būti kartu su juo. K.M. negalėjo nurodyti, ar J.Č. jį ir A.Š. įspėjo pasidomėti įgaliojimų turiniu, kitais šio sandorio teisėtumo klausimais. Nekilnojamojo turto įsigijimas buvo finansuojamas iš liudytojo ir V.G. pinigų. V.G. yra jo partneris. Butas buvo perkamas kaip investicija, bet V.G. turėjo mintį, kad jo dukra norės kraustytis į Vilnių, nes jai tuo metu suėjo 18 metų. Katu su V.G. dirba 15 metų, todėl jis ir buvo įformintas D.G. vardu. D.G. apie sandorį bendravo tik su liudytoju. Į butą atvyko tą dieną, kai jis turėjo būti atlaisvintas, ir A.K. pasakė, kad tas butas nebuvo parduotas ir kad jie niekur nesiruošia išsikraustyti. Tuomet išėjo iš laiptinės į lauką ir kalbėjos, A.K. paklausė, kuo liudytojas užsiima, klausė, ar užsiima nekilnojamojo turto pirkimu. A.K. atsakė teigiamai. Tuomet A.K. pasakė, jog gali išlįsti dar kažkoks nekilnojamojo turto pasiūlymas. Tai nebuvo siūlymas, tai buvo informacijos pateikimas. Kai A.K. pasakė, kad butas nėra parduotas, kreipėsi į teisininkus, kad yra problema ir jiems paliko spręsti šį dalyką. Tą pačią dieną su sutartimi nuvažiavo pas teisininkus, paprašė, kad jie pasitikrintų Registrų centre šį sandorį. Atsiskaitymas su J.S. buvo grynaisiais pinigais, sandorio metu dalyvaujant notarui. Tuo metu kontoroje buvo L.J., liudytojas ir žmogus, kuris paėmė pinigus, t. y. J.S.. Buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje buvo patvirtinta, kad pinigai yra sumokėti ir pilnai atsiskaityta. Papildomai jokių dokumentų nebuvo pasirašoma. Su J.S. dėl kitokių objektų pardavimo daugiau nebendravo. Pinigai buvo mokami grynaisiais, nes toks buvo J.S. prašymas. Butą pirko už tokią sumą, nes pamatė, kad reikia daryti remontą. Turėjo viziją padalinti tą butą. Butą įsivertino ir iš komercinės pusės, nes ten arti yra stotelė. Neatsimena, kokia buvo pradinė buto pardavimo kaina, dėl jos buvo deramasi. Liudytojas nemano, kad buto kaina buvo mažesnė nei jo rinkos kaina. Ta vieta buvo gera, bet turtas nebuvo iššaukiantis, reikėjo laiptinę remontuoti, stogas buvo kiauras. Į tą turtą reikėjo dar investuoti. A.K. pristatė J.S.. Įgaliojimą turėjo J.S.. Liudytojas nežino, kokie santykiai buvo tarp A.K. ir J.S.. Niekas nesakė, kas yra A.K. ir kam jis atstovauja. Su J.S. įgaliojimu buvo viskas tvarkoje. Kiek žino, buvo išduotas ne vienas įgaliojimas. Patalpų aprodymo metu su A.K. nebendravo, matė jį lauke. Kai nuvažiavo spręsti problemų, kad niekas neišsikelia, A.K. pasakė, kad jie niekur nežada kraustytis, nes su juo nebuvo atsiskaityta iki galo. Dėl to, ar A.K. pasakė, jog su juo iki galo nebuvo atsiskaityta, liudytojas nebuvo tikras. Jis neprisimena, ar pokalbio metu A.K. ką nors minėjo apie J.S.. Atrodo J.S. buvo minimas iš neigiamos pusės, bet kokio pobūdžio buvo tas neigiamas apibūdinimas, negali pasakyti. Kiek atsimena, kažkuriuo metu A.K. buvo nusivylęs, apgautas. Buvo kažkoks konfliktas tarp A.K. ir J.S.. Liudytojas nepalaikė jokių santykių nė su vienu iš jų. Jo interesas buvo pasiimti daiktą, kuris priklausė jam. Iki sandorio sudarymo visais dokumentais, tikrinimu, susipažinimu su medžiaga domėjosi teisininkai. Buvo pasakyta, kad viskas yra tvarkoje, jog gali sudaryti sandorį. Vėliau po sandorio galvojo, kad gal įgaliojimas buvo padirbtas, jog nupirko nekilnojamąjį turtą ne to įgaliojimo ribose. Įgaliojimai atitiko reikalavimus. Teisinių kliūčių sudaryti sutartį nematė. Galimai skambino J.S. ir pasakė apie susidariusią situaciją, o jis pasakė, kad atliko viską, ką jam leidžia dokumentai ir pasiūlė kreiptis į turto savininką. Pasakė, kad veikė įgaliojimo ribose. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad šie parodymai buvo užfiksuot teisingai, jis ikiteisminio tyrimo metu įvykius atsiminė geriau.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K.M. parodė, kad jam 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslaus laiko neprisimena, paskambino (duomenys neskelbtini) J., su kuria ankščiau juos siejo darbo santykiai, nes jo veikla yra supirkinėti iš bankrutuojančių fizinių ir juridinių asmenų turtą, o ji tvirtino keletą tokių sandorių. Jos kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jis daugiau J. duomenų nežino, nežino, kur yra jos (duomenys neskelbtini) kontora, nes paprastai susitikdavo mieste. Ji pasiūlė įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kokią minėjo parduodamo buto kainą, neprisimena. Ji paskambino jam po kelių dienų ir pranešė, kad jos siūlomas butas jau yra nupirktas, todėl jo net nespėjo apžiūrėti. J. minėjo, kad parduodamo buvo savininkas bažnyčia, o parduoda įgaliotas atstovas. Kai jis nespėjo apžiūrėti siūlomo buto, kuris buvo nupirktas, buvo nuvykęs apžiūrėti pastato, kuriame jis buvo parduodamas. Buvo įėjęs į laiptinę. Jis suprato, kad pastatas yra senas, tačiau jam labai patiko objekto vieta. Vėliau apie 2011 m. rugsėjo 10 d. jam paskambino (duomenys neskelbtini) J., kuri pasiūlė pirkti kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jis sutiko. Kad šį kartą niekas buto nenupirktų, buvo veikiama greičiau. Jam iškart perskambino pardavėjo atstovas J., su kuriuo susitarė nuvykti apžiūrėti parduodamo buto, nes sakė nepirks, kol neapžiūrės. Sutartu laiku nuvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur jo laukė J.. J. dar lauke susitiko su pagyvenusiu vyriškiu, su kuriuo pakalbėjo, apie ką negirdėjo ir nežino. Tik vėliau jis paaiškino, kad tai buvo pagrindinis bažnyčios atstovas A.K.. Kai J.S. pakalbėjo ir priėjo prie jo, tuomet nuėjo apžiūrėti parduodamo buto. J.S. atrakino butą ir jam aprodė. Jam butas tiko. J.S. siūlė pirkti butą, kaina apie 480000 Lt. Apie pasiūlytą objekto kainą jis minėjo J.. Vėliau dėl kainos su J.S. derėjosi jis, kai buvo nuspręsta, jog objektas bus parduotas už 450000 Lt, tą pačią dieną pasiūlė sudaryti sandorį. Pokalbių metu J.S. dar sakė, kad dar yra ruošiami butai kitame gretimame pastate ir vėliau jie bus parduodami. J.S. klausė jo, ar tai jį domins. Jis šį butą pasiūlė įsigyti savo daugiamečiui draugui, motyvavo draugui tuo, kad objektas yra strategiškai geroje vietoje, už patrauklią kainą ir gera investicija į ateitį (parduoti, nuomoti ar gyventi). Draugas V.G. susidomėjo jo siūlomu objektu ir jis nusprendė, kad šio nekilnojamojo buto savininkė bus jo dukra D.G.. Niekas iš G. šeimos perkamo objekto neatvyko pažiūrėti. J.S. iškėlė sąlygą, kad atsiskaitymas turi vykti grynaisiais pinigais ir atsiskaitymas turi įvykti pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu pas notarą. Jie su tuo sutiko. J.S. pasirinko (duomenys neskelbtini) A.R., nes minėjo, kad šis (duomenys neskelbtini) jau yra užsakęs parduodamo nekilnojamojo objekto pažymas iš registro. Jam jokių įtarimų dėl to nekilo, jis dar pasiteiravo apie tą (duomenys neskelbtini) savų pažįstamų ir niekas neigiamų atsiliepimų nepareiškė. Nurodytą dieną jis kartu su D.G. atvyko į nurodytą notarų biurą pas (duomenys neskelbtini) A.R.. Pirkimo-pardavimo sutartį ruošė (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarai. Su J.S. buvo aptarta, už kokią kainą bus perkamas butas, koks butas, kad butą užėmę asmenys atlaisvins jį iki 2011 m. gruodžio 1 d. Šiame nurodytame notarų biure jo su D.G. jau laukė jų pakviestas (duomenys neskelbtini) L.J., kuriam prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį buvo pavesta surinkti visą teisinę informaciją apie perkamą butą. Dar prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį L.J. paprašė notaro ištraukti iš įgaliojimo registro informaciją apie įgaliojimą. L.J. buvo pakviestas tam, kad užtikrintų sandorio teisėtumą, kadangi nei jis, nei D.G. nebuvo teisininkai. Notarui matant J.S.  buvo perduoti D.G. atvežti 130330 Eur (450000 Lt) ir J.S. dėl to jokių pretenzijų nepareiškė, tuo pačiu metu buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Raktų nuo buto pirkimo-pardavimo sutarties metu negavo. Butas iki šios dienos nėra atlaisvintas. 2011 m. lapkričio mėnesį dėl buto atlaisvinimo buvo parašytas pranešimas buto pardavėjui S.K., atsakymo negavo. Po to, kai butas nebuvo atlaisvintas, ir nebuvo jiems perduoti raktai, 2011 m. lapkričio pabaigoje, jis pats buvo nuvykęs į S.K. dėl buto atlaisvinimo, kalbėjo su A.K., kuris labai priešiškai buvo nusiteikęs prieš J.S., teigė, kad jis – A.K. buvo apgautas, įgaliojimai suklastoti, kad patalpų neatlaisvins, o grąžins pinigus. Vėliau to paties pokalbio metu išsiaiškinęs, kuo jis – K.M. verčiasi, sakė, kad A.K. dar turi kažkokio nekilnojamojo turto, tačiau kur, nenurodė ir gal jį – K.M. tai domintų, tačiau jis nesileido į diskusijas, nes (duomenys neskelbtini) buvo labai susijaudinęs ir neleido jam kalbėti. Kai vėliau skambino J.S. dėl buto atlaisvinimo, šis patarė eiti teisiniu keliu, nes jie, t. y. D.G. yra teisėta turto savininkė ir iškeldinti iš buto jį užėmusius asmenis. (t. 11, b. l. 154-156)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D.G. parodė, kad pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį butą jai rekomendavo pirkti jos atstovas. Ji dalyvavo sudarant sandorį notarų biure. Jos atstovas buvo K.M., kuris yra šeimos draugas. Tuo metu baiginėjo mokslus, ieškojo, kur investuoti pinigus, galvojo pati kraustytis į Vilnių gyventi, todėl K.M. pasiūlė variantą. Liudytojai ir jos tėčiui pasirodė, jog tai puikus variantas. Atvykus į notarų biurą Vilniuje, atsiskaitė ir įsigijo butą. Variantą įvertino kaip puikų, kadangi buvo nebloga kaina, gera vieta, tinkama kvadratūra. Pas notarą, pasirašant sandorį, dalyvavo notaras, K.M., advokatas ir atstovas iš kitos pusės, kurio vardo ir pavardės neprisimena. J.S. yra matytis, bet nėra tikra, ar šis žmogus dalyvavo pas notarą. Už butą buvo sumokėta grynais pinigais. Notaro akivaizdoje buvo sumokėta visa suma. Sumokėjo tiek, kiek buvo nurodyta sutartyje. Pinigus notaro akivaizdoje perdavė liudytoja. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, kad objektui įsigyti pinigus pasiskolino iš tėčio. Į notarų biurą atvažiavo kartu su K.M., kas skaičiavo pinigus pas notarą, neatsimena. Kabinetas, kur buvo pasirašyta sutartis buvo nedidelis, todėl pinigai buvo skaičiuojami visų akivaizdoje. Liudytoja neatsiminė, ar ji pati perdavė pinigus, ar juos perdavė per K.M.. Šis butas buvo kaip investicija su galimybe kažkada kraustytis į Vilnių. Ji negalėjo nurodyti, kodėl už butą nebuvo atsiskaitoma pavedimu. Pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu žinojo, kad buto savininkas yra S.K.. Dėl šio objekto įsigijimo su (duomenys neskelbtini) L.J. nebuvo sudaryta teisinių paslaugų sutartie, bet jis atstovavo šeimai dėl kitų objektų. D.G. teigė, jog nepažįsta A.K. ir D.L.. Kitų butų toje pačioje vietoje nebuvo siūloma įsigyti. Galbūt liudytojos tėtis ir buvo nuvykęs apžiūrėti buto. Nesidomėjo, kokia buvo tokio objekto rinkos vertė. Dėl šio objekto patarė advokatas, K.M. ir tėtis. Tai buvo ne pirmas įsigytas nekilnojamasis turtas. Liudytoja negalėjo atsakyti ar buto kaina atitiko jo rinkos vertę. Tikriausiai pasirodė, kad kaina patraukli, todėl ir įsigijo. Pati bute nėra buvusi. Nežino, kas rengė šio buto pirkimo-pardavimo sutarties projektą. Nežino, ar dėl šio buto buvo sudaryta preliminarioji buvo pirkimo-pardavimo sutartis. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nebuvo sudaryta, tai vadinasi, taip ir buvo. Neprisimena, ar jos pavedimu kažkas tikrino viešuosius registrus dėl turto priklausomybės. Liudytoja negalėjo atsakyti, kiek laiko truko procesas nuo pasiūlymo įsigyti butą iki buto įsigijimo, tačiau tai neužtruko ilgai. Laiko tarpo negali įvardinti. Nesukėlė abejonių tai, kodėl pinigai buvo mokami ne turtą parduodančiam asmeniui, o L.I.P.F., nes buvo įgaliotas asmuo. Nėra tikra dėl to, ar sumokėjus pinigus gavo pinigų priėmimo kvitą. Atsimena, kad gavo notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį. Pasitikėjo notaru. Pati asmeniškai nederino sutarties sąlygų, nesitarė, kaip bus atsiskaitoma. Sprendimą, kad pinigus reikia mokėti grynais pinigais, išgirdo iš K.M., bet kieno iniciatyva jis buvo priimtas, negali nurodyti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D.G. parodė, kad 2011 m. rugsėjo mėnesio pirmąją savaitę pažįstamas K.M. pasiūlė įsigyti butą, esasntį (duomenys neskelbtini), už 450000 Lt. Iš kur jis sužinojo apie šio buto pardavimą, ji nežino. Kuo jis verčiasi, tiksliai pasakyti negali. Pateikdamas pasiūlymą K.M. jai buto nei nuotraukų, nei planų neparodė, tiesiog pristatė kaip patrauklų pasiūlymą, pasakė buto plotą ir vietą, paaiškino, kad gera vieta, nemažas plotas, verta būtų įsigyti. Ji su savo tėvais gautą pasiūlymą apsvarstė ir pasiūlymas tenkino. 450000 Lt buto pirkimui paskolino jos tėtis V.G. pagal paskolos raštelį, notariškai netvirtinta. Ji pati apžiūrėti perkamo objekto nevažiavo, nes K.M. kartu su (duomenys neskelbtini) L.J. ir jos tėčiu apsvarstė pateiktą pasiūlymą ir nusprendė, kad tai yra gera investicija. Ar jos tėtis buvo apžiūrėti butą, ji nežino. Preliminarioji sutartis pasirašyta dėl šio buto nebuvo. Ji visą laiką dėl šio objekto pirkimo bendravo su K.M., kuris pasakė, kada reikia atvykti į (duomenys neskelbtini) notarų biurą. Ji pati notaro, pas kurį buvo tvirtinama buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutartis, nesirinko. Ar šį notarą parinko K.M., nežino. Nurodytu laiku atvyko pas notarą į (duomenys neskelbtini) notarų biurą. Atvyko kartu su K.M., prie jų prisijungė (duomenys neskelbtini) L.J., kuris peržiūrėjo (duomenys neskelbtini) A.R. parengtą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo notaras, K.M., L.J. ir pardavėjo atstovas J.S.. L.J. paprašė (duomenys neskelbtini) A.R. iš įgaliojimo registro ištraukti pažymą, kuri patvirtintų, kad pardavėjo atstovui suteiktas įgaliojimas yra galiojantis. Iki sandorio sudarymo jie iš notaro paprašė J.S. įgaliojimo kopijos. Jau po sandorio jie iš Hipotekos registro išsitraukė tą patį įgaliojimą su turiniu, turinys sutapo. Atsiskaitymas vyko grynaisiais, sutarties pasirašymo metu visa suma (450000 Lt) buvo perduota K.M., kuris jos akivaizdoje pinigus perdavė J.S. į rankas. Raktų nuo buto iki šiol neturi, nes sutarties 6.9 punkte yra numatyta, kad pardavėjas turi teisę neatlygintinai naudotis patalpomis iki 2011 m. gruodžio 1 d. Buvo siųstas pranešimas S.K. dėl to, kad jie atlaisvintų būstą remiantis turto-pirkimo pardavimo sutartimi. Atsakymo negavo. Visą informaciją apie minėtą būstą rinko K.M.. Jam yra suteiktas įgaliojimas atstovauti jos teises ir interesus. Su (duomenys neskelbtini) L.J. buvo žodinis susitarimas dėl atstovavimo šio objekto pirkimo-pardavimo procese. Jos tėtis yra UAB „L.W.“ (duomenys neskelbtini). Ji J.S. pardavėjų atstovą pirkimo-pardavimo sutarties metu matė pirmą ir paskutinį kartą. Asmens pavarde R.K. nežino. Daugiau jokių sandorių ji nebuvo tvirtinusi Vilniaus notarų biuruose, išskyrus pirkimo-pardavimo sandorį dėl gyvenamojo namo, esančio Kauno mieste, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) L.Š.. Pinigus šiam pirkimui skolino mama (t. 11, b. l. 127-129).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R.N. parodė, kad su šeima ieškojo būsto įsigijimui, nes šeima buvo ką tik pagausėjusi, reikėjo daugiau erdvės. Rado tokį būstą ir jį įsigijo. Pasirašė sutartį, sumokėjo pinigus, laukė, kol butas bus atlaisvintas. Šeimoje diskutavo, ar tinkama buto vieta, ar ne per daug triukšminga, tuomet nusprendė ieškoti kito buto. Visi šie įvykiai galimai vyko 2011 metais. Butas, apie kurį duoda parodymus, yra (duomenys neskelbtini) g. Apie tai, kad liudytojo šeima ieško buto, žinojo jo draugai bei pažįstami. Tiksliai prisiminti negali, kas pasakė apie tą butą. Kažkas iš liudytojo aplinkos pasakė, kad tame name nusipirko butą, kad ten graži vieta, po to paaiškėjo, kad šalia parduodamas kitas butas. Su J.S. pirmą kartą susitiko pas notarą, kai pasirašinėjo sutartį. Gavo visą informaciją apie butą, tačiau detalių tiksliai neprisimena. Buvo nuvykęs apžiūrėti vietos, kurioje yra butas, tačiau į patį butą nebuvo užėjęs, nes tuo metu jame buvo nuomininkai. Faktas, kad nematė buto vidaus, problemų nesudarė, kadangi turėjo patalpų išplanavimą ir žinojo, kad bet kokiu atveju viduje reikės daryti remontą, nes buvo pasakyta, jog viduje iš esmės viską reikės keisti, remontą daryti bus būtina. Liudytojas negalėjo parduoti buto. Kai nuvyko įforminti pirkimo-pardavimo sandorį, notaras, kuris formino, patikino, kad viskas yra tvarkoje, kad nėra jokių problemų su nekilnojamuoju turtu, su pardavėju. Butas buvo perkamas už normalią kainą, normaliu teisiniu būdu. Už butą mokėjo 340000 Lt bankiniu pavedimu. Tvirtinant sandorį dalyvavo J.S., notaras ir liudytojas. Ar buvo daugiau žmonių, neatsimena. Kaip suprato ir kaip jam buvo pasakyta, J.S. buvo žmogus, kuris turi įgaliojimą, parduoti turtą, pasirašyti sutartis. Suprato, kad tai ne jo turtas, bet jam buvo pasakyta, jog yra įgaliojimas, jis yra tvarkingas, turtas yra neužstatytas. Notaras sakė, kad viskas yra tvarkoje. R.N. negalėjo pasakyti, su kuo derino pirkimo-pardavimo sąlygas. Galbūt derino per asmenį, kuris buvo įsigijęs butą netoliese, bet tiksliai neatsimena. Kiek atsimena, nepasirašinėjo jokių kitų dokumentų, tik pirkimo-pardavimo sutartį. Neatsimena, ar pirkimo-pardavimo sutartis buvo iš anksto atsiųsta, ar ją pirmą kartą pamatė pas notarą. Su J.S. matėsi tik sutarties pasirašymo metu. Bendravimas buvo tik su M.G., todėl kaina turėjo būti suderinta iki atvažiuojant pas notarą. Liudytojas negalėjo nurodyti, kad pas notarą dar būtų vykusios derybos. Pardavėjo nepažinojo, tačiau žinojo, kad M.G. buvo nusipirkęs butą netoliese. Nemano, kad žinojo, jog nekilnojamasis turtas priklauso L.E.R.B.. Apie tai galėjo sužinoti, kai buvo pasakyta, jog pasirašinėja įgaliotas žmogus. Prisimena, kad notaro kelis kartus klausė, ar tikrai viskas tvarkoje. Apie tai, kad nori parduoti butą, pasakė visiems savo draugams, aplinkiniams. Nežino, iš kur atsirado D.V.. Apie buto pardavimą kalbėjo su draugais, dėjo skelbimą. Taigi D.V. galėjo atsirasti ir iš draugų, pažįstamų ar skelbimo. D.V. nebuvo vienintelis galimas pirkėjas. Nuvažiavęs pasirašyti pardavimo sutarties su D.V., sužinojo, kad butui uždėtas kažkoks prierašas. Kalbėjo su Kauno notaru, paklausė, ką tai reiškia, gavo atsakymą, kad kažkas uždėjo prierašą, jog turi kažkokią intenciją turėti kažkokį veiksmą – bylą, užklausą, dar kažką. Paklausė, ar turtas yra areštuotas, pasakė, kad ne. Paklausė, ar gali būti taip, kad tas turtas bus areštuotas, gavo atsakymą, jog, jei tai būtų procesas, kuriame turtas turėtų būti areštuojamas, tai logiška galvoti, jog iš karto būtų uždėtas areštas, o ne kažkoks prierašas, todėl buvo diskusija, kad ko gero tai nėra taip rimta, dėl ko neturėtų būti daromas pirkimo-pardavimo sandoris. Liudytojo aplinkoje buvo žmonių, kurie pažinojo D.V.. Butą įsigijo už pasiskolintus pinigus. D.V. už butą turėjo sumokėti 360000 Lt. (duomenys neskelbtini) A.R. nepažinojo ir nepažįsta. Sutarties detalės buvo derinamos su M.G., todėl jis galėjo dalyvauti įsigyjant butą. Dėl buto kainos buvo deramasi, todėl manytina, kad butas buvo įsigytas už rinkos kainą. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad jo parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu R.N. parodė, kad jis 2010 m. kartu su žmona grįžo į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės, kur dirbo ir mokėsi. Grįžę nuomojosi būstą ir planavo įsigyti nuosavą. Po truputį pradėjo domėtis nekilnojamuoju turtu. Maždaug 2011 metų liepos mėnesį jis kartu su savo broliu M.N. apžiūrinėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalia buvusio „Lietuvos“ kino teatro. Apžiūrėtas butas turėjo netvarkingus pardavimo dokumentus, todėl buvo nutarta jo neįsigyti. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve brolis jam parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame sakė nusipirko butą brolio pažįstamas, taip pat teisininkas M.G.. Jam parodytas namas ir vieta patiko. Vėliau iš M.G. gavo parduodamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus ir išplanavimą. Jam buto išplanavimas tiko, paties buto nematė, nes M.G. pasakė, kad yra nuomininkai ir nelabai yra galimybė apžiūrėti, tačiau norint galima būtų apžiūrėti tik po darbo valandų, tačiau reiktų derintis prie nuomininkų sąlygų. Tada nusprendė, kad turint išplanavimą, gerai žinant objekto vietą, turėdamas informaciją, kad tai ofiso patalpos, tuo buvo galima įsitikinti pažvelgus pro langą, jam nereikia apžiūrėti buto. Kiek prisimena, jis su nekilnojamojo turto pardavėju tiesiogiai ir nebendravo, jam atrodo, kad tarpininkas visuomet buvo M.G.. Jis pasakė, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), gali mokėti ne didesnę nei pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą kainą, t. y. 340000 Lt, ir pardavėjas nusileido, nors buvo prašęs, kiek pamena, daugiau. Jam atrodo, kad pardavėjas norėjo gauti kažkokią tai dalį pinigų grynaisiais ir žadėjo tuomet, kad buto kaina bus mažesnė, tačiau jis nesutiko. Visus perkamo buto dokumentus jis rodė savo broliui teisininkui M.N. bei kitiems teisininkams, kurie nematė kliūčių buto įgijimui. Tačiau jam patarė, kad visus reikalus reikia tvarkyti su notaro žinia. Kiek prisimena, (duomenys neskelbtini) A.R. pasirinko nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjas, jam buvo pasakyta, kad šis (duomenys neskelbtini) jau yra atlikęs keletą panašių sandorių ir jau yra įsigilinęs į šių sandorių esmę. Pas šį (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, dėl turto iš to paties pardavėjo, jau buvo patvirtinęs ir pats M.G.. Dėl pasirinkto notaro jis neprieštaravo, jam nebuvo kilę jokių abejonių dėl jo kompetencijos. (duomenys neskelbtini) notarų biure 2011 m. rugpjūčio 12 d. pasirašant sutartį dalyvavo jis, (duomenys neskelbtini) A.R., J.S. ir, kiek atsimena, M.G.. Kadangi tai buvo pirmoji jo tokia didelė investicija į nekilnojamąjį turtą, jis tikrai perskaitė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat skaitė ir 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimą, kuriuo remiantis J.S. buvo suteikti įgaliojimai parduoti nekilnojamąjį turtą. Visus pinigus (340000 Lt), kaip ir buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, jis pervedė į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą. Po šio sandorio daugiau J.S. jis nematė. Nors vėliau, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, J.S. jam skambino ir lyg tai atsiprašė, kad taip išėjo, tačiau pokalbio esmės ir jo skambučio prasmės nesuprato. Vėliau, kadangi iš nupirkto buto, esančio (duomenys neskelbtini), dar buvo neišsikraustęs įnoringas nuomininkas, jie rado kitą butą, kuris jam ir žmonai labiau patiko. Dėl to jie su žmona nutarė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis įdėjo skelbimą į laikraštį. Atsirado pirkėjas D.V., kuriam jis nusiuntė buto išplanavimą. D.V. pats apžiūrėjo nekilnojamojo turto vietą Vilniaus mieste. D.V. viskas tiko. Tuomet jie suderėjo su D.V. parduodamo buto kainą, t. y. 360000 Lt. D.V. pasirinko notarą Kauno mieste, tai buvo (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) V.L.. 2011 m. lapkričio 10 d. jam su žmona atvykus pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį pas (duomenys neskelbtini) V.L., pirmą kartą sužinojo, kad dėl jų buto vyksta kažkoks ginčas, tačiau areštas butui nėra uždėtas. Tuomet jis ir D.V. klausė (duomenys neskelbtini), ką tai reiškia, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad nieko baisaus ir kliūčių parduoti butą nėra. Tada su D.V. pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį ir D.V. per kelis bankinius pavedimus pervedė 100000 Lt, o 50000 Lt davė grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį. Vis tik visų pinigų jis nepervedė, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir butui buvo uždėtas areštas. Dėl šios priežasties iki šiol yra neįvykdytos visos 2011 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, t. y. pirkėjas D.V. nepervedė visos pinigų sumos. Ar butas yra registruotas D.V. vardu, šiuo metu atsakyti negali, nes tiksliai nežino. D.N. pasirašant 2011 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį nedalyvavo, tačiau butas buvo registruotas ir jos vardu, nes buvo įgytas santuokoje, o vėliau parduodant butą 2011 m. lapkričio 10 d. jau dalyvavo pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Jo žmona jokių papildomų aplinkybių nepasakys, dalyvavo pasirašant sutartį tik dėl to, nes taip reikalauja įstatymas (t. 11, b. l. 106-108).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R.K. parodė, kad 2010 m. savo klientui R.K. užsiminė, jog ieško didesnio buto. R.K. pasakė, kad bažnyčia parduoda butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pradžioje nebuvo suformuotos patalpos, butas kaip objektas nebuvo registruotas. Žmonės sutvarkė dokumentus ir 2011 m. pavasarį įvyko pirkimas. 2011 m. rudenį prasidėjo ginčai tarp kunigų ir bažnyčių. Liudytojas teigė, kad su J.S. susipažino tuo metu, kai buvo apžiūrimas butas. Buto aprodymo metu dar dalyvavo R.K., kuris ir nuvedė liudytoją į butą, kurį leido apžiūrėti J.S.. R.K. mano, kad dėl buto įsigijimo, pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų kalba vyko su J.S. ir A.K.. Su jais lyg ir susitiko pas (duomenys neskelbtini) A.R.. R.K. nuolat dalyvavo šiame procese, bendravimas vyko per jį. Liudytojas nenorėjo pirkti kažkokią patalpų dalį, jam reikėjo, kad būtų suformuotas aiškus nekilnojamojo turto vienetas. Šią informaciją perdavė R.K., o šis ją perdavė pardavėjo pusei. Nežino, kodėl nebendravo tiesiogiai su pardavėju. R.K. buvo klientas, jis buvo, kaip nekilnojamojo turto tarpininkas, kuris perka, parduoda, ieško pirkėjų, pardavėjų. R.K. darydavo savo klientų ir savo sandorius liudytojo biure. Liudytojas yra daręs sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriuose dalyvavo tie patys asmenys. Vieną butą pirko jo brolis. Žino, kad pirko ir A.G. su B.G., R.Z.. Brolis apie parduodamas patalpas sužinojo per liudytoją. M.G. galbūt pažįstamas su J.S.. Apie tai, kad yra daugiau patalpų pardavinėjama, tikriausiai pasakė J.S. ar R.K.. Atsimena, kad bankas, prieš išmokėdamas kreditą, paprašė įrodymų apie sumokėtą dalį pinigų. Liudytojas per R.K. prašė kvito, kuris patvirtintų pinigų sumokėjimo faktą, iš pardavėjo. Mokėjo įnašą grynais pinigais, nes taip buvo paprašyta. Kvitas buvo išrašytas tokiai sumai, kokia buvo sumokėta. Buvo kalba apie tai, jog turtą parduoda, nes reikia pinigų bažnyčios remontui, šildymo sistemai rengti ar kažkas tokio. Daugiausiai tais klausimais bendravo su R.K., tai jis galbūt sakė arba J.S.. R.K. negalėjo nurodyti, kiek kartų buvo susitikę su J.S., bet ne vieną kartą. Su J.S. buvo susitikęs ir dėl brolio perkamo buto, nes brolis Lietuvoje buvo ribotą laiką. Tikriausiai tais klausimais bendravo taip pat, kaip ir sau įsigyjant patalpas. Santykiai, bendraujant su kaltinamuoju dėl brolio perkamo buto, nepasikeitė. J.S. turėjo raktus nuo buto. Nekilo klausimų, iš kur pas jį tie raktai. Perkant ar parduodant butą dažnai būna, kad turto savininko nematai, o bendrauji su tarpininku. Tarpininkas stengiasi, kad savininko nepamatytum, nes nenori tiesioginių susitarimų, kad tarpininkas neprarastų savo atlyginimo. Visiškai nebuvo svarbu, kas įleidžia į butą, kas pasitinka. Liudytojas derėjosi dėl buto kainos, R.K. tuomet kažkur aiškinosi, klausė galima ar negalima, pasakydavo atsakymą. Buto pardavėjas buvo juridinis asmuo – bažnyčia. Stengėsi surinkti visą informaciją apie parduodamą turtą. Perkamo buto kaina nebuvo ženkliai mažesnė nei rinkos kaina. Jei teisingai atsimena, vertintojas įvertino 610000 Lt ar 620000 Lt. Tam, kad būtų gautas kreditas, objektą turi įvertinti nepriklausomas turto vertintojas. Liudytojui buvo susidaręs vaizdas, kad notarą rinkosi R.K.. Apie tai, kas yra realus turto pardavėjas, matė iš viešųjų registrų. Brolio preliminariąją sutartį pasirašė liudytojo sutuoktinė, nes jis galimai tuo metu neturėjo laiko. Pinigai, kurie buvo mokami už brolio norimą įsigyti butą, buvo skolinti. Dalis pinigų galimai buvo liudytojo šeimos. Stengėsi, kad kuo mažiau būtų grynųjų, norėjo mokėti pavedimais. Liudytojas aiškino, kad jo atveju turto pardavėjas buvo S.K., jai atstovavo Juridinių asmenų registre nurodytas asmuo, t. y. A.K., tik pinigai buvo mokami į L.I.P.F. sąskaitą. Kodėl pinigus reikėjo mokėti į minėto F. sąskaitą, nežino, pardavėjui taip buvo patogu. R.K. pažinojo apytiksliai 5 metus. Neturėjo duomenų, kad R.K. bažnyčios turto pardavimo istorijoje veikė kaip brokeris, kuris už atlygį ieškojo pirkėjų, bet tai buvo jo įprastinė veikla. D.L. nepažįsta, su ja nebendravo. D.G. iki skambučio į Teisingumo ministeriją nepažinojo. Teisingumo ministerijoje yra skyrius, kuris atsakingas už religinių bendruomenių reikalus. Per skambučius išsiaiškino, koks specialistas dirba tuo klausimu. Tikriausiai D.G. pasakė, kad įgaliojimus parduoti turi A.K. arba D.L.. Juridinis asmuo turi įstatus, nuostatus, kurie yra įregistruoti Juridinių asmenų registre. Prie šio asmens nebuvo jokių nuostatų, kanonų, bet lyg ir (duomenys neskelbtini) A.R. buvo pateiktas kažkoks S.K. kolegialus sprendimas, kuriuo vadovams buvo suteikta teisė disponuoti turtu. Nekilo klausimų, kokie dokumentai reglamentuoja, nes preliminarus susitarimas nereikalauja priimti išankstinio sprendimo. Gali būti preliminarus susitarimas, o po to priimami visi sprendimai dėl pardavimų, dėl leidimų iš bankų. Pasirašymas vyko tik su A.K., kuris buvo įregistruotas kaip juridinio asmens (duomenys neskelbtini), jokių įgaliojimų nebuvo. Tikrino informaciją apie A.K., todėl paprašė, kad atsiųstų asmens dokumento kopiją. Dėl atstovavimo klausimas buvo išspręstas, todėl pinigus perduoda teisėtam atstovui, o įsipareigojimai atsiranda pardavėjui – juridinis asmuo. Juridinis asmuo turėjo 1000 m2 patalpų, jos nebuvo įkeistos, arešto, apribojimų nebuvo, todėl perduoti pinigai buvo saugūs, užtikrinti tuo, kad juridinis asmuo yra turtingas, turės iš ko atiduoti, jei kažkur kažkas dings. A.R. iki pagrindinių sutarčių tvirtinimo pažinojo kaip (duomenys neskelbtini). Su J.V. pažįstamas nuo vaikystės, jis yra senas draugas. Prie preliminariosios brolio sutarties, greičiausiai buvo padaryta įgaliojimo kopija. V.K., R.L. ir D.G. yra klientai. Šiuos asmenis pažįsta seniai. R.K. neatsiminė, ar jis ruošė (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo preliminariąją sutartį. R.S. ir I.S., B.G. ir A.G. nėra pažįstami. Pažįsta tik M.G., tikėtina, kad preliminarioji sutartis atsirado jo iniciatyva. M.G. pažįsta nuo 2002 m. balandžio 24 d., jis dirbo tame pačiame biure, kartu dirbo 3-4 metus, po to jis išėjo, bet bendravimas išliko. Liudytojas manė, kad neprisidėjo prie pagrindinės sutarties sudarymo su M.G. tėvais. Dėl turo kainų abejonių nekilo, jos nebuvo žemos. 2011 m. rinkoje buvo daugybė pigių objektų, galiausiai, tai nėra labai pigus objektas, 600000 Lt yra didelė suma. Patalpos, kurios įregistruotos kaip butas, iš tikrųjų yra rūsys be langų, turi tik dvejas duris. Liudytojas pažįsta E.M. ir G.K.. G.K. tuo metu buvo E.M. partnerė. Nedalyvavo jiems perkant objektą, neorganizavo nieko dėl šio sandorio. E.V. buvo J.V. klasiokas, jį pažinojo tik per J.V.. R.Z.buvo ir yra pažįstamas, jis yra (duomenys neskelbtini). V.E.N. ir R.N. nepažįsta. T.Č. žino, jis kažkaip yra susijęs su R.K.. D.G. nepažįsta. R.K. A.K. matė vieną kartą, pasirašant pagrindinę sutartį. Neatsimena, kaip vyko jo ir kitų dalyvavusių asmenų bendravimas. Iki to laiko jau viskas buvo preliminariai pasirašyta, avansas sumokėtas, iš esmės buvo atliekamas techninis veiksmas. Neatsimena, kas pasakė apie tai, kad lėšos bus naudojamos bažnyčios remontui, šildymui. Su įsigyto turto nuomininkais nebendravo. Iš įgytų patalpų nuomininkai neturėjo išsikraustyti, nes jie jau buvo išsikraustę. 200000 Lt grynais pinigais perdavė per savo pusbrolį. Žino, kad pinigai buvo perduoti, nes liudytojui sugrįžo preliminarioji sutartis su parašais. Po to buvo pagrindinė sutartis su parašais, tada buvo kvitas su parašais. Ant kvito buvo ne F. atstovų pasirašyta. Iš pirmos buto apžiūros suprato, kad R.K. pažįstamas su J.S.. Kaip buvo pristatytas J.S., neatsimena. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino. Taip pat R.K. parodė, kad jis neatsimena preliminariosios sutarties su V.K. ir R.L. pasirašymo aplinkybių, net neatsimena, ar sutartis buvo pasirašoma jo biure. Jis nematė, kuriuo metu buvo perduodami pinigai pagal preliminariąsias sutartis su V.K. ir R.L.. Jam nieko nebuvo sumokėta už klietų suradimą. Iš sandorių, kurie nagrinėjami baudžiamojoje byloje, nėra gavęs jokio užmokesčio. Nematė, ar buvo mokamas koks nors užmokestis R.K.. J.S. rado klientus, t. y. M.G., R.Z., E.M.. Gali būti, kad apie parduodamą turtą jis pasakė ir V.K. bei R.L., nes jie yra liudytojo klientai. Klientams bei pažįstamiems rekomenduodavo įsigyti butus, nes namas buvo ir dabar yra pakankamai apgailėtinos būklės, mintis buvo tokia, kad susirinkti savus žmones, savo kompaniją, su kuriais būtų galima susiderinti, susitarti dėl renovacijos ir pan. Iki turto pirkimų nepažinojo A.K.. Su A.K. supažindino R.K., kuris pas liudytoją lankydavosi kaip klientas ir žinojo, kad ieško didesnio buto. Su J.S. susipažino pirmą kartą nuvažiavęs apžiūrėti butą, o su A.K. pirmas susitikimas buvo pas notarą, kai pasirašinėjo sutartį, bet tiksliai neprisimena. Su A.R. siejo kolegiški santykiai. Po sandorių santykiai su juo netapo daugiau asmeniški, iki šiandien liko tokie pat kolegiški santykiai, jokių asmeninių santykių niekada nebuvo ir nėra. Dėl norimo įsigyti turto kainos kiekvienas tarėsi atskirai, liudytojas derybose dėl kainos niekaip nedalyvavo. R.K. buvo kaip tarpininkas, bet nežino, ar jis dalyvavo tariantis dėl sutarčių sąlygų ar ne. R.K. aiškino, kad jo atveju R.K. sudalyvavo pradinėje stadijoje, kai buvo perduoti pinigai. Kai pirmą kartą nuvažiavo apžiūrėti patalpų, kartu buvo R.K., nes jis liudytoją ten nuvežė. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar jis derino įgaliojimų, kurie vėliau buvo tvirtinami pas notarą A.R., J.S. tekstų turinį, gal ir galėjo paruošti formą kaip pavyzdį. Neatsimena, kad būtų derinęs įgaliojimų turinį su A.R.. A.K. grynaisiais mokėjo vieną kartą, t. y. 200000 Lt pagal preliminariąją sutartį. Tuos pinigus nuvežė E.M.. Jei neklysta, R.K. nuvežė E.M. pas A.K., kuriam buvo perduoti pinigai, o jis pasirašė preliminariąją sutartį. Jis nėra susijęs su A.K. ir D.L. įteisinimu kaip bažnyčios ir S.K. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R.K. parodė, kad 2010 m. gruodžio mėnesio pradžioje atėjo į kontorą jų pastovus klientas R.K., kuris pasiūlė įsigyti butą esantį, (duomenys neskelbtini), parodė buto planą, ar pasakė, kiek kainuoja, nepamena. Ar R.K. sakė, kas parduoda butą, neprisimena. Po kelių dienų jis kartu su R.K. nuvyko apžiūrėti parduodamo buto. Nuvykus nurodytu adresu, jų laukė J.S. ir dar vienas žmogus, kurio duomenų jis nežino. Tik atvykęs į butą, pirmą kartą pamatė J.S.. Tuo metu viso buto bylą turėjo J.S., kuris siūlė įsigyti butą už 600000 Lt. Jis apžiūrėjo butą ir ėmė paskui rinkti informaciją apie butą: visas žinias apie šildymą, taip pat domėjosi, ar gali jam kas nors suteikti iš bankų kreditus. Tuo metu, kai pradėjo domėtis šiuo butu, šis butas priklausė S.K., butas dar nebuvo atidalintas, nors buto atidalinimo brėžinys jau buvo. Kas toks yra J.S., jis nesidomėjo, nes dar nebuvo konkrečių ketinimų butą pirkti. Po keleto dienų dar kartą su R.K. nuvyko pažiūrėti buto, tikslu dar kartą apžiūrėti perdangas ir patalpas, kur būtų galima įrengti katilinę. Nuvykus į vietą, ten buvo J.S.. Jis bandė nusiderėti kainą, tačiau nepavyko. Derybos buvo su K. iš jo – R.K. pusės, tačiau pastarasis visuomet atsiklausdavo J.S.. O R.K. pasakojo, kad J.S. kainas derina su A.K.. Po antro pažiūrėjimo jis nutarė pirkti butą už 600000 Lt. Jis dalį pinigų (160000 Lt), turėjo susitaupęs, o likusius – 30000 Lt skolinosi iš žmonos dėdės S.S., pagal paskolos raštelį. 400000 Lt pasiskolino kreditu iš Nordea banko, 10000 Lt turėjo savų uždirbtų pinigų. Prieš pasirašant preliminariąją sutartį 2011 m. sausio 20 d., jis pasidomėjo šio nekilnojamojo turto savininku ir JAR buvo nurodyta tik S.K. su kodu, tačiau nebuvo nurodyti ją atstovausiantys asmenys. Apie tai jis pasakė R.K., kad nepasirašys preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties nežinodamas, kas atstovauja S.K.. Vėliau, kiek sužinojo, S.K. atstovai kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kad Teisingumo ministerija priimtų ir parašytų išvadą, kurioje būtų išvardinti asmenys, galintys atstovauti S.K.. Šią išvadą turėjo išsiųsti į Registrų centrą. Visas šis sutvarkymas vyko dvi ar tai tris savaites. Visą tą laiką jį skubino R.K., kuris teigė, kad reikia greičiau, nes atsiras kiti pirkėjai. Jis nesulaukęs, kada išvada bus persiųsta į Registrų centrą, kreipėsi pats į Teisingumo ministeriją pas darbuotoją D.G., kuris buvo surašęs minėtą išvadą ir pasiteiravo jo, koks priimtas sprendimas. Šis atsakė, kad S.K. atstovais paskirti D.L. ir A.K.ir kad bet kuris iš jų gali veikti S.K. vardu. Tuomet jis pasakė R.K., kad gali pasirašyti preliminariąją sutartį. Jis pats paruošė preliminariąją sutartį ir jos tekstą nusiuntė elektroniniu paštu, elektroninio pašto adreso neprisimena, S.K. kanceliarijai, tuo pačiu gavo A.K. paso kopiją. Pasas buvo diplomatinis ir pastarojo gyventojo registre nebuvo, pasitikrino, kad A.K. pasas tikrai buvo išduotas. Jis su A.K. nekontaktavo iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Visas bendravimas vyko per R.K.. Jis preliminariąją sutartį pasirašė vienas biure ir sutartį davė E.M. nuvežti ją pasirašyti A.K., (duomenys neskelbtini), atrodo kanceliarija yra 13 kabinete. Jis davė 200000 Lt perduoti grynais A.K.. Preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta, kad pardavėjai yra S.K., atstovaujama A.K.. E.M.grįžo su pasirašyta sutartimi. Preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, kad butą įsigis per galbūt porą mėnesių. Kai bankas sutiko duoti kreditą, jis galėjo pasirašyti sutartį. Tuomet R.K. jam nurodė, kad jau galima pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) notarų biure 2011 m. vasario 20 d. Savaitė prieš pasirašant sutartį visi žemiau išvardinti asmenys susirinko pas notarą, tačiau sutarties pasirašyti nepavyko, nes reikėjo pataisyti sutarties tekstą, nes nebuvo numatyta bauda, jei jis nesumokės 400000 Lt per numatytą terminą. Kadangi J.S. skubėjo išvykti, todėl niekas nelaukė kol sutartis bus pataisyta, nes J.S. išėjo. Kitą kartą sutartį pasirašyti visi susirinko 2011 m. vasario 20 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo J.S., A.K., (duomenys neskelbtini) A.R. ir jis. R.K. laukė biure. Pirkimo-pardavimo metu A.K. dėl pardavimo visą laiką tarėsi su J.S.. Atsiskaitymas už butą vyko taip – 200000 Lt buvo perduoti preliminariosios sutarties pasirašymo metu, o 400000 Lt išmokėjo Nordea bankas: 370000 Lt į L.I.P.F. sąskaitą, nurodytą sutartyje, ir 30000 Lt į J.V. sąskaitą, nurodytą sutartyje. Jis J.V. pažįsta. Kiek žino J.V. pinigus skolino S.K., kokiu tikslu, nežino. Kol neįkeitė buto bankui, bankas pinigų neišmokėjo. Raktus nuo buto jis gavo, kai buvo visiškai atsiskaityta. Raktus perdavė R.K.. Šį butą įsigijo sau gyventi, nes pagausėjo šeima. Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu buvo pokalbis tarp jo ir A.K., kuriame dalyvavo J.S.. A.K.minėjo, kad ateityje planuojama atlikti daugiau notarinių sandorių ir jis jiems siūlė kreiptis į jo kontorą. Vėliau į kontorą pas jį buvo užėjęs R.K., kuris pasakė, kad parduodamas butas mansardoje, paklausė gal jis žino klientą. Mansardą jis pasiūlė pirkti broliui R.K., broliui R.K.. Mansardą pirkti abu atsisakė. Po kiek laiko buvo dar atėjęs R.K. ir pasakė, kad yra parduodamas rūsys, esantis (duomenys neskelbtini). Kvadratinio metro kainos buvo įvairios, priklausomai kurioje vietoje buvo numatytas pirkimas. Rūsys buvo dar nepadalintas. Rūsį pasiūlė įsigyti abiems savo broliams, M.G., E.V.. Kiek pamena, pusbroliui E.M. atskirai nesiūlė. R.K., kai pasiūlė įsigyti butą rūsyje, buvo Amerikoje. Butas buvo apie 160 kvadratinių metrų, kaina apie 1400 Lt už kvadratą. Brolis sutiko pirkti už tokią kainą, tik prašė dar nusiderėti. Preliminariąją sutartį savo vardu pasirašė jo sutuoktinė S.K.. Preliminarioji sutartis buvo paruošta jo, pasirašyta arba biure, arba Danske banke Saltoniškių gatvėje. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta su J.S., kuris pagal įgaliojimą atstovavo S.K.. Atsiskaityta buvo 100000 Lt iš žmonos sąskaitos į L.I.P.F. sąskaitą ir 35000 Lt grynaisiais perduoti J.S. į rankas. Preliminariosios sutarties pasirašymo metu dalyvavo jis, žmona ir J.S.. Jis broliui rado kreditorių S.Š., kuris pasirašė paskolos sutartį, tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, su jo žmona 8500 Eur ir 91000 Lt, su 4 procentų palūkanomis, grąžinant visą sumą kartu su procentais. S.Š. pinigus perdavė jo žmonai grynais pinigais, jam dalyvaujant per kelis kartus tą pačią sutarties pasirašymo dieną. Sutuoktinė 15000 Lt preliminariosios sutarties metu davė iš savų pinigų, likusius iš skolintų. Jis broliui elektroniniu būdu nusiuntė nuotraukas perkamo objekto ir pasakė internetinės svetainės adresą, kur gali pažiūrėti. Internete buvo parduotuvės adresas, kuri buvo įsikūrusi brolio perkamo buto adresu („A.K.“). 2011 m. gegužės pabaigoje grįžo brolis, kuris susitiko su kreditoriumi ir buvo pasirašyta skolos persirašymo sutartis, teisių ir pareigų perleidimu pagal preliminariąją sutartį. Vėliau, kiek žino, brolis su J.S. pasirašinėjo pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Jis mano, kad brolis taip ir nematė realiai nupirkto buto. Brolis žadėjo butą parduoti ir grąžinti paskolą. Dėl buto pardavimo ir dėl įvairių teisinių klausimų jis įgaliojimą yra palikęs jam ir žmonai. E.V.taip pat sutiko pirkti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), rūsyje. Tuomet jis juos suvedė, jie pasikeitė telefonų numeriais. Koks buvo jų derybų procesas, jis nežino. Ar E.V. buvo nuvykęs pažiūrėti perkamų patalpų, nežino. Kas kreipėsi, kad sudarytų preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pradavimo sutartį, jis neprisimena, gal R.K., o gal E.V.. Kuris nurodinėjo preliminariosios sutarties sąlygas, neatsimena. E.V. preliminariąją sutartį pasirašinėjo su J.S., kada tiksliai buvo pasirašyta ši sutartis neatsimena. Ar tuo metu jau buvo patvirtintas J.S. įgaliojimas notariškai, jis neatsimena. Preliminarioji sutartis notariškai patvirtinta nebuvo. Preliminariosios sutarties pasirašymo metu jis dalyvavo. Ar buvo koks nors atsiskaitymas preliminariosios sutarties atsiskaitymo metu, neatsimena. E.V. žadėjo įrengti kontorą arba pardavimui. Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, kiek žino, buvo pasirašyta pas A.R.. Po preliminariosios sutarties pasirašymo jis daugiau nedalyvavo šio buto pirkimo procese. Taip pat preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis ruošė R.Z., kuris taip pat pirko dvi atskiras patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Jis R.Z. nesiūlė pats paruošti sutartis. R.Z. gal kreipėsi pats arba kreipėsi R.K.. Jis jau turėjo preliminariosios sutarties dėl šio objekto sutartis, tik reikėjo keisti patalpų numerius ir kainas. Preliminariosios sutartys buvo pasirašytos jo kontoroje, tačiau ar jis dalyvavo nepamena, nes sutartys notariškai tvirtinamos nebuvo. Ar buvo atsiskaitymai, neatsimena. Tik kiek prisimena, visą laiką J.S. reikalavo grynųjų pinigų. Jis rinkdavo informaciją iš NTR. Mano, kad R.Z. minėtas patalpas pirko perpardavimui, o ar matė minėtas patalpas prieš įsigyjant, nežino. R.Z. yra senas jo klientas ir yra sakęs, kad jei bus kada nors įdomių pasiūlymų, siūlyti jam. E.M. yra jo pusbrolis ir darbuotojas. Jis E.M. konkrečiai nesiūlė įsigyti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau šis išgirdo pokalbį tarp jo ir R.K.. E.M. pats dėl patalpų pirkimo bendravo tiesiogiai su R.K.. E.M. pats ruošė sutarties tekstą, nuo jo turėtos preliminariosios sutarties formos. Taip pat patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), buvo pasiūlęs pirkti M.G.. Jis M.G.davė R.K. telefoną ir dėl pirkimo šie jau kontaktavo tarpusavyje. M.G. dirba (duomenys neskelbtini), paprašė jo atsiųsti preliminariosios sutarties šabloną. M.G. kažką pasitaisė, grąžino pataisytą jam ir jis nieko preliminariojoje sutartyje netaisė, nežiūrėjo, ar M.G. pats ką nors naujo įrašė. Ir kai J.S. ir M.G. atvyko pas jį pasirašyti preliminariąją sutartį, jis tik ją atspausdino. Ar jis pats (R.K.) dalyvavo sutarties pasirašyme, neprisimena. Kiek pamena, pagal preliminariąją sutartį buvo atsiskaitoma ir grynais, ir bankiniu pavedimu. Kaip vyko toliau pirkimo-pardavimo procesas, jis nežino. Mano, kad R.K. 2011 m. pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje atėjęs į kontorą pasakė, jog yra parduodamas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kaina apie 2000000 Lt ir tada pasitaikius progai jis siūlė savo turtingesniems klientams, kurie turi grynųjų pinigų. Jis pasiūlė D.G., R.L.ir V.K.. Jiems davė R.K. kontaktus ir jie su R.K. bendravo. Suprato, kad jo klientams objektas patiko, nes kažkuri tai pusė, tiksliai neatsimena kuri paprašė paruošti preliminariąją sutartį. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta pas jį kontoroje, tikslios datos neatsimena. Dalyvavo jis, J.S., R.L.ir V.K.. Preliminariosios sutarties sudarymo metu J.S. grynaisiais gavo didelę sumą pinigų, sumos neatsimena, turi būti nurodyta sutartyje. Pastatas turėjo būti įsigytas iki 2011 m. pabaigos. Jis žino, kad nebuvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, apie tai jis sužinojo iš J.V.. A.K. jo kontoroje nebuvo patvirtinęs nė vieno notarinio įgaliojimo. Jis su J.S. kontaktavo tik tiek, kada J.S. atvykdavo pasirašyti preliminariąsias sutartis, apžiūrint, perkant savo nekilnojamąjį turtą, dėl raktų gavimo. Pats intensyvus procesas dėl visų pirkimų pardavimų sąlygų derinimo vyko su R.K.. Jam kaip (duomenys neskelbtini) įtarimų nekilo dėl parduodamo nekilnojamojo turto, dėl parduodamo turto skuboto pardavimo. Kadangi R.K. paaiškino, kad bažnyčia nenori viešinti nekilnojamojo turto pardavimo, nenori viešumos. Jis matė, kiek prisimena, kažkur apie 5 skirtingus įgaliojimus, pasirašytus A.K., o vienas ir D.L., ir A.K. pasirašytas kartu. Ir kiekvienas išduotas įgaliojimas J.S. suteikė vis platesnius įgaliojimus. Kad turtas yra parduodamas mažesne nei rinkoje numatyta kaina įtarimų nekėlė. Ir už tai, kad R.K. surado klientus parduoti nekilnojamąjį turtą, atlygio negavo. Jis tik broliui buvo suradęs kreditorių, kad paskolintų pinigų (t. 11, b. l. 40-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R.K. taip pat parodė, jog papildomai prie ankstesnės apklausos nori pasakyti, kad jis paruošė preliminariąją sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šią sutartį su savo parašais ir 200000 Lt, kurie buvo sudėti į voką, perdavė nuvežti pasirašyti A.K. savo pusbroliui E.M.. E.M. pas A.K. nuvežė R.K.. Sutartis buvo pasirašyta sutartyje nurodyta data, t. y. 2011 m. sausio 20 d., pinigai taip pat buvo perduoti tą pačią dieną. Kasos pajamų orderio kvito iškart tą pačią dieną išduoti neprašė, nes manė Nordea bankui dėl paskolos išdavimo jo nereiks, o užteks tik pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje taip pat yra pardavėjo A.K. patvirtinimas, kad 200000 Lt jis gavo, tačiau, kai Nordea bankas paprašė jo dokumento, įrodančio, kad prieš pirkimo-pardavimo sutartį buvo sumokėti 200000 Lt, jis kiek atsimena, paskambino R.K. ir pasakė, kad jam reikalingas toks dokumentas. Ir tuomet R.K., nors tiksliai neatsimena, atrodo ir atvežė 2011 m. vasario 20 d. kasos pajamų orderio kvito originalą, pasirašytą L.M. (t. 11, b. l. 45-46).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S.D-K. parodė, jog ji atstovavo R.K. ir pagal įgaliojimą pasirašė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. R.K. yra jos sutuoktinio brolis. Jis gyvena JAV, todėl negalėjo pats dalyvauti pirkime. Jis norėjo įsigyti turtą ir liudytoja jam atstovavo. Kiek atsimena, turtas buvo (duomenys neskelbtini). Nežino, koks ten buvo butas, tačiau jis buvo tame pačiame pastate, kuriame ir ji su sutuoktiniu pirko butą. Ji turėjo įgaliojimą ir pagal įgaliojimą pasirašė sutartį. Su kuo buvo pasirašyta sutartis, neatsimena. S.D-K. nurodė, jog ji prisimena faktą, kad sumokėjo 35000 Lt grynaisiais, tuomet pervedė 60000 Lt, o vėliau pervedė dar 40000 Lt. Kodėl buvo daryti pavedimai iš skirtingų bankų sąskaitų, paaiškinti negalėjo. Taip buvo padaryta galimai dėl to, kad pinigus turėjo skirtingose sąskaitose. Liudytoja negalėjo paaiškinti, kodėl reikėjo mokėti grynais pinigais 35000 Lt. Neprisiminė, ar buvo išduotas koks nors dokumentas apie pinigų gavimą, kai buvo sumokėti grynieji. Į banką ėjo kartu su sutuoktiniu, kadangi jis tuose reikaluose daugiau nusimano. J.S. į banką ėjo dėl to, nes jie po to tą pačią dieną pasirašinėjo sutartį. Vykusių pokalbių turinio su J.S. neatsimena. Ji veikė sutuoktinio brolio naudai. Dalis pinigų buto pirkimui buvo pasiskolinta iš fizinio asmens, o dalį ji su sutuoktiniu turėjo. Sąskaitose buvę pinigai greičiausiai buvo bendri jos ir sutuoktinio. Kodėl pavedimus darė ji, o ne sutuoktinis, paaiškinti negalėjo. Greičiausiai taip buvo daroma, kadangi ji atstovavo sutuoktinio brolį. Sumokėtų pinigų pati asmeniškai nėra atgavusi. Sutuoktinio broliui pretenzijų neturi. Butas buvo reikalingas R.K.. R.K. įgaliojo pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Kodėl sumokėjo 100000 Lt už savo sutuoktinio brolį, negalėjo nurodyti, pasitikėjo tuo, ką darė sutuoktinis. Sutuoktinis domėjosi pardavinėjamu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jų šeima sugalvojo įsigyti butą. Butas buvo (duomenys neskelbtini), didelio ploto, šeima tuo metu pagausėjo, buvo trys vaikai, ieškojo didesnio būsto, todėl ir kilo klausimas pirkti ar nepirkti butą. Liudytoja teigė, kad ji tik padėjo sutuoktinio broliui. Koks laiko tarpas praėjo nuo to, kai sužinojo, kad bus parduodami butai, iki sandorio sudarymo, negalėjo nurodyti. Kai nusprendė pirkti butą, tuomet sutuoktinis ėmė paskolą. Kadangi šeimos finansais užsiima sutuoktinis, todėl nekilo klausimas, kodėl už sutuoktinio brolio butą reikės mokėti iš savų pinigų. S.D-K. nelabai domėjosi, kas yra butų pardavėjas. Sutartis galimai skaitė, tačiau jų turinio nurodyti negali. Apie derybas su J.S. jai nebuvo pasakojama, derybomis nesidomėjo. Ji nežino, ar buto, kurį įsigijo jos šeima, ir buto, kurį įsigijo sutuoktinio brolis, kainos atitiko rinkos kainą. Ją domino šeimos galimybės, o ne rinkos kaina. Sandoris pasirodė skausmingas, nes reikėjo imti paskolą, kadangi grynųjų pinigų neturėjo. J.S. matė vieną kartą. Iš fizinio asmens pasiskolintus pinigus grąžino. Faktiškai sutuoktinis pasiskolino šiuos pinigus. Nežino, ar, skolinantis pinigus, buvo surašomos paskolos sutartys, vekseliai. Ką J.S. ketino daryti su pinigais, nėra žinoma. Iš tikrųjų neprisimena, ar tą pačią dieną pasirašė sutartį, kai buvo perduoti pinigai. J.S. pinigai buvo perduoti sutuoktinio nurodymu. Iki tol nebuvo jo mačiusi. Nedalyvavo jokiose derybose su juo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. S.D-K. negalėjo nurodyti, kaip R.K. buvo perduota informacija apie parduodamą turtą. Apie tai, jog R.K. nori įsigyti butą, sužinojo iš sutuoktinio. Su R.K. apie butą nebendravo. Liudytoja neprisiminė, kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta preliminarioji sutartis. Tikriausiai viskas buvo padaryta tą pačią dieną, kadangi J.S. greičiausiai matė tik kartą. Apskritai ji neprisimena, ar kartu pasirašinėjo kokį nors dokumentą. Be to, kategoriškai negali teigti, jog grynuosius pinigus tikrai perdavė J.S.. Ji mano, kad grynuosius pinigus J.S. galėjo perduoti sutuoktinis, tiksliai negali pasakyti. Tikriausiai matė, kad gryni pinigai atsidūrė J.S. rankose. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S.D-K. parodė, kad ji J.S. asmeniškai nepažinojo. Jos sutuoktinis R.K. paprašė jos pasirašyti preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), kurią, kaip suprato, norėjo pasirašyti jo brolis R.K.. Ji pati objekto pasižiūrėti nebuvo, nes objektą iš tikrųjų norėjo įsigyti sutuoktinio brolis R.K., tačiau tuo metu, kai vyko pardavimai, jis buvo Amerikoje. Su J.S. dėl visų turto įsigijimo sąlygų ir kainų derėjosi R.K.. Ji tik 2011 m. gegužės 19 d. kartu su sutuoktiniu nuvyko į Danske banką Vilniuje, lyg tai Konstitucijos prospekte prie Neries upės, kur buvo atvykęs ir J.S., kuriam ji grynaisiais pinigais davė 35000 Lt nuosavų lėšų, kurios buvo paskolintos iš J.Š., vėliau pervedė į J.S. nurodytą banko sąskaitą 60000 Lt, paskui visi trys tą pačią dieną nuvyko į AB „Swedbank“ filialą prie Arkikatedros, kur iš savo banko sąskaitos pervedė į J.S. nurodytą banko sąskaitą dar 40000 Lt. Vėliau po pinigų pervedimo ji pasirašė preliminariąją sutartį dėl objekto, t. y. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Kur buvo pasirašyta nekilnojamojo turto preliminarioji sutartis, ji neatsimena, kas dalyvavo, taip pat neatsimena. Ji neatsimena, ar jai pasirašant šią sutartį jau buvo J.S. parašas ar ne. Kas ruošė preliminariosios sutarties tekstą, neatsimena. Ji neatsimena, ar prie sutarties buvo 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimas skirtas J.S., kuris pasirašytas D.L. ir A.K.. Mano, kad preliminariosios sutarties tekstą galėjo paruošti jos sutuoktinis R.K., galbūt jis ir matė 2011 m. balandžio 21 d. J.S. išduotą įgaliojimą ir padarė jo kopiją. Ar vėliau R.K. preliminariąją sutartį persirašė savo vardu, atsakyti negali, nes nežino. Ji mano, kad dėl sumokėtų 135000 Lt reikš civilinį ieškinį (t. 11, b. l. 75-85).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E.M. parodė, jog, bendraujant su R.K., kuris yra notarų kontoros, kurioje dirba liudytojas, klientas, sužinojo, kad šis pažįsta asmenį, kuris parduoda turtą. Buvo pasiūlymas įsigyti turtą, esantį (duomenys neskelbtini) g. Iš pradžių pasiūlė įsigyti butą, nuvežė ir aprodė tą butą. Tas butas buvo nesuformuotas. Po kažkiek laiko buvo pasiūlymas įsigyti ir rūsį. Pasiūlymą gavo iš R.K., kuris ir nuvežė aprodyti turtą. Rūsį apžiūrėti galimai važiavo pats. Butas buvo nesuformuotas, buvo parodyta, kas priklausys šiam butui, kai jis bus suformuotas. Buvo pasirašyta preliminarioji sutartis. Rūsys yra įregistruotas kaip butas, bet iš tikrųjų tai yra rūsys. Po to paaiškėjo, kad turtas priklausė ne tam subjektui, kuris šį turtą pardavė. J.S. ir A.K.  pažįstami iš sandorių sudarymo. Liudytojas dalyvavo perduodant pinigus už butą, kurį pirko R.K.. Jis nežino, kiek pinigų buvo perduota, nes jie buvo voke. Liudytojo atvažiavo paimti R.K., R.K. įdavė preliminariąją sutartį, kad nuvežtų ją A.K. ir paimtų parašus. Prieš važiuojant pas A.K., buvo atvežta ar atsiųsta A.K. diplomatinio paso kopija. Kas ją atvežė ar atsiuntė, nežino. R.K. galimai skambino į ministeriją ir klausė, ar toks pasas yra išduotas. R.K. nuvežė liudytoją į (duomenys neskelbtini), ten pirmą kartą pamatė J.S.. Pinigus su voku padėjo ant stalo, A.K. pasirašė preliminariąją sutartį. Liudytojas pasižiūrėjo dokumentą, ar tas žmogus pasirašė sutartį. Voke buvo pinigai. Pinigus turėjo perduoti A.K., nes jis pardavinėjo butą R.K.. A.K. pasirašė preliminariąją sutartį, tada R.K. liudytoją parvežė atgal į biurą. Sutartį padavė A.K., nes jis turėjo pasirašyti. Nepamena, ar sutartį skaitė tik A.K.. Su J.S. bendravo, kai pirko rūsį, pasirašinėjo sutartį pas notarą, o su A.K. iki civilinių ginčų nebendravo. Su A.K. bendravimas buvo tiek, kiek reikėjo dėl pinigų perdavimo ir sutarčių pasirašymo. A.K. pinigus perdavė tik tą vienintelį kartą už R.K. perkamą turtą. Kai buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl buto, klausė, kada bus suformuotas butas. A.K. pasakė, kad nežino. A.K. suprato, apie ką eina kalba. A.K. buvo parodyta preliminarioji sutartis, jis pasižiūrėjo ir pasakė, kad negali pasakyti, kada viskas bus sutvarkyta. Liudytojas neatsimena, ar to susitikimo metu A.K. reiškė kokias nors pretenzijas. Su J.S. bendravo tiek, kiek reikėjo pasirašyti preliminariąją sutartį ir notarinę sutartį. Po to, jei gerai atsimena, iki ginčo buvo bandyta skambinti J.S. ir klausti, kada bus suformuotas butas, nes užsitęsė buto formavimas ir jis taip ir nebuvo suformuotas. E.M. teigė, kad norimo įsigyti turto kainą, pirkimo pardavimo sutarties sąlygas derino su R.K.. J.S. tuo metu atstovavo F.. Kai suderino sąlygas su R.K., pasirašė sutartį su J.S.. Už norimą įsigyti turtą mokėjo grynais ir pavedimu, nes sakė, kad taip reikia mokėti. Kiek pamena, sakė, kad būtų gerai dalį mokėti grynais, o dalį pavedimu, todėl taip ir sumokėjo. Kodėl dalį reikia mokėti grynais, o dalį pavedimu, neaiškino. R.K. buvo kaip nekilnojamojo turto agentas. Į norimas įsigyti patalpas buvo užėjęs. Su J.S. bendravimo nepamena, gali būti, kad ir reikalavimas mokėti dalį grynais, o dalį pavedimu buvo išreikštas per R.K.. Aplinkybę, kad turtą parduoda J.S., suprato, nes buvo pasakyta, jog su juo reikės pasirašyti sutartį. Daugiausiai buvo bendraujama su R.K., o su J.S. buvo bendraujama, kai buvo atsiskaitoma ir pasirašinėjamos sutartys. Galbūt epizodiškai dėl turto pirkimo buvo bendrauta ir su J.S.. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar J.S. aiškino, kad, jei būtų daugiau pinigų, viskas vyktų greičiau. Gali būti, kad taip aiškino. Jis nežino, kai R.K. susijęs su L.I.P.F.. Suprato, kad jis bendravo su J.S., buvo kaip nekilnojamojo turto agentas. Įgaliojimų R.K. neturėjo, bent jau liudytojas jų nematė. Kai kalbėjo su R.K., nebuvo pokalbio, jog jam kaip tarpininkui reikės mokėti kažkiek pinigų. Pirkti objektą, kuris nebuvo suformuotas, buvo rizikingesnis sandoris, nei pirkti suformuotą turtą, tačiau buvo patikinimas, jog turtas bus suformuotas. Kas taip sakė, liudytojas negalėjo nurodyti. Vidinį apsisprendimą įsigyti turtą, lėmė emocija, butas atrodė kaip ir gražus, centre, bankai nurodė, jog duos paskolą. Buvo mintis kažkada įsirengti butą ar nuomoti patalpas. Rūsys buvo įsigytas už 28000 Lt. Turto, kurį ketino įsigyti kaina buvo nemaža. Grynais buvo sumokėta tiek, kiek užfiksuota sutartyje. Pinigai buvo sumokėti J.S.. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar pinigų perdavimo metu su J.S. dar kažkas buvo. Buvo atvejis, kai R.K. vežė liudytoją iki J.S. sumokėti pinigų. Kvito, perdavęs pinigus, negavo. Kadangi preliminariojoje sutartyje parašė, kad pinigus gavo, to ir pakako. Iš nuogirdų suprato, jog turto pardavimas buvo aiškinamas poreikiu remontuoti bažnyčią, poreikiu atnaujinti kažkokias patalpas. A.R. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini), kai važiavo pas jį pasirašyti sutarties. Turto pirkimui lėšos buvo pasiskolintos ir buvo gautos dovanų. Pinigus skolinosi iš J.V.. Rūsį apžiūrėjo plane, vėliau su drauge nuvažiavo jo apžiūrėti tiesiogiai. Rūsį apžiūrėjo tik pro langą, nes į pačias patalpas patekti nepavyko. E.M. negalėjo nurodyti, ar buvo siūloma įsigyti daugiau objektų. Nebuvo pasiūlymo dėl (duomenys neskelbtini). R.K. į butą vežė tik vieną kartą, jis turėjo raktus nuo buto, rūsio raktų niekas neturėjo. Prieš sudarant sandorį matė sutartyje, kam priklauso rūsys, o dėl buto ten nebuvo ką tikrinti Registrų centre, nes nebuvo suformuotos patalpos. Įgaliojimas sudaryti sandorį buvo. Iš pradžių buvo paprastas įgaliojimas, o vėliau buvo ir notariškai patvirtintas įgaliojimas. Pirkėjas negali žinoti, ar pardavėjo įgaliojimas galioja, nes pirkėjas nelabai turi teisės prieiti prie tokių duomenų. Liudytojas kaip notarų kontoros darbuotojas neturėjo teisės patikrinti įgaliojimo pagrįstumo, nes sandoris buvo sudaromas ne toje kontoroje, kurioje dirbo. Gali tikrinti tas notaras, pas kurį vyksta sandoris. Tuo metu nekilo įtarimų, kad pinigai yra mokami ne turto savininkui, o kitam juridiniam asmeniui, kadangi sklido gandai, jog bus tvarkoma bažnyčia. Manė, kad F. tvarkys bažnyčią. R.K. perduotos ir A.K. vežtos pirkimo-pardavimo sutarties neskaitė. Girdėjo, kad R.K. perka butą, jog perka iš bažnyčios. Preliminarioji sutartis nebuvo voke. Ji buvo kaip atskiras dokumentas. Vokas buvo užklijuotas. Sutartis buvo atskirai įmautėje. Pagarsinus E.M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E.M.parodė, kad 2011 m. sausio ar tai vasario mėnesį jis darbe, t. y. (duomenys neskelbtini) notarų biure išgirdo savo pusbrolio R.K. ir R.K., jų notaro biuro pastovaus kliento, pokalbį apie tai, kad yra parduodamas kažkoks objektas. Jis priėjo pasisveikino ir, kiek prisimena, R.K. užsiminė, kad bus parduodamas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Už kokią sumą neminėjo, tik sakė, kad kaina bus virš 200000 Lt. Kaina jo negąsdino, nes jau su drauge G.K. norėjo įsigyti būstą. Maždaug mėnesio bėgyje po pokalbio susitiko su R.K. prie (duomenys neskelbtini), kur R.K. parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini). R.K. turėjo raktus nuo buto. Minėtas butas buvo nesuformuotas, dalis priklausė S.K., dalis buvo be savininko ir priklausė savivaldybei, tačiau šią informaciją jis sužinojo tik 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Buto buvo apžiūrėti kartu su drauge. Butas jiems patiko. R.K. sakė, kad minėtą butą dar reikia suformuoti. Dėl kainos ir buto suformavimo reikės tartis su bažnyčia, konkretaus asmens neminėjo. Preliminariąją sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo pasirašė 2011 m. balandžio mėnesio gale. Pasirašyta sutartis buvo ne notarinė. Sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) notarų biure, nepatvirtinta notaro, nes nebuvo notarinio įgaliojimo. Ši sutartis buvo pasirašyta su J.S.. Kokiu būdu jis sukontaktavo su J.S., neatsimena, kas jį pakvietė į notarų biurą. J.S. turėjo įgaliojimą patvirtintą A.K. ir D.L., kaip suprato bažnyčios atstovų. To pakako pasirašyti preliminariąją sutartį. Šios sutarties pasirašymo metu dalyvavo J.S. ir jis, sutarties tekstą ruošė pats liudytojas. Kaina buvo 250000 Lt. Dalį pinigų dovanojo draugės tėvai, o dalį, t. y. 20000 Lt, jam paskolino draugas J.V., kitus buvo sutaupę. Iki kada buvo numatyta nupirkti butą, t. y. pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, tiksliai neatsimena, tačiau prisimena, kad terminas buvo pratęstas, nes butas buvo nesuformuotas, tačiau jam J.S. pateikė kadastrinę neregistruotą bylą, kurioje buvo buto planas ir tai leido jiems tikėti, kad reikalai juda. J.S. minėjo, kad jei būtų daugiau pinigų viskas būtų tvarkoma dar greičiau. Preliminariosios sutarties sudarymo metu jis J.S. sumokėjo grynais 30000 Lt, paskui tą pačią dieną padarė bankinį pavedimą 30000 Lt į preliminariojoje sutartyje nurodytą L.P.F. sąskaitą. Vėliau tą pačią dieną, draugė į tą pačią sąskaitą padarė bankinį pavedimą 30000 Lt. J.S. norėjo visų pinigų grynaisiais iškart. J.S. sakydavo, kad arba moki dabar greitai arba kitas pirkėjas. Draugė ant preliminariosios sutarties pasirašė vėliau, J.S. nedalyvaujant. Šio buto taip ir nenusipirko ir pinigų neatgavo. Jis J.S. skambino paskutinį kartą telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kai jų kontora gavo raštą iš L.E.R.B. –U.L.– S. advokatų, kurie pranešė, kad nesudarinėtų ir netvirtintų sandorių dėl nekilnojamojo turto pardavimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). J.S. visų ankstesnių pokalbių metu žadėjo viską sutvarkyti. J.S. ar R.K. 2011 m. liepos – rugpjūčio mėnesį pranešė, kad yra parduodamas rūsys, nors dokumentuose įvardinamas kaip butas cokoliniame aukšte už 28500 Lt. Jam buvo parodytas rūsio planas. Planą jam parodė J.S. Plano kopiją turi. Gyvai patalpų J.S. nerodė, nes neva neturėjo raktų. Pinigus šiam pirkiniui dovanojo draugės tėvai. Ar buvo pasirašyta preliminarioji sutartis neprisimena, pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta, tą pačią dieną. Sutartį pasirašė pas (duomenys neskelbtini) A.R.. Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo J.S., jis, (duomenys neskelbtini) A.R.. Jis turėjo draugės įgaliojimą. J.S. turėjo patvirtintą notarinį įgaliojimą. Šis butas – rūsys, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perkamas už 28500 Lt. Atsiskaitymai vyko 10000 Lt grynais, 18000 Lt pavedimu į sutartyje nurodytą L.I.P.F. sąskaitą. Šių patalpų nematė. Iki šiol pokalbių telefonu metu J.S. vis žadėjo, kad raktai nuo rūsio bus rytoj ar dar kitą dieną. Jis skambino dėl šių problemų ir R.K., telefono Nr. (duomenys neskelbtini). R.K. pasakė, kad nieko nežino ir J.S. su R.K. jau nebendrauja. Kai suprato, kad J.S. juos apgavo, tuomet jis kartu su savo drauge, pasiėmę visas sutartis, nuėjo pas A.K. į jo buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur paaiškino padėtį. A.K. juos patikino, kad jis viską žino, jog apgautas liko ir A.K., dėl to pastarasis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą ir pinigai bus grąžinti. Kai jis užsiminė apie savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), A.K. sakė, kad šis butas negali būti parduotas, nes jau yra pažadėtas lyg tai Amerikos lietuviui ar tai kažkokiai Amerikos bendruomenei (t. 12, b. l. 1-3).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E.M. taip pat parodė, kad jis su atskiru pareiškimu dėl preliminariosios sutarties dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo sumokėta 60000 Lt, nesikreips. Jis laikosi ankstesnių parodymų. Papildomai gali pasakyti, kad dėl jo pusbrolio R.K. pirkto buto, esančio (duomenys neskelbtini), jam R.K. davė preliminariąją sutartį su savo parašais ir pinigus sudėtus į voką, kokio didumo vokas neatsimena. Atrodo vokas buvo užklijuotas. Jis voko neatidarinėjo. Vokas buvo išsipūtęs. Jį su sutartimi ir pinigais voke iš R.K. (duomenys neskelbtini) biuro, esančio (duomenys neskelbtini), su savo automobiliu pas A.K. į (duomenys neskelbtini) nuvežė R.K.. Kaip į kontorą atvyko R.K. ir kas jį pakvietė, jis nežino. Mano, kad galėjo pakviesti R.K., tačiau tiksliai nežino. Jis išlipęs iš automobilio užėjo į (duomenys neskelbtini) raštinę, kur buvo A.K.. Dabar jau praėjus tiek laiko neatsimena ar buvo J.S., gal ir buvo. Jam tuomet A.K. parodė savo diplomatinį pasą, tokiu būdu jis įsitikino pastarojo tapatybe ir jam matant A.K. pasirašė preliminariojoje sutartyje. Ar A.K. atidarė voką, kurį jis atvežė, jau neatsimena. Tačiau A.K. tikrai matė voką, kurį jis atvežė. Jis mano, kad R.K. dalyvavo preliminariosios sutarties tarp R.K. ir S.K. (duomenys neskelbtini) A.K. pasirašyme. Jokių pretenzijų iš A.K. pusės pasirašant preliminariąją sutartį nebuvo. A.K. jo akyse sutartį skaitė. Sutarties egzemplioriai buvo du. Vieną paliko A.K., kitą parvežė R.K.. Po sutarties pasirašymo, jį R.K. parvežė atgal pas pusbrolį į kontorą. Gali pasakyti, kad R.K. buvo jų kontoros pastovus klientas, nebuvo nei jo, nei R.K. draugas (t. 12, b. l. 35-36).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G.N. (ankstesnė pavardė K.) parodė, jog apie parduodamą nekilnojamąjį turtą sužinojo iš E.M.. Jie buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti patalpų trečiajame ar ketvirtajame pastato aukšte. Ji kelias vasaras yra dirbusi užsienyje ir turėjo sukaupusi kapitalo. Dėl sandorių sąlygų bendravo E.M.. E.M. buvo surašiusi generalinį įgaliojimą sandoriams sudaryti, jis veikė liudytojos vardu, nes ji tuo metu buvo pakeitusi darbą ir neturėjo galimybės išsiprašyti iš darbo, važinėti pas notarus ar į susitikimus. Kadangi ūkį vedė kartu su E.M., viską spręsti patikėjo jam. Patalpas, kurias ketino įsigyti, galimai aprodė R.K.. Daugiau su paminėtu asmeniu nebendravo ir jo nematė. Kartu su E.M. planavo įsigyti rūsį ir butą. Dėl buto viskas strigo, nes patalpos nebuvo iki galo įregistruotos. Viskas baigėsi preliminariosios sutarties sudarymu. Rūsys buvo įsigytas. Dėl buto, esančio trečiame aukšte, įsigijimo atliko 30000 Lt pavedimą, taip pat E.M. davė grynųjų pinigų, tačiau tikslios sumos neatsimena. Rūsio pirkimui taip pat atliko pavedimą, tačiau sumos neatsimena. Pirmiausiai ketino pirkti butą, vėliau gavo pasiūlymą dėl rūsio. Jai turtą įsigyti pasiūlė E.M., o kas pasiūlė jam, nežino. Rūsio neapžiūrėjo, kadangi buvo apžiūrėję butą. Nusprendė, kad rūsys būtų tinkamas vystyti kokiai nors veiklai. G.N. teigė, kad matė J.S. prie banko, kai atlikinėjo pavedimus. Kadangi J.S. buvo pardavėjas, jie buvo susitikę su E.M.. E.M. liudytojai perdavė pinigus, kuriuos jie laikė grynaisiais namuose seife. Liudytoja negalėjo dalyvauti pasirašant sutartį, todėl atvažiavo, padarė pavedimą ir išvažiavo. Prie banko nebendravo su J.S.. E.M. bendravo su J.S.. Ji nebuvo informuota apie tai, kurią dieną bus pasirašoma sutartis ir daromas pavedimas. Pinigus pradėjo rinki gerokai prieš atliekant pavedimus. Kai suprato, kad buvo apgauti, vyko pas A.K. aiškintis, kas per situacija ir kodėl nevykdomi susitarimai. A.K. aiškino, kad jis pats yra apgautas. Liudytoja ir E.M. nurodė, jog J.S. veikė pagal įgaliojimą, tačiau A.K. lyg ir neigė tą įgaliojimą, teigė, jog ne jis pasirašė. G.N. patvirtino, kad butą parodė R.K.. Kur R.K. gavo buto raktus, nežino. Butas tuo metu buvo negyvenamas, jis buvo labai prastos būklės. Preliminariąją sutartį reikėjo pasirašyti, nes buvo teigiama, kad jiems reikia registre suformuoti atskirą vienetą. Preliminariojoje sutartyje apytiksliai buvo nurodyta kvadratūra. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar sutartyje buvo nurodytas individualus buto numeris. Buto kvadratūra buvo nurodyta. Kas buvo pasirašęs sutartį, kai ši sutartis jai buvo atvežta, neatsimena. Butas buvo apie 75 m2. Buto kaina buvo normali, gal šiek tiek mažesnė nei rinkos kaina. Į butą būtų reikėję nemažai investuoti. Buto kaina nepasirodė maža. Patiko vieta, kurioje buvo butas. Preliminarioji sutartis buvo sudarinėjama žiemos pabaigoje. Gal porą mėnesių praėjo nuo to, kai sužinojo, kad yra praduodamas turtas, iki sutarties pasirašymo fakto. Kadangi nebuvo suformuotas nekilnojamojo turto vienetas, laukė žinių iš pardavėjo, kada tai bus padaryta. Vėliau, kad neparduotų kažkam kitam, nusprendė pasirašyti įpareigojančią preliminariąjq sutartį. Dėl to, kas valdo tą turtą, aiškinosi advokatė. Prie preliminariosios sutarties buvo kadastrinė byla. Kadastrinę bylą matė, ar matė išrašą, neatsimena. Nežino, ar buvo įrašytas savininkas kadastrinėje byloje. Žinojo, kad turtas priklausė bažnyčiai, iš jos ir pirko. Nežino, koks R.K. santykis su bažnyčia. J.S. turėjo įgaliojimą parduoti turtą, su juo buvo sudarytos sutartys. R.K. yra E.M. pusbrolis. E.M. tuo metu dirbo R.K. (duomenys neskelbtini) kontoroje. R.Z. pavardė girdėta, bet nežino jo. Nepažįsta J.V., A.R., D.G., T.Č.. A.K. matė vieną kartą. Liudytoja aiškino, jog ji skolinosi pinigus sandoriui, dalį dovanojo tėvai, taip pat pardavė savo automobilį, išsigrynino visas lėšas iš investicinių fondų, pasiėmė kreditą. Daugiau būtų įsigyto niekas nesiūlė. Sutarties rengime nedalyvavo. E.M. nerodė sutarties, nederino jos sąlygų, tik atnešė ir paprašė pasirašyti. Fiziškai neturėjo galimybės skaityti sutarties, nes sutartį atvežė į darbą, davė pasirašyti ir išvažiavo. Kasos pajamų orderio, kai mokėjo grynais, negavo. Pagarsinus G.N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G.K. parodė, kad 2011 m. kovo mėnesį jai jos draugas E.M. pasiūlė pirkti patalpas, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 250000 Lt. Kovo mėnesio pabaigoje ji kartu su E.M., R.K. nuvyko apžiūrėti buto. Butas buvo prasto stovio, tačiau jiems patiko vieta ir nusprendė pirkti. Dalį pinigų dovanojo jos tėvai, kitus būtų skolinęsi. 2011 m. balandžio mėnesį buvo pasirašyta preliminarioji sutartis. Sutartį jau pasirašytą, jai į darbą pasirašyti atvežė E.M.. Kiek žino iš E.M. pasakojimo, tai 30000 Lt jis davė pardavėjui grynaisiais sutarties pasirašymo metu, tuomet 30000 Lt tą pačią dieną buvo pervesta bankiniu pavedimu iš jos banko sąskaitos ir 30000 Lt iš E.M. sąskaitos į banko sąskaitą nurodytą preliminariojoje sutartyje. Kiek ji žino, preliminarioji sutartis buvo pasirašyta su J.S., tačiau ji J.S. nematė sutarties pasirašymo metu, tačiau matė prie banko, kai darė pavedimus. Kokiu tikslu jis buvo prie banko, nežino. Minėtą butą turėjo nusipirkti, kiek atsimena, per tris mėnesius, tačiau neįsigijo, nes buvo kažkokios problemos su įregistravimu duomenų registre. Tuomet pratęsė preliminariąją sutartį. Ar preliminariosios sutartys buvo patvirtintos notaro, neatsimena. Pagal pratęstą sutartį, butą turėjo įsigyti rugsėjo mėnesį, tačiau neįsigijo, nes nebuvo sutvarkyti dokumentai iš pardavėjo pusės. Pinigų – 90000 Lt avanso neatgavo. 2011 m. liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje E.M. pasiūlė nupirkti rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), už 28500 Lt. Ji sutiko, nors rūsio neapžiūrėjo. Jai rūsio plotas tiko. Preliminarioji sutartis pasirašyta nebuvo. Iškart buvo pasirašyta buto (rūsys) pirkimo-pardavimo sutartis. Ji pasirašė šiai sutarčiai įgaliojimą veikti jos vardu E.M.. Todėl šio buto pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybių nežino. Šios sutarties pasirašymo metu E.M. sumokėjo 10000 Lt grynais, 10000 Lt iš jos sąskaitos pavedimu ir 8500 Lt iš E.M. sąskaitos pavedimu į sutartyje nurodytą sąskaitą. 2011 m. spalio mėnesį ji su E.M. iš teismo gavo pranešimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų įsigytam nekilnojamajam turtui. Tuomet suprato, kad yra apgauti. Ji pardavėjui J.S. niekuomet neskambino ir su juo nekontaktavo. Tačiau buvo su E.M. nuvykusi pas (duomenys neskelbtini) A.K. į jo buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur A.K. paaiškino padėtį. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad viską žino, jog pats yra apgautas. Dėl šio įvykio A.K. kreipėsi į prokuratūrą (t. 12, b. l. 40-41).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M.G. parodė, kad 2011 metais sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) yra parduodami butai. Jo tėvai gyvena kitame mieste, todėl buvo planas, kad tėvai turėtų atsikraustyti į Vilnių. Tuo metu ieškojo turto įsigijimui, tėvų gyvenimui, galbūt kažkokiai investicijai. Tėvai tuo metu turėjo atliekamų lėšų. Pasitaikė šis turtas. Liudytojas šį turtą apžiūrėjo, jam apžiūrėtas turtas patiko, pasirašė preliminariąją sutartį ir tėvų vardu įsigijo tuos butus. Įsigijo tėvai, bet liudytojas buvo įgaliotas atstovas tėvų vardu sudaryti sandorius ir juos sudarė. Realiai visus veiksmus, susijusius su įsigijimo procesu, organizavo ir visus dokumentus pasirašinėjo jis. Įsigijo tris nekilnojamojo turto vienetus. Kai buvo sudaryta preliminarioji sutartis, tuo metu pirmame aukšte buvo vienas butas, jis buvo virš 130 m2. Šis butas pasirodė per didelis gyvenimui, todėl pagal preliminariąją sutartį buvo sutarta, jog savininkai iki pagrindinės sutarties sudarymo atidalins tą butą, padarys du atskirus butus ir tada jie bus įsigyti. Iš pradžių įsigijo tuos du butus. Pirkimo metu buvo kalba apie kažkokio sandėliuko įsigyjimą. Kieme prie to pastato stovėjo dar ir sandėliukai, bet savininkai paaiškino, kad tų sandėliukų nuosavybė nėra sutvarkyta. Siūlė pirkti rūsį, kuris buvo po tais dviem butais. Rūsys buvo 60 m2 ir tuo metu jo siūloma kaina pasirodė per didelė, nes rūsio būklė buvo labai prasta. Atsisakė jį pirkti, pasirašė pagrindinę sutartį tik dėl dviejų butų, esančių pirmame aukšte. Pasirašymo metu pasiūlė vėl tą rūsį, sakė, kad paderins mažesnę kainą, nes niekas už tą kainą, kurios norėjo savininkai, neperka. Nuvyko dar kartą su statybininkais pažiūrėti tą rūsį, pasikalbėjo apie galimą rūsio sutvarkymo sąmatą, pasiderėjo su savininkais ir nusipirko rūsį. Pirkinys buvo įvardintas kaip butai. Apie parduodamas patalpas galimai sužinojo iš pažįstamo R.K.. Tuo metu R.K. galimai turėjo kontaktus su pardavėjais ir jis tais kontaktais pasidalino. Pardavėjas buvo S.K.. Visame procese pagrinde dalyvavo J.S.. Jis koordinavo iš pardavėjo pusės visus veiksmus: dokumentų sutvarkymą, buto padalinimą į dvi patalpas, derybas dėl kainos, veiksmus pas notarus. Apžiūrose kažkuriuo metu dalyvavo ir A.K.. Su A.K. galimai yra vieną kartą kažkur susitikę, galbūt raktus pasiėmę. J.S. paėmė raktus. Apžiūrų metu buvo kažkoks prasilenkimas su A.K.. Kokias funkcijas atliko A.K., nežino. J.S. pasiūlė įsigyti rūsį. J.S. buvo pagrindinis savininkų atstovas, visas bendravimas vyko su juo. R.K. liudytojui nėra pažįstamas, tačiau žinojo, kad jis šiame procese dalyvauja, jo pavardė girdėta. R.K. su liudytojo ketinimu įsigyti patalpas nėra susijęs. Beveik visus pinigus už įsigytą turtą mokėjo bankiniu pavedimu, nedidelė dalis buvo mokėta grynais. Iš viso bendra suma už pirmą aukštą buvo 450000 Lt, o už rūsį pradžioje buvo siūlyta 45000 Lt, vėliau nusiderėjo ir nusipirko už 36000 Lt. Tik po pagrindinių sutarčių pasirašymo atsinaujino derybos dėl rūsio, gavo naują pasiūlymą sumažinta kaina, nes niekas jo nepirko. Dalis pinigų buvo pervedama į bažnyčios įsteigtą F.. Tai buvo daroma, nes F., kaip paaiškino pardavėjai, užsiima veikla, kuriai reikalingi pinigai. Kadangi bažnyčia yra F. steigėjas, tai dėl to buvo prašoma pervesti F.. Kiek pamena, Juridinių asmenų registre A.K. buvo įregistruotas kaip vienas iš S.K. vardu galinčių veikti asmenų. Jo vardu ir jo pasirašyti buvo išduoti įgaliojimai J.S.. Įgaliojimų buvo ne vienas. Kažkoks kontaktas su A.K. buvo. Kai atvyko apžiūrėti patalpų, negalėjo į jas pakliūti. Po to, kai priėjo A.K., galėjo įeiti į butą. Reikėjo laukti kažkur 10-20 minučių, kol pakliuvo į norimas apžiūrėti patalpas. Patalpų buvo nuvykę apžiūrėti ne vieną kartą. Liudytojas negalėjo nurodyti, kieko iniciatyva iš dalies buvo atsisakyta grynaisiais. Preliminarioji sutartis nebuvo patvirtinta notariškai. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta pas (duomenys neskelbtini) A.R.. Sutartys pas (duomenys neskelbtini) A.R. buvo tvirtinamos J.S. pasirinkimu. Kiek žino, J.S. visus sandorius, susijusius su šio pastato butų pardavimu, tvarkė pas tą (duomenys neskelbtini). Tuo metu reikalavimų tvirtinti preliminariosios sutarties pas notarą nebuvo. Liudytojas neprisiminė, ar preliminarioji sutartis buvo registruota Registrų centre. Jis derino visus veiksmus su savo tėvais ir su pardavėjais. Tėvai betarpiškai su pardavėjais neturėjo jokių kontaktų. Dalis pinigų buvo tėvų, dalį prisidėjo liudytojas, dalį skolinosi iš banko, įkeitinėjo įsigyjamą turtą. Turtas įkeistas bankui, moka paskolos grąžinimo sumas. Turtas, kuris buvo įsigytas, yra (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo parduodamas dar ir kitoje pusėje esantis pastatas, bet jis visiškai neatitiko liudytojo ir jo šeimos poreikių. To turto nebuvo apžiūrėti. Turtas, kurį įsigijo, buvo akivaizdžiai nenaudojamas, neeksploatuojamas, nudėvėtas, visiškai prastos būklės, suprato, kad bažnyčiai jis buvo nereikalingas. Pardavėjų kontaktinius duomenis davė R.K.. Liudytojas telefonu susisiekė su J.S.. Turto savininkas buvo S.K.. Domėjosi, kokia to turto rinkos vertė, buvo pasamdytas turto vertintojas, kadangi turtas buvo įkeitinėjamas bankui, turto vertintojas nustatė rinkos vertę. Butas buvo padalintas į du butus, vienas buvo šiek tiek mažesnis, kitas šiek tiek didesnis. Didesnis buvo įvertintas 220000 Lt, o mažesnio galbūt nebuvo darytas vertinimas, nes galbūt buvo įkeitinėjamas tik vienas turtas. Jo įsigijimo kaina buvo 225000 Lt, o vertinimas buvo padarytas 220000 Lt. Tai atitiko rinkos vertę. Mano, kad sutarčių projektus rengė notarai. M.G. negalėjo nurodyti, kiek dienų truko procesas nuo informacijos gavimo iki sandorio sudarymo. Jis neprisiminė, ar pokalbių metu J.S. sakydavo, kad negali priimti sprendimo, jog jam reikia pasitarti. Dėl turto įsigijimo kainos derėjosi, nebuvo taip, kad susitarė iš karto. Iki sandorio sudarymo A.R. pažinojo darbiniais klausimais, turi bendrų pažįstamų, bet nėra artimi pažįstami. Perdavus grynuosius pinigus, gavo kasos pajamų orderį, kurį pasirašė J.S., ant orderio buvo uždėtas F. antspaudas. Kasos pajamų orderis buvo išrašytas tą pačią dieną, kai buvo perduoti pinigai. Pokalbių metu nebuvo minima, kur bus panaudotos lėšos. Su A.K. nebendravo. Negirdėjo, apie ką bendravo J.S. su A.K.. Nematė raktų perdavimo momento. Liudytojas teigė, kad žino, jog R.K. kažkur tuose procesuose dalyvauja, koks jo vaidmuo, nežino, jo nepažįsta. R.K. papasakojo apie tai, kad jis įsigijo kažkokį turtą ir kad ten yra parduodama daugiau butų, o toliau vyko derybos dėl pardavimo sandorio. Šioje situacijoje neužsifiksavo R.K. vaidmuo. Sutarties projektus tikriausiai buvo parengę notarai. Nebuvo taip, kad J.S. būtų ruošęs kažkokius dokumentus, ar būtų atnešęs paruošęs ir paprašęs pasirašyti, bet jis dalyvavo pasirašyme pas notarus, buvo kalbos apie įgaliojimus, apie kitus dokumentus, kurie reikalingi, buvo bendravimas apie buto atskyrimą, padalinimą. Vienintelis pardavėjas, su kuriuo buvo bendraujama, buvo J.S.. Dėl butų padalinimo į du buvo tartasi iki pasirašymo, tiesiog preliminariojoje sutartyje buvo numatytas pardavėjo įsipareigojimas iki pagrindinės sutarties sudarymo tą butą padalinti į du. Abu butus įsigijo, nes buvo idėja, kad tai būtų kaip investicija – vieną butą nuomoti, kitame tėvams gyventi. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M.G. parodė, kad jis seniai yra pažįstamas su (duomenys neskelbtini) R.K., kuris 2011 m. pavasarį pasiūlė nusipirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu R.K. buvo su R.K., toliau derybos vyko su J.S.. Siūlomas butas buvo didelės kvadratūros, todėl preliminariosios sutarties pasirašymo metu buvo sutarta, kad butas bus padalytas į du butus. Preliminarioji sutartis pasirašyta 2011 m. balandžio 29 d. su J.S.. Kiek prisimena, preliminarioji sutartis buvo pasirašyta pas (duomenys neskelbtini) A.R., tačiau nebuvo notariškai patvirtinta. Pagal preliminariąją sutartį, buvo atliktas mokėjimas bankiniu pavedimu į sutartyje nurodytą sąskaitą, t. y. 60000 Lt. Butą (duomenys neskelbtini) jis apžiūrėti buvo kartu su J.S.. Ar buvo R.K., jis neatsimena. (duomenys neskelbtini) A.K. su jais buto apžiūrėti nebuvo. Jis tame name įsigijęs ne vieną butą, kažkurio buto apžiūros metu prie jų buvo priėjęs kunigas ir davė nuo apžiūrimų butų raktus J.S., nors tiksliai nematė, nes jie laukė ir niekaip negalėjo patekti į norimas apžiūrėti patalpas. R.K. su juo butų neapžiūrėjo. R.K. buvo nusipirkęs butą tame pačiame name ir norėjo gerų kaimynų. Vėliau perkant butus, pasirašant notarines sutartis, notarą rinkosi pats J.S.. Atsiskaitymai buvo nurodyti sutartyse. Pagal vieną sutartį 2011 m. liepos 20 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas mokėjimas grynaisiais pinigais – 75000 Lt išrašant kasos pajamų orderį, o likusi dalis bankiniu pavedimu. Pagal kitas sutartis mokėjimai buvo atlikti bankiniais pavedimais. Turtas buvo įsigytas jo tėvų vardu pagal jam suteiktą įgaliojimą. Po preliminariosios sutarties, kurią pasirašė jis, visos teisės ir pareigos buvo perleistos jo tėvams. Minėti butai buvo nupirkti mokant iš tėvų pinigų, dalį pinigų paskolino jis, o dalį tėvai skolinosi patys iš banko (t. 11, b. l. 164-165).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja B.G. parodė, jog norėjo įsigyti patalpas arti tos vietos, kur gyveno jos vaikai. Buvo rasti keli butai, bet aukštas ar rajonas netiko. Norėjo buto pirmame aukšte. Buto ieškojo su sutuoktiniu. Tikriausiai sūnus parodė vieną butą, po to kitą butą ir galutinis variantas buvo (duomenys neskelbtini). Butas kainavo labai daug, bet buvo susitaupę pinigų per gyvenimą, taip pat pasiskolino iš banko, sūnus pridėjo ir nusipirko. Buto buvo apžiūrėti, kai nupirko. Buvo ir vyras nuvažiavęs. Apie butą buvo paskelbta internete. M.G. taip pat reikėjo buto, nes tuo metu neturėjo. Trečios patalpos buvo reikalingos dukrai. Liudytoja nesidomėjo tų patalpų įsigijimo sąlygomis. Visą gyvenimą taupė, todėl turėjo pinigų. Tikėjosi, kad paskolą padengs, nes turi verslą. Už turtą mokėjo tiek, kiek galėjo sumokėti. Kai ieškojo buto, informavo vaikus, kokios yra finansinės galimybės. Pastato viduje nebuvo, matė jį iš išorės. Į butą nėjo, nes nebuvo ten ko eiti. Matėsi, kad patalpos buvo apleistos. Patalpos buvo nupirktos ir įregistruotos liudytojos ir jos sutuoktinio vardu, nes didesnę pinigų dalį davė jie. Tikriausiai sūnus buvo apžiūrėti butų iš vidaus. Neatsimena, ką sūnus nurodė apie buto apžiūrą, sutarčių pasirašymo aplinkybes. Internete matė vietą, kurioje yra tas butas, kad yra arti centro, paties buto nematė, gal nemokėjo pasižiūrėti. Paskolą ėmė savo ir sutuoktinio vardu. Sutuoktinis tikrai žino apie paskolą. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar skaitė sutartis, kur jas pasirašinėjo. Tik sūnus rūpinosi patalpų įgijimu. Niekas kitas negalėjo pateikti sutarčių. Sūnus turėjo atnešti tas sutartis, bet paties fakto neatsimena. Už turtą buvo mokama ir grynais, ir pavedimu. Liudytoja neatsiminė, ar pasirašė sutartį, buvo parašę sūnui įgaliojimą. Ji nesidomėjo, kam priklausė tas turtas. Jei notarai tvirtina sutartis, galvojo, kad viskas gerai. Nekalbėjo su savininkais ar įgaliotais asmenimis. Su kuo bendravo sūnus, nežino. B.G. negalėjo nurodyti, ar už įsigyjamą turtą mokėjo rinkos kainą. Negalėjo nurodyti, kiek truko tų butų pirkimo procesas. Grynuosius pinigus mokėjo M.G.. Pirko tris butus, iš rūsio būtų padarę gyvenamas patalpas. Pagarsinus B.G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, jog jie užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B.G. parodė, kad ji jau seniai kartu su savo vyru ieškojo įsigyti nekilnojamąjį turtą Vilniuje, nes abu jų vaikai gyvena Vilniuje ir jie su vyru norėjo keltis į Vilnių. Kiek prisimena, 2011 m. pavasarį ar tai vasarą, tikslios datos, neatsimena, jai atrodo, kad informaciją apie parduodamus butus, esančius (duomenys neskelbtini), rado internete. Kokiame internetiniame puslapyje, neprisimena. Apie tai informavo sūnų ir dukrą, kuriems liepė apžiūrėti parduodamus objektus. Skelbime nė vieno buto kaina nebuvo nurodyta. Po kurio laiko su jais susisiekė M.G. ir pasakė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkti apsimoka. Koks buvo buto tikslus adresas, nežino. Ji nebuvo nuvykusi apžiūrėti buto, tik matė pastatą iš išorės. Kokia buvo sutarta buto kaina, neprisimena. Dėl kainos su pardavėju derėjosi M.G.. Ji buto pirkimui pinigus gavo paėmusi kreditą iš „Nordea“ banko. Kreditas buvo paimtas 100000 Lt visiems jų nupirktiems butams, likusius pinigus mokėjo M.G.. Butų pirkimui ir juridinių reikalų tvarkymui jos vardu ji išdavė įgaliojimą, patvirtintą notaro. Žino tiek, kad iš pirmojo sutarto pirkti buto buvo padaryti du butai, kurie buvo nupirkti ir įregistruoti jos ir vyro vardais, o vėliau buvo nupirktas dar vienas butas taip pat pagal įgaliojimą ir įregistruotas jos ir vyro vardu. Kiek savų pinigų mokėjo M.G., ji nežino. Dėl pinigų, kuriuos M.G. sumokėjo už jos ir vyro vardais įsigytus butus, yra sudaryta paskolos sutartis. Ji pati nė vieno buto iš vidaus neapžiūrėjo, pasitikėjo sūnumi, iki šiol nuo įsigytų butų raktų neturi. Apie jos ir vyro vardu įsigytų butų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo aplinkybes ji nieko pasakyti negali, nežino, nes nedalyvavo. Visus sandorius patvirtinančius dokumentus turi sūnus M.G. (t. 11, b. l. 160-161).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R.K. parodė, kad turtą jam įsigyti buvo pasiūlyta per brolį R.K., kuris taip pat pirko butą tame pačiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Liudytojas tuo metu buvo JAV, kur studijavo. Ankstyvą pavasarį ar pavasario viduryje jam pasakė, kad yra galimybė pirkti rūsį. Norėjo pirkti nekilnojamąjį turtą, kad jį sutvarkius nuomoti ir taip užsidirbti pinigų studijoms bei pragyvenimui. Įgaliojimas pradėti pirkimo procesą turėjo brolio sutuoktinė. Grįžus į Lietuvą, buvo tvarkomi reikalai, susiję su turto įgijimu. Liudytojas teigė, kad pats pirkimo procesas buvo rugpjūčio mėnesį. Jis buvo nuvykęs į notarų biurą, kur pirmą kartą pamatė J.S.. Ten taip pat dalyvavo E.M., kuris iš tų pačių žmonių pirko sau nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamas turtas, kurį įsigijo yra (duomenys neskelbtini). Turtą norėjo įsigyti už 160000 Lt. Patalpos buvo virš 100 m2 ploto. Pirminis atsiskaitymas vyko per brolio sutuoktinę, kuri pervedė į sąskaitą pardavėjui 100000 Lt. Vėliau buvo kažkoks mokėjimas grynais. Paskutiniai 25000 Lt buvo perduoti notaro kontoroje grynais pinigais, galimai rugpjūčio mėnesį. Kam buvo perduota paskutinė pinigų sumą, liudytojas neprisiminė. R.K. tvirtino, kad sutarties pasirašyme dalyvavo jis, E.M., J.S. ir notaras. Pinigus galimai perdavė J.S.. Su J.S. notaro biure prieš susitikimą su notaru nebendravo. Asmeniškai pažinojo tik E.M.. Patalpas surado liudytojo brolis, kuris žinojo, kad jis domisi galimybėmis užsidirbti pinigų. Brolis dalyvavo sandėryje, todėl pasakė, kad yra atliekamų objektų iš to paties sandorio. Liudytojas nebuvo tiksliai pasakęs, kad ieško buto ar kažko panašaus. Buto liudytojui nereikėjo, nes tuo metu jis negyveno Lietuvoje. Rūsys buvo buvusios parduotuvės patalpose, todėl įsivaizdavo, kad jos komercinės paskirties, jog jas bus galima išnuomoti, kad bus paprasčiau nei ieškoti nuomininkų gyvenamosioms patalpoms. Patalpas matė pasibaigus pirkimui, nes, kai prasidėjo pirkimo procesas, nebuvo Lietuvoje, negalėjo jų matyti prieš pirkdamas. Kažkuriuo metu brolis aprodė patalpas, jos nebuvo iš karto nuomotinos, buvo neparuoštos būklės. Liudytojas nurodė, kad 145000 Lt buvo pasiskolinti iš S.Š.. Buvo po kriziniai laikai, iš bankų buvo sunku paimti paskolas. Pastato rinkos vertė nenustebino, pasirodė gera galimybė nusipirkti, o vėliau pagerėjus laikams parduoti brangiau arba išnuomoti patalpas ir padengti paskolą. Kaina pasirodė gera, perspektyvoje buvo tikimybė, kad kils nekilnojamo turto vertė. Preliminariąją sutartį pasirašė brolio sutuoktinė. R.K. aiškino, kad dėl sutarties pasirašymo su brolio sutuoktine tiesiogiai nebendravo, o bendravo su broliu. Jis nežinojo, kodėl brolis negalėjo dalyvauti šiame sandoryje, pasakė, kad sutuoktinė gali patarpininkauti. Kai buvo pasirašinėjama preliminarioji sutartis, pradinį įnašą S.K., kiek suprato, įmokėjo iš savo lėšų, nes pats liudytojas pinigų tuo metu neturėjo. Brolio sutuoktinės lėšos buvo kompensuotos dalinai, bet 15000 Lt dar liko skolingas. Su S.K. nekalbėjo, iš kokių lėšų ji mokės, nežinojo kieno tos lėšos buvo. Šiuo metu turtas priklauso liudytojui, tačiau jis yra „įšaldytas“, nieko negali su juo daryti. Kai prasidėjo procesas, brolis perėmė kontrolę, nes liudytojas Lietuvoje tuo metu būdavo daugiausiai mėnesį per metus. Jis nežinojo, kas parinko notarą, pas kurį bus pasirašoma sutartis. Pas notarą važiavo su E.M., nes jis tuo pačiu metu pasirašinėjo savo sutartį. Buvo paaiškinta, kad turtas yra perkamas tame pačiame objekte, todėl tuo pačiu metu bus pasirašomos dvi sutartys. Nuvažiavo pasirašė sutartį ir daugiau niekuo nesidomėjo. Po pirkimo-pardavimo sutarties raktų negavo, po sutarties pasirašymo išskrido atgal į JAV, galvojo, kad brolis raktus paims. Pats raktų tuo metu nereikalavo. Jis žinojo, kad patalpas perka iš A.K., nežinojo, ar jis turėjo teisę parduoti, nežinojo tikslios struktūros, kas, kam priklauso, žinojo, kad J.S. yra A.K. įgaliotinis. Iš brolio žinojo, kad J.S. yra įgaliotas, jis pasirašymo metu turėjo bažnyčios spaudą ir įgaliojimą. Gruodžio-lapkričio mėnesiais sužinojo, kad yra teisinių problemų dėl nuosavybės realizavimo. Kalėdoms buvo grįžęs namo, gavo šaukimą iš teisėsaugos institucijų dėl parodymų davimo, sužinojo, kad turtas yra „įšaldytas“ iki tyrimo pabaigos. Kai viskas įvyko, brolis perėmė šią problemą, nes liudytojas neturi laiko tame dalyvauti. Jei iš šeimos būtų niekas nedalyvavęs, gal labiau būtų domėjęsis, neturėjo atskiro intereso domėtis, žinojo, kad per brolį yra teikiama gera informacija. Brolis grąžino 145000 Lt paskolą. Brolis viską perėmė, liudytojas niekam neskolingas, jei viskas sėkmingai baigsis viską perims brolis. Paskolą turėjo grąžinti iki 2012 metų pabaigos, bet, kadangi pajamų neturėjo, negalėjo nieko grąžinti, brolis pagelbėjo, viskuo užsiėmė, nes tikriausiai jautėsi atsakingas, kad į tai įvėlė. S.Š. yra asmeninis brolio draugas, liudytojas jo nepažinojo, buvo susitikę, kai skolinosi pinigus. Pinigai liudytojui nebuvo duoti, visi pinigai grįžo S.K. padengti jos pradinę įmoką. Iš brolio paėmė 25000 Lt, kurie buvo perduoti pasirašant sutartį. Su S.Š. buvo sudaryta sutartis, kad padengtų brolio žmonos įnašą. Skolinosi pinigus, nes tikėjosi, kad turtas bus išnuomotas ar parduotas iki paskolos termino pabaigos su S.Š.. R.K.neprisiminė, kas dalyvavo perskaičiuojant pinigus, kai notarų biure perdavė 25000 Lt. Pinigai buvo perduoti notarų biure, nes prieš notarų biurą su niekuo nebuvo susitikęs, pirmą kartą J.S. pamatė biure. Notaras nebuvo išėjęs, dalyvavo pinigų perdavime, viskas buvo tame pačiame kabinete, kur ir buvo pasirašoma sutartis. Iki sandorio ir po sandorio pasirašymo su A.K. ir kitais asmenimis, išskyrus J.S., nebendravo. J.S. turėjo antspaudą, kuris buvo naudojamas kaip įgaliojimas ar dar kažkas. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar tas antspaudas buvo naudojamas sandorio sudarymo metu. Gaudamas paskolą pasirašė paskolos sutartį dėl 145000 Lt, kuriuos turėjo grąžinti iki 2012 m. Nepamena, ar sutartis buvo įforminta notariškai. Dėl šio pirkimo-pardavimo sandorio pasirašė įgaliojimą brolio sutuoktinei. Brolis davė 25000 Lt grynais, nes buvo reikalavimas dalį sumokėti grynais. To reikalavo pardavėjas, tai pasakė brolis. Liudytojas nežinojo, kas dėl susitikimo bendravo su J.S., apie susitikimą notarų biure informavo brolis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R.K. parodė, kad jam 2011 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, jo brolis R.K. pasiūlė įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 160000 Lt. R.K. pasakė, kad butas nuosavybės teise priklauso E.R.B., brolis minėjo vadovo pavardę, kiek prisimena, prasideda raide „K“, tačiau tiksliai neatsimena. Iš kur R.K. sužinojo, kad parduodami butai, esantys (duomenys neskelbtini), jis nežino. Žino, kad brolis pats nusipirko vieną butą, esantį (duomenys neskelbtini), bet už kokią sumą, nežino. Jį tenkino pasiūlytas butas 160 m2 už 160000 Lt. Kadangi pasiūlymo metu jo Lietuvoje nebuvo, preliminariąją sutartį savo vardu pasirašė jo brolio sutuoktinė S.K.. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta su bažnyčios atstovo įgaliotu asmeniu J.S.. Kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyta ši preliminarioji sutartis, jis nežino. Kas tiksliai dalyvavo preliminarios sutarties pasirašymo metu, jis nežino. Grįžęs iš Amerikos, jis persirašė 2011 m. birželio 1 d. preliminariąją sutartį savo vardu, patvirtino pas notarus. Šiame pačiame biure dirba jo brolis (duomenys neskelbtini). Jis buto pats realiai nuvykęs apžiūrėti nebuvo, nes brolis neturėjo nuo buto durų raktų, o pats su bažnyčios įgaliotu atstovu nebendravo. Buto patalpas jis apžiūrėjo internetinėje svetainėje, tinklalapio pavadinimo neatsimena. Tinklalapio pavadinimą jam nurodė brolis. Buto pirkimui vadovavo jo brolis R.K., kuris jam pasakė, kad 2011 m. rugpjūčio pirmosiomis dienomis jam reikia atvykti į jo nurodytą notarų biurą, kurio pavadinimo šiuo metu neatsimena, kur bus pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Numatytą dieną, kurios tikslios datos neatsimena, pirkimo-pardavimo sutartis dėl minėto buto pasirašyta nebuvo, nes J.S. neatvyko, sutartis buvo pasirašyta kitą dieną. Sutarties pasirašymo metu dalyvavo J.S., jis, E.M., kuris taip pat iš J.S. įsigijo butą. Atsiskaitymas vyko taip – 100000 Lt buvo pervesta į J.S. sąskaitą bankiniu pavedimu jo brolio sutuoktinės, į kokią sąskaitą ir kuriame banke, nežino. Vėliau preliminariosios sutarties pasirašymo metu, brolio žmona davė 35000 Lt grynaisiais J.S. į rankas ir likusius 25000 Lt jis davė pats J.S. į rankas pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, dalyvaujant notarui. Jis 145000 Lt 2011 m. birželio mėnesį pasiskolino iš brolio pažįstamo S.Š., kurio kontaktinių duomenų neturi. Pinigai buvo paimti pagal paskolos sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biure. Paskolos grąžinimo terminas yra iki 2012 m. pabaigos. Jis tikėjosi butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti už brangesnę kainą, taip užsidirbti ir grąžinti skolą. Kas pasiūlė jo pusbroliui E.M. įsigyti butą iš J.S., nežino. Už kokią sumą E.M. įsigijo butą, jis nežino, žino tiek, kad pirkimo-pardavimo sutartį E.M. pasirašė tą pačią dieną ir tame pačiame notarų biure iškart po jo pasirašytos buto pirkimo-pardavimo sutarties. Jis matė, kad nupirkto buto vidutinė rinkos vertė yra 383000 Lt. Jam tai įtarimo nesukėlė. Jo tikslas buvo butą nupirkti ir brangiau parduoti (t. 11, b. l. 103-104).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I.S. parodė, jog ji buvo pakviesta pasirašyti dokumentus, t. y. pirkimo-pardavimo sutartį. Vyras pirko butą ar tai namą, tiksliai negali pasakyti, nes nieko neskaitė, atvažiavo tik pasirašyti. Sutarties pasirašyme dalyvavo ji, jos miręs sutuoktinis, dar buvo žmonių, tačiau neprisimena kas. Galbūt buvo J.S.. Ji nedalyvavo atsiskaityme už nekilnojamąjį turtą. Neatsimena aplinkybių, kur matė J.S.. Matė jį pasirašymo metu ir pas notarą. Neatsimena, kur buvo pasirašytas susitarimas, ant kurio yra ir jos parašas. Neatsimena, ar buvo tokių atvejų, kai dokumentą pasirašinėjo ji, jos vyras ir J.S.. Galėjo būti taip, kad vyras paprašė, o ji pasirašė ir toliau viskas vyko be jos. Galėjo būti taip, kad ji pasirašydavo, o kitų asmenų parašai jau galėjo būti arba jie galėjo pasirašyti kiek vėliau. Susitarimo neperžiūrėjo, pasitikėjau sutuoktiniu. Pastato pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė Trakuose. Pasirašymo metu dalyvavo ji, sutuoktinis ir J.S.. Jos kaimynas vardu H. nedalyvavo, jis čia ne prie ko. J.V. nepažįsta. Su J.S. nebuvo susitikusi iki šių santykių. Su juo susipažino pas notarą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I.S. parodė, kad apie tai, jog yra parduodamas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), jai jos vyras pranešė maždaug prieš mėnesį pasirašant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Iš kur vyras sužinojo apie šio pastato pardavimą, ji nežino. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), prieš perkant ji apžiūrėti nebuvo. Visiškai pasitikėjo savo vyru. Jos vyras tvarkė visus pirkimo-pardavimo dokumentus ir bendravo su objekto pardavėjais. Ji nežinojo ir iki dabar nežino, kas buvo šio pastato pardavėjai. Jai vyras pranešė, kad reikia tam tikrą dieną vykti į notarų biurą Trakuose, kur bus pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Notarų biuro adreso ir notarės pavardės neatsimena. Tą pačią dieną nuvykus ir buvo pasirašyta pastato pirkimo-pardavimo sutartis su atpirkimo teise. Pirkimo-pardavimo sutartyje dalyvavo ji, jos vyras, notarė, pardavėjus atstovavo trys asmenys – vyrai. Tačiau šių vyrų vardų pavardžių neatsimena. Už kiek pirko pastatą, neatsimena. Jai matant pas notarą atsiskaitymo grynaisiais pinigais nebuvo. Kiek jai buvo žinoma, atsiskaitymas buvo bankiniu pavedimu. Bankinį pavedimą atliko jos vyras iš asmeninės sąskaitos. Pastatas buvo pirktas iš savų uždirbtų pinigų. Pastatas buvo pirktas tuo tikslu, kad vėliau perparduoti. Ar prieš pagrindinę sutartį buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, neatsimena. Ji žino, kad J.S. dalyvavo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, tačiau kiek matė, pirkimo-pardavimo sutartyje nepasirašinėjo. Jis buvo vienas iš trijų pardavėją atstovavusių asmenų. Apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą nieko nežino. Ji prieš pastato įgijimą apie L.E.R.B. nieko ankščiau nebuvo girdėjusi (t. 10, b. l. 77-78).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S.M. parodė, kad jo pažįstamas (duomenys neskelbtini) P.Ž. pasakė, jog yra parduodamas objektas, t. y. S. pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Liudytojas dirbo ir dirba investicinėje kompanijoje, jo veiklos sritis yra investicijos į nekilnojamąjį turtą. Tuo metu ieškojo pastato Vilniuje, susidomėjo ir pradėjo nagrinėti pasiūlymą. Pažįstamas nekilnojamojo turto brokeris pažinojo kitą nekilnojamojo brokerį, ar pardavėjo atstovą, su kuriuo susitikus buvo deramasi dėl pastato įsigijimo. Derybose dalyvavo daug visokių žmonių, kurių ne visų vardus ir pavardes atsimena, bet vienas iš jų buvo J.S.. Liudytojas aiškino, kad jis suprato, jog J.S. yra arba brokeris, arba kažkokia forma atstovauja pardavėjams. Kai kažkas buvo aptariama, pardavėjo atstovai matyt pasitardavo su ir grįždavo su pozicija, nes derybos vyko tiek dėl kainos, tiek dėl atsiskaitymo sąlygų. Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pavyko įsigyti. Susidūrė su kliūtimis įsigyjant pastatą. S.M. atsiminė, kad buvo išsiųstas notarams kažkoks raštas, kuriame buvo nurodyta, jog yra kilęs ginčas tarp dviejų religinių bendruomenių atstovų. Tas turtas kažkada priklausė religinei bendruomenei, bet po to jis priklausė fiziniams asmenims. Kiek tuo metu paaiškino teisininkai, jų nuomone, tas ginčas neturėjo liesti įsigyjamo objekto. Buvo mėginama susitikti su keliais žmonėmis, vienas iš jų buvo T.Š., kuris atstovavo vienai iš religinių bendruomenių. Liudytojas su kažkuo važiavo kalbėtis į Kauną. Galiausiai įvertino, kad kilęs ginčas jų neliečia, jog tai yra dviejų bažnyčių ginčas dėl to, kuri yra tikresnė, ir nusprendė sudaryti tą sandorį. Pastatą įsigijo iš fizinių asmenų, bet jis prieš tai priklausė vienai iš tų religinių bendruomenių, kuri ginčijo kitos religinės bendruomenės nuosavybę į tą pastatą. Pastatą įsigijo už 1700000 Lt. Dėl pastato kainos buvo deramasi, pardavėjai norėjo didesnės kainos, o liudytojas norėjo daryti dalinį atsiskaitymą. Buvo atliktas turto vertinimas, tuomet buvo kalbama su statybinėmis bendrovėmis. Pastatas buvo ir yra apgriuvęs, jis reikalavo esminio atstatymo, nes šis pastatas yra kultūros paveldo objektas. Tų visų reikalavimų fone dar buvo įvertinta, kiek reikės į jį investuoti. Suma buvo įspūdinga. Vertindami susidariusią situaciją, surado teisingą šio pastato kainą. Vėliau kilo problemų su tuo nekilnojamuoju turtu. Po kelių mėnesių pastatas buvo areštuotas. Tos problemos išsisprendė tokiu būdu, kad 2016 metais su viena likusia religine bendruomene buvo sudaryta taikos sutartis ir sumokėta kompensaciją. Kompensacija buvo didesnė nei 50 procentų turto įsigijimo kainos. Buvo svarstoma galimybė toliau investuoti į tą pastatą ir pritaikyti jį kažkokiai kitai veiklai. Kai prasidėjo ginčai ir triukšmas dėl reformatų sodo tvarkymo, bendruomenės ir t. t., nusprendė parduoti tą pastatą ir prieš du metus jį pardavė bendrovę, t. y. bendrovės akcijas, kurioje buvo pastatas. Sumokėta kompensacija buvo virš 900000 Lt. Bendrovei kilo tam tikrų reputacinių klausimų, per tą laiką pasikeitė rinkos kaina, vis neprarado vilties, kad brangiai, tačiau sugebės realizuoti tą projektą, kurį norėjome, todėl ir mokėjo kompensaciją. Siekė išvengti dalyvavimo bylose ir norėjo, kuo greičiau uždaryti tą klausimą. Liudytojas aiškino, kad bendravimas su T.Š. galimai buvo dar iki sandorio sudarymo. Į Kauną važiavo ir su T.Š. bendravo, nes kažkuriuo metu sužinojo kažkokius gandus apie ginčą, norėjo išsiaiškinti, kas vyksta. Liudytojas teigė, kad buvo galvojama, jog J.S. yra tarpininkas kaip P.Ž., kuris vienokia ar kitokia forma atstovauja savininkams. Su J.S. iki sandorio sudarymo buvo keletą kartų susitikę, su juo bendravo dėl sandorio sąlygų. Vienu metu buvo toks susitikimas, kur buvo daugiau žmonių, t. y. nekilnojamojo turto brokeriai ir galimai pastato savininkai. Su J.S. derėjosi dėl kainos ir atsiskaitymo. Susitarė, kad už pastatą bus mokama 1700000 Lt, atsiskaitoma pavedimu į pardavėjų nurodytą sąskaitą tą pačią dieną, ar kitą dieną. Bendrovės brokeris įtikino, kad J.S. kažkaip atstovauja ar gali derinti sąlygas pardavėjo vardu. Teisininkas pasakė, kad tą turtą įsigyti yra saugu ir, jei ten kas nors ir yra, pastatas perkamas iš žmonių, kurie yra teisėti įgijėjai. Liudytojas negalėjo nurodyti, kad pasiūlė sandorį sudaryti Trakuose, galbūt ten sudaryti sandorį buvo pigiau. Taip pat jis neatsiminė, kas mokėjo notarui už paslaugas. S.M. teigė, kad jis kartu su savo kolega A.B. vyko apžiūrėti pastato. Pastato apžiūros su niekuo nederino, tiesiog su kolega nuėjo ir apžiūrėjo. Daugiau buvo žiūrima į brėžinius ir į Kultūros paveldo departamento reikalavimus, nes buvo akivaizdu, kad tą pastatą reikės iš esmės atstatyti. Gali būti, kad brėžinių buvo prašoma vieno architekto, galbūt jis rado kažkokiuose archyvuose, nes brėžiniai buvo labai senoviniai. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar prie pastato buvo su J.S., greičiausiai ne. Tikriausiai buvo ne vieną kartą prie pastato, bet daugiau žiūrėjo į tai, kiek kainuotų jį atstatyti ir kokia yra teisinga kaina. Pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu dalyvavo pardavėjai, kiek atsimena, tai buvo I.S. ir R.S., bendrovę atstovaujantis teisininkas ir dar kažkoks vienas žmogus. Dėl sandorio sudarymo nebuvo taip, kad bendrautų tik su vienu žmogumi, tačiau dažniausiai bendravo su J.S.. VĮ „Registrų centras“ pasitikrino, ar nėra kažkokių apribojimų ir kas yra turto savininkai. S.M. tvirtino, kad su J.S. buvo susitikęs tris ar keturis kartus. Visų susitikimų metu kalba ėjo tik apie norimą įsigyti objektą ir pirkimo-pardavimo sąlygas. Vyko normalios komercinės derybos. J.S. nepasakė, kad jis yra pirkėjų atstovas, įgaliojimo neparodė, liudytojas pasitikėjo savo brokeriu P.Ž.. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog šie parodymai yra užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu S.M. parodė, kad jis dirba UAB „S.“ (duomenys neskelbtini)  pareigose. UAB „S.“ veikla nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas ir vystymas. Nekilnojamojo turto brokeris, kuris buvo iš ankščiau pažįstamas, 2011 m. rugsėjo-spalio mėnesiais  jam pasiūlė įsigyti pastatą (duomenys neskelbtini). Iš kur brokeris sužinojo apie šio pastato pardavimą, nežino. Jie norėdami įsigyti pastatą atliko vertinimą UAB „R.“. Pastatas buvo vertintas apie 1700000 Lt. Patikrinus pastatą nekilnojamojo turto registre, sudarant pagrindinį 2011 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sandorį nebuvo jokių kliūčių patvirtinti sandorį, turtas apribotas nebuvo. Apie tai, kad vyksta civiliniai ginčai dėl šio pastato jis nežinojo. Ar žinojo, kas nors iš UAB „S.“ atstovų, t. y. A.B., pasirašant preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį, nežino. Jis nežino nieko apie tai, kad advokatų profesinė bendrija „Z.L.“ buvo išsiuntusi daugumai Vilniaus notarų pranešimus, kuriais buvo prašoma netvirtinti sandorių dėl (duomenys neskelbtini). Jis asmeniškai neieškojo pirkimo-pardavimo sandoriui notaro, jam atrodo, nors tiksliai jau neatsimena, kad notarą Trakuose surado brokeris ar pardavėjai. Jis nieko nežino apie tai, kad Vilniuje, notarai atsisakė tvirtinti sandorį dėl (duomenys neskelbtini). Sandorio patvirtinimo metu kiek pamena dalyvavo P.D., (duomenys neskelbtini), brokeris P.Ž., pardavėjai I.S. ir R.S., kas daugiau neatsimena. Prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį ją perskaitė advokatas P.D.. Advokatas jam sakė pasirašyti ir jis pasirašė, o kas tiksliai parengė pirkimo-pardavimo sutartį jis neatsimena. Su pardavėjais R.S. ir I.S. bendravimas vyko per brokerį P.Ž., per kurį buvo suderinta ir pirkimo kaina. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį pinigai už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), buvo sumokėti į R.S. nurodytą banko sąskaitą tą pačią dieną. Dalis pinigų buvo sumokėta avansu pagal preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį. Jis nepažįsta asmens vardu J.S., nieko nežino apie tokius juridinius asmenis L.E.R. S.K. ir L.E.R.L.I.P. F.. Jis UAB „Ž.I.P.“ dirba (duomenys neskelbtini) maždaug mėnesį, prieš tai dirbo šioje bendrovėje apie 7 metus, kokiose pareigose neatsimena. Buvo norėta įsigyti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir buvo nuspręsta, kad pastatas bus įgyjamas UAB „S.“ vardu. Jis kartu su brokeriu P.Ž., A.B. vyko į Kauną pas (duomenys neskelbtini) atstovus pakalbėti dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kada tiksliai vyko neatsimena. Po pokalbio suprato, kad tie asmenys galimai nėra susiję su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Bendravo su kažkokia advokate, kurios nei vardo, nei pavardės neatsimena, ar buvo dar kas nors, neatsimena. Kurioje vietoje vyko pokalbis, tikslaus adreso, neatsimena. Pastatas buvo netoli Laisvės Alėjos. Šį susitikimą suderino P.Ž., tačiau šio susitikimo iniciatoriais nebuvo. (t. 10, b. l. 150-151)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P.Ž. parodė, kad jis užsiima tarpininkavimu nekilnojamojo turto srityje. Vienas iš jo kolegų pasakė, jog yra pardavinėjamas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Tuomet liudytojas paieškojo, kam būtų įdomu įsigyti šį pastatą. Vienas iš tokių žmonių buvo S.M.. Su S.M. kalbėjo apie to pastato įgijimą, nes S.M. ir jo partneris susidomėjo. S.M. įsigyti pastatą pasiūlė kaip įmonės atstovui. Įmonės pavadinimo neatsimena. Pastato pardavėjų atstovas buvo J.S.. Už kiek buvo pardavinėjamas pastatas, liudytojas nebeprisiminė. To pastato savininkė buvo bažnyčia, kurios viduje vyko kažkoks konfliktas. Pastato pirkėjai naudojosi advokato paslaugomis, aiškindamiesi dėl galimybės įsigyti pastatą. Buvo išsiaiškinta, kad įsigyjant pastatą yra taikomos civilinės teisės normos, o bažnyčioje kilę konfliktai sprendžiami vadovaujantis bažnytine teise. Liudytojo vaidmuo pastato pirkime-pardavime buvo kaip tarpininko – suvedė pirkėją su pardavėju. Visiškai normalu, kad daug žmonių dalyvavo derybose dėl pastato. Iš praktikos tai nesukėlė kažkokių įtarimų. Normalu, kad derybose dalyvauja ir vienos ir kitos pusės atstovai, tarpininkai. Sprendžiant klausimus dėl pastato įgijimo, buvo bendraujama ir su kitu tarpininku, kuris informavo apie parduodamą pastatą, ir su J.S.. Dalį klausimų galimai sprendė J.S., t. y. jis galimai turėjo pasirūpinti pažyma dėl žemės esančios prie pastato. P.Ž. neprisiminė, ar sutarties pasirašymo metu Trakuose dalyvavo J.S., atsimenu, kad buvo kitas tarpininkas, kuris informavo apie parduodamą pastatą, S.M., (duomenys neskelbtini) P.D. ir dar keli asmenys. Taip pat liudytojas neprisiminė, ar buvo daugiau pokalbių su J.S. apie pastato pirkimus, pardavimus, kad jis būtų siūlęs daugiau nekilnojamojo turto objektų. Jis negalėjo nurodyti, kiek kartų asmeniškai fiziškai matė J.S., tikriausiai daugiau nei du kartus. J.S. į susitikimus dažniausiai atvykdavo ne vienas. Dėl sandorio sąlygų derėjosi pardavėjų ir pirkėjų atstovai, kuriuos liudytojas suvedė.  Liudytojas dalyvavo pardavėjų ir pirkėjų atstovų susitikimuose, J.S. kalbėdavo ne su juo, o bendravo su pirkėjo atstovu. Tuo metu 2000000 Lt kaina už tą pastatą atrodė tinkama. Ar pirkti vis tiek sprendžia pirkėjas, liudytojui nebuvo būtina daryti didelės analizės, ar kaina tinkama ar ne. Jeigu būtų galima parduodamo pastato kainą palyginti su daugiau objektų, tai būtų galima nustatyti ir jo realią kainą Tai buvo išskirtinis objektas, todėl čia pirkėjai turėjo pagalvoti, ką jie darys, kiek jiems tai kainuos, kiek užims dokumentų tvarkymas. Su J.S. liudytoją supažindino tarpininkas, kuris informavo apie parduodamą pastatą. P.Ž. neatsiminė, ar asmeniškai skambino T.Š.. Taip pat negalėjo nurodyti, ar T.Š. sakė, jog pastatas priklauso bažnyčiai, bet suprato, kad jis nurodė advokatę, kuri paaiškins situaciją ir su kuria reikia kalbėtis. Į Kauną pas T.Š. nurodytą advokatę važiavo kartu su S.M. ir A.B.. Ką dėl to pastato sakė advokatė, neprisiminė. Liudytojo funkcija buvo suvesti pirkėją su pardavėju, kurie viską turi aiškintis patys. Liudytojas vyko į Kauną, tačiau tikrai ten nepriimti sprendimų. Su J.S. buvo bendraujam tik apie pastatą bei sandorį. Greičiausiai J.S. nei skubino, nei ragino greičiau pirkti pastatą. T.Š. susitikime Kaune nedalyvavo. Turtas nebūtinai kainuoja tiek, kiek yra įvertinta registre. Liudytojas nėra matęs atvejo, kad registre nurodyta turto kaina atitiktų rinkos kainą. VĮ „Registrų centras“ vertinimas yra bendrinis, o nekilnojamojo turto negalima vertinti bendrai. Pardavinėjant turtą nėra aktualu žiūrėti VĮ „Registrų centras“ duomenis. P.Ž. vertinimu pastato įsigijimo kaina buvo adekvati. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad šie parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P.Ž. parodė, kad 2011 metais maždaug spalio mėnesį jam paskambino (duomenys neskelbtini) I.K. ir pranešė, jog yra parduodamas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Apie objektą detalios informacijos, t. y., kas yra pastato savininkai, kodėl parduoda pastatą ir panašiai, nepateikė. Jam reikalingą informaciją apie objektą I.K. pateikė elektroniniu paštu. Kadangi maždaug numanė, kas gali pirkti tokį pastatą ir toliau vystyti verslą, pasiūlė keletui klientų. Jo pasiūlymu susidomėjo UAB „S.“ atstovas S.M.. Pradinė objekto kaina sužinota iš I.K. negąsdino. Kaina galimai buvo apie 2000000 Lt. Vėliau, kai vyko derybos tarp objekto pardavėjų ir pirkėjų, jis buvo kaip pirkėjų atstovas, o I.K. daugiau kaip pardavėjų atstovas. Su J.S. jis susipažino per I.K. ir, kaip suprato, J.S. taip pat buvo kaip pardavėjų atstovas. Kokios J.S. sąsajos su pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), jis nežino. Kokie buvo J.S. interesai dėl šio pastato, nežino. Tuo metu jis nieko nežinojo apie tai, kad J.S. turėjo įgaliojimą disponuoti S.K. turtu. Jis manė, kad, kai buvo derybos dėl šio nekilnojamojo turto objekto, jis nežinojo, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas su atpirkimo teise. Tiksliai neatsimena, kad derybų metu, susitinkant su pastato pardavėjais R.S. ir I.S., visuomet būtų dalyvavęs ir J.S.. Ar S.M. atkreipė dėmesį į tai, kad galbūt kai kuriuose susitikimuose dalyvao J.S., nežino. Ar S.M. įsiminė J.S., nežino, bet I.K. S.M. tikrai turi žinoti. Jam asmeniškai J.S. derybų metu, kai buvo ruošiamasi įsigyti pastatą, skambino. Kiek pamena skambino, tik dėl pažymos dėl žemės prie parduodamo pastato. S.M. neskubino ir neragino greičiau parduoti pastatą ar kitaip bandyti įtakoti pirkėjus. Jis pats rinkdamas informaciją apie parduodamą objektą internete rado informaciją, jog dėl (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto Kretingoje buvo kilęs ginčas ir vienos šalies atstovas buvo (duomenys neskelbtini) atstovas T.Š.. Tuomet jis pasigilino ir pamatė, kad perkamas objektas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė L.E.R. S.K.. Tam, kad neturėti ateityje dėl pastato jokių problemų ir viską išsiaiškinti, jis telefonu paskambino T.Š.. T.Š. nukreipė jį pas savo advokatę Kauno mieste. Jo iniciatyva jis su UAB „S.“ atstovais S.M. ir A.B. nuvyko į Kauną pas T.Š. nurodytą advokatę. Ar jis pasakė, kokiu tikslu vyksta į Kauną S.M. ir A.B., neatsimena. Pokalbio metu buvo išsiaiškinta, kad tai bažnyčiai pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nepriklausė. Supratę, kad bažnyčia, į kurią kreipėsi, nėra turto savininkai, daugiau jokių kontaktų su bažnyčios atstovais neieškojo. Liudytojas negalėjo nurodyti aplinkybių, kurioms esant buvo pasirašyta preliminarioji pastato pirkimo-pardavimo sutartis. Žino, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2011 m. lapkričio 4 d. Trakų rajone pas notarę. Notarę išsirinko pardavėjai. Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo pardavėjai, S.M., jis, (duomenys neskelbtini) P.D., I.K., buvo dar keletas asmenų, kas jie tokie nežino, nes jų nepažįsta. Kodėl pardavėjai pasirinko Trakų rajono notarę, nežino, įtarimų nekilo, jis manė, kad jie gal gyvena Trakuose ar kur nors aplinkui. Apie tai, kad Vilniuje notarai atsisakė tvirtinti šį pirkimo-pardavimo sandorį, nieko nežinojo. (duomenys neskelbtini) A.K. nepažįsta. (t. 10, b. l. 156-157)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E.G. parodė, kad ji pažįsta T.Š., ji yra L.E.R.B. narė. Ji priklauso Kauno parapijai, o jos pagrindinis (duomenys neskelbtini) yra T.Š.. Labai seniai kunigai sužinojo faktą, kad yra pardavinėjamas bažnyčios nekilnojamasis turtas, esantis Vilniuje. Tuo metu buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, kad liudytoja pradėtų žiūrėti, kokie sandoriai vyksta. Ji žino tik tiek, kiek informacijos gavo iš viešųjų registrų, t. y., kad turtas tam tikrą laiko tarpą priklausė bažnyčiai, o vėliau buvo perleistas. Liudytojas prisiminė vieną susitikimą, kuriame dalyvavo T.Š. ir kiti asmenys, kurių pavardžių neatsimena. Ji taip pat dalyvavo tame susitikime. Šio susitikimo metu T.Š. buvo pateikti tam tikri pasiūlymai dėl nekilnojamojo turto. Bažnyčioje tuo metu buvo įvykęs skilimas, buvo viena tradicinė religinė bendruomenė, bet buvo įregistruoti keli juridiniai asmenys. Dalis nekilnojamojo turto buvo registruota vienos pusės, o kita dalis turto buvo registruota kitos pusės. Tuo metu, kai vyko pokalbis, kaip tik ir buvo pradėtas pardavinėti nekilnojamasis turtas, tos kitos pusės. Iš esmės pusė, kuriai priklausė liudytoja, norėjo, kad būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai arba netgi sandorių ginčijimai civiline tvarka. Iš esmės tas susitikimas ir buvo, kad užbėgti įvykiams už akių ir kad būtų susitarta, jog nebūtų keliami jokie teisminiai ginčai dėl patalpų perleidimo. Kiek atsimena, ten yra išlikę tik tų patalpų pamatai, reikia labai didelių investicijų, kad būtų atkurtos tos patalpos. Bažnyčiai istorine, kultūrine prasme tai yra labai vertingi pastatai, nes jie buvo nuo pat bažnyčios Vilniuje įkūrimo ir pastatymo laikų. Liudytoja negalėjo nurodyti, kad šiuo metu atsitiko su tais pastatais, ar jie buvo perleisti, ar jie buvo atstatyti. Nelabai žino, ar tos patalpos buvo naudojamos bažnyčios reikmėms. Pastatai yra svarbūs visos bažnyčios kontekste, bet iš esmės jais dažniausiai naudojasi tie asmenys, kurie yra toje vietoje. Į susitikimą atvykę asmenys siūlė 100000 Lt kompensaciją bei galimybę naudotis patalpomis, kurios neva būtų sutvarkytos. Išgirdę pasiūlymą, pasakė, kad turi pagalvoti, nes tai yra juridinis asmuo ir nieko vienašališkai spręsti negali. Kalba buvo apie kažkokios konferencinės salės padarymą, kuria būtų galima naudotis bažnyčiai. E.G. negalėjo pasakyti, ar siūlomos naudotis patalpos bažnyčiai priklausytų nuosavybės teise, ar jomis tik būtų galima naudotis. Iš esmės susitikimo metu kalba buvo tokia, kad tuo atveju, jeigu nebus keliami jokie teisiniai ginčai, bus sumokėti pinigai ir suteiktos patalpos. Ar atvykę asmenys jau buvo įsigiję patalpas, liudytoja neprisiminė. Tie žmonės buvo prisistatę vardais, ikiteisminio tyrimo pareigūnui buvo padavusi vizitinę kortelę, kurioje matyti kažkurio iš tų asmenų vardas, pavardė ir pareigos. Susitikimas vyko labai gražiai, kultūringai, be jokių psichologinių ar kitokių spaudimų, liudytoja suprato, kad jie yra labai suinteresuoti ir domisi galimybe naudotis patalpomis arba jas įsigyti. Liudytoja suprato, kad asmenys tiesiog stengiasi išvengti kažkokių galimų nemalonumų. Ji taip pat suprato, kad, prieš sudarant sandorį ar jau sudarius, jie žinojo, jog yra daromi nelabai teisėti veiksmai su tomis patalpomis. Kiek pamena, kai išvyko tie žmonės, ji su T.Š. dar liko pasikalbėti, buvo priimtas bendruomenės sprendimas, kad teikti pasiūlymai netenkina, bažnyčia nenori prarasti savo patalpų. Galimai T.Š. informavo asmenis apie tokią poziciją ir derybos nutrūko. Tie žmonės neminėjo apie jokius jų santykius su A.K.. Liudytoja pažinojo A.K., jis buvo bažnyčios (duomenys neskelbtini) ir atstovavo kitai pusei. Dėl minėtų patalpų perleidimo klausimų neteko bendrauti su A.K.. E.G. aiškino, kad ginčai buvo tarp V.E.R.B. ir L.E.R. U.L. S., kuriam atstovavo T.Š.. Tuo metu, kai tie asmenys buvo atvykę, tikriausiai nei ikiteisminiai tyrimai, nei civilinės bylos nevyko. Tuo metu buvo sužinota, kad yra pardavinėjamas nekilnojamasis turtas. Iš pradžių tas turtas priklausė visai bažnyčiai, vėliau buvo perleistas Vilniaus parapijai. A.K. darė tam tikrus veiksmus, kad būtų lengviau jį parduoti. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo nurodė, kad jie užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E.G. parodė, kad 2011 m. rudenį tikslaus laiko neatsimena, jai į telefoną paskambino T.Š. ir pranešė, kad jam skambino kažkokie žmonės dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir jie nori apie tai pakalbėti. T.Š. paklausė ar gali duoti jos kontaktinį telefono numerį ir ji sutiko. Vėliau jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino, kaip ji suprato, tie patys asmenys kaip ir T.Š. dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Skambinęs asmuo buvo vyras, tačiau vardo ir pavardės neatsimena. Šie asmenys labai norėjo susitikti ir telefonu buvo suderintas susitikimo laikas ir vieta. Po skambučio, tą pačią savaitę, į jos kontorą, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko trys vyrai, kurie jai davė vizitinę kortelę „Ž.I.P.“ ir visi prisistatė vardais ir pavardėmis, tačiau šiuo metu ji neatsimena. Ar galėtų asmenis atpažinti nežino, galėtų pabandyti. Šiuo metu veido bruožų aprašyti negali, bet gal pamačiusi atsimintų. Pokalbyje dalyvavo T.Š., R.S. ir T.Š. apsaugininkas. Kalbėjo visi atvykę trys asmenys vienas per kitą. Pokalbis buvo apie tai, kad atvykusieji nori pirkti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir už tai, kad jie, t. y. T.Š. vadovaujama tradicinė religinė bendruomenė bei jai priklausančios bendrijos nekeltų pretenzijų bei neviešintų sandorio aplinkybių. Iš pokalbio buvo aišku, kad atvykusieji puikiai suprato, kad nuosavybės teisė į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), T.Š. vadovaujamai religinei bendruomenei nepriklauso. Jie už tai, kad nebūtų keliamos pretenzijos, siūlė pinigines kompensacijas, preliminariai virš 100000 Lt, siūlė sudaryti sąlygas naudotis pastate išskirtomis patalpomis. Pagal atvykusius asmenis pastatas turėjo būti suremontuotas ir įrengti butai ar ofisai. Šio pokalbio metu sprendimas priimtas nebuvo ir ji daugiau su UAB „Ž.I.P.“ atstovais susitikus nebuvo, daugiau visiškai nebendravo. Vėliau, kiek jai žinoma, UAB „Ž.I.P.“ atstovai bendravo su T.Š., apie ką tiksliai jau nežino (t. 10, b. l. 143-144)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T.Š. parodė, kad jam yra žinomas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Tas pastatas priklausė L.E.R.B.. Pastatas buvo pardavinėjamas neteisėtai ir jo pardavimas palietė visą bendruomenę. Liudytojai buvo siūlomi pinigai už tylėjimą, kad nekeltų klausimų, problemų, nes asmenys, kurie norėjo įsigyti turtą, sužinojo, kad teisiškai yra ne viskas gerai. Jam skambino teisininkai ir siūlė kuo greičiau susitikti, tačiau jis nenorėjo kuo greičiau susitikti, nes nebuvo aišku, kas čia vyksta. Bažnyčia turėjo advokatę Kaune, siūlė susitikti su ta advokate. Buvo pasiūlyta nemaža pinigų suma, bet liudytojas atsisakė. Atsirado nauji advokatai, kurie paaiškino, kad, jei sutiks priimti pinigus, atsisakys ginčyti tą visą netiesą ir apgaulę, kuri nusikalstamu būdu buvo padaryta. Liudytojas manė, kad, jei pasirašytas pirkimo-pardavimo dokumentas, tai jau yra sunku ką nors pakeisti. Geresni teisininkai paaiškino, kad nereikia atsisakyti savo teisių, kurios buvo pažeistos. T.Š. teigė, kad jam skambino ne vienas asmuo, tų asmenų vardų ir pavardžių neprisimena. Po skambučio susitikimas įvyko kitą dieną, o gal ir tą pačią dieną, nes buvo norima labai greitai susitikti. Asmenys, kurie norėjo susitikti aiškiai nepasakė, ar jie jau yra įsigiję pastatą. Jie, įsigydami tą pastatą, norėjo išvengti visų teisinių problemų. Jie pasakė, kad vis vien įsigys pastatą, nes jie yra galingi, turtingi ir darys viską, kad tą pastatą įsigytų. Apie pastato įsigijimą su A.K. nekalbėjo. A.K. nenorėjo bendrauti su vadovybe ir, naudodamasis savo įgaliojimais, kuriuos užgrobė, nevykdė S. sprendimo, stengėsi kuo greičiau parduoti pastatus. A.K. nėjo į jokius kontaktus. J.S. liudytojas neprisiminė, nebent jis buvo iš tos žmonių grupės, kurie siūlė pinigus Kaune. Susitikime dalyvavo galimai penki žmonės, tai galbūt J.S. buvo vienas iš jų. Susitikime dalyvavusių asmenų veidų neįsiminė. Buvo vienas susitikimas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Po to buvo telefoninis skambutis. Ar buvo daugiau susitikimų su advokate, nežino. Bažnyčioje pasitarė ir nusprendė, kad tie asmenys, kurie nėra teisininkai, šiuose klausimuose nedalyvaus. Visi klausimai buvo patikėti advokatų kontorai. Kai skambino asmenys dėl turto reikalų, jiems pasakė, kad jie kalbėtųsi su advokatais. Tie asmenys, su kuriais bendravo, neprisistatė, buvo keli teisininkai, atstovai. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokie ginčai tuo metu buvo dėl to pastato. Mano, kad advokatė informavo tuos asmenis, jog vyksta ginčas, be to, mano, kad jie patys gerai žinojo, nes jie labai stengėsi, kuo greičiau sudaryti taikos sutartį su finansinio atlyginimo pagalba. T.Š. teigė, kad tuo metu jis buvo bažnyčios (duomenys neskelbtini), todėl tie asmenys kreipėsi į jį, nes jis buvo asmuo, kuris galėjo kalbėti bažnyčios vardu. Liudytojas gyveno Vilniuje, tačiau (duomenys neskelbtini) E.G. gyveno ir dirbo Kaune, todėl siūlė atvykti į Kauną ir susitikti jos darbo vietoje. Be abejo, turto praradimas padarė poveikį bendruomenei. Visų pirma padarė dvasinį ir psichologinį poveikį bažnyčiai, nuo kurio iki šiol neatsigaunama. Turtas yra nemenkavertis, o turto reikšmę apsprendžia jo vieta – Vilniaus centras. Bažnyčia kaip organizacija turi turėti ir pajamų, vykdyti savo veiklą. Bažnyčia yra dvasinė organizacija, kurioje susirenka įvairūs žmonės iš skirtingų Lietuvos vietų, o vienas asmuo pavogė turtą. Tai yra ne tik finansinis, bet ir istorinis bažnyčios praradimas. T.Š. aiškino, kad valstybėje nėra sutvarkyti teisiniai santykiai su religinėmis bendruomenėmis, išskyrus Romos katalikų bendruomenę, kur yra aiški hierarchinė struktūra. Buvo kreiptasi į Teisingumo ministeriją, kur buvo paaiškinta, kad teisme turi būti sprendžiama, kas atstovauja, kas neatstovauja bendruomenę. Bendruomenei toks klausimų sprendimo būdas pasirodė netinkamas, todėl to nebuvo daroma, tikėjosi, kad žmogus apsispręs. Nesitikėjo, kad tas žmogus, kuris neatstovauja, ims ir pardavinės bažnyčios turtą su keista kompanija. Turto praradimas buvo tiek istorinis, tiek finansinis praradimas. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad šie parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu T.Š. parodė, kad 2011 m. maždaug spalio mėnesio pradžioje jam telefonu paskambino asmuo. Kaip šis asmuo prisistatė, neatsimena, tačiau pradėjo kalbėti apie pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip jis suprato iš pokalbio, norėjo tą pastatą įsigyti. Jis pasiūlė susitikti ir interesantai dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atvyko 2013 m. spalio 12 d. susitikti į Kaune esantį (duomenys neskelbtini) E.G. biurą. Atvykusių asmenų vardų pavardžių neatsimena, tačiau mano, kad iš penkių atvykusių ką nors atpažinti galėtų. Pokalbyje dalyvavo jis, (duomenys neskelbtini) E.G. ir atrodo dar jo vairuotojas A.B. Atvykę asmenys, kaip suprato, buvo pastato įgijėjai, jų atstovai ir teisininkai. Asmenys pradėjo kalbėti, kad jau yra nuspręsta, jog įsigis pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Kalbėjo trys asmenys, jie vienas kitą papildydavo. Šie asmenys siūlė viską spręsti taikiai, sakė žino, kad vyksta ginčai dėl pastato, tačiau sakė, kad pastatą jie vis tiek įsigys ir jam kaip bažnyčios atstovui už tai, jog jis neturėtų pretenzijų pasiūlė šimtą tūkstančių litų. Taip pat siūlė, kad jų turimų bendrovių darbuotojai galės keletą metų pervedinėti bažnyčiai kaip paramą 2 procentus mokesčių. Jis, supratęs, kad pastatas jau parduotas, sakė, kad dėl pinigų pagalvos, nes bažnyčiai jie būtų pravertę. Tačiau vėliau, pasikonsultavęs su advokatais, suprato, kad negali priimti pinigų už nusikalstamu būdu įgytą bažnyčios turtą. Apie tai jis telefonu pranešė pastatą įsigyti norėjusiems ir pinigus siūliusiems interesantams. Jie pasipiktino ir klausė, kodėl jis tarėsi su advokatais, nes dabar jo advokatai jau kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad jie puikiai žino apie vykstančius ginčus, apie prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apie ginčytinus sandorius, tačiau vis tiek įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 141-142).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T.Č.parodė, kad jis su sutuoktine ieškojo nekilnojamojo turto, kurį galėtų įsigyti. Sutuoktinės brolis R.K. nurodė, kad bažnyčia parduoda turtą, jog yra toks pasiūlymas. Liudytoją tai sudomino. Suprato, kad bažnyčia pardavinėja butus ir kitą nekilnojamąjį turtą. Liudytoją ir jo sutuoktinę sudomino palėpės įsigijimas, kaip projektas ateičiai. R.K. pasakė, kad jo pažįstamas siūlo tuos objektus. Girdėjo, kad buvo parduodamas ir butas, kurio vertė buvo keli šimtai tūkstančių. Liudytojui ir jo sutuoktinei tokie objektai buvo per brangūs, galvojo įsigyti kažką pigiau. Palėpė buvo (duomenys neskelbtini). Tai buvo negyvenama patalpa, neatidalinta, avarinės būklės, nerakinama, su benamiais, su visų gyventojų šiukšlėmis, kiauru stogu. Liudytojas buvo informuotas, kad jis gali apsižiūrėti palėpę, ji nebuvo rakinama. Tarėsi su sutuoktine dėl palėpės įgijimo. Nusprendė palėpę įsigyti. R.K. pasakė, kad sutinka įsigyti palėpę. T.Č. teigė, kad jis palėpę apžiūrėjo vienas. Palėpę įsigyti buvo siūloma už 50000 Lt. Už tokią sumą ji ir buvo įsigyta. Grynais pinigais buvo sumokėta 45000 Lt ir 5000 Lt akcijomis, kurias perleido pagal mainų sutartį. Kaip suprato ir kiek pats buvo pasidomėjęs, kad tais atvejais, kai yra parduodamas turtas iš bendros nuosavybės, pardavimo sutartis netinka, tokį turtą galima įsigyti tik mainų, dovanojimo, paveldėjimo ar kitu būdu. Liudytojas pats tai aiškinosi ir notaras tokiai formai neprieštaravo. Kai atėjo pas notarą, buvo paruošta mainų sutartis. Pirkimo-pardavimo sutarties negalėjo daryti, nes tas turtas buvo bendroje nuosavybėje, neatidalintas. Notaras pasiūlė sudaryti mainų sutartį. Liudytojas nesigilino, kaip turėtų būti tvarkomas tas sandoris, nes pardavimas buvo neįmanomas, buvo galima sudaryti tik mainų sutartį. Mainais galėjo pasiūlyti savo akcijų dalį įmonėje ir papildomai sumokant pinigus grynaisiais. Sutarties sąlygas derino su J.S.. Su juo buvo susitikę tik prieš vykstant pas notarą, tačiau tiksliai neatsimena. Liudytojas su R.K. yra bendradarbiai, J.S. yra buvęs pas juos ofise, tuo metu greičiausiai apsitarė sąlygas, kainą ir pan. Daugiau susitikimų dėl sandorio su J.S. nebuvo. Palėpę pardavinėjo J.S.. Jis palėpę pardavinėjo už 50000 Lt. Derybos buvo neįmanomos, nes buvo mainų sutartis. Derybų iš liudytojo pusės nebuvo. J.S. jam buvo pristatytas kaip pažįstamas, kuris siūlo, parduoda turtą. Jis pardavinėjo bažnyčios turtą. Apie tai, kad pardavinėjamas bažnyčios turtas, liudytojas sužinojo prieš pradedant sandorį. Šio fakto nesureikšmino ir nesigilino į tai. Pas notarą dalyvavo liudytojas ir J.S.. Pinigai buvo sumokėti grynaisiais. Pasirašius sutartį buvo išsiskirstyta. Ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad į patalpas pateko su R.K. pagalba, nes reikėjo paimti raktus, o gal raktų ir nereikėjo, tačiau palėpė nebuvo rakinama. Perkamo objekto vidutinę kainą sužinojo iš sutarties. Šiuo metu už įsigytą turtą, kurio vertė 19000 Eur, moka nekilnojamojo turto mokestį. Atskiro tos patalpos vertinimo nebuvo. Tai, kad buvo pardavinėjami ir butai, žino iš gandų. Su R.K. turėjo bendrą verslą ir buvo bendraakcininkai. Palėpė tiktai nebuvo rakinama, buvo apleista. Tam, kad pakliūti į palėpę, raktų nereikėjo. Labiau reikėjo kodo, kad būtų galima pakliūti į pastato vidų, laiptinę. Laiptinėje buvo kodinė spyna. Ten buvo sena spyna, kodas buvo įspaustas, liudytojas pabandė ir durys atsidarė. Eidamas apžiūrėti palėpės nežinojo, kad ten rakinamos pastato durys, pavyko užeiti, užėjo, pasidarė nuotraukas. Apie tai, kad yra galimybė įsigyti palėpę, pasakė R.K., o J.S. buvo pardavėjas. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar sandorio rūšį pasirinko J.S.. Tai buvo labiau notaro dalykas nustatyti, koks sandoris turi būti sudarytas. Apie mainų sutartį sužinojo prieš atvykstant į notarų kontorą. Savoje aplinkoje buvo kažkiek keltas tas klausimas, kad gali būti mainoma. Sandorio rūšis įtarimų nesukėlė, pats liudytojas pasiūlė, ką gali mainyti. Norėdamas įsigyti turtą, turėjo mainytis su priemoka, todėl ir mainė primokėdamas. Pasitikėjo notarine sutartimi, kad viskas yra teisingai ir VĮ „Registrų centras“ įregistravo. T.Č. teigė, kad jam sukėlė nuostabą, jog bažnyčia parduoda turtą. J.S. buvo įgaliotas asmuo. Kas perdavė liudytojo duomenis notarui, neprisimena, galbūt jis J.S. parašė arba nusiuntė elektroniniu paštu. Pinigai buvo perduoti pas notarą, kai buvo pasirašyta sutartis. Dokumentas, patvirtinantis pinigų gavimą, nebuvo duotas. Notarinėje sutartyje buvo parašyta, kad atsiskaityta ir viskas. Į įsigyta palėpę ketino investuoti pinigines lėšas, atsiskirti nuosavybę, pasidaryti būstą, kapitališkai suremontuoti, sukurti vertę ir ten apsistoti. Pardavėjas apsisprendė, kad tinka atsiskaityti akcijomis. Kas J.S. pasiūlė atsiskaityti akcijomis, neprisimena. T.Č. teigė, kad jis turėjo 50 procentų įmonės akcijų. Ta įmonė, kurios akcijomis buvo atsiskaityta už palėpę, užsiėmė automobilių plovimu. Įmonės apyvarta nesiekė daugiau nei 5000 Eur per metus. Akcijos buvo keičiamos, o akcijų vertė buvo 5000 Lt, tai buvo lygiai ta suma, kiek vertos akcijos, kad tas sandoris bendrai pasiektų 50000 Lt sumą. Kita įmonės akcijų dalis priklausė R.K.. Nepamena, ar buvo akcininkų sprendimas dėl liudytojo akcijų dalies perleidimo. Nežino, kaip buvo registruojamas akcininkų pasikeitimas. Tikriausiai VĮ „Registrų centras“ nebuvo informuotas apie akcininkų pasikeitimą. Toje įmonėje kurį laiką buvo vadovu. Šiuo metu faktiškai yra įmonės vadovas, bet realiai su ja santykių nėra, bendrovės veikla sustabdyta, nevyksta.  Sandorio sudarymo metu įmonė vykdė veiklą ir iki šių dienų akcijų vertė yra 1500 Eur. Jeigu būtų tvarkingai viskas įvykę ir nebūtų jokių turto areštų, visų kitų dalykų, greičiausiai buvo galima tvarkytis ir toliau, bet tai jau buvo naujųjų akcininkų kompetencija. T.Č. nurodė, kad jis nežinojo, jog reikia užregistruoti akcininkų pasikeitimą. Jis neatsimena, kokius dokumentus, sudarant sutartį, teikė notarui. Pasitikėjo teisininkais ir notarine kontora, kuri tvarkė sandorį. Notaras greičiausiai buvo pasirinktas pardavėjo iniciatyva, liudytojas notaro nepažįsta. Pardavėjui tiko pasiūlymas atsiskaityti akcijomis, nebebuvo jokių aptarimų, jokių kitokių pamąstymų. Pardavėjui nebuvo teikiama finansinės ataskaitos. Įmonė buvo be skolų. Įmonė likviduojama, nes nevykdo veiklos, o ne dėl skolų ar bankroto. Kodėl bažnyčiai yra reikalingos įmonės akcijos, aiškinama nebuvo. Norint įsigyti turtą, reikėjo sudaryti mainų sutartį, todėl tokia sutartis ir buvo sudaryta, ji tenkino abi sandorio puses. Mainų sutartimi buvo perleista visa liudytojų akcijų dalis. R.K. neprieštaravo, kad būtų perleista akcijų dalis. Nežino, su kuo R.K. kalbėjo telefonu apie nekilnojamąjį turtą. Tikriausiai R.K. pasirūpino, kaip liudytojas apteks į palėpės patalpas, o vėliau tikriausiai susitiko su J.S.. Šių aplinkybių gerai neprisimena, bet J.S. yra lankęsis pas liudytoją ir R.K.biure iki sandorio. Iki susitikimo pas notarą J.S. matė mažiausiai vieną kartą, antras kartas buvo pas notarą. Mainų sutartį sudaryti patarė ir R.K.. R.K. nedalyvavo sandorio sudarymo metu pas notarą. Ar pas notarą buvo liudytojo sutuoktinė, nepamena, turėjo būti. Grynieji pinigai, kuriais sumokėjo už palėpę, buvo jo šeimos pinigai. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad šie parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T.Č. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį darbo metu išgirdo kalbant kolegą R.K. telefonu apie nekilnojamąjį turtą. Jį pokalbio tema sudomino ir jis teiravosi, kas, ką siūlo. R.K. atsakė, kad yra parduodama palėpė, esanti (duomenys neskelbtini). Kokia buvo palėpės kaina tuo metu nežinojo ir neaptarinėjo. Kas pokalbio metu kolegai siūlė pirkti palėpę, nežino, nesidomėjo. Jis susidomėjo parduodama nekilnojamuoju turtu. R.K. pasirūpino raktais, kad apžiūrėti objektą. Jis apžiūrėjo objektą ir jam objektas tiko. Siūloma kaina buvo apie 50000 Lt. Šio objekto vidutinės rinkos kainos tuo metu nežinojo. Visą laiką bendravo dėl objekto su bendradarbiu R.K. ir J.S.. Su J.S. bendravimas vyko tik objekto pirkimo metu. Liudytojui R.K. 2011 m. rugsėjo 5 d. liepė atvykti į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kurį pasirinko pardavėjas J.S.. Jam dar prieš atvykstant į notarų biurą su R.K. buvo aptarta, jog bus ne pirkimo-pardavimo sutartis, o mainų sutartis, nes, kaip jam buvo paaiškinta, kitokiu būdu negali įsigyti šio nekilnojamojo turto, nes perka tik jo neapibrėžtą dalį ir gali tik mainyti arba mainyti ir primokėti pardavėjui. Jis su tokiomis sąlygomis sutiko ir 2011 m. rugsėjo 5 d. notarų biure, dalyvaujant J.S., jam, jo sutuoktinei ir notarui, pasirašė mainų sutartį ir įsigijo asmeninėn nuosavybėn 10711/25000 dalį negyvenamosios patalpos neįrengtos pastogės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymas vyko mainais į 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „T.“ akcijų ir 45000 Lt. Pinigus sumokėjo grynaisiais J.S. į rankas notarui matant. Jis šį nekilnojamąjį turtą nusipirko bendrai už 50000 Lt. Jis nemano, kad šį nekilnojamąjį turtą įsigijo už mažą kainą. Jis pirmą kartą ir tik šio nekilnojamojo turto pirkimo metu matė, kaip jo kolega R.K. bendravo su J.S.. Prieš tai nebuvo pastebėjęs, kad kolega bendrautų su J.S., taip pat nematė, kad bendrautų, kai jis įsigijo nekilnojamąjį turtą. Daugiau niekam iš jo žinomų pažįstamų žmonių, kiek jis žino, nebuvo parduotas ar kitaip perleistas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą įsigijo sau, savo šeimai įsirengti ir gyventi. Ši patalpa buvo pirkta ne perpardavimui (t. 11, b. l. 3-4)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R.K.-Č. parodė, kad sutuoktinis jai papasakojo apie galimybę įsigyti palėpę. Svarstė, diskutavo, kalbėjo ar verta įsigyti palėpę. Liudytoja nelabai tuo domėjosi ir gilinosi, tiesiog sutiko. Palėpę nusipirko. Kiek pamena, apie parduodamą turtą sutuoktinis sužinojo darbe, jam pasakė R.K.. R.K. yra liudytojos brolis. Liudytoja su sutuoktiniu buvo nuvykę apžiūrėti turtą. Turtas atrodė baisiai. Durys išlaužytos, viduje buvo panašu į benamių irštvą, tai buvo apleista, sena, baisi palėpė. Apačioje buvo senas domofonas, liudytoja neprisiminė, ar ji su sutuoktiniu laukė, kol žmogus išeis, ar tiesiog paskambino kaimynams. Už turtą buvo atsiskaitoma pas notarą. Grynaisiais pinigais buvo sumokėta 45000 Lt ir 5000 Lt sumokėti akcijomis. Buvo sudaryta mainų sutartis. Kiek buvo informuota, tai yra lygiavertė sutartis pirkimo-pardavimo sutarčiai. Tų patalpų nebuvo galima tiesiog pirkti, reikėjo išsikeisti, o galimybė išsikeisti buvo, nes liudytoja su sutuoktiniu turėjo įmonę, kurios akcijas galėjo perleisti. R.K.-Č. tiksliai nežino, kuo užsiėmė įmonė, kurios akcijos buvo keičiamos, bet, kiek žino, tai buvo plovykla, ji buvo veikianti. Pinigų mokėjimo faktą matė, tačiau iš tikrųjų nėra tikra. Atsimena, kad pasirašė ir įvyko pirkimas. Palėpę pirko iš savo santaupų, iš asmeninių pinigų. Pinigai buvo vežami pas notarą. Grynieji pinigai buvo perduoti pardavėjui. Liudytoja neatsimena, kaip atrodė pardavėjas. J.S. jai nematytas. Turto pardavėjas buvo bažnyčia ir sutartyje buvo nurodyta J.S. pavardė. Kai atėjo apžiūrėti palėpės, apačioje buvo senos durys, domofonas. Į pastatą užėjo per centrines duris, kurios buvo iš (duomenys neskelbtini). Palėpės įsigijimas buvo investicinis projektas, ketino palėpę susitvarkyti ir ten apsigyventi. Šiuo metu palėpės vertė yra 19000 Eur. Tuo metu jos kaina buvo 50000 Lt. Liudytoja negalėjo nurodyti, kas pasiūlė sudaryti mainų sutartį, tik žino, kad teisininkų, buhalterės bei draugų buvo pasakyta, kad taip patogiau. Sutuoktinis pasitarė su kažkuo, nes jie neturi teisinio išsilavinimo, patarė buhalterė ar kažkoks teisininkas. Sutuoktinis buvo įmonės, kurios akcijos buvo mainomos, akcininkas. Ar jis buvo vienintelis akcininkas, nežino. Įmonė buvo veikianti, nes yra plovykloje plovus automobilį. Tam tikru metu buvo samdomi darbuotojai. T.Č. yra verslininkas ir jis kuruoja savo veiklą, liudytoja į ją nesikiša. Ji nėra gavusi dividendų iš sutuoktinio įmonės. Sandorio sudarymo metu jai nebuvo žinomi įmonės balansai, turimi įsipareigojimai, gaunamos pajamos. Šiame procese liudytoja dalyvavo kaip sutuoktinė. Jei sutuoktinis pateikė informaciją, ji šia informacija tiki. Tai buvo sutuoktinio projektas. Įmonės akcijos tikriausiai buvo įsigytos santuokos metu. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) metais. Liudytojai tiko mainyti įmonės akcijas, nes iš šeimos biudžeto buvo išnaudota 5000 Lt mažiau. Nežino, kodėl pirkėjas buvo suinteresuotas pirkti įmonę, kuri neneša pelno. Nežino, ar buvo atliekamas įmonės auditas, bet tikriausiai ne. Mintį, kad bus mokama 5000 Lt mažiau, liudytojai iškomunikavo sutuoktinis. Jie apsitarė, kiek turi bendrų santaupų, kad gali sau leisti pirkti. R.K.-Č. teigė, kad ji į sutuoktinio verslo reikalus visiškai nesikiša, pasitiki sutuoktiniu. Jei būtų perkamas nuosavas namas ar reikėtų imti didelę paskolą, tai būtų kažkaip kitaip viską vertinusi. Nežino, kas pasiūlė notarą. Ji notaro nepažinojo. Notarų kontora buvo (duomenys neskelbtini). Sandorio sudarymo metu R.K. nedalyvavo. Palėpę tikrai apžiūrėjo, tačiau negali nurodyti, kada tai padarė. Gal palėpė buvo apžiūrėta po sandorio, o pirmasis apžiūrėjo sutuoktinis. Šių aplinkybių tiksliai nebeprisimena. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja nurodė, kad jie užfiksuoti teisingai. 

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R.K.-Č. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį iš jos brolio R.K. sutuoktinis sužinojo, jog yra parduodama palėpė, esanti (duomenys neskelbtini), už patrauklią kainą. Visam nekilnojamojo turto įsigijimo procesui vadovavo jos sutuoktinis ir ji praktiškai pati niekur nesigilino. Ji nebuvo nuvykusi apžiūrėti palėpės, tuo domėjosi jos sutuoktinis. Ji J.S. nepažįsta, kaip brolio draugo tokio asmens nežino. Už palėpę, esančią (duomenys neskelbtini), kiek žino vyras sumokėjo pardavėjui ir dar vyras iškeitė akcijas. Pinigų davimo fakto ji nematė, ji tik pasirašė mainų sutartyje ir išvyko į darbą, detalesnių palėpės įsigijimo aplinkybių papasakoti negali, nes nežino. Kas buvo įsigytos palėpės savininkas, ji nežino. Ji neskaitė dokumentų, kuriuos pasirašinėjo notarų biure. Ji pasitiki savo sutuoktiniu ir visus klausimus kas liečia palėpę tvarkė ir tvarko jis. (t. 11, b. l. 1-2)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J.V. parodė, kad jis apie J.S. yra girdėjęs, jį žino iš savo profesinės veiklos. Liudytojas yra kilęs iš to paties krašto kaip ir R.K.. E.M. yra R.K. pusbrolis, dirbo kartu su R.K. notarų biure. E.V.taip pat yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) krašto, su liudytoju lankė vieną mokyklą. J.V. žino, kad A.K. buvo (duomenys neskelbtini) pirmininkas. A.K. teigė, kad jis buvo visos (duomenys neskelbtini) pirmininkas, bet T.Š. jį šiaip ne taip išvarė. Liudytojo buvo prašoma paskolinti (duomenys neskelbtini) bendruomenei pinigų tam, kad galėtų susitvarkyti turtą. Jis paskolino pinigų, pinigai buvo grąžinti. J.S. yra matęs, kai E.V., kuris pirko patalpas, paprašė ateiti į notarų biurą ir pažiūrėti, ar su sandoriu yra viskas tvarkoje. Nuėjo į notarų biurą, kur ir matė J.S.. Tai tikriausiai buvo A.R. notarų biuras. Tuo atveju turėjo būti tvirtinamas sandoris dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). J.V. žino, kad R.K. ketino iš (duomenys neskelbtini) pirkti patalpas, bet sakė, kad bažnyčios atstovai nespėja ar negali padaryti registracijos, reikia atlikti matavimus, bet neturi pinigų. R.K. ir paprašė paskolinti pinigų bažnyčiai, kuri veikė per A.K. kaip atstovą. R.K. prašė pagelbėti, o liudytojas visuomet padeda draugui. R.K. aiškino, kad vis tiek darys sandorį, pinigų bus, jis pats mokės, nes ima paskolą, buvo jo žodinė garantija, kad, kai mokės pinigus, sutartyje išskirs sąlygą ir liudytojui bus grąžinti pinigai. Taip viskas ir įvyko. Liudytojas yra skolinęs pinigų ir E.M.. Tuo metu jis dar su drauge gyveno, rinko pinigus iš visų giminių, norėjo pirmą butą įsigyti. E.V. taip pat yra skolinęs pinigų. Šiuo metu su E.V. palaiko ryšį, jis yra pažįstamų rate. J.V. teigė, kad jam pačiam taip pat buvo siūloma įsigyti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). R.K. kaip (duomenys neskelbtini) paminėjo, kad jis ieškojosi didesnio buto ir prasitarė, kad susirado patalpas, perka didesnį butą. Jis sakė, kad yra parduodama ir daugiau turto, jei liudytojas nori, gali susisiekti. Buvo kažkoks tarpininkas, siūlė turtą, bet liudytojas atsisakė, nes nebuvo poreikio. Kiek žino, M.G. įsigijo tas patalpas, kurios buvo parodytos liudytojui. Tos patalpos buvo šalia liudytojo buvusios kontoros, yra kažkada nuėjęs tas patalpas apsižiūrėti. Tiksliai neatsimena, ar su E.V. buvo nuėjęs apžiūrėti, ką jis ten nusipirko. Paskolos pinigai S.K. buvo perduoti dalyvaujant J.S.. R.K. yra aiškinęs, kad yra žmogus, kuris prie A.K. nieko neprileidžia. Tas žmogus yra J.S.. Pinigai buvo perduoti kavinėje. Tame sustikime dalyvavo A.K. ir J.S.. Buvo pasirašyta sutartis ir liudytojas perdavė pinigus. Liudytojas paskolos sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo situaciją įvertino kaip keistoką, nes jam jautėsi, kad padėtį valdo J.S.. R.K. yra sakęs, kad J.S. neprileidžia kitų asmenų prie A.K.. Liudytojas žiūrėjo, kad sutartį pasirašytų A.K.. Kaip atrodo A.K., tikrinosi internete. Labai smarkiai nesigilino, ką S.K. atstovams reikia sutvarkyti. Buvo noras parduoti turtą, bet kažko S.K. buvo nepabaigus tvarkytis ir negalėjo susitvarkyti, pats R.K. savo pinigus jau buvo atidavęs, todėl liudytojo buvo prašoma paskolinti pinigų. Kur buvo panaudoti paskolinti pinigai, nežino. Kiek žino, pinigų reikėjo kadastrinių matavimų padarymui ir užregistravimui. Notarinio sandorio nesudarė, nes nebuvo tokio poreikio ir būtinybės. R.K. nepasirašė jokio laidavimo, jokio garantavimo, bet pasakė, kad jis sudarys pardavimo sandorį ir įrašys į sutartį, kad iš jo mokamų pinigų pinigai yra grąžinami liudytojui. Liudytojui užteko R.K. garantijos. Tokia forma buvo keista ir vienintelė liudytojo gyvenime, bet eiti pas notarą neatrodė būtina. J.V. teigė, kad pinigų perdavimo faktas atrodė keistai. Jam situacija buvo pristatyta taip, kad J.S. turi kažkokį santykį su A.K., jie turi kažkokių bendrų planų, J.S. neprileidžia nieko prie A.K.. R.K. norėjo kuo greičiau nusipirkti tą butą, todėl liudytojas į tokias keistenybes nelabai gilinosi. R.K. sakė, kad, jei kažkas bus negerai su tuo sandoriu, tai A.K. turi turto. R.K. yra sakęs, kad yra daugiau patalpų ir jos yra tvarkomos, jog procesas vyksta ir jame padeda J.S., jei liudytojas nori, gali kreiptis dėl turto. E.V. yra draugas, kuriuo absoliučiai finansiškai pasitiki. E.V. pinigus skolina ir nelabai klausinėja, kam jie bus naudojami. Buvo kalba, kad E.V. perka kažkokį nekilnojamąjį turtą. Pats liudytojas ten nelindo ir nenorėjo nieko pirkti, matė geresnių variantų. E.V. sakė, parduodamo turto kaina pagal rinkos vertę yra nebloga. E.V. matė galimybę užsidirbti. Liudytojui to užteko. Pinigus E.V. grąžino. J.V. teigė, kad sandorio sudarymo metu dalyvavo J.S., E.V., jis, (duomenys neskelbtini) A.R. ir darbuotojai. Atsimena, kad J.S. norėjo, jog E.V. pervestų pinigus per vieną dieną. Liudytojas pasakė, kad ši sąlyga yra nesąmoninga. J.S. užpyko, išėjo iš notarų biuro. Liudytojas su E.V. taip pat išėjo, jautėsi vos ne sandorį žmogui sugadinęs. Po to E.V. ir J.S. susiskambino, J.S. grįžo atgal ir pasirašė sutartį. E.V. sutiko su J.S. kelta sąlyga. Iš J.S. pusės jautėsi kažkoks neadekvatumas. Klausė J.S., kodėl jis tokią sąlyga kelia, bet jis neatsakinėjo į klausimus, išėjo iš notarų biuro, sakydamas, jog nenorit – nepirkit, eilė yra. Liudytojas teigė, kad visa situacija buvo paaiškinta taip, kad (duomenys neskelbtini) atgavo turtą, tačiau vis tiek nebuvo labai turtingi, turėjo bažnyčią šone, bet neturėjo pinigų jokiom didelėms veikloms. Atgavus turtą, jie matė kažkokią viziją, kad turės veiklai daugiau pinigų, kitaip tariant, buvo siekis pasikeisti nekilnojamąjį turtą į pinigus. Liudytojo žiniomis rinkoje buvo tokių atvejų, kai atgautas objektas yra pardavinėjamas dalimis. Kiek žino, R.K. buvo pirmasis pirkėjas. M.G. turtą norėjo pirkti tėvams. Sandoris liudytojui neatrodė keistas, jam netiko pats objektas, todėl jis ir nepirko jokio nekilnojamojo turto. Registrų kainos niekada nesutampa su kainomis, yra paklaidų ir į vieną, ir į kitą pusę. J.V. vertinimu, R.K. perkamo turto kaina buvo didoka, tačiau jam tas turtas tiko. Žino, kad E.V. pirko turtą pusrūsyje. Tos patalpos buvo gerokai apleistos. Kai liudytojas pats buvo nuvykęs į objektą, jame buvo kažkoks nekilnojamojo turto tarpininkas, galimai R.K., kuris turėjo raktą ir su kuriuo apžiūrėjo patalpas. Neatsimena, ar buvo rakinamos išorinės pastato durys. Neklausė R.K., kokios jo funkcijos šio pastato atžvilgiu, o jis pats nepasakojo. Kokias pareigas užėmė A.K. ir kokius įgaliojimus turėjo, žinojo iš R.K.. Su A.K. iki paskolos sandorio sudarymo nebuvo pažįstamas, pirmą kartą susitiko kavinėje. Paskola buvo be palūkanų. Paskolos grąžinimas nebuvo užtikrintas teisiniais saugikliais. R.K. jau buvo pasirašęs preliminariąją sutartį, sumokėjęs avansą ir buvo laiko klausimas, kada jis pasirašys pagrindinę sutartį. Liudytojui to užteko, kad galvotų, jog tas sandoris tikrai įvyks. Jei sandoris nebūtų įvykęs, tai pas pardavėjus bus turtas, iš kurio bus galima išsiieškoti skolą. Paskolos terminas buvo trumpas, skirtas sandorio sudarymui. J.S. dalyvavimas sandorio metu buvo juokingai keistas. J.V. teigė, kad jis negalėjo nurodinėti A.K., su kuo jam bendrauti, kokius patarėjus, konsultantus pasitelkti. Jei jam tiko J.S., jie ten kartu bendravo, tai tikrai ne liudytojo kompetencija aiškinti, su kuo A.K. bendrauti. A.K. ir J.S. bendravimo subtilybė ir buvo ta, kad pinigus reikėjo perduoti J.S. į rankas. Tuo metu atrodė taip, kad J.S. yra tam, jog tvarkytų A.K. visus finansus. Vėliau liudytojas matė, kad buvo įsteigti visokie fondai, kad J.S. tarsi užtikrino finansavimą jų visai religinei veiklai. Tuo metu keista nepasirodė, kad J.S. tvarko jų finansinius reikalus. T.Č. pažįsta, jis buvo (duomenys neskelbtini), jį žino iš kitų santykių. A.K. diskutavo ir aptarinėjo sutarties sąlygas su J.S.. Liudytojas buvo atsispausdinęs projektą, atsinešė, perdavė A.K. ir J.S.. Paskolos gavėjas buvo juridinis asmuo. Paskolos gavėjo duomenis greičiausiai davė R.K., tuos duomenis galėjo gauti tik iš jo. Sutartį skaitė A.K. ir su J.S. aptarinėjo sąlygas, kada reikės grąžinti. A.K. įsigilino ir suprato sutarties esmę. Nežino, ar paskolos sutartyje buvo įrašyta, kad grąžinama iš parduodamo turto gautų pajamų, bet tiesiog buvo numatytos sąlygos ir grąžinimo terminas, kur turi būti pervesti pinigai. Ar ten buvo įrašyta, kad iš notarinio sandorio ir pardavimo grąžinami pinigai, neatsimena, bet galėjo būti ir taip padaryta, nes apie tai buvo kalba. Į notarų kontorą vyko padėti E.V. kaip konsultantas. Sudarant sandorį matė, kad buvo paruošta kadastrinių matavimų byla ir sutartis. Sutartį pasirašinėjo J.S., jis turėjo įgaliojimą. Notaras, rengdamas sandorį, sutikrino įgaliojimą, notaro kontoroje A.K. nedalyvavo, buvo J.S.. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog jo parodymai užfiksuot teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J.V. parodė, kad jis nuo vaikystės yra pažįstamas su R.K., kartu mokėsi. Jis 2011 m. sausio mėnesio pradžioje pokalbio metu su R.K. buvo paprašytas paskolinti pinigų pardavėjui, iš kurio R.K. nusprendė nupirkti nekilnojamąjį turtą. R.K. paaiškino, kad pats negali paskolinti pardavėjui pinigų, t. y. 30000 Lt, nes yra jau davęs avansą. R.K. aiškino, kad pinigai pardavėjui, t. y. S.K. atstovui reikalingi tam, kad kažkas iš S.K. turi vykti į Vokietiją. Kas konkrečiai ir kokius reikalus turėjo sutvarkyti už skolinamą pinigų sumą, nepasakė. R.K. minėjo už kiek perka nekilnojamąjį turtą, tačiau dabar neatsimena. Iš kur jis sužinojo apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, nesakė. Jis sutiko paskolinti 30000 Lt. Skolino be procentų, nes skolino trumpam laikui, t. y. trims savaitėms. Paskolos sutartis buvo pasirašyta 2011 m. vasario 4 d. kavinėje, esančioje Trakų g. 2, Vilniuje. Sutarties pasirašymo metu dalyvavo A.K., J.S. ir jis. A.K. jam matant susipažino su jo pateikta paskolos sutartimi ir pasirašė. Tuomet jis pinigus, t. y. 30000 Lt perdavė į rankas J.S.. Su A.K. sutarties pasirašymo metu jis nebendravo. Jis nematė, kad J.S. jo duotus 30000 Lt perduotų A.K.. Skaitydami paskolos sutartį J.S. su A.K. diskutavo ir aptarinėjo sutarties sąlygas. Po paskolos sutarties pasirašymo jis daugiau A.K. nematė. Paskola jam buvo grąžinta, kai R.K. nupirko nekilnojamąjį turtą, vykdant paskolos sutartyje nurodytas sąlygas. Paskola jam buvo grąžinta 2011 m. kovo 2 d. vienu bankiniu pavedimu. E.M. yra R.K. pusbrolis, kurį pažįsta jau apie 10 metų. E.M. taip pat jo paprašė paskolinti 20000 Lt, nes norėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą. Kur pirko ir už kiek, nežino. Jis 2011 m. kovo 3 d. bankiniu pavedimu E.M. pervedė 20000 Lt, kai jam jau buvo grąžinti S.K. paskolinti 30000 Lt. Pinigus E.M. skolino žodiniu susitarimu, pinigus pervedė į E.M. nurodytą banko sąskaitą. Paskola buvo beprocentinė. Buvo paskolinta neapibrėžtam laikui. Vėliau maždaug 2011 m. gegužės mėnesį į jį kreipėsi E.V., kuris paprašė paskolinti iš pradžių 4000 Lt, o maždaug rugpjūčio mėnesį paprašė paskolinti apie 12000 Lt, tiksliai neatsimena. E.V. buvo jo klasės draugas ir jis teikdavo ir teikia teisines paslaugas E.V. vadovaujamai VŠĮ „F.S.“. Jis įtarė iš bendravimo, kad E.V. taip pat nori įsigyti nekilnojamąjį turtą tame pačiame name kaip ir R.K.. Jis sutiko E.V.  paskolinti 4000 Lt pagal žodinį susitarimą, paskola beprocentinė. Buvo susitarimas, kai E.V. nupirks objektą ir jį perparduos, jam bus grąžinta paskola. Apie tai, kad pirkimo-pardavimo sandoris gali neįvykti, kalbos nebuvo. Kiek jam buvo žinoma 4000 Lt buvo reikalingi preliminariosios sutarties pasirašymui, kaip avansas. Vėlesnė E.V.  prašyta pinigų suma buvo paskolinta tokia pat tvarka. Pinigai buvo pervesti bankiniu pavedimu į E.V. nurodytą asmeninę sąskaitą. Pinigų E.V. kaip ir E.M. negrąžino. Kaip minėjo, VŠĮ „F.S.“ jis teikia teisines paslaugas ir reikalui asmeniškai skolina pinigus, kadangi dirba jo draugas E.V.. Yra sudaryta ilgalaikė paskolos sutartis su 1 procentu per metus. Dėl paskolos suteikimo VŠĮ „F.S.“ asmeniškai į jį kreipiasi E.V.. Jis visas paskolas suteikia iš savo asmeninių lėšų, ir skolindavo tik gerai pažįstamiems asmenims, ar asmenims su kuriais dirba. E.V. įvairiems klausimams spręsti jis skolina ne retai. Būna taip, kad ir E.V. jam paskolina pinigų. R.K. 2011 m. žiemą pasakė, kad, jeigu jis nori, taip pat gali kreiptis dėl nekilnojamojo turto name, esančiame, (duomenys neskelbtini), įsigijimo, nes A.K. planuoja ir toliau pardavinėti butus. Kreiptis tikriausiai būtų reikėję į S.K.. Jis buvo nuvykęs pažiūrėti objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Butą, kurio numerio nežino parodė jam pirmą kartą matomas R.K., kurio kontaktus davė R.K.. Buto apžiūros metu dalyvavo tik jis ir R.K.. Jam rodomas objektas nepatiko ir daugiau jis tuo reikalu nesidomėjo. Iš (duomenys neskelbtini) notarų jis seniai bendrauja tik su (duomenys neskelbtini) R.K. (t. 12, b. l. 84-86).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E.V. parodė, kad apie parduodamą turtą sužinojo, kai buvo pas (duomenys neskelbtini) R.K.. R.K. pasidžiaugė, kad nusipirko butą, o liudytojas pasidomėjo, buto įsigijimo aplinkybėmis. Iš R.K. sužinojo, kad yra pardavinėjamas visas namas. Liudytojas kaip tik tuo metu turėjo susitaupęs ir užsidirbęs pinigų, žvalgėsi, kur investuoti, todėl paprašė pardavėjo kontaktų. Susisiekė, susipažino, tačiau tiksliai negali nurodyti su kuo. Figūravo du asmenys, t. y. J.S. ir R.K.. Neatsimena, su kuriuo iš jų susiekė. Daugiausiai bendravo su R.K., su J.S. buvo sunkoka susisiekti, nes jis neatsiliepdavo į skambučius. Susitarė dėl turto apžiūros. Nepavyko apžiūrėti įsigyto pusrūsio, esančio (duomenys neskelbtini). Keletą patalpų apžiūrėjo, tačiau į liudytojo patalpas nepavyko patekti, nes vis buvo sakoma, kad raktų neranda, atsirasdavo vis kažkokių priežasčių. Matė kaimynystėje esančias patalpas, jos buvo analogiškos. Jo įsigytose patalpose buvo trys langai, todėl matė, kas yra viduje. Liudytoją tenkino pasiūlytas variantas. Patalpas nusipirko taip į jas ir neužėjęs. Vėliau paaiškėjo, kad ten buvo nuomininkas, sudaręs panaudos sutartį su A.K.. Nuomininkas nenorėjo eiti į kalbas dėl patalpų atlaisvinimo, prasidėjo konfliktas, buvo kviečiama policija, vėliau antstolis. Dar vėliau liudytojas laimėjo civilinę bylą, baigė taikos sutartimi ir nuomininkas išsikraustė. Buvo pasirašyta preliminarioji turto pirkimo-pardavimo sutartis. Kur ji buvo pasirašyta, neatsimena. Neatsimena, kas dalyvavo šios sutarties pasirašymo metu. Sutartyje buvo numatyta, kad liudytojas turi sumokėti avansą. Sutartyje buvo nurodyta, kada bus pasirašyta pagrindinė sutartis. Pagrindinė sutartis buvo pasirašoma (duomenys neskelbtini) notarų biure. E.V. teigė, kad, pasirašant pagrindinę sutartį, su juo kartu buvo (duomenys neskelbtini) J.V.. Pasirašant pagrindinę sutartį dalyvavo J.S. ir R.K.. Šią aplinkybę atsimena, nes kilo ginčas dėl atsiskaitymo termino – liudytojas norėjo atsiskaityti per tris dienas, kad tikrai suvaikščiotų pinigai, o pardavėjai užsispyrė, kad būtų atsiskaityta per vieną dieną. Liudytojui tokia pozicija pasirodė neprotinga, susiginčijo, pardavėjai demonstratyviai atsistojo, išėjo, pasakė, kad sandorio nebus. Jis palūžo, paskambino ir pasakė, kad sutinka su iškelta sąlyga. Po kiek laiko kita bažnyčia iškėlė civilinę bylą. Kilo ginčai dėl nuosavybės. Raktai nuo turto nebuvo jam perduoti. Skambino pardavėjams, tačiau buvo ignoruojamas. Kai įsigijo patalpas, buvo susiradęs patalpų nuomininką, pasikalbėjo su juo, kaip ir viskas gerai buvo, nuomininkas sutiko išsikraustyti, tačiau vėliau jis tikriausiai pakalbėjo su kunigu, su kuriuo turėjo sutartį, ir pasakė, kad niekur nesikraustys, jog liudytojas yra kažkoks apgavikas. Už turtą mokėjo virš 70000 Lt. Turtą įsigijo kaip investiciją. Buvo minčių sutvarkyti, įrengti ir parduoti ar nuomoti. Patalpos, kurias įsigijo, buvo pusrūsis. Liudytojas sutvarkė patalpas, įvedė kanalizaciją, vandentiekį. Ten tik dokumentuose patalpos figūruoja kaip butas, bet iš esmės ten buvo rūsys. Gana greitai įsigijo patalpas nuo to momento, kai sužinojo, kad jos yra pardavinėjamos. Liudytojas atsiminė, kad vasaros pradžioje pradėjo ten vaikščioti, žiūrinėti ir tikriausiai rugsėjį pasirašė sutartį. Liudytojui susidarė toks įspūdis, kad labai skubėjo parduoti turtą, vien dėl sąlygos, dėl kurios kilo ginčas. Skubino J.S. su R.K.. Sandorio dieną jie pasakė, kad jiems greitai reikia pinigų. Mano, kad jie norėjo greičiau pinigus gauti, nes tokioje vietoje paprastai nebūna ginčų. Įsigyjamo turto kaina pasirodė šiek tiek geresnė nei rinkos. Atrodė, kad turtas sąlyginai nėra labai brangus. Žinojo, kad turtas priklausė bažnyčiai. Šią aplinkybę žinojo nuo pirmojo pokalbio su R.K.. (duomenys neskelbtini) R.K. pasakė, kad bažnyčia pardavinėja turtą. Vėliau figūravo L.I.P.F.. Liudytojui nesukėlė įtarimų, kad bažnyčia pardavinėja savo nekilnojamąjį turtą. Jis prašė, kad būtų leista apžiūrėti nekilnojamąjį turtą, bet nebuvo leista, nes vis atsirasdavo visokių priežasčių, ištraukdavo krūvą raktų, sakydavo, kad neranda kuris. E.V. negalėjo nurodyti, ar jam buvo daromas spaudimas dėl sutarčių pasirašymo, ar jis buvo skatinimas dėl apsisprendimo pirkti ar nepirkti turtą. Jei neklysta, kaip buvo susitarta, taip viskas ir vyko. Jis negalėjo nurodyti, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai išreiškė pageidavimą pirkti nekilnojamąjį turtą, iki to momento, kai buvo pasirašyta preliminarioji sutartis, bet tikriausiai nuo vieno iki dviejų mėnesių. Per tą laiką į patalpas, kurias įsigijo, nebuvo pakliuvęs. Dėl patekimo į patalpas daugiausiai bendraudavo su R.K., nes J.S. neatsiliepdavo į skambučius, privengdavo bendravimo, o R.K. visada perskambindavo. Neatsimena, kas ruošė preliminariąją sutartį, bet mano, kad buvo ruošiama ne liudytojo pusės. Preliminarioji sutartis nebuvo notarinė. E.V. neprisiminė, kam reikėjo preliminariosios sutarties ir kas buvo jos sudarymo iniciatorius. Jis pats buvo suinteresuotas įsigyti turtą. Preliminariosios sutarties reikėjo, nes buvo aiškinama, kad nebuvo suformuotas turtas. Iš pradžių, kai liudytojas matė brėžinius, ten buvo pusrūsis, o vėliau, kai pasirašinėjo sutartį, buvo suformuotas butas. Kai kurios patalpos vėliau fiziškai neatitiko to, kas buvo suformuota, buvo praėjimas ten, kur jo neturėjo būti, siena kitoje vietoje. Neatsimena, kur buvo pervesti pinigai sudarius preliminariąją sutartį, o, sudarius pagrindinę sutartį, pinigai buvo pervesti į L.I.P.F.. Nežino, kam reikėjo pervesti pinigus į L.I.P.F.. Tuo metu su nekilnojamuoju turtu patirties visiškai neturėjo. Pardavėjų pusė pasirinko (duomenys neskelbtini) A.R.. Liudytojas neturėjo (duomenys neskelbtini) A.K. kontaktų. Bandė ieškoti kontaktų tuo metu, kai nusipirko turtą ir negalėjo į jį patekti. J.S. buvo kaip bažnyčios atstovas. Jis taip buvo pristatytas ar prisistatė, o R.K. buvo kaip pagalbininkas, kuris turėjo daug patirties su nekilnojamuoju turtu, jis labai daug ką paaiškindavo. Tikriausiai buvo kažkoks įgaliojimas, parduodant nekilnojamąjį turtą, liudytojas apie tokį dokumentą žinojo. Jam minėjo, kad įgaliojimą išdavė R.K. ir kad kunigas pas jį pasirašinėjo. J.S., iškėlus klausimą dėl atsiskaitymo per vieną dieną, baisiai įsižeidė, atsistojo, išėjo, R.K. išėjo jam iš paskos. Su pagrindinės sutarties turiniu susipažino pas notarą. Visą laiką buvo atsiskaitoma pavedimu, dėl atsiskaitymo grynaisiais kalbos nebuvo. Ir R.K., ir R.K. kalbėjo apie J.S. kaip apie bažnyčios atstovą. Gali būti, kad R.K. suteikė R.K. kontaktus. Pirmas kontaktas su J.S. buvo telefonu, o susitikimo neatsimena. Apie buto pardavimą pirmiausiai kalbėjo su R.K.. E.V. teigė, kad neatsimena, ar J.V. rodė sandorio dokumentus, bet turėjo juos rodyti. Kiek atsimena, su dokumentais susipažino pas notarą. Pasirašant sutartį, J.V. žiūrėjo dokumentus. Neatsimena, kokius dokumentus žiūrėjo pas notarą, pagrindinę sutartį tikrai žiūrėjo. Galbūt preliminarioji sutartis J.V. nebuvo rodoma. Kaip spaudimą vertina tai, kad buvo reikalaujama sumokėti pinigus per vieną dieną, buvo minima, kad nėra laiko, jog reikia spręsti tuoj pat, nes kaina gali keistis ir gali atsirasti kitas pirkėjas. Kalbėjo su advokatu, kuris patarinėjo. Advokatas pasakė, kad yra rizika pirkti patalpas, kurių nematė, bet tuo metu sandoris atrodė geras. Buvo vėlavimas pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nes buvo neparuošti dokumentai. Neatsimena, ar tuo metu, kai buvo tas vėlavimas, skambino R.K. ir jį skubino. Negali būti, kad pas notarą nenorėjo laukti trijų dienų atsiskaitymo, nes pats labai skubino dėl vėlavimo pasirašyti pagrindinę sutartį. Su J.S. porą kartų buvo susitikę prie objekto. Neatsimena, kokia tuo metu buvo turto rinkos kaina, bet dauguma tų objektų buvo rezervuota, pasirinkimo beveik neturėjo. Objektas atrodė patrauklus, kažkiek pigesnis už rinkos kainą. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E.V.parodė, kad (duomenys neskelbtini) R.K. 2011 m. gegužės mėnesį jam užsiminė, jog yra parduodamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Tuomet jis R.K. paprašė pardavėjo kontaktų. R.K. jam suteikė R.K. kontaktinius duomenis, t. y. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Jis paskambino R.K. ir pastarasis suorganizavo susitikimą su J.S., kuris siūlė nupirkti butą 600 Lt už l m2, J.S. sakė, kad savininkas yra bažnyčia. Jis siūlėsi pažiūrėti objektą, tačiau R.K. ar J.S. pasakė, kad nėra laiko, jog reikia spręsti dabar ir tuojau pat, nes kaina gali keistis ir gali atsirasti kitas pirkėjas. Vėliau pas (duomenys neskelbtini) R.K., kuris ruošė preliminariąją sutartį, matė jo perkamo objekto planus. Susipažinęs su planais nusprendė pirkti butą, nors realiai patalpų nebuvo apžiūrėjęs. Jis visą laiką kontaktavo su R.K., su kuriuo sutarė, kad preliminariąją sutartį pasirašys 2011 m. gegužės 25 d., notarų biure pas (duomenys neskelbtini) R.K.. Sutarties pasirašymo metu dalyvavo (duomenys neskelbtini) R.K., jis, R.K. ir J.S.. Nežino, kodėl sutartis nebuvo tvirtinta notariškai. Tą pačią dieną į preliminariojoje sutartyje nurodytą sąskaitą jis pervedė 20000 Lt. Preliminariojoje sutartyje buvo nurodyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašyta iki 2011 m. liepos 30 d. Preliminariąją sutartį paruošė (duomenys neskelbtini) R.K.. Iki nurodyto termino pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta nebuvo, nes R.K. ar J.S. motyvavo, kad nėra parengti dar visi dokumentai. Tuomet jam paskambino R.K. ar J.S. ir pranešė, kad atvyktų į (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kur (duomenys neskelbtini) A.R. jau buvo paruošęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Atvykus pas notarą sutarties pasirašymo metu dalyvavo (duomenys neskelbtini) A.R., J.S. ir jis. Atsiskaitymas vyko 2011 m. rugpjūčio 4 d. bankiniu pavedimu, 50480 Lt buvo pervesti į pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą sąskaitą. VĮ „Registrų centras“ apie pirkimo-pardavimo sutartį pranešė notaras. Jis jokios informacijos apie perkamas patalpas nerinko, ar perkamas butas buvo laisvas, nežino. Šį butą pirko gyventi arba perparduoti. Pinigus už objektą sumokėjo iš savo sutaupytų pinigų – dalį apie 30000 Lt skolinosi iš fizinių asmenų. Buto raktų J.S. jam neperdavė. Paskutinį kartą su J.S. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėjo rugpjūčio mėnesį. Jis buvo patekęs į butą, nes kai nuvyko apžiūrėti buto jau po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, tikslaus laiko neatsimena, minėtame bute rado nuomininką, kuris nuomavo patalpas iš bažnyčios. Nuomininkas pagal žodinį susitarimą turėjo atlaisvinti patalpas iki 2012 m. sausio 1 d. (t. 12, b. l. 60-61).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M.S. parodė, kad į ją dėl teisinių paslaugų suteikimo kreipėsi J.S., kiek prisimena, buvo registruojama viešoji įstaiga. Liudytoja teikė teisines įmonių steigimo paslaugas, todėl į ją ir buvo kreiptasi dėl įmonės įregistravimo. J.S. buvo atvykęs kartu su (duomenys neskelbtini) A.K., jie abu kreipėsi dėl juridinio asmens registravimo. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar pirmiau buvo registruojama viešoji įstaiga, ar pirmiau A.K. kreipėsi dėl pagalbos įregistruoti bažnyčios valdymo organų narius. Kreipimasis galimai buvo prieš 8-9 metus, tikslios datos turėtų būti užfiksuotos notarų biure, kai buvo registruota viešoji įstaiga. Duomenys dėl bažnyčios valdymo organų ir narių registravimo turi matytis „Registrų centras“. Kodėl buvo registruojama viešoji įstaiga, klientų neklausė. Vėliau žiniasklaidoje matė, kad buvo kažkoks nesutarimas tarp bažnyčios narių. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar tie bažnyčios nariai buvo užregistruoti. Buvo užregistruota viešoji įstaiga. Ar valdymo organai buvo baigti registruoti, liudytoja neprisiminė. Buvo prieštaravimas tarp teisės aktų ir kanonų teisės, todėl nepavyko įregistruoti bažnyčios valdymo organų. Pas ją kartu arba atskirai lankėsi tiek A.K., tiek J.S.. Ji neprisiminė, ar dėl valdymo organų narių registravimo buvo atėjęs J.S.. Vieną kartą jie tikrai buvo atėję kartu. Dėl bažnyčios valdymo organų narių registravimo daugiau bendravo su A.K., o su J.S. daugiau bendravo dėl F. registravimo. Jie vieną ar du kartus buvo atėję kartu, o po to buvo bendraujama atskirai. Atsiskaitymas už paslaugas vyko jų suteikimo pabaigoje. Kas mokėjo už paslaugas, neatsiminė. M.S. negalėjo nurodyti, ar jai buvo paaiškinta, koks buvo F. steigimo tikslas. Ji neprisiminė, ką turėjo mintyse ikiteisminio tyrimo metu sakydama, kad F., kaip suprato iš J.S. žodžių, buvo steigiamas tam, kad galėtų gauti paramą iš Vokietijos. Ji daugiau bendravo su A.K.. F. buvo registruojamas kaip bet koks juridinis asmuo ir ten buvo viskas daug paprasčiau, o su bažnyčios valdymo organų įregistravimu buvo sudėtingiau. Daugiau bendravo su A.K., nes reikėjo važinėti per parapijas ir rinkti parašus. Neatsiminė, ką J.S. aiškino dėl F.. Kai teikė teisines paslaugas, nesigilino į klientų motyvus ir tikslus, tiesiog aptarė, kokių tikslų siekia organizacija ir juos įrašė į įstatus. Šiuo atveju tiesiog buvo prašymas įregistruoti F., tai ir buvo padaryta. Nežino, kaip klostėsi A.K. ir J.S. santykiai, ko jie vienas iš kito tikėjosi. Neprisiminė tokio fakto, kad būtų labai skubinama registruoti F., viskas vyko įstatyme numatytais terminais. Buvo derinami tik F. tikslai, nes jie tikriausiai buvo kažkiek susiję su bažnyčia. Už F. įsteigimą galimai buvo sumokėta grynaisiais pinigais, juos greičiausiai sumokėjo J.S.. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar su J.S. ir A.K. susipažino vienu metu, bet žino, kad jie vieną ar kelis kartus pas ją buvo atėję kartu. Tikriausiai ji A.K. prašymu išrašė įgaliojimą J.S.. J.S. pagal įgaliojimą galėjo teikti Teisingumo ministerijai dokumentus, susijusius su parapijomis, (duomenys neskelbtini) bažnyčios vardu. Įgaliojimo, kuris suteiktų teisę teikti dokumentus kam nors kitam, nerašė. A.K. turėjo teisę išduoti tokį įgaliojimą, nes jis Juridinių asmenų registre buvo registruotas kaip valdymo organo narys, tikriausiai vienasmenis. Liudytoja ruošė dokumentus parapijoms ir valdymo organams registruoti. Liudytojos nuomone, A.K. buvo registruotas kaip vienasmenis bažnyčios valdymo organas, todėl jis turėjo įstatymo numatytas teises išduoti įgaliojimus, taip pat ir parduoti turtą. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M.S. parodė, kad į ją 2010 m. pabaigoje kreipėsi J.S. ir A.K.. Jiems ko gero ją rekomendavo kas nors iš notarų ar iš jų padėjėjų, nes ji teikia teisines paslaugas. (duomenys neskelbtini) A.K. jos prašė padėti teisiškai sutvarkyti reikalus dėl Lietuvoje esančių parapijų pirmininkų registravimo ir tarybos narių registravimo Teisingumo ministerijoje ir Juridinių asmenų registre. Ji, tvarkydama teisinius dokumentus, rėmėsi civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, S. kanonais bei kitais dokumentais, kuriuos pristatė A.K.. Ruošdama ir studijuodama dokumentus suprato, kad vyksta kažkokie ginčai tarp A.K. ir T.Š.. Kaip suprato iš A.K., jis norėjo naujai įregistruoti parapijų pirmininkus ir tarybos narius, parapijos jau buvo registruotos kaip juridiniai asmenys. Galimai pakeisti norėjo, nes norėjo vadovauti jo manymu teisingai išrinktiems parapijų atstovams. Parapijos turėtų paklusti S.K., o ši K. yra bažnyčios valdymo organas. Ji paruošė dokumentus dėl parapijų pirmininkų registravimo, tačiau ar jie pasinaudojo visais paruoštais dokumentais, nežino, dalimi tikrai pasinaudojo. Dėl parapijų pirmininkų registravimo elektroniniu paštu ir tiesiogiai bendravo ir su D.L.. Kokiu būdu ir kam perdavė paruoštus dokumentus, neatsimena. Kas atsiskaitė už teisinių paslaugų teikimą, neatsimena. Tai galėjo būti arba S.K. arba L.I.P.F.. Paraleliai, sprendžiant klausimą dėl parapijų pirmininkų ir tarybos narių registravimo, buvo priimtas sprendimas dėl L.E.L.I.P.F. įsteigimo. Dėl F. steigimo buvo kalbėta ir su J.S., ir su A.K.. F., kaip suprato, iš J.S. žodžių buvo steigiamas tam, kad galėtų gauti paramą iš Vokietijos. Ar to pokalbio metu dalyvavo A.K., neatsimena. Su A.K. tikrai buvo derinami F. įstatai ir steigimo sutartis. Ji su A.K. prašymu buvo surašiusi įgaliojimą J.S., kad šis gali teikti Teisingumo ministerijai (duomenys neskelbtini) bažnyčios dokumentus susijusius su parapijomis. Ji paruošė visus dokumentus susijusius su F. įsteigimu ir jau įsteigto F. dokumentus perdavė J.S. arba A.K., kas atsiskaitė neatsimena. Daugiau šiems asmenims jokių paslaugų neteikė. D.L. į F. steigimo dokumentų ruošimą nesikišo (t. 13, b. l. 94).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G.Š. parodė, kad jis turėjo seną bičiulį, kuris buvo pažįstamas su J.S. ir pasakė, jog yra pardavinėjamas butas. Tuo metu liudytojas vertėsi nekilnojamuoju turtu. Jo buvo paklausta, ar jis turi kokį klientą. Liudytojas paprašė, kad jam suorganizuotų buto apžiūrą, kurį bus bandoma pasiūlyti klientams. Gavosi taip, kad J.S. įleido į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Į butą pakliuvo su savo pažįstamu. G.Š. nurodė, kad surado pirkėją, kuris davė užstatą už tą butą net nematęs to buto, tiesiog pasitikėdamas liudytoju. Buvo duotas 10000 Lt užstatas. Susitikę kavinėje, kuri buvo netoli buto, surašė preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį. Buvo įsipareigota, per kažkurį laiką tą butą parduoti. Vėliau iš J.S. buvo pareikalauta grąžinti avansą. J.S. po to ir pats pasakė, kad buto nebepardavinės, atiduos avansą. J.S. grąžino skolą, netesybas, tuo viskas ir baigėsi. Parduodamas butas buvo (duomenys neskelbtini). G.Š. teigė, kad butą apžiūrėjo tik vieną kartą. Pirkėjas nematė buto. Liudytojas su pirkėju buvo geri pažįstami, rekomendavo jam tą turtą, nurodė, kad butas parduodamas gana gera kaina. Buvo surašyta preliminarioji turto pirkimo-pardavimo sutartis. Turto kaina galimai buvo 30-40 procentų žemesnė nei rinkos kaina. Liudytojas aiškino, kad, kiek pamena, preliminariąją sutartį reikėjo pasirašyti, nes J.S. neturėjo sutvarkęs jokių dokumentų, sakė, kad turi gauti kažkokį įgaliojimą ar sutikimą. Nebuvo pasiūlymo savaitę palaukti ir pasirašyti sutartį visai sumai. 10000 Lt, kurie buvo gauti kaip bauda, perdavė savo draugui. Sutartyje buvo nurodyta, kad jei neparduos buto, tuomet bauda bus tokio paties dydžio, koks ir sumokėtas avansas. Nebuvo taip, kad J.S. nenorėtų mokėti pinigų. Kaltinamajam buvo pasakyta, jog taip visko nepaliks, ir J.S. gana sąžiningai atsiskaitė. Buvo trys agentai, visi norėjo po kelis litus uždirbti. Buto raktus turėjo J.S.. Aprodant butą, buvo pokalbis, kad kuo mažiau žmonių vaikščiotų ir kuo greičiau žiūrėtų. Nebuvo pokalbio apie tai, kad reikia kuo greičiau parduoti šį nekilnojamąjį turtą. Už turtą buvo duotas avansas ir buvo ramu, kad butas bus parduotas, nes sakė, kad tvarkosi leidimus. Liudytojas patvirtino, kad jis žinojo, jog butas priklauso bažnyčiai. Nekilo įtarimas, kad bažnyčia pardavinėja savo nekilnojamąjį turtą, nes J.S. turėjo įgaliojimus, sakė, kad palaiko gerus santykius su kunigu. J.S. nesakė, kiek butų yra parduodama name. Liudytojas neprisiminė, ar J.S. turėjo šio nekilnojamojo turto dokumentus, greičiausiai turėjo. J.S. buvo ištraukęs kažkokius dokumentus. Jei yra įrašyti unikalūs numeriai, tai greičiausiai turėjo informaciją apie pastatą. Pokalbis su J.S. apie tai, kodėl jis nepardavė nekilnojamojo turto, buvo. J.S. galimai paaiškino, kad butas jau parduotas, jog kažkas davė daugiau. Sandoris neįvyko, todėl visi trys agentai gavo netesybas už sugaištą laiką. Jokių dokumentų apie tai, kad turtas yra bažnyčios, nematė, tai žinojo iš J.S.. J.S. rodė įgaliojimą, sakė, kad atstovauja bažnyčios reikalus. Liudytojas neprisiminė, ar J.S. įgaliojimas buvo patvirtintas notariškai, bet mano, kad buvo. Apie tai, kad butas buvo parduotas, sužinojo ne iš paties J.S.. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad šie parodymai yra užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G.Š. parodė, kad jis maždaug prieš ketverius metus užsiiminėjo nekilnojamojo turto pardavimu. Jo draugas V.S., kurio telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), suvedė jį su savo pažįstamu T., o šis su savo pažįstamu ar draugu J.S., kuris pardavinėjo butus, esančius (duomenys neskelbtini). Su J.S. jis susitiko 2010 metų rudenį (tikslaus laiko neatsimena) (duomenys neskelbtini), kai tą pačią dieną jis klientams, kurių dabar jau nei vardų, nei pavardžių neatsimena, parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), antrame aukšte užlipus laiptais dešinėje pusėje, buto numerio jau neatsimena. Buto aprodyme dalyvavo ir J.S.. Antram klientui J.S. kažkodėl buto jau rodyti neleido, kodėl nepaaiškino. Jam susitikimo metu J.S. sakė, kad butas priklauso parapijai, kad jis yra vyskupo dešinioji ranka ir turi raštišką įgaliojimą parduoti butą. Tą įgaliojimą J.S. parodė, tačiau, kas tame įgaliojime buvo parašyta, jau neatsimena. Įgaliojime buvo tik kažkokio kunigo vardas, pavardė ir parašas. Buto nuosavybės dokumentų nematė, J.S. sakė, kad jie yra tvarkomi. Kadangi patikėjo J.S., jis skambino savo geram draugui į Uteną, kuriam pasakė, kad yra gera investicija į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), sakė kad butas didelio ploto, galima padaryti du butus ir taip užsidirbti. Draugas, nematęs buto, davė jam 10000 Lt avansą, kurį jis 2011 m. lapkričio 10 d. kavinėje, esančioje Vilniuje, Pylimo g., dalyvaujant pažįstamam T., V.S., perdavė J.S., taip pat pasirašė preliminariąją sutartį dėl 160 m2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Butą buvo sutarta parduoti už 300000 Lt. Šio buto nuosavybės dokumentų nematė, tačiau iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2011 m. sausio 17 d. J.S. turėjo sutvarkyti visus dokumentus. Apie tai, kad J.S. gavo 10000 Lt, buvo patvirtinta preliminariojoje sutartyje. Tuo metu, kai turėjo būti pasirašoma notarinė pirkimo-pardavimo sutartis, t. y. 2011 m. sausio 17 d., J.S. nebuvo paruošęs dokumentų, vis tempė laiką ir išsisukinėjo, kad dar neturi leidimo parduoti butą ir t. t. Vėliau galimai draugas T. sužinojo, kad butas jau yra parduotas kitam pirkėjui. Tuomet pradėjo skambinti J.S. ir sakyti, kad šis grąžintų pinigus, nes gražiuoju jam nesibaigs. Tuomet J.S. kažkoks įgaliotas asmuo, kurio vardo ir pavardės jau neatsimena, 2011 m. kovo 22 d. liudytojui būnant kartu su V.S. prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios grąžino 4800 Lt už vargus, kad J.S. neištesėjo pažado, jog reikėjo jį vaikytis norint susigrąžinti sumokėtą avansą. Vėliau PC „BIG“, esančiame Vilniuje, J.S., dalyvaujant V.S., dar perdavė 20000 Lt, t. y. 10000 Lt daugiau nei buvo sumokėta avanso. Tokia suma buvo perduota, nes J.S. laiku nepasirašė pirkimo-pardavimo notarinės sutarties. Daugiau su J.S. jokių reikalų neturėjo (t. 12, b. l. 92-95).

Teisiamojo posėdžio metu  V.E.N. parodė, kad J.S. buvo pasižadėjęs (duomenys neskelbtini) gimnazijai suteikti labdarą, t. y. suremontuoti aktų salę. J.S. apsilankė mokykloje, jis norėjo, kad vaikas būtų priimtas į mokyklą ar kažko kito, todėl pažadėjo renovuoti aktų salę. Liudytoja prisiminė, kad jie buvo nuėję į aktų salę, tarėsi, kaip pakeisti sceną, diskutavo apie remonto dalykus. Praėjus kiek laiko kaltinamasis dingo ir liudytoja daugiau jo nematė. Susitikimas su J.S. buvo prieš mokyklos jubiliejų, t. y. galėjo vykti maždaug 2013 m. J.S. pažadėjo renovuoti aktų salę, teigė, kad gera valia gali prisidėti prie mokyklos pagražinimo, nes visuomet buvo kalbama, jog mokyklos laukia 70 metų jubiliejus, o salė yra sugriuvusi, sulūžusi. J.S. pasakė, kad gali padėti. Diskusijos apie sumą nebuvo, jis žadėjo, kad renovuos, jog reikia viską išdažyti, sceną pakeisti, laiptelius į sceną padaryti, scenos grindis pakeisti. Lėšos nebuvo konkretizuotos, bet liudytoja išgirdo, jog J.S. dirba E.F.. Ji tikriausiai paklausė, kur jis dirba, ką daro, kaip čia bus, iš kokių lėšų, tai jis ir pasakė. Liudytoja J.S. prisiminė dėl E.F.. T.Š. dukra mokėsi toje mokykloje, su juo liudytoja santykių nepalaikė. Salė buvo sutvarkyta kitomis lėšomis, ne J.S. lėšomis, kadangi buvo tik pirmi, preliminarūs pasikalbėjimai, viskas tuo ir baigėsi. Jokių konkrečių veiksmų nebuvo imtasi ir nieko nebuvo daroma. Mokykla gavo pinigus iš Švietimo ministerijos ir pati suremontavo salę. Sutarčių su J.S. nepasirašė. Liudytoja teigė, kad ji nieko neskubino, neskatino kuo greičiau pradėti darbus. Labdaros iniciatyva kilo iš J.S.. V.E.N. neprisiminė, ar J.S. sakė, kokiomis lėšomis jis planuoja renovaciją, rekonstrukciją, remontą, atsiminė, kad jis minėjo, jog yra E.F.. Suprato, kad gal turi kažkokius F., gal nori kažką padaryti, gal nori teikti labdarą. Liudytoja negalėjo kategoriškai tvirtinti, kad J.S. sakė, jog būtent F. lėšomis ką nors darys. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V.E.N. parodė, kad ji su J.S. susipažino, kai jis į (duomenys neskelbtini) gimnazijos 10 klasę atvedė mokytis savo žmonos dukrą K.G.. J.S. pats pasiūlė paremti mokyklą. Tai buvo mokslo metų pradžioje. Vėliau ji kalbėjo su K.G. klasės auklėtoja, kuri taip pat sakė, kad J.S. siūlė paremti mokyklą. Kadangi parama mokyklai visuomet reikalinga, ji susitiko su J.S.  2013 m. sausio mėnesio pradžioje arba 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslaus laiko neatsimena. J.S. klausė, kuo gali padėti. Ji pasiūlė atlikti aktų salės scenos renovaciją ir pakeisti įrangą, t. y. kulisas, užuolaidas, užuolaidų atidarymo mechanizmus ir panašiai. J.S. su jos pasiūlymu sutiko ir pasakė, kad visus darbus atliks jo pasirinktos bendrovės. Vėliau iki paramos sutarties pasirašymo, t. y. iki 2013 m. sausio 21 d. buvo atvykę du vyrai apžiūrėti salės scenos, iš kokios bendrovės buvo atvykę vyrai, neprisistatė. Su šiais vyrais J.S. atvykęs nebuvo. J.S. ją informavo, kada atvyks minėti žmonės. Šie du vyrai atliko išmatavimus, viską apžiūrėjo ir išvyko. Jai jokių dokumentų ar išmatavimo planų nepaliko. Vėliau 2013 m. sausio 21 d. atvyko J.S., jis buvo paruošęs paramos suteikimo (duomenys neskelbtini) gimnazijai sutarties tekstą, kurį ji pasirašė. Ji nesidomėjo, iš kur jis gaus pinigų paramai, o J.S. pats apie tai nepasakojo. Sutartyje buvo numatyta skirti 47000 Lt salės scenos renovacijai. Sutartyje buvo numatyta, kad pinigai bus pervesti trečiajai šaliai atlikusiai darbus, kuri sutartyje neįvardinta. Darbus ruošėsi pradėti nuo 2013 m. sausio 28 d., tačiau darbai nebuvo pradėti. Ji nesidomėjo ir nežino, kuo verčiasi ir kokia yra E.R.L.I.P.F. finansinė padėtis. Ji nežino, ar tikrai J.S. dirba tame F., tuo nesidomėjo ir informacijos netikrino. J.S. jai padavė savo vizitinę kortelę, kurioje nurodyta, kad jis yra šio F. (duomenys neskelbtini). Jos santykiai su J.S. yra dalykiški. Ji nepažįsta (duomenys neskelbtini) A.K., jokių tarpusavio santykių su šiuo žmogumi nėra (t. 13, b. l. 82-83).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R.Č. parodė, kad galimai 2011 metais ji dirbo buhaltere E.R.L.I.P.F.. J.S. buvo šio F. (duomenys neskelbtini). Vilniaus centre buvo išnuomotos patalpos, ten porą kartų lyg ir buvo susitikusi su J.S.. Ofise buvo du kambariukai – vienas bendras kambariukas, o kitas susitikimų kabinetas. Liudytojos pagrindinis darbas buvo darbo užmokesčio skaičiavimas, mokesčių pateikimas „Sodra“. Kiek pamena, F. dar dirbo viena ar dvi moterys. Liudytojos pagrindinė funkcija buvo paimti dokumentus ir juos sutvarkyti. Kokia ten buvo vykdoma veikla, tiksliai neatsiminė. Jai buvo pasakyta, kad, kai reikės, su ja bus susisiekta, bus duoti dokumentai ir ji turės juos apskaityti, reikės sutvarkyti darbo užmokestį, pasižiūrėti darbo sutartis, pateikti „Sodra“ ataskaitas. R.Č. negalėjo nurodyti, ar F. gaudavo pajamų. Negalėjo nurodyti, ar buvo išrašyta bent viena pardavimo sąskaita. Galimai buvo pirkimo sąskaitos ir dar paskutinį kartą, kai ėmė dokumentus, buvo banko išrašai, pinigų gryninimo dokumentai. Kiek atsimena, buvo viena banko sąskaita banke „Snoras“. Neatsimena, ar ji turėjo prisijungimą prie šios sąskaitos. Pamena, kad važiavo į banką „Snoras“, kai kilo įtarimas, nes tarp dokumentų rado išgryninimo čekį ir pasižiūrėjo pagal sąskaitą faktūrą, jog tai yra ne banko „Snoras“, o kažkokio kito banko sąskaita. Tuomet važiavo į banką „Snoras“ aiškintis, nes, kiek pamena, nebuvo kontakto su F. vadovu, J.S. nekėlė telefono, negalėjo susisiekti su juo. Liudytoja suprato, kad jai yra kažkas neaišku. Nuvažiavo aiškintis ir banką „Snoras“, kur atidavė prisijungimą prie banko sąskaitos arba generatorių. Kontakto su J.S. nebuvo, todėl pasinaudojo galimybe, kad ji pati gali save atleisti iš darbo, pranešti „Sodra“ apie darbo sutarties nutraukimą, ir atleido save iš darbo. Matė, kad jai F. veikla buvo neaiški. Tarp paduotų dokumentų pamatė išgryninimo dokumentą, bet pinigai buvo išimti ne iš banko „Snoras“. Tame dokumente buvo parašyta, kad paimta iš F. sąskaitos. Kilo klausimas, kas čia dar per banko sąskaitos. Kiek pamena, ten buvo nemaža suma, t. y. 100000 Lt ar daugiau. Jei įmonė atsidaro banko sąskaitą, tai ją turi prižiūrėti direktorius ir finansininkas. Liudytojos vertinimu, jai nebuvo pateikiami visi dokumentai. Jei klientas vykdo kažkokią veiklą ir neduoda dokumentų, ji iš karto atsisako dirbti. Jai nebuvo pateikti išlaidų panaudojimo dokumentai. Matydavo, kad yra gryninami pinigai, klausdavo, kas vyksta, o jai būdavo paaiškinama, jog bus pateikiami išlaidas įrodantys dokumentai., Ji tvarko apskaitą pagal pateiktus dokumentus. Jai nebūdavo pateikiami visi reikiami dokumentai. Nusprendė, kad nepateikiami visi dokumentai, o sumos buvo tikrai didelės, todėl išsigando, nes yra atsakinga. F. dokumentus nuvežė į ofisą ir paliko ten buvusiai merginai. F. buhaltere tuo metu dirbo tik ji viena. Ji turėjo tvarkyti visą F. buhalterinę apskaitą. Liudytoja teigė, kad jai trūko išlaidų dokumentų. Buhalterinės programos nebuvo, todėl apskaita buvo vedama naudojantis „Excel“ lentelėmis. Neatsiminė, ar teikdavo dokumentus vadovui pasirašyti. Nepamena, ar būdavo pokalbiai su F. direktoriumi apie F. išlaidas, gaunamas pajamas, F. veiklą, vykdomas operacijas, bet lyg ir telefonu klausdavo vadovo. Vadovo klausė apie F. veiklą, bandė suprasti, kas čia per veikla, jai buvo sakoma, kad planuojama plėtra, jog bendraujama su bažnyčios atstovais, kad planuojamas, organizuojamas kažkoks renginys, kurio metu bus pristatoma F. veikla. Liudytoja negalėjo nurodyti, kas buvo šio F. akcininkai bei steigėjai. Daugiau niekas be J.S. nesidomėjo F. veikla. Visiškai normalu, kad F. turėjo porą sąskaitų. Kiek sąskaitų turėjo F., neatsiminė. Už ką F. buvo sumokėti 370000 Lt ir 300000 Lt, nežino, tikriausiai pavedime turėjo būti kažkas parašyta. Ji paruošė kasos dokumentus, bet fakto, kad pateikė juos pasirašyti J.S., neprisiminė. Kasininkas F. nebuvo paskirtas, kasą tvarkė direktorius. Kai buvo gryninami pinigai iš sąskaitų, buvo pildomi kasos pajamų orderiai. Turėjo būti kasos išlaidų orderiai, bet kasos likučio fiziškai liudytojai niekas nerodė. Ji neprisiminė, kas pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose. Ant dokumento standartiškai turėtų būti kasininko ir buhalterio parašas, šiais laikais užtenka tik kasininko parašo. Nepamena, kaip direktorius pasirašinėjo dokumentus. Į apskaitą įtraukdavo dokumentus pagal banko išrašus. Suformuodavo kasos pajamų orderį ir gal su atiduodamaisiais dokumentais sudėjo viską. Liudytoja teigė, kad jai buvo paduota šūsnis dokumentų, kai atsisėdo juos tvarkyti, pastebėjo, kad ne „Snoras“ parašytas, kad nėra tokios didelės sumos, o yra išgryninimas, jai iš karto kilo klausimas, jog gal vykdoma kažkas plačiau. Nepamena, kada įvyko pokalbis dėl šios sąskaitos su J.S.. Ji tikriausiai iš karto pamačiusi skambino J.S., bandė su juo susisiekti. Su J.S. nebuvo pokalbio apie tai, kad ji nueitų į „Swedbank“ ir gautų kodų generatorių, prieigą prie sąskaitos. Kai pamatė, kad yra kažkoks kitas bankas, pradėjo kelti klausimą, kas čia per banko sąskaita. Neatsimena, ar po to įtraukė šią sąskaitą į buhalterinius dokumentus. Nusprendė išeiti iš F. tik lapkričio mėnesį, nes vis tikėjosi, kad bus pateikti dokumentai. Kai nusprendė save atleisti iš darbo, kaip buhalterė privalėjo atiduoti dokumentus, kuriuos turėjo, dokumentus grąžino ne metų gale, todėl pateiktus dokumentus pavadino bandomuoju balansu. Galutinis balansas yra sudaromas tuomet, kai baigiasi metai, o ji tikriausiai nusprendė, atiduoti viską, ką vedė, kad kitam buhalteriui, kuris perims funkcijas, būtų aišku, todėl ir pavadino bandomuoju balansu. Surašė visus skaičius, kad nekiltų klausimų kitam dirbančiam žmogui. Liudytoja negalėjo paaiškinti, kodėl reikėjo atidaryti sąskaitą, kuri nenaudojama, kitame banke. Kai iš banko sąskaitų buvo išgryninami pinigai, suformuodavo kasos pajamų orderius. Visos sumos nebuvo išlaiduojamos. Jei  nebuvo dokumentų, tikėtina nebuvo išlaiduojama. Kai perdavė bandomąjį balansą, kasoje buvo didelis likutis. Visi J.S. pateikti dokumentai buvo atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje. R.Č. teigė, kad neatsimena, kaip buvo organizuojamas mokėjimų atlikimas F.. Negali pasakyti, ar buvo reikalingas vadovo patvirtinimas finansinei ūkinei operacijai. Iš praktikos žino, kad vienose įmonėse būna, jog pats direktorius padaro, kad tai yra reikalinga arba ne, kaip buvo šiuo atveju neatsimena, t. y. ar buvo reikalingas jos vienos parašas ar buvo reikalingas abiejų. Liudytoja aiškino, kad tikriausiai buvo taip, jog pinigai ateina į sąskaitą, bet nėra dokumento, kokiu pagrindu jie ateina į sąskaitą. Buhalterijos dokumentus, kuriuos jai paduodavo, suvesdavo ir kaupdavo aplanke. Po to visus susegė ir perdavė A.C.. Buhalterinės programos nebuvo, apskaita buvo lentelėse. Tikėtina, kad lenteles ji tikriausiai atspausdino, nebuvo elektroninių dokumentų perdavimo. Negali pasakyti, kokia buvo vadovo reakcija, kai save atleido, nes neatsimena, ar pavyko su juo susisiekti. Kiek suprato, nebuvo to kontakto, nes dokumentus perdavė ofise buvusiai moteriai. Liudytoja neatsimena, kas atliko F. sąskaitos papildymą ir kas tai per papildymai buvo. Per savo darbo laiką nuo vasario iki lapkričio mėnesio tikėtina, kad teikė ataskaitas tik „Sodra“ apie darbo užmokestį ir VMI mėnesines GPM deklaracijas nuo darbo užmokesčio, daugiau neturėjo būti jokių deklaracijų, kadangi metai nebuvo pasibaigę. Visą tą laikotarpį jai buvo mokamas atlyginimas. Tikriausiai neužtekdavo pinigų sumokėti „Sodra“ ir GPM. Neatsimena, kokiu būdu reikalavo iš J.S. pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, bet tikėtina, kad bandė klausti telefonu. Buvo vis žadama, kad bus pateikti dokumentai, bet jokio kontakto su direktoriumi nebuvo. Liudytoja neatsiminė, kur buvo F. antspaudas. Atsimena, kad kontaktavo su J.S. telefonu, o ar bendraudavo elektroniniu paštu, neatsimena. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R.Č. parodė, kad ji nuo maždaug 2011 m. vasario mėnesio pabaigos pradėjo dirbti F., kurio (duomenys neskelbtini)  buvo J.S.. Apie tai, kad šis naujai kuriamas F. ieško buhalterės, jai minėjo pažįstamas A.Š., dirbantis UAB „E.“. Po kiek laiko jai paskambino J.S., su kuriuo susitiko kavinėje ir aptarė būsimo darbo reikalus. J.S. pasakojo, kad F. steigiamas tam, jog būtų gauti pinigai, kurie vėliau bus skirstomi kitiems subjektams. Pasakojo, kad gal bus steigiama daugiau filialų ir panašiai. J.S. norėjo, kad jos darbo vieta būtų (duomenys neskelbtini). Ji iki galo ir nesuprato iš jo pasakojimo, kokia bus ta veikla, tačiau per daug ir nesigilino, nes tai tik jos papildomas darbas. Jie susitarė, kad jos darbo vieta bus namuose ir visus reikalingus buhalterinei apskaitai dokumentus, jis jai pristatys. Ji sutiko dirbti ir kartu su J.S. nuvyko į banką „Snoras“, kur buvo pasirašyta jos kaip F. (duomenys neskelbtini) bankininkystės sutartis, pagal pasirašytą sutartį banko sąskaitas galėjo valdyti ji ir J.S.. Slaptažodžių kortelė buvo perduota asmeniškai jai. Kiek pamena, banke „Snoras“ buvo trys F. sąskaitos: pagrindinė, kortelinė ir dar viena sąskaita, kuri buvo tuščia. Jai atrodo, kad buvo dar viena banko sąskaita, prie kurios ji neturėjo priėjimo. Viena iš pirmųjų didesnių įplaukų į pagrindinę jos valdomą banko sąskaitą buvo 370000 Lt, taip pat viena iš didesnių įplaukų buvo 300000 Lt, vėliau buvo sąskaitos papildymai. J.S. nepateikė dokumentų, už ką buvo pervesti 300000 Lt. Tokių įplaukų kaip labdaros ar paramos į sąskaitą nebuvo. Iš sąskaitoje buvusių pinigų buvo mokami mokesčiai, atlyginimai, patalpų nuoma, nuoma už automobilius, mokesčiai už mobiliuosius telefonus taip pat skiriami 25000 Lt S.K.. Taip pat iš šios sąskaitos buvo apmokėtos PVM sąskaitos faktūros, kurias jai pateikė J.S. ir S.K., taip pat buvo apmokėti L.E.R.B. remonto darbai, pagal kokius pateiktus dokumentus, ji neprisimena. Jai kėlė įtarimą, kodėl vienam advokatui buvo pervesta tokia pinigų suma, už kokias teisines paslaugas, buvo pateikta sąskaita faktūra. Maždaug 2011 m. rugpjūtį ji sužinojo, kad F. sąskaita taip pat yra atidaryta „Swedbank“, prie kurios ji neturėjo priėjimo. Kai paprašė J.S. paaiškinti, jis atsakė, kad tai yra labdaros F. sąskaita, kuri nenaudojama ir išrašą jis pateiks vėliau. Taip išrašo sąskaitos, esančios „Swedbank“, J.S. ir nepateikė. Ji dirbdama (duomenys neskelbtini) darbą nematė, kad būtų remiami kokie nors projektai renginiai ir panašiai. Tik pradžioje darbo buvo paremta viena mokykla apie 1000 Lt ir buvo jai pateikta sąskaitos faktūros apmokėti nuomą už Panevėžyje išnuomotas, kaip suprato, maldininkams patalpas. Per visą savo darbo laikotarpį ji buvo tik viename L.I.P.F. pasitarime, kuriame dalyvavo ir A.K.. Pasitarime buvo sprendžiamas klausimas, kaip suorganizuoti tokį renginį, kurio metu F. būtų pagarsintas viešumoje, tačiau šis klausimas tuo metu nebuvo išspręstas. Kasininkas jos žiniomis paskirtas nebuvo, pinigus iš sąskaitos grynino J.S.. Ji realiai grynųjų pinigų nematė, tačiau kasos pajamų orderius atspausdindavo pagal banko išrašus ir išgryninimo kvitus. Ji klausė J.S., ką jis ruošiasi daryti, nes vesdama buhalteriją ji pastebėjo, jog praktiškai veiklos nėra, yra tik išlaidos ir sąskaitos papildymai. J.S. sakydavo, kad tai yra jo reikalas, jis tvarkosi kaip moka. Jai taip ir nebuvo pateikti „Swedbank“ išrašai, nepaaiškintos pinigų sumos, kurios įplaukė į „Snoras“ sąskaitą, išskyrus 370000 Lt įplauką, nežinojimo dėl tolesnės F. veiklos, J.S. vengė susitikti, todėl ji nusprendė išeiti iš darbo savo noru. Apie tai J.S. pranešė trumpąja SMS žinute, nes su juo kitaip nebuvo galima susitikti. Paruošti dokumentus ir juos perduoti niekas neprašė. Ji pati paruošė ir atvežė visus buhalterinius dokumentus į ofisą ir 2011 m. lapkričio 5 d. priėmimo perdavimo aktu perdavė tuo metu ofise buvusiai A.C.. Pats J.S. neišreiškė noro tame dalyvauti. Jo valdoma E.L.I.P.F. sąskaita buvo papildoma minimaliai, kad užtektų apmokėti mokesčius. Kokios buvo S.K. darbo funkcijos, ji nežino, nesidomėjo. Kokias darbo funkcijas atliko A.C., ji nežino. Ji turi perduotų dokumentų A.C. pagal priėmimo-perdavimo aktą kopijas, tuo tikslu jei kas dingtų. Prie apklausos pateikia buhalterinių dokumentų 2011 m. lapkričio 5 d. priėmimo-perdavimo akto kopiją (t. 12, b. l. 99-102).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R.Č. taip pat parodė, kad ji tiksliai neatsimena, ar 2011 m. kovo 31 d. darė 1000 Lt pavedimą viešbučiui „L.“, kaip nurodyta banko „Snoras“ sąskaitos išraše „Išankstinė apmokėjimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-30 dienos“. Jei darė, tai galbūt darė pagal išankstinę sąskaitą, kodėl nėra išankstinės apmokėjimo sąskaitos tarp F. buhalterinės apskaitos dokumentų, nežino. Ji visus turimus dokumentus, jei dokumentai buvo jai pateikti, perdavė F. Administratorei A.C.. Jeigu pinigus pervedė ji, tai jai turėjo būti pateiktas dokumentas, kurio pagrindu ji darė pervedimą, nes pavedime yra nurodytas išankstinis numeris. Ji mano, kad pavedimą tikrai ruošė ji. O kas atliko, t. y. ji ar (duomenys neskelbtini)  J.S., nepamena. Visus pavedimus darė J.S. nurodymu. Dėl pavedimų A.Č. ir T.Č. gali pasakyti, kad pavedimus nuo 2011 m. kovo 31 d. iki 2011 m. spalio 3 d. ruošė J.S. nurodymu, jis jai buvo pateikęs lyg tai nuomos sutarties pirmąjį lapą ir žadėjo pateikti originalią sutartį, tačiau, kiek pamena, jis tokios sutarties nepateikė. Ar ji pati pinigus pervedė, tvirtino pavedimus neatsimena. Jai atrodo, kad prie sąskaitų prisijungimus turėjo ir J.S.. Dėl 370000 Lt gautų į bankas „Snoras“ sąskaitą gali pasakyti, kad juos įtraukė į F. pajamų ir išlaidų apskaitos registrą, kaip įplaukos į banką. O jau 2011 m. lapkričio 5 d. bandomajame balanse 370000 Lt nebuvo įregistruoti, nes galbūt iš jų buvo atlikti mokėjimai arba jie buvo išgryninanti ir bandomojo balanso sudarymo datai banke tokių pinigų nebuvo. 370000 Lt buvo gauti 2011 m. kovo 2 d., o bandomasis balansas sudarytas 2011 m. lapkričio 5 d. per tą laikotarpį vyko grynųjų pinigų nuėmimai ir vyko pavedimai. Natūralu, kad 2011 m. gegužės 5 d. 370000 Lt banko sąskaitoje nebuvo. Ji matė, kad į banko „Snoras“ sąskaitą įnešami pinigai didelėmis sumomis ir kurie per tam tikrą laiką atsakingo asmens J.S. yra išgryninami. Ji išgrynintus pinigus pajamavo kasoje ir J.S. kaip atsakingas asmuo jai privalėjo pateikti pinigų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau jų nepateikė, todėl 2011 m. gegužės 5 d. sudarytame balanse ji ir parodė, kad kasoje yra visa suma pinigų, kuriems neturėjo pagrindžiančių dokumentų, kurie buvo išgryninti iš banko „Snoras“ sąskaitos. Kas vyko F. „Swedbank“ sąskaitoje, ji nežino, ji kurį laiką nežinojo, kad tokia sąskaita yra, neturėjo net prisijungimų prie „Swedbank“ sąskaitos. Kaip ji supranta 2011 m. gegužės 5 d. bandomajame balanse buvo nurodyta kasoje 504466,46 Lt suma, kuri buvo išgryninta iš banko „Snoras“ sąskaitos ir kuriai jai nebuvo pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai (t. 12, b. l. 104-105).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A.J. (ankstensė pavardė buvo C.) parodė, kad ji 2012 m. ar 2013 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje ar pabaigoje įsidarbino E.R.L.I.P.F.. Ji šiame F. atliko (duomenys neskelbtini) pareigas. Liudytoja nelabai atsiminė, kuo turėjo užsiimti F.. Buvo kažkokių projektų, kažkokių vizijų. Darbas pasibaigė sausio mėnesį. Kai iš darbo išėjo buhalterė, direktorius paklausė, gal ji kažkiek išmano buhalteriją. Jam atsakė, kad kreditą nuo debeto skiria, bet ne daugiau. Direktorius liudytojos paprašė atstovauti F. „Sodra“ ir VMI, pateikti šioms įstaigoms duomenis. Liudytoja sutiko. Ji su direktoriumi nuėjo į banką, jai davė prisijungimą prie vienos sąskaitos, kad galėtų pervesti atlyginimus. Būdavo atvejų, kai direktorius paprašydavo paruošti kasos priėmimo-perdavimo kvitus, parengti kokią nors sutartį, kažkur kokias nors kainas pažiūrėti. Buhalterė nepaaiškino, kodėl išeina iš darbo. Buhalterė prašė perimti dokumentus, todėl liudytoja juos perėmė. Ji pamatė, kad buvo suvestas preliminarus balansas. Buhalterė atidavė dokumentus, tarp jų buvo didžioji knyga, gal kažkiek sąskaitų faktūrų ir kasos priėmimo-perdavimo kvitai. Buhalterę tą kartą matė pirmą ir paskutinį kartą. Už kasą buvo atsakingas J.S.. A.J. teigė, kad ji turėjo prisijungimą prie „Swedbank“ sąskaitos. Kiek pamena, buhalterei kažkas netiko, nepatiko, ji išeidama džiaugėsi. S.K. vykdydavo tiesioginius direktoriaus nurodymus, bandydavo daryti kažkokius projektus, ieškotis informacijos, darbas buvo ganėtinai abstraktus. Tikriausiai būdavo taip, kad tai, ką S.K. būdavo suplanavęs, netikdavo direktoriui. Kai įsidarbino F., įdarbinimo sutartį pati parengė. F. reikėjo tvarkyti dokumentaciją, t. y. žiūrėti, kad dokumentai būtų tvarkingai sudėti, kad kiekvienas turėtų savo vietą, paskirtį. Kai ji atėjo dirbti, buvo chaosas. Kiek pamena, bandydavo rengti kažkokias sutartis, tačiau kokios tai buvo sutartys, neatsimena. Reikėjo tiesiog peržiūrėti, ar sutartyse nurodyti teisingi rekvizitai. Liudytoja niekada nebuvo buhaltere ir negalėtų ja dirbti. Ji galėjo tik pateikti duomenis VMI ir „Sodra“. Iš dokumentų sužinojo, kad F. pinigines lėšas gauna parduodamas bažnyčios nekilnojamąjį turtą. Turtas buvo parduodamas pagal A.K. J.S. suteiktą įgaliojimą. Ji pati galimai matė ir patį įgaliojimą, S.K. kanoną, kuris susijęs su įgaliojimu, taip pat teisinius dokumentus, sutartis. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar ji matė pirkimo-pardavimo sutartis. Negali paaiškinti, iš ko suprato, kad F. gaudavo lėšas iš esmės tik pardavinėdamas S.K. nekilnojamąjį turtą. Matė, kad buvo gaunamos didelės įplaukos į banko sąskaitą. Mano, kad iš banko išrašų matydavosi, jog pagal konkrečią sutartį yra gauti pinigai.  S.K. buvo įdarbintas tam, kad ieškotų įvairių projektų. Realiai, ko jis ieškojo, ką jis darė, nežino, ataskaitų jai neteikė. S.K. F. pradėjo dirbti anksčiau už liudytoją. Nežino, kodėl J.S. netiko S.K. projektai ir kas tai buvo per projektai. S.K. neminėjo, kodėl J.S. niekas netinka. Buhalterės funkcijų neperėmė, jos darbo sutartis nebuvo pakeista. Tiek, kiek paprašė direktorius, tiek tvarkė dokumentus. Sąskaitos banke „Snoras“ neatsimena. Prisijungimo prie banko „Snoras“ sąskaitos neturėjo. J.S. įnešdavo pinigus į sąskaitą, kai reikėdavo mokėti atlyginimus. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar pinigus į sąskaitą įnešdavo pats, ar perduodavo pinigus liudytojai, kuri juos įnešdavo į banko sąskaitą. Galimai vieną kartą yra buvusi banke, kur papildė sąskaitą. Sąskaitoje nebūdavo pinigų, todėl reikėjo juos įnešti. Niekada nekalbėjo su J.S. apie tai, kodėl reikia kasoje laikyti dideles sumas, o sąskaitą tuščią. F. kasa buvo ne ofise. F. kasininkas buvo direktorius. Su kasa buvo susijusi tiek, kiek reikėjo parošti priėmimo-perdavimo kvitus. Buhalterė pildė kasos knygą, gal ir liudytojai sakydavo kažką užpildyti, bet neatsimena. Negali pasakyti, kaip atsirado jos parašas ir įrašas 2011 m. spalio mėnesio knygoje. Nieko negali pasakyti, kodėl buhalterės perduotose dokumentuose buvo nurodyta, jog kasos likutis yra truputį didesnis nei pusė milijono litų ir kodėl reikėjo keisti spalio mėnesio kasos knygą, kur nurodyta, jog kasoje yra 1800000 Lt. J.S. nesakydavo, kaip jis naudoja kasos pinigus. Direktoriaus paliepimu pildė kasos išlaidų orderius. J.S. priėmė į darbą administratorę, kuri jam paruoštų dokumentus tam, kad pačiam to nereikėtų daryti. J.S. retai būdavo ofise, gal jis nesuspėdavo pasirašyti kasos knygoje, kituose dokumentuose. Dokumentai, kuriuos atnešė buhalterė, jau buvo paruošti archyvavimui. Buvo nuimtos visos sąvaržėlės, surišta taip, kaip turi būti pateikta archyvavimui. Dokumentai buvo surišti. Tikrai netikrino kiekvieno iš pateiktų dokumentų. Aktą pasirašė, nes pasitikėjo buhaltere. Dokumentus sutikrino pagal sąrašą, bet kiekvieno dokumento turinio netikrino. Liudytoja neprisiminė, ar direktorius sakė, kad ji turi teisę pasirašyti tą aktą. Pasirašė aktą, nes manė, kad čia yra ta pati įmonės dokumentacija, jog normalu priimti įmonės dokumentus ir juos sutvarkyti, padėti į vietą. Kodėl nepasiūlė buhalterei sulaukti direktoriaus ir jam atiduoti dokumentus, nežino. Dokumentus padėjo pas direktorių į spintą, lentyną, dokumentų neišrišo. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, jog dalė tokius parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A.C. parodė, kad 2011 m. vasaros pabaigoje jos draugas A.R. ją supažindino su J.S. kaip su potencialiu darbdaviu, nes ji buvo sakiusi A.R., kad ieško naujo darbo. Ji užsiminė A.R., kad norėtų dirbti administravimo srityje. A.R. dirba (duomenys neskelbtini). Jos susitikimas su J.S. vyko kavinėje prie Katedros, tikslios susitikimo datos neprisimena. Pokalbio metu dalyvavo A.R., J.S. ir ji. J.S. sutiko priimti ją į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms. J.S. sakė, kad jos funkcijos bus sutvarkyti dokumentus, parašyti, ką jis lieps, vykdyti jo kitus pavedimus, kitaip tariant tvarkyti dokumentaciją. Maždaug po savaitės po įvykusio pokalbio ji buvo priimta į darbą E.R.L.I.P.F.. Darbo sutartį pasirašė ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su darbdaviu J.S.. Jai J.S. nepaaiškino, kokia yra F. veikla. Darbo sutartyje buvo numatytas 400 Lt atlyginimas popieriuje. Darbo sutartį turi. Jos darbo vieta buvo šio F. ofise. Ji realiai dar dirbančių žmonių šiame F. Matė S.K., kuris buvo projektų vadovas, tai matė jo darbo sutartyje. Dar dirbo buhalterė. Buhalterė realiai dirbo iki 2011 m. lapkričio 5 d. Buhalterė pasakė, kad išeina iš darbo, nes J.S. nepateikė informacijos dėl F. sąskaitoje vykstančių lėšų judėjimo, buhalterė negalėjo tinkamai atlikti savo pareigų. Daugiau darbuotojų nematė. Kiek suprato, F. pinigines lėšas gaudavo pardavinėjant J.S. pagal A.K. suteiktą įgaliojimą S.K. nekilnojamąjį turtą. Taip pat iš dokumentų matė, kad F. skiria paramą (duomenys neskelbtini) mokyklai, A.K. vadovaujamai bažnyčiai. Kiek pati matė F. dokumentus, ji nė karto nematė jokių kitų įplaukų į F. sąskaitą išskyrus butų pardavimus. Ji nematė, kad į F. vaikščiotų nepažįstami žmonės. J.S. nekilnojamojo turto klientų, kiek suprato, neatsivesdavo. Ji praktiškai realaus darbo neturėdavo. S.K. tiesiogiai kontaktuodavo su J.S. nurodytais asmenimis ir vykdydavo jam pavestas užduotis. Kiek suprato iš S.K. kalbos, pastarasis buvo priimtas tam, kad ieškotų įvairių projektų, kurie suteiktų F. pastovias pajamas. Kaip suprato ir matė (duomenys neskelbtini) J.S. niekas netikdavo. Ji (duomenys neskelbtini) A.K. nepažįsta, ar jis buvo apsilankęs F. patalpose tuo metu, kai ji dirbo, nežino. Nuo 2011 m. lapkričio 5 d. išėjus buhalterei oficialiai, maždaug po dviejų savaičių buhalterė pateikė pasirašyti visų labdaros F. buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Ji sutikrino viską pagal pateiktą sąrašą nurodytą perdavimo akte ir pasirašė, atrodo nieko netrūko, kiek ji suprato. Keista buvo tai, kad dokumentai jau buvo paruošti archyvavimui, kaip uždarant įmonę. Buhalterė išsireiškė, kad jos nuomone šis F. ilgai negyvuos, kodėl tiksliai nepaaiškino. Tik džiaugėsi, kad visko atsikratė, tai pasakė pati. Buhalterė savo darbą dirbo ne ofiso patalpose, nes darbo sutartyje tai buvo antraeilės pareigos. Buhalterė, kaip suprato, dirbo namuose ir direktorius arba S.K. pastarajai visus dokumentus pristatydavo į namus. Kur buhalterė gyvena, nežino. Tuo metu, kai buhalterė išėjo iš darbo, ji perėmė buhalterės funkcijas, t. y. jai J.S. pavedė paskaičiuoti atlyginimus. Atlyginimus skaičiavo 4 asmenims, t. y. tarp jų buvo S.S. , kurios realiai dirbant ofise nematė. Ji 2011 m. gruodžio mėnesio pradžioje banke su J.S. pasirašė bankininkystės sutartį, kuria įgijo teisę prisijungti prie sąskaitos, esančios banke „Swedbank“, turėjo savo atpažinimo kodą ir generatorių. Pirmosios jos bankinės operacijos vykusios F. „Swedbank“ sąskaitoje buvo 2011 m. gruodžio 7 d. Ji darbo dokumentų į namus nesinešdavo ir nedirbdavo, nes darbo ofise daug neturėjo, laiko ofise jai pilnai užteko. Tuomet J.S. davė grynuosius pinigus ir liepė įnešti juos į sąskaitą, iš kurios ji atliko pavedimus, t. y. atliko mokėjimus už „Bitė“, „TEO“ paslaugas, pervedė atlyginimus, pervedė nuomos mokestį (t. 12, b. l. 106-108).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A.C. taip pat parodė, kad 1295771,83 Lt J.S. į kasą niekada realiai neįnešė. Galbūt 2011 m. spalio mėnesio kasos knygoje 1800238,29 Lt kaip likutį laikotarpio pradžiai jai nurodė įrašyti J.S.. Ji niekuomet neturėjo ir nematė kasos grynųjų pinigų, visais F. pinigais disponavo J.S.. Ji pildė kasos išlaidų orderius toms sumoms ir nurodydavo jų išrašymo pagrindus, kaip liepdavo J.S.. Visus išrašytus kasos išlaidų orderius ji padėdavo J.S. ant darbo stalo E.R.L.I.P. F., esančiame (duomenys neskelbtini). Ji J.S. sakė, kad reikia pasirašyti kasos knygoje ir kituose dokumentuose, tačiau jis nepasirašydavo. Kai buhalterė R.Č. išėjo iš darbo, ji perėmė tik dokumentus, t. y. kasos knygą, jokie pinigai jai perduoti nebuvo. R.Č. užpildė F. 2011 m. spalio mėnesio kasos knygą, kurios likutis laikotarpio pabaigai buvo 504466,46 Lt. Ar pinigai, kurie buvo nurodyti kasos knygoje, buvo realūs nežino, pinigų ji nematė. Patikrinus F. banko sąskaitas ji matė, kad į banko sąskaitas įplaukia didelės pinigų sumos, kurios būdavo labai greitai išgryninamos, kur J.S. panaudodavo išgrynintus pinigus, jai nesakydavo. Ji kasininke paskirta nebuvo, jos pareigos buvo (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 110-111).

Teisiamoj posėdžio metu liudytojas S.K. parodė, kad jis dirbo L.F., o J.S. buvo šio F. (duomenys neskelbtini). Liudytojas buvo (duomenys neskelbtini), tačiau realiai vykdė (duomenys neskelbtini) esančios bažnyčios rekonstrukciją. Bažnyčios pavadinimas buvo toks pats kaip ir F.. Liudytojas kuravo rangovus, kurie darė bažnyčios atnaujinimą – įrengė garso aparatūrą, pakeitė šildymo sistemą ir atliko smulkius padažymo darbus. Kiek F. sumokėjo už darbus, neprisiminė. Taip pat nežino, kas atsiskaitė už atliktus darbus. Liudytojas sąskaitų faktūrų neapmokėjo. F. buvo buhalterė, vėliau buhalterė pasikeitė, t. y. buvo kita buhalterė. Kodėl pasikeitė buhalterė, liudytojas nežino. S.K. teigė, kad bažnyčioje buvo sumontuota garso aparatūra, sienos padažytos ir buvo pakeista šildymo sistema. Su bažnyčios atstovu paleido šildymą ir bandė garso aparatūrą. Visada buvo mąstoma į ateitį, kad gal dar kažką padarys, gal langus pakeis. Apie tai buvo diskutuojama su bažnyčios atstovu. Liudytojas nežino, iš kur F. gaudavo finansavimą remonto darbams. Žino, kad buvo daromi kažkokie sandoriai, bet nežino kokie. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl prieš F. steigimą J.S. siūlė būti vienu iš F. steigėjų. Liudytojas dirbo kitoje darbovietėje, tuomet ir susipažino su J.S., kuris bendravo su tos darbovietės direktoriumi. Liudytojas toje bendrovėje buvo direktoriaus pavaduotoju. Liudytojo finansinė padėtis nebuvo ypatingai gera, jis turėjo ir dabar turi būsto paskolą, nelabai turėjo, iš kur paimti pinigų. Jo tikėjimas tuo metu nebuvo (duomenys neskelbtini). Priėmimo prie F. banko sąskaitų neturėjo. Po to, kai buvo pabaigti bažnyčios remonto darbai, buvo asmeninis J.S. (duomenys neskelbtini), nuveždavo ir parveždavo jo vaiką į ir iš darželio, atveždavo dokumentus. Jei ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad žmonėms rodė butus, reiškia taip ir buvo. Iš kur atsirasdavo žmonės, kuriems rodė butus, nežino. Apie butus jokios informacijos neteikė, nes pats jos nežinojo. Kiek pamena, atvesdavo konkretų žmogų, atrakindavo ir daugiau informacijos suteikti negalėdavo, nes pats jos nežinojo. Apie žemės sklypus su nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini) nelabai ką girdėjo. Bendrovė „S.“ nieko nesako. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar F. planavo remontuoti kokią nors mokyklą. J.S. buvo vadovas, todėl su juo daugiau bendraudavo, o A.K. matydavo tik atvykęs į bažnyčią. A.K. jokių nurodymų neduodavo. Bendrų reikalų dėl statybų su A.K. nėra turėjo. Raktus nuo butų gaudavo raštinėje. S.K. neprisiminė, ar J.S. ir A.K. duodavo raktus. Mano, kad J.S. raktus turėjo, jei neturėdavo, nueidavo pas A.K.. Liudytoją dėl F. steigimo kalbino J.S.. Liudytojo darbo vieta buvo ofise. Ne visą laiką ten sėdėdavo, reikėdavo ir į bažnyčią eiti, bet daugiausiai laiko praleisdavo ofise. Tik toje vienoje bažnyčioje buvo atliekami F. užsakyti darbai. Greičiausiai Biržuose taip pat būtų buvę rekonstrukcijos darbai, smulkūs patvarkymo darbai. T.V.T. buvo vienas iš rangovų. Liudytojas patvirtino, kad jis pasirašinėjo aktus ir dalyvavo darbų eigoje. Gali būti, kad jam buvo atsiųsta sąmata iš vienos mokyklos. Jis pridavinėjo atliktus darbus A.K.. Tai nebuvo oficialus pridavimas, tiesiog atėjo į patalpas, žiūrėjo, kas atlikta, įjungė šildymą, žino, kad A.K. bandė garso aparatūrą. Visame bažnyčios remonto procese dalyvavo A.K., jo buvo klausiama, kur statyti garsiakalbius. Įmonė, kuri statė garsiakalbius, pasiūlė savo vietas, bet viską reikėjo derinti su A.K.. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, jog dalė tokius parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S.K. parrodė, kad jis su J.S. susipažino jam dirbant kitoje bendrovėje. Vieno pokalbio metu J.S. pasisakė, kad jie su kunigu steigia kažkokią įmonę ir kuomet įkurs įmonę pakvies liudytoją dirbti, kadangi jie planuoja remontuoti bažnyčią bei reikės atlikinėti kitus su statybomis susijusius darbus. J.S. 2011 metais, galimai kovo mėnesį, pasikvietė jį dirbti, pasakė, kad yra įsteigęs F.. Dar prieš F. steigimą J.S. siūlė būti vienu iš F. steigėjų. Vienas iš steigėjų buvo J.S., o kitas buvo A.K.. Su A.K. jį supažindino pats J.S., jis A.K. pažinojo tik kaip (duomenys neskelbtini) bažnyčios (duomenys neskelbtini) bei atliekamų darbų užsakovą. Apie E.R.L.I.P.F. steigimą gali paaiškinti tiek, kad anot J.S. šis F. bus skirtas gauti paramą bei remontuoti ir remti (duomenys neskelbtini) bažnyčiai ir parapijiečiams. J.S. 2011 m. kovo mėnesį su juo sudarė darbo sutartį, kuria jis buvo priimtas dirbti į E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini). Liudytojo darbo pobūdis buvo būtent remontuojamos bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), statybos darbų priežiūra. Šiame E.R.L.I.P.F. be jo dar dirbo (duomenys neskelbtini) R.Č.. F. vadovavo pats J.S. ir šis priiminėjo esminius sprendimus. (duomenys neskelbtini) R.Č. iš F. išėjo, nes ji neturėjo prieigos prie F. sąskaitų ir negalėjo tvarkyti buhalterijos. Po jos buhalterės pareigas užėmė A., kurios pavardės nepamena. J.S. priimdavo sprendimus dėl piniginių srautų. Liudytojas kaip (duomenys neskelbtini) rūpinosi tik bažnyčios remontu bei kitais su statybomis susijusiais darbais. Po to, kai buvo atlikti planuoti remonto darbai, jis liko dirbti pas J.S., tačiau daugiau kaip asmeninis (duomenys neskelbtini), nes statybos darbų jau neatlikinėjo, vežiojo J.S. bei jo vaiką. Jam buvo mokama alga. Tai, kas liečia butų pardavimus, jis tik iš paties A.K. yra girdėjęs apie tai, kad jis sutiko parduoti vieną iš jiems priklausiusių butų, esančių (duomenys neskelbtini), tuo tikslu, kad iš gautų pinigų būtų formuojamas E.R.L.I.P.F. įstatinis kapitalas. Daugiau nieko apie butų pardavimus jam girdėti neteko. Tiesa, vieną kartą kartu su J.S. bei kitais jam nepažįstamais asmenimis buvo kartu, kuomet pirkėjai apžiūrinėjo butą. Paskui J.S. prašymu tą patį butą yra parodęs kitiems pirkėjams. Šiandien jo automobilyje buvo rasti ir paimti E.R.L.I.P.F. dokumentai. Jie jo automobilyje guli jau senokai, apie porą mėnesių, nes, kaip minėjo, jis vežiodavo patį J.S. bei šio prašymu dokumentus priveždavo ten, kur reikėdavo. Jis J.S. yra sakęs, kad šiuos dokumentus nuneš ir paliks ofise, tačiau J.S. prašė, kad dokumentai ir antspaudas būtų pas jį automobilyje, jog, esant reikalui, jis galėtų jam juos atvežti. Kokie konkrečiai E.R.L.I.P.F. dokumentai buvo pas jį mašinoje, įvardinti negali, tačiau šiuos dokumentus yra matęs ir vartęs, nes J.S. prašymu surasdavo reikiamą dokumentą ir jį atnešdavo. Vakar J.S. minėjo, kad nėra pinigų ir reiks stabdyti F. veiklą (t. 12, b. l. 122-124).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S.K. taip pat parodė, kad 2012 m. sausio 10 d. jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu buvo paimtas kompiuterio sisteminis blokas pilkos spalvos be pavadinimo ir nešiojamas kompiuteris S96IM be numerio. Šia kompiuterine technika naudojasi jis kartu su savo sutuoktine S.K.. Šia kompiuterine technika niekada nesinaudojo J.S.. J.S. yra buvęs jo namuose maždaug 2011 m. sausio mėnesį, kai kalbino ateiti pas jį dirbti. Būdamas namuose kompiuteriais nesinaudojo. J.S. 2011 m. rudenį ar gruodžio mėnesį jo paprašė peržiūrėti asmeninį elektroninį paštą, nes laukė kažkokio laiško, kuris turėjo būti atsiųstas. J.S.  pasakė, kokio laiško ir iš kokio žmogaus laukia, tačiau šiuo metu jis neatsimena. Jis žino, kad pasakė J.S., jog tokio laiško tikrai nebuvo. Tuo metu jam buvo kilęs nepasitikėjimas J.S., nes jis buvo kalbėjęs su A.K., kuris sakė, jog yra apgautas ir parduotas bažnyčiai priklausantis nekilnojamas turtas. Todėl atidaręs J.S. elektroninį paštą ėmė ieškoti įdomesnės informacijos, iš pašto sau į kompiuterį persikėlė J.S. paskolos sutartis su kreditoriumi V.P., laiškus iš skolų administravimo ir teisinių paslaugų centro, projekto įgyvendinimo bendradarbiavimo sutartį, daugiau nieko, jo manymu, įdomaus ir galinčio kompromituoti J.S. nerado. Liudytojas minėto asmens nepažįsta, jam jokių pinigų neperdavinėjo, nežino ar J.S. buvo su šiuo žmogumi susitikęs. Jis nerašė jokių elektroninių laiškų J.S. nurodytiems asmenims dėl J.S. asmeninių interesų. Jis buvo atsakingas už statybos darbus bažnyčioje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jis koordinavo ir taisė statybos rangos sutartis sudarytas su UAB „I.V.V.“, UAB „A.“. Sutartys buvo pasirašytos darbai įvykdyti ir atsiskaityta. Jis pats pridavinėjo atliktus darbus A.K.. Iki 2011 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesio remonto, rekonstrukcijos darbai buvo baigti. Kokius remonto darbus reikdavo atlikti, žodžiu nurodydavo J.S.. Jis nematė jokio raštiško J.S. ir A.K. susitarimo dėl remonto darbų, t. y., kokius konkrečius darbus remonto eigoje planuojama atlikti. J.S. visus darbus planavo atlikti kuo pigiau už mažesnes sąnaudas. Jis buvo pasiūlęs A.K. bažnyčios geoterminį šildymą, A.K. su tuo sutiko, tačiau J.S. tai atmetė, motyvuodamas, kad tai per brangu, nes vien tik išorinės dalies šildymas buvo paskaičiuotas apie 100000 Lt. Todėl buvo įdiegtas šildymas maždaug už 15000 Lt. Visam bažnyčios remonto procese dalyvavo A.K., buvo klausiama jo nuomonės, jo pageidavimų. A.K. niekuomet nėra klausęs, ar užteks F. pinigų remonto darbams. Liudytojas mano, kad A.K. visuomet žinojo, jog yra vykdomi butų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimai, nes jis pats kelis sykius atvežė pirkėjus apžiūrėti patalpų, pirkėjai domėjosi butu, klausinėjo gyventojų apie stogo būklę, pirkėjai minėjo kaimynams, kad žada pirkti butą. Vieną kartą, tikslios datos neatsimena, J.S. liepimu jis nuvedė du asmenis į S.K. raštinę ir aiškino, kokius remonto darbus reiktų atlikti. Raštinėje tuo metu buvo ir pats A.K.. Vėliau gal 2011 m. gruodžio ar tai lapkričio mėnesį, kai nunešė atliktų remonto darbų aktus A.K., šis pasakė, kad tie patys asmenys, kurie buvo jo atvesti apžiūrėti raštinės, kaip atlikti remonto darbus, nupirko raštinę. Jis rodė butus, esančius (duomenys neskelbtini), pirkėjams, atrodo J.S. raktus turėjo, o jei neturėdavo nueidavo pas A.K.. Ar sakydavo A.K., kad atveda butų pirkėjus, nežino. Liudytojas mano, kad buvo neįmanoma nesuprasti, jog vyksta butų pardavimai, nes tai žinojo namo kaimynai ir visi apie tai kalbėjo. Juk buvo ir nuomininkų, kurių patalpos buvo taip pat nupirktos. Jis A.K. tris kartus J.S. paliepimu yra perdavęs pinigus. Kada tai buvo, tikslių datų neatsimena. Pirmą kartą nuvežė pinigus, perdavė vokelyje. Kokia tai buvo suma, nežino, perdavė, jei teisingai atsimena, bažnyčios kieme. Antrą kartą perdavė maždaug apie 5000 Lt, tačiau neskaičiavo tiksliai. Žino, nes pats pinigus dėjo į vokelį. Perdavimas vyko S.K. raštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir dar kartą perdavė vokelius tą pačią dieną D.L. ir A.K., atskirai, taip kad nė vienas iš jų nežinotų apie kito kolegos vokelio gavimą. Taip liepė jam padaryti J.S., kodėl nežino. Po kiekvieno pinigų perdavimo A.K., nei D.L. neparašė dokumento patvirtinančio pinigų gavimo faktą. Jis kartais J.S. liepimu nuveždavo įvairias nedideles pinigų sumas (iki 2000 Lt) įvairiems J.S. nurodytiems asmenims. Jų kontaktinių duomenų nežino. Pinigų į jokias juridines įstaigas nevežė. A.K. F. įsteigimo pradžioje lankėsi F. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad lankėsi dar tuomet, kai vaikams baigiasi mokslo metai, kad vėliau būtų atėjęs, nepamena. Kiek prisimena D.L. F. patalpose išvis apsilankiusi nebuvo. F., jo manymu, jokių kitų įplaukų neturėjo tik iš butų pardavimų. Kiek buvo siūlęs J.S. idėjų, kaip galima būtų papildyti F. iždą, J.S. visus pasiūlymus atmesdavo. Dirbusi (duomenys neskelbtini) R.Č. suprato, kad F. vyksta kažkas ne taip, ir savo noru išėjo iš darbo. Jis buhalterei mieste perduodavo jo surinktus bei J.S. perduotus buhalterinius dokumentus. Jo automobilyje rastame segtuve buvo pirkimo-pardavimo sutartys, kaip jis numano, nes tą segtuvą sakydamas atvežk sutartis liepdavo privežti J.S. prie notarų biurų. J.S. taip buvo patogiau, nes ofise paskutiniu metu J.S. nesilankydavo. Kratos metu išimti kvitai yra kopijos grynųjų pinigų įnešimo į banko „Snoras“ sąskaitą J.S. paliepimu. Liudytojas teigė, kad jis buvo nuvykęs į Biržus, nes J.S. sakė, kad atliks tos bažnyčios remontą, dėl to, kad pažiūrėtų, ką reiktų atlikti kartu su juo buvo ir D.L. (t. 12, b. l. 125-128).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S.K. taip pat parodė, kad pinigus, kuriuos jis pagal rastus kasos pajamų orderius įnešinėjo į banką „Snoras“, jam duodavo J.S.. Kodėl J.S. liepdavo juos įnešti į banką „Snoras“, nežino, už ką ir iš kur gauti tie pinigai, jis nežino, J.S. neaiškino. Kad jis neturėtų problemų dėl šių grynųjų pinigų įnešimo, t. y., kad vėliau neapkaltintų, jog jam perduotus pinigus pasisavino, jis padarydavo įneštų pinigų pajamų orderių kopijas, kurias laikė pas save, kol šie dokumentai buvo rasti ir paimti kratos metu. Jis mano, gali ir klysti, kad šie įnešti pinigai į E.L.I.P.F. sąskaitą banke „Snoras“ buvo naudojami: išmokėti F. darbuotojams atlyginimus, sumokėti mokesčius ir t. t. Anksčiau vykusios apklausos metu buvo neteisingai nurodyti metai, kuriais jis buvo įdarbintas F. (t. 12, b. l. 134-135).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T.V.T. parodė, kad su J.S. siejo darbiniai santykiai. J.S. jį pasamdė ir jis atliko darbus. J.S. prašė padaryti remontą (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Remontas buvo atliktas, už darbus buvo sumokėta. Bažnyčia buvo (duomenys neskelbtini). Atlygis yra nustatytas, išrašant sąskaitas faktūras ir sutartį, darbai buvo atliekami, už juos buvo atsiskaityta. J.S. samdė liudytojo įmonę „I.V.V.“. Liudytojas individualiai nieko neatliko, tik prižiūrėjo darbus. A.K. neprisimena, su juo neteko bendrauti. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas nurodė, kad šie parodymai užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu įvykius atsiminė geriau. Liudytojas negalėjo nurodyti, kurie darbai buvo atliekami bendrovės, o kurie vykdant individualią veiklą. Kokie darbai buvo atlikti, galima nustatyti pagal aktus. T.V.T. negalėjo paaiškinti, kodėl dalis darbų buvo atliekama juridinio asmens, o dalis pagal individualią veiklą. Iš J.S. avansą gavo grynais pinigais. Jis pasiūlė grynais pinigais, tada nebuvo skirtumo, sakė, kad greičiau bus grynais. Liudytojui pinigus patogiau buvo gauti pavedimu, bet gavo grynais. Jeigu nesumokėta skola yra buhalteriškai fiksuota, vadinai ši skola yra. Kodėl skola nesumokėta, nurodyti negali. J.S. žinojo, kad liudytojas atlieka statybos darbus, paklausė, ar galėtų padaryti remontą. Liudytojas atsakė, kad gali. Padarė sąmatą, J.S. tiko skaičiai ir jis liudytoją pasamdė. J.S. ateidavo į objektą (bažnyčią) pasižiūrėti. Visi klausimai buvo susiję su darbų kokybe, dažais, terminais, su statybos darbais. Buvo derybos dėl kainų. Mano, kad nesiėmė veiksmų skolai išieškoti, galbūt skambino, prašė sumokėti, galbūt J.S. sakė, kad sumokės vėliau. Galbūt vėliau pamatė, kad prasidėjo kažkokie procesai ir daugiau tame nedalyvavo. Šiuo metu įmonė veiklos nevykdo, veikla sustabdyta. J.S. vienas ateidavo apžiūrėti objekto. A.K. neateidavo, buvo gal vieną kartą atėjęs. Liudytojas pamena, kad tikrai matė kunigą, jam sakė, kad tai kunigas. J.S. pasakė, kad čia A.K., nesupažindino, tik parodė pirštu, kad čia jis. Dėl darbų apimties buvo bendraujama su J.S.. Kadangi yra darbų sąmata, yra grafikai, sutartis, buvo laikomasi visų terminų ir darė darbus pagal eiliškumą. Liudytojas negalėjo atsakyti, kokiu būdu derino sąmatą, t. y. susitikus ar elektroniniais laiškais. J.S. daugiau jokių darbų nesiūlė.

Ikiteisminio tyrimo metu T.V.T. parodė, kad UAB „I.V.V.“ atliko remonto darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Visi remonto darbai buvo derinami su J.S. E.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini). Kokie darbai buvo atliekami objekte matė ir dalyvavo juos atliekant, stebėjo jų eigą (duomenys neskelbtini) A.K.. Dėl darbo kokybės ir eigos niekuomet nebuvo išreikšti nepasitenkinimai ar duodamos pastabos. Planuojamų atlikti visų darbų kaina buvo apskaičiuota ir įrašyta į atliekamų darbų aktus, t. y. 52594,76 Lt. Dėl atliktų darbų buvo surašyti atliktų darbų aktai, t. y. 2011 m. kovo-balandžio mėnesių atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. balandžio mėnesio atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal atliktus darbus buvo išrašytos 2011 m. balandžio 5 d. PVM sąskaita faktūra 27423,25 Lt ir 2011 m balandžio 20 d. PVM sąskaita faktūra 25171,51 Lt. Pradėjus remonto darbus pagal sutartį buvo sumokėtas 16000 Lt avansas, kuris buvo gautas grynaisiais pinigais iš J.S. bei įtrauktas į apskaitą pagal kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Šis 16000 Lt avansas buvo įskaičiuotas į 52594,76 Lt. darbų kainą, kurią reikėjo sumokėti. Pagal 2011 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą 27423,25 Lt (kurie buvo nurodyti atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pervesti UAB „I.V.V.“ 2011 m. balandžio 11 d. bankiniu pavedimu. O už darbus atliktus ir nurodytus 2011 m. balandžio mėnesio atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) pilnai neatsiskaityta. Kaip užmokesti buvo įskaitytas sumokėtas 16000 Lt avansas ir liko nesumokėta suma –  9171,52 Lt (25171,52-16000=9171,51 Lt). Visi apklausą pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti tyrėjai. Taip pat remonto darbus bažnyčioje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas individualios veiklos pažymėjimą atliko jis pats, todėl 2011 m. liepos 22 d. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) E.R.L.I.P.F. sumokėti 30000 Lt, už atliktus remonto ir apdailos darbus. Jam 30000 Lt tikrai buvo sumokėti, tačiau nelabai prisimena kokiu būdu. Jam atrodo, kad gavo grynaisiais pinigais iš J.S., nes jis ir pasirašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini). Gautus pinigus jis deklaravo VMI privalomose pateikti deklaracijose. Ar J.S. apskaitė jam sumokėtus 30000 Lt E.R.L.I.P.F. apskaitoje, nežino. Iš kokių šaltinių buvo gauti pinigai, kuriais J.S. atsiskaitinėjo už atliktus darbus, nežino, neklausė, o J.S. pats ar (duomenys neskelbtini) A.K.nepasakojo (t. 25, b. l. 75-76)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M.K. parodė, kad su L.E.R.B. atstovais pradėjo bendrauti 2008 metų rudenį. Į įmonę kreipėsi A.K.. Jo pirminis susitikimo tikslas buvo ryšių su visuomene veikla, pagalba, nes įmonė teikė tokias paslaugas. Liudytojas nurodė, kad jis dirbo įmonėse „S.P.“ ir „S.K.C.“. Jis buvo VšĮ „S.P.“ dalininkas, steigėjas. Jo visa profesinė veikla buvo susijusi su komunikacija, viešaisiais ryšiais. A.K. kreipėsi dėl viešųjų ryšių. Kaip ir kiekvienai organizacijai reikėjo komunikacijos tiek į išorę, tiek su bendruomenės nariais. Be to, A.K. nurodė kad yra krizinė situacija, yra konfliktas tarp atskirų bažnyčios grupių, kurios turėjo atskirtus juridinius vienetus. A.K. pasakojo, kad yra kita organizacija, kuri atskilo nuo jų, jog jie yra tradiciniai (duomenys neskelbtini), o ta kita organizacija yra kitokia bažnyčia, kad tradiciniai (duomenys neskelbtini) nori komunikuoti savo tapatybę, nori atskirti, nes visuomenėje yra maišomos dvi organizacijos ir patys tikintieji jau nebeatskiria, kas ir kur yra. Jie norėjo pagalbos su komunikacija ir su platesniu pristatymu visuomenei tiek pačios bažnyčios, tiek ir paaiškinant visą gan sudėtingą bei painią situaciją. Tie argumentai, kuriuos išgirdo iš A.K., pasirodė pakankamai įtikinami. Jis paaiškino tam tikrus skirtumus, pasakė, kad jiems svarbu pabrėžti savo tapatybę, jog jie yra ta tradicinė bažnyčia, o kita bažnyčia yra kitokia – liberalesnė, modernizuota ir pan. M.K. aiškino, kad darbų ėmėsi visuomeniniais pagrindais, viešino daugiau (duomenys neskelbtini) tikėjimą, inicijavo straipsnius. VšĮ „S.P.“ paskolą suteikė 2009 m. vasario mėnesį. Buvo skola ir antstoliai buvo areštavę bei pasiruošę parduoti iš varžytinių S. rūmų pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai yra istorinis, labai svarbus (duomenys neskelbtini) tikėjimui dvasinis objektas, jeigu nebus sumokėti įsiskolinimai, pastatas pereis kreditoriams. Buvo sudaryta sutartis ir tiesiogiai į antstolio sąskaitą pervesti pinigai. Sutartyje buvo punktas, kad bus mokama antstoliui ir bus nuimtas areštas. Vėliau tęsiantis bendradarbiavimui ir bendravimui ta paskola buvo pakeista į paramą, nes viešoji įstaiga galėjo ją teikti. Taigi 2009 metų paskola 2011 metais buvo perkvalifikuota į paramą. Paramos dydis buvo 31000 Lt. Paramą suteikė VšĮ „S.P.“. Tęsėsi viešinimo darbai, liudytojas pats įsitraukė į bendruomenės veiklą. Tuomet buvo gautas pasiūlymas iš bažnyčios dėl turto. Liudytojas aiškino, kad iš pradžių buvo kalba apie buto dovanojimą, tačiau jis pasakė, jog tikrai tokių dovanų nepriiminėja ir buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Tai nebuvo A.K. ar D.L. iniciatyva, šis klausimas buvo keltas S.K. posėdžio metu. Tam sprendimui buvo daugumos pritarimas ir jis buvo realizuotas. Buvo nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tai buvo butas ir dar pastogės dalis. Pastogė buvo dovanojama atskira sutartimi, nes tie pastogės gabaliukai yra prie pat buto, bet teisiškai buvo atskirti du vienetai. Pastogė nebuvo buto priklausinys, todėl buvo papildomai atskira sutartis, o sandorio kaina buvo 50000 Lt. Pirminis siūlymas padovanoti buvo iš A.K,, bet po to dalyvavo ir D.L. bei kiti S.K. atstovai. Liudytojas darė prielaidą, kad butą buvo nuspręsta dovanoti, nes buvo matomas jo indėlį, buvo profesionaliai teikiamos paslaugos. Tai nebuvo tiesiogiai atsilyginimas ar atsiskaitymas už paslaugas, bet buvo svarbi jo kaip specialisto pozicija organizacijoje. Motyvas galimai buvo turėti tvaresnius ir ilgalaikius santykius su viešųjų ryšių specialistu. Taip pat M.K. teigė, kad vėliau buvo dar viena paramos sutartis, tačiau vėliau ta parama buvo grąžinta. Kai prasidėjo intensyvus konfliktas su kita organizacija, buvo paaiškinta, kad nesaugu naudoti paramą, nes nėra aiški ateitis. Daugiau naudos, kurią S.K. gavo iš VšĮ „S.P.“, nebuvo. Už butą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, nes toks buvo bažnyčios atstovų pageidavimas. Motyvas buvo toks, kad neaišku dėl organizacijų, jog gali būti areštai ir pan. Liudytojas važiavo į banką tą pačią dieną ir išsiėmė iš savo asmeninės sąskaitos pinigus. Tuo metu specialiai neieškojo būsto. Su A.K. ir D.L. buvo pokalbiai apie buto pardavimą. Pasiūlymas pirkti butą buvo su S.K. pritarimu. Buto kaina buvo apie 50000 Lt. Nesukėlė įtarimo, kodėl turtas parduodamas pigiai. Nedarė rinkos vertinimo. Šiuo metu ta kaina atrodo labai juokinga, įvertinus buto būklę. Nuojauta sakė, kad rinkoje tas butas galėtų kainuoti daugiau, bet nebuvo keista, nes turtą pardavinėjo pažįstami asmenys. Bendravimas su organizacija tęsėsi beveik tris metus, liudytojas nuoširdžiai jiems padėjo, suteikė daug paslaugų, todėl motyvai buvo suprantami. Žinant, kad organizacija neturėjo pinigų ir vis vien reikėjo tokio žmogaus, galbūt buvo norima užsitikrinti ilgalaikį bendradarbiavimą, bendravimą. Liudytojas priėmė sprendimą dėl VšĮ „S.P.“ paskolos bei paramos suteikimo. Parama buvo grąžinta grynaisiais pinigais. Kas grąžino paramą, liudytojas neatsiminė. Pinigus grąžino A.K. arba D.L.. Pinigų perdavimas greičiausiai yra užfiksuotas. Kunigu netapo, nes praktiškai nebeliko organizacijos, su kuria bendravo. Bendravo su organizacija, kuriai vadovavo A.K. ir D.L.. Turtas buvo pirktas už grynuosius. Kai atėjo pas notarą, atsinešė pinigus, sutartyje buvo punktas, kad šalys atsiskaito iki pasirašymo. Pinigai buvo perduoti notarų biure. M.K. teigė, kad buvo pažiūrėti turto, kurį perka. Nuo pasiūlymo pirkti butą iki sandorio sudarymo praėjo keli mėnesiai. Kalba buvo tik apie vieną objektą. Apie kitus parduodamus objektus nieko negirdėjo. Liudytojas neprisiminė, kad A.K. ir D.L. būtų sakę, jog nekilnojamojo turto jie turi daug, išlaikyti neišgali, aukos yra mažos, turtas senas, krizės metu jie parduos jį už mažas kainas. Jie minėjo, kad turi daug butų tame name. Liudytojas žinojo tą faktą, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso bažnyčiai. Pardavėjai pateikė S.K. posėdžio protokolą įgalioti D.L. parduoti konkretų butą. Liudytojas neprisiminė, ar notrei buvo pateikti kanonai, ar posėdžio protokolas buvo patvirtintas notariškai. Viena parama buvo 31000 Lt dydžio, o kita parama buvo 29000 Lt dydžio, tačiau ši parama buvo grąžinta. Parama buvo grąžinta grynaisiais pinigais. Parama greičiausiai buvo grąžinta prieš sandorio sudarymą. Įsipareigojimo reguliariai teikti paramą nebuvo. Dėl buto vyko civilinė byla, buvo sudaryta taikos sutartis su dabartiniais bažnyčios vadovais, jie atsiėmė ieškinį. Ginčas išsisprendė taip, kad buvo papildomai sumokėti dar 60000 Lt. Kai buvo perkamas butas, notaras ir sandorio šalys vadovavosi tuo, kas yra užfiksuota VĮ „Registrų centras“. Notarui klausimų nekilo, kas įgaliotas, nes buvo atneštas protokolas ir registre kaip organizacijos atstovė buvo įrašyta D.L.. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog davė tokius parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M.K. parodė, kad jis prieš trejus metus dirbo UAB „S.K.C.“ viešųjų ryšių bendrovėje (duomenys neskelbtini). Jų buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Tuo metu, tikslios datos neatsimena, į bendrovę kreipėsi (duomenys neskelbtini) A.K., dėl paslaugų, t. y. norėdamas paaiškinti visuomenei L.E.R.B. susidariusią situaciją. Jokių darbinius santykius patvirtinančių dokumentų tarp UAB „S.K.C.“ ir L.E.R.B. arba S.K. nebuvo. Jis pats susidomėjo šiuo tikėjimu ir jų santykiai su bažnyčios atstovais A.K. ir D.L. labai greitai perėjo nuo darbinių iki abipusių dvasinių interesų. Jie aptarinėdavo ir diskutuodavo įvairiais tikėjimo klausimais. A.K. pradėjo teikti jam trūkstamą ir jį dominančią informaciją apie (duomenys neskelbtini) tikėjimą. Vėliau A.K. ir D.L. pradėjo jį raginti eiti studijuoti ir tapti kunigu. Tuo pat metu, kai dirbo UAB „S.K.C.“, taip pat dirbo VšĮ „S.P.“ (duomenys neskelbtini). D.L. ar A.K. 2009 metais ir 2010 metais kreipėsi į VšĮ „S.P.“ dėl paskolos, kuri vėliau buvo vertinama kaip parama, suteikimo. 2009 metais buvo nurodyta, kad kreipiasi dėl 31000 Lt paramos, o 2010 metais konkreti suma dėl paramos nurodyta nebuvo. Kiek prisimena, 31000 Lt paskola S.K. buvo suteikta neterminuotam laikui ir beprocentinė. Dėl paramos buvo kreiptasi, nes S.K. turėjo skolų, o dėl antros paramos kreipėsi siekdami užtikrinti bažnyčios veiklą. Dėl paramos gavimo buvo pasirašomas susitarimas, tačiau rašytinių prašymų dėl paramos gavimo nėra, nes jie nebūtini. VšĮ „S.P.“ 2009 m. vasario mėnesį suteikė 31000 Lt, o 2010 m. rugsėjo mėnesį 29000 Lt paramą S.K.. Vėliau jam bendraujant su S.K. atstovais D.L. ir A.K. sužinojo, kad jie nusprendė jam parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu norėdami jį dar labiau pritraukti prie bažnytinės veiklos ir matydami jį ateityje kaip (duomenys neskelbtini) kunigą. A.K.ir D.L. sakė, kad nekilnojamojo turto jie turi daug, išlaikyti neišgali, aukos yra mažos, turtas senas, krizės metu jie parduos jį už mažas kainas. Jis jų pasiūlymą pirkti butą priėmė. Jam buvo pasiūlyta pirkti butą už apytiksliai 50000 Lt. Jis nežinojo įsigyto buto vidutinės rinkos vertės, tačiau numanė, kad jo vertė didesnė, nei jam siūloma pirkti, tačiau, žinodamas S.K. motyvus, kuriuos jam išdėstė D.L. ir A.K., butą įsigijo ramia sąžine, tačiau jausdamas moralinį įsipareigojimą siekti kunigystės. Jis buvo nuvykęs apžiūrėti butą. Butas jam tiko, nors stovis buvo prastas. Jis pasirinko notarą, pas kurį buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis. D.L. pasakė, kad atsiskaitymo už butą pageidauja grynaisiais pinigais. Pinigai D.L. buvo perduodami notaro kabinete. Ar notaras matė pinigų perdavimo faktą, nežino. Jis neturi atskiro dokumento pagrindžiančio pinigų gavimą. Jis sumokėjo iš asmeninių santaupų. D.L. neminėjo, kur bus panaudoti 50000 Lt. Kiek prisimena, kitų butų įsigyti jam S.K. atstovai nesiūlė (t. 11, b. l. 5-6).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M.K. taip pat parodė, kad prašymo dėl paramos ir paskolos gavimo S.K., taip pat L.E.R.B. VšĮ „S.P.“ nepateikė, jie kreipėsi į žodžiu (t. 11, b. l. 23-24).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A.N. parodė, jog 2011 metų pavasarį susipažino su J.S.. Nukentėjusysis ieškojo buto pirkimui, o J.S. pasakė, kad turi, ką pasiūlyti. Po kelių savaičių jie susitiko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir J.S. aprodė butus. Jie sutarė, kad vieną iš butų nukentėjusysis pirks. Preliminariąją sutartį pasirašė 2011 m. birželio 1 d. ir J.S. perdavė 20000 Lt, o jis tikriausiai įsipareigojo parduoti butą per du mėnesius, tačiau buto nepardavė. J.S. vis aiškino, ksd butą parduos vėliau, tačiau taip jo ir nepardavė, o galiausiai apskritai dingo. Nukentėjusysis nurodė, jog jis nežino, kodėl jam nebuvo parduotas butas. Jis prašė J.S., kad šis grąžintų sumokėtus pinigus. Su J.S. buvo susitikę prie pastato, kuriame buvo siūlomas parduoti butas. Kaltinamasis rodė gal penkis butus ir leido išsirinkti, kuris labiausiai patinka pagal plotą. Butas buvo (duomenys neskelbtini). Butai buvo pirmame, antrame ir trečiame aukšte. Nukentėjusysis manė, kad A.K. puikiai viską žinojo, nes J.S., jam girdint, skambino A.K. ir derino sąlygas. Kai buvo rodomi butai, J.S. jau turėjo raktus nuo visų rodomų butų. Jis minėjo, kad butai priklauso bažnyčiai, pasakė, jog yra įgaliotas asmuo pardavinėti tuos butus, rodė įgaliojimus, tikriausiai vieną įgaliojimą. Įgaliojimus buvo pasirašęs A.K.. A.N. manė, kad jis tikrino, kam priklausė butai. Kiek prisimena, butai priklausė S.K.. S.K. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašęs įgaliojimą juos pardavinėti, todėl įtarimų nekilo. J.S. rodė ir kitas preliminariąsias sutartis. Preliminariosios sutartys buvo patvirtintos notarų. Nukentėjusysis tuo metu neatkreipė dėmesio į tai, ar kažkuo skiriasi L.E.R.B. ir S.K., niekas nesakė, kad šios įstaigos kažkuo skiriasi. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) gatvėje buvusiame F. ofise. Pasirašyme dalyvavo tik nukentėjusysis ir J.S.. Joks dokumentas dėl pinigų gavimo nebuvo išduotas, tik ant sutarties buvo pasirašyta, kad buvo gauti grynieji pinigai. Konkrečiai sąlygos dėl atsiskaitymo už tą butą nebuvo aptartos, nebuvo aptarta, ar reikės atsiskaityti grynaisiais ar pavedimu. Nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kodėl iš karto nebuvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, galbūt trūko kažkokių dokumentų. Su J.S. dėl buto pirkimo-pardavimo buvo kontaktuojama telefonu, taip pat buvo kelis kartus susitikta. Nukentėjusysis aiškino, jog, kiek jis atsimena, patalpos, kuriose buvo butas, buvo didelės ir padalintos į atskirus butus. Jam buvo aiškinama, kad dar ne iki galo padaryti padalinimai. Jam nekilo įtarimų, jog kažkas negerai su buto pirkimu-pardavimu, nes matė ir kitų žmonių pasirašytas sutartis, kurios buvo patvirtintos notarų. J.S. teigė, jog kilo problemų su reikiamų dokumentų paruošimu. A.N. nebandė susisiekti su S.K. atstovais. Jis aiškino, kad preliminariąją sutartį paruošė pagal J.S. pateiktos preliminariosios sutarties pavyzdį. Nukentėjusysis negalėjo prisiminti, ką konkrečiai J.S. telefonu kalbėjo su A.K., tačiau buvo kalbama apie sandorį. J.S. skambino A.K., nes nukentėjusiajam kilo kažkokių klausimų dėl dokumentų. Dėl buto pirkimo-pardavimo bendravo tik su J.S.. J.S. žadėjo grąžinti pinigus, tačiau jų negrąžino. Vekselis buvo pasirašytas tą pačią dieną, kaip ir preliminarioji sutartis. J.S. pasiūlė vekselio pasirašymą kaip papildomą garantą. Nukentėjusysis norėjo įsigyti tą patį butą, kurį įsigijo kitas asmuo. J.S. pinigų neskolino, o sumokėjo avansą už butą. J.S. finansine padėtimi nesidomėjo. Praėjus terminui vis dar buvo žadama parduoti butą. Rudenį kaltinamasis pasakė, kad buto nebus, jog grąžins pinigus. Ryšys su J.S. nutrūko lapkričio mėnesį. Nukentėjusysis neatsiminė, kas buvo pažymėta įgaliojimuose, t. y. ar J.S. įgaliotas pardavinėti bažnyčios ar S.K. turtą. Buvo preliminarioji sutartis, kurią patvirtino notaras, reiškia jis galėjo pardavinėti. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, jog davė tokius parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A.N. parodė, kad 2010 m. pabaigoje tikslaus laiko neatsimena, jis viename baliuje susipažino su J.S., kuris pasiūlė įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. nusipirkti butą. J.S. sakė, kad butai bus parduodami pigiai, jog jie priklauso S.K.. Dar tų pačių metų, t. y. 2010 m. pabaigoje, jis su J.S. nuvyko apžiūrėti buto, kuris kaip vėliau girdėjo buvo parduotas R.K.. Vėliau 2011 m. pavasarį tikslaus laiko neatsimena, jam buvo parodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Abu butus jam rodė tik J.S., daugiau asmenų nebuvo. Preliminariąją sutartį su J.S. nutarė pasirašyti abiejų susitarimu. Iki pagrindinės sutarties pasirašymo turėjo būti sujungti du gyvenamųjų patalpų plotai ir likti vienas unikalus buto numeris. Jis pats parengė preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Ji buvo pasirašyta L.I.P.F. ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo pasirašyta tą dieną, kuri joje yra nurodyta. Pasirašymo metu dalyvavo tik jis ir J.S.. Pasirašant sutartį jis J.S. grynaisiais sumokėjo 20000 Lt. Tą pačią dieną J.S. tai pačiai 20000 Lt sumai pasirašė vekselį kaip fizinis asmuo. A.N. privalėjo matyti 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimą patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro, nes pats įtraukė į preliminariąją sutartį. Pirkimo-pardavimo sutartį J.S. buvo įsipareigojęs pasirašyti iki 2011 m. liepos 31 d. Kai J.S. neįvykdė savo įsipareigojimų, pradėjo šiam skambinti ir kartais jie susitikdavo. J.S. sakydavo, kad greitai sutvarkys visus popierius ir panašiai, visą laiką žadėjo. Vieno iš susitikimų metu J.S. jam perdavė 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimo kopiją, kurio tikrumą patvirtino R.K.. 2011 m. rugsėjo mėnesį telefonu ir gyvai J.S. sakė, kad nepavyko sutvarkyti popierių, tačiau jis grąžins pinigus ir sumokės baudą, kaip numatyta sutartyje. Pinigus žadėjo grąžinti iki 2011 m. lapkričio mėnesio. Kai nukentėjusysis lapkričio mėnesį ėmė skambinti J.S., šis neatsiliepė. Kadangi jis turi priėjimą prie Registrų centro nekilnojamojo turto bazės, domėjosi, kam priklauso jo norimas įsigyti butas, tačiau neatkreipė dėmesio, jog butas priklauso L.E.R.B., o ne S.K.. Nukentėjusysis reiškia pretenzijas dėl savo sumokėtų 20000 Lt, kurie iš jo buvo išvilioti apgaule ir negrąžinti. (t. 10, b. l. 2-13)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V.Š. parodė, kad ji J.S. nepažįsta. Ji netvarkė jokio L.I.P. F. buhalterinių dokumentų. Buvo situacija, kai buvo paprašyta sutvarkyti dokumentus. (duomenys neskelbtini) A.K. atvežė šiukšlių maišuose popierius, kuriuos jai reikėjo bent mėnesį rūšiuoti. Liudytojos buvo prašoma sutvarkyti buhalteriją, nes, kaip ji suprato, su buvusia buhaltere buvo nesusipratimas. Jos vertinimu, buvusi buhalterė netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą. Paslaugų teikimo sutartį greičiausiai pasirašė su bažnyčia. J.S. pavardė gal ir girdėta, tačiau neužsifiksavo jo pavardė tvarkant pateiktus dokumentus. V.Š. nurodė, kad ji tvarkė tik (duomenys neskelbtini) buhalteriją, kitų religinių bendrijų buhalterinės apskaitos nėra tvarkiusi. Į ją dėl paslaugų teikimo kreipėsi A.K. ir D.L.. Su D.L. daugiausiai bendravo telefonu. Liudytoja aiškino, kad, kiek ji atsimena, E.R.B. P.I.L.F. buvo įsteigtas prieš 6-7 metus. Ji neprisiminė, ar turėjo kokių nors santykių su bažnyčia ar jos atstovais po 2011-2012 metų. Su P.I.L.F. nieko bendro neturi. Tarp jai pateiktų dokumentų ji nepastebėjo dokumentų, susijusių su P.I.L.F.. Tarp bažnyčios ir S.K. dokumentų nebuvo dokumentų dėl nekilnojamojo turto, esančio P.I.L.F., pardavimo. Liudytoja tokių dokumentų nepastebėjo. Jai buvo atnešti paskutiniai dokumentai, kaip supranta, viskas vyko iki dokumentų pateikimo, todėl ji paminėtų dokumentų tikrai nematė. Sutartis su liudytoja galimai buvo sudaryta 2008 ar 2009 metais, bet tikrai negali atsiminti. Gali būti, kad paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta 2011 m. gruodį. Su A.K. nekalbėjo apie bažnyčios ir S.K. veiklą. Ji neprisiminė, ar pokalbių metu su A.K. ar D.L. buvo minimas bažnyčios nekilnojamojo turto pardavimas. Jei paslaugų teikimo sutartis buvo pasirašyta 2011 metais, tai reiškia dokumentus atnešė už 2011 metų laikotarpį. Gali būti, kad atnešė dokumentus nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., kaip nurodyta apklausoje, vykusioje ikiteisminio tyrimo metu. Buvusios buhalterės pavardės nepamena. V.Š. teigė, kad ji prašė pateikti nekilnojamojo turto sandorius, bet jų nematė. Duomenų apie nekilnojamojo turto sandorius neturėjo, bet pagal kažkokią padarytą finansinę ataskaitą matė, kad yra nekilnojamas turtas, ilgalaikis turtas, pastatai. Ji neprisiminė, kur tai matė, bet tikrai pagal faktą matė, jog yra nekilnojamas turtas ir prašė dokumentų. Tikrai žino, kad buvo nuoma, kuri buvo mokama į sąskaitą arba grynaisiais. Nežino, ar buvo dar grynų įnešimo į sąskaitą grynaisiais. Nepamena dokumentų, susijusių su bažnyčios ar kitų statinių remonto darbais. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino šių parodymų teisingumą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V.Š. parodė, kad jos ilgametis klientas buvo S.L., kuris A.K. pasiūlė ją kaip (duomenys neskelbtini) sutvarkyti buhalterinę apskaitą. A.K. apie ją kaip (duomenys neskelbtini) buvo žinoma jau nuo 2009 metų, tačiau jis iki 2011 m. gruodžio 14 d. į ją nesikreipė. A.K. jos paprašė sutvarkyti buhalterinius dokumentus, suvesti buhalterinę apskaitą. A.K. minėjo, kad bus tikrinamas. Jis minėjo, kad L.E.R.B. ir S.K. buhalterinė apskaita buvo vedama bendrai. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta 2011 m. gruodžio 14 d. Sutartyje yra klaidingai nurodyti 2012 metai, sutartį rengė ji ir suklydo spausdindama. Po sutarties pasirašymo A.K. maždaug po 2-3 savaičių atnešė 2 maišus dokumentų, kurie nebuvo sunumeruoti ar surūšiuoti, todėl nebuvo galimybės jų priimti pagal priėmimo-perdavimo aktą. Ji su tokiu dokumentų pateikimo būdu sutiko ir dokumentus priėmė. Visus dokumentus nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. ji perdavė tyrėjui pagal 2012 m. vasario 21 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą. Už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 3 d. nei S.K., nei L.E.R.B. jokie apskaitos registrai vesti nebuvo. A.K. nepaaiškino, kodėl dviejų juridinių asmenų buhalterinę apskaitą vedė bendrai. A.K. jai nepateikė jokių turimo nekilnojamojo turto dokumentų, kokie vyko sandoriai ir panašiai, nors ji prašė, todėl nebuvo suvesti tokie registrai. Per trumpą laiką, kol pas ją buvo dokumentai, kiek galėjo tiek apskaitos dokumentų suvedė, nes anksčiau niekas suvedinėta nebuvo. Kasos knygą bendrai, kaip ir buvo vesta, už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 28 d. vedė ji pagal pateiktus dokumentus. Ji parengė L.E.R.B. kasos knygą ir suvedė duomenis už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d, iki 2012 m. vasario 13 d., už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d., už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. šio laikotarpio kasos dokumentai jai buvo tyrėjos parodyti, ji šiose kasos knygose nepasirašinėjo, nes tik suvedė duomenis ir negalėjo tvirtinti, ar sandoriai pagal dokumentus tikrai vyko, ar buvo sumokėti ir išmokėti pinigai. Ar teikė šių dviejų juridinių asmenų deklaracijas VMI, neatsimena. Ji gali užtikrinti, kad ikiteisminiam tyrimui perduoto laikotarpio L.E.R.B. ir S.K. jokių buhalterinių dokumentų daugiau jai nei A.K., nei D.L. neatnešė. Ji vedė apskaitą tolesnio laikotarpio, tačiau su ja A.K. neatsiskaitė. Šiuo metu pasikeitus L.E.R.B. atstovams ir S.K. atstovams ji šių dviejų juridinių asmenų buhalterinės apskaitos neveda, jie dokumentų neteikia ir neatsiima senų (t. 26, b. l. 122-123).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D.Z. parodė, kad jis nelabai pamena automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo bei pardavimo aplinkybių. Jam nieko nėra žinoma apie ER.P.I.L.F. ar UAB „Š.G.“. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad galimai davė tokius parodymus. Jis yra turėjęs seną krovininį ir lengvąjį automobilį „Mercedes“, su kuriais ilgai važinėjo, o trumpai važinėjo su „Passat“ ir „Opel“. Liudytojaas neprisiminė, kiek turėtų automobilių nupirko iš juridinių asmenų. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, joje yra nurodoma, iš ko perkamas automobilis ir kam parduodamas. Nežino, kiek automobilių yra pirkęs, ar apskritai yra pirkęs iš religinių fondų. Nežino, kiek automobilių „Mercedes“ pirko iš religinių bendrijų paramos ir labdaros fondų, nes jis tik skambindavo pagal reklamą, žiūrėjo, iš kur automobilis, atvažiuodavo, pažiūrėdavo automobilį. Jeigu automobilis tikdavo, tuomet jį pirkdavo. Visus automobilius pirko labai geromis kainomis, žiūrėjo, kad būtų galima uždirbti. Iš visų automobilių buvo galima uždirbti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas  D.Z. parodė, kad jis negali papasakoti jokių aplinkybių apie automobilio Mercedes Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini), modelis E 270 CDI,  įsigijimą 2011 metais. Jeigu šis automobilis buvo registruotas jo vardu, vadinasi jis automobilį pirko. Kas pasiūlė jam pirkti šį automobilį, neatsimena. Neatsimena, kada, kur iš ko jis įsigijo šį automobilį, kas jo savininkas. Jis nepažįsta ir jam nieko nesako vardas ir pavardė J.S., taip pat nėra girdėjęs juridinio asmens pavadinimu E.R.L.I.P.F.. Neatsimena, už kiek buvo įsigijęs šį automobilį. Neatsimena, kiek laiko naudojosi šiuo automobiliu. Nieko neatsimena. Taip pat jis neatsimena, kada, kam ir už kiek pardavė automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar dokumentai pirkimo-pardavimo buvo suforminti realiomis pardavimo kainomis. Juridinio asmens pavadinimas UAB „Š.G.“ jam nieko nesako. Jis savo vardu registruotų automobilių yra turėjęs tris ar keturis. Automobilius pardavė, nes buvo gavęs palankų pasiūlymą ir galėjo užsidirbti. Specialiai automobilių perpardavinėjimu neužsiima (t. 25, b. l. 86-87).

Teisiamojo posėdžio metu V.K. parodė, kad jis matė, kaip J.S. bendravo su (duomenys neskelbtini) A.K., taip pat matė, kaip jis tvarkė bažnyčios šildymo įrengimą. J.S.matė S. rūmų kieme, kai buvo atėję du žmonės iš savivaldybės, taip pat restorane „Čingischanas“, kur bendruomenės nariai buvo susirinkę valgyti. Žino, kad J.S. rūpinosi kelione į Biržus, dėl susitikimo su (duomenys neskelbtini) R.M.. Liudytojas teigė, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Šiuo metu priklauso T.Š. (duomenys neskelbtini) bažnyčiai, yra visuomenininkas, parapijietis. J.S. buvo (duomenys neskelbtini) A.K. pažįstamas. Kokie santykiai siejo kunigą ir J.S., nežino, jie susitikdavo ir kalbėdavosi. J.S. įrenginėjo šildymą bažnyčios tualete. Tuo metu nežinojo, kodėl J.S. įrenginėjo šildymą, rūpinosi kelione į Biržus, čia buvo bažnyčios vadovų reikalai. Vėliau daugiau informacijos sužinojo iš tinklalapio (duomenys neskelbtini) Ten buvo parašyta, kad vyksta teisminiai procesai dėl S. rūmų ir kažkokių turtų. Apie S.K. arba bažnyčios turto pardavimą yra žinoma tik iš viešų duomenų ir iš kalbų su dabartiniais kunigais. Liudytojo žiniomis J.S. organizavo susitikimą su savivaldybės žmonėmis. Tie žmonės apžiūrinėjo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Nežino, koks buvo savivaldybės tarnautojų tikslas ir ko jie buvo atėję, bet gali būti, kad jie vertino pastato būklę. Koks pokalbis vyko tarp savivaldybės atstovų ir J.S., negirdėjo. Faktą, kad tai buvo asmenys iš savivaldybės, nurodė J.S.. Liudytojas yra bendravęs pastato, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojais, jis buvo paskirtas S. rūmų (duomenys neskelbtini), žmonės turėjo skolų už nuomą, pinigai buvo mokami raštinei. Žmonės, kurie naudojosi patalpomis, nebuvo šių patalpų įsigiję. Liudytojas nežinojo, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), bus pardavinėjami. Nematė, kad ten vaikščiotų pašaliniai asmenys. Su A.K. nekalbėjo apie tai, kad butai bus parduodami. Vėliau iškilo konfliktas, kai žmogus, kuris gyveno palėpėje, kažkodėl turėjo išsikraustyti. Žmogus turėjo išsikraustyti ne iš S. rūmų, o iš to namo, kuris yra greta bažnyčios pastato. S. rūmuose nebuvo butų. Apie butų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą nebuvo kalbama nei su A.K., nei su J.S.. Raktai nuo butų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo raštinėje arba pas A.K.. Liudytojas yra buvęs raštinėje. Pastato stogas nebuvo kiauras, rūsyje buvo laikomi vargonininko daiktai. Rūsys tikriausiai buvo restauruotas prieš tai juo besinaudojusio verslininko. Rūsyje buvo labai didelė patalpa, kurioje dėžėse buvo sukrautos knygos. Konfliktinių situacijų tarp J.S. ir A.K. nematė. A.K. nesiskundė, kad blogi santykiai su J.S.. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad jo parodymai yra užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V.K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis buvo konfirmuotas kaip išpažįstantis (duomenys neskelbtini) tikėjimą. Jis 2009 m. pradėjo lankyti L.E.R.B., esančią (duomenys neskelbtini). A.K. šioje bažnyčioje (duomenys neskelbtini). Po pamaldų jis susipažino su A.K., kuris išlydėdamas tikinčiuosius tiesdavo ranką ir atsisveikindavo. Po pamaldų tikintieji eidavo pabendrauti prie bendro stalo. Tarp bendraujančių prie vieno stalo būdavo ir A.K. bei D.L.. Jiems taip bendraujant A.K. sužinojo, kad jis turi lituanisto kvalifikaciją ir davė jam užduotį suredaguoti antrąjį „(duomenys neskelbtini)“, taip vadinosi XVII amžiaus dokumentas. Toks buvo jų susitarimas, už kurį nebuvo sutartas atlyginimas. Priėmęs (duomenys neskelbtini) tikėjimą, sužinojo, kad yra galimybė studijuoti baltijos šalių (duomenys neskelbtini) teologijos seminarijoje. A.K. pasirašė rekomendaciją studijuoti šioje seminarijoje. Jį su A.K. siejo grynai (duomenys neskelbtini) tikėjimo reikalai. Jam (duomenys neskelbtini) bažnyčia kaip bendruomenės nariui mokėjo pašalpas. Jam mokėdavo L.M.. Ar pašalpas mokėjo L.E.R.B. kaip juridinis asmuo ar S.K., nežino. Pašalpai gauti reikdavo parašyti prašymą, tačiau prašymą jis rašydavo tik tuomet, kai A.K. pats ar per kitus žmones pasakydavo, kad yra pinigų pašalpai išmokėti. Pagal parodytą kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) jis gavo 50 Lt, kuriuos išmokėjo D.L.. Kodėl išmokėjo D.L., nežino. Pamaldose Panevėžyje dalyvavo D.L., galimai dėl šios priežasties ji ir išmokėjo. Šias pamaldas turėjo laikyti J.J., tačiau jis neatvyko, todėl pamaldas laikė jis ir pinigus už tai gavo jis. Dėl šios priežasties kasos išlaidų orderis taisytas. Liudytojui niekas nesiūlė įsigyti nekilnojamojo turto, priklausančio L.E.R.B. ar S.K.. Apie tai, kad S.K. nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pardavinėjamas, sužinojo iš internetinio tinklalapio. J.S. jis matydavo, kai pastarasis lankydavosi pas A.K. raštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jų pokalbių negirdėjo. Pats matė, kaip A.K. J.S. pasveikino su gimtadieniu, padovanojo jam Šventąjį raštą hebrajų kalba. A.K. sakė, kad L.E.R.B. padėtis pagerės padedant J.S. ir jo vadovaujamam F., kokiu būdu pagerės ir iš kokių lėšų, A.K. nekonkretizavo. Matė, kad vyksta bažnyčios remontas. Kas finansavo remontą, nežinojo (t. 13, b. l. 197-198).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A.A.K. parodė, kad nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomojosi nuo 2007-2011 metais. Nuomos santykiai nutrūko, nes buvo pasakyta, kad butas yra parduodamas ir reikia ieškoti kito. Apie tai, kad butas parduodamas, pasakė D.L. ir vėliau iš žmonių kalbų sužinojo, kad tas butas parduodamas. Vėliau susitiko su buto savininku M.K.. J.S. yra matęs, kai jis ateidavo į parapiją pas kunigą. Jį matė gal porą kartų praeinantį, bet jo pavardės ir vardo nežinojo, tik vėliau sužinojo, kas jis yra. Nežino, kokie santykiai siejo A.K. ir J.S.. J.S. užeidavo pas kunigą į kabinetą, o kokius jie ten reiklaus tvarkydavo, nežino. Prieš buto pardavimą M.K. kartais ateidavo į S.. Po to su juo susitiko, kai reikėjo išsikraustyti, buvo D.L., M.K. ir liudytojas. Per daug nesiaiškino ir nesiteiravo, kokiu tikslu buvo atėję architektai, jie fotografavo durų rankenas. Vieną kartą juos buvo atvedęs parapijos pirmininkas, o kitą kartą A.K.. Dėl laiko, kada architektai galėtų ateiti, galimai telefonu informuodavo L.M., bet tiksliai liudytojas pasakyti negalėjo. Apie turto pardavimą nieko nežino. Tik vėliau iš žmonių kalbų sužinojo, kad yra to buto savininkas. Po to, kai sužinojo, kad reikės išsikraustyti, pradėjo aiškintis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A.A.K. parodė, kad jis kartu su žmona nuo 2007 m. rudens iki 2011 m. liepos – rugpjūčio mėnesio gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį nuomavosi iš (duomenys neskelbtini). Tiksliai pasakyti, ar patalpas nuomavo L.E.R.B. ar S.K., negali, nes neatsimena. Sąskaitas už nuomą jam visuomet išrašydavo ir teikdavo L.M.. Pagal visas jam išrašytas sąskaitas yra atsiskaitęs ir pinigus visuomet mokėjo grynaisiais L.M.. Drąsiai gali pasakyti, kad jis sumokėjo grynaisiais pinigais 304,31 Lt L.M. pagal kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) NR. (duomenys neskelbtini). Jam pačiam patogiau būdavo atsiskaityti grynaisiais pinigais, nes jis grynaisiais pinigais gaudavo pensiją. Nuomos sutartis buvo sudaryta tik pirmaisiais metais, vėliau pratęsta nebuvo, nors ir toliau gyveno patalpose. Su kuo buvo sudaryta sutartis, neatsimena. Sutarties jis nebeturi, galėjo per tiek laiko ir pasimesti. Kieno iš vadovų parašai buvo sutartyje, neatsimena. Liudytojas žinojo, kad L.E.R.B. vadovauja (duomenys neskelbtini) A.K., o S.K. vadovauja (duomenys neskelbtini)  D.L.. Šie asmenys niekada neimdavo iš jo grynųjų pinigų tiesiogiai, visi atsiskaitymai buvo per kasininkę L.M.. Jis su žmona dalyvaudavo (duomenys neskelbtini) pamaldose ir rengiamose šventėse, kol nuomavosi gyvenamąjį plotą. Jiems gyvenant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), į jų butą 2011 m. pavasarį kartu su (duomenys neskelbtini) A.K. ateidavo kažkokie žmonės. Kunigas vieną kartą sakė, kad tie žmonės iš savivaldybės, kitą kartą buvo su kitais žmonėmis ir sakė, kad jie architektai. Žmonės buvo atėję du kartus. Atpažinti jis tų asmenų negalėtų, nes neįsidėmėjo. Vėliau po šių apsilankymų 2011 m. gegužės mėnesį iš aplinkinių kalbų sužinojo gandus, kad jų butas parduotas. Liudytojas pats 2011 m. gegužės mėnesį pasiteiravo A.K. ar butas, kuriame gyvena, yra parduotas, ar reiks kraustytis. (duomenys neskelbtini) A.K. neatsakė, kad butas parduotas, tačiau pasakė, kad reiks išsikraustyti. Vėliau buvo susitikęs su D.L. ir buto savininku, kuriam buvo parduotas jų nuomojamas butas, t. y. M.K., kuris patvirtino, kad yra nusipirkęs butą, tačiau leido pagyventi jiems iki rudens. Fakto, name buvo pardavinėjamu ir kiti butai, nežinojo (t. 13, b. l. 193-194).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G.M. parodė, kad ji kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini) vadove bažnyčioje, kuriai vadovavo A.K.. Su J.S. neteko susidurti. Apie bažnyčios nekilnojamojo turto pardavimą 2011 metais nieko nežino. Ji religinei bendruomenei nepriklausė, teikė (duomenys neskelbtini) vadovės paslaugas. Su bažnyčia ją saistė darbo santykiai. Atlyginimas jai buvo mokamas reguliariai grynaisiais. Ji, gaudama atlyginimą, kažką pasirašydavo. Liudytoja nebeprisiminė, kiek jai buvo mokama. Žino, kad gaudavo tiek, kiek bažnyčia galėjo sumokėti. Pamena, kad pasirašė sutartį, o pinigus gaudavo tikriausiai grynaisiais. Atyginimą mokėjo moteris. A.K. nemokėjo pinigų, nors paskutiniu metu galėjo ir jis mokėti. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad davė tokius parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G.M. parodė, kad ji dirbo L.E.R.B. (duomenys neskelbtini) vadove. Ją į šias pareigas priėmė (duomenys neskelbtini) A.K.. Su juo pasirašė darbo sutartį. Sutartyje buvo numatytas apie 168 Lt atlyginimas. Atlyginimas buvo mokamas nereguliariai, kartais nebuvo išmokamas už kelis mėnesius, o vėliau buvo vienu kartu išmokama didesnė suma. Jos darbo funkcijos buvo paruošti (duomenys neskelbtini), kartais dalyvaudavo pamaldose kituose miestuose. Pinigus darbo pradžioje jai mokėjo moteris, kurios vardo ir pavardės neatsimena. Kai pinigus mokėjo moteris, tai ji visuomet už gautus pinigus pasirašinėjo. Pinigus ta moteris mokėjo raštinėje, kuri buvo (duomenys neskelbtini). Vėliau, kaip jau suprato, ta moteris išėjo iš darbo ir pinigus mokėjo A.K.. Kai pinigus mokėjo A.K., tai nepasirašinėjo jokiuose dokumentuose. Liudytojai atrodo, kad A.K. mokėjo iš savų pinigų, tačiau tiksliai nežino. Pagal parodytą kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) mano, kad buvo išmokėti 200 Lt. Kas tiksliai galėjo paduoti pinigus, neatsimena. L.E.R.B. kaip darbdavys su ja atsiskaitė pilnai ir pretenzijų jai neturi. Į bažnyčią, esančią (duomenys neskelbtini), ji ateidavo ne dažnai, kai reikėjo repetuoti. Nežino, kas vadovavo S.K., kas ir už ką yra atsakingas. Nežino, kas buvo buhalteriai ir panašiai, tai jos nelietė. Ji mano, kad L.E.R.B. vadovavo (duomenys neskelbtini) A.K.(t. 13, b. l. 195-196).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L.M. parodė, kad ji matė J.S., kai dirbo L.E.R.B., jos buvo prašoma įforminti buhalterinius dokumentus. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar ji dirbo L.E.R.B. ar S.K.. Ji dirbo (duomenys neskelbtini). Į darbą ją galimai priėmė A.K.. Ji tvarkė apskaitą, nepamena, ką konkrečiai. Reikėjo sutvarkyti pirminius buhalterinius dokumentus – kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius. Liudytoja teigė, kad ji atsimena atvejį, kai viename orderyje buvo įforminta, jog buvo gauti 10000 Lt, o kitame orderyje buvo įformintas tokios pat sumos išmokėjimas. Ji detaliai neatsiminė, kas gavo pinigus. Tikriausiai pinigų gavėjas buvo bažnyčia, o išmokėta buvo fiziniam asmeniui, tačiau ji neprisiminė, kokiam asmeniui buvo išmokėta. Dokumentus sutvarkyti paprašė A.K., su juo buvo J.S.. Pati grynųjų pinigų nematė. Kiek suprato, buvo kažkokia sutartis pasirašyta, bet detalių nežino. Kokia sutartis buvo pasirašyta, nežino. Bažnyčia tikriausiai turėjo nekilnojamojo turto. L.M. teigė, kad ji dirbo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Ten buvo administracinės patalpos. Religinės apeigos buvo atliekamos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Ji neatsiminė, ar jos darbo metu buvo remontuojamos patalpos. Žino, kad buvo L.E.R.L.I.P.F.. Neatsiminė, kokie raktai buvo saugomi raštinėje. Neatsiminė, ar S.K. ir bažnyčia turėjo kokius nors butus. Galimai kažkokie butai buvo. Taip pat ji neatsiminė, ar, dirbdama bažnyčioje, visą laiką atliko (duomenys neskelbtini) funkcijas. Būdavo grynųjų pinigų įnešimas ir išdavimas, bet tiksliai neprisiminė, ar tai buvo dažnos operacijos. Kasos išlaidų ir pajamų orderius pildydavo ji. Orderiuose dažniausiai buvo nedidelės sumos, pavyzdžiui, keliasdešimt litų kuro išlaidos už atvažiavimą iki Vilniaus bendruomenės nariui. L.M. neprisiminė, kokį S.K. butą siūlė parduoti A.K., kodėl jį reikėjo parduoti. Ji neatsiminė, ar tas butas buvo parduotas. Taip pat liudytoja negalėjo nurodyti, kas mokėjo už remonto darbus, kas buvo F. vadovas. Jokių sutarčių su F. nematė, negali atsakyti, ar bažnyčia tame F. turėjo kažkokių teisių ir pareigų. Kas jai buvo duodama daryti, tą ji ir darydavo. Butas galimai buvo parduotas, tačiau pardavimo sutarties sąlygų nežino. Iš L.I.P.F. galėjo eiti periodiniai mokėjimai, buvo mokama už teisines paslaugas, bet kaip tai buvo įforminta, nežino. Liudytoja neprisiminė, kad būtų įnešta didelė suma į sąskaitą. Vienintelė didelė suma buvo 10000 Lt. Kiek atsimena, buvo 10000 Lt įnešimas į kasą. Kasos pajamų orderiai buvo pildomi tik šiai sumai. Neatsimena, kas duodavo nurodymus, ką įrašyti į dokumentus, kokius dokumentus išrašyti. A.K. turėjo teisę duoti nurodymus, o J.S. tokios teisės neturėjo. Galimai ji galėjo valdyti bažnyčios ir/ar S.K. sąskaitas. Kalbėdama apie 10000 Lt suklydo, iš tikrųjų buvo 200000 Lt. Tą pačią dieną, tai pačiai sumai buvo parašytas ir pajamų orderis, ir išlaidų orderis. Liudytoja negalėjo nurodyti, kam buvo išlaiduoti šie pinigai. Grynųjų pinigų nematė, matė tik popieriuje. Kur yra pinigai, jai nebuvo paaiškinta. A.K. paprašė užpildyti tuos dokumentus. Klausė, kur tie pinigai, bet negavo atsakymo. Tuo metu, kai vyko pokalbis su A.K., buvo J.S.. Pokalbis vyko patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Ji neatsimena, kaip įsitikino ūkinės-finansinės operacijos tikrumu, realumu. Nepamena, pas ką liko išrašyti kasos išlaidų ir pajamų orderiai. Neatsimena visų aplinkybių, kodėl neapskaitė šių dokumentų, o paliko juos vieno iš juridinių asmenų vadovui. Neatsimena aplinkybių, kaip buvo su kasos knyga, kas ją pildė. L.M. negalėjo paaiškinti, kam buvo reikalingas jos parašas ant raštelio, pasirašyto tarp A.K. ir J.S.. Neatsiminė, kodėl buvo pildomas ne kasos išlaidų orderis, o kažkoks raštelis. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L.M. parodė, kad ji nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo dirbti S.K. (duomenys neskelbtini). Jai šį darbą pasiūlė jos buvusios darbovietės direktorė E.D.. Ji darbo sutartį pasirašė su A.K.. Ji galėjo valdyti S.K. banko sąskaitas. Kiek tiksliai S.K. turėjo atidarytų banko sąskaitų, ji neatsimena, tačiau buvo ne viena. Nori patikslinti, kad ji vedė buhalteriją dviejų juridinių asmenų kartu, t. y. L.E.R.B. ir S.K.. Ji turėjo priėjimą ir galėjo valdyti tik L.E.R.B. sąskaitas. Prie S.K. banko sąskaitų ji priėjimo neturėjo. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jos darbo laikas nebuvo apibrėžtas. (duomenys neskelbtini) buvo ir abiejų juridinių asmenų raštinė. Daugiau darbuotojų tose patalpose savo darbo vietos neturėjo, kartais kas nors iš darbuotojų ateidavo padėti tvarkyti raštinės reikalus. Kartais jai ateidavo padėti tvarkyti raštinės reikalus D.V., kuri buvo savanorė. (duomenys neskelbtini) pareigas atliko ji, taip pat ji vedė kasos knygą. Kai ji norėjo užpajamuoti kasoje piniginius judėjimus, vykstančius banko sąskaitose, kurių ji nematė, jai A.K. atspausdindavo banko sąskaitų išrašus ir taip ji viską užpajamuodavo kasoje. Ar dar kas nors iš S.K. narių ar bažnyčios narių turėjo priėjimą prie banko sąskaitų, nežino. Ji žino, kad bažnyčioje, esančioje (duomenys neskelbtini), vyko remonto darbai. Kiek ji dirbo (duomenys neskelbtini), L.E.R.B. ir S.K. už darbus bažnyčioje tikrai nieko nemokėjo. Jos žiniomis už visus atliktus remonto darbus apmokėjo L.E.R.L.I.P.F.. Niekuomet nebuvo taip, kad išstatytas sąskaitas S.K. ir bažnyčiai apmokėti siųsdavo L.E.R.L.I.P.F.. Niekada nebuvo, kad kas nors iš S.K. narių ar L.E.R.B. narių atneštų pinigus grynaisiais, norint juos pajamuoti kasoje. D.L. niekada neatnešė grynųjų pinigų norėdama juos įnešti į kasą. Bažnyčioje surinktas aukas tvarkydavo parapijoje atsakingi asmenys, kas buvo atsakingi asmenys, nežino. Ji J.S. pažinojo nuo 2011 metų, tikslaus laiko neatsimena. Maždaug 2011 metų pavasario pradžioje jai būnant patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pas A.K. atėjo J.S.. Jie kalbėjosi apie automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Visas pokalbis vyko jai būnant patalpoje, pokalbio turinio ji negirdėjo. Ar dar kas nors be jos tuo metu buvo patalpoje, neatsimena. Ji nematė, kad J.S. duotų kokius nors pinigus A.K.. J.S. dažnai ateidavo pas A.K. ir jie kalbėdavo kiekvieną dieną. Pradžioje pokalbiai būdavo apie automobilių stovėjimo aikštelę, o vėliau A.K. prašė J.S. pagalbos apmokant susidariusiais S.K. skolas už teisines paslaugas. Girdėjo, kad, apmokant skolas, A.K. siūlė parduoti S.K. priklausiusį vieną butą. Tolimesnių susitarimo sąlygų ji nežino. Kiek suprato, J.S. su A.K. pasiūlymu sutiko. Su J.S. kartais ateidavo S., kuris dalyvaudavo pokalbiuose su A.K.. Jie lankėsi pas kunigą iki maždaug 2011 m. liepos mėnesio pradžios. Ji matė, kaip J.S. vaikščiojo pas kunigą su vis skirtingais asmenimis, juos matydavo ateinančius į raštinę ir tuo metu, kai nebūdavo kunigo. Jis pas raštinės darbuotoją prašydavo įvairių dokumentų kopijų, pavyzdžiui, S.K. registracijos ir panašiai. Raktai nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo saugomi raštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tik vieną kartą J.S. jos paprašė raktų nuo rūsio ir ji jam davė, tačiau jis raktų negrąžino. Ji nematė, kad A.K. duotų J.S.. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. lapkričio mėnesio iki to laiko ji negirdėjo, kad S.K. nariai ar bažnyčios atstovai kalbėtų, jog yra prarastas S.K. priklausantis nekilnojamas turtas. Išėjo iš darbo, nes susirado kitą darbą. Prieš jai išeinant iš darbo, girdėjo kalbas iš A.K. ir D.L. apie tai, kad J.S. išpardavė S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą (t. 13, b. l. 206-208).

Ikiteisminiot tyrimo metu L.M. taip pat parodė, kad S.K. nebuvo vedami apskaitos registrai, kuriuose registruojamos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai bei kreditorių registras, kuriame būtų įrašytos S.K. skolos ir jų susidarymo datos. Apie apskaitos registrus, kuriuose būtų fiksuojami S.K. ūkinės operacijos, nekilnojamojo turto pardavimas, ji nieko nežino, su jais nebuvo supažindinta, tokių registrų nevedė. Ji neatsimena, ar buvo vedama S.K. kasos knyga, jeigu ir buvo vedama, tai ji buvo vedama bendrai su bažnyčios kasos knyga. Pinigai iš L.E.R.L.I.P.F. niekada nebuvo gaunami grynaisiais ir nebuvo įnešami į kasą. Ji į kasą pinigų neįnešinėjo. Parama gauta iš L.E.R.L.I.P.F. galimai buvo pervedama į bažnyčios banko sąskaitas. Valstybinei mokesčių inspekcijai gautos paramos ir panaudojimo ataskaitas teikė 2010 metais, o 2011 metais ji jau nedirbo. Neatsimena, ar, išeinant iš darbo, buvo surašytas kasos priėmimo perdavimo aktas ar kaip nors kitaip įforminamas kasos ir visų buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimas. Kiek ji atsimena tai ji atidavė raktus nuo seifo ir raštinės patalpų D.L.. Koks tuo metu buvo kasos likutis, nežino, neatsimena. Ant 2011 m. vasario 20 d. kasos pajamų orderio serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir skiltyje „gavo kasininkas“ yra jos parašai, nes jos pasirašyti paprašė A.K., tačiau minėtų pinigų 200000 Lt ji nematė. Tuo metu patalpoje S.K. raštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo A.K.ir J.S.. Jai A.K. nesakė, kur tie pinigai. Jai parodyta kasos knyga už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki  2011 m. vasario 28 d. buvo vedama ne jos, o audito bendrovės, kurios pavadinimo neatsimena. Bažnyčios ir S.K. apskaitą vedė tik viena audito bendrovė. Ji nuo 2011 metų pradžios iki išėjimo iš darbo dirbo tik su pirminiais dokumentais ir jokių apskaitos registrų ir kasos knygų nevedė. Kasos knygoje už 2011 metus jos parašų nebus, nes vedė ne ji ir raštas ne jos. Kokius pirminius dokumentus pateikdavo audito bendrovei, sąrašų nėra. Dokumentus iš S.K. raštinės veždavo pats A.K.. Ji nedirbo L.E.R.B, tačiau A.K. jos prašydavo ir kviesdavo išrašyti dokumentus, susijusius su bažnyčia. Kodėl jis pats neišrašydavo, nežino. Ji išrašė sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 6 d. ir kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 6 d. Pinigus pagal kasos pajamų orderį ji priėmė grynaisiais ir paliko A.K. (t. 13, b. l. 213-215).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L.M. taip pat parodė, kad ji gali patvirtinti, jog 200000 Lt, kuriuos pagal 2011 m. sausio 20 d. J.S. ranka rašytą raštelį A.K. perdavė J.S., ji nematė. Taip ji paliudyti raštelyje nurodyto fakto negali, nes jo nematė. Jos taip pasirašyti paprašė A.K. ir J.S.. Jos parašas yra ir ant 2011 m. sausio 20 d. sutarties, pasirašytos tarp J.S. ir A.K., dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nors tuo metu, kai buvo pasirašyta sutartis ir aptartos jos sąlygos, ji nedalyvavo. Ji buvo tik pakviesta į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pasirašyti ant šių dokumentų. Ji mano, kad jiems reikėjo trečio pašalinio žmogaus, kuris galėtų paliudyti, jog sandoris tarp jų įvyko, jei būtų ginčas. Ji realiai, pasirašant du ankščiau nurodytus dokumentus, nedalyvavo. Pasirašė tą pat dieną, jei neklysta, kaip nurodyta sutartyje ir raštelyje. Ji nedalyvavo, kai buvo pasirašoma tarp pirkėjo R.K. ir A.K. preliminarioji buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-padavimo sutartis, kurioje nurodoma, kad A.K. gavo 200000 Lt. Todėl nežino, ar buvo realiai sumokėti šie pinigai. Kiek atsimena, ją A.K. ir J.S. pakvietė į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), buhalteriškai sutvarkyti 200000 Lt gavimą pagal 2011 m. sausio 20 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį. Jai leido peržiūrėti sutartį ir liepė surašyti kasos pajamų orderį, kad L.E.R.B. gavo 200000 Lt, taip pat jai tą pačią dieną buvo nurodyta suforminti šių pinigų išdavimą, kiek pamena J.S.. Ji tą pačią dieną išrašė kasos išlaidų orderį, nurodytai sumai. Realiai pinigų ji nematė ir rankose neturėjo. Išrašytus kasos pajamų orderį, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir kasos išlaidų orderį 200000 Lt ji paliko A.K. žinioje, t. y. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur buvo visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Neatsimena, ar, išrašant kasos išlaidų orderį, dalyvavo R.K.. Ji oficialiai kasininke paskirta nebuvo, grynieji bažnyčios ir S.K. pinigai buvo laikomi seife, nuo kurio rakus turėjo ji, ar turėjo dar kas nors, nežino. Kasos knyga vedama nebuvo, todėl negali tiksliai pasakyti, kiek, kada tiksliai kasoje buvo pinigų. Ji surašinėjo tik pirminius kasos dokumentus, t. y. kasos pajamų ir išlaidų orderius. Šiuos dokumentus ji kartu su kitais buhalteriniais dokumentais perdavė A.K. ir D.L.. Jai atrodo, kad buvo surašytas buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktas, dokumentai, kiek pamena, perdavimo akte smulkiai aprašyti nebuvo. Jai parodyta L.E.R.B. kasos knyga už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra suvesta ne jos, tačiau yra jos kaip (duomenys neskelbtini) parašas. Ji gali patvirtinti, kad ją šią suvestą kasos knygą pakvietė pasirašyti D.L. arba A.K.. Ji negali patvirtinti kasos knygos išrašų duomenų tikrumo, nes ne ji kasos knygą suvedė (t. 13, b. l. 217).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L.M. taip pat parodė, kad ji dirbo UAB „G.“ (duomenys neskelbtini). Ten ją pastebėjo A.K. ir pakvietė dirbti pas jį. Ji buvo įdarbinta L.E.R.B. (duomenys neskelbtini) pareigoms, buvo pasirašiusi darbo sutartį, materialinės atsakomybės sutarties, kiek atsimena, pasirašiusi nebuvo, taip pat nebuvo pasirašiusi pareiginių nuostatų. Jai A.K. paaiškino ir pasakė vesti bendrą bažnyčios ir S.K. buhalteriją. Nors sąskaitos, kurias reikėjo apmokėti, buvo išrašytos bažnyčios ir S.K. vardais, tačiau apmokamos jos buvo iš bažnyčios sąskaitos. Bažnyčios ir S.K. kasa buvo bendra ir kasos knyga buvo bendra. Ji gali pasakyti, kad bažnyčios kasos knygą ji vedė, tačiau ne tą kurią tyrėja jai parodė. Visus jos suvestus buhalterinės apskaitos dokumentus ir pirminius dokumentus, išeidama iš darbo, paliko bažnyčios raštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ar buvo surašiusi dokumentų ir kasos perdavimo aktą, neatsimena. Raktus nuo raštinės, esančios (duomenys neskelbtini), kur buvo palikusi dokumentus, tikrai turėjo A.K., ar raktus turėjo D.L., neatsimena. Ji išeidama iš darbo savo raktus nuo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavė A.K. ar D.L.. Ji, nedirbdama L.E.R.B. buhaltere, buvo kviečiame A.K., kuris jos prašydavo išrašyti kasos pajamų arba išlaidų orderius, kuriuose ji pasirašydavo kaip vyriausioji buhalterė ar kasininkė. Ji neatsimena, kokius buhalterinius registrus vedė, tačiau lyg tai kažką vedė. Ar buvo vesta didžioji knyga, neatsimena. Neatsimena, ar buvo vedamas kreditorių (skolų susidarymo) registras. Nekilnojamojo turto registras vedamas nebuvo, nes A.K. nepateikė turimo turto dokumentų, pagal kuriuos galėtų suvesti registrą. Prašė A.K. pateikti nekilnojamojo turto dokumentus, tačiau jis nepateikė. Nežinojo, kokį turtą bažnyčia turi. Nekilnojamo turto pardavimų registrų ji nevedė, nes neturėjo ir jai A.K. nepateikė pardavimo dokumentų, todėl suvesti negalėjo. Ji parengdavo visas ataskaitas, kurias reikdavo pateikti mokesčių inspekcijai. Jas liepdavo pateikti A.K.. Kiek atsimena, paramos ir labdaros registrai nebuvo vesti, nes jai A.K. paaiškino, kad pinigai, kuriuos gauna bažnyčia iš F. ar kitų asmenų, nėra parama, o yra pinigų grąžinimas už parduotą ar tai bažnyčiai ar tai S.K. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Ji gali tikrai patvirtinti, kad, išrašydama kasos pajamų orderį dėl 200000 Lt, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų tikrai nematė, taip pat A.K. bei J.S. paprašė J.S. nurodytam asmeniui išrašyti kasos išlaidų orderį tokiai pat sumai 200000 Lt. Kokiam asmeniui buvo išrašytas kasos išlaidų orderis 200000 Lt, neatsimena. Išrašytą kasos išlaidų orderį ji paliko patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur buvo tuo metu J.S. ir A.K.. Taip pat gali pasakyti, kad būdavo taip, jog ji A.K. prašymu nedirbdama pasirašydavo kasos pajamų ir išlaidų orderius didelėms sumoms, nors realiai pinigų nematydavo ir nežino, ar jie buvo sumokėti ar išmokėti. Ji dažniausiai realiai išmokėdavo bažnyčios žmonėms nedideles sumas, kai vykdavo įvairūs renginiai ir tiems atvykusiems asmenims reikdavo padengti kelionės išlaidas. Grynuosius pinigus laikė seife, nuo kurio raktus turėjo ir A.K. (t. 13, b. l. 220-221).

Teisiamojo posėdžio metu specialistė B.A. paaiškino, kad VMI 2012 m. gruodžio 7 d. raštu informavo, jog L.I.P.F. nėra teikęs deklaracijų, todėl pažeidė teisės aktų reikalavimus. Metines deklaracijas turi pateikti visi juridiniai asmenys, o mėnesio deklaracijas turi pateikti tuo atveju, kai parama viršija tam tikrą sumą vienam asmeniui nuo metų pradžios. Dabar tiksliai neatsimena tos sumos. Pagal L.I.P.F. suteiktą paramą (duomenys neskelbtini) bažnyčiai, jie turėjo teikti ir mėnesio ataskaitas. Paminėtas F. privalėjo teikti mėnesio deklaracijas. Jie teikė po 25000 Lt paramą, o antrą mėnesį buvo 50000 Lt, t. y. jau viršijo nustatytą sumą, todėl privalėjo teikti mėnesio deklaracijas. Jeigu pirmą mėnesį davė 25000 Lt paramos, o antrą mėnesį vėl 25000 Lt, tai vertintina, kad nuo metų pradžios davė 50000 Lt, taigi turėjo teikti nuo antro mėnesio deklaraciją. Jeigu trečią mėnesį būtų sumokėta dar 1000 Lt, tai deklaruoja teikiama apie tai, kad papildomai dar ta 1000 Lt sumokėta. Deklaracijoje rašoma mėnesio suma ir rašoma, kiek davė paramos nuo metų pradžios. Mėnesio deklaracijas turi pateikti iki kito mėnesio 15 dienos. Taip reikalauja VMI. Metinės deklaracijos teikiamos po metų praėjus mėnesiui, tiksliai nebeatsimena. Specialistė dėl piniginių lėšų, gautų iš R.S., paaiškino, kad jeigu pinigai įnešami į F. kasą arba į banką, tai jie taip ir turi būti apskaityti, t. y. kasoje arba banko sąskaitoje. Pastatas nėra F. turtas, tai jis atitinkamai dar turėjo skaitytis įsipareigojimuose asmeniui, kuriam priklausė tas butas ar namas. Jeigu turto savininkas nėra F., tai atitinkamai jis turi grąžinti tuos pinigus. Buhalterinėje apskaitoje yra dvejybinis įrašas, t. y. atėjo pinigai – įsirašomi pinigai į kasą arba į banką, ir atitinkamai tada turi sumažėti nekilnojamasis turtas, bet, kadangi F. neturi savo nekilnojamojo turto, jis, pardavęs svetimą turtą, pinigus turėjo apskaityti įsipareigojimuose. Pinigai galiausiai turi nukeliauti turto savininkui. Pinigai turi būti įforminti kasoje, o įsipareigojimai kitoje pusėje, t. y. turto dalyje ir įsipareigojimų dalyje. Tai, ar J.S. privalėjo įnešti į F. sąskaitą gautus pinigus pagal sutartis, jei jis veikė, kaip S.K. atstovas, yra tarpusavio susitarimo reikalas. Jeigu jis pardavė butą ir rašo, kad jis yra įmonės atstovas, tai jis turėjo į tos įmonės sąskaitą įnešti pinigus arba įnešti į F. sąskaitą ir tuomet pervesti savininkui. Įmonės įsipareigojimų dydis ir struktūra nustatomi dokumentais, rodančiais įplaukas į banką ir (ar) į kasą. Jeigu gauti pinigai yra įmonės parduotas turtas, buhalteris turi mažinti savo nekilnojamąjį turtą ir didinti pinigus. Apskaitos dokumentuose nurodoma, kad pasikeičia turto forma, t. y. iš nekilnojamojo į trumpalaikį. Nekilnojamasis turtas yra ilgalaikis, o trumpalaikis turtas yra pinigai. Atsirado pinigai – sumažėjo ilgalaikis turtas. Šiuo atveju F. ilgalaikio turto neturėjo, vadinasi parduoda ne savo turtą, gauna pinigus ne už savo turtą, tie pinigai turi atsirasti įsipareigojimų pusė. Struktūra yra tai, iš ko susideda tie įsipareigojimai. Šie duomenys turi atsispindėti apskaitos registruose. Buhalterinės apskaitos įstatymas reglamentuoja registrų pildymo tvarką. Registrus galima keisti, bet reikalavimas juos pildyti yra. Registro formą galima pačiam nusibraižyti, galima pačiam ją pasidaryti. Galima keisti registro formą. Įrašai yra apskaitos reikalavimas. Jeigu padaryta klaida, ją galima taisyti. Tai reikia padaryti iki finansinės atskaitomybės sudarymo. Metinės finansinės ataskaitos yra teikiamos iki pirmo ketvirčio, t. y. balandžio mėnesio pabaigos arba gegužės mėnesio pradžios. Jeigu yra įregistruoti kažkokie duomenys, o jie pasikeitė, tada rašomas koregavimas, nurodoma, jog koreguojami tam tikri duomenys ir rašomas naujas pravedimas – kažkokiom sumom mažinamas turtas, didinami įsipareigojimai, ir atvirkščiai – mažinant įsipareigojimus, didinamas turtas. Prieš tai registre pažymima, koks įrašas koreguojamas. Bandomasis balansas yra buhalterio duomenų suvedimas sau, kad žinotų, ar jam balansas atitinka ar jis viską įsivedė. Taip pat bandomasis balansas sudaromas prieš perduodant kitam buhalteriui pareigas, t. y. sudaroas bandomasis balansas tai dienai, o toliau tęsia kitas buhalteris, kuris perima apskaitos tvarkymą. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako įmonės vadovas. Jeigu jis nepaskiria buhalterio, tai jis ir atsakingas, kad nepaskiria. Vadovas gali tvarkyti personalinių įmonių buhalteriją, kai atsako visu savo turtu. Šiuo atveju vadovas negalėjo tvarkyti apskaitos. Bandomasis balansas atlieka tik vidaus kontrolės funkciją. Kai buhalteris vienas kitam perduoda darbus, nebūtinai gali būti sudarytas bandomasis balansas, buhalteris gali perduoti darbus tiesiog papunkčiui. Kiti sudaro bandomąjį balansą, bet tai yra vidaus kontrolė, nėra reikalavimo bandomajam balansui, teisės aktai to nenumato. Specialistė negalėjo atsakyti, ar F. galėjo vykdyti savo įsipareigojimus pagal 2011 m. vasario 4 d. sutartį tarp bažnyčios, atstovaujamos A.K., ir F., atstovaujamo J.S., kurioje F. įsipareigojo teikti bažnyčiai kiekvieno mėnesio pirmą dieną ne mažesnę kaip 25000 Lt paramą. Kiek atsimena, tada, kai žiūrėjo, tai sąskaitoje buvo pinigų. Visus tris priėmimo-perdavimo aktus L.E.R.B. administracijos vardu pasirašė G.S. (duomenys neskelbtini) A.K., nes jis pasirašė, kaip priėmėjas, jis priėmė darbus, remontas buvo daromas bažnyčiai. Pasirašė bažnyčios atstovas, o ne tas, kuris užsakė darbus. Suprato, kad jis pasirašė, kaip naudos gavėjo atstovas. S.K. atstovė yra davusi paaiškinimą, kad S.K. ir bažnyčios buhalterinė apskaita yra bendra, o specialistė nurodė, kad ji negali būti bendra, nes tai yra du atskaitingi juridiniai asmenys. S.K. apskaitos registras, kuriame būtų registruotas K. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir jo įgijimo vertė tyrimui atlikti nebuvo pateikti, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, kokios vertės nekilnojamuoju turtu disponavo S.K.. Bažnyčia taip pat neturėjo tokių duomenų. Specialistei buvo pateiktos pardavimų sutartys ir iš Registrų centro buvo pateiktas išrašas, kam, koks turtas buvo registruotas, iš to atskyrė, koks turtas buvo registruotas bažnyčios vardu. Iš buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo galima pasakyti, koks nekilnojamasis turtas buvo apskaitytas tiek S.K., tiek bažnyčioje. Tik iš Registrų centro ir iš sutarčių buvo galima atskirti, koks turtas kuriam subjektui priklausė. Be šių dokumentų pagal buhalterinės apskaitos duomenis iš sandorių gautų pajamų negalėjo nustatyti. Buvo renkami duomenys iš sutarčių, iš banko ir Registrų centro. Už dokumentų išsaugojimą, buhalterinės apskaitos organizavimą S.K. buvo atsakingas vadovas.

Ikiteisminio tyrimo metu specialistė B.A. paaiškino, kad jai buvo pateikti UAB „I.V.V.“ dokumentai: PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) ir atlikti darbų aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), buvo pateikti kartu su E.R.L.I.P.F. buhalterinės apskaitos dokumentais, atliekant tyrimą pagal užduotį. Visi šie tyrimui pateikti dokumentai buvo patikrinti ir įvertinti specialisto išvadoje Nr. 5-1/6 (išvados 21 lapas ir 17-17.4 priedai). Apklausos metu jai pateikti UAB „I.V.V.“ apskaitos registrai „Skolų apyvartos 2011-01-01 – 2015-05-22“ ir banko išrašas yra ne tiriamojo objekto dokumentai, todėl specialisto išvados Nr. 5-1/6 nekeičia ir neturi įtakos išvadoms Nr. 5-1/157 ir Nr. 5-1/56. Liudytojas T.V.T. yra parodęs, kad UAB „I.V.V.“ atliko remonto darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), L.E.R.B.. Taip pat, remonto darbus bažnyčioje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas individualios veiklos pažymėjimą, atliko ir jis pats. Pinigai – 30000 Lt už atliktus darbus jam buvo sumokėti, kaip jam atrado, grynais pinigais pagal 2011 m. liepos 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimui buvo pateiktas T.V.T.F. išrašytas 2011 m. liepos 22 d prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įvertintas specialisto išvadoje Nr. 5-1/6 (išvados 21-22 lapai ir 17.5-17.6 priedai). T.V.T.parodymai nekeičia specialisto išvados Nr. 5-1/6 ir neturi įtakos specialisto išvadoms Nr. 5-1/157 bei specialisto išvadai Nr. 5-1/56. Liudytojos R.Č. papildomos apklausos protokole užfiksuoti parodymai, kad ji tiksliai neatsimena, ar atliko 1000 Lt pavedimą 2011 m. kovo 31 d. Jei pavedimą darė ji, tai galbūt darė pagal išankstinę sąskaitą. Kodėl viešbučio „L.“ vardu išrašytos išankstinės mokėjimo sąskaitos tarp F. buhalterinės apskaitos dokumentų nėra, R.Č. nežino. Apklausos metu R.Č. parodė, kad 2011 m. spalio 3 d. pavedimą A.Č. ir T.Č. J.S., kuris žadėjo bet nepateikė nuomos sutarties, nurodymu ruošė ji. Be to, apklausos metu R.Č. parodė, kad 370000 Lt gautus į „Snoras“ banko sąskaitą ji įtraukė į F. pajamų ir išlaidų apskaitos registrą. O jau 2015 m. lapkričio 5 d. bandomajame balanse 370000 Lt nebuvo įregistruoti, nes buvo atlikti mokėjimai arba jie buvo išgryninti ir bandomojo balanso sudarymo datai tokių pinigų nebuvo. Tyrimui buvo pateikti E.R.L.I.P.F. buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registras, pavadinimu „Didžioji knyga“ (išvados Nr.5-1/6 11 priedas), kuriame buvo apskaityta avansu tiekėjams sumokėta 25600 Lt suma, iš kurių: 1000 Lt pervesti viešbučiui „L.“ 2011 m. kovo 31 d., mokėjimo paskirtis, nurodyta sąskaitos išraše, „Išankstinė apmokėjimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini),2011-03-30 dienos“. Tarp tyrimui pateiktų F. dokumentų viešbučio „L.“ vardu išrašytos 2011 m. kovo 30 d. išankstinės apmokėjimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo; 4300 Lt pervesti A.Č. ir T.Č. lygiomis teisėmis. Pagal F. sąskaitos banke „Snoras“ išrašą piniginės lėšos buvo pervestos: 1100 Lt – 2011 m. kovo 31 d. ir 1100 Lt – 2011 m. liepos 4 d., mokėjimo paskirtis „Už J.S. pagal sutartį“, 1100 Lt – 2011 m. rugsėjo 1 d. ir 1000 Lt – 2011 m. spalio 3 d., mokėjimo paskirtis „pagal sutartį“. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra dokumentų patvirtinančių ūkinius, komercinius santykius tarp E.R.L.I.P.F. bei A.Č. ir T.Č., todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, už ką ir kokiu pagrindu F. pervedė iš viso 4300 Lt A.Č. ir T.Č. avansu. Apklausos metu jai nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys anksčiau nurodytus mokėjimus, todėl specialisto išvadoje Nr. 5-1/6 nustatytas BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pažeidimas nekeičiamas. Tyrimui buvo pateikta 2011 m. vasario 18 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (išvados Nr. 5-1/6 39 priedas), pagal kurią S.K., atstovaujama A.K., pardavė R.K. 159,71 m2 bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 600000 Lt. Šios sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad 370000 Lt dalis (nuo 600000 Lt pardavimo kainos) turi būti pervesta E.R.L.I.P.F.. Pagal tyrimui pateiktą F. sąskaitos AB „Snoras“ banke išrašą (išvados Nr.5-1/6 8 priedo 1 puslapis) į sąskaitą 2011 m. kovo 2 d. buvo gauti 370000 Lt. Sąskaitos išraše nurodytas mokėjimo turinys – „Atsiskaitymas pagal 2011-02-18 P/P sutartį už perkamą butą adresu (duomenys neskelbtini)“. Kokiu tikslu S.K. priklausančios piniginės lėšos 370000 Lt buvo pervestos F. (paramos suteikimas, dalininko įnašas, paskola ar kt.) tyrimo metu negalima nustatyti, kadangi sutartis, susitarimas ar kitas dokumentas, pagrindžiantis šios ūkinės operacijos turinį, tyrimui atlikti nebuvo pateiktas. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre 370000 Lt įregistruoti apskaitoje, kaip įplaukos į banką, tačiau įsipareigojimų dalyje (paramos gavimas, dalininko įnašas, gauta paskola ar kt.) šios įplaukos nebuvo apskaitytos, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti F. įsipareigojimų dydžio ir struktūros. E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini) R.Č. papildomos apklausos protokole užfiksuoti parodymai nekeičia specialisto išvados Nr. 5-1/6 ir neturi įtakos išvadoms Nr. 5-1/157 ir Nr. 5-1/56 (t. 25, b. l. 81-84).

Ikiteisminio tyrimo metu specialistė B.A. paaiškino, kad E.R.L.I.P.F., atstovaujamas (duomenys neskelbtini) J.S., pagal jai nurodytas pirkimo pardavimo, mainų ir preliminariąsias sutartis gavo iš viso 2180082 Lt. Iš jų gavo 1390082 Lt pavedimais į F. sąskaitas banke (300000 Lt į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Snoras“ ir 1090082 Lt į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“), 785000 Lt sumokėti grynais F. atstovui J.S. pagal sutartyse nurodytą mokėjimo tvarką, 5000 Lt vertės akcijos perduotos F. atstovui J.S. pagal 2001 m. rugsėjo 5 d. mainų sutartį. Atliekant tyrimą pagal 2012 m. rugpjūčio 30 d. užduotį, tyrimui buvo pateikta 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su pirkėju –R.K., pagal kurią J.S. pagal 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimą pardavė R.K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 160000 Lt, kuriuos, kaip nurodyta sutartyje, gavo pardavėjo atstovas prieš sutarties pasirašymą. Atliekant papildomą tyrimą pagal 2014 m. kovo 12 d. užduotį, tyrimui buvo pateikta 2011 m. gegužės 19 d. preliminarioji sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo S.D.-K.. Pagal preliminariosios sutarties sąlygas S.D-K. 2011 m. gegužės 19 d. pervedė į F. sąskaitą AB „Swedbank“ 100000 Lt (40000+60000) ir 35000 Lt sumokėjo grynais pardavėjo atstovui. Kadangi tyrimui pateiktose sandoriuose buvo nurodyti skirtingi pirkėjai ir parduodamų butų adresai, todėl pirminio tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su pirkėju –R.K., F. atstovui buvo sumokėta 160000 Lt grynais, o pagal 2011 m. gegužės 19 d. preliminariąją sutartį, sudaryta su S.D.-K., F. atstovui buvo sumokėta 35000 Lt grynais ir 100000 Lt pervesti į F. sąskaitą AB „Swedbank“. Apklausos metu buvo pateikti R.K., S.D.-K. apklausų protokolai, iš kurių matyti, kad liudytojai parodė, jog pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su pirkėju – R.K., buto, esančio (duomenys neskelbtini), 160000 Lt kaina pardavėjo atstovui buvo sumokėta taip: S.D-K. 35000 Lt sumokėjo grynais ir 100000 Lt pervedė į F. sąskaitą pagal 2011 m. gegužės 19 d. preliminariąją sutartį, R.K. 25000 Lt sumokėjo grynais pasirašant 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes 2013 m. sausio 28 specialisto išvadoje Nr. 5-1/6 „Dėl E.R.L.I.P.F. ūkinės finansinės veiklos“ nurodyta pagal pirkimo-pardavimo sutartis (11 vienetų) ir mainų sutartį pardavėjo atstovui grynais sumokėta 885000 Lt suma yra keičiama į 785000 Lt (885000-160000+35000+25000). Tarp tyrimui pateiktų L.E.L.I.P.F. kasos dokumentų nėra kasos pajamų orderių, pagal kuriuos į F. kasą būtų gauti grynieji pinigai pagal anksčiau nurodytas pirkimo pardavimo ir preliminariąsias sutartis. 

Į E.R.L.I.P.F. sąskaitas pagal anksčiau nurodytus sandorius buvo pervesti iš viso 1390082 Lt, iš jų 1331139,92 Lt buvo išimti grynais pinigais, iš kurių 488036,43 Lt dalis buvo įmokėta į F. kasą. Iš F. sąskaitų bankuose išgrynintų pinigų 843103,49 Lt dalis (1331139,92-488036,43) į F. kasą įmokėta nebuvo. Kokia pinigų suma pagal sandorius liko F. sąskaitoje po 1331139,92 Lt išgryninimo atsakyti negali, kadangi iš sąskaitose esamų piniginių lėšų bankai atskaičiuodavo komisinius mokesčius už piniginių lėšų išgryninimą ir atliktus pavedimus. 

Kadangi sąskaitų bankuose apyvartas ir kasos apyvartas sudarė lėšos gautos ne tik pagal anksčiau nurodytus sandorius, todėl negalima nustatyti, kokia pinigų suma, buvusią L.E.R.L.I.P.F. banko sąskaitose ir kasoje, gauta pagal sandorius buvo panaudota dovanojant, suteikiant paramą arba atliekant remonto darbus L.E.R.B., S.K., (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai ar kitiems asmenims, bei panaudota E.R.L.I.P.F. veikloje (darbo užmokesčiui, patalpų nuomai ir kt.). 

Pagal pirkimo-pardavimo ir preliminariąsias sutartis iki 2011 m. birželio 27 d., t. y. iki pirmojo notariškai patvirtinto pirkimo-pardavimo sandorio notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 245000 Lt buvo pervesti į F. sąskaitas 35000 Lt pagal sutartyse numatytas sąlygas sumokėti grynais, arba iš viso buvo gauti 280000 Lt. Pagal 2011 m. gegužės 19 d. preliminariąją sutartį, sudarytą tarp S.K. (Pardavėjas), atstovaujamos pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir S.D.-K. 35000 Lt sumokėti turto savininko atstovui grynais pinigais, 100000 Lt 2011 m. gegužės 19 d. pervesti į E.R.L.I.P.F. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre 100000 Lt įregistruoti, kaip įplaukos į banką, 35000 Lt F. apskaitoje nebuvo įregistruoti. Kadangi S.D.-K. sumokėti 135000 Lt buvo užskaityti kaip dalinis mokėjimas pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su R.K., todėl 2014 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/56 įrašytas BAĮ 16 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies pažeidimai yra naikintini dalyje dėl 135000 Lt įsipareigojimo S.D.-K. neapskaitymo F. bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., BAĮ 16 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies pažeidimas lieka nepakitęs dalyje dėl 35000 Lt sumokėtų pardavėjo atstovui grynais neapskaitymo F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre. Pagal 2011 m. balandžio 29 d. preliminariąją sutartį, sudarytą tarp S.K. (Pardavėjas), atstovaujamos pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir pirkėjo M.G., 60000 Lt 2011 m. balandžio 29 d. buvo pervesti į E.R.L.I.P.F. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre 60000 Lt įregistruoti, kaip įplaukos į banką. Sudarius 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį 60000 Lt buvo įskaityti kaip gautas išankstinis mokėjimas. Pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp S.K. (Pardavėjos), atstovaujamos E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir pirkėjų G.K. ir E.M., E.R.L.I.P.F. sąskaitos AB „Swedbank“ duomenimis G.K. į F. sąskaitą 2011 m. gegužės 20 d. pervedė 10000 Lt, mokėjimo pagrindas „Pagal 2011-05-20 Preliminarią sutartį“. Ši F. sąskaitoje nurodyta 2011 m. gegužės 20 d. preliminarioji sutartis, tyrimui nebuvo pateikta. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre 10000 Lt įregistruoti 2011 m. gegužės 20 d., kaip įplaukos į banką. G.K. į F. sąskaitą pervesti 10000 Lt buvo įskaityti kaip gautas išankstinis mokėjimas pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2011 m. gegužės 25 d. preliminariąją sutartį, sudaryta tarp S.K. (Pardavėjos), atstovaujamos pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą ir pagal 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir pirkėjo E.V., E.R.L.I.P.F. sąskaitos AB „Swedbank“ duomenimis E.V. į F. sąskaitą 2011 m. gegužės 25 d. pervedė 20000 Lt, mokėjimo pagrindas „Pagal 2011-05-25 sutartį“. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre 20000 Lt įplaukos į banką 2011 m. gegužės 25 d. nebuvo įregistruotos. E.V. į F. sąskaitą pervesti 20000 Lt buvo įskaityti kaip išankstinis mokėjimas pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2011 m. gegužės 25 d. preliminariąją sutartį, sudarytą tarp S.K. (Pardavėjos), atstovaujamos pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir pirkėjo R.Z., E.R.L.I.P.F. sąskaitos AB „Swedbank“ duomenimis R.Z. į F. sąskaitą 2011 m. gegužės 25 d. pervedė 30000 Lt, mokėjimo pagrindas – „Pagal 2011-05-25 preliminarią sutartį už perkamas 66,14 m2 patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)“. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre 30000 Lt įplaukos į banką 2011 m. gegužės 25 d. nebuvo įregistruotos. R.Z. į F. sąskaitą pervesti 30000 Lt buvo įskaityti kaip išankstinis mokėjimas pagal 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2011 m. birželio 16 d. preliminariąją sutartį, sudarytą tarp S.K. (Pardavėjos), pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą ir pagal 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir pirkėjo R.Z., E.R.L.I.P.F. sąskaitos AB „Swedbank“ duomenimis R.Z. į F. sąskaitą 2011 m. birželio 17 d. pervedė 25000 Lt, mokėjimo pagrindas – „Pagal 2011-06-16 preliminarią sutartį už perkamas 137,76 kv. m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)“. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre 2011 m. birželio 17 d. įregistruoti 24998,80 Lt kaip įplaukos į banką. R.Z. į F. sąskaitą pervesti 25000 Lt buvo įskaityti kaip išankstinis mokėjimas pagal 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip buvo panaudoti 35000 Lt, kurie pagal sutartyje numatytas sąlygas buvo sumokėti grynais pardavėjo atstovui, duomenų nėra. Pagal anksčiau nurodytus sandorius į F. sąskaitą pervestų piniginių lėšų 243036,43 Lt dalis (nuo 245000 Lt) iš sąskaitų buvo išimta grynais. Iš F. sąskaitų išimti 243036,43 Lt buvo įnešti į F. kasą. Kadangi sąskaitų bankuose apyvartas ir kasos apyvartas sudarė lėšos gautos ne tik pagal anksčiau nurodytus sandorius, todėl negalima nustatyti jų tolesnio panaudojimo.

Pagal E.R.L.I.P.F. sąskaitų bankuose išrašus, avansines apyskaitas ir kitus F. dokumentus iki 2011 m. birželio 27 d. buvo panaudoti iš viso 258917,43 Lt. 75000 Lt suteikta parama L.E.R.B.. Lėšos buvo pervestos iš F. sąskaitos AB banke „Snoras“: 25000 Lt – 2011 m. kovo 3 d., 25000 Lt – 2011 m. balandžio 11 d., 25000 Lt – 2011 m. gegužės 20 d. 15000 Lt suteikta parama (dovana) S.K.. Pagal 2011 m. gegužės 30 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) F. perdavė bažnyčios administracijai elektros skydinės remonto darbus. Pagal J.S. 2011 m. gegužės 31 d. avansinę apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašytą 2011 m. gegužės 27 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, elektros skydinės Bažnyčioje remonto darbų kaina 15000 Lt. 43423,25 Lt suteikta parama (dovana) S.K.. Pagal 2011 m. birželio 14 d. priėmimo-perdavimo aktą F. perdavė bažnyčios administracijai atliktus remonto darbus, kuriuos atliko įmonė UAB „I.V.V.“ už 43423,25 Lt, iš jų: 16000 Lt sumokėjo J.S., 2011 m. kovo 31 d. avansinė apyskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 27423,25 Lt pervesti 2011 m. balandžio 8 d. iš F. sąskaitos AB banke „Snoras“. 18000 Lt suteikta parama (dovana) S.K. pagal 2011 m. birželio 6 d. priėmimo-perdavimo aktą F. perdavė Bažnyčios administracijai garso sistemos instaliavimo darbus ir įrangą. Pagal J.S. avanso apyskaitas ir UAB „A.“ kasos pajamų orderių kvitus iki 2011 m. birželio 27 d. Bendrovei buvo sumokėti 18000 Lt, iš jų: 6000 Lt – 2011 m. balandžio 12 d. (2011 m. balandžio 29 d. avansinė apyskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), 5000 Lt – 2011 m. gegužės 19 d. (2011 m. gegužės 31 d. avansinė apyskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), 7000 Lt – 2011 m. birželio 8 d. (2011 m. birželio 30 d. avansinė apyskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). 968 Lt suteikta parama (duomenys neskelbtini) vidurinei mokyklai pagal S.K. 2011 m. gegužės 31 d. avansinę apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. J. įmonės vardu išrašytus 2011 m. gegužės 31 d. kasos pajamų orderio kvitą ir PVM sąskaitą faktūrą, už vaikų maitinimo paslaugas buvo sumokėti 968 Lt. 522,41 Lt išlaidos F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre priskirtos paramos teikimui. Pagal AB „V.P.“ 2011 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą ir J.S. 2011 m. gegužės 31 d. avansinę apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirkta saldainių už 522,41 Lt. 69056 Lt išlaidos automobilio Mersedes Benz įsigijimui J.S. 2011 m. kovo 2 d. avansinę apyskaita Nr. (duomenys neskelbtini). 17292,69 Lt F. ūkio išlaidos J.S. 2011 m. kovo 31 d. – 2011 m. gegužės 31 d. avansinės apyskaitos. 2874,36 Lt pervesti už paslaugas UAB „Bitė Lietuva“ ir AB „TEO LT“ iš F. priklausančios sąskaitos AB banke „Snoras“. 4605,69 Lt darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai VMI ir Sodra, iš F. priklausančios sąskaitos AB banke „Snoras“. 7023,86 Lt patalpų ir automobilių nuomai iš F. priklausančios sąskaitos AB banke „Snoras“. 5151,17 Lt komisinis mokestis ir mokestis už grynų pinigų išėmimą iš sąskaitų AB banke „Snoras“ ir AB „Swedbank“.

Atliekant E.R.L.I.P.F. ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal 2012 m. rugpjūčio 30 d. užduotį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus raštais 2012 m. lapkričio 5 d. Nr. 10-4-S-10988 ir 2012 m. lapkričio 20 d. Nr. 10-4-S-11654 tyrimui buvo pateikti E.R.L.I.P.F. dokumentai, tarp kurių automobilio Mersedez Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo dokumentų nebuvo.

Apklausos metu buvo pateiktas S.K. 2011 m. vasario 26 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame priimtas nutarimas „..S.K. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) būtų parduotas už 600000 Lt, o pinigai įnešti į F. sąskaitą, kaip S.K. dalis“, pagrindžia ūkinės operacijos turinį, tai yra kad 370000 Lt į F. sąskaitą buvo pervesti kaip F. dalininko – S.K. įnašas. Tačiau tyrimui pateiktame F. bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., kapitalas ir įsipareigojimai dalyje, nėra apskaitytas dalininko 370000 Lt įnašas (kapitalas). Todėl 2013 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/6 įrašytas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies pažeidimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ lieka galioti. BAĮ 12 straipsnio 1 dalies pažeidimas „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ naikintinas, kadangi apklausos metu pateiktas 2011 m. vasario 26 d. posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 25, b. l. 105-108).

Ikiteisminio tyrimo metu A.K. parodė, kad nuo 1992 metų prasidėjo religinių bendruomenių atkūrimas, turto atgavimas. Jis bažnyčioje dirba maždaug nuo 1992 metų, ordinuotas (duomenys neskelbtini) 1995 m. rugsėjo 5 d., jo darbo veikla buvo visoje Lietuvoje veikiančiose (duomenys neskelbtini)  parapijose. Maždaug 1996 metais jis buvo išrinktas S.K. nariu. Prieš tai nuo 1992 metų iki 1994 metų buvo (duomenys neskelbtini) parapijos seniūnu. Jis buvo ir yra Vilniaus miesto ir Papilio (duomenys neskelbtini), reikalui esant aptarnauja kitas Lietuvos parapijas. Kiek prisimena 1995 metais jis kreipėsi dėl S.K. registravimo juridiniu asmeniu. 2004 metais jis kreipėsi dėl L.E.R.B. registravimo juridiniu asmeniu. Norėjosi atstatyti visą tvarką buvusią prieš karą. Biržuose 2002 m. spalio 19 d. suinteresuoti asmenys, kuriems vadovavo R.M., nusprendė steigti naują juridinį asmenį L.E.R.B. – U.L.– S., tai nurodė steigiamojo posėdžio protokolas. Atsiskirdamas naujas juridinis asmuo norėjo gauti ir S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais 2009 metais buvo nuspręsta, kad visas nekilnojamas turtas buvo teisingai registruotas L.E.R.B. S.K.. Todėl visas turtas registruotas L.E.R.B. S.K. vardu priklauso teisėtai šiam juridiniam asmeniui. Jo žmonos draugė J.B. dirba UAB „Š.G.“ akių gydytoja ir, kiek jam žinoma, jos G.S. prašėsi su juo supažindinamas. Visa tai buvo apie 2010 metus. Tuomet maždaug 2010 metų rugsėjį pas jį į raštinę, esančią (duomenys neskelbtini), atėjo J.S. ir pradėjo sakyti, kad UAB „Š.G.“ nori įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), tačiau jie sužinojo, kad tas žemės sklypas priklausė L.E.R.B., tačiau dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės. J.S. pasiūlė tarpininkauti rengiant automobilių stovėjimo aikštelę, reikalingas buvo jų sutikimas ir bendradarbiavimas. Bažnyčiai buvo pasiūlyta automobilių stovėjimo vietos. Jis su tuo pasiūlymu sutiko. Po kurio laiko jis nuėjo į Vilniaus miesto savivaldybę ir išsiaiškino, kad žemės sklypas, kuriame nori įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, tikrai priklausė L.E.R.B., tačiau architektas leis statyti tik laikiną aikštelę, o ne nuolatinę. Jis neprisimena asmens vardo ir pavardės, su kuriuo kalbėjo savivaldybėje. Ar jis pasirašė 2010 m. rugsėjo 7 d. projekto įgyvendinimo bendradarbiavimo sutartį su G.S., neatsimena. Sutarties sąlygų neatsimena, tokios sutarties kopijos jis neturi. Jam J.S. buvo palikęs tik brėžinį, kuriame buvo nurodytas žemės sklypas aikštelės įrengimui. Jis nepažadėjo konkrečiai nei G.S., nei J.S. atgauti nuosavybės teisių į L.E.R.B. priklausiusį skverą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis visuomet stengėsi atstatyti bažnyčios nuosavybės teisę į šį skverą, tik pasirodo įstatymas neleidžia atgauti sklypų juridiniams asmenims. Jis niekuomet negavo jokių piniginių lėšų iš G.S., J.S. nei sau asmeniškai, nei L.E.R.B. S.K., nei (duomenys neskelbtini) bažnyčiai už tai, kad padės gauti leidimus dėl automobilių stovėjimo aiktelės rengimo ir panašiai. Jie bažnyčiai neaukojo. Jis J.S. pasakė, kad leidžiama tik laikina stovėjimo aikštelė, J.S. pasakė, kad susitvarkys ir tuo jų pokalbiai apie aikštelę nutrūko. Tuo pačiu, kai buvo kalba apie aikštelę G.S. kalbėjo, kad nori pastatyti ligoninę bažnyčios vardu ir gydys parapijiečius nemokamai. J.S. paprašė jo parodyti jų bažnyčios turimą turtą, gal kuo galės padėti. Tada J.S. pasiūlė (duomenys neskelbtini) padaryti ligoninę, tačiau vėliau pasakė, kad tas pastatas netinka. O apie naujo pastato statybą, jau nekalbėjo vėliau. Jis papasakojo bažnyčios bėdas ir problemas, pasakė, kad galbūt padėtų surasti nuomininkus. Iš J.S. pusės buvo iniciatyva bendrauti. Aktyviai bendravo su bažnyčios darbuotojais. J.S. sutiko ieškoti nuomininkų. Po kiek laiko pasakė, kad rado nuomininkus Rusijos ambasados atstovus, tačiau jiems reikia suremontuoto buto, už kurį mokės 4-5 tūkstančius litų. Ambasada pati susiremontuos butą. Buvo numatyta (duomenys neskelbtini), prieš tai patys bandė ieškoti šio namo patalpų nuomotojų, tačiau nerado, nes patalpos buvo apleistos ir verslininkams buvo neperspektyvu. Tuomet J.S. atsivedė apžiūrėti du asmenis neva iš ambasados apžiūrėti jų norimas patalpas. Tačiau patalpų niekas neišnuomavo. Tuomet J.S. 2010 m. gruodžio mėnesį pasiūlė įsteigti uždarą akcinę bendrovė, kuri tvarkytų bažnyčios turtą jį nuomodama ir taip remtų bažnyčią. Jis nesutiko steigti UAB, nes UAB tikslas yra pelnas. Jis tuomet pasakė, kad yra F. ir remti bažnyčią jie gali per tą F., todėl nereikia steigti UAB. Tada, kiek jam žinoma, iš J.S. žodžių jis (J.S.) buvo nuėjęs pas S.L., kuris vadovavo ankstesniam F., apie ką jie kalbėjo nežino, tačiau J.S. pasakė, kad geriau steigti naują F., nes tuomet bus reali parama bažnyčiai. J.S. sakė, kad bus įplaukos iš Vokietijos statybos verslo, iš kažkokio F. remti bažnyčias ir dar iš įvairių šaltinių. Buvo pasakyti, kad Vokietijos statybų bendrovėms apsimoka remti darželius, bažnyčias, mokyklas, nes pasak J.S. jie susimažina mokamus valstybei mokesčius. J.S. prižadėjo sutvarkyti visus reikalus dėl (duomenys neskelbtini) parapijų pirmininkų, taip pat atidalinti butus, esančius (duomenys neskelbtini), nes buvo viena patalpa, visaip remti bažnyčią. Jis šiuos savo teiginius patvirtinančių dokumentų nerodė. Jis pats susisiekė su S.L. ir sužinojo, kad šis gydosi ir realiai S.L. vadovaujamas F. tuo metu veiklos nevykdė. J.S. pasisiūlė tęsti ankstesnio F. veiklą. Tuomet jis pasitarė su S.K. nariais ir pritarė steigti E.R.L.I.P.F., tai patvirtino K. nariai posėdyje ir užfiksavo protokole. Visi sutiko, kad J.S. būtų (duomenys neskelbtini), tokia buvo J.S. sąlyga. Bažnyčios finansinė padėtis buvo labai sunki. F. įsipareigojo remti ir remontuoti bažnyčią, imtis priemonių dėl parapijų pirmininkų, apmokėti visas teisines paslaugas teikiamas bažnyčiai, kiekvieną mėnesį mokėti bažnyčiai 25000 Lt. J.S. pasakė, kad Vokietija gali mokėti pinigus, tuomet, kai F. bus pradiniai įnašai. Tuomet J.S. pasiūlė parduoti vieną iš butų, priklausančių L.E.R.B. už 600000 Lt, ir iš šios gautos sumos 200000 Lt bus skirta J.S., kuriuos jis panaudos teisinėms paslaugoms, susijusioms su parapijų pirmininkų registravimu bei bylinėjimusi su L.E.R.B.-U.L.– S., apmokėti. Pinigai 600000 Lt bus pervesti į L.I.P.F. sąskaitą ir pats parduotas butas, naujo savininko bus įneštas į F.. S.K. su tokiu pasiūlymu sutiko. Jis pasitarė su S.K. nariais, t. y. D.L., J.K. ir kitais, kurių neįvardins, nes neprisimena, jie visi sutiko su pardavimu, nes seniai buvo galvojama, kaip panaudoti šį nekilnojamąjį turtą. Vėliau šį sutikimą patvirtino posėdyje ir užprotokolavo. Jis buvo įgaliotas asmuo pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Jis dabar neatsimena, ar buvo pasirašyta preliminarioji buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Pagrindinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 2011 m. sausio mėnesį (duomenys neskelbtini) notarų biure. Notarą rinkosi J.S.. Sutartį tvirtino A.R.. Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu buvo notaras, jis, J.S., R.K., paties pirkėjo R.K. nebuvo. Grynieji pinigai už butą pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu perduodami nebuvo. Jis pervertė pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atidžiai neperskaitė. Kaip buvo numatytas atsiskaitymas už butą jis neatsimena. Grynųjų pinigų niekuomet už šį butą negavo. Jis nieko nežino apie tai, kad dalis pinigų, t. y. 30000 Lt buvo pervesta į J.V. sąskaitą. Jis nepasirašė paskolos sutarties su J.V. dėl 30000 Lt. R.K. parašas pirkimo-pardavimo sutartyje jau buvo padėtas iki jam pasirašant. Raktus nuo buto perdavė per sekretorę R.K.. Jo žiniomis, J.S. paaiškinimu, visi 600000 Lt buvo pervesti į F. sąskaitą, ar buvo butas įkeistas F., jis nežino. F. buvo įsteigtas 2010 m. sausio 31 d. ir jie manė, kad šio buto pardavimas bus įnašas kaip ir tikėjosi F.. Apie VšĮ „S.P.“ teiktas paramas parodymus duos vėliau, kai ras tai patvirtinančius dokumentus. Su M.K. užsimezgė draugiški santykiai, šiuo metu M.K. studijuoja teologiją. 2010 metų arba 2011 metų S. buvo nuspręsta parduoti M.K. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butą buvo nuspręsta parduoti už 50000 Lt, pinigus pervedant į bažnyčios sąskaitą. Kokia buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė, neatsimena, nežino. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašinėjo D.L., kas dalyvavo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, nežino. Jis yra tikras, kad pinigai buvo įnešti į bažnyčios sąskaitą. Iki 2011 m. liepos mėnesio L.E.R.L.I.P.F. laikėsi savo įsipareigojimų: buvo pervedimai bažnyčiai, vyko bažnyčios remontas, buvo apmokamos teisinės paslaugos. Kokios buvo L.I.P.F. pajamas jis nežino, J.S. nesakė, tik vieno S.K. posėdžio metu J.S. pateikė F. sąskaitos išrašą, kuriame buvo nurodyta l400000 Lt. J.S. teigė, kad ši pinigų suma gauta iš Vokietijos. Jis negali užtikrinti parodyto išrašo autentiškumo ir ar jis nebuvo sufalsifikuotas. J.S. teigė, kad yra labai užimtas. Jis J.S. išrašė įgaliojimą, patvirtintą notaro dėl Biržų bažnyčios remonto, įgaliojimą dėl parapijų pirmininkų registravimo ir kitų teisinių paslaugų teikimo, notariškai patvirtintą susitarimą dėl (duomenys neskelbtini), notariškai patvirtintą susitarimą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo su atpirkimo teise, notariškai patvirtintą įgaliojimą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skvero, dėl restitucijos, kitų notariškai patvirtintų įgaliojimų neatsimena. Notariškai netvirtintų įgaliojimų jis J.S. pasirašė vieną dėl to, kad J.S. išsiaiškintų L.E.R.B. priklausantį turtą. Norėjo atstatyti visas teises į turtą. 2010 m. gegužės 25 d. įgaliojimo tekstas buvo derinamas kelis kartus su J.S. ir D.L., kiek jis prisimena, įgaliojime nebuvo nuostatų, susijusių su įgaliojimo trečiame lape ketvirta pastraipa prasidedančia žodžiais: „-atstovauti santykiuose“ ir baigiant „...bet kokius įsipareigojimus“. Vėliau J.S. paprašė įgaliojimą patvirtinti notariškai, nes J.S. reikia platesnių įgaliojimų pasirodyti prieš įstaigas. Kol derindavo įgaliojimo tekstus, niekuomet nebuvo paliekama jam kopija. J.S. nuvyko su juo pas A.R., kuris patvirtino įgaliojimą. Pas A.R. J.S. iš notaro kabineto išsinešė jau paruoštą 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimą, pasirašant įgaliojimą dalyvavo jis ir J.S., taip pat (duomenys neskelbtini)  A.R.. (duomenys neskelbtini) R.R. nematė. Įgaliojimo lapai susegti nebuvo, jis įgaliojimą perskaitė, kiek prisimena. Nuostatos leidžiančios perleisti tretiesiems asmenims S.K. turtą be S.K. leidimo nebuvo. Įgaliojimo kopijos jis negavo. Notaras tam neturėjo laiko. Šio įgaliojimo pas kitą notarą tvirtinti nebuvo. Jis apie butų pardavimus sužinojo tik 2011 m. rugsėjo mėnesį, kai tai telefonu pranešė M.K.. J.S. nebuvo leista parduoti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Buvo kalbama tik apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą su atpirkimo teise dviem mėnesiams. Apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą nežinojo. Pas jį kratos metu rasti pinigai yra jo asmeniniai šeimos pinigai uždirbti Amerikoje ir iškeisti į litus. Šiuo metu jis neatsimena, kada ir kuriai audito bendrovei buvo perduoti (duomenys neskelbtini) S.K. ir L.E.R.B. buhalteriniai dokumentai. Juos perdavė buhalterė D.L. pavedimu (t. 45, b. l. 107-111).

Ikiteisminio tyrimo metu A.K. taip pat parodė, kad S.K. atstovauja prezidentas, jis yra atsakingas už S.K. veiklą. Tuomet, kai (duomenys neskelbtini) D.L. negali, jis gali pasirašyti įvairius susitarimus. Kuriuo laikotarpiu jis pavadavo D.L. niekur raštiškai nėra įformina. K. posėdyje, kai buvo pritarta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimui, taip pat buvo pritarta tam, jog butą pirkėjas įneš į L.I.P.F., o S.K. gautus pinigus įneš į L.I.P.F., kaip savo dalį. Vis tik 2011 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, tokia sąlyga numatyta nebuvo, nes tai jo manymu nebuvo esminė sąlyga. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje jis realiai nėra gavęs pirkimo-pardavimo sandoryje nurodytų 200000 Lt. Po sandorio praėjus keletai dienų, į raštinę, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko J.S. kartu su kažkokiu savo žmogumi ir sakė, kad reikia apiforminti 200000 Lt teisinėms paslaugoms ir pan. Jis nesuprato, kodėl reikia apiforminti, kad pinigus gavo bažnyčia. Jis nieko nesupranta buhalteriniuose reikaluose, todėl iškvietė savo buhalterę, kad apiforminti 200000 Lt bažnyčios kasoje ir jog pinigus gavo J.S.. Kasos pajamų orderyje pasirašė buhalterė ir atrodo jis. Jis prisimena, kad vėliau buvo pildomas kažkoks dokumentas, kad J.S. gavo 200000 Lt. Ar tas dokumentas patvirtinantis neva J.S. gavo 200000 Lt yra buhalterijoje, nežino. Kaip toliau buvo forminami šie negauti pinigai, nežino. Dėl 2011 m. balandžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria buvo parduotas butas M.K. pinigus grynaisiais gavo D.L., kuriuos jis kartu su D.L. 2011 m. balandžio 19 d. įnešė į „Swedbank“ sąskaitą, gal dalis pinigų nebuvo įnešta, nes buvo sumokėti mokesčiai. Tiksliai pasakyti negali. Šie pinigai turėjo būti apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Vėliau iš šios sąskaitos vyko pinigų išėmimas. Išimti pinigai buvo laikomi seife ir buvo buhalterės žinioje. L.M. jo ir D.L. žodiniu pritarimu pinigus dalino dirbantiems asmenis S.K.. Jis neatsimena, ar jis įnešdavo pinigus į S.K. sąskaitą. Galėjo būti taip, kad kažkas paaukojo bažnyčiai pinigų, gali būti, kad paaukojo 3300 Lt ir jis pinigus įnešė. Dovanojimo sutartimi M.K. buvo padovanotos negyvenamosios patalpos, t. y. neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini). Tai buvo verinama kaip dalis buto, kuris buvo parduotas M.K.. Dovanojimo sutartį, kiek jis prisimena, pasirašė jis. Notarą rinkosi pats M.K., notaras kiek atsimena, buvo Vilniuje. Rašytinio sutikimo dovanoti turtą iš S.K. narių nebuvo, buvo apsitarta žodžiu. Niekas iš S.K. narių šiam sandoriui neprieštaravo. L.E.R.B. atstovas buvo jis, o S.K. D.L.. Jis kartu su J.S. buvo nuvykęs pas (duomenys neskelbtini) S.K., nes (duomenys neskelbtini), buvo norima steigti ligoninę. Kažką kalbėjo susijusio su ligonine, kalbėjo dėl paramos gavimo iš Briuselio. Nebuvo kalbos apie pastato pardavimą. Buvo kalba apie įgaliojimo pasirašymą J.S., kad jis galėtų gauti paramą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, ligoninės steigimo ir galimai dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), restitucijos, kad vietoje atimto pastato būtų skirtas sklypas. Nebuvo kalbėta su S.K. apie tai, kad bus atliekama daug nekilnojamojo turto, priklausančio S.K., pardavimo sandorių. Jis nenorėjo patvirtinti pareiškimo, kad ateityje jis kaip S.K. atstovas nereikš pretenzijų. Jis gali tvirtai teigti, kad S.K. niekada jam grynųjų pinigų neatveždavo. Nori pridurti, kad girdėjo iš aplinkinių, jog J.S. iš anksto surengė šį planą, t. y. išparduoti S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, su L.E.R.– U.L.– S.. J.S. yra jam pasakęs, kad R.M. J.S. pretenzijų neturi. J.S. yra teigęs, kad jų neparduos, nes L.E.R.– U.L.– S. tiek pinigų neturi. Nori pasakyti, kad jis pasirašė įgaliojimą parduoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), su atpirkimo teise. Įgaliojime buvo nurodyta, kad pinigai bus pervesti į L.I.P.F.. Įgaliojime nebuvo nurodyta, kaip bus pinigai panaudoti. Vėliau 2011 m. rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad pastatas parduotas su atpirkimo teise. Kur realiai buvo panaudoti gauti pinigai, S.K. nežino. S.K. 2011 m. kovo 29 d. pas S.K. patvirtino susitarimą dėl to, kad J.S. neparduos S.K. priklausančio turto be S.K. narių pritarimo, tačiau šis susitarimas nebuvo įregistruotas registrų centre. Tai turėjo veikti kaip saugiklis. Pas S.K. buvo kreiptasi iki tol kol sužinojo, kad turtas parduotas. Jis 2011 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi nueidamas pas (duomenys neskelbtini) A.R. ir R.R. į kontorą, t. y. į kažkokį ten sėdintį asmenį, jis negali teigti, kad tai buvo notaras, kurio prašė jo patvirtinto įgaliojimo J.S. kopijos, bei išrašo iš JAR dėl S.K. priklausančio turto. Jam buvo atsakyta, kad be direktoriaus nieko nebus. Jis norėjo pagal gautas pažymas iš JAR įsitikinti, ar tikrai nekilnojamas turtas, priklausęs S.K., yra parduotas. Apie įgaliojimo panaikinimą kalbos nebuvo. Raštiškai į notarus nesikreipė. Tuomet pradėjo ieškoti advokato, ieškoti teisininko galinčio padėti (t. 45, b. l. 120-122).

Ikiteisminio tyrimo metu A.K. taip pat parodė, kad kasos pajamų orderis serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užpildytas L.M., kaip ji jį užpildė ir pasirašė, nematė. Kada tiksliai jis buvo surašytas neatsimena. Jis pasakė buhalterei ir J.S., kad reikia sutvarkyti 200000 Lt gavimą buhalteriškai tvarkingai, nes taip prašė J.S.. Realiai grynieji pinigai gauti nebuvo. J.S. teigė, kad pinigai 200000 Lt jau yra L.I.P.F.. Tiksliai žino, kad J.S. patarimu po šio kasos pajamų orderio surašymo buvo surašytas kitas dokumentas, kuris patvirtino, kad neva gauti S.K. 200000 Lt yra perduodami E.R.L.I.P.F.. Šie neva gauti pinigai buvo už notaro R.K. pirktą butą, kuris kainavo 600000 Lt. Pagal sutarties sąlygas 200000 Lt turėjo būti sumokėti grynaisiais. Kodėl bažnyčios buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityta 20000 Lt kaip neva gauti pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nežino. Apie kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nieko pasakyti negali, ar buvo gauti pinigai nežino, reikia klausti buhalterės. Už grynuosius pinigus buvo atsakinga (duomenys neskelbtini) L.M., taip pat ji ir po oficialaus atleidimo tvarkė buhalteriją, ji pinigus laikė (duomenys neskelbtini) seife, raktus turėjo tik ji. Gali pasakyti, kad jis pasirašė kaip S.K. atstovas E.R.L.I.P.F. steigimo sutartį kartu su J.S., siekiant, kad paramos F. remtų bažnyčią. Jis gali pasakyti, kad tokio plataus įgaliojimo 2011 m. kovo 30 d., su tokiomis sąlygomis, t. y., kad savo nuožiūra gali disponuoti (parduoti, išnuomoti išperkamosios nuomos pagrindu) S.K. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini)., taip pat bet kuriuos žemės sklypus, esančius Vilniaus mieste, kuriuose ar šalia kurių yra įgaliotojui nuosavybės teise priklausantis pastatas (pastatai), esantys (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra nustatyti visas esmines ir neesmines bet kurių sandorių sąlygas, minėtų sandorių pagrindu prisiimti bet kurias prievoles, įgaliotojo vardu pasirašyti preliminariąsias sutartis dėl bet kurių sandorių sudarymo, savo nuožiūra pakeisti, pildyti ar nutraukti sutartis, savo nuožiūra nurodyti bet kuriuos asmenis, kuriems turi būti pervedami pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą ar nekilnojamojo turto nuomą, jis nepasirašė. Įgaliojimo, kuriame nurodyta, kad įgaliotojo atstovai patvirtina, jog nėra reikalingi jokie papildomi jokių įgaliotojo organų sprendimai, sutikimai, leidimai ar įgalinimai atlikti šiame įgaliojime nurodytus veiksmus, jis taip pat nepasirašė. Prieš pasirašant 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jis su J.S. ir D.L. skaitė kitą įgaliojimą iš trijų lapų, kurį buvo aptarę, tačiau tokių sąlygų įrašyta nebuvo. Kai buvo patvirtintas šis įgaliojimas pas (duomenys neskelbtini) A.R., jis kaip S.K. atstovas buvo atvykęs vienas, įgaliojimą jau paruoštą atnešė kartu su J.S. atvykęs R.K., jis įgaliojimą pas notarą skaitė, tačiau jame nebuvo tokių plačių suteiktų teisių J.S.. Įgaliojimas, kurį skaitė pas A.R. buvo tas pats, kurį aptarė su D.L., buvo nesurišti lapai. Jis pasirašinėjo nesurištą įgaliojimą. Vėliau jo ir J.S. pasirašytą įgaliojimą išnešė pas notarą dirbę darbuotojai, kas neatsimena. Po ko atnešė, kaip suprato, įgaliojimą ir padavė J.S.. Ar atnešė surištą ir tą patį jo pasirašytą ir skaitytą įgaliojimą, jis nematė. Jis gali pasakyti, kad pasirašė 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau negali nieko pasakyti apie įgaliojimo turinį ir lapų skaičių. Apie šio įgaliojimo aplinkybes nieko neprisimena, apie jo turinį nieko pasakyti negali. Apie 2011 m. birželio 22  d. pasirašytą įgaliojimą nieko pasakyti negali, nes jo pasirašymo aplinkybių neatsimena. Jis neatsimena, ar jo pasirašytame įgaliojime buvo nurodyta sąlyga, kad pinigai už pardavimą atiteks E.L.I.P.F., todėl nieko paaiškinti negali. E.R.L.I.P.F. buvo įkurtas ne nusikalstamai veiklai vykdyti, o tam, kad suteiktų paramą (duomenys neskelbtini) bažnyčiai, kokios F. pajamos ir iš ko bus teikiama parama, žinojo tik tiek, kad bus įnešti pinigai už R.K. nupirktą butą ir iš to, jog J.S. S.K. posėdžio metu parodė L.I.P.F. banko sąskaitos išrašą, kokiame banke neatsimena, kad sąskaitoje buvo l400000 Lt, tačiau ar tai buvo tikras sąskaitos išrašas, pasakyti negali, nematė, kad J.S. būtų išrašą atspausdinęs atidaręs F. sąskaitą kompiuteryje. Kiek teiravosi apie F. veiklą, J.S. nieko konkrečiai nesakė, ar F. gauna lėšų ir kokia jo finansinė padėtis. Apie tai, kad bus parduodami butai ir jau yra pardavinėjami, jis nežinojo ir nesuprato. Jei R.K. ir J.S. prašydavo raktų nuo butų, sakydavo, jog nuomai arba remontui. Jis niekuomet grynųjų pinigų iš J.S., R.K., S.K. nėra gavęs. Nėra matęs ar girdėjęs, kad grynuosius pinigus iš minėtų asmenų būtų gavusi D.L.. Jis gali užtvirtinti, kad nebuvo jokio susitarimo parduoti S.K. nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, siekiant materialinės naudos sau. Mano, kad J.S. apgavo (duomenys neskelbtini) bažnyčią ir jį (t. 45, b. l. 138-141).

Ikiteisminio tyrimo metu A.K. taip pat parodė, kad 2011 m. birželio 22 d. įgaliojimą, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės, pasirašė jis. Ar pasirašė tokio turinio ir apimties įgaliojimą, neatsimena. 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimą pasirašė, tačiau nesutinka su jo turiniu. Įgaliojimas suteiktas labai plačiomis teisėmis, jis niekada nesutiktų su teiginiais, kurie įrašyti įgaliojime, t. y. nuožiūra gali nurodyti bet kuriuos asmenis, kuriems turi būti pervedami pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą ar nekilnojamojo turto nuomą, įgaliotojo atstovai patvirtina, kad nėra reikalingi jokie papildomi jokių įgaliotojo organų sprendimai, nurodytus veiksmus. Su tokiomis frazėmis jis įgaliojimo nebūtų pasirašęs. Jis įgaliojimą pas notarą skaitė, tačiau, kad toks pats įgaliojimo tekstas būtų pas notarą, neatsimena. Pasirašė 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą. Jis su D.L. pasirašė šį įgaliojimą, tačiau šis įgaliojimas buvo pasirašytas per du kartus. Jo suderintame įgaliojime nebuvo įrašų – galiotojo vardu priimti įkaitu bet kurį turtą, gauti (priimti) avansą, savo nuožiūra nurodyti sąskaitas ar asmenis, kuriems turi būti pervesta ar sumokėta grynais visa ar dalis avanso sumos, minėtų sutarčių pagrindu prisiimti, bet kokius įsipareigojimus, savo nuožiūra pasiskolinti, pasirašyti atitinka ir bet kurias sutartis, jas keisti, pildyti bei atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, įgaliotojo vardu priimti (gauti) ir mokėti pinigus, patvirtinti pinigų gavimo faktą. J.S. buvo paruošęs kitą tokios apimties įgaliojimą, kurį buvo suderinę, o vėliau suderintą ir jau pasirašytą įgaliojimą J.S. tą pačią surašymo dieną suplėšė, nes neva suklydo įrašydami ne tą datą ir iškart liepė pasirašyti parodytą įgaliojimą, kurio net nespėjo perskaityti (t. 46, b. l. 7-10). 

Ikiteisminio tyrimo metu A.K. taip pat parodė, kad su 2011 m. sausio 20 d. preliminariąja buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi buvo atvežti 200000 Lt. Šį katą jis patvirtino pasirašydamas 2011 m. sausio 20 d. preliminarioje sutartyje. Kasos pajamų orderio kvitas serija (duomenys neskelbtini)  Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas tam, kad patvirtinti, jog R.K. buvo sumokėjęs 200000 Lt (t. 46, b. l. 25-26).

Ikiteisminio tyrimo metu A.K. taip pat parodė, kad 2011 m. sausio 20 d. pagal preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutartį 200000 Lt buvo gauti ir šį faktą jis patvirtino savo parašu. 2011 m. sausio 20 d. jis pasirašė su J.S. susitarimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Abiejų sutarčių pasirašymai vyko dalyvaujant jam, J.S., L.M. ir dar kažkokiam vyrukui, kurio nepažįsta. Gauti 200000 Lt iš R.K. buvo perduoti J.S.. Mano, kad 200000 Lt buvo įtraukti į S.K. buhalteriją, nes pinigų perdavimo metu dalyvavo L.M., galvojo, kad ji buhalteriškai viską sutvarkė. Jis prašė 2011 m. vasario 20 d. L.M. išrašyti kasos pajamų orderį, kurio serija yra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Jis paprašė viską apskaityti buhalteriškai 2011 m. sausio 20 d., kai buvo gauti pinigai, kodėl tai nebuvo atlikta, nežino. Norint parduoti S.K. nuosavybės teise priklausantį turtą, reikia gauti 1/3 S.K. narių balsų pritarimą. Jis šį pritarimą iš narių buvo gavęs žodžiu, todėl tik po 2011 m. vasario 18 d. pagrindinės buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, t. y. 2011 m. vasario 26 d. buvo sušauktas S.K. posėdis, kurio metu buvo svarstytas klausimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Tai buvo tik formalumas. Posėdis buvo sušauktas vėliau, taip vyko pagal susiklosčiusią vidinę praktiką (t. 46, b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu A.K. taip apt parodė, kad galimai 2010 metai, tiksliai neatsimena, J.S. atėjo į raštinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir paprašė padėti dėl problemų įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę. Apie pagalbą bažnyčiai buvo kalbėta ir kiek prisimena pagalba buvo pasiūlyta. Jis neatsimena, ar su J.S. buvo kalbėta apie konkrečias pinigų sumas. Atsimena, kad buvo pasakyta, jog bažnyčia galės statyti automobilius automobilių aikštelėje. J.S. jam pinigų iki E.L.I.P.F. įsteigimo neduodavo, jis tokių dalykų neatsimena. Prieš pasirašant 2011 m. sausio 20 d. preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ryte jam paskambino J.S. ir pasakė, kad ateitų bažnyčios buhalterė. Vėliau pasirašant sutartį dalyvavo J.S., (duomenys neskelbtini) L.M., jis ir dar vienas asmuo. Jis sandoryje dalyvavo, prašė, kad buhalterė viską teisingai apiformintų. Į klausimą ar buvo gauta 200000 Lt, gali pasakyti, kad matė, kai vyrukas turėjo paketą ir ėjo kalba apie 200000 Lt. A.K. teigė, kad jis dalyvavo, kai J.S. pasirašė raštelį, kuriuo patvirtino, kad gavo 200000 Lt, tačiau A.K. 200000 Lt nečiupinėjo. L.M. su J.S. bendravo tarpusavyje. Susitarimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), tarp jo ir J.S., taip pat šio buto pirkimo-pardavimo preliminarioji sutartis tarp jo ir R.K. buvo pasirašyta tą pačią dieną. L.I.P.F. buvo įsteigtas bažnyčios veiklai remti. Prieš tai buvo F., tačiau jo direktorius susirgo. Jis neatsimena, kad pats būtų pasiūlęs įsteigti F., jam atrodo, kad tai buvo J.S. idėja po to, kai J.S. pasikalbėjo su S.L., t. y. buvusio F. (duomenys neskelbtini). Jis sutiko su F. steigimu. Gali pasakyti, kad S.K. nariai pritarė F. įsteigimui ir kalba buvo tik apie vieno buto pardavimą, t. y., esančio (duomenys neskelbtini), buto pardavimą, kurį buvo nutarta parduoti už 600000 Lt ir visi pinigai turėjo pereiti F.. Posėdžio metu J.S. teigė, kad Vokietijos statybinė organizacija įneš į F. pinigines lėšas, tačiau, kad organizacija įneštų, F. jau turi turėti lėšų. Apie kitus nuosavybės teise S.K. priklausiusius nekilnojamuosius turtus kalbėta nebuvo, pardavimas planuotas nebuvo. F. banko sąskaita posėdžio metu pateikta buvo, tai buvo užprotokoluota ir dar buvo pasakyta, kad nupirktą butą R.K. įneš į F.. Įgaliojmas, kuris surašytas 2011 m. birželio 22 d., buvo paruoštas ir pasirašytas pas notarą. Jis pasirašė šį įgaliojimą tokiomis nurodytomis sąlygomis ir turiniu. Su J.S. buvo aptartos įgaliojimo sąlygos ir turinys. Šis įgaliojimas buvo pasirašytas po pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir po to, kai pas (duomenys neskelbtini)  S.K. buvo parašytas susitarimas. Jam J.S. argumentavo šio įgaliojimą pasirašymą tuo, kad įgaliojimas reikalingas tik pastato atpirkimui. 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimo tekstą jis pasirašė, tačiau ne tokio turinio, koks jis yra. Ar įgaliojimą skaitė, jis neatsimena. 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojime yra jo parašas, tačiau jis savo parašu netvirtino tokio turinio įgaliojimo. Šio įgaliojimo kopijos neturi. Jis pas A.R. 2011 m. gegužės 25 d. tvirtino įgaliojimą, kurį prieš tai buvo pasirašiusi D.L., tačiau pastarasis buvo nepatvirtintas notaro, tačiau tekstas buvo kažkiek taisytas ir jis tvirtino jį notariškai, tačiau nedalyvaujant D.L.. Pas (duomenys neskelbtini) A.R. pasirašant įgaliojimą dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) R.K.. Prieš tvirtinant įgaliojimą jis paskambino D.L. ir ji patarė pasirašyti įgaliojimą, nes jai J.S. grasino, kad nepasirašius įgaliojimo F. veikla bus nutraukta ir reikės išleistus pinigus grąžinti. Jis suprato, kad reikės grąžinti pinigus, kurie buvo išleisti remontui arba pervesti bažnyčiai. Prieš užeinant pas A.R. J.S. atidaręs, automobilio bagažinę, rodė beisbolo lazdą, kuria kažkam iš jo žodžių buvo sutraiškytos kojos. 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimo neskaitė, nes jis buvo pasirašytas D.L., o jis ja pasitikėjo. Šis įgaliojimas su D.L. aptartas nebuvo. S.K. visiškai pasitikėjo J.S.. J.S. atliko bankinius pavedimus į bažnyčios sąskaitą, tačiau grynųjų pinigų jis iš J.S. negavo, taip pat pinigų negavo ir iš J.S. vairuotojo. Įgaliojimų esmė buvo suderinta su S.K., išskyrus prierašus, kad be kontrolės galima parduoti. Buvo kalbėta su S.K. nariais apie buto, kuris buvo parduotas R.K. pardavimą, apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pavertimą ligonine ir sklypus, apie kitus turto pardavimus kalbėta nebuvo (t. 48, b. l. 141-145).

Ikiteisminio tyrimo metu R.S. parodė, kad maždaug prieš mėnesį, kai buvo pasirašyta 2011 m. birželio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartis, jis sužinojo apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą. Apie šio pastato pardavimą jam pasakė kažkas iš jo pažįstamų. Pastato kaina buvo įvardinta apytiksliai 445000 Lt. Jis vienas buvo nuvykęs apžiūrėti pastatą, pastato viduje nebuvo, nes buvo uždaryta. Jo pažįstamas, kuris pranešė apie parduodamą pastatą, suorganizavo jam susitikimą su objekto pardavėju. Tikslios datos neatsimena, jis buvo privažiavęs su automobiliu prie notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini), lauke jį pasitiko objekto pardavėjas, prisistatęs J.S.. Su juo lauke aptarė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sąlygas. Pardavėjas parduodamo objekto kainos nekeitė ir paaiškino, kad šį objektą pardavėjas nori atsipirkti ir tai bus numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Visus dokumentus pirkimo-pardavimo sutarčiai įforminti rinko pardavėjas. Pardavėjas nepasakė, kam nuosavybės teise priklauso objektas, o jis nesigilino. Jie susitikimo pokalbio metu buvo tik dviese, tik jis ir J.S.. Vėliau J.S. jam paskambino ir pranešė, kad viskas paruošta ir galima pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, notarą ir datą nurodė J.S.. Jis atvyko į notarų biurą, tačiau neatsimena, ar kartu su sutuoktine. Notarų biuras buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Notarų biure buvo paruošta 2011 m. birželio 27 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Pasirašant sutartį dalyvavo notaras, jis, J.S. ir dar vienas J.S.lydintis asmuo, jo vardo ir pavardės nežino. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo įforminta su atpirkimo teise, atpirkti galėjo tas pats pardavėjo atstovas, t. y. J.S.. Atpirkimo teisė, kiek pamena, apie 4 mėnesius. Dalis pinigų buvo perduota grynaisiais pinigais J.S. banke „Snoras“, dar nepasirašius pirkimo-pardavimo sutarties. Kokia dalis buvo perduota grynaisiais, neatsimena. Likusi dalis buvo perduota bankiniu pavedimu į J.S. nurodytą sąskaitą, tačiau ar tai ta pati sąskaita, nurodyta sutartyje, neatsimena. Visi dokumentai buvo paruošti pas notarą, todėl jam abejonių dėl nieko nekilo. Nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo jis susitikdavo kartas nuo karto su J.S. ir pokalbių metu siūlė pirkti atgal pastatą, nes tai buvo numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Jau praėjus terminui dėl teisės atpirkimo į pastatą, jam paskambino J.S. ir pranešė, kad yra pastato pirkėjas UAB „U“. Tuomet J.S. organizavo pirkimą-pradavimą Trakuose, notarų biure, pas kokį notarą, šiuo metu neatsimena. Visus dokumentus reikalingus pirkimui rinko J.S.. Jo nurodytu laiku jis kartu su sutuoktine atvyko pas notarą ir pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu dalyvavo jis su sutuoktine, J.S., dar du asmenys ir notaras. Jis pastatą pardavė už 1700000 Lt. Atsiskaitymas vyko bankiniu pavedimu į jo sąskaitą SEB banke. Visi pinigai buvo pervesti vienu kartu. Kitą dieną po pervedimo jis kartu su J.S. nuvyko į SEB banką, esantį prieš Centrinį knygyną, kur jis išgrynino virš vieno milijono litų ir atidavė J.S.. Tai, kad J.S. gavo jam duotą sumą, yra patvirtinantis dokumentas. Jis atgavo savo sumokėtą pinigų sumą už pastatą, taip pat jam buvo palikti pinigai sumokėti mokesčiams, nes pardavė pastatą nepraėjus trims metams. Jis galėjo pastato ir neparduoti UAB „U.“, nes jau buvo praėjęs atpirkimo terminas, tačiau pardavė, nes taip buvo pažadėjęs. Jis pastatą pirko iš savų uždirbtų pinigų, tai bendri jo ir sutuoktinės pinigai. Jo sutuoktinė visiškai juo pasitiki ir daug nesigilina į sandorių esmę. Jam J.S. daugiau nesiūlė pirkti jokių kitų nekilnojamojo turto objektų, jis nepažįsta (duomenys neskelbtini) R.K.. Iš L.E.R.B. S.K. atstovų nieko nematė ir nepažįsta. Nepažįsta nieko iš UAB „U.“ (t. 10, b. l.79-80).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R.S. parodė, kad 2011 m. birželio 27 d. pastato pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jis su J.S. pasirašė (duomenys neskelbtini) notarų biure, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Laiku, nurodytu sutartyje – 10.40 val. Pinigus 145000 Lt J.S. jis sumokėjo kaip nurodyta sutartyje buvusiame banko „Snoras“ centriniame padalinyje, esančiame Vilniuje, Vivulskio g. 7. Kada jie buvo sumokėti, prieš kiek laiko pasirašant pagrindinę sutartį, neatsimena. O likę 300000 Lt J.S. buvo pervesti bankiniu pavedimu į jo SEB banko sąskaitą, kada tiksliai, jau irgi neatsimena. Jam atrodo, kad perkant pastatą jo sutuoktinė I.S. nedalyvavo. Kur ir kada jis pasirašė 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimą, kuriuo įsipareigojo parduoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), J.S. rastam pirkėjui, jau neatsimena. Šio susitarimo tekstą sugalvojo ir susitarimą paruošė J.S.. Tai buvo J.S. iniciatyva. Šio susitarimo pasirašymo metu tikrai nedalyvavo jo sutuoktinė I.S.. 2011 m. spalio 25 d. preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta pas kažkokį notarą, kur tiksliai šiuo metu jau neatsimena. Ar buvo pasirašyta ta pačia data, kaip nurodyta sutartyje, jau neatsimena. Kas tiksliai dalyvavo šios sutarties pasirašymo metu, jau neatsimena, tačiau J.S. dalyvavo ir šis nurodė notarą, pas kurį pasirašinėjo šią sutartį. Šios sutarties pasirašymo metu dalyvavo jo sutuoktinė. Kaip nurodyta sutartyje, 100000 Lt jam buvo pervesti avansu 2011 m. spalio 26 d. į jo SEB banko sąskaitą. 2011 m. lapkričio 4 d. buvo pasirašyta pagrindinė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pradavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pas Trakų miesto notarę, kokiu adresu, dabar jau neatsimena. Šios sutarties pasirašymo metu dalyvavo jo sutuoktinė, nes jos dalyvavimas buvo būtinas, kadangi gyvena santuokoje ir turtas bendras. Pagal šią sutartį likusieji pinigai buvo pervesti jam bankiniu pavedimu į jo SEB banko sąskaitą. Po sutarties pasirašymo jis, laikydamasis 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimo, tą pačią dieną, t. y. 2011 m. lapkričio 4 d. kartu su J.S. nuvyko į SEB banko padalinį, esantį Vilniuje, Gedimino pr. 12, kur išgrynino 38000 Lt ir iškart perdavė J.S.. Kitą dieną jis su J.S. vėl nuvyko į SEB banko padalinį, esantį Gedimino pr. 12, Vilniuje, ir išgrynino likusią pinigų sumą – 1043750 Lt, kurią taip pat iškart perdavė J.S.. Taip pat pridėjo dar 50000 Lt, kuriuos taip pat perdavė SEB banko padalinyje J.S.. Po visos pinigų sumos (1131750 Lt) perdavimo J.S., šis iškart banko padalinyje, esančiame Vilniuje, Gedimino pr. 12, 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimo lapo kitoje pusėje, savo ranka parašė raštelį, kad pinigus (1131750 Lt) gavo. Pinigų perdavimo metu jo sutuoktinė I.S. nedalyvavo. (t. 10, b. l. 135-136)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J.L.V. parodė, kad 1997 metais ji buvo S.K. nare. Prieš tai ji buvo išrinkta (duomenys neskelbtini) parapijos pirmininke. Ją pakvietė (duomenys neskelbtini) S.K.. Ji neatsimena, ar dalyvavo visuose S.K. narių posėdžiuose nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio. S.K. posėdžius rengia S.K. (duomenys neskelbtini) D.L., (duomenys neskelbtini) A.K.. Kokie bus svarstomi klausimai, sprendžia S.K. prezidentė ir viceprezidentas, taip pat K. nariai. Visi K. nariai kviečiami į rengiamus posėdžius. Į posėdžius kviečiama raštu arba telefonu. Kai visi dienotvarkės klausimai yra apsprendžiami, nusprendžiama, kad posėdis yra įvykęs. Turi būti susirinkę daugiau negu pusė narių. Sprendimai priimami balsų dauguma. Tai yra reglamentuota posėdžių reglamente. S.K. finansinė padėtis buvo sunki. Apie tai pasakojo S.K. prezidentė ir viceprezidentas. Finansinė padėtis buvo sunki, todėl bažnyčioje buvo renkamos aukos, ieškoma rėmėjų. Ji nežino apie įsteigtą E.R.L.I.P.F.. J.S. dalyvavo viename posėdyje ir ji jį matė vieną kartą. Jiems jį posėdžio metu pristatė S. prezidentė. Ji dalyvavo 2011 m. vasario mėnesio S.K. narių posėdyje, kuriame buvo nutarta steigti L.E.R.L.I.P. F.. Posėdyje dalyvavo B.Š., R.J., (duomenys neskelbtini) J.Ž., o kas daugiau buvo, neatsimena. Posėdyje buvo svarstomi kanoniniai ir buitiniai klausimai. J.S. posėdyje dalyvavo. Posėdyje buvo pristatoma E.L.I.P.F. veikla. Buvo kalbama, kad reikia įsteigti L.I.P.F., nes kitaip negaus iš Vokietijos (duomenys neskelbtini) paramos. Į F. J.S. įnešė 1400000 Lt. Piniginius reikalus tvarkė buhalterė. Šiame posėdyje buvo sprendžiama dėl S.K. nekilnojamojo turto pardavimo, nes reikėjo įnešti į F. pinigų. Butai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo ruošiami parduoti, nes reikėjo įnešti pinigų į F. ir iš to paties F. reikėjo sumokėti už kitas paslaugas ir bažnyčios išlaikymą. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta parduoti, nes reikėjo įnešti pinigus į F.. Butą nupirko J.S.. Butą buvo nuspręsta parduoti už 600000 Lt. Pinigus už butą buvo nuspręsta pervesti į L.E.R.L.I.P.F. sąskaitą skoloms padengti, t. y. sumokėti mokesčius už bažnyčios išlaikymą, o likusius palikti F. sąskaitoje. Kodėl už gautas lėšas nebuvo apmokėtos S.K. skolos, o pinigai perkelti į E.R.L.I.P. F., ji nežino. 2011 metais buvo priimtas sprendimas parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), M.K., nes reikėjo padengti skolas. Už kokią kainą buvo parduotas butas, ji nežino. Kur buvo pervesti pinigai, ji taip pat nežino. L.E.L.I.P.veiklą kontroliavo S.K. prezidentė, viceprezidentas ir buhalterė. Paslaugas ir visas finansines išlaidas kontroliavo prezidentė, viceprezidentas ir buhalterė. Esant ekstremaliai situacijai, t. y. nesusirinkus K. nariams į posėdžius, A.K. ir D.L. galėjo vienašališkai priimti sprendimus ir sudaryti sandorius, susijusius su S.K. ar L.E.R.B. nekilnojamuoju turtu, taip pat išrašyti įgaliojimus trečiajam asmeniui, suteikiant teisę sudarinėti sandorius, susijusius su S.K. ar L.E.R.B. nekilnojamuoju turtu. Rašytinis dokumentas, kurio privaloma laikytis yra (duomenys neskelbtini) įstatai ir kanonai. Apie tai, kad J.S., remdamasis jam išduotais įgaliojimais, nuo 2011 m. vasario mėnesio iki lapkričio mėnesio pardavė S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, ji sužinojo iš spaudos (t. 13, b. l. 134-136).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B.Š. parodė, kad maždaug 10 metų yra S.K. nare. Ją išrinko kaip seniausią parapijietę. Rinko parapijos Kauno bendrija. Ne visuose posėdžiuose dalyvavo, nes turėjo kojos operaciją, vėliau gulėjo reabilitacijos ligoninėje. Posėdžius rengia S.K. (duomenys neskelbtini) D.L.. Balsavimo metu, atrenka svarbiausius klausimus. Į posėdžius yra kviečiama telefonu arba asmeniniu kvietimu. Sprendimai yra priimami daugumos narių balsais, viskas protokoluojama į reglamentuojama bažnyčios kanonais. Finansinė padėtis vidutinė. Apie finansinę padėtį ataskaitą duodavo prezidentė. Finansinę padėtį gerindavo įsteigdami paramos fondus, tokiais atvejais buvo renkamos piniginės aukos. Ji žinojo apie L.I.P.F.. Pirminę informaciją sužinojo posėdžio metu. J.S. asmeniškai nepažįsta, jį mačiusi posėdžio metu. Juos supažindino (duomenys neskelbtini) D.L.. Posėdyje dalyvavo 2011 m. vasario mėnesį. Posėdyje dalyvavo, ko gero, visi nariai, tiksliai nepamena. J.S. posėdyje dalyvavo, svarstė daug įvairių klausimų, daugiausiai apie paramos F.. Apie pinigines lėšas buvo kalbama, kad bus nuomojamas vienas butas, nuomos pinigai bus skirti F.. Kalbos apie butų pardavimus nebuvo, nieko apie tai nežino. Nežino, ar butas/butai buvo pardavinėjami. Rašytinis dokumentas neegzistavo, būdavo viskas svarstoma posėdžių metu. Posėdžio metu D.L. visiems nariams pranešė apie butų pardavinėjimus, tas posėdis vyko Kelmėje (t. 13, b. l. 132).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J.Y. parodė, kad jis S.K. nariu tapo nuo 2001 metų, jį išrinko S.. Nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio jis dalyvavo ne visuose S.K. narių posėdžiuose, kokiuose dalyvavo, kokiuose ne, konkrečiai pasakyti negali, nepamena. Jis 2012 metais visai nedalyvavo posėdžiuose, nes sutuoktinei buvo nustatyta nepagydoma liga, turėjo daug problemų, todėl į posėdžius, kurie vyksta Vilniuje, nevažiavo. S.K. posėdžius rengia S.K. (duomenys neskelbtini) D.L. arba (duomenys neskelbtini) A.K.. Posėdžiai rengiami pagal poreikį, kai būna kažkokių spręstinų klausimų. Kokie per posėdį bus sprendžiami klausimai, nustato jau paminėti posėdį organizuojantys asmenys. Taip pat pasiūlymus dėl svarstomų klausimų gali duoti ir K. nariai. Į rengiamus posėdžius kviečiami visi K. nariai telefonu. Yra K. darbo reglamentas, kuris nustato, kada būna įvykęs posėdis, kiek turi būti susirinkę narių sprendžiant tam tikrus klausimus ar kiek narių turi balsuoti sprendžiant tam tikrus klausimus. Pavyzdžiui, sprendžiant klausimą dėl ilgalaikės turto nuomos turi būti nemažiau pusė K. narių balsų. S.K. materialinė padėtis buvo sunki, nes reikėjo išlaikyti bažnyčią, mokėti atlyginimus, bažnyčią remontuoti, žino, kad už komunalines paslaugas bažnyčia turėjo 30000 Lt skolą. Apie finansinę padėtį pasakojo per posėdžius (duomenys neskelbtini) D.L.. Mėginant gerinti finansinę padėtį, buvo steigiami fondai. Pirmas buvo S.L. F., į kurį įplaukdavo įvairiausių rėmėjų lėšos, tačiau, kiek jam yra žinoma, S.L. jau yra miręs ir F. veiklos nebevykdo. Smulkiau apie F. paaiškinti negali, nes nežino. Pagrindinis iš būdų gelbėjant padėtį, buvo fondų steigimas, rėmėjų ieškojimas, tačiau, vėliau, siekiant gelbėti finansinę padėtį, buvo parduodamas nekilnojamasis turtas, o iš tų pinigų buvo dengiamos skolos. Apie įsteigtą L.E.R.L.I.P.F.jis žinojo, apie tai sužinojo per K. posėdį, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jo steigimo ir vyko K. narių balsavimas. F. buvo steigiamas siekiant gerinti materialinę padėtį, kad bažnyčia galėtų toliau vykdyti veiklą. Jis su J.S. buvo supažindintas K. posėdžio metu, kuomet buvo balsuota už F. steigimą. J.S. buvo pakviestas į antrąją posėdžio dalį ir su pastaruoju visus supažindino (duomenys neskelbtini) D.L.. Iki to laiko jis J.S. nepažinojo. Jis dalyvavo 2011 m. vasario mėnesį S.K. narių posėdyje, kuriame buvo nutarta steigti L.E.L.I.P.F.. Kas iš narių dalyvavo posėdyje šiuo metu jau nebepamena, nes praėjo ilgas laiko tarpas, visų dalyvavusių narių pavardės yra posėdžio protokole. J.S. dalyvavo antroje posėdžio dalyje, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl P.F. steigimo. Kokie klausimai tą dieną buvo svarstomi posėdyje, galima sužinoti iš posėdžio protokolo, pamena, kad klausimas dėl L.I.P.F. steigimo buvo svarstomas antroje posėdžio dalyje. Posėdžio metu J.S. rodė kažkokį dokumentą, kurio pavadinimo šiuo metu nepamena. Pagal tą dokumentą buvo nustatyta, kad J.S. į F. įneša savo 1400000 Lt, perka K. priklausantį butą už 600000 Lt, bet tą butą palieka F. žinioje, o K. gautus iš J.S. pinigus už butą, perveda į P.I.L.F. kaip savo dalį. Pirmoje paminėto posėdžio dalyje buvo svarstomas klausimas dėl sutarties su M.K. ir VšĮ „S.P.“ buto pardavimo ir nuspręsta parduoti K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiomis sąlygomis: butą parduoti už 80000 Lt, iš kurių UAB „S.P.“ padengia 30000 Lt bažnyčios skolą, sumoka K. 50000 Lt ir įsipareigoja bendradarbiauti pagal 2009 metais G.S. priimtą protokolą – koordinuoja bažnyčios ryšį su visuomene. F. veiklai reikėjo pinigų, todėl J.S. pats pasisiūlė nupirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butą parduoti buvo nuspręsta už 600000 Lt. Už lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo apmokėtos S.K. skolos ar kitaip pasirūpinta jos materialinė gerovė, pinigai buvo pervesti į P.I.L.F., nes nebuvo kito pasirinkimo, reikėjo vystyti F. ir tuo pačiu bažnyčios veiklą. Sprendimas parduoti butą M.K. buvo priimtas 2011 m. vasario 26 d., šis klausimas buvo svarstomas jau nuo 2008-2009 metų. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė K. (duomenys neskelbtini) D.L.. Butas buvo parduotas už 80000 Lt, iš kurių buvo padengta 30000 Lt skola, 50000 Lt buvo pervesti į bažnyčios kasą. L.I.P.F. veiklą kontroliavo K. prezidentė, (duomenys neskelbtini) A.K., buhalterė, K. nariai. Informacija apie L.I.P.F. veiklą buvo prieinama visiems K. nariams, ji nebuvo užslaptinta, F. veikla buvo aptariama per K. posėdžius. A.K. ir D.L. galėjo vienašališkai priimti sprendimus ir sudaryti sandorius, susijusius su S.K. ir L.E.R.B. nekilnojamuoju turtu (t. 13, b. l. 125-127).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I.M. parodė, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. jis buvo L.E.R.B. K. (bažnytinio (duomenys neskelbtini)) narys. Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. nei L.E.R.B. S.K. nei L.E.R.B. atsakingi asmenys su juo grynaisiais pinigais ar bankiniais pavedimais neatsiskaitinėjo. Kas tiksliai buvo atsakingas ir paskirtas kasininku S.K. ir LE.R.B. jis nežino ir pasakyti negali, kas disponavo ir valdė pinigus šiuose dviejuose juridiniuose asmenyse ir kas buvo tų dviejų juridinių asmenų buhalteris jis taip pat tiksliai nežino, tačiau mano, kad tai galėjo būti jauna, apie 28- 30 metų amžiaus mergina, kurios jis nei vardo nei pavardes nežino. Ją net kelis kartus yra matęs L.E.R.B. K., S. (susirinkimo) metu, yra girdėjęs ją vadinant buhaltere. Jis 2012 m. balandžio mėnesį, tikslios datos tikrai nepamena, jis iš (duomenys neskelbtini) A.K. gavo 1500 Lt, kurie buvo skirti ir išleisti Kelmės parapijos namų remontui. Kiek pamena, paimdamas minėtus pinigus jis niekur nepasirašinėjo. Tokio asmens kaip A.R. jis nepažįsta, apie tokį asmenį girdi pirmą kartą (t. 13, b. l. 203).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M.C. parodė, kad 2012 m. sausio 10 d. jis dirbo UAB „V.L.“ (duomenys neskelbtini) nuo 08.00 val. Tikslaus laiko pasakyti negali, tačiau buvo šviesus paros metas. Atvažiavo automobilis „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos. Automobilį vairavo vyras, daugiau nieko automobilyje nematė. Vyras (automobilio vairuotojas) už stovėjimą sumokėjo 10 Lt grynais. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 13, b. l. 92).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J.G. parodė, kad ji 2011 m. balandžio ar tai gegužės mėnesį Vilniuje, kavinėje, esančioje Lukiškių aikštėje, susipažino su J.S.. J.S. jai pasakojo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) F. (duomenys neskelbtini), jis sakė, jog kažką padeda (duomenys neskelbtini), lyg tai valdo kažkokį turtą ir prižiūri, tačiau tiksliai nepasakojo. Kiek žino iš jo žodžių, jo veikla buvo tik L.I.P.F., dar kažkuo padėdavo savo tėvui. Kokios jo pajamos buvo, nežino. Jis kartais ją paremdavo materialiai, t. y. sumokėjo vieną kartą už jos nuomojamo buto komunalinius mokesčius, gal dar ką nors nupirko, neatsimena, nes neskaičiuoja. Jos mėnesinis atlyginimas yra 2500 Lt grynais, taip pat būna priedai, kurie kiekvieną mėnesį skiriasi, tačiau neviršija 1000 Lt sumos. Ji su J.S. nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio matydavosi kiekvieną dieną. Jis atvykdavo pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur realiai ir gyveno. J.S. ji matė apklausos dieną nuo 14.00 val. iki 15.00 val. kavinėje, esančioje Pilies gatvėje, prie Prancūzijos ambasados. Jis neminėjo, kad ruošiasi kur nors išvykti, tačiau minėjo, jog yra problemų, bus kažkoks civilinis teismas dėl F. veiklos, tačiau kas tiksliai, neįsidėmėjo, nes nesidomėjo. Papietavus kavinėje, jis išėjo ir minėjo, kad eis į darbą. Daugiau po pietų jai neskambino. Jis važinėja automobiliu „BMW“, valstybinių numerių nežino, kiek žino, automobilis priklauso jo tėvui. Kiek jai yra žinoma, jis su tėvu bendrauja, bent jau girdėjo pokalbius telefonu, realiai jo tėvų nėra mačiusi. J.S. jos namuose yra palikęs tik savo asmeninius daiktus. Jokių dokumentų jis pas ją į namus nesiveždavo. Jis neatsiveždavo ir jokių laikmenų, t. y. nešiojamų kompiuterių, USB jungčių ir panašiai. Jos namuose jis kartais naudojosi jai priklausančiais kompiuteriais, t. y. tikrindavo savo elektroninį paštą, kiek jai yra žinoma, jis darbo reikalų jos kompiuteriais netvarkė. Jis turi nuo jos buto raktus. Kratos metu buvo išimti jos asmeniniai kompiuteriai ir jos asmeniniai pinigai (t. 13, b. l. 90-91).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K.L. parodė, jog su J.S. susipažino 2008 m. jie iki 2013 m. bendravo, leisdavo laiką kartu. Į jį 2013 m. kreipėsi E.D., kuris paprašė padėti parduoti grūdus, sraiges ir galvijų mėsą. Kaltinamasis prisiminė J.S., kuris anksčiau sakė, kad turi rimtų pažinčių prekyboje ir versle. Kilo mintis pasiūlyti jam ir perduoti šią informaciją. J.S. kalbėjo apie verslo ryšius, teigė, kad tuo metu turėjo ryšių teisėsaugos struktūrose, Lietuvos banke, tvirtino, jog buvo įtakingas asmuo Vilniuje. Savo tėvą įvardijo kaip stiprų žmogų Vilniuje, kuris turi kliniką. Tuo metu pasitikėjo J.S.. Su J.S. bandė kažką kurti, tačiau niekas nepavyko. Verslo kūrimas buvo susijęs tiek su užsieniu, tiek su Lietuva. Planai buvo susiję su Vokietija, su maisto prekėmis, jautiena. K.L. teigė, kad, kai E.D. paprašė surasti žmogų, paskambino J.S., jis sutiko susitikti. E.D. supažindino kaltinamąjį su V.K., o jis šį supažindino su J.S.. J.S. įtikino jį pristatyti, kaip S., kad įvedus jo vardą ir pavardę paieškos sistemoje internete, nebūtų rasta, kaip jis teigė, klaidingos informacijos apie jį, jog yra aferistas ir pan. K.L. supažindino V.K. su J.S., kurį pristatė S. vardu. Susitikimas vyko Vilniuje, restorane. J.S. su nukentėjusiuoju pasikeitė kontaktais ir nuo to laiko palaikė ryšius, bendravo. Tikriausiai buvo dar vienas susitikimas, kai buvo susitikę trise. Iš V.K. ir J.S. žinojo, jog jie bendrauja, vykdo kažkokią veiklą. J.S. minėjo, kad nusipirko įmonę „A.L.“. Tą pačią dieną K.L. paieškos sistemoje patikrino ir sužinojo, kad įmonė registruota Junginėje Karalystėje, užsiima metalo prekyba. Vėliau paklausė J.S. apie įmonės pirkimo paskirtį ir šis atsakė, kad galbūt ji bus panaudota perkant grūdus ar dar kokiame nors versle. Paklausus, ar įmonė tuo metu užsiėmė metalu, buvo atsakyta, kad paskirtį iš metalo į perdirbimą galima pakeisti per vieną dieną. Buvo ramu dėl to, nes nebuvo jokių priekaištų nei iš J.S. pusės, nei iš V.K.. Nebuvo pagrindo netikėti vienu ar kitu. Prieš parduodant grūdus, J.S. pasakė, jog kažkas iš V.K.pusės pardavė galvijus ir tuo pačiu jis dar nupirko galvijų iš V.K.. Paklausus apie tai V.K., šis taip pat pasakė, kad kažkokią veiklą vykdo su galvijais, derina kažkokius klausimus su J.S.. Buvo ramu, viskas pas juos buvo gerai, jie nesiskundė. Abu buvo patenkinti vykstančiomis derybomis ir ta veikla, kuri vyko tarp jų. K.L. per daug į tai nesikišo. Vėliau buvo tam tikras laiko tarpas, kai kaltinamasis nebendravo nei su J.S., nei su V.K.. Prieš įvykstant grūdų pardavimui, tą pačią dieną su kaltinamuoju susisiekė V.K. ir J.S., jie nusprendė kulti grūdus ir vykdyti pardavimą, pasakė, kad vyksta derybos ir kažkokia veikla, paprašė pasirūpinti transportu. K.L. tuo metu gyveno Kaišiadoryse, todėl kreipėsi į pažįstamą Ž.Ž., kuris rekomendavo G.L., kuris turi techniką ir gali nuvežti grūdus į tam tikrą vietą. G.L. nurodė, jog norima pervežti grūdus. J.S. nurodymu kartu su sunkvežimio vairuotoju G.L. nuvyko pas V.K.. Pakrovė pirmą automobilį, išvažiavo į Jonavą. Vykdė J.S. nurodymą. Jonavoje pasitiko J.S., A.D. ir V.K.. K.L. su minėtais asmenimis supažindino J.S.. Grūdai buvo priduoti į „J.G.“. K.L. aiškino, jog neįtardamas, kad vyksta kažkokia apgavystė, priduodamas grūdus, pasirašė dokumentus. Į Jonavą buvo nuvežta keletas automobilių su grūdais. V.K. klausė, kodėl vežama į Jonavą, o ne į Vievį, kaip buvo tartasi. Buvo paskambinta J.S. ir paklausta, kas čia vyksta, ką atsakyti nukentėjusiajam. J.S. pasakė, kad pasakytų, jog vežama į Jonavą, jog viskas tvarkoje. Ši informacija buvo perduota V.K. ir grūdai buvo vežami toliau. Kažkurį kartą bevežant tuos grūdus, privažiavo J.S., kuris perdavė pinigus, kuriuos reikėjo sumokėti vairuotojui. Kiekvieną kartą vežant grūdus, pasitikdavo V.K., kuris kontroliuodavo visą situaciją, ar grūdai tikrai atvežami. Suvežiojus visus grūdus, kitą dieną kaltinamasis buvo sulaikytas. Prieš tai telefonu J.S. pranešė, kad viskas tvarkoje, jog su V.K. bus atsiskaityta, taip pat bus atsiskaityta su kaltinamuoju už tarpininkavimą. K.L. teigė, jog jam turėjo būti sumokėta 20000 Lt, ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslesnę sumą. Įtarimas, kad kažkas vykdoma ne taip, kilo tuomet, kai buvo pasitiktas Jonavoje, kai jie kažką reguliavo, kai melavo, kur iš tiesų vėžė grūdus. Kaltinamasis aiškino, jog tuo metu jis buvo stipriai paveiktas J.S., nes paskolino jam pinigų, kurių dabar negali pagrįsti, nes neturi raštelių. Pasitikėjo J.S., paskolino žodiniu susitarimu, bet turi mamos vekselio raštelį, kur mama jam paskolino 20000 Lt ir jis apgaulės būdu juos pasisavino. J.S. terorizuodavo tuo vekseliu, kad neatiduos pinigų, jei nevykdys tam tikrų nurodymų, jei nesusitars su kažkuo ir pan. Buvo priklausomas nuo jo ir terorizuojamas. Prieš grūdų išvežimą buvo porą kartų susitikęs su J.S. ir V.K.. Tų susitikimų metu J.S. prašė ūkininko pažymėjimo ir sertifikatų apie tai, ką V.K. augina, ką jis gali pasiūlyti, iš savo pusės nurodė tam tikrus kelius į Libiją, grūdų kelius į Katarą, kad mėsos reikia Vidurio Azijos ir Šiaurės Afrikos šalims. J.S. su kažkuo vis susisiekdavo pasitarti, viskas atrodė įtikinamai, nebuvo kažkokių prielaidų, kad vyksta afera. Nukentėjusysis buvo kaltinamojo pažįstamas, iki įvykio pažinojo jį, bendravo su juo dėl tų pačių grūdų. Nukentėjusysis domėjosi, kaip parduoti savo produkciją, susitikimo tikslai tokie ir buvo. J.S. nurodė, kad įsigijo įmonę „A.L.“. Šią įmone internete patikrino įdomumo dėlei. Jokių sutarčių tarp V.K. ir J.S. nematė, sutarčių pasirašyme nedalyvavo, jam nėra žinoma, ką jie sutarė. Kaltinamasis patvirtino, jog jis pasirašė dokumentus, kai buvo priduodami grūdai. Pasirašinėjo nepateikęs dokumento, galėjo parašyti išgalvotą vardą ir pavardę, bet to nepadarė. Neįtarė apgaulės ir pasirašė, jei būtų įtaręs, galbūt net nebūtų pasirašęs ir važiavęs kartu su vairuotoju. Spaudimą J.S. darė visą laiką, sakė, kad kaltinamasis privalo sutarti dėl grūdų pergabenimo iš V.K.į Jonavą, sakė, kad turėtų surasti transportą, nes neatgaus skolos, jei neįvyks sandoris, bus prarasti pinigai. Dėl transporto suradimo kreipėsi į jį, nes jis Kaišiadoryse turi pažinčių. Ikiteisminio tyrimo metu sakė apie spaudimą, apie vekselį, tačiau tyrėjai tai buvo neįdomu. K.L. negalėjo nurodyti, ar įvykių metu J.S. dirbo, tačiau atrodė pasiturinčiai, neatrodė, kad jam trūktų pinigų. Žinojo J.S. kompromituojančią informaciją, bet jis paaiškino, kad čia jo priešai jį apšmeižė. J.S. V.K.pristatė kaip verslininką, jis po to pats prisistatė kaip įtakingas Vilniuje žmogus, turintis tam tikrų pažinčių, pasakė, kad pats neužsiima grūdais, bet žino, kas gali juos nupirkti ir žino, kam gali juos pasiūlyti. Pristatė J.S. kaip verslininką, ne kaip kažkokios konkrečios įmonės atstovą. Tuo metu J.S. tikriausiai nebuvo nusipirkęs įmonės, po pirmo susitikimo apie įmonės įsigijimą nieko nebuvo pasakyta. Apie tai, kad nusipirko įmonę, J.S. pasakė 2013 m. kovo mėnesį. J.S. šiek tiek aiškino apie tai, kaip ketina uždirbti iš sandorio, aiškino, kad grūdai bus parduodami Arabų valstybėms, kad jie vertina kokybę, jog grūdai ekologiški, sakė, kad tarpininkaus ir gaus didelę dalį pajamų. J.S. nesakė, kiek iš to turėtų uždirbti, bet kaltinamajam buvo pažadėta 20000 Lt. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žinojo, jog J.S. yra iškeltos baudžiamosios bylos, kad jis sakė, jog jam trūksta pinigų ir kad jis niekur nedirbo, vadinasi, tai yra teisybė. Tuo metu J.S. skundėsi, kad neturi apyvartinių lėšų, bet važinėjo su nauju automobiliu. J.S. šiek tiek pasakojo, jog ūkininkui bus apmokėta per 40 dienų, kai grūdai nukeliaus iki sandėlio Libijoje ar kitoje valstybėje. Kaltinamasis nebuvo susidūręs su tokiais dalykais, viskas atrodė normalu. Pagal pateiktus sertifikatus J.S. tiko, kad grūdai yra ekologiški, jis labai apsidžiaugė, jog galės tose valstybėse parduoti brangiau. Ekologiški grūdai auginami be jokių trąšų, jų kaina ženkliai didesnė nei paprastų grūdų. K.L. nežinojo, kodėl J.S. pasakė, kad įsigijo įmonę, galbūt dėl to, kad įgautų pasitikėjimą. Klausė J.S., kodėl jis pirko Jungtinės Karalystės bendrovę, o ne Lietuvos ar Libijos, jis pasakė, kad Lietuvoje turi skolų antstoliams, ten yra mažesni mokesčiai, galima juos apeiti. Kaltinamasis nedalyvavo pasirašant grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartį, nematė, dėl ko buvo susitarta ir kada susitarta. Galbūt V.K. iki grūdų išvežimo ir klausė, kur dingo J.S.. J.S. buvo kažkur išvykęs, bent jau jis taip teigė. Nekilo abejonių, nes J.S. teigė, kad nupirko galvijus iš V.K. ir nukentėjusysis nereiškė jokių pretenzijų dėl tų galvijų. Gali būti, kad J.S. prašė perduoti V.K., jog jis yra Arabų kraštuose, kai nukentėjusysis pats negalėjo susiekti su J.S.. Šią informaciją galėjo perduoti V.K.. Tuo metu nežinojo, jog tarp jų buvo sudaryta sutartis, buvo  įbaugintas J.S., vykdė jo nurodymus, bijodamas prarasti savo ir mamos pinigus. Tuo metu V.K. nebuvo nukentėjusiuoju, todėl atrodė normaliai, jog jam buvo pateikta melaginga informacija apie J.S. nebuvimą Lietuvoje. K.L. nurodė, kad jis ir J.S. V.K. teigė, jog grūdus veža į Vievį. Aplinkybę, kad grūdus veža į Vievį, nukentėjusiajam nurodė J.S. prašymu. Vėliau V.K. nurodė, jog grūdus iš tikrųjų veža į Jonavą. Grūdai buvo vežami į Jonavą J.S. nurodymu. Galimai pasakė nukentėjusiajam, kad šis susisiektų su J.S. arba pats šiam paskambino ir perdavė telefoną nukentėjusiajam, jog jie išsiaiškintų, kur vežami grūdai. Jie išsprendė šį klausimą ir grūdai toliau keliavo į Jonavą. Nebuvo nurodyta, kad grūdai ekologiški, buvo nurodyta 2 klasė, t. y. kad mokama žymiai mažesnė suma nei ekologiškų grūdų. 2 klasė reiškia, jog grūdai yra pašariniai. Tuo metu nekilo minčių, buvo įvardijama kaip grūdai, o kokie būtent ir kokie kraunami, negalėjo atskirti. Kaltinamasis nežino, kaip kraunami ir vežami vienokie ar kitokie grūdai, todėl priduodant grūdus nebuvo klausimų, jis nematė sutarčių, kokius grūdus buvo sutarę parduoti. Tikėjosi už supažindinimą ir už savo indėlį – transportą, logistiką – šiek tiek uždirbti. Buvo pažadėta didelė suma, todėl ir stengėsi, kad tai būtų įvykdyta. Nukentėjusysis tikriausiai sakė, kad čia yra ekologiški grūdai. Tuo metu, kai buvo kraunami grūdai, klausė nukentėjusiojo, kokie čia grūdai ir jis pasakė, kad ekologiški. Priduodamas grūdus nesigilino į dokumentų turinį, pasirašė kaip grūdų pardavėjas. V.K. pastebėjo, jog grūdai vežami ne į Vievį gal darant antrą ar trečią reisą. Nukentėjusysis klausė, kodėl grūdai vežami ne į Vievį, o į Jonavą. J.S. nukentėjusiajam viską paaiškino telefonu. Jei ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodyta, kad buvo kalbama apie komercinę paslaptį, vadinasi taip ir buvo. K.L. patvirtino, jog tuo metu suprato, jog priduoda ekologiškus grūdus kaip pašarinius. Kiek atsimena, vairuotojas, kuris vežiojo grūdus, kalbėjosi su V.K., jiems bendrauti nebuvo uždrausta. Tikriausiai paprašė vairuotojo, kad nesakytų V.K., kur yra vežami grūdai, nes J.S. teigė, kad jie sutarę su V.K. vežti grūdus į Vievį. Nematė reikalo slėpti, kur iš tikrųjų vežami grūdai. Pasakė V.K., kur yra vežami grūdai, buvo matoma, kur jie buvo vežami. V.K. nemelavo, pasakė, kad grūdai vežami į Jonavą, jog, jei kyla klausimų, tegul susiskambina su J.S. ir susitaria. Kaltinamasis teigė, jog mano, kad iš J.S. nebuvo tarpinių mokėjimų V.K.. J.S. teigė, kad su V.K. bus atsiskaityta, kai grūdai nuvažiuos į sandėlius tose valstybėse, į kurias bus eksportuojama. Kalba iš J.S. pusės buvo apie 500 tonų grūdų. V.K. nurodė, kad jis turi jam parduoti apie 180 tonų. V.K. pasakė, kokia bus grūdų kaina. K.L. neprisiminė, kiek reisų buvo į Jonavą, bet ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingai. Po pirmo reiso pasimatė, kiek į vairuotojo sunkvežimį telpa grūdų. Grūdų kaina nebuvo nurodyta. Grūdų pardavimas „J.G.“ buvo suderintas iš anksto. Žinojo, kad priduodant grūdus, reikia parodyti sertifikatus, kad esi ūkininkas. „J.G.“ buhalterė ar darbuotoja duodavo pasirašyti po kiekvieno reiso. Kainos ten nematė, ten buvo nurodytas tik pardavėjas, kas atvežė grūdus ir buvo nurodytas kiekis. Nebuvo nurodyta, kur bus pervesti pinigai. Nežino, kur grūdai keliaudavo toliau, kai jie buvo pasverti. Nematė dokumentų, per kiek laiko buvo atsiskaityta. Su V.K. visą laiką palaikė ryšį, kol nesuėmė ir neuždraudė bendrauti. K.L. neprisiminė, ar V.K. sakė, kad pervedė kažkokius pinigus J.S.. Neatsiminė, kada mama paskolino pinigų J.S., data yra ant vekselio. Iki 2013 m. nebuvo įgyvendintas nė vienas bendras projektas su J.S.. Pinigus J.S. paskolino 2012 m. Jam paskolino 1700 JAV dolerių, po to 2000 Lt, o mama paskolino 20000 Lt. J.S. aiškino, kad renovuoja kažkokias palėpes Senamiestyje, buvo nusivežęs į tas palėpes, aprodė, kaip jie ten renovuoja, pasakė, kad pinigai bus skirti investicijai į tas palėpes. Kaltinamąjį su V.K. supažindino pažįstamas E.D.. E.D. žinojo, kad jis turi nemažai pažįstamų, todėl ir kreipėsi. E.D. jokio uždarbio nežadėjo. Galbūt E.D. tikėjosi uždirbti iš uošvio. Susitikimų metu V.K. iš karto nurodė savo pageidavimus, prisistatė, kas jis toks. Jie visi pradėjo kalbėti, kokie grūdai, kaip bus vežama, J.S. nurodė, kur galėtų pasiūlyti šiuos grūdus. Apie kainą tuo metu nebuvo kalbama. Yra skirtumas, kai riekia parduoti tiesiai į tas šalis, kurios importuoja grūdus, ir parduoti „J.G.“ ar „V.G.“. Antro susitikimo metu V.K. nurodė, kad augina galvijus, jog turi mėsos, jie sutarė šiuo klausimu. Su V.K. be J.S. bendravo pakankamai dažnai, jis paklausdavo, kaip sekasi ar viskas gerai su grūdais. V.K. rodė oro sąlygų prognozę, kada maždaug kuls, o kaltinamasis perdavė šią informaciją J.S., bet jie tarpusavyje palaikė ryšį, kaltinamasis nesikišo į jų santykius. J.S. iniciatyva atsirado grūdų pavyzdžiai. Jis pasakė, kad reikia pavyzdžių ištirti, ar tikrai tai yra tokie grūdai, kokie siūlomi. Viskas buvo organizuojama J.S., buvo vykdomi jo nurodymai. Iš paties kaltinamojo niekas nebūtų priėmęs grūdų, jei nebūtų J.S. su A.D. ir kitu asmeniu visko suderinę ir susitarę. Prieš vežant žinojo, kad niekas grūdų iš jo nebūtų priėmęs. Su V.K. nekalbėjo, kaip vyks atsiskaitymas ir kada vyks. J.S. informavo, kad su ūkininku ir su kaltinamuoju bus atsiskaityta po 40 dienų. J.S. galimai sakė, kad tam tikrą procentą nuo pelno gaus ir kaltinamasis. Su J.S. yra buvęs Vokietijoje, tačiau, kokiais reikalais ten buvo nuvažiavę, neprisiminė. K.L. teigė, kad galimai  buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę pas J.S., tačiau jo ofise niekada nėra buvęs. Tikrai nebuvo taip, kad J.S. vairuotojas būtų išnešęs voką su pinigais.

Ikiteisminio tyrimo metu K.L. parodė, kad su J.S. yra pažįstamas nuo 2008 m. Jie yra draugai. Jis pastoviai bendraudavo su J.S.. Žinojo, jog J.S. yra iškeltos baudžiamosios bylos. Sakė, jog trūksta pinigų. J.S. niekur nedirbo. Taip pat jis iki to laiko buvo pažįstamas su E.D..  E.D. yra V.K. dukros draugas. Būtent E.D. pradėjo kalbėti apie grūdus, jog ieško pirkėjo. Jis šią informaciją perdavė J.S.. J.S. paprašė supažindinti su V.K.. Tai buvo 2013 m. vasario-kovo mėnesiais, Vilniuje. Jis pats V.K. nuvežė į Vilnių. J.S. jo paprašė, jog V.K. jį pristatytų kaip A., kadangi bijojo, jog V.K. ras internete apie jį neigiamos informacijos dėl iškeltos bylos susijusios su bažnyčia. Sukčiavimo dar tuo momentu neįžvelgė, negalvojo, jog J.S. ruošiasi sukčiauti. J.S. prieš jam supažindinant su ūkininku nesakė, jog jis prisidengdamas fiktyviomis bendrovėmis ruošiasi apgauti V.K.. Jis manė, jog J.S. realiai turi pažinčių ir suves ūkininką su reikalingais asmenimis. Kuomet vyko susitikimas, jis V.K. nurodė, jog tai A. J.S. bendravo su V.K., kalbėjo apie produkciją, kurią augina. Iš V.K. sužinojo, jog J.S. pasiūlė parduoti grūdus ir būti šio tarpininku. Visko negirdėjo apie ką jie kalba. Galvojo, kad viskas gerai. V.K. paprašė J.S. perduoti ekologiško ūkio dokumentus. V.K. per savo dukrą elektroniniu paštu persiuntė dokumentų kopijas, o jis šias kopijas persiuntė J.S.. J.S.  2013 m. balandžio pradžioje pasakė, jog Anglijoje nusipirko įmonę – UAB „A.L.“. Pažiūrėjo internete, o ten buvo nurodyta, jog įmonės veikla susijusi su metalu. Tada jau kilo įtarimas, kam J.S. pirko tą įmonę. Iki 2013 m. balandžio mėnesio J.S. pats bendraudavo asmeniškai su ūkininku. Turėjo telefonus. Po kurio laiko, jis iš V.K. sužinojo, jog šis pasirašė su J.S. sutartį dėl grūdų pirkimo. Tai buvo 2013 m. balandžio mėnesį. Tada jis jau pradėjo klausinėti J.S. apie sutartį. Jam buvo atsakyta, jog J.S. bus kaip tarpininkas. Sakė, jog ūkininkas jam kaip tarpininkui turės sumokėti apie 10000 Eur. Sakė, jog grūdai bus kraunami ir vežami į Vokietiją, o po to į Libaną. Sakė, jog jam reikės padėti. J.S. nesakė, kad sutartis pasirašyta UAB „A.L.“ vardu bei J.S. joje pats pasirašė kaip A.P.. K.L. sutarties pasirašyme nedalyvavo. Nežinojo, jog J.S. yra tas tariamas A.P.. Jis pats jokio A.P. nepažįsta. V.K. skambindavo ir klausdavo, kur yra A. ir kaip bus dėl grūdų. Tada jis skambindavo J.S. ir klausdavo, ką sakyti ūkininkui. Tada jam jau kilo įtarimų, jog J.S. turi kažkokių įsipareigojimų. Jis nežinojo, jog ūkininkas sutarties pasirašymo metu davė 17000 Lt J.S.. Kurį laiką J.S. buvo dingęs, J.S. jam paskambino rugsėjo 5 d., apie 9 val., ir pasakė, jog skubiai reikia transporto pervežti grūdams iš V.K. ūkio į Jonavą. Kur tiksliai, nepaaiškino. Sakė, kad Jonavoje pasitiks kažkoks „V.“ ir paaiškins, kur vežti. Jis pats paskambino ūkininkui ir pasakė, jog ruoštų grūdus išvežimui. Jis ūkininkui sakė, jog jam asmeniškai A. liepė išvežti grūdus iš V.K. ūkio. V.K. sakė, jog bus dalimis, nes reikia juos paruošti. Tada buvo surastas transportas, t. y. pažįstamą, kuris turėjo Volvo su priekaba. Šiam pažįstamam pasakė, jog reikia paimti grūdus iš V.K. ir vežti į Jonavą. Grūdai buvo paimti rugsėjo 6-8 dienomis, buvo viso septyni reisai. Transportas talpina apie 24 tonas. Iš V.K. ūkio buvo gabenami rugiai ir kvietrugiai. V.K. ūkis yra  (duomenys neskelbtini) kaime, 5-7 km. nuo (duomenys neskelbtini). Vairuotojas visus septynis kartus išvežė grūdus iš ūkio. Visus septynis kartus krovinys buvo lydimas iki Jonavos. Grūdai buvo vežami į AB „J.G.“. Jis pats po grūdų pasvėrimo pasirašydavo dokumentuose. Jį Jonavoje pasitikdavo „V.“, kuris, kiek suprato, buvo A.D. draugas. „V.“ visus septynis kartus jį pasitiko prie AB „J.G.“. A.D. padėjo suorganizuoti visą grūdų atidavimą į AB „J.G.“, kadangi pažinojo AB „J.G.“ direktorių. Kaip suprato be A.D. nebūtų įmanoma priduoti grūdų. A.D. yra J.S. draugas. Kuomet buvo daromas antras reisas, jį prie AB „J.G.“ pasitiko A.D., J.S. ir vyriškis vardu „V.“. Jis nežino kas toks yra V.M.. Jis matė, kaip A.D. pats padavė sutartį laborantei. Jie ten kažką „suko“. Po to, tą sutartį laborantė grąžino A.D., o šis padavė ją atgal. Jis tą sutartį nusifotografavo telefonu. Nuotraukos yra telefone. Kaip suprato pagal sutarties tekstą tikrasis grūdų pardavėjas buvo V.M., o pirkėjas AB „J.G.“, jokios UAB „A.L.“ nebuvo paminėta. Po to 2013 m. rugsėjo 9 d. 9.45 val., šią sutartį, atvažiavęs pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), J.S. paėmė. J.S. žadėjo už tokį padėjimą 8000 Eur, kuomet bus parduoti grūdai. O dėl kratos metu rasto bankinio pavedimo, kurio paskirtis „už gražias akis“, gali pasakyti, kad tai darytas pavedimas J.S. sutuoktinei. J.S. pasakė, jog reikia pinigų, tai ir sumokėjo. (t. 50, b. l. 150-152)

Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, K.L. taip pat parodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui sakė tiesą. Su J.S. yra pažįstamas nuo 2008 m., yra draugai. Nuolatos bendravo. Žinojo, kad J.S. iškeltos baudžiamosios bylos dėl iššvaistyto turto. J.S. sakė, kad jam trūksta pinigų. J.S. niekur nedirbo. Jis yra pažįstamas ir su E.D.. E.D. yra V.K. dukros draugas. Būtent E.D. pradėjo kalbėti apie grūdus, ieškojo pirkėjo. Šią informaciją perdavė J.S.. J.S. paprašė supažindinti su grūdu savininku. Tai buvo 2013 metų vasario-kovo mėnesiais, supažindino juos Vilniuje. Jis pats V.K. nuvežė į Vilnių pagal šio prašymą. J.S. jo paprašė, kad V.K. jį pristatytų A. vardu, kadangi bijojo, jog V.K. ras internete apie J.S. neigiamos informacijos, dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų. Jis tuo metu jokio sukčiavimo neįžvelgė, negalvojo ir nesiruošė sukčiauti. J.S. prieš supažindinant jį su ūkininku nesakė, jog prisidengdamas fiktyviomis bendrovėmis ruošėsi apgauti V.K.. Jis manė, jog J.S. tikrai turi pažinčių ir suves su reikalingais asmenimis. Susitikimo metu V.K. J.S.pristatė A. vardu. Iš V.K. sužinojo, kad J.S. pasiūlė parduoti grūdus ir būti šio tarpininku. Visos kalbos jis negirdėjo. Buvo įsitikinęs, kad viskas gerai. Po susitikimo praėjus savaitei V.K. paprašė perduoti J.S. ekologiško ūkio dokumentus. V.K. dukra persiuntė minėtus dokumentus elektroniniu paštu, o jis juos persiuntė J.S.. J.S. 2013 m. balandžio pradžioje pasakė, kad Anglijoje įsigijo įmonę UAB „A.L.“. Interneto pagalba nustatė, kad šios įmonės veikla susijusi su metalo pirkimu ir pardavimu. Tuomet jau kilo įtarimas, kam J.S. pirko tą įmonę. Iki balandžio mėnesio J.S. pats asmeniškai bendravo su ūkininku. Jie buvo apsikeitę telefono numeriais. Jis galimai 2013 m. balandžio mėnesio antroje pusėje sužinojo, kad V.K. su J.S. pasirašė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį. Jis pasiteiravo J.S., kas per sutartis. J.S. atsakė, kad viskas tvarkoje, jis bus pagal tą sutartį kaip tarpininkas. Taip pat J.S. sakė, kad ūkininkas jam kaip tarpininkui sumokės 10000 Eur. J.S. sakė, kad grūdai bus kraunami ir vežami į Vokietiją, o paskui į Libaną. Paprašė jo padėti. J.S. jam nesakė, kad sutartis pasirašyta būtent su įmone „A.L.“ ir jog toje sutartyje pasirašė kaip A.P.. Pasirašant sutartį jis nedalyvavo. Jis nežinojo, kad J.S. yra tas tariamas A.P.. Jis pats A.P. nepažįsta. V.K. jam skambindavo ir klausdavo, kur A., teiravosi, kokia padėtis dėl grūdų. Tada jis skambindavo J.S. ir klausdavo, ką sakyti ūkininkui. Tuo metu jam kilo įtarimų, kad J.S. turi kažkokių įsipareigojimų. Jis nežinojo, kad ūkininkas sutarties pasirašymo momentu davė J.S. 17000 Lt. Vienu metu J.S. buvo dingęs. J.S. jam paskambino tik 2013 m. rugsėjo 5 d., 09.00 val. ir pasakė, kad skubiai reikia transporto pervežti grūdams iš V.K. ūkio į Jonavą. Į kokią konkrečią vietą nepaaiškino. Sakė, kad Jonavoje pasitiks „V.“ ir paaiškins, kur vežti grūdus. Jis pats paskambino ūkininkui, kad paruoštų grūdus išvežimui. Ūkininkui sakė, jog jam asmeniškai A. liepė išvežti grūdus iš ūkininko ūkio. V.K. sakė, kad grūdai bus pakraunami dalimis. Grūdai iš ūkininko buvo paimti 2013 m. rugsėjo 6-8 d., pakraunant 7 automobilius. Transportas talpino apie 24 tonas grūdų. Iš V.K. ūkio buvo gabenami rugiai ir kvietrugiai. V.K. ūkis yra (duomenys neskelbtini) kaime, 5-7 km nuo (duomenys neskelbtini). Grūdai buvo vežami į AB „J.G.“. Po grūdų pasvėrimo jis pasirašydavo dokumentus. Jonavoje jį visada pasitikdavo „V.“, kuris, kiek suprato, buvo A.D. draugas. Visus 7 kartus „V.“ jį pasitiko prie AB „J.G.“. A.D. padėjo suorganizuoti visą grūdų atidavimą į AB „J.G.“, kadangi pažinojo AB „J.G.“ direktorių. Suprato, kad be A.D. pagalbos nebūtų įmanoma priduoti grūdų į AB „J.G.“. A.D. yra J.S. draugas. Antro reiso metu prie AB „J.G.“ jį pasitiko „V.“, A.D. ir J.S.. Nežino, kas toks V.M.. A.D. paėmė iš laborantės sutartį ir perdavė jam. Jis tą sutartį nufotografavo. Nuotraukos yra jo telefone. Iš sutarties teksto suprato, kad grūdų pardavėjas buvo V.M., o pirkėjas AB „J.G.“. Jokios įmonės „A.L.“ nebuvo paminėta. Pas jį į namus 2013 m. rugsėjo 9 d. 09.45 val. pasiimti 3 sutarčių atvyko J.S.. Sutartis perdavė. Kam J.S. paėmė sutartis, nesakė. J.S. žadėjo už tokį padėjimą sumokėti 8000 Eur, kai bus parduoti grūdai ir su J.S. bus atsiskaityta. Kratos metu rastas bankinis pavedimas, kurio paskirtis „už gražias akis“, buvo skirtas J.S. sutuoktinei. J.S. pasakė, kad žmonai reikia pinigų, tai jis ir sumokėjo. Antro susitikimo metu, kuris vyko 2013 m. kovo mėnesį, matė, kad V.K. J.S. perdavė kažkokią pinigų sumą. Informaciją apie grūdus perdavė J.S., nes prieš tai Vokietijoje policijos operacijos metu buvo sulaikyti du žmonės, J.S. grasino, kad pasakys tiems žmonėms, jog jis juos įdavė. Operacija buvo susijusi su narkotikais. Pavedimas už gražias akis reiškia, jog J.S. disponavo savo žmonos banko kortelėmis. Pervedė 2000 Lt, nes paprašė pinigų už ramybę. 8000 Eur buvo žadėti, nes J.S. minėjo, jog pardavė mėsą iš ūkininko. Pinigai buvo žadėti už sutartį už grūdus ir mėsas. Sutartis fotografavo, nes norėjo save apsidrausti, kad turėtų bent kokių įrodymų. Grūdų pirkimus ir pardavimus organizavo J.S.. A.D. surado žmogų, kuris viską sutvarkys. „V.“ pažinojo J.G. direktorių. A.D. rado V.M.. Visus septynis kartus lydėjo krovinį, nes taip buvo liepta. J.S. dalyvavo tuo metu, kai grūdai buvo priduodami antrą kartą Taip pat tuo metu buvo ir A.D. bei „V.“. J.S. kontroliuodavo grūdų vežimą, skambindavo. J.S. neklausė, kodėl grūdai vežami į Jonavą, nežinojo, kokia tvarka bus parduoti grūdai. Ekologinio ūkio dokumentai buvo perduoti per jį, nes J.S. paprašė šių dokumentų. V.K. dukra persiuntė jam, o jis persiuntė J.S..  Pridavus visus grūdus kilo įtarimas, kad galimai daromas nusikaltimas. Aišku, kad daromas nusikaltimas, tapo iš smulkmenų. J.S. neprieštaravo, nes bijojo, kad gali kilti pavojus gyvybei. J.S. smurtavo psichologiškai. Buvo įbaugintas, nes J.S. turėjo pažinčių teisėsaugoje. (t. 50, b. l. 154-157)

Ikiteisminio tyrimo metu K.L. taip pat parodė, jog nelabai žino apie „A.L.“ sutartį su V.K.. Negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis J.S. atspausdino sutartį. Jis tos sutarties nematė. V.K. sutartį su J.S. pasirašė jam nedalyvaujant, todėl nematė, kas parašyta sutarties tekste. Kas liečia jo prisidėjimą prie šios nusikalstamos veikos, jis V.K. dar prieš pasirašant sutartį su J.S. šį pristatė kaip S., t. y. A.. Pats J.S. V.K. daugeli kartų sakė, jog jis S., o ne J.. Pats J.S. prašė jo pristatyti V.K. jį kaip S.. J.S. jam nesakė iš anksto, jog jis bus A.P.. V.K. su J.S. kalbėjo rusiškai. Jis nežino kaip gerai V.K. moka rusų kalbą. Jam dalyvaujant jų pokalbiuose, tikrai matėsi, kad V.K. supranta J.S.. Nori akcentuoti, kad J.S. su V.K. dar prieš pasirašant sutartį buvo susitikę ne mažiau 4-5 kartus. Jis tai žino iš V.K., nes šis gyrėsi, kad buvo susitikęs su S. ir kalbėjo. Pats J.S. įtikino V.K. dėl grūdų pardavimo. Jis tame nedalyvavo. Nežino kokiomis aplinkybėmis jie susitarė parduoti grūdus. Kiek žino, J.S. ketino parduoti ir V.K. karves, tačiau nespėjo. J.S. daugiausiai jam pasakojo apie karves, t. y. įtikinti jį, kad bus viskas gerai. J.S. sakė, kad prieš grūdus, pardavė ūkininko karves. Viskas J.S. sėkmingai pavyko. Todėl J.S. organizuoja ir grūdų pardavimą. Tokiu būdu J.S. įtikino, kad yra sąžiningas ir tikrai atsiskaitys su ūkininku. Jis iki paskutinės minutės, t. y. iki jo sulaikymo, galvojo, jog J.S. atsiskaitys su ūkininku. Veždamas grūdus iš V.K. ūkio, nesakė V.K., kur veš grūdus. J.S. prašė nesakyti ūkininkui, kur veš grūdus, motyvuodamas, kad tai yra komercinė paslaptis. Jis ūkininkui ir nesakė, kur išveža grūdus. Ūkininkas jam pats nerodė sutarties su „A.L.“. Jis nežinojo, kad būtent tos sutarties pagrindu iš ūkininko bus paimti grūdai. Kad kažkokia sutartis buvo pasirašyta, jis žinojo, bet su kokiu grūdų pirkėju, nežinojo. Jis iš ūkininko ūkio paėmė grūdus per 7 kartus, tiksliai nepamena. Grūdai buvo išvežti į AB „J.G.“, į Jonavą. Nuvažiavus į Jonavą grūdus, pats pridavė į saugyklą bei pasirašė savo ranka, savo vardu, pavarde ant priėmimo-perdavimo aktų. Kuomet vežė grūdus, tuo pačiu metu AB „J.G.“ teritorijoje jau jo laukdavo J.S., A.D. bei V.K.. V.K. žinojo iš anksto, jog pasirašinės sutartis, nes pats šiam skambino ir pranešė, kad važiuoja su grūdais. Kaip suprato, V.K. kažkur netoli gyveno, tad greitai atvažiuodavo. V.K. telefono numerį gavo iš J.S.. J.S. telefonu pasakė „kad šis žmogus jį pasitiks“. Kaip suprato, jie visi jau buvo viską suderinę. V.K. jam matant rašėsi pirkimo-pardavimo sutartyse. Kas buvo parašyta sutartyse, nežino, nematė. Jis visada su V.K. grūdus pridavinėjo dviese. Be V.K. dalyvavimo nebūtų priėmę grūdų. Kaip suprato, V.K. sakė, jog pažįsta direktorių iš AB „J.G.“. Tik vieną kartą buvo atvykę J.S. su A.D. į AB „J.G.“. A.D. nieko ten nedarė, tik supažindino V.K. su J.S.. Kad tai nusikalstama veika, įtarė, kai vežė grūdus, nes grūdus reikėjo parduoti kaip ekologinius, o AB „J.G.“ priėmė kaip pašarinius. Skirtingų grūdų kaina skiriasi. Jis paklausė J.S., kaip čia su tais grūdais. J.S. atsakė „nesuk galvos“. Sakė, priduoti grūdus ir viskas. Kodėl V.K. pasirašinėjo sutartis už ūkininką V.K., paaiškinti negalėjo. Jis V.K. įgaliojimo neturėjo. Jis nežino, ar V.K. turėjo ūkininko įgaliojimą pasirašinėti sutartis už V.K., tai ne jo reikalas. Jo vaidmuo buvo pristatyti grūdus į vietą. Jis nežinojo, kad pinigai bus pervedami dar į kito asmens – V.M. sąskaitą. Jis neįsivaizduoja į kieno sąskaitą turėjo būti pervesti pinigai. J.S. iš anksto buvo pažadėjęs atlygį, t. y., kai gaus pinigus už grūdus, duos dalį grynais. J.S. minėjo, jog bus apie 5000-6000 Eur. Tai turėjo būti 10 proc. komisinių už supažindinimą su ūkininku. (t. 50, b. l. 162-164)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V.K. parodė, jog augino ir augina gyvulius bei grūdines kultūras. Jis pardavinėdavo gyvulius Lietuvos rinkai, grūdus veždavo į Vievį bei Jonavą. Buvo noras tiesiogiai tiekti produkciją į užsienį. Aplinkoje atsirado E.D., kuris tuo metu studijavo universitete, yra pakankamai protingas žmogus, gerai moka anglų kalbą. Vieną kartą E.D. pasakė, kad pažįsta žmogų, kuris turi pažįstamą žmogų, kuris gyvena Vokietijoje ir galėtų padėti realizuoti grūdus, nes buvo planuojama plėsti grūdų auginimą. E.D. pažinojo K.L., kuris gali suvesti su verslininkais, tiesiogiai sureguliuoti ryšius, kad būtų galima kontaktuoti su vokiečiais. Nukentėjusysis buvo supažindintas su K.L., kuris nurodė, jog yra žmogus vardu S., su kuriuo gali suvesti Vilniuje. Su K.L. nebuvo šnekama daug, tik buvo aptartas pats principas, kad yra žmogus, kuris galėtų tiesiogiai suvesti su Vokietijos perdirbėjais. K.L. nukentėjusįjį nuvežė į susitikimą, kuris vyko restorane, Vilniuje, su S.. Su S. pabendravo, aptarė reikalus. S. pasakė, kad susisiekė su teisininku, kuris paruoš sutartį. J.S. pasakė, kad reikės sumokėti pinigus – 15000 Eur, jog tai bus atlygis už tą darbą, kurį jis atliks. Kitas susitikimas su J.S. buvo Kaišiadoryse. J.S. jau turėjo sutartį, ji buvo parašyta dviem egzemplioriais, buvo numatytos visos sąlygos, vėliau ta sutartis dar truputį buvo pildoma. Sutartis buvo pildoma dėl grūdų tiekimo būdo. Iš pradžių buvo sakoma, kad būtinai reikės supakuoti į toninius didmaišius, o galiausiai buvo sutarta, kad visi grūdai bus išvalyti, paruošti ir jie bus supakuoti toniniais didmaišiais. Buvo sutarta, jog nukentėjusysis tiesiogiai atsako už ekologiškumą ir kokybę. Jis pateikė sertifikatą, kiekius, sutarė, kad tais metais bus iki 200 tonų, o ateityje turėtų būti apie 500 tonų grūdų. Sutartis buvo pasirašyta antro susitikimo metu. Iš K.L. pasakymų ir bendravimo atrodė, kad J.S. turi pažįstamų verslininkų, kuriuos pažinojo ir pats nukentėjusysis. Sutartyje buvo parašyta A.P.. Atsirado pasitikėjimas juo. Dėl 15000 Eur J.S. paskambino po kelių mėnesių ir pasakė, kad jam labai greitai jų reikia. Nukentėjusysis turėjo Vilniuje pažįstamą žmogų, kuris padarė 12000 Lt pavedimą, o likusius pinigus nukentėjusysis perdavė grynais, kai susitiko antrą kartą Vilniuje. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kiek pinigų perdavė, tačiau bendra suma buvo 15000 Lt. Vasarą, dar auginant grūdus, buvo prašoma grūdų pavyzdžių dėl ekologiškumo. Po patikros per K.L. perdavė patikros sertifikatą bei pavyzdžius. Per K.L. buvo nurodomas grūdų pristatymo būdas. V.K. darėsi neramu, nes vieną kartą sakė, kad reikės didmaišiais vežti į uostą, kitą kartą pasakė, jog reikės vežti į Vievį. Po pirmo reiso, kai grūdai nuvažiavo ne į Vievį, o į Jonavą, kilo įtarimas dėl to, kas vyksta. Po antro reiso, kai išsiaiškino, jog mašina tikrai važiuoja į Jonavą, o ne į Vievį, paklausė K.L., kas vyksta. Kadangi mėnesį ar pusantro neturėjo ryšio su J.S., kuris neatsiliepdavo telefonu, J.S. paskambino K.L., pakalbėjo ir pasakė, kad tikrai viskas bus gerai. K.L. sakė, kad pirmadienį atvažiuos S., sutvarkys visus dokumentus, jog jis gaus iš Jonavos kombinato svėrimo žiniaraščius, kad pirmadienį atvažiuos bus surašyti važtaraščiai, sąskaita-faktūra. Nukentėjusysis aiškino, jog jis nepamena tikslios sumos, kuri buvo pervesta ir kuri buvo perduota J.S. grynais pinigais. K.L. neįvardijo iš pradžių nei vardo, nei pavardės to asmens, kuris gali suvesti su vokiečiais. Kai E.D. pasakė, kad yra žmogus, kuris Kaišiadoryse pažįsta verslininkų, tada ir susitiko su K.L.. Tame susitikime greičiausiai buvo dviese. K.L. susitikimo metu neįvardino žmogaus vardo, kuris gali nupirkti grūdus. Pirmą kartą vardą S. išgirdo restorane Vilniuje. Su J.S. buvo susitikę mažiausiai keturis kartus. Po to bendraudavo tik telefonu, bet vėliau apie mėnesį laiko su J.S. susisiekti tiesiogiai nebepavykdavo, susiekdavo per K.L.. K.L. dalyvavo tik pirmame susitikime, kai supažindino su S.. Susitikimuose su J.S. Kaišiadoryse K.L. nedalyvavo. Nukentėjusysis aiškino, jog prieš pat javapjūtę norėjo suderinti smulkmenas, tačiau nepavyko susisiekti telefonu su J.S.. K.L. sakydavo, kur bus vežami grūdai, kas bus daroma. Galutinis pasakymas buvo, kad bus vežama į Vievį. Taip sakė K.L.. K.L. nederino jokių susitarimo sąlygų. Jis tik pirmo susitikimo metu girdėjo tai, kas buvo kalbama. Kai suprato, jog grūdai vežami ne į Vievį, paklausė vairuotojo, ar jis važiuoja į Vievį, jis pasakė, kad važiuoja į Jonavą. Paklausė K.L., kas čia vyksta, kodėl jis tvirtina, kad vežama į Vievį, o mašinos važiuoja į Jonavą. Tuomet K.L. paskambino J.S., pakalbėjo su juo, jis žadėjo pirmadienį iš ryto atvažiuoti, surašyti sąskaitas-faktūras. Kodėl buvo vežama į Jonavą, nepaaiškino. Dėl 17000 Lt S. pasakė, kad jam reikės važiuoti į užsienį, visur dalyvauti, bendrauti, tai yra išlaidos, kurios yra būtinos ir jis nori šiek tiek uždirbti. S. pirmo susitikimo metu papasakojo, kad užsiima verslu, jog turi įtakingų pažįstamų žmonių Vokietijoje. Jis patvirtino, kad yra S., apie pavardę nebuvo kalbos. Grįžęs namo nukentėjusysis paieškojo informacijos apie tą įmonę, įtarimas kilo dėl to, nes buvo nurodyta, kad įmonė užsiima metalo prekyba. Nekilo įtarimo, kad negali prekiauti grūdais. Pirmo susitikimo metu Vilniuje buvo tik bendras aptarimas. Nukentėjusysis negalėjo nurodyti, ar J.S. prisistatė kaip fizinis asmuo, ar kaip juridinio asmens atstovas. Pirmo susitikimo metu buvo kalbama, kokia bus grūdų kaina ir kiekis. Sugundė kaina. Pirmo susitikimo metu buvo kalbama tik apie ekologinius grūdus. Apie įprastinį grūdą nebuvo nė vieno žodžio nė viename pokalbyje. Atsiskaitymas turėjo būti pavedimu po 40 dienų po grūdų pristatymo nuo sąskaitos-faktūros išrašymo. K.L. ir J.S. kalbėjo apie Arabų Emyratus, kad į ten išvažiuos grūdai. Buvo domimasi, ar nukentėjusysis turi daugiau grūdų, ar aplinkui yra pažįstamų žmonių, kurie augina ekologinius grūdus. Antrasis susitikimas vyko po mėnesio ar kelių savaičių. Antrojo susitikimo metu buvo pasirašyta sutartis. Sutarties papildymas buvo pasirašytas po kažkiek laiko, bet ne tuo pačiu metu, kai buvo pasirašyta sutartis. Sutarties papildymas buvo derinamas telefonu. Kaip buvo pasirašytas sutarties papildymas, nukentėjusysis negalėjo nurodyti. Po sutarties ir jos papildymo pasirašymo su K.L. susitikdavo dažnai, vasarą jis atvažiuodavo į svečius, parodydavo, kad tikrai yra grūdai. K.L. domėjosi, ar tikrai yra grūdai, prašė, ar gali pažiūrėti. Artimo bendravimo su K.L. nebuvo, tik dalykinis. Su J.S. taip pat buvo bendraujama normaliai. Su J.S. nebuvo galima susiekti nuo liepos. Nukentėjusysis nurodė, jog jis neatsimena, ar skambino K.L. dėl to, kad negali susisiekti su J.S., galimai skambino. K.L. tikriausiai informavo, jog J.S. yra užsienyje. Sutartis buvo pasirašyta A. P. vardu ir pavarde. Bendraujant su K.L. nebuvo užsiminta, kokia dalis nuo parduotų grūdų liks jam ir ar apskritai liks. V.K. nebuvo informuotas, kokia pinigų suma turėtų likti J.S. nuo parduotų grūdų. Papildomi 17000 Lt buvo mokami už tai, kad J.S. atlieka darbą, t. y. supažindina, suveda, padeda realizuoti. Pokalbiuose su J.S. nebuvo minimas A.P., pirmą kartą paminėtą vardą ir pavardę pamatė sutartyje. Susisiekti su J.S. poreikis buvo, kadangi per K.L. sužinojo, jog grūdus reikės didmaišiais vežti į Klaipėdą, kitą kartą buvo informuotas, jog grūdai bus vežami palaidi į Vievį. K.L. sakė, kad grūdus veš į Vievį. Esminio skirtumo, kur bus vežami grūdai nebuvo. Grūdai visą laiką buvo vežami tuo pačiu automobiliu. Vežė tas pats vairuotojas, kurį nukentėjusysis pažinojo. Kartu važiavo ir K.L.. Buvo sutarta, kad už toną grūdų bus mokami 325 Eur. Sutartis buvo dėl ekologiškų grūdų, o juos pardavė kaip įprastinius. Kadangi jie Jonavoje buvo supilti į bendrą aruodą, iš karto žuvo, kaip ekologiški. Įprastiniai grūdai yra daug pigesni. Civilinį ieškinį sudaro skirtumas tarp to, kiek turėjo gauti už ekologiškus grūdus, mokestis. Nukentėjusysis teigė, kad buvo minčių ir apie mėsos realizavimą. Sandorių su J.S. dėl mėsos nebuvo. Kai pasirašė sutartį, jos nerodė K.L., jis nesidomėjo. K.L. nežinojo, kada buvo daromi pavedimai ir kiek buvo sumokėta grynais. V.K. įvykių metu nežinojo, kad bet kas negali atvežti grūdų ir priduoti į Jonavą ar Vievį. Iš pardavėjų tikrai turėjo būti pareikalauta pateikti ūkininko pažymėjimą ir pasėlių deklaraciją. Sertifikato kopija buvo perduota K.L. į rankas prieš vežant grūdus, jokie kiti dokumentai jam nebuvo perduoti. J.S. 12000 Lt buvo pervesti į jo podukros banko sąskaitą.  

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V.K. parodė, kad 2013 m. sausio mėnesį jo dukters draugas E.D. pasakė, kad turi ryšių su asmeniu vardu K., kuris turi ryšių su užsienio bendrovėmis, kurioms galima parduoti grūdus į Vokietiją geresnėmis kainomis nei Lietuvoje. E.D. pažadėjo jį suvesti su tais žmonėmis. Tą patį mėnesį, po maždaug poros savaičių, pačiuose Kaišiadoryse, Gedimino gatvėje susitiko su asmeniu vardu K.. Jie pasikalbėjo gatvėje, jis K. pasakė, kad turės ekologiškus grūdus, kuriuos norėtų išsiųsti tiesiai į Vokietijos rinką. K. pasakė, kad turi pažįstamą, kuris galėtų viską suorganizuoti, todėl jie susitarė vėliau visi susitikti. Susitiko visi kavinėje Vilniuje. Restorane susitiko su vyriškiu, kuris prisistatė S. vardu. Jis buvo stamboko kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, tamsaus gymio, trumpais plaukais, su nedidele barzdele. Vyriškis pasisakė, kad yra žydų tautybės, rusakalbis, bet gyvenantis Vokietijoje, pokalbis buvo konkrečiai apie grūdus, rūšis ir kainas. S. pasakė, kad atstovauja vokiečių firmai, užsiima įvairia prekyba. Jie susitarė, kad jam tiktų kaina – 325 Eur už toną grūdų. Jie kelis kartus kontaktavo ir susitarė, kad viskas bus daroma rugpjūčio pabaigoje. Aptarė visas sąlygas, kad grūdai bus supilti į didelius maišus, o jie suras transportą, išgabens grūdus ir atsiskaitys pavedimu pilnai per 40 dienų. Sutartį atvežė ir paruošė S., susitiko jie maždaug 2013 m. balandžio mėnesį ir pasirašė sutartį Kaišiadoryse. Sutarties lapai buvo atspausdinti. Jie kartu pasirašė, kartu dalyvavo ir K.. 2013 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje jie susiskambino, bet grūdai buvo iškulti tik 2013 m. pabaigoje. Jis susiskambino su K., kuris pasakė, kad suorganizuos grūdų išvežimą. 2013 m. rugsėjo 6 d. atvažiavo pažįstamas vairuotojas su krovinine mašina, kuri buvo su priekaba. Grūdai buvo vežami rugsėjo 6-8 dienomis. Buvo septyni reisai, išvežta 120 tonų kvietrugių, 40 tonų rugių. Avansas turėjo būti pervestas, kai bus išrašytos sąskaitos-faktūros. Jam iš pradžių K. sakė, kad grūdus veš į Vievį į sandėlį valyti, bet jis pamatė, kad mašina važiuoja į Jonavą, kaip tik jis buvo netoliese ir paskambino K., paklausė, kas vyksta, kodėl grūdai važiuoja ne į Vievį, K. pasakė, kad ten netelpa, todėl veš į Jonavą. Vėliau po pokalbio paskambino S. ir pasakė, kad išrašys faktūras, pasakė, kad viskas yra tvarkoje. Pinigų jis nėra gavęs, už 120 tonų kvietrugių, turėjo gauti 134000 Lt, o už 40 tonų rugių turėjo gauti apie 45000 Lt, viso turėjo gauti apie 179000 Lt. Transporto išlaidos jam nebuvo įskaičiuotos. Pasirašius sutartį asmuo vardu S. pasirašė kaip A.P.. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad 2013 m. balandžio mėnesį pasirašant sutartį sumokėjo vyriškiui vardu S. 5000 Lt grynais, o 12000 Lt pavedimu pervedė į S. podukros sąskaitą. Sąskaitos numerį jam pasakė S.. S. pasakė, kad ši suma yra už kontraktą. Raštelio, kad grynais sumokėjo 5000 Lt neturi. (t. 37, b. l. 3-5)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V.K. taip pat parodė, jog iki sutarties dėl grūdų pardavimo pasirašymo, jo buvo paprašyta pervesti pinigų avansu tam, kad būtų sėkmingai pasirašyta sutartis. Buvo paprašyta 17000 Lt. Jis paskaičiavo, jog apsimoka, nes grūdai bus parduodami brangiau. Jis 2013 m. kovo mėnesį gavo žinutę telefonu su sąskaitos numeriu. Žinutės neišsaugojo. Bet tai buvo to paties vyriškio telefono numeris, kuris prisistatė S.. Žinutėje buvo parašytas sąskaitos numeris, merginos vardas, pavardė, asmens kodas. S. sakė, kad tai jo dukterėčia. Matė, kad ji (duomenys neskelbtini) metų gimimo. Pinigai buvo reikalingi kaip kyšis, todėl jis nesiaiškino, kodėl į tos merginos sąskaitą. Tai pinigai, kad būtų pasirašyta sutartis. Jis pats K.G. nepažįsta. Tokios pinigų sumos neturėjo, todėl paprašė paskolinti M.R.. Ji jam paskolino 12000 Lt. Jis jai sudiktavo banko sąskaitos numerį telefonu, o ji pervedė 12000 Lt į jo nurodytą sąskaitą, t. y. K.G.. Po savaitės dar S. davė 5000 Lt grynaisiais. Jokio lapelio, kad davė pinigus, neturi. Nieko jie nesirašė. Tai buvo Vilniuje, prie kažkokio viešbučio. Tai buvo likus porai – trims savaitėms iki sutarties pasirašymo. Jis šiuos 17000 Lt įtraukė į civilinį ieškinį (t. 37, b. l. 7-8).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K.G. parodė, jog ji neatsimena, ar į jos banko sąskaitą buvo pervedami pinigai. AB „Swedbank“ sąskaita naudojosi ji pati, galėjo naudotis J.S. bei mama, tačiau to tiksliai neatsimena. Ji turėjo sąskaitą ir SEB banke. Neatsimena, keliuose bankuose turėjo sąskaitų 2013 metais. Pinigų gaudavo iš močiutės, mamos, tetos, tėčio. Kitų pajamų neturėjo, tuo metu nedirbo, tik artimieji pervesdavo pinigų. J.S. pasiskolindavo kortelę, kadangi jam reikėjo išsiminti i pinigų, bet tiksliai neatsimena. Ji nežino, kodėl J.S. naudojosi jos banko sąskaita. Kai J.S. paprašydavo, tada ir duodavo jam kortelę. Kiek kartų yra davusi kortelę, neatsimena. Gal buvo vienas – du, gal trys – keturi kartai. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar tuo metu naudojosi elektronine bankininkyste. Mama galimai žinojo, kad liudytoja duodavo J.S. pasinaudoti kortele. Nežino, ar mama J.S. duodavo savo kortelę naudotis. K.G. teigė, jog vieną kartą su J.S. buvo Konstitucijos pr. ir Antakalnio g. esančiuose AB „Swedbank“ padaliniuose. Padalinyje su J.S. sėdėjo kartu, laukė eilės. Liudytoja netikrindavo, kiek pas ją banko sąskaitoje būdavo pinigų, nebent močiutė ar mama pervesdavo pinigų. Ji neprisiminė, ar J.S. iš karto išgrynindavo pinigus, kuriuos jam pervesdavo, ar per kelis kartus. Kiek atsimena, J.S. neimdavo jos pinigų. Nebuvo taip, kad kažkas iš artimų būtų pervedęs pinigų, o jų sąskaitoje nebūdavo. J.S. neminėjo, kodėl riekia eiti į tuos banko padalinius, kodėl negalima nusiimti pinigų bankomate, galbūt buvo kažkoks limitas. Lyg ir neprieštaravo, kad jos kortele naudotųsi J.S.. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K.G. parodė, jog ji, kiek atsimena, savo vardu turėjo išduotą „Swedbank“ atsiskaitymo kortelę nuo 2013 metų. „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) jai atidarė jos mama J.G., kadangi tuo metu ji dar buvo nepilnametė. Į jos banko sąskaitą pinigus pervesdavo jos mama, močiutė ir jos tėvelis. Banko kortele ji naudojosi pati, tačiau kartais leisdavo ir duodavo savo banko kortele pasinaudoti J.S., kuris tuo metu gyveno kartu su ja ir mama. Jis naudojosi jos banko sąskaita, nes, kiek žino, jo banko sąskaitos buvo areštuotos. Kiek pinigų ir kada jis įnešdavo arba nuimdavo nuo jos banko sąskaitos, ji nežino. Kelis kartus, kada tiksliai neatsimena, ji buvo su juo „Swedbank“ padaliniuose, esančiuose Konstitucijos pr. 20 ir Antakalnio mikrorajone, kur jis, jai dalyvaujant, išsiėmė kažkokią tai dalį grynųjų pinigų iš jos banko sąskaitos, kokią dalį pinigų jis išsiėmė, nežino. Kodėl jis negalėjo tuo metu pinigų išgryninti „Swedbank“ bankomate nežino, ji neklausė. Ji nepažįsta R.M., šios moters vardas ir pavardė jai nieko nesako. Ji nežinojo, kad ši moteris į jos „Swedbank“ banko sąskaitą 2013 m. kovo 19 d. pervedė 12000 Lt. Ji gali tvirtai pasakyti, kad ji 2013 m. 19 d. 10000 Lt neišsigrynino, galbūt J.S. pasinaudojęs ja, t. y. jos dokumentais ir nusiėmė tuos 10000 Lt. Kas 2013 m. kovo 19 d. atliko 1900 Lt bankinį pavedimą į jos mamos J.G. banko sąskaitą ji nežino, tai galėjau padaryti ji, J.S. ir mama J.G., jie visi turėjo elektroninį prisijungimą prie šios banko sąskaitos. Dėl „Swedbank“ jos vardu išduotos atsiskaitymo kortelės naudojimosi su J.S. ginčų nebuvo, jis pervestų jai skirtų pinigų sau nepasiimdavo (t. 37, b. l. 80-81).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G.L. parodė, kad Ž.Ž. jo paklausė, ar jis nori darbo. Atsakė, kad nori. Ž.Ž. nurodė, jog suves su žmogumi ar atvažiuos žmogus. Galimai atvažiavo K.L. ir pasakė, kad riekia iš ūkininko V.K. pervežti grūdus. Grūdus vežė į Jonavos elevatorių. Visą laiką važiavo su K.L.. Atvažiuodavo pas V.K., jis pats pakraudavo krovinį, tuomet važiuodavo į Jonavą. K.L., liudytojo nuomone, buvo pirkėjas, jis pirko grūdus iš V.K.. G.L. teigė, kad jis gavo atlygį už paslaugas. Galimai jam buvo sumokėti 2400 Lt. Gegužinės kaime su lengvuoju automobiliu asmenys atvežė 2000 Lt, o K.L. davė 400 Lt. Atlygis priklausė nuo reisų skaičiaus. Už vieną reisą galimai turėjo sumokėti 400 Lt. Taigi galimai buvo šeši reisai. Grūdus vežė ne vieną dieną. Galimai važiavo dvi ar net tris dienas. Automobilyje, kuris privažiavo Gegužinės kaime, buvo du vyriškiai, jie pasisveikino ir viskas. Nematė, kam jie davė pinigus. Pinigai galimai buvo perduoti K.L., nes jis pinigus atidavė. Ir 2000 Lt ir 400 Lt gavo iš K.L.. Liudytojas kalbėjos su V.K., kai buvo kraunami grūdai. V.K. nesidomėjo, kur vežami grūdai. Nebuvo kilę ginčų tarp grūdų pardavėjo ir pirkėjo. G.L. negalėjo nurodyti, kad K.K. būtų perdavęs V.K. telefoną su kažkuo pasikalbėti. K.L. prašė, kad V.K. būtų sakoma, jog grūdai pilami angare, tačiau neprašė nurodyti konkrečios vietos. Pasakė, kad jei klaus, pasakytų, kad pilama angare, tačiau liudytojo niekas nieko neklausė. Liudytojas nežinojo, kodėl V.K. reikėjo nurodyti, kad grūdai vežami į angarą. G.L. aiškino, kad jis pats augina grūdus, priduoda juos AB „K.G.“, AB „A.“ ar J. elevatoriui. Angaras yra AB „Kauno grūdai“. Neteko daugiau jokiuose angaruose pilti, išskyrus AB „Kauno grūdai“. Vievyje visą laiką grūdus į duobes vertė. Iki Gegužinės galima tuo pačiu keliu važiuoti, važiuojant į Jonavą ir į Vievį, po to keliai išsiskiria. Nuo V.K. iki Gegužinės yra apie 30 km, iš V.K. ūkio žiūrint, automobilio jau nebesimato. Tuo metu kiti vežėjai vežė už 500 Lt už reisą, o liudytojas vežė pigiau. Sutarties dėl grūdų vežimo nebuvo sudaręs. Vežimo kainą sumažino, nes buvo pasakyta, jog bus daug reisų. Kiek žino, V.K. ūkis yra ekologinis, turėjo būti ekologiniai grūdai. Kai atveždavo grūdus į Jonavą, nežino, kaip jie buvo priimami. Liudytojas nelipo iš sunkvežimio kabinos. Grūdų iškrovime dalyvavo. Yra skirtumas, kai iškraunami ekologiniai grūdai ir paprasti grūdai. Iškrovimo prasme skirtumo nėra, grūdų atžvilgiu yra skirtumas, nes ekologiniuose grūduose būna daug šiukšlių. Ekologiniai grūdai yra brangesni. Niekas neaiškino, kas mokės už grūdus, ar čia yra K.L. grūdai. K.L. nesakė, kas perdavė pinigus. Neklausė K.L., kodėl kažkas atiduoda pinigus už grūdų vežimą. Vežimo kaina nepriklauso nuo to, kur reikės vežti, atstumai, kur vežė grūdus ir kur jie galimai turėjo būti vežami, labai panašūs. Dokumentus grūdų pridavimui tvarkė K.L. ir dar privažiuodavo kažkoks asmuo, kuris buvo aukštesnis ir galimai vyresnis už K.L.. Į laboratoriją ėjo K.L. ir tas vyras. Laboratorijoje jie užtrukdavo 20 arba 30 minučių. Jie į laboratoriją ėjo, nes reikėjo nustatyti grūdų drėgmę. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar, važiuojant priduoti grūdus, K.L. kam nors skambindavo. Vieno reiso metu K.L. pasakė sustoti Gegužinėje, jie palaukė, tuomet priėjo du vyrai, kurie pasisveikino ir jie su K.L. nuėjo. Po to K.L. atsiskaitė su liudytoju. Pokalbio, kuris vyko tarp K.L. ir vyrų, negirdėjo. Vyrai pasisveikino lietuviškai. Liudytojas nematė gabenimo važtaraščių. Jis neprisiminė, ar tas pats žmogus, kuris buvo atvažiavęs prie elevatoriaus, dalyvavo ir pinigų perdavime. Iš Gegužinės kaimo, kai perdavė pinigus, važiavo į Jonavos elevatorių, nes buvo pakrauti. Nuvažiavo ir grįžo namo. Liudytojui 2000 Lt buvo atiduoti prieš tos dienos paskutinį reisą, kitą dieną pinigai buvo duoti po reiso. Tuo metu viravo Volvo automobilį. Grūdus vežė su priekaba, bendras svoris galimi buvo 25 t. Neskaičiavo, kiek tonų grūdų pervežė. Niekas nerodė dokumentų, kiek svėrė krovinys. K.L. pinigus padavė iš karto po to, kai buvo susitikęs su dviem vyrais Gegužinėje. K.L. pasakė, kad reikia sustoti dėl pinigų atvežimo, jog priveš pinigus. Liudytojas nematė to momento, kai K.L. Gegužinėje buvo perduoti pinigai. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai, tikslesni parodymai yra tie, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. K.L. automobilyje kažkam skambindavo. Galimai skambindavo dėl to, kad jį pasitiktų Jonavos elevatoriuje draugas. Apie tai, kad pinigai yra firmos, sakė K.L.. Kaip liudytojas suprato, grūdus pirko kažkokia įmonė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G.L. parodė, kad turi jam priklausantį sunkvežimį Volvo SM 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam 2013 m. rugsėjo 5 d. paskambino pažįstamas Ž.Ž. ir pasakė, kad reikia pervežti maždaug 150 t grūdų iš ūkininko V.K.. Pasakė, kad grūdus reikia vežti į Jonavą. Jam pasiūlė 400 Lt už reisą. Jis sutiko. Atvažiavo Ž.Ž., su kuriuo kartu buvo vaikinas, prisistatęs K.L.. Sutarties nepasirašė. Jie susitarė, kad pinigai jam bus sumokėti grynais. K.L. buvo sportiško kūno sudėjimo, apie 25 metų amžiaus, trumpais plaukais. Grūdus jis vežė rugsėjo 6-8 dienomis. Rugsėjo 7 dieną atvažiavo K.L., patikslina, kad visus reisus važiavo jis kartu su K.L.. Šeštadienį važiuojant Jonavos keliu, sustojo automobilis, kurio markės nežino, iš jo išlipo stambaus kūno sudėjimo vyriškis, kuris buvo tamsių bruožų. Vyriškis pinigus padavė K.L., o tas padavė pinigus jam. Tą kartą jis gavo 2400 Lt grynais. O sekmadienį po paskutinio reiso K. jam sumokėjo likusius 400 Lt (200 Lt sumokėjo automobilyje, likusius 200 Lt grynais K.L. sumokėjo, kai jie abu grįžo į Kaišiadoris). Visus dokumentus reisų metu tvarkė K.L. (t. 37, b. l. 82-83).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G.L. taip pat parodė, kad kuomet jis vežė grūdus iš V.K. ūkio, grūdus padėjo pakrauti K.L.. Grūdus krovė ir pats V.K.. Važiuojant iš V.K. ūkio, visais atvejais kartu važiavo ir K.L.. Kur važiuoti žinojo, kadangi pats vežė priduoti savo grūdus į AB „J.G.“. K.L., kuomet jie išvykdavo iš V.K. ūkio, sėdėdamas kabinoje, visada kažkam skambindavo telefonu. Sakydavo, jog jie yra Rūkloje ir tuoj bus elevatoriuje (t. y. AB „J.G.“ teritorijoje). Po to, kuomet jie atvažiuodavo, juos pasitikdavo vaikinas, tamsiaplaukis, aukštas, sportinio sudėjimo, kalbėdavo lietuviškai, buvo be barzdos. K.L. apie tą vyriškį sakė, kad jis dirba Kaune, kažkokioje vaisių ir daržovių bazėje. Vardo neminėjo. Tada tas vyriškis, visada eidavo su K.L. į laboratoriją. Ką jie ten darė, nežino, nes jis laukdavo lauke, savo mašinoje. Po to, kai buvo vežami kiti reisai, atvažiavo į AB „J.G.“ dar du vyrai. Abu tamsiaplaukiai. Vienas buvo apkūnokas, neaukštas, tamsesnio gymio, kalbėjo rusiškai. Su kokiu automobiliu buvo atvažiavę, nepamena. Visi jie keturi tą kartą užėjo į laboratoriją. Ką jie ten kalbėjo, jis nežino. K.L. šiuos vyrus įvardino „iš firmos“. Iš bendravimo buvo aišku, kad jie buvo pažįstami. Nori parodyti, kad vežant grūdus 5 reisą, Gegužinės kaime, neprivažiavus Jonavos, K.L. su kažkuo susiskambino. Sakė, kad tuoj privažiuos žmonės „iš firmos“ ir perduos pinigus. Jie tame kaime sustojo, prie jų privažiavo juodos spalvos kabrioletas ir išlipo vienas vyras. Tai buvo tas pats vyras, kuris prieš tai buvo atvažiavęs į AB „J.G.“, t. y. tas, kuris kalbėjo rusiškai, buvo apkūnokas, neaukštas. K.L. išlipo iš jo mašinos. Jie susitiko priešais jo mašiną. Jis viską stebėjo per savo langą. K.L. paėmė iš vyriškio pinigus ir grįžo į mašiną. Tuomet jam padavė 2000 Lt. K.L. pasakė, kad šie pinigai „iš firmos“, nes „firma“ apmoka vežimą. Likusius 400 Lt K.L. padavė važiuojant paskutiniu reisu į Jonavą (t. 37, b. l. 86-87).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M.R. parodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, su V.K. buvo kaimynai – ūkininkai. V.K. vieną vakarą paskambino ir paklausė, ar ji galėtų paskolinti pinigų. Liudytoja sutiko. V.K. padiktavo, kam turi pervesti pinigus. Liudytoja pervedė pinigus tą pačią dieną. Liudytoja neatsiminė, kam pervedė pinigus bei kokią sumą pervedė. Galimai pervedė 18000 Lt. Po metų V.K. grąžino skolą ir tuo viskas pasibaigė. Pinigus paskolino pavasarį, o rudenį girdėjo, kad „susirišo“ su aferistais. V.K. neklausė, kokiu tikslu reikėjo skolinti pinigus. Gali būti, kad V.K. pasakė, kad pinigai reikalingi, kaip avansas, sudarant sutartį dėl grūdų pardavimo. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M.R. parodė, kad ji su V.K. pažįstami iš anksčiau, kuomet gyveno Kaišiadorių rajone. Jai 2013 m. kovo mėnesį paskambino V.K. ir pasakė, kad reikia skubiai pinigų sumos, kurios jis dabar neturi. Paprašė paskolinti 12000 Lt. V.K. pokalbio metu sakė, kad šie pinigai reikalingi „avansu sudarant sutartį dėl grūdų pardavimo“. Sakė, kad tai yra skubu. Jai telefonu V.K. padiktavo sąskaitos numerį. Ji nuėjo į banką (kredito uniją), nutraukė savo terminuotą indėlio sutartį, pagal kurią buvo padėjusi pinigus, ir paprašė bankininko padaryti skubų pavedimą į V.K. duotą sąskaitą. Ji K.G. nepažįsta. Ji pervedė tuos 12000 Lt skubiu pavedimu. Jai 12000 Lt V.K. atidavė (t. 37, b. l. 58-59).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž.Ž. parodė, kad K.L. jam paskambino ir pasakė, jog reikia kažkur nuvežti grūdus iš Kaišiadorių. K.L. pasakė, kad negali, yra užsiėmęs. Tuomet K.L. paklausė, ar liudytojas gali ką nors patarti, nes reikia skubiai. Liudytojas nurodė, kad yra pažįstamas G.L.. Paskambino G.L. ir suvedė jį su K.L.. Kas vyko toliau, nežino. Paprastai, kai ūkininkas veža grūdus, vairuotojas vienas nuvažiuoja ir pasikrauna, o K.L. pasakė, kad nori visur dalyvauti. Kai kalbėjo su K.L. apie grūdų vežimą, buvo kalba tik apie Jonavą. Sakė, kad už grūdų vežimą sumokės grynaisiais pinigais. Pokalbyje tarp K.L. ir G.L. nedalyvavo, juos tik suvedė. Liudytojas teigė, kad jis pats yra ūkininkas, augina ir veža grūdus. Yra du grūdų supirkimo punktai – Kauno ir Jonavos, bet Jonava turi didžiausią pajėgumą. Į Jonavą galima priduoti maistinius grūdus, ekologiškų grūdų negalima. Ten yra grūdų elevatorius. Kai yra atvežami grūdai, yra sudaromos sutartys. Grūdus į elevatorių gali atvežti nebūtinai pats ūkininkas. Priduodant grūdus, užpildoma, kas atveža, kam, kieno, kokie grūdai parduodami. Liudytojas nežinojo, ar Vievyje yra superkami ekologiški grūdai. Kai buvo kalbama su K.L., nebuvo kalbų, kad grūdai bus vežami į Vievį, neužfiksavo, kur reikėjo vežti grūdus. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž.Ž. parodė, kad jis K.L. pažįsta iš anksčiau. Jam 2013 m. rugsėjo 6 d., apie 12.00 val. paskambino K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir pasakė, jog skubiai reikia pervežti 150 t iš V.K. ūkio į Jonavą. Jis K.L. pasakė, kad pats negali, tačiau pasakė, jog tai padaryti gali jo draugas G.L.. G.L. turi „Volvo FM 12“ su priekaba, raudonos spalvos. K.L. paprašė paimti jį iš Kaišiadorių ir nuvežti pas G.L.. K.L. primygtinai reikalavo, jog visur turi dalyvauti ir pats. Liudytojas paėmė K.L., nuvežė jį pas G.L. ir juos supažindino. K.L. sakė, kad atsiskaitymas bus grynaisiais pinigais, kuomet bus nuvežti grūdai į Jonavą. Daugiau jis nežino, kas vyko, nes K.L. dėl pervežimo pats asmeniškai bendravo su G.L. (t. 37, b. l. 97-98).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E.D. parodė, kad K.L. pažinojo trumpai, susipažino per vakarėlį, pabendravo kelias savaites, išsikalbėjo, jog būtų įdomu parduoti grūdus kažkur brangiau. K.L. pateikė pasiūlymą. Liudytojas nurodė, kad detalių neatsimena, nes tai buvo labai seniai. Jis tiesiog suvedė K.L. su savo uošviu V.K. ir tame procese, derybose nedalyvavo. Liudytojas nurodė, kad jis nežino, ar buvo susitarta dėl grūdų pardavimo, nematė sutarčių. Matė tik vieną veiksmą, kai krovė grūdus ūkyje. Nežino, kas krovė. Viename krovime dalyvavo pats K.L., dar buvo V.K. ir G.L., nes jis vairavo vilkiką. Nežino, ar kilo kokių problemų su grūdų pardavimu. Matė tik vieną krovimą. Jis girdėjo, kad grūdai buvo vežami į vieną pusę, o kai dirbo lauke, pamatė, kad tas vilkikas veža į kitą pusę. Įtarimas kilo, nes ne į tą pusę važiavo. V.K. jam sakė, kad grūdai turėjo būti vežami į Vievio pusę. Liudytojas žino, kad skiriasi ekologinių ir neekologinių grūdų kainos. Jis negalėjo atsakyti, ar skiriasi supirkimo įmonė, jei grūdai ekologiniai ar neekologiniai, bet žino, kad yra įmonių, kurios specializuojasi ekologinių grūdų supirkime. K.L. neaiškino detaliau apie asmenį, kuris supirks grūdus. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E.D. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime kartu su draugės tėvu V.K.. K.L. pažįsta maždaug nuo žiemos per bendrus draugus. Jis kažkada klausė K.L. gal šis žino, ar galima būtų parduoti į Vokietiją grūdus. Domėjosi, nes V.K. užsiima ūkininkavimu. K.L. pasakė, kad pasidomės, tada girdėjo kaip skambino telefonu, kalbėjo su kažkuo rusiškai. Vėliau pasakė, kad duotų jam V.K. telefono numerį ir K.L. suves su žmogumi, kuris galėtų sutvarkyti grūdų pardavimą. Visa tai vyko maždaug 2013 m. balandžio mėnesį. Vėliau V.K. viską derino pats, pats kalbėdavo, važiuodavo susitikti, jam nieko nesakydavo. K.L. su juo irgi nieko nekalbėdavo. Jis nieko nežinojo apie grūdų pardavimo detales (t. 37, b. l. 99-100).

Ikiteisminio tyrimo metu E.D. taip pat parodė, kad jis yra V.K. žentas. Jau 2013 metais jis gyvena kartu su V.K. dukra. Jo uošvis buvo ūkininkas, augino grūdines kultūras. Jis buvo jaunas, norėjo užsidirbti ir pamanė, kad jei jis surastų gerus pirkėjus, uošvis jam galėtų atsilyginti už tarpininkavimą. Jo žmona Vilniuje turėjo draugę J.L.. Būtent žmona išsišnekėjo su J.K., gal ši turi kokių nors įtakingų pažįstamų turinčių daug pažinčių ir galinčių padėti parduoti tėvo grūdus brangiau, kad ir užsienyje. Kiek žino, būtent ji ir pasakė žmonai, kad tarp tokių pažįstamų yra K.L.. Vėliau, tikslaus laiko jau nepasakys, žmonos draugė atvyko su K.L. pas juos į svečius. Tuomet jis su K.L. ir susipažino, pasipasakojo savo norą parduoti brangiau grūdus. K.L. pasakė, kad jis pažįsta tokį verslininką iš Vokietijos, kuris turi skerdyklas, užsiima nekilnojamuoju turtu ir viskuo kuo tik įmanoma ir tas žmogus galėtų padėti. K.L. nepasakė nei verslininko iš Vokietijos vardo, nei pavardės. Jis tuomet pasiūlė K.L., kad pastarasis dėl grūdų pardavimo verčiau tiesiogiai bendrautų su uošviu V.K., nes jis visų smulkmenų grūdų pardavimo procese nežino. Po kiek laiko, K.L. išvykus, jis perdavė uošviui K.L. telefono numerį. Po ko uošvis su K.L. bendravo tiesiogiai. Jam, kaip sekasi, kaip vyksta procesas, kokioje stadijoje veiksmas dėl pardavimo, kokią pardavimo kaina sutarė, kam konkrečiai parduos, nepasakojo. Buvo pasakyta tik tai, kad turėtų gautis gerai. Su K.L. dar buvo kelis kartus susitikęs, tačiau K.L. nesileido į detales dėl vykstančio grūdų pardavimo proceso, nors jį tai domino ir jis bandė iškvosti. K.L. pasakojo tik abstrakčiai, kad tariasi, jog V. davė verslininko iš Vokietijos kontaktus, tačiau pavardės verslininko neminėjo. Jis buvo piktas ant savo uošvio ir ant K.L., kad jie jį ignoravo ir jis liko sandorio nuošalyje, jog uošvis su K.L. viską aptarinėjo tarpusavyje, o jo dėl detalių neinformuodavo. Vėliau 2013 metais, kai grūdai jau buvo nukulti, buvo pakrautos kelios mašinos, nes grūdų buvo daug. Automobilis buvo vienas, tačiau reisai su grūdais vežami į sandėlį buvo padaryti keli. Grūdų krovimo metu dalyvavo ir K.L., kartais ir pats liudytojas, V.K.. Vairuotojas visuomet buvo G.L.. Neatsimena kelintu reisu buvo vežami grūdai, tačiau jis pastebėjo, kad automobilis važiuoja ne į Vievio pusę, o Jonavos link. Tuomet jis paskambino V.K. ir apie tai informavo. Būtent tą dieną ir prisistatė Kriminalinės policijos pareigūnai ir paaiškėjo, kad nusikaltėliai ruošėsi juos apgauti. Kada buvo sulaikyti nusikaltėliai jis nedalyvavo. Tik po nusikaltėlių sulaikymo, jam V.K. parodė dokumentus, kuriuos jis pasirašė, norėdamas parduoti grūdus, t. y. sutartį surašytą rusų kalba. Dėl šio įvykio su uošviu turėjo griežtą pokalbį, buvo praradęs jo pasitikėjimą, nors ir pats nė neįtarė, kad gali būti apgauti. Jis J.S. nepažįsta, nėra matęs, tik skaitė straipsnius DELFI (t. 37, b. l. 102-103).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A.K. parodė, kad UAB „A.N.G.“ yra sudariusi sutartį su AB „J.G.“, pagal kurią AB „J.G.“ priima ir saugo grūdus. Liudytojas aiškino, kad ūkininkas padaro pardavimo sutartį, savo transportu veža į elevatorių grūdus, elevatorius ištiria grūdų kokybę, pasako, kad grūdus priimti galima, ir ūkininkas toliau nurodo, kokiai konkrečiai įmonei jis atvežtus grūdus priduoda. Šiuo atveju tas pristatymas buvo liudytojo bendrovei. Pats pardavėjas nusprendžia, kam jis parduoda grūdus. Ūkininkas pasiskambina įmonei, pasiklausia grūdų kainos, jei kaina tinka, pasiklausia kitų sąlygų ir daugiau nieko nederindamas gali važiuoti į elevatorių, ten pasakyti, kad nori priduoti grūdus konkrečiai įmonei. A.K. negalėjo nurodyti, ar tuo metu pardavėjas su juo bendravo, nes skambučių būna daug, o pardavėjų per vieną sezoną gali būti keli tūkstančiai. Gal kažkas ir skambino V.K. vardu, ar kitų žmonių vardu. Būna tokių situacijų, kad ūkininkas atveža grūdus į elevatorių, elevatorius priima grūdus, išrašo grūdų priėmimo dokumentus, patvirtinančius grūdų priėmimą, vėliau žiūri, kas yra grūdų supirkėjas ir tų dokumentų kopijas (dažniausiai elektroniniu paštu) siunčia įmonei. Įmonė tuos dokumentus gauna, tada buhalterijoje žiūri, ar pagal gautus dokumentus yra sudarytos grūdų pirkimo-pardavimo sutartys. Jei sutarčių nėra, tą sutartį perduoda vadybai ir vadyba toliau užpildo sutartį nuotoliniu būdu, suranda pardavėją ir siunčia jam paštu ar elektroniniu paštu, tuomet įvyksta atsiskaitymas. Tuo metu įmonė nereikalavo pateikti dokumentų, įrodančių produkcijos kilmę, tais atvejais, jei grūdai bus naudojami kaip pašariniai. Pašariniai ir maistiniai grūdai skiriasi, yra ir kainų skirtumas. Tuo laiku buvo taip, kad įmonė rinko papildomus dokumentus grūdams, kurie vėliau buvo skiriami biodegalų gamybai. Tokiems atvejams ūkininkas turėjo pateikti papildomus dokumentus, kad tie grūdai yra užauginti tam tikrose žemėse ir pan. Jei atsirasdavo naujas tiekėjas, anksčiau nepardavęs grūdų, tai įmonė, prieš sudarant sutartį, reikalaudavo pateikti ūkininko pažymėjimo numerį, ūkio identifikavimo kodą. Kartais būdavo taip, kad tuos visus duomenis ūkininkai padiktuodavo telefonu. Jeigu to negalėdavo padaryti, prašydavo, kad atsiųstų ūkininko pažymėjimo kopiją. Šiuo atveju galbūt tas ūkininkas negalėjo pateikti reikiamų dokumentų. Jei, kaip šiuo atveju, nėra ūkininko pažymėjimo numerio, o įmonei kiltų įtarimas, kad kažkas yra netvarkoje, tai įmonė turėtų teisę nesudaryti grūdų pirkimo-pardavimo sutarties. Jei pardavėjas yra PVM mokėtojas, sutartyje nurodomas PVM mokėtojo kodas ir PVM tarifas, jei nėra PVM mokėtojas, tiesiog nurodomas nulinis tarifas. Įmonė grūdus galėjo supirkti nebūtinai iš ūkininkų. Jei pardavėjas yra fizinis asmuo, yra renkama visa informacija, sutartyje reikia įrašyti visus būtinus rekvizitus. Liudytojas neatsiminė, iš kur buvo atsiųstos sutartys V.M. vardu. Gali būti, kad iš AB „J.G.“. Galbūt tuo metu su AB „J.G.“ buvo sutarę dėl tokios paslaugos, kad ūkininkai, atvažiavę pas juos su grūdais ir norintys parduoti įmonei grūdus, galėjo sutartis užsipildyti vietoje. Galbūt buvo įgaliotas asmuo, kuris turėjo įmonės sutarčių šablonus ir teikė reikiamą paslaugą. Kai pradėjo domėtis, kas yra pardavėjas, galimai kilo įtarimų, kadangi pagal veiklą jis buvo ne ūkininkas, o treneris. A.K. teigė, kad, gavus dokumentus apie priduotus grūdus, įmonei pradėjo skambinti atstovai iš AB „J.G.“ elevatoriaus ir informavo, jog yra kažkokia situacija, kad su to žmogaus vardu pristatytais ir parduotais grūdais kažkas yra netvarkoje, kad jie yra pavogti, jog į tai įtraukta ir policija. Po to su bendrove susisiekė ūkininkas V.K., kuris ir buvo tų grūdų savininkas, todėl dokumentų forminimas buvo sustabdytas. Tariamam grūdų pardavėjui pinigai nebuvo sumokėti. Galiausiai buvo atsiskaityta su V.K.. Kažkas iš Lietuvos grūdų supirkėjų pirkdavo grūdus kaip ekologinius. Liudytojo įmonė šiuo atveju grūdus pirko kaip paprastus. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl ekologiniai grūdai įmonėi buvo priduoti kaip paprasti pašariniai. Tuo metu ekologiniai grūdai turėjo būti ženkliai brangesni, nei neekologiniai grūdai. Tam, kad įvyktų pilnas sandorio įforminimas, reikalinga grūdų pirkimo-pardavimo sutartis. Įmonė iš savo pusės sutartį visada pildo ir atsiskaito su pardavėju. Tais laikais dažnai būdavo tokių atvejų, kad pardavėjai nepasirašydavo sutarčių. Įmonė pardavėjams sutartis siųsdavo paštu ir tik mažesnę jų dalį gaudavo pasirašytą. Grūdai įmonės žinion ir nuosavybėn pereina tik tuo atveju, kai yra patikrinama jų kokybė ir išduodamas kokybę patvirtinantis dokumentas. A.K. teigė, kad į jo pareigas įėjo atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartis kontrolė. Kai buvo gauta informacija, kad su V.M. yra kažkas netvarkoje, kai įmonei pradėjo skambinti AB „J.G.“ atstovai ir, ko gero, pats V.K. susisiekė, tai įmonė tos sutarties su V.M. nebevykdė. Tikriausiai AB „J.G.“ anuliavo tuos visus dokumentus V.M. vardu ir tie dokumentai turėjo būti perdaryti V.K. vardu. Kiek pamena, informaciją apie tai, kad tai yra V.K. grūdai, gavo iš AB „J.G.“. Informacija buvo tokia, kad yra atvykusi policija, jog yra kažkoks įvykis, kad kažkas yra netvarkoje ir reikia stabdyti šio sandorio įforminimą, nemokėti pinigų V.M.. Iš V.M. pusės nebuvo pateikta jokių pretenzijų, kad su juo nebuvo atsiskaityta. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A.K. parodė, kad jis yra UAB „A.N.G.“ regiono (duomenys neskelbtini). Jo darbo funkcijos – visos įmonės koordinavimas Lietuvos teritorijoje. UAB „A.N.G.“ registruota Vilniuje. UAB „A.N.G.“ yra sudariusi su AB „J.G.“ sutartį, jog minėta bendrovė priiminėtų grūdus ir juos saugotų. Jo bendrovė šiuos grūdus eksportuoja. Nori parodyti, jog jo bendrovė nesupirkinėja grūdinių kultūrų kaip ekologiškų. Jei ir būtų atvežti ekologiniai grūdai, jie būtų supirkti kaip paprasti grūdai. Į AB „J.G.“ 2013 m. rugsėjo mėnesio pradžioje iš V.K. ūkio buvo atvežti grūdai, t. y. rugiai ir kvietrugiai. Jie buvo priskirti antrai klasei, t. y. pašariniams grūdams. Visi rugiai, kurie yra priskirti antrai klasei, laikomi pašariniais. Kvietrugiai yra naudojami tik pašarams. Klasę nustato elevatorius – AB „J.G.“ laboratorija. Šiuo atveju, priduoti iš V.K. ūkio grūdai buvo pašariniai. Iš V.K. atvežti grūdai, kaip matyti iš grūdų kokybės pažymų, buvo su priemaišomis. Ekologiniai grūdai taip pat gali būti priimami su priemaišomis. Jei priimti grūdai bus naudojami pašarams, tai jo bendrovė nereikalauja pateikti dokumentų įrodančių produkcijos kilmę, t. y., iš kur jie atvežti, auginti. Šiuo atveju, nebuvo reikalaujama pateikti iš K.L. dokumentų, iš kur jis atgabeno grūdus. Po to 2013 m. rugsėjo 9 d. iš AB „J.G.“ buvo gauti dokumentai, t. y. pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos V.M. vardu. Pagal sutartis buvo matyti, kad buvo priduota į AB „J.G.“ 25 t rugių ir apie 140 t kvietrugių. 2013 m. rugsėjo pradžioje rugių (pašarinių) tonos supirkimo kaina buvo – 370 Lt, o kvietrugių – 455 Lt už toną. Pagal sutarties sąlygas po grūdų pridavimo bendrovė turi apmokėti per 5 darbo dienas. Šiuo atveju pinigai turėjo būti pervesti į V.M. sutartyje nurodytą sąskaitą. 2013 m. rugsėjo 9 d. buvo pastebėta, kad V.M. vardu atsiųstose sutartyse nėra PVM mokėtojo kodo bei ūkininko pažymėjimo numerio. Tuomet buvo paskambinta į VMI ir pasiteirauta dėl V.M.. VMI sakė, jog V.M. turi verslo liudijimą trenerio veiklai. Kilo įtarimas, todėl mokėjimas buvo sustabdytas, o 2013 m. spalio mėnesį sutartis buvo perrašyta V.K. vardu. Jo bendrovė atsiskaitė su V.K. (t. 37, b. l. 145-147).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O.M. parodė, kad ji dirba AB „J.G.“. Jai į darbinį telefoną paskambino žmogus ir paklausė, ar priimami grūdai ir kada galima atvežti. Skambinęs asmuo grūdus įvardino lotynišku pavadinimu. Iš praktikos gali pasakyti, kad tokį pavadinimą gali įvardinti žmogus, tiesiogiai nesusijęs su grūdais. Ūkininkai taip grūdų nevadina. Asmenims priduodantiems grūdus reikėdavo turėti asmens dokumentą, prie laboratorijos langelio užpildyti laisvos formos lapelį. Skambinusį asmenį informavo apie tai, ką reikia turėti. Atvažiavo mašina, kuria buvo atvežti kvietrugiai. Mašiną vairavo vairuotojas, taip pat buvo jauni vyriškiai. Atėję prie langelio, vyriškiai paklausė, kokia toliau yra eiga, užpildė laisvos formos lapelį ir buvo išrašytas pravažiavimo talonas. Grūdai buvo nuvežti sverti. Liudytoja aiškino, kad dokumentai yra tvarkomi dieną, kokybiniai grūdų rodikliai kitą dieną nukeliauja į buhalteriją, kur ir vyksta apskaita. Po dokumentų išsiuntimo, jos darbas baigiasi. Įmonėje tuo metu buvo supirkinėjamos visos grūdinės kultūros (kviečiai, rugiai, kvietrugiai, miežiai). Tuo metu buvo supirkinėjami ir ekologiniai grūdai. Ekologinių grūdų supirkimui buvo tokia pati tvarka kaip ir paprastų grūdų, tiesiog ūkininkai už ekologinius grūdus gaudavo kažkokias specialias išmokas. Įmonėje (bent jau laboratorijoje) tokia informacija niekur nefigūravo, niekur nebuvo žymima, kad atvežti ekologiniai grūdai. Dokumentuose jie buvo kaip grūdai – kvietrugiai arba rugiai. Įmonėje grūdai sandėliuojami pagal kultūrą ir pagal kokybę. Ekologiniai grūdai atskirai nėra sandėliuojami ir jų yra labai nedaug. Šiuo metu ūkininkai veža į kitus kombinatus, kur specialiai priima ekologiškus grūdus ir kur yra visiškai kitos kainos. Tuo metu buvo viskas vienodai, bendra krūva. Tuo metu įmonė ekologiškus grūdus supirkdavo kaip paprastus grūdus, tiesiog ūkininkai kažkur pristatydavo dokumentus ir gaudavo kažkokias išmokas. AB „J.G.“ atskirai ekologiškų grūdų nesandėliuodavo ir atskirai jų nepriimdavo. Kai ūkininkai pradėdavo auginti ekologiškus grūdus, gaudavo kitokią išmoką, bet čia jau būdavo valstybės reikalai, laboratorijoje ši informacija niekur nefigūruodavo. Liudytoja negalėjo nurodyti, kokie grūdai buvo atvežti nagrinėjamu atveju. Tai galėjo būti kvietrugiai. Asmenys, kurie atvežė grūdus, sėdėjo vienoje mašinoje. Pro laboratorijos langą matosi paėmimo aparatas, kur sustoja mašina, iš kur ateina žmogus, kuris atvežė grūdus. Atvažiuoja daug mašinų, todėl, jeigu nebus žiūrima, kas atvežė, tikrai mėginiai susimaišys. Šiuo atveju atvažiavo transporto priemonė, išlipo vairuotojas ir šalia sėdėjęs jaunas vyriškis. Šis vyriškis pasiklausė, kokia yra tvarka priduodant grūdus. Liudytoja taip pat nurodė, kad buvo ir lengvoji mašina, kuri nebuvo įvažiavusi į įmonės teritoriją, nes į teritoriją negali įvažiuoti joks lengvasis automobilis. Šiuo automobiliu atvažiavo du vyriškiai, kurie priėjo prie jauno vyriškio. Visi vyriškiai buvo jauni, vienas buvo ne lietuviško gymio. Aplinkybę, kad grūdai ekologiški, minėjo jaunas žmogus, kuris buvo šalia vairuotojo. Jis, priėjęs prie langelio, iš karto prisistatė, pasakė, kad jis skambino, domėjosi ir atvežė grūdus. Grūdų kokybė yra tikrinama kiekvieną kartą, kai jie atvežami. AB „J.G.“ ekologiškų ir paprastų grūdų kaina nesiskyrė. Laboratorija nemoka pinigų. Jei grūdai vežami ne AB „J.G.“, tai ši įmonė niekam nemoka, o moka ta įmonė, kuriai yra pristatomi grūdai. Ūkininkas atveža grūdus ir nurodo, kam jis nori parduoti. Asmuo, kuris atvyko pasiteirauti, kodėl nemokami pinigai, teiravosi, kada bus pervesti pinigai, ar viskas yra tvarkoje, ar perduoti dokumentai UAB  „A.N.G.“, ar viskas jiems persiųsta. Klientas nurodo, kam nori parduoti grūdus. AB „J.G.“ buvo surašomi du sutarties egzemplioriai, vieną egzempliorių atiduodavo ūkininkui, antrą egzempliorių atvažiuodavo ir pasiimdavo įmonės vadybininkė. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O.M. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Jos darbo funkcijos – grūdų kokybės įvertinimas, kokybės analizavimas, kokybės nustatymas, sutarčių su klientais sudarymas pagal atskirą direktoriaus įsakymą. Atvykus klientui, jeigu jis atvyksta pirmą kartą, suveda jo asmens duomenis į duomenų bazę – vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, telefono numerį, jeigu ūkininkas, tai ūkininko pažymėjimo numerį, jeigu PVM mokėtojas, PVM mokėtojo kodą ir procentus, banko duomenis. Suvedus visus duomenis, sudaroma su klientu sutartis, kurios vienas egzempliorius atiduodamas klientui, kitas išsiunčiamas firmai, su kuria sutartis sudaryta, prieš tai sutartį įvedus į duomenų bazę. Šiuo konkrečiu atveju sutarties formos buvo atsiųstos iš UAB „A.N.G.“. Sutartis užpildo ir pasirašo laboratorijos darbuotojos. Šias sutartis rengia, t. y. nustato sutarties sąlygas ir pačios sutarties blanką, įmonė, kurios vardu grūdai yra superkami. Grūdų ir kokybės patikra vyksta taip – paėmus mėginį iš autotransporto, pagal LST nustato grūdų kokybę. Mėginio patikrą atlieka laboratorijos darbuotojos. Liudytoja aiškino, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. atvyko klientas su grūdais, buvo paimtas atvežtų grūdų mėginys, nustatyta kokybė, sudaryta sutartis. Sutartis sudaryta V.M. vardu, kiek pamena, grūdus atvežė aukšto ūgio vaikinas, kuris jai aiškino, kad jo grūdai ekologiški, pamena, jog jis kažkam skambino, tikslinosi adresą, paklausė jų telefono numerio. Jo paties asmens dokumentų ji neprašė, nes sutartis sudaroma ūkininko, kuriam priklauso grūdai, vardu. Vaikinas jai pasakė V.M. asmens kodą, telefono numerį, adresą, banko sąskaitos numerį, dar perspėjo, kad kitų automobilių jis nelydės, atvažiuos kiti asmenys. Vėliau jis paskambino, gali būti ir tą pačią dieną, kai buvo sudaryta sutartis, t. y. 2013 m. rugsėjo 6 d., prisistatė V., sakė, kad nori dar atvežti V.M. grūdų, teiravosi iki kelių jos dirba. Viskas vyko į darbo pabaigą, todėl atsakė, kad jo nelauks, todėl jis grūdų neatvežė, gal atvežė kitą dieną, bet nėra dėl to tikra. Dar nori papildyti, kad tas pats vaikinas buvo atvykęs pas jas ir teiravosi, kodėl už grūdus jam nepervedami pinigai, tuomet jau dėl su V.M. sudarytos sutarties teiravosi policijos pareigūnai, sutarčių originalai jau buvo perduoti policijos pareigūnams. Su vaikinu bendravo vedėja N.D., liepė jam kreiptis į UAB „A.N.G.“. Į sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ranka duomenis įrašė ji. Ar 2013 m. rugsėjo 6 d. buvo atvykęs būtent V.M., nežino, pasakyti negali, ji jo asmens dokumento netikrino. Sutartį pasirašė tas asmuo, kuris atvežė grūdus. Šiaip ūkininkai labai retai atvyksta patys, dažniausiai grūdus atveža vairuotojai. Kai kurie turi įgaliojimus, kiti neturi. Įgaliojimas nėra būtinas, kadangi grūdus atvežę asmenys juos įveža, iš jų nieko neišveža, todėl jo duomenų nereikia. Grūdus atvežęs asmuo savo ranka pildo laboratorijoje padarytą blanką, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, ūkininko pavardę, kam nori atiduoti grūdus – įmonės pavadinimą ir transporto priemonės valstybinį numerį. Šiame blanke nurodytų duomenų netikrina, todėl, jeigu asmuo nesąžiningas, jis gali nurodyti ir klaidingus duomenis. Šiuo atveju asmens, kuris pildė dokumentus, nebuvo prašoma parodyti dokumento. Sutartį pasirašė asmuo, kuris pildė dokumentus. Dokumentai, iš kur V.M. buvo įgijęs grūdus, reikalaujami nebuvo, nes jie nebūtini. Apie grūdų kilmę dokumentų neprašė, grūdus atvežęs asmuo minėjo, kad jie ekologiški, bet liudytojai tai neturi reikšmės, kadangi visi grūdai sandėliuojami pagal kokybę ir grūdų rūšį. Apie grūdų kilmę nieko nežino, gali tik pasakyti, kad tai buvo kvietrugiai. Iš kur jie atvežti, vaikinas neminėjo. Vaikinas, kuris atvežė grūdus, buvo aukšto ūgio, lieknas, simpatiškas, mandagus, todėl jokių įtarimų nesukėlė. Kitą kartą autotransporto priemonę lydėjo trys vaikinai, kurių du, jai atrodo, atvažiuodavo ne su krovininiu automobiliu, bet su lengvuoju automobiliu, kurio markės neįsidėmėjo, kartais jie net laukdavo, kol atvažiuos automobilis su grūdais. Trečias vaikinas buvo neaukšto ūgio, tvarkingai apsirengęs, smulkaus kūno sudėjimo, važiuodavo krovininiame automobilyje. Vienas vaikinas iš lengvojo automobilio buvo tamsaus gymio, vienas apvalaus veido, smulkiau apibūdinti jų negali. A.D., J.S., K.L. ji nepažįsta. Ar su jais bendravo, pasakyti negali. Grūdų supirkimo kaina 2013 m. rugsėjo 6 d. buvo 455 Lt už toną. Už grūdus turėjo būti apmokėta per penkias darbo dienas į sutartyje nurodytą sąskaitą. Pagal 2013 m. rugsėjo 6 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėta nebuvo, kadangi ji nebuvo išsiųsta į UAB „A.N.G.“ – ją paėmė policijos pareigūnai. Be to, kaip jau minėjo, vaikinas buvo atvažiavęs į AB „J.G.“ ir teiravosi ar viskas yra gerai su grūdais, kodėl jam nepervedami pinigai. Minėjo, kad jis nesuranda kažkokių draugų, jam jie neatsiliepia į skambučius (t. 37, b. l. 126-127).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J.K. parodė, kad buvo įvykis, kai keletas vyrų buvo apsiėmę nuvežti ūkininko grūdus į AB „J.G.“ ir priduoti. Suprato, kad tie vyrai pridavė grūdus savo vardu ir apgavo ūkininką. Apie apgavystę sužinojo iš tyrėjos. Liudytoja paaiškino, kad kažkuris iš vyrų paskambino į laboratoriją ir paklausė, ar įmonė priima „tritikalį“. Labai įstrigo šis pavadinimas, nes kvietrugiai yra vadinami kvietrugiais, „tritikaliu“ niekas nevadina, tai yra lotyniškas pavadinimas. Kitą dieną atvažiavo galbūt du vyrai su samdyta mašina ir vairuotoju. Jie atvežė parduoti grūdus AB „J.G.“. Liudytoja priėmė šių grūdų pavyzdį, nustatė kokybinius parametrus ir išrašė kokybės pažymą. Grūdai galimai buvo vežami ne vieną dieną. Kiekvieną kartą, kai mašina atveža grūdus, atvežtų grūdų kokybė yra patikrinama. Šiuo atveju galėjo būti taip, kad atvažiavo du vyrai ir trečias pasamdytas vairuotojas. Grūdus atvežė kažkoks sunkvežimis. Sunkvežimyje galimai buvo tik vairuotojas, o kiti du vyrai atvažiavo savo mašina. Liudytojos kolegė buvo įvedusi kliento duomenis į apskaitą. Pati liudytoja parašė kokybės pažymą, apskaitoje jau rado suvestus kliento duomenis. Pagal pateiktą vardą ir pavardę susirado klientą ir suvedė grūdų kokybę. Bendravimas buvo toks, kad atvažiavo žmonės, pasakė vardą ir pavardę, jog atvežė kvietrugius. J.K. teigė, kad įmonė priėmė neekologiškus grūdus, jeigu atveždavo ekologinius grūdus, jų kaina buvo tokia pati kaip ir neekologiškų. Asmenų, kurie priduoda grūdus, dokumentai visada yra tikrinami, kai pildomos sutartys ir duomenys pirmą kartą įvedami į duomenų bazę. Kai klientas yra duomenų bazėje, jam užtenka garsiai pasakyti savo vardą, pavardę, gimimo metus ir adresą. Pagal tai ir pasitikrinama, ne visada prašoma asmens dokumento. Tie vyrai minėjo, kad grūdai atvežti iš Vilniaus krašto. Galimai, kai pirmą dieną jie paskambino, kalbėjo rusiškai, pasakė, kad atveš „tritikalį“, tikriausiai jie tada ir užsiminė, kad iš Vilniaus krašto. Telefonu kalbėjo O.M.. O.M. su jais taip pat kalbėjo rusiškai, iš to liudytoja ir žino, kad jie kalbėjo rusiškai. Liudytoja neprisiminė antro karto, kai buvo atvežti grūdai, bet pirmą kartą buvo du jauni vyrai prie laboratorijos langelio ir trečias – vairuotojas, kuris laukė lauke. Ji neprisiminė, ar tik su ta sunkiasvore transporto priemone vežė grūdus, ar buvo atvažiavę ir su lengvąja mašina kiti asmenys. Kad jauni vyrai atvažiavo savo lengvąja mašina, o vairuotojas sunkiasvore, yra tik prielaida. Liudytoja nepasirašė jokios sutarties. Ji įvertino atvežtų grūdų kokybę ir pasirašė ant atvežtų grūdų kokybės pažymos. Pagal tas dvi sutartis AB „J.G.“ turėjo būti atsiskaityta per 5 darbo dienas. Atvežus grūdus, buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Ji nėra susijusi su mokėjimais už pateiktus grūdus. Nematė, ar O.M. tikrino dokumentus, bet neturi pagrindo netikėti kolege, jei kolegė viską suvedė į domenų bazę, mano, kad ji viską patikrino. Niekas negali įvažiuoti į įmonės teritoriją, nepasirašęs sutarties. Grūdus „tritikaliu“ pavadino asmuo, kuris su O.M. kalbėjo telefonu. Aptarinėjo šią situaciją, nes tai yra labai neįprastas pasakymas, tai yra lotyniškas terminas. Tai buvo absoliučiai vienetinis atvejis, kad kas nors įvardintų kvietrugius kaip „tritikalį“, nes dažniausiai niekas taip nesako, bet, kadangi tai buvo rusakalbiai, tai pagalvojo, kad galbūt problema yra tame, kad jie rusakalbiai, gal jie tiesiog nežino lietuviško pavadinimo. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J.K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo funkcijos yra grūdų kokybės nustatymas. Jeigu asmuo, duomenų bazėje yra užregistruotas kaip klientas, atveža grūdus, jis turi pasakyti savo vardą, pavardę ir kokiai firmai priduoda tuos grūdus, automobilio valstybinį numerį. Jeigu už vairo yra samdytas vairuotojas, tuomet reikia vairuotojo pavardės. Jeigu asmens nėra bazėje, jis turi pateikti asmens tapatybės dokumentą, jeigu yra ūkininkas – ūkininko pažymėjimą, PVM mokėtojo kodą, jeigu yra PVM mokėtojas, adresą, telefono numerį, banko sąskaitą. Sutarties formą paruošia bendrovės juristė, o pačią sutartį pildo laborantės. Atliekant grūdų kilmės ir kokybės patikrą paimamas grūdų pavyzdys mėginių paėmėju, toliau jis tiriamas, nustatomas kritimo skaičius ir šiukšlinė, grūdinė priemaišos. Visą tai atlieka laborantė arba vyriausioji laborantė. Liudytoja aiškino, kad atvažiavo klientas ir atvežė mašiną su kvietrugiais, tuomet O.M. įvedė klientą į duomenų bazę, kadangi jis buvo atvažiavęs pirmą kartą. Ji pati nematė, bet mano, kad jis pateikė visus reikiamus dokumentus, reikalingus suvesti klientą į duomenų bazę. Kol O.M. tvarkė dokumentus, ji paėmė pavyzdį ir jį ištyrė, tai buvo kvietrugiai. Ištyrus kvietrugius, O.M. išrašė taloną įvažiuoti į teritorijoje esančias svarstykles. Sutarčių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) viršuje esančius duomenis ji įrašė savo ranka iš duomenų bazės, ji jokių dokumentų papildomai iš kliento nereikalavo, nes juos matė O.M., kuomet suvedinėjo duomenis į bazę. Įrašus sutartyje padarė savo ranka, ar buvo atvykęs pats V.M., pasakyti negali, nes dokumentų netikrino, tai padarė O.M., kol ji tyrė kvietrugius. Nori atkreipti dėmesį, kad klientas žinojo visus jai reikalingus duomenis – pradedant nuo asmens duomenų iki sąskaitos numerio. Kodėl sutartis buvo pasirašyta V.K., pasakyti negali, kaip ją pasirašinėjo ji nematė, nes tuo metu tyrė grūdus. Sutartį pildė ne ji, O.M. Ar V.K. turėjo V.M. įgaliojimą, pasakyti negali. V.K. sutarties grafoje „Pardavėjas“ pasirašė ne jos akivaizdoje. Dokumentai apie grūdų įsigijimą ir jų kilmę prašomi nebuvo, nes įmonei jų nereikia. Liudytoja parodė, kad žino, jog grūdai buvo atvežti iš Vilniaus krašto, nes taip sakė juos atvežę vyrai, be to, jie sakė, kad grūdai yra ekologiški. Grūdus atvežė du jauni vyrai, kurie buvo malonūs, tvarkingai apsirengę, mandagūs, mokėjo kalbėti rusiškai. A.D., J.S., K.L. ji nepažįsta. Bendraudama su vyrais, kurie atvežė kvietrugius, jų pavardžių neklausė. Pagal sutartį (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugsėjo 8 d. grūdų kaina buvo tokia, kokia nurodyta sutartyje – 370 Lt už toną, pagal sutartį (duomenys neskelbtini) – 455 Lt už toną. Už grūdus turėjo būti apmokėta per 5 darbo dienas į V.M. padiktuotą sutartyje įrašytą sąskaitą (t. 37, b. l. 124-125).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L.B. parodė, kad ji prisimena, jog sėdėjo patalpoje, kur yra svarstyklės, atėjo du jauni žmonės, kurių neprisimena, parodė dokumentus. Daugiau nieko negali pasakyti, vyrų veidų neprisimena. Liudytoja pasvėrė krovinį svarstyklėmis, daugiau jokių veiksmų neatliko. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad parodymai užfiksuoti teisingai. Aktą, kad priduoti grūdai, pateikia liudytoja. Žmonės pasirašinėja akte išlipę iš automobilio. Aktas pasirašomas liudytojos akivaizdoje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L.B. parodė, kad AB „J.G.“ dirba (duomenys neskelbtini). Ji atlieka grūdovežių svėrimo darbus. Taip pat pavaduoja svėrėją, kuri priima ir sveria atvežtus grūdus. Grūdus atveža pardavėjas, pateikia grūdų priėmimo taloną arba kartais dar turi važtaraščius. Grūdų patikros ji neatlieka, kokie dokumentai reikalingi, nežino. Dėl atvežtų grūdų iš ūkininko V.K. buvo pateiktas tik grūdų priėmimo talonas. Daugiau nieko nebuvo pateikta. Apie UAB „A.L.“ ji nieko nežino. Tą dieną buvo atvežti grūdai automašina. Pristatytus grūdus svėrė ji pati. Mašinos turinio netikrino, tai daro laboratorijoje. Kokia kaina buvo priduoti grūdai, pasakyti negali. Kas konkrečiai pridavė grūdus, pasakyti negali. Jokių dokumentų nereikalauja, nes jie jau turi priėmimo taloną, kuriame būna nurodyti duomenys. Ji pati pateikė aktą pasirašyti, tačiau negali nurodyti, kam padavė. Aktas buvo pasirašytas jos akivaizdoje. Be jos niekas kitas nedalyvauja pasirašant grūdų pridavimo aktą. Be dokumentų ji pasakyti negali, kas tą dieną pasirašė. Dokumentuose turi būti nurodyta, kas pasirašo. Jie asmens dokumentų neprašo, nes laboratorijoje sutikrina viską. Niekur nebuvo nurodyta, kad atvežti grūdai yra ekologiški, jog jie yra iš V.K. ūkio. Fakto, kad AB „J.G.“ supirktų ekologiškus grūdus, negirdėjo (t. 37, b. l. 143).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D.P. parodė, kad ji dirbo AB „J.G.“ (duomenys neskelbtini). Jos atsakomybė buvo tinkamai užfiksuoti svorį. Reikėjo pasverti tiek pilną mašiną, tiek tuščią, užfiksuoti svorį, pasirašyti grūdų priėmimo aktą ir atiduoti klientui. Ji negali daryti jokio veiksmo, kol per duomenų bazę neateina talonas. Taloną formuoja laboratorijos darbuotojai, kurie turi visus reikiamus pirminius dokumentus, sudaro sutartį, įveda taloną, automobilio numerį, vairuotoją, kuris atvežė krovinį, o liudytojos pareigos tik pažiūrėti, ar teisingai mašina stovi ant platformos, užfiksuoti svorį ir paleisti išpylimui, po to tinkamai patikrinti tą pačią mašiną, automatiškai užfiksuoti svorį, atspausdinti grūdų priėmimo kvitą, kurį pasirašo. Kvituką pasirašo liudytoja ir tas žmogus, kuris tuo metu įvežė krovinį. Į įmonės teritoriją pašaliniams asmenims įeiti draudžiama, turi dalyvauti tas žmogus, kuris atvežė krovinį ir kuris atsako už jį. Liudytoja negalėjo pasakyti, ar buvo atvejų, kai į teritoriją viena transporto priemone būtų įvažiavę du žmonės. Įmonės „A.L.“ nėra girdėjusi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A.D. parodė, kad jam buvo pasiūlyta nupirkti ir parduoti grūdus į užsienį. Grūdus iš ūkininko pasiūlė pirkti J.S.. Liudytojas aiškino, kad grūdus pirkti turėjo ne jis, o turėjo būti tik jo pinigai bei pažintys. J.S. yra davęs pinigų, kurie iki šiol nėra grąžinti. Kiek žino, grūdai buvo išvežti ir ūkininkui nebuvo sumokėta. Grūdų pirkimo sąlygas derino J.S.. Su grūdų pardavėju liudytojas nebuvo susitikęs, nėra jo matęs. Kiek žino, grūdai buvo išvežti iš ūkininko, o vėliau parduoti Jonavoje. Buvo nuvažiavęs į Jonavą, kai buvo priduodami grūdai. Manė, kad viskas bus teisėta, t. y. nusiperki, parduoti ir uždirbi. V.K. nuvažiavo iki Jonavos, paklausė dėl grūdų supirkimo kainos ir viskas. V.K. yra jonavietis, todėl jis ir važiavo pasiteirauti dėl kainos. Liudytojas prie AB „J.G.“ važiavo, nes tuo metu Jonavoje lankė savo tėvus. Pinigai, skirti grūdų įsigijimui, buvo perduoti J.S.. Nematė, kaip buvo vežami grūdai į AB „J.G.“. Su liudytoju turėjo būti atsiskaityta bankiniu pavedimu. Paprašė, kad draugas leistų pasinaudoti savo banko sąskaita tam, kad į ją būtų pervesti pinigai už grūdų pridavimą. Nematė dokumentų, susijusių su grūdų pirkimu ir pardavimu. K.L. vardą ir pavardę sužinojo iš J.S.. Liudytojui iš aptariamo sandorio turėjo atitekti 27000 Lt ir pusė pelno, kuris turėjo būti uždirbtas. Iš to pelno neturėjo būti finansuojami V.M. ar V.K.. 27000 Lt buvo pasiskolinęs iš tėvo ir iš kito asmens. Pinigai J.S. buvo perduoti grynaisiais, paskolos rašteliai nebuvo sudaryti. Pinigus, gautus už grūdų pridavimą, turėjo išgryninti V.M. ir šiuo pinigus perduoti liudytojui. Liudytojas turėjo atsiimti perduotus pinigus, o pelną pasidalinti. A.D. tvirtino, kad J.S. jam sakė, jog jis pirks grūdus iš ūkininko, todėl ir manė, kad jis kaip fizinis asmuo perka grūdus. Pasitikėjo J.S., jis labai daug kalbėjo ir žadėjo. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokį verslą turėjo 2013 metais, tačiau jis nebuvo susijęs su grūdais. Negalėjo paaiškinti, kodėl J.S. į jį kreipėsi dėl grūdų pardavimo. Internete yra skelbiama grūdų supirkimo kaina, iš ten ir sužinojo, kad AB „J.G.“ superka grūdus už konkrečią kainą. Kodėl J.S. reikėjo kreiptis į liudytoją tam, kad sužinotų grūdų supirkimo kainą, negalėjo nurodyti. J.S. prašė pinigų tam, kad jie būtų perduoti ūkininkui. J.S. įtikino, kad viskas vyks oficialiai. Tarp J.S. ir V.K. su V.M. nėra ryšių. V.M. į Jonavą nebuvo nuvykęs, Jonavoje buvo liudytojas, V.K. ir J.S.. A.D. negalėjo nurodyti, kodėl jis AB „J.G.“ nepasirašė dokumentų. Liudytojas buvo informuotas, jog buvo parduota 170 t grūdų. Šią informaciją nurodė J.S.. Kiek žino, pinigai turėjo būti pervesti į V.M. banko sąskaitą. Į nieką nesikreipė dėl paminėtų 27000 Lt grąžinimo. Su J.S. dabar nesieja jokie santykiai, pamiršo tuos pinigus. Apie tai, kad J.S. neatsiskaitė su ūkininku, sužinojo policijoje. Pirkimus ir pardavimus organizavo J.S.. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl J.S. turėjo jam pateikti pirkimo-pardavimo sutartis ir visus dokumentus tik 2013 m. rugsėjo 10 d., nors pardavimai buvo 2013 m. rugsėjo 6-8 d. Kiek pamena, J.S. vis žadėjo atvežti, tačiau jie taip ir nesusitiko. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A.D. parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėnesio pradžioje jam paskambino J.S. ir paklausė ar jis neturi pažinčių parduodant grūdus. Daugiau nieko nesakė. J.S. žinojo, jog jis turi pažinčių. J.S. sakė, jog turi apie 150 t grūdų. J.S. atsakė, jog pasidomės. Po to paskambino savo pažįstamiems, taip pat V.K.. V.K. pasakė, jog nuvažiuos į AB „J.G.“ ir pasidomės. Vėliau V.K. informavo, jog grūdus priims AB „J.G.“ už 450 Lt už toną. Liudytojas teigė, kad jis paskambino J.S. ir pasakė, jog rado, kur parduoti grūdus. J.S. pasakė, jog grūdus priims AB „J.G.“ mokant už 1 t 450 Lt. J.S. pasakė, jog tinka. Pokalbio metu pirmą kartą išgirdo apie ūkininką, kuris parduos J.S. grūdus. Jis suprato, kad J.S. kaip fizinis asmuo nupirks grūdus iš ūkininko. J.S. paprašė jo surasti žmogų į kurio sąskaitą būtų pervesti pinigai. J.S. sakė, kad jo sąskaitos areštuotos. J.S. liudytojui jokio atlygio nesiūlė, tik pasakė, jog „skoloje neliks“. Tuomet liudytojas paskambino V.M. ir paklausė, ar būtų galima pasinaudoti jo sąskaita pervedant pinigus iš AB „J.G.“. V.M. paklausė, ar bus viskas oficialiai. V.M. pasakė, jog visus dokumentus jam pateiks, kuomet dokumentus gaus iš J.S.. J.S. žadėjo dokumentus, t. y. pirkimo-pardavimo sutartis tarp ūkininko ir J.S. kaip fizinio asmens pateikti 2013 m. rugsėjo 10 d. Jis nežinojo apie jokią UAB „A.L.“. J.S. nesakė, jog iš ūkininko grūdai pirkti per UAB „A.L.“. Jis niekuomet nematė sutarties tarp V.K. ūkio ir UAB „A.L.“. J.S. apie jokį A.P. nekalbėjo. V.M. turi savo individualią veiklą. V.M. yra treneris, kuris veda individualias treniruotes. Po to liudytojas, gavęs V.M. banko sąskaitos numerį, asmens kodą, žinute nusiuntė V.K.. Jie visi, t. y. jis, J.S., V.K. sutarė susitikti 2013 m. rugsėjo 6 d. prie AB „J.G.“. Liudytojas 2013 m. rugsėjo 6 d. paėmė J.S. iš Vilniaus ir nuvažiavo kartu į AB „J.G.“. Nuvažiavus ten laukė V.K.. Tuomet atvažiavo K.L. su transportu, kuriame buvo grūdai. Iš kur buvo atvežti grūdai, jis nežinojo. AB „ J.G.“ jiems davė užpildyti sutartį. V.K.  pasakė AB „J.G.“ darbuotojoms V.M. asmens duomenis, sąskaitą ir jos įrašė į sutartį. Po to V.K. pasirašė sutartyje. V.K. pasirašė sutartį, nes to prašė darbuotojos, kurios neklausė ar V.K. turi kokį įgaliojimą iš V.M.. V.K., liudytojo manymu, nežinojo visų reikiamų dokumentų, kurie turi būti buhalteriškai įforminti. Grūdų pardavimas turėjo būti oficialus, todėl niekas nieko neslėpė. V.M. nebuvo atvykęs į AB „J.G.“, jis tik buvo informuotas, jog jo asmens duomenys ir sąskaita bus naudojami sutartyje priduodant grūdus į AB „J.G.“. Jie visi trys buvo AB „J.G.“ tik 2013 m. rugsėjo 6 d. Po to jis nebevyko į AB „J.G.“. Kiek žino, visų grūdų pridavimus tvarkė K.L.. Nuo 2013 n, rugsėjo 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 8 d. buvo priduota apie 170 t. Jis nežino ar visus kitus kartus, priduodant grūdus į AB „J.G.“, važiavo J.S.. Iki 2013 m. rugsėjo 9 d. sutartis tarp J.S. ir ūkininko nebuvo pateikta. Sutartį J.S. turėjo pateikti 2013 m. rugsėjo 10 d. Pinigai už grūdus į V.M. sąskaitą turėjo būti pervesti 2013 m. rugsėjo 10 d. Gautus pinigus V.M. turėjo išgryninti ir atiduoti liudytojui, o jis pinigus turėjo atiduoti J.S.. V.M. ir V.K. J.S. nepažinojo. V.K. turėjo tik nuvažiuoti į Jonavą ir susitarti dėl grūdų priėmimo bei kainos, t. y. išsiaiškinti, ar grūdus priims ir kiek mokės. V.K. sutartyje pasirašė neplanuotai, nes jo paprašė darbuotojai. A.D. taip pat tvirtino, kad su J.S. tartasi, jog viskas bus teisėtai, t. y. iš ūkininko bus nupirkta grūdų už vieną kainą, t. y. pigiau, o parduota AB „J.G.“ brangiau. Koks turėjo būti uždarbis, jis tiksliai nepamena. Jis su J.S. tarėsi, kad nupirks grūdus iš ūkininko už rinkos kainą, sutars su AB „J.G.“, kad priimtų didesne kaina, ir, gavus uždarbį, pasidalins. Kokiomis dalimis dalinsis pinigus neaptarė. J.S. su kažkokiu savo pažįstamu suorganizavo, kad būtų paimti grūdai iš ūkininko. Liudytojas tame nedalyvavo ir nežino kaip viskas vyko. Prieš paimant grūdus iš ūkininko, J.S. jam pasakė, kad ūkininkui reikia duoti pinigų avansu. Liudytojas 2013 m. rugsėjo pradžioje, manydamas, jog viskas teisėta ir sąžininga, davė J.S. į rankas apie 27800 Lt. J.S. šiuos pinigus turėjo perduoti ūkininkui. Šie pinigai buvo skirti ūkininkui kaip užstatas.  Kodėl J.S. dar ėmė 12000 Lt iš ūkininko, nežino, tikrai jokiems kyšiams šie pinigai nebuvo reikalingi. Apie 12000 Lt, kuriuos ūkininkas davė J.S., jis nieko nežinojo. Jo vaidmuo buvo tik paprašyti AB „J.G.“, jog grūdus supirktų brangiau. Lidutyojas neatsiminė, ką tiksliai darė AB „J.G.“ teritorijoje, su kuo kartu buvo ir kalbėjo. Jį patį J.S. apgavo (t. 37, b. l. 177-179, 191-192).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V.K. parodė 2014 metais jam paskambino A.D., pasakė, kad nuvažiuotų į AB „J.G.“ ir paklaustų, ar galima priduoti grūdus. Liudytojas tuo metu gyveno Jonavoje, todėl A.D. pasakė, jog nuvažiuos. Nuvažiavo ir paklausė. Paskambino A.D. ir pasakė, kiek moka už grūdus. AB „J.G.“ liudytojui pasakė, kiek kainuoja tona grūdų, o jis visą informaciją perdavė A.D.. A.D. po kelių dienų vėl paskambino ir paprašė padėti užpildyti dokumentus žmonėms, kurie atvažiuoja, kadangi jie gali nesuprasti kaip reikia pildyti. Liudytojas sutiko. Atvažiavo mašinos, jis padėjo pasirašyti dokumentus, viską pridavė ir viskas. Grūdus į AB „J.G.“ vežė kelis kartus. Grūdai galimai buvo vežami keturis kartus, per porą dienų. V.K. teigė, kad V.M. jam nėra girdėtas. Jis padėjo pildyti dokumentus, tačiau nežino kieno vardu buvo priduodami grūdai. Prieš parduodant grūdus, paskambino A.D. ir paklausė, kieno vardu pildyti dokumentus. Liudytojas užpildė dokumentus ir pasirašė savo parašu. Kiek atsimena, grūdus priduoti atvežė vyriškis – vairuotojas ir dar vieną kartą kažkoks vaikinas atvažiavo, kurio neatsimena. Liudytojui už jo veiksmus buvo pažadėta sumokėti už sunaudotą kurą bei laiką. Jokios naudos iš tokių veiksmų jis neturėjo. Tuo metu, kai buvo vežami grūdai, galimai vieną kartą buvo atvažiavęs ir A.D.. A.D. buvo atvažiavęs su kažkokiu žmogumi. Galimai jis buvo atvažiavęs pažiūrėti, kaip atveža grūdus ir kaip yra priduodama, daugiau detalių nepamena. V.K. nurodė, kad į dokumentus duomenis, kuriuos nurodė A.D., įrašė jis. A.D. nurodė, kaip ir ką rašyti. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino. Jis teigė, kad, jei tuo metu minėjo K.L., vadinasi taip ir buvo. Tiksliai nepamena, ar buvo skambutis iš asmens, kuris prisistatė S., tačiau, jei tuo metu taip minėjo, vadinasi taip ir buvo. Tuo metu gyveno Jonavoje ir, kiek suprato, jiems buvo per toli važiuoti iki AB „J.G.“, todėl buvo paskambinta liudytojui ir paprašyta padėti, nes jam buvo kelios minutės iki ten nuvažiuoti. Liudytojas pagalvojo, kad jie nenori taip toli važiuoti, o nori greitai viską sutvarkyti. Tiksliai neatsimena, iš kur buvo vežamos tos grūdinės kultūros, galimai iš Kaišiadorių. Jis prisimena tik vieną vairuotoją, buvo stambus vyras. Vieną kartą buvo atvykęs kažkoks žmogus, su juo pašnekėjo, bet nepamena, apie ką. Tas žmogus buvo liesas, jaunas. Kaip atrodo K.L., neatsimena. V.K. teigė, kad jis į policiją buvo iškviestas po kelių dienų po aptariamo įvykio. Paskambino, pakvietė atvykti tam tikru adresu ir jis nuvyko, davė parodymus. Apie tai, kad savo parodymuose minėjo J.S. sugalvotą planą, paaiškino, kad, jei tapo įtariamuoju, tai reiškia, kad buvo kažkoks planas. A.D. pasakė apie J.S. po to, kai vyko į policiją duoti parodymų. Neprisimena, ką tiksliai A.D. pasakė, paminėjo, kad J.S. viską sugalvojo. Kai paskambino iš policijos, liudytojas iš karto paskambino A.D., paklausė, kas atsitiko. Jis pasakė, kad čia viską sugalvojo J.S., jog čia buvo J.S. planas, kad visus išdūrė. Liudytojas neatsiminė, kad būtų asmeniškai bendravęs su J.S.. V.M. vardą ir pavardę parašė, nes jo duomenis atsiuntė A.D.. Pirmiau įrašė savo vardą ir pavardę, o vėliau V.M., nieko neįtarė. Į laboratoriją ėjo vienas ir ten pildė dokumentus. Neatsimena, ar tai, ką reikia rašyti į dokumentus, sudiktavo K.L., jeigu minėjo apklausoje, reiškia, jog taip ir buvo. 

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V.K. parodė, kad jis pažinojo A.D., kuris jam paskambino 2013 m. rugsėjo 6 d. ryte ir paprašė sužinoti ar AB „J.G.“ superka grūdus ir kokia būtų kvietrugių kaina. Jis pats gyvena Jonavoje, todėl nuvažiavo AB „J.G.“, nuėjo į laboratoriją ir pas ten dirbančias moteris paklausė, kokios būtų supirkimo sąlygos ir kainos, kokių reikia dokumentų. Jam buvo paaiškinta, kad reikia asmens duomenų ir banko sąskaitos numerio, pasitikslino ar reikia dar kokių dokumentų, jam buvo pasakyta, kad daugiau nieko nereikia. Tai sužinojęs jis paskambino A.D. ir pasakė, ką sužinojo. A.D. jam SMS žinute atsiuntė V.M. vardą, pavardę ir sąskaitos numerį. Kas toks V.M., jis neklausė. A.D. paskambino jam ir pasakė, kad jo kontaktus davė savo pažįstamam, kuris paskambins ir pasakys, kada atvažiuos grūdai, kur jam reiks juos pasitikti. A.D. pasakė, kad jis turės kartu su vairuotoju nuvažiuoti ir užpildyti grūdų pridavimo dokumentus. Jam nekilo joks įtarimas, galvojo, kad A.D. pažįstamam reikia pagalbos, todėl sutiko. Jam paskambino iš pradžių asmuo prisistatęs S. ir pasakė, kad kartu su vairuotoju atvažiuos S. draugas, kuriam reikės padėti užpildyti popierius, dar pasakė, kad po šio pokalbio jam paskambins S. žmogus, pasakys, kada atvažiuos grūdai ir kada reikės su jais susitikti. Po kiek laiko jam paskambino vaikinas, prisistatęs K., kurio jis nepažinojo ir pasakė, kad važiuoja su vairuotoju ir veža grūdus, pasakė kelintą valandą bus Jonavoje. Jie susitiko prie AB „J.G.“ 2013 m. rugsėjo 6 d., automobilis buvo krovininis, raudonos spalvos „Volvo“. Jie pasikalbėjo, jis nuėjo į laboratoriją, užpildė dokumentus dėl grūdų pridavimo ir pirmą kartą pildydamas dokumentus įrašė savo vardą ir pavardę, pasirašė savo parašu, o paskui pagalvojo, kad jam buvo pateikti asmens duomenys, į kitus blankus įrašė iš A. D. atsiųstos žinutės duomenis – V.M. vardą ir pavardę bei pasirašė savo parašu. Taip pat įrašė V.M. sąskaitos numerį. Viso per 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 8 d. važiavo į AB „J.G.“ kelis kartus, kiekvieną kartą prieš jam važiuojant paskambindavo K., pasakydavo kada atvažiuos, kad jis nueitų sutvarkyti dokumentus. Per tas dienas jis bendravo su A.D., pasakydavo, kad sutvarkė dokumentus ir tiek. A.D. jam žadėjo, kad už sugaištą laiką ir sunaudotą kurą su juo atsiskaitys, kada tiksliai, nesakė. Jis nieko nepagalvojo, kad daro kažką blogo, tiesiog norėjo padėti savo draugui A.D., juo pasitikėjo. A.D. sakė, kad grūdai yra šio pažįstamo, o daugiau jis niekur nesigilino. Dėl jam parodytos grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 2013 m. rugsėjo 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini), tekstu „V.M., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini)“ gali pasakyti, kad duomenis apie V.M. įrašė AB „J.G.“ laborantai, jis tik pasirašė ties grafa „pardavėjas“ . Šioje sutartyje jis įrašė savo vardą ir pavardę bei pasirašė savo vardu. Laborantai jo neprašė jokio asmens dokumento ar įgaliojimo. Sakė, ką nori, tą ir rašyk. Dėl parodytos grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 2013 m. rugsėjo 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad duomenis apie  V.M. įrašė AB „J.G.“ laborantai, jis tik pasirašė ties grafa „pardavėjas“. Ties grafa „pardavėjas“ įrašė pats savo ranka „V. M“ bei šalia pasirašė savo parašu. Dėl parodytos grūdų pirkimo-pardavimo sutarties 2013 m. rugsėjo 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini), gali pasakyti, kad duomenis apie V.M. įrašė AB „J.G.“ laborantai, jis tik pasirašė ties grafa „pardavėjas“. Ties grafa „pardavėjas“ įrašė pats savo ranka „V. M“ bei šalia pasirašė savo parašu. Dėl parodyto kvito (informacinio lapelio) tekstu „V.M., kultūra-ekologiški kvietrugiai, vairuotojas – K., transporto pr. numeris (duomenys neskelbtini)“, gali pasakyti, kad įrašai kvite (informaciniame lapelyje) rašyti jo ranka. Ties grafa „parašas“ yra jo parašas. Šis informacinis lapelis buvo pildomas atvykus į AB „J.G.“ prieš įvažiuojant transporto priemonei sverti grūdus. Jis šį lapelį pildė prie laborantų langelio. Šis lapelis reikalingas, kad laborantai žinotų, kas atvežė grūdus, o po to šiuos duomenis įvestų į sistemą. Ties grafa „Savininkas“ jis įrašė „V.M.“, nes šiuo vardu buvo sąskaita. Ką rašyti į kitus punktus lapelyje jam sudiktavo K.L., kuris kiekvieną kartą lydėdavo krovinį. Būtent K.L. jam sakė, kad tai yra „Ekologiniai kvietrugiai“. Dėl kitų kvitų, kurie buvo rasti J.S. vairuojamame automobilyje, tekstų „Savininkas –V.M., kultūra – rugiai, sutarties rūšis – (duomenys neskelbtini), vairuotojas – G., transporto pr. numeris (duomenys neskelbtini), priekabos numeris – (duomenys neskelbtini)“, gali pasakyti, kad įrašai kvituose (informaciniuose lapeliuose) rašyti jo ranka. Ties grafa „parašas“ yra jo parašas. Šie informaciniai lapeliai buvo pildomi atvykus į AB „J.G.“ prieš įvažiuojant transporto priemonei sverti grūdus. Jis lapelius pildė prie laborantų langelio. Lapeliai reikalingi, kad laborantai žinotų, kas atvežė grūdus, o po to, šiuos duomenis įvestų į sistemą. Ties grafa „Savininkas“ jis įrašė „V.M.“, nes jo vardu buvo sąskaita. Kitus duomenis jam sudiktavo K.L., kuris kiekvieną kartą lydėdavo krovinį. Kiekvieną kartą atvežus krovinį į AB „J.G.“, jis privažiuodavo ir pasirašydavo sutartį bei užpildydavo informacinius lapelius. Kada jam privažiuoti, informuodavo K.L., kuris pasakydavo, jog jau važiuoja su kroviniu į elevatorių. Taip pat nori patvirtinti dar kartą, kad jis iš anksto nesitarė su J.S., jog vykdys šio parengtą planą, t. y. K.L. atvežus grūdus į AB „J.G.“, jis apsimetęs V.M., pasirašys sutartis už V.M.. Jis pats asmeniškai niekada su V.M. nebendravo ir šio nepažįsta. Jis manė, kada pasirašinėjo sutartis, kad V.M. yra kažkoks žmogus, į kurio sąskaitą, bus pervestos piniginės lėšos. Jis sutarčių neskaitė, nesuprato, ką pasirašė. Nežinojo kokios pinigų sumos bei už ką turėjo būti pervedamos. Jis negali pasakyti, kodėl A.D. prašė jo važiuoti į AB „J.G.“, o ne V.M.. Jis nebuvo V.M. sąskaitos realus valdytojas ir ja nedisponavo. Kuomet jis pasirašinėjo sutartis, nežinojo, kiek realiai buvo priduota tonų grūdų pardavimui. (t. 38, b. l. 95-96)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R.A. parodė, kad jo sūnus  T.A. 2013 metais turėjo įmonę Didžiojoje Britanijoje, kurios pavadinimo nurodyti negali. Šią įmonę jie sukūrė kartu su sūnumi. Tai įmonė, kuri turėjo surinkinėti žaliavas ir juodąjį metalą. Buvo nupirkta daug konteinerių, mašinų, tačiau neužteko pinigų ir buvo nutarta parduoti visą įmonę su turtu. Įmonė buvo parduodama kartu su transportu ir konteineriais. J.S. buvo susidomėjęs galimybe įsigyti įmonę ir klausė, ar įmonė yra švari. Jam buvo atsakyta, kad taip. Įmonė buvo nedirbanti, bet su kapitalu. J.S. paklausė įmonės duomenų. Duomenys jam buvo nurodyti. J.S. pasitikrino, ar įmonė švari, kad jokios veiklos nėra, tuo ir baigėsi bendravimas su juo. J.S. prašė nurodyti įmonės pavadinimą, kodą. Liudytojas teigė, kad jis buvo įmonės akcininkas. Su J.S. bendravo tik dėl pasiūlymų suremontuoti kažkokias patalpas. Buvo pardavinėjama kažkokia palėpė, buvo pasiūlymas susijęs su nekilnojamuoju turtu. Jokio verslo su J.S. neįvyko. Liudytojas nežino, kokie turėjo būti sandoriai susiję su grūdais. J.S. buvo skolingas, už skolą siūlė grūdus, mašiną, siūlė pirkti nekilnojamąjį turtą – palėpes. Siūlė pirkti palėpes, kurios yra prie stoties, galimai (duomenys neskelbtini) g. Šis turtas buvo nepilnai įformintas. R.A. negalėjo nurodyti, kam priklausė tas turtas. J.S. siūlė įsigyti palėpę, po to ją suremontuoti. Liudytojas pamatė, kad teisiškai dėl to nieko negalima padaryti. Liudytojas nežino, kodėl J.S. jam vežė grūdų mėginius ir sertifikatus, jis daug ką vežė. Palėpės priklausė tam tikrai grupei žmonių, bendrijai, į tą bendriją buvo galima kliūti kaip dalininku, bet iš pradžių reikėjo kažkokius darbus padaryti, po to tapti dalininku. Liudytojas teigė, kad iš tikrųjų  jokiai bendrijai palėpė nepriklausė. Pasiūlymai įsigyti palėpes, jas remontuoti buvo susiję su skolos grąžinimu, t. y. bandymu kaip nors grąžinti skolą. Liudytojui A. D. vardas nieko nesako, tokio asmens nepažįsta. Anksčiau minėtos įmonės akcininkais dar buvo liudytojo sūnus bei kitas asmuo. Liudytojas asmeniškai nepasirašinėjo dokumentų šios įmonės vardu, sūnus taip pat nepasirašinėjo. Įmonėje buvo nupirkta transporto priemonė ir konteineriai. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo dokumentus pasirašinėjo sūnus. Šią aplinkybę žino tik iš žodžių. Įmonėje buvo tik vienas darbuotojas, kuris buvo atsakingas už ūkį, jis buvo ir akcininkas. Liudytojas negalėjo nurodyti, kodėl ūkininkai patys negalėjo parduoti grūdų, kodėl reikėjo juos nupirkti su atidėjimu ir po to perpardavinėti, nesidomėjo, kam liudytojas yra reikalingas, kam reikalingi grūdai, kadangi neturi jokio supratimo apie grūdus. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu R.A. parodė, kad jis J.S. pažįsta. Su J.S. susipažino dėl investavimo į nekilnojamąjį turtą. J.S. vis siūlydavo investuoti į visokias patalpas Senamiestyje, tačiau kaip vėliau paaiškėdavo, kad minėtas turtas nepriklausydavo jam. J.S. 2011 metais iš jo pasiskolino 50000 Lt, kurių negrąžino. Dėl to prasidėjo pykčiai. J.S. jam pradėjo grasinti, jog turi pažįstamų policijoje. Po to J.S. jam pradėjo siūlyti visokius „versliukus“, jog grąžintų jam pinigus, t. y. siūlyti įvairius variantus. Po to 2013 m. liepos pradžioje, tikslios datos nepamena, J.S. paklausė, ar turi kokią nors įmonę užsienyje. Sakė, jog norėtų nusipirkti. Liudytojas J.S. pasakė, jog jo sūnus  T.A. turi Anglijoje įmonę, kuri anksčiau jokios veiklos nėra vykdžiusi. Sakė, kad tos įmonės veikla – šiukšlių išvežimas. O tiksliau – serviso metalo šiukšlių išvežimas. Įmonė buvo tik įkurta. Kiek žino, ji buvo įkurta 2012 m. pabaigoje, tuo metu jo sūnus gyveno Anglijoje ir norėjo turėti savo verslą, tačiau neturėjo pinigų tam, kad būtų pradėta įmonės veikla. Koks įmonės pavadinimas buvo tiksliai nepamena, bet kažkas panašaus į „A.“. J.S. pasakė, jog nori patikrinti, ar įmonė yra „švari“. Vėliau pasakė, kad nebenori pirkti. J.S. pats davė įmonės kodą, pavadinimą. Negali pasakyti kokiu būdu perdavė įmonės duomenis. Po to, 2013 m. liepos viduryje, tikslios datos nepamena, jam telefonu paskambino J.S.. Telefoninio pokalbio metu pasakė, jog jis bendrauja su ūkininkais, kurie augina grūdines kultūras. Sakė, jog važinėja į Kaišiadoris, taip pat sakė, jog ūkininkai augina ekologines grūdų kultūras, galima su ūkininkais padaryti sutartis su trijų mėnesių atsiskaitymo atidėjimu. J.S. norėjo grūdines kultūras nupirkti iš ūkininkų su atsiskaitymo atidėjimu, o po to juos perparduoti. Liudytojas 2013 m. liepos viduryje mieste susitiko su J.S. mieste. J.S. parodė su savimi turėtus grūdus, kurie buvo supilti į maišelius. Ten buvo gal keturios kultūros: žirniai, kviečiai, rugiai. Šie tariami pavyzdžiai buvo su priemaišomis, t. y. šiukšlėmis. Liudytojas J.S. pasakė, kad tai šiukšlės. J.S. tuomet pasakė, kad grūdinės kultūros „dar neužaugo“. Tada J.S. pasakė, kad neštųsi atgal savo pavyzdžius. Pasakė, jog savo grūdus priduotų į AB „Kauno grūdai“. J.S. jam išsitarė, jog ūkininkai yra susipykę su minėtos bendrovės darbuotojais. Liudytojas pasakė, kad tai jau J.S. reikalas. Tuo jie ir baigė savo pokalbį apie grūdus. Jis 2013 m. liepos 28 d. išvyko į Vokietiją. Ir jį kartu su J.S. sulaikė Vokietijoje už vogtų daiktų realizavimą. Jį suėmė, o J.S.paleido, kadangi šis dirba agentu atitinkamoms struktūroms. Apie 2013 m. balandžio 25 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, gali pasakyti, kad ties UAB „A.L.“ atstovo vardu ir pavarde yra ne jo parašas. Jis jokio A. P. nepažįsta. Nežino kieno galėtų būti parašai sutartyje. UAB „A.L.“ jam nieko nesako, kadangi adresas kitoks, nei sūnus registravo savo įmonę ir jis tikrai ne (duomenys neskelbtini). Liudytojas jokių sutarčių dėl grūdų pirkimo nerengė. Jis nepažįsta jokio V.K., kuris būtų iš Kaišiadorių. Su jokiais Kaišiadorių ūkininkais jis nebendravo. Pats 2013 metais Kaišiadoryse nebuvo, tačiau J.S. jam telefonu sakydavo, jog jis Kaišiadoryse užsiima mašinų išmuitinimu. Tai buvo 2013 m. birželio-liepos mėnesį. Liudytojas pats nėra vykęs į AB „Kauno grūdai“, AB „J.G.“. Nieko bendro su grūdų verslu neturi bei jo nesupranta. K.L. nepažįsta. Taip pat nepažįsta V.K., V.M., A. D.. Jis taip pat nepažįsta jokio A.K.. Jis negali pasakyti ar sūnaus įsteigtoje įmonėje dirbo A.K.. Į J.S.kreipdavosi „J.“. Negali pasakyti, ar J.S. prisistatydavo svetimu vardu. (t. 37, b. l. 196-200)

Ikiteisminio tyrimo metu R.A., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad pažįsta J.S. nuo 2010 metų, jie buvo pažįstami dėl statybos darbų, baldų gamybos, nekilnojamo turto, bet buvo nedarbiniai santykiai. Iš abiejų pusių buvo pasiūlymai dėl patalpų pirkimo-pardavimo, patalpų remonto. Bendravimo metu pirmame etape J.S. siūlė pirkti nekilnojamąją turtą, tačiau eigoje išsiaiškindavo, kad tas turtas priklauso ne jam, arba nesutvarkyto dokumentai dėl pirkimo. Jis iš J.S. jokio nekilnojamo turto neįsigijo, jokių pasiūlymų nebuvo įgyvendinta, santykiai su juo buvo normalūs. J.S. iš jo skolindavosi pinigus, kuriuos vėliau atiduodavo. J.S. 2013 m. liepos pradžioje klausė, ar jis turi kokią įmonę užsienyje, pokalbio metu minėjo, kad norėtų įsigyti įmonę. Liudytojas pasakė, kad įmonę Anglijoje turi jo sūnus T.A.. Įmonė užsiėmė metalo surinkimu ir šiukšlių išvežimu. J.S. paprašė įmonės kodo, sakydamas, kad nori pasitikrinti, ar ji yra „švari“, ar neturi skolų. J.S. norėjo įmonę įsigyti, dėl to ir prašė kodo. Liudytojas J.S. įmonės kodus suteikė. Jis J.S. įmonės pavadinimą nurodė panašiai į „A.“. J.S. kiekvieną dieną sakė, kad tuoj važiuos, bet įmonės nepirko ir daugiau nesidomėjo. J.S. jam 2013 m. liepos viduryje paskambino ir pokalbio metu nurodė, kad bendrauja su ūkininkais iš Kaišiadorių, kurie augina grūdines kultūras: javus, avižas, žirnius dviejų rūšių – skaldytus ir neskaldytus. Bendravimo metu jis suprato, kad J.S. bendrauja su ūkininkais, kad geromis sąlygomis galėtų supirkti jų produkciją, vėliau perparduoti ir pasipelnyti. Buvo kalba, kad J.S. su ūkininkais atsiskaitys tik po trijų mėnesių. Po pokalbio jis paprašė šių grūdinių kultūrų pavyzdžių ir sertifikatų. Kitą dieną susitikimo metu Vilniuje, Fabijoniškėse prie „IkI“, J.S. atvežė vieną maišelį visų nurodytų grūdinių kultūrų mišinį su šiukšlėmis, sertifikato neatvežė. Liudytojas pasižiūrėjo ir klausė J.S., kodėl šis atvežė šiukšles, o J.S. atsakė, kad ūkininkai šias grūdinės kultūras augina, bet jos dar yra augimo procese. Jis šio biznio nesuprato, sakė J.S., kad yra AB „Kauno grūdai“ ir ten kreiptųsi, tuo baigėsi grūdų tema. Jis 2013 m. liepos 28 d. išvyko į Vokietiją su tikslu apkeisti J.S. ikonas į automobilius. Vokietijoje buvo sulaikytas. Grūdų pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje V.K. yra pardavėjas, o pirkėjas – bendrovė „A.L.“, atstovaujama A. P., jis iki apklausos, kuri vyko 2013 m. lapkričio 21 d., pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, nėra matęs. „A.L.“ yra žinoma, jos vadovas buvo sūnus T.A., ji registruota Anglijoje. Sutartyje, kuri yra surašyta rusų kalba ir nurodyta uždaroji akcinė bendrovė „A.L.“, jam nežinoma, tai yra dvi skirtingos bendrovės. Liudytojas nežinojo, ar jo sūnaus bendrovė yra akcinė bendrovė, ar uždaroji bendrovė, nes kiekvienoje valstybėje yra kitokios registravimo taisyklės. Sūnaus įmonės registracijos adresas galimai yra Londone, tikslaus adreso pasakyti negali. R.A. teigė, kad jis nežino, kas pasirašė sutartį, joje nėra jo parašo. Liudytojas nurodė, kad nieko nežino apie rusų kalba surašytos grūdinių kultūrų pardavimo-pirkimo sutarties, kurioje data nenurodyta, kaip pardavėjas nurodytas V.K., sudarymo aplinkybes. Verslo reikalais niekada nebuvo vykęs į AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Jonavos grūdai“. K.L., V.K., V.M., A. D., A.K. nepažįsta. Kažkoks asmuo dirbo sūnaus įmonėje Anglijoje, šis asmuo buvo iš Alytaus, ir tai žino iš sūnaus. J.S. 2013 metais teiravosi dėl įmonės įsigijimo datos. Sūnaus įmonė nevykdė veiklos dėl lėšų trūkumo, buvo tik įregistruota. Jam žinoma, kad sūnaus įmonė „A.L.“ buvo įregistruota 2012 metais, o jo sūnus buvo išvykęs į užsienį darbui metams nuo 2012 m. pradžios iki 2013 metų. „A.L.“ akcininkais buvo jis, jo sūnus ir dar vienas žmogus, kuriuo nežino. Jam žinoma, kad įmonėje „A.L.“ buvo vienas asmuo, kuris buvo atsakingas už transportą ir ūkį. J.S., siūlydamas dalyvauti grūdų pardavimo biznyje, kalbėjo tik apie ekologiškų grūdinių kultūrų pardavimą iš Kaišiadorių ūkininkų. Jam apie grūdinių kultūrų pirkimą, gabenimą į pardavimo punktus ir atsiskaitymą už juos nieko nežinoma. Jis į J.S. kreipdavosi „J.“. Negali tiksliai pasakyti, koks buvo pilnas „A.“ pavadinimas, gali pasakyti, kad tai buvo „A.“, kitų prie pavadinimo buvusių raidžių neįsidėmėjo. (t. 38, b. l. 14-18)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas  T.A. parodė, kad jis negali tiksliai nurodyti, kur ir kaip susipažino su J.S.. Liudytojas Anglijoje turėjo įmonę, norėjo ją parduoti. J.S. paprašė pateikti duomenis apie įmonę. Įmonė vadinasi „A.L.“, ji buvo registruota Anglijoje. Liudytojas ieškojo pirkėjo, kas norėtų nusipirkti verslą užsienyje. Tiesiog bendraujant prasidėjo kalba apie įmonės pardavimą. Negali tiksliai pasakyti, ar jis pasiūlė pirkti įmonę J.S., taip pat negali pasakyti, kaip kaltinamajam perdavė duomenis apie įmonę. T.A. teigė, kad jis nežino nei V.K., nei  A.P.. Duomenis apie įmonę buvo perduoti J.S.. Įmonė buvo veikianti, ji užsėmė tauriaisiais metalais, buvo surenkamas metalo laužas iš autoservisų, vežamas į bazę, ten skirstomas ir parduodamas. Liudytojas negalėjo nurodyto, ar jam J.S. aiškino, kam jam reikalingi duomenys apie įmonę, kokiu tikslu jis norėjo juos gauti. Liudytojas buvo vienas iš įmonės (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini). Įmonė buvo uždaryta 2015 ar 2016 metais. Įmonė buvo perrašyta kitam žmogui. Įmonę kitam žmogui perrašė galimai 2013-2014 metais. Buvo perrašytos įmonės akcijos ir kitas asmuo paskirtas direktoriumi.  T.A. neprisiminė, kokiu adresu buvo registruota įmonė. Įmonė visą laiką dirbo tik su tauriaisiais metalais. Jo vadovavimo laikotarpiu įmonė nebuvo sudariusi sandorių Lietuvoje, ji veikė tik Anglijoje. Vykdant šios bendrovės veiklą, būdavo sudaromos sutartys su klientais, su autoservisais, kurie išmeta metalo laužą. Sutartys būdavo sudaromos anglų kalba, rusų kalba nebuvo sudaromos. Liudytojas rusų kalbą supranta, tačiau sutarties negalėtų sudaryti. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuo parodymus patvirtino. Liudytojas patvirtino, kad bendrovės veikla buvo užregistruota, buvo pasiruošta veiklos vykdymui. Gali būti, kad liudytojui tėtis pasakė apie tai, jog J.S. teiraujasi apie įmonę. Gali būti, kad duomenis apie tą įmonę perdavė tėčiui, kuris tuos duomenis perdavė J.S.. R.A. nebuvo įmonės akcininku. Kai įmonės vadovu buvo paskirtas kitas asmuo, liudytojas negalėjo išvykti iš Lietuvos, su įmonės direktoriumi bendravo per atstumą. Jis neprisiminė, kiek sutarčių įmonės vardu jis sudarė tuo metu, kai buvo įmonės (duomenys neskelbtini). Kiek sutarčių įmonės vardu sudarė naujasis direktorius, taip pat nežino. J.S. perdavė ne blankus, o atspausdintus dokumentus, gal registracijos dokumentą, sertifikatą, tikriausiai dokumentų kopijas. Registracijos pažymėjime būna nurodytas įmonės pavadinimas, adresas, įmonės kodas. Tikriausiai liudytojo tėtis arba J.S. pasakė, kad gavo tuos duomenis. Ką kalbėjo su J.S. apie įmonę, neprisiminė. Bendravimo telefonu bei buvo susitikę. J.S. galimai yra paprašęs paskolinti pinigų. Su J.S. kalbėjo dėl įmonės, buvo susitikimai, porą kartų skambino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T.A. parodė, kad jis UAB „A.L.“ įsteigė 2012 m. spalio 17 d. Anglijoje. Jis buvo 100 procentinis akcininkas. Iš pradžių jis pats buvo bendrovės (duomenys neskelbtini), o nuo 2013 m. pradžios, tikslios datos nepamena, (duomenys neskelbtini) paskyrė A.K.. Ši bendrovė buvo registruota internetiniu būdu. Jis 2012 m. spalio 17 d. buvo Anglijoje. A.K. taip pat gyveno ir dabar gyvena Anglijoje, tačiau jokių duomenų apie jo dabartinę gyvenamąją vietą neturi. Jis A.K. yra matęs tik kelis kartus. Susipažino per bendrus pažįstamus. A.K. gimimo datos nežino. UAB „A.L.“ registruota (duomenys neskelbtini). Bendrovėje dirbo išvis per visą laiką du žmonės, t. y. jis ir A.K.. Jokio A. P. nepažįsta ir toks žmogus bendrovėje nedirbo. Bendrovės veikla – didmeninis metalo atliekų tvarkymas. Jokios veiklos, susijusios su žemės ūkiu, nebuvo registruota. Bendrovė nuo 2013 metų vasaros pabaigos jokios veiklos nevykdo. Bendrovė realiai jokios veiklos ir nevykdė, tik buvo ruošiami dokumentai. Jis J.S. pažįsta per savo tėtį R.A.. Tėtis žinojo apie jo registruotą Anglijoje „A.L.“. Tėtis jam 2013 m. pradžioje pasakė, jog J.S. teiraujasi apie jo įsteigtą Anglijoje įmonę. Suprato, jog J. nori pirkti jo įmonę. Jis tėčiui davė „A.L.“ registracijos duomenis (pavadinimas, kodas, adresas). Kaip žino, R.A. tuos duomenis perdavė J.S.. Tačiau iš J.S. nebuvo jokio atsakymo dėl bendrovės pirkimo. Kas liečia jam parodytą sutartį tarp „A.L.“ ir V.K., gali pasakyti, kad jo bendrovė jokių sutarčių nesudarinėjo. Keista, jog ji rašyta rusų kalba. Jis pats tokių žinių, reikalingų rašyti sutarčiai rusų kalba, neturi. Jis šią sutartį mato pirmą kartą. Keista, kad nurodytas A.P. kaip bendrovės atstovas. Jis tokio asmens nepažįsta, A.P. nėra darbuotojas bei šiam asmeniui jokie įgaliojimai atstovauti bendrovę nebuvo duoti. „A.L.“ jokių sandorių nesudarinėjo ir neturėjo. Sutartis tarp „A.L.“ ir V.K. bei jos priedas yra suklastoti. Sutartyje ir jos priede nėra bendrovės atspaudo. Atspaudas yra išduotas, bet jis yra šiuo metu Anglijoje pas buhalterę. Jis V.K. nepažįsta. Į jokius ūkius jis nevyko 2013 m. vasario-rugsėjo mėnesį. Parašas sutartyje ir jos priede yra tikrai ne jo (t. 38, b. l. 26-27).

Teisiamojo posėdžio metu V.M. parodė, kad jis pažįsta A.D.. A.D. kažkada buvo atvyęs pas jį į darbą ir prašė leisti pasinaudoti banko sąskaita. A.D. klausė, ar iš liudytojo sąskaitos nėra išieškomos kokios nors skolos. A.D. atsakė, kad ne. Porą kartų į banko sąskaitą buvo pervesta po 200 Lt, A.D. kažkas buvo skolingas. Po to liudytojas sužinojo, kad į jo sąskaitą kažkas norėjo pervesti pinigus. Jam nieko nėra žinoma apie grūdų pirkimą ir pardavimą. Apie grūdus neteko bendrauti su A.D., šiam davė tik savo sąskaitos numerį. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad davė tokius parodymus. Apie grūdus jis sužinojo tik tuo metu, kai vyko jo apklausa. Nežino, kodėl A.D. reikėjo jo asmens kodo, ko paprašė tą ir pasakė.

Ikiteisminio tyrimo metu V.M. parodė, kad J.S., K.L., V.K. nepažįsta. Pažįsta A.D.. Jis apie jokias sutartis tarp V.K. ir UAB „A.L.“ nežino. Jam 2013 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, paskambino A.D.. A.D. paklausė, ar būtų galima pasinaudoti jo asmens sąskaitą. Jis žinojo, jog A.D. turi problemų su antstoliais. A.D. yra jo draugas, todėl sutiko šiam pagelbėti. A.D. telefoninio pokalbio metu pasakė, jog pinigai bus pervesti į jo sąskaitą už grūdus. Kokius grūdus, neklausė. Taip pat neklausė kieno tai grūdai. Jis A.D. pasakė, kad būtų viskas pagal dokumentus. Galvojo, kad pavedimai bus pagal sutartis ir viskas bus teisėta. Jis pats dirba (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimą. Daugiau jokios veiklos nevykdo. Su ūkiu ir grūdais nieko bendro neturi. Galvodamas, kad viskas bus gerai, A.D. išsiuntė SMS žinute savo asmens kodą ir banko sąskaitos numerį. Jis nežinojo, kad jo vardu bus sudaryta sutartis su AB „J.G.“. Taip pat nežinojo, jog jis ir pats bus tas „grūdų pardavėjas“. Jam niekas nesakė, jog jo vardu bus forminamos sutartys. Pagal sutartis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gali pasakyti, kad tai ne jo raštas sutarties viršuje ties jo asmens duomenimis bei banko sąskaita. Gali pasakyti, kad nurodytas ne jo adresas. Jis nežino kieno tai adresas. Kiti duomenys teisingi, t. y. telefono numeris, asmens kodas, vardas ir pavardė. Kaip atsidūrė jo duomenys – asmens kodas, banko sąskaitos numeris sutartyse, nežino. Jis tikrai būtų nesutikęs, kad jo duomenys būtų naudojami tokiai sutarčiai. Jis V.K., kurio nepažįsta, nėra leidęs naudoti savo duomenis jam rodomose sutartyse. Jis 2013 m. rugsėjo mėnesį nebuvo nuvykęs į AB „J.G.“. Savo duomenis davė tik A.D.. Jis galvojo, jog A.D. pats kažką perka ir parduoda. Jam A.D. nieko nesakė apie jokį J.S.. Nesakė, kokia bus suma. Jis galvojo, jog tai bus maža suma. Kam A.D. buvo reikalingi grūdai, jis nežino, nesigilino. Apie pinigų išgryninimą su A.D. nekalbėjo. Galvojo, kai bus dokumentai, tai tada jis ir išgrynins pinigus. Apie mokesčius nebuvo kalbėta, nes manė, jog bus maža suma. Kadangi jis galvojo, jog pirkimai-pardavimai bus A. D. vardu, o tik nurodant jo sąskaitą, jis nieko neteisėto neįtarė. Apie jokius „atsilyginimus“ nebuvo kalbėta su A.D., nes šis buvo jo draugas (t. 38, b. l. 62-64).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J.S. parodė, kad ji yra J.S. sutuoktinė, nors jau du metai gyvena atskirai. Jis finansiškai jos ir vaikų neremia. Ji žino, kad J.S. atidarytos banko sąskaitos praktiškai buvo areštuotos visą gyvenimą. J.S. jos vardu atidarytose banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis laisvai nedisponavo. Taip kartai būdavo, kad ji J.S. pati duodavo jos vardu išduotą SEB banko kortelę ir jos prašymu jis išgrynindavo reikiamą pinigų sumą. J.S. negalėjo prisijungti prie jos vardu atidarytų banko sąskaitų, atlikti pavedimus ar kitus veiksmus, ji J.S. nesakė slaptažodžio ir kitų reikiamų duomenų. Ji K.L. pažįsta tik, kaip J.S. draugą, su kuriuo jos jokie santykiai nesieja. Dėl 2013 m. liepos 7 d. į jos sąskaitą K.L. pervestų 2000 Lt gali paaiškini tiek, kad šie pinigai buvo paskolinti jos ir J.S. vestuvėms. Dėl paskolos su K.L. kalbėjo J.S., ji pati skolinti pinigų neprašė. Kur buvo panaudoti pervesti 2000 Lt, nežino, neatsimena, tai buvo seniai. Iš kur ir kokiu būdu K.L. gavo 2000 Lt, ji nežino. Ar buvo grąžinti K.L. skolinti 2000 Lt, nežino, tačiau iš jos banko sąskaitos toks grąžinimas nebuvo atliktas. Ar grąžino J.S. pinigus, ji nežino. Jos dukra K.G. savo vardu turi atidarytą banko sąskaitą „Swedbank“, kuri buvo atidaryta jos iniciatyva, dukrai tuomet buvo 14 metų. Ar buvo pasirašyta elektroninės bankininkystės sutartis neatsimena, žino, kad dabar dukra jau naudojasi elektronine bankininkyste. Prie banko sąskaitos buvo išduota viena mokėjimo kortelė K.G.vardu. Šia banko kortele su jos ir dukros leidimu naudojosi ir J.S., nes jos žiniomis J.S. tėvas G.S. pervesdavo pinigus į šią sąskaitą, o vėliau J.S. juos išgrynindavo. Pinigus pervesdavo į K.G. banko sąskaitą, nes J.S. sąskaitos buvo areštuotos. Ji netikrindavo dukros „Swedbank“ banko sąskaitoje esančių pinigų apyvartos, į tą pačią K.G. banko sąskaitą pinigus pervesdavo ir K.G. tėvas. Kaip J.S. sutardavo su dukra dėl kortelės naudojimo, nežino, pykčių dėl to nebuvo. Nebūdavo taip, kad dukra skųstųsi, jog yra nuimti jos tėvelio R.G. atsiųsti pinigai. Ji neatsimena, kad 2013 m. kovo 19 d. iš dukters K.G. banko sąskaitos būtų padarytas pavedimas 1900 Lt į jos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tačiau kartais dukra tokius pavedimus atlikdavo, nes, jei jos tėtis pervesdavo pinigus skirtus mokslui, dukra juos pervesdavo jai, o ji tuomet sumokėdavo už dukros mokslą. Apie tai, kad 2013 m. kovo 19 d. dukra iš savo banko sąskaitos išgrynino 10000 Lt, nieko nežino, dukra nepasakojo, nors su dukra jų santykiai buvo artimi ir jos sutarė gerai. Dukra nuo 2015 metų mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje mokamose studijose (t. 37, b. l. 74-75).

Iš S.K. atstovo pareiškimo matyti, kad L.E.R.B. G.S. ir S.K. (duomenys neskelbtini) A.K. 2010 m. vasarą susipažino su J.S., pastarajam atėjus į S.K. raštinę. S.K. reikalams, t. y. skolų likvidavimui, patalpų remontui ir rekonstrukcijai, įvairių teisinių paslaugų apmokėjimui, 2010 metų pabaigoje labai stigo pinigų, todėl A.K. pasiūlė atgaivinti anksčiau veikusio (duomenys neskelbtini) L.I.P. F. veiklą. J.S. pasisiūlė steigti naują F. ir jam vadovauti, padėti padengti S.K. turimas teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidas iki 200000 Lt. Teigė, kad jis pažįsta teisininkų, advokatų, vienas iš jų jam skolingas 75000 Lt, už kuriuos minėtas advokatas turės atidirbti. S.K. 2011 m. sausio 31 d., atstovaujama A.K., ir J.S. pasirašė E.R.L.I.P.F. steigimo sutartį. E.R.L.I.P.F. įregistruotas buvo 2011 m. vasario 3 d. F. (duomenys neskelbtini) steigiamajame susirinkime buvo išrinktas J.S.. S.K. 2011 m. vasario 26 d. posėdyje pritarė L.E.R.B. ir S.K. bendradarbiavimui su E.R.L.I.P.F. bei įgaliojo S.K. (duomenys neskelbtini) D.L. ir S.K. (duomenys neskelbtini) A.K. suderinti ir pasirašyti sutartį su F.. Taip pat minėtame posėdyje buvo pritarta, kad S.K. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų parduotas už 600000 Lt, o pinigai būtų įnešti į F. sąskaitą kaip S.K. dalis. J.S. minėjo, kad pirkėjas nupirktą butą kaip F. rėmėjas taip pat įneš į F.. Taip pat buvo sutarta, kad F. besąlygiškai ir neatlygintinai įsipareigoja iš F. lėšų atlikti Vilniaus bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), pastato remontą, padengti visas pingines išlaidas, susijusias su bet kuriais teismo procesais, kuriuose S.K. dalyvauja ar dalyvaus ateityje kaip proceso šalis, teikti 25000 Lt paramą S.K. kiekvieno mėnesio pirmą dieną. J.S. pateikė S.K. susipažinti su F. sąskaita, kurioje buvo nurodyta 1400000 Lt suma, išrašą. Pasak J.S., minėtos lėšos buvo pervestos F. partnerių iš Vokietijos. Be to, J.S. kaip F. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pagal ateityje gautus įgaliojimus neparduoti ir neįkeisti S.K. turto be S.K. atitinkamo nutarimo. J.S. taip pat minėto posėdžio metu nurodė, kad jis ketina gauti iš Vokietijos, iš tėvo pažįstamų verslininkų – statybininkų paramos lėšų F.. Tačiau J.S. primygtinai reikalavo, kad už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), gauta pinigų suma būtų pervesta į F. sąskaitą, nes, norint gauti Vokietijos verslininkų paramą, tie partneriai jau turi matyti, kad F. sąskaitoje yra pinigų. Dėl minėtų pinigų J.S. darė didelį spaudimą A.K., nes kitu atveju žadėjo nutraukti pradėtą F. veiklą. Pardavus butą, pinigai buvo įnešti į F.. Pagal 2011 m. vasario 4 d. susitarimą tarp S.K. ir F. buvo nustatyta, kad kiekvieno mėnesio pirmąją dieną F. bažnyčiai suteiks ne mažesnę kaip 25000 Lt paramą, ją pervedant į jos atsiskaitomąją sąskaitą. Minėta parama buvo suteikta už 2011 m. balandžio-birželio mėnesius, už rugpjūčio mėnesį buvo sumokėta tik rugsėjo mėnesį. Daugiau sumokėta nebuvo. Pagal 2011 m. vasario 23 d. sutartį, pasirašytą tarp S.K. ir F., F. įsipareigojo apmokėti visas S.K. pinigines išlaidas, susijusias su bet kuriais teismo procesais, kuriuose S.K. dalyvauja ar dalyvaus ateityje kaip proceso šalis. Vis tik J.S. paskutiniu metu vengė apmokėti S.K. skolas advokatų kontoroms už teisines paslaugas, melavo, kad pinigus neva jau pervedė. S.K. 2011 m. vasario 23 d. su F. pasirašė sutartį, kuria F. įsipareigojo visiškai ir besąlygiškai padengti visas Li.E.R.B. Vilniaus parapijos kanceliarijos patalpų, klebonijos remonto (renovacijos) išlaidas, bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), renovaciją bei šildymo sistemos įrengimą. Iš pinigų, kuriuos S.K. F. įnešė už parduotą butą, F. suremontavo bažnyčią, S.K. raštinėje buvo įdėtos durys, išnuomotos patalpos ir nupirkti baldai Panevėžio parapijai, apmokėtos S.K. susirinkimų organizavimo išlaidos, iš dalies apmokėtos teisinės paslaugos. Iš viso minėtiems reikalams buvo išleista apie 250000-350000 Lt. S.K. turėjo problemų su Kultūros ministerija, kuri reikalavo tvarkyti griuvėsius, esančius (duomenys neskelbtini), kitaip buvo grasinama atimti pastatą. J.S. pasisiūlė tam gauti lėšų per jo tėvo pažįstamus tautiečius Briuselyje ir dalį lėšų Lietuvoje su sąlyga, kad visus remonto darbus organizuos jis su savo tėvu. Tam jis prašė pilnų įgaliojimų disponuoti S.K. turtu, kad juos galėtų nusiųsti į Briuselį, nes esą tik taip bus galima gauti paramą iš jo tautiečių ir bendrai ES paramą. S.K. 2011 m. kovo 30 d. J.S. kaip F. (duomenys neskelbtini)  išdavė įgaliojimą neva savo nuožiūra disponuoti S.K. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įgaliojimas buvo patvirtintas notaro. Tačiau dar 2011 m. kovo 29 d. notarė buvo patvirtinusi susitarimą tarp S.K. ir F., atstovaujamo J.S., kad F., norėdamas disponuoti S.K. nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), turi gauti išankstinį rašytinį S.K. sutikimą. J.S. įsipareigojo niekaip be S.K. atskiro rašytinio sutikimo nedisponuoti turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). J.S. 2011 m. pavasarį darė didelį spaudimą D.L. ir A.K. reikalaudamas didesnių įpareigojimų disponuoti S.K. turtu. L.E.R.B. G.S. ir S.K. (duomenys neskelbtini) A.K. 2011 m. gegužės 25 d. notarų biure pasirašė dar vieną įgaliojimą, leidžiantį F. (duomenys neskelbtini)  J.S. atstovauti S.K. įmonėse, įstaigose ir organizacijose dėl nuosavybės teisių į S.K. istoriškai priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus atkūrimo. A.K. nematė, kad J.S. pateikto įgaliojimo 3 lape buvo nurodyta, jog F. (duomenys neskelbtini) J.S. turi teisę savo nuožiūra sudaryti ir pasirašyti bet kokias įgaliotojui nuosavybes teise priklausančio turto perleidimo sutartis, savo nuožiūrą parduoti minėtą turtą ar turtines teises, savo nuožiūra nustatyti visas esmines ir neesmines minėtų sutarčių sąlygas, keisti, pildyti ar nutraukti minėtas sutartis, nurodyti sąskaitas ar asmenis, kuriems turi būti pervestos ir/ar sumokėtos grynais pinigais visos ar dalis sumų pagal minėtas sutartis, minėtų sutarčių pagrindu prisiimti bet kokius įsipareigojimus. Minėto įgaliojimo tekstą dieną prieš J.S. derino su D.L., o paskui įgaliojimo tekstą davė pasirašyti A.K., nurodydamas, kad suklydo parašydamas datą. Notarė 2011 m. birželio 20 d. patvirtino įgaliojimą, kuriame buvo nurodyta, kad S.K. F. (duomenys neskelbtini) J.S. įgalioja parduoti S.K. nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), su teise atpirkti aptariamu terminu. J.S. 2010 m. gruodžio 23 d., dar nebūdamas F. (duomenys neskelbtini), pasirašė pasižadėjimą nevykdyti jokių veiksmų su bažnyčios turtu be atskiro susitarimo. 2011 m. liepos 24 d. posėdyje jis pasižadėjo be S.K. žinios neparduoti jos turto. J.S. nesilaikė pasižadėjimų ir be S.K. žinios ir sutikimo pagal preliminariąją sutartį gaudamas pinigus bandė parduoti, o pagal kitą sutartį kitiems asmenims ir pardavė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). S.K. 2011 m. spalio 26 d. iš notarų biuro gavo D.G., kuris atstovauja V.K. ir R.L., pareiškimą, kuriame nurodyta, jog V.K. ir R.L. 2011 m. balandžio 7 d. su S.K. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią S.K. iki 2011 m. spalio 15 d. įsipareigojo parduoti, o pirkėjai nupirkti žemės sklypą, turintį 0,1922 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), bei šiame sklype esančius pastatus ir statinius: gyvenamąjį pastatą, turintį 1044,14 m2 bendro ploto, namo pamatų liekanas, ūkinius pastatus ir kitus inžinerinius pastatus – tvorą, esančius (duomenys neskelbtini), už 1900000 Lt. Prieš pasirašant sutartį neva pirkėjai S.K. sumokėjo 450000 Lt avansą. Jie nurodė, kad nepavyksta susisiekti su S.K. atstovu J.S. ir reikalauja įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, priešingu atveju pirkėjams grąžinti 450000 Lt ir sumokėti 150000 Lt baudą. S.K. pagal minėtą sutartį jokių pinigų negavo. 2011 m. lapkričio 21 d. buvo gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) V.Š., kuri nurodė, kad pas ją buvo atvykęs J.S., kuris norėjo parduoti S.K. priklausančius nuosavybės teise statinius, esančius (duomenys neskelbtini), su atpirkimo teise, tačiau pinigus pervedant ne S.K.. Ji atsisakė tvirtinti minėtą sutartį, nes toks sandoris jai pasirodė neteisėtas ir apsimestinis, be to, ji gavo duomenų, kad areštuotas visas J.S. šeimos turtas. (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2011 m. lapkričio 22 d. buvo išsiaiškinta, kad 2011 m. birželio 27 d. pastato pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise pagrindu J.S., pasinaudodamas jam išduotu 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimu, kaip F. (duomenys neskelbtini), atstovaudamas S.K., pardavė R.S. ir I.S pasatą, esantį (duomenys neskelbtini), už 445000 Lt . Iki sutarties sudarymo J.S. grynais pinigais buvo sumokėta 145000 Lt, o likę pinigai pervesti į F. vardu atidarytą banko sąskaitą. Prieš tai S.K. buvo gavusi iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos raštą, kad neprieštaraujama, jog būtų perleistas I.S. ir R.S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas daiktas – pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), stovintis ant valstybinės žemės. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarai 2011 m. lapkričio 22 d. informavo, kad jie atsisakė tvirtinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kietiems asmenims sutartį, nes jiems pastatas buvo parduotas su atpirkimo teise. 2011 m. spalio 26 d. S.K. per Vilniaus miesto antrąjį notarų biurą gavo E.M. ir  G.K. 2011 m. spalio 21 d. pareiškimą, iš kurio matyti, kad 2011 m. balandžio 21 d. S.K. su jais sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią S.K. iki 2011 m. birželio 21 d. įsipareigojo parduoti minėtiems asmenims S.K. priklausantį 72 m2 bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 250000 Lt. Prieš pasirašant sutartį pirkėjai sumokėjo S.K. 90000 Lt. Pirkėjai reikalauja pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį arba grąžinti sumokėtą avansą. Gavus minėtos preliminariosios sutarties kopiją, buvo nustatyta, kad ją sudarė S.K., atstovaujama F. (duomenys neskelbtini) J.S., veikiančio pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą. Taip pat iš sutarties matyti, kad kiekvienas iš pirkėjų po 15000 Lt sumokėjo grynais pinigais J.S., o likusią sumą įsipareigojo pervesti į F. banko sąskaitą. S.K. nebuvo įgaliojusi J.S. parduoti minėto buto. A.K. dar 2011 metų pavasarį atsisakė pasirašyti J.S. parengtus dokumentus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), tariamo, fiktyvaus pardavimo. Į S.K. raštinę 2011 m. spalio 20 d. atėjo du vyrai ir pareiškė, kad jie iš J.S. nupirko S.K. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir už tai jam grynais pinigais sumokėjo 260000 Lt. Minėtu adresu yra įsikūrusi S.K. raštinė ir Vilniaus parapijos maldos salė bei dalį patalpų S.K. nuomoja VĮ „G.N.C.“. Pas VĮ „G.N.C.“ vadovą R.J. 2011 m. lapkričio 8 d. apsilankė vyras, nurodęs, kad yra susijęs su J.S., ir pasakė, kad patalpos, kurias nuomoja VĮ „G.N.C.“, priklauso naujiems savininkams ir jie turi galimybę jas išpirkti už 350000 Lt iki 2011 m. gruodžio 1 d. Paskui minėtos įstaigos vadovui paskambino pats J.S. ir viską patvirtino. S.K. 2011 m. lapkričio 8 d. gavo advokatų profesinės bendrijos A. advokato, kuris atstovauja D.G., 2011 m. lapkričio 3 d. reikalavimą, kuriame nurodyta, jog 2011 m. rugsėjo 15 d. S.K. ir D.G. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notaro, kurios pagrindu D.G. įgijo S.K. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Reikalaujama atlaisvinti butą iki 2011 m. gruodžio 1 d., nes kitu atveju S.K. pirkėjai privalės mokėti 1000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą atlaisvinti butą dieną. S.K. iš R.K., kuriam butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 600000 Lt, 2011 m. spalio 18 d. gavo 2011 m. spalio 17 d. raginimą, kuriame nurodyta, kad tarp R.K. ir S.K. 2011 m. rugpjūčio 4 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią S.K. iki 2011 m. spalio 1 d. privalėjo grąžinti jam visą paskolos sumą – 22301 Eur. Kadangi paskola laiku negrąžinta, tai įsiskolinimas su delspinigiais iki 2011 m. spalio 7 d. yra 23973,58 Eur. Taigi J.S. be S.K. žinios ir leidimo išpardavė visą S.K. nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje. Besigilinant į situaciją buvo nustatyta, kad pagal 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp S.K., kurią atstovauja F., kuriam atstovauja J.S., ir B.G. ir A.G., kuriuos atstovauja M.G., buvo parduotas S.K. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 225000 Lt. Pirkėjų atstovas grynaisiais pinigais sumokėjo J.S. 75000 Lt, o likusią sumą turėjo sumokėti į pardavėjo atstovo atidarytą banko sąskaitą. Pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį J.S. E.V. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 70488 Lt, visi pinigai turėjo būti pervesti į F. banko sąskaitą. Pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp S.K., atstovaujamos F., kuriam atstovauja J.S., ir B.G. ir A.G. , atstovaujamų M.G., buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 36438 Lt. Pinigai turėjo būti pervesti į F. banko sąskaitą. Pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp S.K., atstovaujamos J.S., ir G.K. bei E.M., buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 28500 Lt. 10000 Lt turėjo būti sumokėti grynais pinigais J.S., o likę pinigai pervesti į F. banko sąskaitą. Pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp S.K., atstovaujamos J.S., ir R.K., buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 160000 Lt. Pagal 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp S.K., atstovaujamos F., kurią atstovauja J.S., ir R.Z., buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 67000 Lt. Pinigai turėjo būti pervesti į F. banko sąskaitą. Pagal 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp S.K., atstovaujamos F., kurią atstovauja J.S., ir R.Z., buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 82656 Lt. Pinigai turėjo būti sumokėti į F. banko sąskaitą. Pagal 2011 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp S.K., kuriai atstovauja F., atstovaujamas J.S., ir R.N., buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), už 340000 Lt. Pinigai turėjo būti sumokėti į F. banko sąskaitą. Pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. mainų sutartį, sudarytą tarp S.K., kuriai atstovauja F., atstovaujamas J.S., ir T.Č., T.Č. buvo perduota asmenine nuosavybe S.K. priklausiusio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), neįregistruota pastogė už 50 paprastųjų UAB „T.“ akcijų, primokant S.K. 45000 Lt pinigų sumą, kurią T.Č. turėjo sumokėti S.K. atstovui. Paskutinis susitikimas tarp D.L., A.K. bei J.S. įvyko 2011 m. rugpjūčio 9 d. Nuo to laiko J.S. vengia bendrauti. 2011 m. lapkričio 7 d. J.S. buvo siųstas elektroninis laiškas primenant jo įsipareigojimus. J.S. elektroniniu paštu atsakė, kad iki 2011 m. lapkričio 16 d. atsiskaitys su advokatais ir S.K., tačiau iki šiol to nepadarė. J.S. aiškino D.L., jog jis daug išlaidų turėjo Teisingumo ministerijoje, 50000 Lt išleido, kai tvarkė parapijos pirmininkų registravimo klausimus, todėl nebegali laiku kas mėnesį S.K. išmokėti 25000 Lt. Vėliau jis teigė, kad tie pinigai jam buvo grąžinti, kai Teisingumo ministerijoje įstrigo parapijų pirmininkų registracija. J.S. A.K. nurodė, jog jį apgavo draugai, jam reikia sukaupti lėšas parduotam bažnyčios turtui atpirkti. J.S. 2011 m. lapkričio 25 d. telefonu A.K. nurodė, kad F. pinigai yra įšaldyti banke „Snoras“. F. J.S. pavedimus vykdė S.K., kuris A.K. nurodė, kad J.S. neteikia duomenų F. buhalterei, kad F. sąskaita banke „Snoras“ tuščia. J.S. „Swedbank“ atsidarė savo asmeninę arba F. sąskaitą, kurią tvarko pats. Už F. veiklą J.S. S.K. kaip steigėjai neatsiskaito. A.K. 2011 m. spalio-lapkričio mėnesiais pareikalavo surengti F. steigėjų susirinkimą, tačiau J.S. atsisakė tai daryti. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, S.K. atstovas prašo J.S. pradėti ikiteisminį tyrimą, nes buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje (t. 2, b. l. 1-13).

Išraše iš 2001 metų S. Kanonų Kanone Nr. 6 nurodyta, kad, pakartojant ir paaiškinant 1936 metų Kanoną Nr. 7, patvirtinama, kad visą L.E.R.B. nekilnojamą turtą (pastatus, žemes, miškus ir vandenis) su pilnomis teisėmis valdo S.K. kaip juridinis asmuo. Išrašo iš 2005 metų S. Kanonų Kanono Nr. 3 3 dalyje nustatyta, kad sutartys dėl nekilnojamojo turto pardavimo ar įkeitimo, taip pat įgaliojimai tuos veiksmus atlikti, įsigalioja tik S.K. leidimu, kurį S.K. posėdžio metu savo parašais patvirtina ne mažiau kaip du trečdaliai S.K. narių. Kanonas Nr. 7 nustato, kad S.K. turi teisę valdyti pilniausiomis teisėmis visą (duomenys neskelbtini) S. judamąjį ir nejudamąjį turtą <...> rūpintis visokiais be jokios išimties jo reikalais; įgyti visokiais būdais judamąjį ir nejudamąjį turtą, imti jį įkaitui ir nuomoti, pardavinėti, dovanoti arba kitokiu būdu nusavinti, išnuomoti ir įkeisti jį už sumas ir kitokiomis savo nužiūrėjimu sąlygomis <...> surašinėti visokias be jokios išimties sutartis. <...> S.K. turi teisę savo vardu išduoti įgaliojimus kitiems asmenims su teise tolimesnių perįgaliojimų, o taip pat gali naikinti įgaliojimus, kuriuos ji pati ar jos įgaliotiniai yra davę (t. 2, b. l. 14-16).

Iš 2011 m. sausio 31 d. E.R.L.I.P.F. steigiamojo susirinkimo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad F. steigėjai – S.K., atstovaujama (duomenys neskelbtini) A.K., ir J.S. nusprendė F. (duomenys neskelbtini) paskirti J.S.. Sprendimas pasirašytas A.K., J.S., patvirtintas S.K. antspaudu (t. 15, b. l. 63).

Iš 2011 m. sausio 31 d. E.R.L.I.P.F. steigimo sutarties matyti, kad S.K., atstovaujama (duomenys neskelbtini) A.K., ir J.S. susitarė steigti E.R.L.I.P.F., kurio buveinė bus (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 17-20).

Iš 2011 m. vasario 26 d. S.K. posėdžio protokolo matyti, kad buvo pritarta S.K. bendradarbiavimui su E.R.L.I.P. F. ir buvo nuspręsta įgalioti S.K. (duomenys neskelbtini) D.L. bei (duomenys neskelbtini) A.K. suderinti ir pasirašyti sutartį su E.R.L.I.P.F.. Be to, buvo pritarta, kad S.K. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų parduotas už 600000 Lt, o pinigai įnešti į F. sąskaitą kaip S.K. dalis. Konstatuota, kad F. direktorius garantavo, jog pirkėjas nupirktą butą taip pat įneša į F.. F. iš F. lėšų besąlygiškai ir neatlygintinai įsipareigojo atlikti Vilniaus bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), pastato remontą, renovaciją, įrengti garso ir šildymo sistemas; padengti visas pinigines išlaidas, susijusias su bet kuriais teismo procesais, kuriuose S.K. dalyvauja ar dalyvaus ateityje kaip proceso šalis, teikti 25000 Lt paramą S.K. kiekvieno mėnesio pirmą dieną. Buvo konstatuota, kad F. (duomenys neskelbtini) J.S. pateikė S.K. nariams susipažinti su F. sąskaitos, kurioje buvo nurodyta 1400000 Lt suma, išrašą. Minėtos lėšos, direktoriaus teigimu, buvo pervestos F. partnerių iš Vokietijos. Buvo konstatuota, kad J.S. tiek kaip F. (duomenys neskelbtini), tiek asmeniškai atmetė bet kokią sukčiavimo, savavališko ir nesąžiningo elgesio S.K., E.R.B. bei jos bendruomenės atžvilgiu galimybę. J.S. taip pat įsipareigojo pagal ateityje gautus įgaliojimus neparduoti ir neįkeisti S.K. turto be S.K. atitinkamo nutarimo. Posėdžio protokolas pasirašytas posėdžio pirmininkės D.L. (t. 2, b. l. 21-22).

Iš 2011 m. vasario 4 d. susitarimo, sudaryto tarp E.R.L.I.P.F., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) J.S., ir L.E.R.B., atstovaujamos (duomenys neskelbtini) A.K., matyti, kad F. įsipareigojo suteikti, o bažnyčia įsipareigojo priimti paramą susitarime aptartu būdu, sąlygomis ir tvarka. F. įsipareigojo kiekvieno mėnesio pirmąją dieną suteikti bažnyčiai ne mažesnę kaip 25000 Lt paramą. Susitarime numatyta paramą teikti tol, kol bažnyčios (duomenys neskelbtini) bus A.K.. Paramos sumą susitarta pervesti į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB. Susitarimas pasirašytas E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini)  J.S. ir L.E.R.B. (duomenys neskelbtini) A.K., patvirtintas juridinių asmenų antspaudais (t. 2, b. l. 24).

Iš 2011 m. vasario 23 d. susitarimo, sudaryto tarp E.R.L.I.P.F., atstovaujamo (duomenys neskelbtini)  J.S., ir L.E.R.B. S.K., atstovaujamos (duomenys neskelbtini) D.L. ir (duomenys neskelbtini) A.K., 2.1 punkto matyti, kad F. įsipareigoja besąlygiškai ir neatlygintinai apmokėti visas S.K. pinigines išlaidas, susijusias su bet kuriais teismo procesais, kuriuose S.K. dalyvauja kaip proceso šalis. Pagal susitarimo 2.2 punktą F. įsipareigoja numatytą paramą teikti tol, kol S.K. (duomenys neskelbtini) yra išrinkta D.L., o S.K. (duomenys neskelbtini) – A.K.. Pagal susitarimo 2.3 punktą F. privalo apmokėti nurodytas išlaidas nedelsiant po S.K. prašymo gavimo dienos į susitarimo 2.4 punkte nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Susitarimas pasirašytas F. (duomenys neskelbtini) J.S. ir patvirtintas E.R.L.I.P.F. antspaudu, pasirašytas S.K. (duomenys neskelbtini) D.L. ir (duomenys neskelbtini) A.K., patvirtintas S.K. antspaudu (t. 2, b. l. 25).

Iš 2011 m. vasario 23 d. sutarties, sudarytos tarp E.R.L.I.P.F. ir L.E.R.B. S.K. matyti, kad F. visiškai ir besąlygiškai įsipareigoja iš F. lėšų neatlygintinai padengti visas S.K. išlaidas, susijusias su L.E.R.B. S.K. priklausančios bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), renovacija bei šildymo sistemos bažnyčioje įrengimu. Visas išlaidas F. privalo padengti pagal S.K. pareikalavimą nedelsiant. Sutartis pasirašyta F. (duomenys neskelbtini) J.S. ir patvirtinta E.R.L.I.P.F. antspaudu, pasirašyta S.K. (duomenys neskelbtini) D.L.bei patvirtinta S.K. antspaudu (t. 2, b. l. 26).

Iš 2011 m. vasario 23 d. sudarytos sutarties tarp E.R.L.I.P.F. ir S.K. matyti, jog F. visiškai ir besąlygiškai įsipareigoja iš F. lėšų padengti ir apmokėti visas L.E.R.B. Vilniaus parapijos klebonijos patalpų remonto išlaidas. F. privalo padengti išlaidas pagal S.K. pareikalavimą nedelsiant (t. 2, b. l. 27).

Iš 2011 m. liepos 24 d. S.K. posėdžio protokolo matyti, kad F. (duomenys neskelbtini) J.S. pareiškė, kad nesiruošia be S.K. žinios parduoti jos turto, apgauti. Posėdžio protokolas pasirašytas posėdžių pirmininkės D.L.(t. 2, b. l. 30-33).

Iš 2011 m. spalio 14 d. prašymo matyti, kad (duomenys neskelbtini) notaro biuro (duomenys neskelbtini) R.K. persiuntė S.K. V.K. ir R.L., atstovaujamų D.G., pareiškimą, kuriame nurodoma, kad 2011 m. balandžio 7 d. V.K., R.L.ir S.K. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią S.K. iki 2011 m. spalio 15 d. įsipareigojo parduoti, o V.K. ir R.L.įsipareigojo nupirkti minėtoje preliminarioje sutartyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,1922 ha bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), bei šiame sklype esančius pastatus ir statinius – pastatą-gyvenamą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 1044,14 m2 bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamojo namo pamatų liekanas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 1900000 Lt. Prieš pasirašant sutartį V.K. ir R.L. sumokėjo S.K. 450000 Lt avansą – 300000 Lt sumokėjo V.K., 150000 Lt – R.L.. Likusią nurodytų nekilnojamųjų daiktų kainos dalį, tai yra 1450000 Lt, V.K. ir R.L. įsipareigojo sumokėti S.K. iki pagrindinės nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau ne anksčiau nei S.K. pateiks įrodymus apie tai, kad minėti nekilnojamieji daiktai tinkamai teisiškai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre S.K. vardu. Kadangi iki šiol S.K. nepateikė V.K. ir R.L. jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad visi sutartyje nurodyti ir anksčiau paminėti nekilnojamieji daiktai yra tinkamai ir teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip S.K. nuosavybė, susisiekti su S.K. atstovu jau kuris laikas nepavyksta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad terminas pagrindinei nekilnojamųjų daiktų sutarčiai sudaryti sueina 2011 m. spalio 15 d., yra reikalaujama nedelsiant įvykdyti visus S.K. įsipareigojimus pagal sutartį, tai yra pateikti įrodymus apie nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją S.K. vardu bei nurodyti į kokį notarų biurą ir kokiu laiku atvykti pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. S.K. neįvykdžius visų savo įsipareigojimų pagal sutartį S.K. privalo sugrąžinti V.K. ir R.L. iš jų gautą 450000 Lt avansą už nekilnojamuosius daiktus bei sumokėti minėtiems asmenims 150000 Lt baudą už esminį sutarties pažeidimą ir įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą. Pareiškimas pasirašytas D.G., patvirtintas (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.K. parašu ir antspaudu (t. 2, b. l. 37-38).

Iš 2011 m. spalio 21 d. prašymo matyti, kad (duomenys neskelbtini) notaro biuro (duomenys neskelbtini) D.K.-B. persiuntė S.K. E.M. ir G.K. pareiškimą, kuriame nurodoma, jog 2011 m. balandžio 21 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią S.K. iki 2011 m. birželio 21 d. įsipareigojo parduoti, o E.M. ir G.K. nupirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 250000 Lt. Prieš pasirašant sutartį kiekvienas iš pardavėjų S.K. sumokėjo po 45000 Lt avansą. Likusią sumą – 160000 Lt pirkėjai įsipareigojo sumokėti pagrindinėje prikimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau per 30 darbo dienų po pagrindinės sutarties pasirašymo dienos. 2011 m. liepos 19 d. buvo pasirašytas susitarimas pakeisti sutarties sąlygas, kuriame buvo pakeistas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas – 2011 m. rugsėjo 19 d. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta, S.K. du kartus buvo siunčiamas pranešimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo datos pakeitimo, bet S.K. į tai nesureagavo. Pirkėjai reikalauja sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, priešingu atveju jiems grąžinti sumokėtą avansą – 90000 Lt. Pareiškimas pasirašytas E.M. ir G.K., patvirtintas (duomenys neskelbtini) D.K.-B. parašu ir antspaudu (t. 2, b. l. 41-42).

Iš 2011 m. kovo 29 d. susitarimo, sudaryto tarp S.K., atstovaujamos pagal G.S. Kanonus ir 2009 m. birželio 20 d. išrašą iš 2009 metų G.S. Kanonų In Nomine Sacronitae Trinitatis Amen L.E.R.B. (duomenys neskelbtini) A.K., ir E.R.B.L.I.P.F., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) J.S., matyti, kad buvo susitarta, jog F., norėdamas disponuoti nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), privalo gauti rašytinį S.K. sutikimą. F. įsipareigoja be S.K. rašytinio sutikimo niekaip nedisponuoti nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pagal susitarimo 6 punktą S.K. ir F. susitaria, jog sąvoka „disponuoti“ reiškia ir apima: pirkimo-pardavimo, hipotekos, mainų, dovanojimo bei kitus perleidimo sandorius. Susitarimas pasirašytas A.K. ir J.S., patvirtintas S.K. bei F. antspaudais. Susitarimą patvirtino (duomenys neskelbtini) S.K. savo parašu ir antspaudu (t. 2, b. l. 46-47).

Iš 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimo matyti, jog L.E.R.B. S.K., atstovaujama (duomenys neskelbtini) ir S.K. (duomenys neskelbtini) A.K., įgaliojo E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini) J.S.: savo nuožiūra disponuoti (parduoti, išnuomoti išperkamosios nuomos pagrindu ir kita) bet kurį įgaliotojui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (ar jo dalį), esantį (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra nustatyti visas esmines ir neesmines bet kurių sandorių (pirkimo-pardavimo, išperkamosios nuomos ir kitų) sąlygas, minėtų sandorių pagrindu prisiimti bet kurias prievoles, įgaliotojo vardu sudaryti ir pasirašyti preliminariąsias sutartis dėl bet kurių sandorių sudarymo, pirkimo-pardavimo, išperkamosios nuomos ir kitas sutartis bei susitarimus, taip pat priėmimo-perdavimo aktus, savo nuožiūra pakeisti, papildyti ar nutraukti visas minėtas sutartis ir/ar priėmimo-perdavimo aktus, sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl jų pakeitimo, papildymo ar nutraukimo, atlikti sudarytų sutarčių ir susitarimų teisinę registraciją viešuose registruose, savo nuožiūra nurodyti bet kuriuos asmenis, kuriems turi būti pervedami pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą ar nekilnojamojo turto nuomą; aukščiau nurodytiems tikslams atstovauti įgaliotojui notarų biuruose, VĮ Registrų centre ir visose kitose įstaigose, įmonėse bei organizacijose gaunat ir pateikiant visus reikalingus dokumentus (jų dublikatus, kopijas ir kt.), įgaliotojo vardu priimti (gauti) ir mokėti pinigus, patvirtinti pinigų gavimo faktą, daryti įgaliotojo vardus visus ir bet kuriuos pareiškimus, pasirašyti už įgaliotoją visus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliotojo atstovai patvirtina, kad nėra reikalingi jokie papildomi jokių įgaliotojo organų sprendimai, sutikimai, leidimai ar įgalinimai atlikti šiame įgaliojime nurodytus veiksmus. Šis įgaliojimas yra laikomas ir įgaliotojų atstovų sprendimu atlikti šiame įgaliojime nurodytus veiksmus. A.K. patvirtino, kad jam įgaliojimas perskaitytas, suprastas, atitinkantis jo valią. Įgaliojimas pasirašytas A.K., patvirtintas S.K. antspaudu, patvirtintas (duomenys neskelbtini) A.R. parašu ir antspaudu (t. 2, b. l. 43-45).

Iš 2011 m. birželio 22 d. įgaliojimo matyti, jog L.E.R.B. S.K., atstovaujama (duomenys neskelbtini) ir S.K. (duomenys neskelbtini) A.K., veikiančio pagal išrašą iš L.E.R.B. 2011 metų S. kanonų ir memorialų Kanoną Nr. 6 ir pagal 2009 metų G.S. Kanonų išrašą, įgaliojo E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini) J.S.: parduoti savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas (su teise atpirkti aptariamu terminu) bet kuriam fiziniam arba juridiniam asmeniui L.E.R.B. S.K.nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini); atstovauti L.E.R.B. S.K. VĮ Registrų centro filiale, visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, Gyventojų registro tarnyboje, notarų biuruose, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą, jų papildymus ir pakeitimus; A.K. vardu pasirašyti visus reikiamus sutikimus, prašymus, pareiškimus apie galutinį atsiskaitymą už parduotą aukščiau nurodytą turtą, visus kitus su tuo susijusius dokumentus, gauti pinigus už parduotą turtą, pervedant juos į E.R.L.I.P.F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“. Pagal įgaliojimą atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Įgaliojimas yra pasirašytas A.K., kuris patvirtino, kad jam įgaliojimo teksto turinys buvo perskaitytas, suprastas, atliekamų notarinių veiksmų prasmė ir pasekmės išaiškintos. Įgaliojimas patvirtintas (duomenys neskelbtini) V.Š. antspaudu ir parašu. (t. 2, b. l. 34-36).

Iš 2011 m. balandžio 21 d. sutarties, sudarytos tarp pardavėjo S.K., atstovaujamos pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir pirkėjų E.M. bei G.K., matyti, jog pardavėjas įsipareigoja iki 2011 m. birželio 21 d. parduoti, o pirkėjai nupirkti pardavėjui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 250000 Lt. Dalis turto kainos, t. y. 90000 Lt turi būti sumokėta iki turto perdavimo pirkėjams momento, o likusi dalis, t. y. 160000 Lt, turi būti sumokėta turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Iš sutarties III skyriaus matyti, jog pirkėjai lygiomis dalimis, t. y. po 15000 Lt, sumokėjo pardavėjo atstovui grynais pinigais, o pardavėjo atstovas patvirtina, kad dalį turto kainos, t. y. 30000 Lt, gavo iš pirkėjų grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį. Taip pat iš to paties sutarties skyriaus matyti, jog dalį turo kainos, t. y. 60000 Lt, pirkėjai pardavėjo prašymu lygiomis dalimis privalo pervesti į F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po šios sutarties pasirašymo dienos. Iš sutarties IV skyriaus matyti, jog pardavėjo atstovas patvirtino, kad jis yra tinkamai ir teisėtai įgaliotas atstovauti pardavėjui ir teisėtai turėdamas visus reikiamus įgaliojimus vienasmeniškai atstovauja pardavėjui. Jokių pardavėjo organų sprendimai papildomai nėra reikalingi. Sutartis pasirašyta J.S., E.M. ir G.K. (t. 2, b. l. 48-49).

Iš 2011 m. liepos 19 d. susitarimo, sudaryto tarp S.K., atstovaujamos pagal 2011 m. balandžio 21 d. ir gegužės 25 d. įgaliojimus F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir E.M. bei G.K., pakeisti sutarties sąlygas, matyti, kad buvo sutarta pakeisti 2011 balandžio 21 d. preliminariosios sutarties, sudarytos tarp minėtų asmenų, 2.1 punktą ir išdėstyti jį taip, kad pardavėja įsipareigoja iki 2011 m. rugsėjo 19 d. parduoti, o pirkėjai įsipareigoja nupirkti pardavėjai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo susitarta pakeisti 2011 m. balandžio 21 d. preliminariosios sutarties 2.2 punktą ir išdėstyti jį taip: šalių susitarimu turtas yra parduodamas už 250000 Lt. Dalis turto kainos, t. y. 90000 Lt, turi būti sumokėta iki turto perdavimo pirkėjams momento, o likusi dalis, t. y. 160000 Lt, turi būti sumokėta turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po turto pirkimo-pardavimo sutarties, kuri kartu turi būti ir turto priėmimo-perdavimo aktas, pasirašymo dienos (t. 12, b. l. 5).

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) L.K. 2011 m. lapkričio 3 d. sutikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris S.K. buvo gautas 2011 m. lapkričio 8 d., matyti, jog neprieštaraujama, kad būtų perleistas I.S. ir R.S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas valstybinės žemėje Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) esantis nekilnojamas daiktas – pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A2p. Sutikimas yra pasirašytas L.K., patvirtintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus antspaudu (t. 2, b. l. 50).

Iš R.J. 2011 m. lapkričio 8 d. rašto L.E.R.B. tarybai matyti, jog susitikime su J.S. žmogumi buvo pasakyta, kad patalpos priklauso naujiems savininkams ir kad patalpas yra galimybė išsipirkti už 350000 Lt iki 2011 m. gruodžio 1 d. J.S. skambino telefonu ir tai patvirtino (t. 2, b. l. 51).

Iš D.G. atstovo advokato 2011 m. lapkričio 3 d. reikalavimo, kuris S.K. gautas 2011 m. lapkričio 8 d., matyti, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. S.K. ir D.G. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R.. D.G.sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sutartimi įsigytą turtą. Sutartyje numatyta pardavėjo teisė neatlygintinai naudotis turtu iki 2011 m. gruodžio 1 d., kitu atveju pardavėjas privalės mokėti D.G. 1000 Lt dydžio baudą už kiekvieną uždelstą atlaisvinti turtą dieną (t. 2, b. l. 52).

Iš R.K. 2011 m. spalio 17 d. raginimo, kuris S.K. buvo gautas 2011 m. spalio 18 d., matyti, kad pakartotinai S.K. yra pranešama, jog pagal 2011 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp R.K. ir S.K., paskolos gavėja S.K. 2011 m. spalio 1 d. privalėjo grąžinti R.K. visą paskolos sumą – 22301 Eur. Kadangi paskola šiuo metu yra negrąžinta, S.K. įsiskolinimas 2011 m. spalio 17 d. yra 23973,58 Eur (22301 Eur negrąžinta paskola, 1672,58 Eur delspinigiai). R.K. reikalauja ne vėliau kaip iki 2011 m. spalio 24 d. grąžinti paskolą bei delspinigius. Raginimas pasirašytas R.K. (t. 2, b. l. 54).

Iš 2011 m. lapkričio 16 d. atsakymo elektroniniu paštu, siųsto iš J.S. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), adresuotą S.K. (duomenys neskelbtini) D.L. matyti, kad jis visus įsiskolinimus pažada padengti per lapkričio mėnesį. Advokatai ir S.K. lapkričio 16 d. gaus pavedimus (t. 2, b. l. 55).

Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, jog nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2013 m. liepos 12 d. yra registruota, jog S.K. vardu veikė A.K. ir D.L. (t. 2, b. l. 63, t. 7, b. l. 61-62).

Iš L.E.R.B. 2001 metų S. Kanonų ir memorialų išrašo matyti, kad kanone Nr. 6 nurodyta, jog S.K. kaip juridinis asmuo su pilnomis teisėmis laisvai valdo ir disponuoja savo nekilnojamuoju turtu (pastatus, žemes, miškus ir vandenis). S.K. turto valdyme ir disponavime atstovauja ir su tuo susijusius sprendimus priima S.K. prezidentas arba viceprezidentas. (t. 2, b. l. 65).

Iš išrašo iš 2009 metų G.S. Kanonų In Nomine Sacronitae Trinitatis Amen, priimtų 2009 m. birželio 20 d., matyti, jog Kanonas Nr. 2 nustato, kad S.K. kaip juridinį asmenį valstybinėse, bažnytinėse ir kitose Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijose, įstaigose bei organizacijose atstovauja S.K. prezidentas arba viceprezidentas. Kanonas Nr. 3 nustato, kad S.K. (duomenys neskelbtini) trejų metų kadencijai išrinkta D.L.. Iš Kanono Nr. 4 matyti, jog S.K. (duomenys neskelbtini) kitai trejų metų kadencijai vienbalsiai išrinko (duomenys neskelbtini) A.K. (t. 2, b. l. 66).

Iš 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos F., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) J.S., veikiančio pagal įgaliojimą, patvirtintą 2011 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R., ir pirkėjo R.Z., matyti, jog pardavėja parduoda, o pirkėjas perka butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 67000 Lt. Iš sutarties 4.1 punkto matyti, jog 30000 Lt pirkėjas sumoka pardavėjos atstovui pavedimu į pardavėjos atstovo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) prieš šios sutarties pasirašymą. Pagal sutarties 4.2 punktą likusią sumą, t. y. 37000 Lt, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjos atstovui pavedimu į pardavėjos atstovo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per vieną darbo dieną nuo šios sutarties pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. Pagal sutarties 5.1 punktą šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui, nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui. Iš sutarties 6.8 punkto matyti, kad buto pardavimo kaina, jos mokėjimo tvarka ir kitos šio sandorio sąlygos yra suderintos su pardavėja ir jai priimtinos, taip pat pardavėjos atstovas patvirtino, kad sudarydamas šį sandorį nepažeidžia atstovaujamosios teisių ir teisėtų interesų. Sutartis pasirašyta J.S., patvirtinta F. antspaudu, pasirašyta R.Z.. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R., patvirtinta jo antspaudu (t. 2, b. l. 77-86).

Iš 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos F., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) J.S., veikiančio pagal įgaliojimą, patvirtintą 2011 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R., ir pirkėjo R.Z., matyti, jog pardavėja parduoda, o pirkėjas perka butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 82656 Lt. Iš sutarties 4.1 punkto matyti, jog 25000 Lt pirkėjas sumoka pardavėjos atstovui pavedimu į pardavėjos atstovo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) prieš šios sutarties pasirašymą. Pagal sutarties 4.2 punktą likusią sumą, t. y. 57656 Lt, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjos atstovui pavedimu į pardavėjos atstovo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per vieną darbo dieną nuo šios sutarties pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. Pagal sutarties 5.1 punktą šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui, nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui. Iš sutarties 6.8 punkto matyti, kad buto pardavimo kaina, jos mokėjimo tvarka ir kitos šio sandorio sąlygos yra suderintos su pardavėja ir jai priimtinos, taip pat pardavėjos atstovas patvirtino, kad sudarydamas šį sandorį jis nepažeidžia atstovaujamosios teisių ir teisėtų interesų. Sutartis pasirašyta J.S., patvirtinta F. antspaudu, pasirašyta R.Z.. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R., patvirtinta jo antspaudu (t. 2, b. l. 88-97).

Iš 2011 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos F., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) J.S., veikiančio pagal įgaliojimą, patvirtintą 2011 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R., ir pirkėjos D.G., matyti, jog pardavėja parduoda, o pirkėja perka butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 450000 Lt. Iš sutarties 4.1 punkto matyti, jog visą pirkimo-pardavimo sutarties kainą, t. y. 450000 Lt, pirkėja sumokėjo pardavėjos atstovo (duomenys neskelbtini)  grynais pinigais šios sutarties sudarymo momentu. Iš sutarties 4.3 punkto matyti, kad pardavėjos atstovas patvirtina, kad pirkėja visą daikto kainą, sudarančią 450000 Lt sumokėjo grynais šios sutarties sudarymo momentu. Pagal sutarties 5.1 punktą šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui, nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjai be jokių apribojimų ir suvaržymų. Iš sutarties 6.10 punkto matyti, kad buto pardavimo kaina, jos mokėjimo tvarka ir kitos šio sandorio sąlygos yra suderintos su pardavėja ir jai priimtinos, taip pat pardavėjos atstovas patvirtino, kad jis sudarydamas šį sandorį nepažeidžia atstovaujamosios teisių ir teisėtų interesų. Sutartis pasirašyta J.S. ir D.G.. Sutartis pasirašyta (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R., patvirtinta jo antspaudu (t. 2, b. l. 99-107).

Iš 2011 m. vasario 18 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos pagal 2009 m. birželio 20 d. išrašą iš 2009 metų G.S. Kanonų A.K., ir pirkėjo R.K., matyti, jog pardavėja pardavė, o pirkėjas nupirko butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš sutarties 4 punkto matyti, jog turtas parduotas už 600000 Lt, kurie mokami tokia tvarka: 4.1. 200000 Lt pardavėja gavo iš pirkėjo prieš sudarant šią sutartį; 4.2. likusią sumą, t. y. 400000 Lt, kas sudaro 115848,01 Eur, Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrių, kuriame pirkėjui priimtas sprendimas suteikti kreditą, perves žemiau nurodyta tvarka po to, kai pirkėjas įkeis bankui turtą bei įvykdys kitas numatytas sąlygas, per 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 18 d.: 30000 Lt, kas sudaro 8688,60 Eur, bankas perves į pardavėjos kreditoriaus J.V. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdant pardavėjos skolinius įsipareigojimus kreditoriui pagal 2011 m. vasario 4 d. paskolos sutartį. Likusią sumą, t. y. 370000 Lt, kas atitinka 107159,40 Eur, bankas perves į F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis pasirašyta A.K. ir R.K., patvirtinta S.K. antspaudu. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. parašu ir antspaudu (t. 2, b. l. 109-116).

Iš 2011 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos F., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) J.S., veikiančio pagal įgaliojimą, patvirtintą 2011 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R., ir pirkėjo R.N., matyti, jog pardavėja parduoda, o pirkėjas perka butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 340000 Lt. Iš sutarties 4.1 punkto matyti, jog visą pirkimo-pardavimo sutarties kainą, t. y. 340000 Lt, pirkėjas sumokėjo pardavėjos atstovui į jo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties pasirašymo dieną. Pagal sutarties 5.1 punktą šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui be jokių apribojimų ir suvaržymų. Iš sutarties 6.9 punkto matyti, kad buto pardavimo kaina, jos mokėjimo tvarka ir kitos šio sandorio sąlygos yra suderintos su pardavėja ir jai priimtinos, taip pat pardavėjos atstovas patvirtino, kad sudarydamas šį sandorį jis nepažeidžia atstovaujamosios teisių ir teisėtų interesų. Sutartis pasirašyta J.S. ir R.N., patvirtinta F. antspaudu. Sutartis pasirašyta (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R., patvirtinta jo antspaudu (t. 2, b. l. 118-126).

Iš 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos J.S., veikiančio pagal įgaliojimą, patvirtintą 2011 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R., ir pirkėjo R.K. matyti, jog pardavėja parduoda, o pirkėjas perka butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 160000 Lt. Iš sutarties 4.1 punkto matyti, jog visą daikto kainą, t. y. 160000 Lt, pirkėjas sumokėjo pardavėjai prieš šios sutarties pasirašymą. Sutarties 4.2 punktu pardavėjos atstovas patvirtina, kad pardavėja visą daikto kainą gavo iš pirkėjo prieš šios sutarties pasirašymą ir jokių pretenzijų pirkėjui dėl daikto kainos sumokėjimo neturi. Pagal sutarties 6.2 punktą nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui šalims pasirašius šia sutartį ir ją patvirtinus notarui. Sutarties 8.8.1 punktu pardavėjos atstovas patvirtino, jog sutarties sudarymas, pasirašymas ir įsipareigojimų pagal ją vykdymas nepažeidžia jokių pardavėjos potvarkių, sutarčių, susitarimų, įsipareigojimų. Taip pat pagal 8.8.5 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad ši sutartis neprieštarauja pardavėjos bei jos akcininkų teisėms ir teisėtiems interesams ir pardavėjos organų sprendimams. Sutartis pasirašyta J.S. ir R.K., patvirtinta F. antspaudu. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. parašu ir antspaudu. (t. 2, b. l. 128-136).

Iš 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos J.S., veikiančio pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R. patvirtintą įgaliojimą, ir pirkėjos G.K., atstovaujamos E.M., ir pirkėjo E.M., matyti, jog pardavėja parduoda, o pirkėjai po ½ perka butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 28500 Lt. Pagal sutarties 4.1.1 punktą 18500 Lt už butą pirkėjai sumokėjo pardavėjai pavedimu prieš šios sutarties pasirašymą į pardavėjos atstovo F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 4.1.2 punktą 10000 Lt už butą pirkėjai sumokėjo grynais pinigais prieš šios sutarties pasirašymą pardavėjos atstovo prašymu pardavėjos atstovui. Pagal sutarties 4.2 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad visą daikto kainą pardavėja gavo iš pirkėjų aukščiau nurodyta tvarka prieš šios sutarties pasirašymą ir jokių pretenzijų dėl daikto kainos sumokėjimo neturi. Pagal sutarties 6.1 punktą šalims (jų atstovams) pasirašius sutartį ir ją patvirtinus notarui nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjams. Pagal sutarties 8.9.3 punktą pardavėjos atstovas patvirtino, jog šios sutarties sudarymas, pasirašymas ir įsipareigojimų pagal ją vykdymas nepažeidžia jokių pardavėjos potvarkių, sutarčių, susitarimų, įsipareigojimų. Pagal sutarties 8.9.5 punktą pardavėjos atstovas taip pat patvirtino, jog ši sutartis neprieštarauja pardavėjos bei jo akcininkų teisėms ir teisėtiems interesams ir pardavėjos organų sprendimams. Pagal sutarties 8.9.8 punktą pardavėjos atstovas patvirtino, jog sudarydamas šį sandorį jis nepažeidžia atstovaujamosios teisių ir šis sandoris neprieštarauja atstovaujamosios interesams. Sutartis pasirašyta J.S. ir E.M., patvirtinta F. antspaudu. Sutartį patvirtino (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. savo antspaudu ir parašu (t. 2, b. l. 138-147).

Iš 2011 m. birželio 27 d. pastato pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R. 2011 m. gegužės 25 d. patvirtintą įgaliojimą F., atstovaujamo J.S., ir pirkėjo R.S., matyti, jog pardavėja parduoda, o pirkėjas perka pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris pereina pirkėjui ir jo sutuoktinei I.S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pagal sutarties 2.2 punktą pardavėja parduoda pastatą įgydama teisę šioje sutartyje bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atpirkti pastatą pati arba nurodyti trečiąjį asmenį, kuris nupirktų pastatą iš pirkėjo sutartyje aptartomis sąlygomis. Pagal sutarties 2.2.1 punktą pastatą galima atpirkti ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 27 d. Pagal sutarties 3.1 punktą pastatas parduotas už 445000 Lt, iš kurių 145000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjos atstovui grynais prieš sudarant sutartį, o 300000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjai pavedimu į pardavėjos atstovo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) prieš sudarant sutartį. Pagal sutarties 3.2 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad pirkėjas už perkamą pastatą visiškai bei tinkamai atsiskaitė su pardavėja prieš sudarant šią sutartį. Pagal sutarties 3.3 punktą pardavėja arba pardavėjos nurodytas trečiasis asmuo parduotą pastatą gali atpirkti už 450000 Lt. Pagal sutarties 4.10 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad pastato pardavimo kaina, taip pat kitos šio sandorio sąlygos yra suderintos su pardavėja ir yra jai priimtinos, taip pat, kad sudarydamas šį sandorį jis nepažeidžia atstovaujamosios teisių ir teisėtų interesų, ši sutartis neprieštarauja pardavėjos organų sprendimams. Pagal sutarties 6.1 punktą šalims pasirašius sutartį ir ją patvirtinus notarui nuosavybės teisė į pastatą pereina pirkėjui. Sutartis pasirašyta J.S. ir R.S., patvirtinta F. antspaudu. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) biuro (duomenys neskelbtini) R.R. parašu ir antspaudu (t. 2, b. l. 149-156).

Iš 2011 m. rugsėjo 5 d. mainų sutarties, sudarytos tarp S.K., atstovaujamos pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R. 2011 m. gegužės 25 d. patvirtintą įgaliojimą F., atstovaujamo J.S., ir T.Č., matyti, jog S.K. perduoda T.Č. asmeninėn nuosavybėn 10711/25000 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), mainais į T.Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančių 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „T.“ akcijų. Iš sutarties trečio skyriaus matyti, jog mainomo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 104110,92 Lt, mainomų 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „T.“ akcijų vertė – 5000 Lt. Šalių susitarimu turtas mainomas primokant S.K. 45000 Lt, kurią T.Č. sumokėjo S.K. atstovui prieš šios sutarties pasirašymą. Pagal sutarties IV skyrių nuosavybės teisė į turtą bei į su tuo susijusias teises ir pareigas pereina nuo šios sutarties pasirašymo momento. Sutartis pasirašyta J.S., T.Č., patvirtinta F. antspaudu. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. parašu ir antspaudu (t. 2, b. l. 158-163).

Iš 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R. 2011 m. gegužės 25 d. patvirtintą įgaliojimą F., atstovaujamo J.S., bei pirkėjų  B.G. ir A.G., kuriuos atstovauja M.G., matyti, jog pardavėja parduoda, o pirkėjai perka butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 225000 Lt. Pagal sutarties 4.1 punktą 60000 Lt pirkėjų atstovas sumokėjo pardavėjos atstovui, pervesdamas aukščiau minėtą pinigų sumą į pardavėjos atstovo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. balandžio 29 d. pagal 2011 m. balandžio 29 d. preliminariąją sutartį. Pagal sutarties 4.2 punktą 75000 Lt pirkėjų atstovas sumokėjo pardavėjos atstovui grynais pinigais prieš šios sutarties pasirašymą. Pagal sutarties 4.3 punktą likusią pinigų sumą, t. y. 90000 Lt, pirkėjų atstovas įsipareigoja pervesti į pardavėjos atstovo vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 30 darbo dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Pagal sutarties 6.2 punktą nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjams, šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui. Pagal sutarties 8.10 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad ši sutartis neprieštarauja pardavėjos bei jos dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams, pardavėjos organų sprendimams, taip pat, kad šios sutarties pasirašymo metu galioja visi teisės aktų nustatyti ir šiam sandoriui sudaryti reikalingi įgalinimai ir patvirtinimai bei kad nėra jokių institucijų ar asmenų, be kurių sutikimo ar įgalinimų pardavėja pagal galiojančius įstatymus (teisės aktus) neturėtų teisės sudaryti šio sandorio ar sudarydama šį sandorį pažeistų trečiųjų asmenų teises. Sutartis pasirašyta J.S. ir M.G., patvirtinta F. antspaudu. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. parašu ir antspaudu (t. 2, b. l. 165-175, t. 6, b. l. 114-123).

Iš 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R. 2011 m. gegužės 25 d. patvirtintą įgaliojimą F., atstovaujamo J.S., bei pirkėjų  B.G. ir A.G., kuriuos atstovauja M.G., matyti, jog pardavėja parduoda, o pirkėjai perka butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 36438 Lt. Pagal sutarties 4.1 punktą visą pirkimo-pardavimo sutarties kainą, t. y. 36438 Lt, pirkėjų atstovas sumokėjo pardavėjos atstovui pavedimu į pardavėjos atstovo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 5.1 punktą šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui, nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjams be jokių apribojimų ar suvaržymų. Pagal sutarties 6.9 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad buto pardavimo kaina, jos mokėjimo tvarka ir kitos šio sandorio sąlygos yra suderintos su pardavėja ir yra jai priimtinos, taip pat, kad sudarydamas ši sandorį jis nepažeidžia atsovaujamosios teisių ir teisėtų interesų. Sutartis pasirašyta J.S. ir M.G., patvirtinta F. antspaudu. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. parašu ir antspaudu (t. 2, b. l. 177-186).

Iš S.K. atstovo advokato A.K. civilinio ieškinio matyti, kad J.S. ir kitiems asmenims reiškiamas civilinis ieškinys dėl 5000000 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 191-193).

Iš lydraščio matyti, jog S.K. atstovas advokatas A.K. ikiteisminio tyrimo pareigūnei pateikė telefoninių pokalbių tarp A.K. ir J.S. bei kitų pokalbių garso įrašus, įrašytus CD laikmenoje (t. 3, b. l. 1).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti pokalbių tarp A.K. ir J.S. garso įrašai. Perklausius garso įrašą „2011-10-11“ nustatyta, kad J.S. sako: „Žiūrėkit, reiškia situacija yra, buvo labai bloga. Žiauriai bloga. Dėl mano kaltės mane tikrai apgavo. Situacija bus išlyginta labai greitai. Aš manau, kad maksimum per savaitę. Čia kas liečia nekilnojamąjį turtą. Paklausykit, prašau. Dabar šnekam iš eilės. Per savaitę situacija bus išlyginta. Aš /nesigirdi/ atiduosiu. Situacija per savaitę bus išlyginta. Maksimum iki mėnesio pabaigos. Su M. sutarta, jis sakė, kad naują ieškinį padavė“. A.K. sako: „Tai dabar šitaip. Prašymas reiškia. Sustabdyti tuos pirkėjus, kad jie nelaužytų man durų ir spynų ir nevaikščiotų pas mane“. J.S. sako: „Šią savaitę, vėliau, penktadienį, aš pervesiu bažnyčiai pinigus ir advokatams. Visos /nesigirdi/ pas mane yra. Šią savaitę pervesiu visus pinigus“. A.K. atsako: „Nu tai buvo daug kartų taip sakoma“. J.S. atsako: „<...> Aš visus pinigus sustabdžiau tam, kad visą turtą grąžint atgal. Ką man daryt dabar? Mane A., mane A. (necenzūrinis žodis) kaip vaiką“. A.K. klausia: „Kokiu būdu?“. J.S. atsako: „Per savo notarus kažkaip padarė viską. Nežinau, kaip jis padarė taip, bet padarė be manęs per savo notarus“. A.K. sako: „Ne, dabar vienas dalykas, kas buvo? Jūs pasakėt man labai aiškiai. Tris kartus ir neprašomas, kad be mano žinios su turtu nieko nebus daroma. Taip buvo? Buvo. O sužinau iš spaudos. Nu tai ką galiu padaryt“. J.S. atsako: „<...> pinigai bus pervesti bet kokiu atveju šią savaitę“. A.K. atsako: „Nes ten eina atskirai, suprantat. Ten yra F.“. J.S. sako: „Žinau. Du mėnesiai bažnyčiai, ir ir ir šitiem“. A.K. atsako: „Advokatams. Jeigu bažnyčiai bus pervesti, advokatams aš galiu už bažnyčią sumokėti“. J.S. nurodo: „/nesigirdi/ šia savaitę pervesiu pinigus“. A.K. atsako: „Nu nes čia taip ramiai nesibaigs“. J.S. nurodo: „Šią savaitę, sakau, pervesiu jums pinigus“. Perklausius garso įrašą „2011-10-24“ nustatyta, kad J.S. sako: „Aš esu jums tas sąskaitas nusiuntęs, tai jūs surasit sumas, /nesigirdi/“. A.K. atsako: „/nesigirdi/ šiandien pervedė tuos tris su puse“. Perklausius garso įrašą „2011-11-16“ nustatyta, kad A.K. sako: „Aš norėjau jums pranešt, kad aš šiąnakt atvykstu į Lietuvą ir noriu rytoj išlyginti mūsų užsakymus finansinius“. J.S. nurodo: „Dabar reikia dar vieno dalyko, nes pagal fondų įstatymą, ten atsiskaitant, čia pažiūrėjau, reikia padaryti formalų F. steigėjų susirinkimą. Nes to reikalauja finansų ministerija, pasirodo“ „Įstatyme yra. Nežinau, faktiškai dar nieks nereikalavo, bet įstatyme parašyta. <...> Gerai, bet jūs tada, jeigu galit, ten pervedimų kopiją D. persiųskite, gerai, e-mailu“. A.K. atsako: „Aš nieko D. /nesigirdi/“. Perklausius garso įrašą „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad A.K. klausia: „Šitas visas įgaliojimas reikalingas tam, kad gaut Europos pinigus. Taip? Teisingai supratau?“. Paskui A.K. sako: „Ne, ne, mes neslepiam. Bet, tas kažkas turi eit. Europos pinigus, taip teisingai. Antra, namo priklausomybė nesikeičia“. J.S. atsako: „Visiškai nesikeičia“. A.K. sako: „Nesikeičia. Paskui, jeigu sutvarkytas, galima iš naujo galvoti, kaip jį panaudoti /nesigirdi/. Nu tai čia bažnyčia gali /nesigirdi/ rūmų“. J.S. sako: „Tai čia yra jūsų reikalas, ką jūs darysit. Man jo reikia“. A.K. sako: „Namo priklausomybės“. J.S. sako: „Man jų reikia va šitam dalykui“. A.K. atsako: „Supratau. Dabar trečias, viso šito terminai kokie maždaug“. J.S. atsako: „Ne, tai šito tai nėra terminų. Bet va sakysim, kol apsisuks. Nu kol viskas bus užbaigta. <...> metai“. A.K. atsako: „Tai per metus tai turbūt neišeis. Jeigu sunaudot visus Europos pinigus, ar išeis, neišeis“. J.S. atsako: „Ne, man tik reikės jūsų leidimo pradėt daryt statybos darbus. Aš lauksiu, aš lauksiu dvejus metus, kol jūs man leisit pradėt statybos darbus. Nes kol jūs neleisit man, aš nedarysiu. Gal jūs neatsimenat, ką mes vakar rašėm pas /nesigirdi/? Gal jūs neatsimenat, ką mes vakar rašėm pas G.? Pas mus yra susitarimas notarinis, kurį mes vakar su jumis pasirašėm. Kur įrodyta, kad aš negaliu nieko išvis daryti su šituo daiktu be jūsų atskiro raštiško leidimo. Ir patvirtinta /nesigirdi/. Jūs gi turit. Būtų taip, tai nebūtų šito dokumento. A., jeigu aš, aš. Notarė tai patvirtino. Aš va pasirašiau su jumis dokumentą, pagal kurį aš įsipareigojau /nesigirdi/. Ir jeigu aš darysiu, tai yra keturi straipsniai pagal baudžiamojo kodekso atsakingumą. Ką aš padariau ne taip, A., /nesigirdi/. A.K. sako: „Dabar, kad čia dabar jeigu prasidės statybos darbai, jau čia nebe paslėpsi“. J.S. atsako: „Jie neprasidės, kol jūs neleisit man“. A.K. sako: „Ne, tai aš dabar žiūriu, kaip kuo greičiau leisti. Tam man labai tiktų šita jungtinė veiklos sutartis, taip“. J.S. atsako: „Tinka“. A.K. teigia: „Kur galim įvardinti įgaliojimus, dar ką nors. Dabar aš noriu tokius pagrindinius punktus aptarti. Dabar, sakysim, S. patvirtina jungtinės veiklos sutartį, pagal kurį jūs /nesigirdi/“. J.S. atsako: „Jie negali jos patvirtinti, jie neturi teisės jos patvirtinti“. A.K. nurodo: „Nu S. turi teisę daug ką padaryti, /nesigirdi/. Ne, tai S. gali panaikinti sprendimus, pripažinti negaliojančiais K. sprendimus. <...> Nes kai prasidės statybos darbai, visi išpūs akis“. J.S. atsako: „Jie neprasidės, kol jūs neleisit man“. A.K. nurodo: „Ne, tai aš noriu leist, o kodėl man neleist“. J.S. sako: „Aš noriu, kad jūs leistumėt“. A.K. sako: „Kokia prasmė neleist? Kad birželio gale būtų tas leidimas“. J.S. sako: „Visiems /nesigirdi/ S.K. darbams aš pasiruošęs išleist 2 milijonus litų. Iškart pasakysiu, kodėl /nesigirdi/. Pas mane bus devyni, iš kurių aš turiu išleist. Tris aš turiu išleist statybom. Lieka 6, iš šešių 2 pasiruošęs išleist S.K. naudai. Lieka 4 ir iš keturių vienas lieka tam, kad lai būtų didelės apyvartinės lėšos. Kad jie suktųsi ir didintų, nes F.. Aš nebenoriu, kad F. egzistuotų vienerius metus. Ir po manęs vadovautų vienas arba kitas sūnus ir man bus labai malonu. Bet tam, kad jis dirbtų jame /nesigirdi/ lėšos. Kadangi nepamirškit, kad F. šiai dienai priėmė labai didelių įsipareigojimų prieš S.K. ir tam, kad netraukt pinigų iš savo kišenės S. sugalvojo verslą su savo automobiliu. Aš duodu S. 300 ar 400 eurų apyvartinių lėšų ir tas automobilis uždirba pinigus ir aš tais pinigais galiu disponuoti. /nesigirdi/ Aš visiems tiems darbams, bėdoms pasiruošęs išleist 2 milijonus litų. Tai yra didžiuliai pinigai, kurių be manęs S.K. neturėtų“. A.K. sako: „Taip, taip. Aš jau nebežinau, kaip čia iš šitų čia surašyti toj jungtinėj. Aš nežinau. Sumos čia blogai. <…> Dabar čia F. įsipareigojimai, bažnyčios“. J.S. atsako: „Bažnyčia prieš F. negali turėti jokių įsipareigojimų“. A.K. sako: „Jungtinės veiklos, tai yra ne įsipareigojimai. Čia daro vieną, čia daro kitą“. J.S. sako: „/nesigirdi/ aš norėčiau, jeigu jūs galit įtraukt. Kad būtų dokumentas, kad bažnyčia be atskiro susitarimo su F. neparduoda, neužstato (duomenys neskelbtini)“. A.K. atsako: „Šitą laisvai ir aš norėčiau... Tai čia mums sutampa norai. Čia bažnyčia sklypo atgavimui ir to namo tvarkymui duoda įgaliojimą F. direktoriui. <...> O dabar F. tai čia dabar (duomenys neskelbtini) remontas, kurį visi matys ir pagalba parapijoms ten. Pagal atskirus susitarimus“. J.S. atsako: „Visi galit kreiptis į D.L. ir ką ji manys, kad iš tikro yra svarbu, tada ji skambina man“. A.K. sako: „Tai jau daroma tai su fondais. Rašo parapija ar bažnyčia. Rašo paraišką F.. Prašom to ir to, tada F.. Duotų tam ar kitam“. J.S. atsako: „Susirenku aš, jūs ir D.“. A.K. sako: „Šitas turi būti numatyta jungtinės veiklos sutartyje, kad tai nėra priklausomybė, o dvi veiklos jungiamos parareliai. Viena kitai padedančios“. J.S. sako: „Vienintelis iš F. pusės įsipareigojimas prieš bažnyčią. Iš bažnyčios pusės negali būti įsipareigojimas prieš F.. Vienintelis, ko aš norėčiau, kad jūs nieko nedarytumėte su (duomenys neskelbtini). Aš negaliu be jūsų padaryt, jūs negalit be manęs padaryt“. A.K. sako: „Tvarkoj. Bažnyčia savo jau padarė, mes atidavėm butą, kaip ten bebūtų. <...> Dabar kur jūs rašot, kad gaunat Europos pinigus, jums reikia parodyti, kad jūs galit parduot. Taip supratau?“. J.S. atsako: „Ne. Neparduok o pilnai disponuok“. A.K. sako: „Pilnai disponuoti įskaitant viską“. J.S. sako: „Parduot, išnuomot. Čia viskas parašyta“. A.K. sako: „Čia yra jų tas reikalavimas“. J.S. sako: „Jie dirba dabar tik su savininku. Kadangi savininkas yra tik S.K.. S.K. yra įstaiga nestrimesciajasia k pelnasu, reiškia jie pinigų S.K. neskirs. Pinigus jie gali skirti įmonei, kuri ne tik gauna pinigus, bet kuri ir uždirba pinigus“. A.K. sako: „Tai F. gi ne pelno siekianti organizacija“. J.S. atsako: „F. yra organizacija, pas mane įstatuose yra įrašyta, kad aš turiu teisę skolinti pinigus kitiems žmonėms, imt paskolas, galiu pirkt automobilius, parduot automobilius, galiu statyt“. A.K. sako: „Nu tai taip veikla“. J.S. sako „Reiškia aš vykdau veiklą, per du mėnesius F. egzistavimo aš parodžiau, jie nemato, už ką. Jie mato, kad pas mane sutartys su vokišku „uabu“, kuris į mane pumpuoja pinigus. Europa mato, ta belgiška įmonė, F. belgiškas mato, kad įmonė jauna, kad tik ką įsikūrus, bet Lietuvoje yra įmonių kurios 10-20 metų dirba ir pinigų neturi. Jie pradeda galvoti, šita įmonė rimta. Jiems reik dirbt, tada jie skiria pinigus“. Perklausius garso įrašą „K. posėdis“ nustatyta, kad vyksta S.K. posėdis, kuriame dalyvauja ir J.S.. J.S. sako: „Kitais būdais, kad visiems būtų aktualu. Šitą turtą galima parduoti, galima išnuomoti“. Moteriškas balsas sako: „Tai ką dabar surašom“. A.K. sako: „Tai gal, D., tau žodis. Reikia, dabar nesurašysim, reikia pagrindinius punktus užprotokoluoti ir pagal tai įgalioti, kur sudaro susitarimą. D. sudaryt“. J.S.: „<...> ne, mums vis dėl to reikia priimti pagrindinį sprendimą. Ar S.K. iš principo pritaria bendro bendradarbiavimo sutarčiai su F.“. Moteriškas balsas sako: „Kai bus ruošiama sutartis ane? Ar tai bus mūsų teisininkų rašoma, ar tai nebus tik jūsų teisininkų ruošiama?“. J.S. sako: „Aš turiu /nesigirdi/. Turiu teisininkų, turiu“. A.K. atsako: „Mes irgi turim“. J.S. sako: „Jeigu jūs turite savo teisininką, prašau, jokių problemų. Jeigu reikia pasamdyti kažkokį teisininką dėl finansinių problemų. Ta prasme, kad reikia sumokėti pinigus bažnyčiai. Tai tegul pasako teisininką“. Moteriškas balsas sako: „Mano asmenišku supratimu. Nežinau, aš suprantu, kad šiuo atveju teisininkai turėtą būti. Nes iš tikrųjų neturėdami to teisinio išsilavinimo mes labai galim /nesigirdi/“. Moteriškas balsas, panašus į D.L., sako: „Čia iš esmės reikia, mano giliu įsitikinimu, reikia S.K. principingo sprendimo. Mes pritariam. Toliau. Dar kitas žingsnis, kad ta sutartis yra derinama su vienos ar kitos pusės teisininkais, pasitariant sakysim su K. kompetentingais asmenimis ir vėlgi įgaliojama, nežinau kas“. A.K. sako: „Pagal pareigas prezidentė“. Moteriškas balsas, panašus į D.L., sako: „Iš principo pritarti ir įgalioti prezidentę pasi.../nesigirdi/, derinti“. A.K. sako: „Suderinti ir pasirašyti ne tik su teisininkais, čia va su profesoriumi derinam mūsų, K. narys yra. Tai irgi žmogus, kuris dėsto vadybą. Sakysim taip“. J.S. sako: „Kurių tikrai reikės spręsti. Aš galiu pasakyti tiesiai šviesiai. Kol kas tik žodiškai pasakyti, po to, kai bus paruoštos sutartys, viską reikia įtraukt“. Moteriškas balsas, panašus į D.L., sako: „Aš tai siūlyčiau tokį dalyką, paruoši, bent jau mano manymu, kad 25000, kurie įeina į K. sąskaitą kiekvieną mėnesį, ir yra K. reikalas kam ir kur. Tai čia 25000 yra tom skylėm ir pašalpom“. Moteriškas balsas, panašus į D.L., sako: „Aš manyčiau, kad reikėtų, gal čia reikėtų įsipareigoti paruošti savotišką kažkokį projekto tipą, kad kiekviena parapija galėtų parašyti mūsų parapijoje, yra tokia problema. Tai problemai išspręsti mums reikia tiek ir tiek pinigų, tiek ir tiek žmonių, tokių ir tokių dalykų“. A.K. sako: „Tai vidinis, vidinis. Mes sutariam, kad mes nelendam į finansus“. Moteriškas balsas, panašus į D.L., sako: „Tai K. ir mes tiesiog galim spręsti, kokie klausimai yra labai svarbūs ir kuriuos mes pirmiausia turime spręsti. Tie pinigai, kaip aš suprantu, vėl gi vienam reikės tiek, kitam tiek sakysim“. A.K. sako: „Aš už projektus daugiau. Už projektus, kad parapijos pateikia projektus“. Moteriškas balsas, panašus D.L., sako: „Balsuojam už tai, kad S.K. iš principo pritaria bendradarbiavimo sutarčiai su E.R.B. L.I.P.F.“. A.K. sako: „Įnešam savo indėlį“. Moteriškas balsas, panašus į D.L., sako: „Įnešam savo dalį, butą į F. veiklą“. Balsas sako: „Pusę buto“. A.K. sako: „Ne butas, ten patalpos. Iki buto ten labai toli“. Moteriškas balsas, panašus į D.L., sako: „Ir sutartis yra aptariama abiejų pusių teisininko ir (duomenys neskelbtini) L. įgaliota pasirašyti tą sutartį. Susakiau daug, ar visi girdėjo, balsuoja K. nariai. Kas už tokį pasiūlymą?“. Moteriškas balsas sako: „Nu reikia balsuot, nieko nebus“. Moteriškas balsas, panašus Į D.L., sako: „Kandidatai. Jūsų nuomonė, ačiū. K. nariai vienbalsiai. K. nariai kandidatai?“. Moteriškas balsas, panašus į D.L., sako: „Bet kokiu atveju, aš manau, K. principinis sprendimas yra“. Moteriškas balsas sako: „Pastatą tą 7-ą. Jį reikia atremontuoti gerai ir ten ką nors įleisti ar...“. J.S. atsako: „Aš siūlyčiau tą pastatą išnuomoti, kurie patys gaus leidimus restauruoti /nesigirdi/, galima aišku, bet čia bus neteisinga. Aš siūlau išnuomot tą pastatą. Yra kas išnuomos. Remontuos, restauruos, kažkokį laikotarpį naudos. Visada bus pakabintas ženklas, kad tai yra E.R.B. pastatas“. Moteriškas balsas, panašus į D.L., klausia: „Ar galim toliau svarstyti klausimus? Dar vienas klausimas dėl parapijos pirmininkų registracijos. Pratęsiam toliau tą mintį. Tai dabar aš jums išdalinau. Paruošiau tokią lentelę. Kurioje yra parapijos pavadinimas, yra parapijos naujas kodas, yra įtakingo asmens arba parapijos pirmininko arba paskirto. Ką?“. A.K. sako: „Dabar nauji kodai visi. Parapijų pirmininkai, kurie buvo kadastre, išbraukti iš sąrašų ir mums įrašo, ką nori. Panevėžy įrašė kažkokią negirdėtą pavardę. Darko, kaip patinka, ir nebegalim snausti. Mes prašom pagalbos F. jau dabar“. Perklausius garso įrašą pavadinimu „M. dėl parapijų“ nustatyta, kad J.S. klausia: „Šitos patalpos (duomenys neskelbtini) priklauso S.K. ar bažnyčiai?“. A.K. atsako: „K.“. J.S. sako: „Tai jūs dabar /nesigirdi/ darėt. Paruošė sutartis /nesigirdi/ remontą /nesigirdi/ F.. F. pasiruošęs apmokėt šito buto remontą, kad būtų kažkoks vaizdas, kai priima A. žmonių. F. apmoka komunalines paslaugas už bažnyčią, po remonto jau elektra ir ten visa kita, kad apmoka visas S.K. teisminius procesus, advokatus, visa kita. Galit perskaityt mano raštą“. A.K. sako: „Formuluotę reikia atskirą“. J.S. atsako: „Įsipareigoja iš F. lėšų neatlygintinai padengti visas S.K. juridinio asmens numeris toks, žodžiu, kad aš įsipareigoju pilnai apmokėti visas juridines paslaugas jiems, visa kita suprantat?“ (t. 3, b. l. 2-12).

Iš UAB „S.“ pranešimo matyti, kad įmonė yra nauja pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Pranešime nurodoma, kad pastatas yra avarinės būklės, nuo 2011 m. gruodžio 1 d. pastatas bus ruošiamas konservavimui, todėl reikalaujama iki minėtos datos pašalinti visus priklausančius daiktus, esančius pastato patalpose bei teritorijoje. Priešingu atveju, visi daiktai bus išvežti ir utilizuoti (t. 3, b. l. 17).

Iš D.V. 2011 m. gruodžio 6 d. prašymo (duomenys neskelbtini) V.M. matyti, jog jis nurodo esantis buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Jis prašo antstolio nustatyti faktines aplinkybes, o būtent, kad tretieji asmenys pagal 2011 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį turi atlaisvinti butą ir perduoti jo įėjimo raktus jo atstovui R.N.. Tretiesiems asmenims neatlaisvinus daikto iki 2011 m. lapkričio 30 d. pirkėjas turi teisę pakeisti buto įėjimo durų spynas ir pašalinti daikte esančius tretiesiems asmenims priklausančius daiktus, o tai įgalioja atlikti R.N.. Prašymas pasirašytas D.V. (t. 3, b. l. 18).

Iš S.K. 2012 m. sausio 28 d. posėdžio protokolo matyti, kad S.K. patvirtina, jog Bažnyčia nukentėjo nuo galimai nusikalstamos veiklos, kurios pasekmėje apgaulės būdu buvo pagrobtas jai priklausantis turtas. (duomenys neskelbtini) A.K., bendradarbiaujant su F., veikė turėdamas S. ir S.K. įgaliojimus, pastoviai informavo ir konsultavosi su K. nariais, kuratoriais bei bažnyčios interesais siekė pritraukti lėšas pastatų remontui, restauracijai, darbuotojų išlaikymui, sielovadai ir kitoms būtiniausioms bažnyčios programoms. S.K. posėdyje žodžiu ir notaro patvirtintu parašu F. direktorius buvo supažindintas ir patvirtino, kad žino, jog be S.K. raštiško leidimo neturi teisės parduoti jokio bažnyčios turto. F. direktorius žinojo, kad neturi teisės veikti Bažnyčios klausimais, nesuderinęs jų su K. (t. 3, b. l. 63, t. 13, b. l. 183, t. 35, b. l. 120).

Iš išrašo iš L.E.R.B. 1997 metų S. Kanonų Kanono 6 matyti, jog paaiškinant 1995 metų S. Kanoną Nr. 1, skelbiama, kad buvęs L.E.R.B. statutas ir jo pagrindu paruošti parapijų įstatai nėra juridiniai dokumentai. Bažnyčia laikosi Šventojo Rašto mokslo išreikšto (duomenys neskelbtini)  bažnyčios simbolinėse knygose ir tvarkosi pagal S. Kanonus. Bet kokie Bažnyčios tvarkos dokumentai ar sprendimai galioja tik tiek, kiek jie neprieštarauja Šventam Raštui, Bažnyčios doktrinai, jos tvarkai, S. Kanonams ar K. sprendimams. Kanonų išaiškinimo išimtinę teisę turi tik S. arba S.K. (t. 3, b. l. 64).

Iš L.E.R.B. U.L. 2011 metų G.S. Kanonų ir memorialų Memorialo IV matyti, jog (duomenys neskelbtini) L.I.P.F. įsteigimas ryškiausias ir esmingiausias šių metų įvykis. 2011 metais įvykdytas Vilniaus bažnyčios remontas. Ateityje ketinama bendradarbiauti teisiniais klausimais. Bus bandoma rūpintis (duomenys neskelbtini) pastato likimu, pritraukiant europines lėšas. Pritarti su F. direktoriumi pasirašytoms sutartims ir įgaliojimams. Įpareigoti S.K. kontroliuoti F., kad būtų vykdomi 2005 metų S. 3-ojo Kanono reikalavimai (t. 3, b. l. 65-69).

Iš ilgalaikio turto priėmimo ir perdavimo akto matyti, jog 1998 m. lapkričio 19 d. vadovaujantis 1998 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perduotas L.E.R.B. nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu (t. 3, b. l. 87).

Iš 1999 m. sausio 26 d. pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą statinį (butą, patalpas) ir teises į jį matyti, jog buvo įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso S.K. (t. 3, b. l. 88).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamosios patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1235,44 m2, nuo 1996 m. balandžio 29 d. įregistruota kaip S.K. nuosavybė 1995 m. birželio 16 d. protokolu ir 1996 m. sausio 18 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu (t. 3, b. l. 89).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. liepos 17 d. įregistruotas kaip L.E.R.B. nuosavybė 2006 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2006 m. balandžio 13 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu (t. 25, b. l. 46-47).

Iš elektroninio susirašinėjimo tarp R.J. ir D.L.matyti, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. R.J. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) rašo D.L. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) „Negalvoju, kad K. posėdyje buvo nutarta parduoti visus butus. Kai aš dar dalyvavau – buvo nuspręsta parduoti tik vieną ar du butus“. D.L. 2011 m. rugsėjo 22 d. rašo „Posėdyje vasario mėnesį mes svarstėme buto pardavimą M.K. ir vieną butą įnešėme į F.. Visi kiti pardavimai buvo padaryti ne tai kad be mūsų sutikimo, bet ir visai mums nežinant“ (t. 3, b. l. 94).

Iš 2012 m. vasario 2 d. L.E.R.B. pažymos matyti, kad bažnyčia iš F. gavo šią paramą: 2011 m. kovo 3 d. – 25000 Lt, 2011 m. balandžio 11 d. – 25000 Lt, 2011 m. gegužės 20 d. – 25000 Lt, 2011 m. birželio 27 d. – 25000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 16 d. – 25000 Lt, 2011 m. rugsėjo 16 d. – 25000 Lt. Pinigai buvo skirti bažnyčios pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, daliniam 2011 metų S. išlaidų padengimui (delegatų maitinimas, projektoriaus nuoma), Panevėžio parapijos maldos salės nuomai liepos-gruodžio mėnesiais – apie 1800 Lt, Panevėžio parapijai nupirkta 19 kėdžių, stalas ir pultas, sumokėta bažnyčios skola K.S. (duomenys neskelbtini) kontorai – 21000 Lt, nupirktos keturios metalinės vidaus durys S.K. raštinei, esančiai (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 2).

Iš 2010 m. gruodžio 22 d. įgaliojimo matyti, kad L.E.R.B., atstovaujama (duomenys neskelbtini) A.K., įgalioja J.S.savo nuožiūra aptartomis sąlygomis parduoti įgaliotojui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tikslu atstovauti įgaliotojui notarų biuruose, savo nuožiūra sudaryti ir pasirašyti preliminariąsias sutartis, pirkimo-pardavimo sutartis bei priėmimo-perdavimo aktus, reikalauti esant, keisti minėtų sutarčių ir/ar aktų sąlygas bei pasirašyti susitarimus dėl minėtų sutarčių ir/ar aktų sąlygų pakeitimo, papildymo ar nutraukimo, gauti pinigus, pinigus gavus įgaliotojo vardu patvirtinti pinigų gavimo faktą, už įgaliotoją pasirašyti visus reikiamus dokumentus, mokėti pinigus, daryti įgaliotojo vardu pareiškimus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu; atstovauti įgaliotojui valstybės įmonėje Registrų centre bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose gaunant visus dokumentus (pažymas, pažymėjimus ir kt.), reikalingus disponavimui įgaliotojui nuosavybės teise priklausančiu turtu; aukščiau nurodytiems tikslams atstovauti įgaliotojui notarų biuruose, valstybės įmonėje Registrų centre, Hipotekos įstaigoje bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose gaunant bei pateikiant visus reikalingus dokumentus (jų dublikatus), daryti įgaliotojo vardu pareiškimus, už įgaliotoją pasirašyti visus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo įgaliojimu. Įgaliojimas pasirašytas A.K.. Pasirašius šį įgaliojimą, 2010 m. gruodžio 23 d. J.S. pasižadėjo nevykdyti jokių veiksmų, susijusių su butu, nurodytu įgaliojime, nei su bet kokiu kitu L.E.R.B. priklausančiu turtu be atskiro susitarimo (t. 4, b. l. 105).

Iš L.E.R.B. – U.L.– S. atstovo prašymo matyti, kad prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 22 straipsnį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad asmenys, veikiantys S.K. vardu, t. y. D.L. ir A.K. dalį savo įgaliojimų yra perdavę tretiesiems asmenims, taip pat ir J.S., dėl ko galimai buvo pasisavintas/iššvaistytas bažnyčios turtas, parduodant jį už neproporcingai mažą kainą (t. 4, b. l. 126-128).

Iš 1929 metų S. kanono Nr. 5 5.6 dalies matyti, kad S.K. administruoja turtus (t. 4, b. l. 130).

Iš 2012 m. sausio 4 d. elektroninio laiško L.E.R.B. – U.L.– S. atstovui matyti, kad „G.N.C.“ direktorius nori pirkti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurias iki šiol nuomojosi. Patalpos buvo parduotos du kartus – jas iš K. įsigijo R.N. ir jau pardavė D.V.. Dabar D.V. siūlo jiems už 400000 Lt, tą pačią kainą, už kurią nusipirko. Taip pat aiškinama, kad gauti pinigai už K. parduotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), liko bankrutavusio banko „Snoras“ sąskaitoje (t. 4, b. l. 131).

Iš išrašo iš (duomenys neskelbtini) S. 1929 metų Biržuose posėdžių kanonų matyti, kad 4 kanone nurodyta, jog S. yra juridinis asmuo valdąs nekilnojamąjį turtą. 5 kanone nurodyta, jog S. kompetencijai priklauso valdymas ir administravimas visų bažnyčios turtų. 6 kanone nurodyta, kad S. renka iš savo narių tarpo K., kuri administruoja turtus. 7 kanone nurodyta, kad K. sudaro prezidentas, viceprezidentas – vyr. superintendentas. 8 kanone nurodyta, kad vyr. Superindendentas renkamas S. iš superintendentų tarpo trims metams. Vyr. superintendentas atstovauja L.E.R.B.. 11 kanone nurodyta, kad vidinėje bažnyčios tvarkoje S. ir K. vadovaujasi Didžiąja Agenda 1637 metų ir (duomenys neskelbtini) S. kanonais (t. 4, b. l. 132).

Iš Memorialo 11-1940 neel. išrašo iš (duomenys neskelbtini) nepaprastojo S., įvykusio 1940 m. sausio 6 d., posėdžių memorialų matyti, kad buvo priimtas 11 memorialas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) S. yra vienintelis vyriausias visos L.E.R.B. valios reiškėjas, viso judamojo ir nejudamojo turto savininkas (t. 4, b. l. 133).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamojo namo pamatų liekanos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuo 1999 m. sausio 26 d. pagal 1998 m. rugsėjo 23 d. Savivaldybės tarybos sprendimą bei 1998 m. gruodžio 21 d. priėmimo-perdavimo aktą nuosavybės teise priklausė S.K., nuo 2011 m. liepos 8 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. pagal 2011 m. birželio 27 d. pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį nuosavybės teisė buvo registruota I.S. ir R.S., nuo 2011 m. lapkričio 5 d. pagal 2011 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė registruota UAB „S.“ (t. 4, b. l. 161-163, t. 7, b. l. 31-34).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 10711/2500 negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 1996 m. sausio 18 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu nuosavybės teisė registruota S.K., nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. mainų sutartį nuosavybės teisė registruota T.Č. ir R.K.-Č. (t. 4, b. l. 164-169).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1995 m. birželio 16 d. protokolo, 1996 m. sausio 18 d. priėmimo-perdavimo akto, 2010 m. spalio 14 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2010 m. gruodžio 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu nuo 2010 m. gruodžio 30 d. nuosavybės teisė registruota S.K., nuo 2011 m. vasario 21 d. pagal 2011 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė registruota R.K. (t. 4, b. l. 170-172).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1995 m. birželio 16 d. protokolo, 1996 m. sausio 18 d. priėmimo-perdavimo akto, 2010 m. rugpjūčio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2011 m. birželio 9 d. pažymos pagrindu nuo 2011 m. liepos 18 d. nuosavybės teisė registruota S.K., nuo 2011 m. liepos 20 d. pagal 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso B.G. ir A.G. (t. 4, b. l. 173-174).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2011 m. birželio 9 d. pažymos pagrindu nuo 2011 m. liepos 18 d. nuosavybės teisė registruota S.K., nuo 2011 m. liepos 20 d. pagal 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso B.G. ir A.G. (t. 4, b. l. 175-177).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1995 m. birželio 16 d. protokolo, 1996 m. sausio 18 d. priėmimo-perdavimo akto, 2010 m. rugpjūčio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu nuo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosavybės teisė registruota S.K., nuo 2011 m. balandžio 21 d. pagal 2011 m. balandžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė registruota M.K. (t. 4, b. l. 178-179).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2011 m. liepos 25 d. pažymos pagrindu nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nuosavybės teisė registruota S.K., nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. pagal 2011 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė registruota D.N. ir R.N. (t. 4, b. l. 180-182).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2011 m. liepos 25 d. pažymos pagrindu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuosavybės teisė registruota S.K., nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė registruota R.K. (t. 4, b. l. 183-185).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2011 m. liepos 25 d. pažymos pagrindu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuosavybės teisė registruota S.K., nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. pagal 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė registruota R.Z. ir A.Z. (t. 4, b. l. 186-188).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2011 m. liepos 25 d. pažymos pagrindu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuosavybės teisė registruota S.K., nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė registruota E.M. ir G.K. (t. 4, b. l. 189-191).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2011 m. liepos 25 d. pažymos pagrindu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuosavybės teisė registruota S.K., nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė registruota E.V. (t. 4, b. l. 192-194).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2011 m. liepos 25 d. pažymos pagrindu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuosavybės teisė registruota S.K., nuo 2011 m. rugpjūčio 14 d. pagal 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė registruota A.Z. ir R.Z. (t. 4, b. l. 195-197).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1995 m. birželio 16 d. protokolo, 1996 m. sausio 18 d. priėmimo-perdavimo akto, 2010 m. spalio 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2011 m. liepos 25 d. pažymos pagrindu nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nuosavybės teisė registruota S.K., nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė registruota B.G. ir A.G. (t. 4, b. l. 198-199).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1995 m. birželio 16 d. protokolo, 1996 m. sausio 18 d. priėmimo-perdavimo akto 2010 m. spalio 14 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2011 m. liepos 25 d. pažymos pagrindu nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. nuosavybės teisė registruota S.K., nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. pagal 2011 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisė registruota D.G. (t. 4, b. l. 200-201).

Iš 2011 m. spalio 25 d. preliminariosios pastato pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjų R.S.ir I.S. bei pirkėjo UAB „S.“, atstovaujamos A.B., matyti, kad šalys įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, pagal kurią pardavėjai perduos, o pirkėja perims savo nuosavybėn pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 5.1 punktą šalys susitarė pasirašyti pagrindinę sutartį ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio 15 d. Pagrindinė sutartis bus pasirašoma, jei per šį terminą galios visi sutartyje numatyti pardavėjo ir pirkėjo pareiškimai ir garantijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išduos leidimą perleisti pastatą pirkėjui. Pagal sutarties 5.2 punktą šalys susitaria, kad pastato kaina yra 1700000 Lt, kurią pagal sutarties 5.3 punktą pirkėjas įsipareigoja sumokėti per vieną darbo dieną po pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal sutarties 5.4 punktą atsiskaitymas su pardavėjais bus vykdomas pavedimu į pardavėjų nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o, jei pagrindinę sutartį sudarys pardavėjų atstovas, į sąskaitą nurodytą pardavėjo išduotame įgaliojime. Pagal sutarties 5.5 punktą nuosavybės teisė į pastatus pirkėjui pereis nuo pagrindinės sutarties sudarymo momento. Pagal sutarties 5.7 punktą pagrindinė sutartis bus laikoma ir pastato priėmimo-perdavimo aktu, pagal kurį pardavėjai bus laikomi perdavusiu, o pirkėjas perėmusiu savo nuosavybėn pastatą. Pagal sutarties 6.3 punktą pirkėjas įsipareigoja per vieną darbo dieną po šios sutarties sudarymo dienos sumokėti pardavėjams 100000 Lt sumą kaip avansinį mokėjimą už pastatą, kuris šioje sutartyje ir pagrindinėje sutartyje aptartomis sąlygomis bus įskaitomas į pastato kainą kaip sumokėta kainos dalis, kaip tai numatyta sutarties 5.2 punkte. Pagal sutarties 6.4 punktą pardavėjai įsipareigoja sutarties 6.3 punkte nurodytą avansą sumokėti į pardavėjų nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis pasirašyta R.S., I.S. ir A.B., patvirtintina UAB „S.“ antspaudu (t. 5, b. l. 117-122).

Iš 2011 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjų R.S.ir I.S. bei pirkėjos UAB „S.“, atstovaujamos S.M., matyti, kad pardavėjai parduoda, o pirkėja perka pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1700000 Lt, iš kurių 100000 Lt pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį, likusią sumą, t. y. 1600000 Lt, pirkėja įsipareigoja pervesti į pardavėjo R.S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per vieną dieną nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Sutarties penktame skyriuje yra nurodyta, kad pirkėja priėmė parduodamą turtą prieš patvirtinant šią sutartį. Sutartis pasirašyta R.S., I.S. ir S.M., patvirtinta UAB „S.“ antspaudu. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) notaro biuro (duomenys neskelbtini) D.A. parašu ir antspaudu (t. 5, b. l. 123-130).

Iš 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimo, sudaryto tarp pirkėjo R.S. ir pardavėjos S.K., atstovaujamos F., veikiančio per (duomenys neskelbtini) J.S., matyti, kad šalys, atsižvelgdamos į tai, kad tarp pirkėjo ir pardavėjos 2011 m. birželio 27 dieną buvo sudaryta pastato pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis, kuria pardavėja pardavė, o pirkėjas įsigijo pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 445000 Lt, 2011 m. birželio 27 d. pastato pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartyje buvo numatyta teisė pardavėjai atpirkti pastatą už 450000 Lt, pardavėja neišgali pastato atpirkti ir šalys siekia šiuo susitarimu išspręsti atpirkimo bei atsiskaitymo su pardavėja bei pirkėju klausimus, susitarė, kad pardavėja patvirtina, jog neišgali pastato išpirkti iš pirkėjo, tačiau turi pirkėją – trečiąjį asmenį, kuris sutinka iš pirkėjo pastatą nupirkti už ne mažesnę kaip 450000 Lt sumą. Pirkėjas sutinka parduoti pastatą pardavėjos pasiūlytam pirkėjui – trečiajam asmeniui už ne mažesnę sumą kaip 450000 Lt. Pagal susitarimo 3 punktą šalys susitaria, kad iš pardavėjos pasiūlyto pirkėjo (trečiojo asmens) už pastato pardavimą gauta suma turi būti padalinta tokia tvarka: pirkėjui tenka 380000 Lt, o likusi suma, iš jos atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius, sumokama pardavėjai. Pagal susitarimo 5 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad yra teisėtai veikiantis pardavėjos vardu atstovas, įgaliotas pardavėjos vardu prisiimti šiuo susitarimu prisiimamus įsipareigojimus, pardavėjos atstovui išduotas įgaliojimas neatšauktas ir nepakeistas. Susitarimas pasirašytas R.S., I.S. ir J.S. (t. 5, b. l. 131).

Iš 2011 m. lapkričio 5 d. J.S. raštelio matyti, kad jis pagal 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimą, sudarytą tarp pirkėjo R.S. ir pardavėjos S.K., atstovaujamos F., veikiančio per (duomenys neskelbtini) J.S., gavo 1131750 Lt (t. 5, b. l. 132).

Iš 2011 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos F., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) J.S., veikiančio pagal įgaliojimą, patvirtintą 2011 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R., ir pirkėjo E.V., matyti, jog pardavėja parduoda, o pirkėjas perka butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 70488 Lt. Pagal sutarties 4.1 punktą 20000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjos atstovui F. pavedimu į pardavėjo atstovo F. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) prieš šios sutarties pasirašymą. Pagal sutarties 4.2 punktą likusią sumą, t. y. 50488 Lt, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjos atstovui F. pavedimu į pardavėjos atstovo F. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per dvi darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos, bet ne vėliau, kaip iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. Pagal sutarties 5.1 punktą šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui, nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui. Pagal sutarties 6.8 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad nėra įgaliojimo, kurio pagrindu jis atstovauja pardavėjai sudarydamas šį sandorį, pasibaigimo pagrindų, kad buto pardavimo kaina, jos mokėjimo tvarka ir kitos šio sandorio sąlygos yra suderintos su pardavėja ir yra jam priimtinos, taip pat, kad sudarydamas šį sandorį jis nepažeidžia atstovaujamosios teisių ir teisėtų interesų (t. 6, b. l. 71-80).

Iš 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R. patvirtintą įgaliojimą F., atstovaujamo J.S., bei pirkėjų B.G. ir A.G., kuriuos atstovauja M.G., matyti, jog pardavėja parduoda, o pirkėjai perka butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 225000 Lt. Pagal sutarties 4.1 punktą visą pirkimo-pardavimo sutarties kainą, t. y. 225000 Lt, pirkėjų atstovas įsipareigoja pervesti į pardavėjos atstovo nurodytą pardavėjos atstovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1746 per 30 darbo nuo šios sutarties pasirašymo, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Pagal sutarties 6.2 punktą nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjams, šalims pasirašius šią sutartį ir ją patvirtinus notarui. Pagal sutarties 8.10 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad ši sutartis neprieštarauja pardavėjos bei jos dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams, pardavėjos organų sprendimams, taip pat, kad šios sutarties pasirašymo metu galioja visi teisės aktų nustatyti ir šiam sandoriui sudaryti reikalingi įgalinimai ir patvirtinimai bei kad nėra jokių institucijų ar asmenų, be kurių sutikimo ar įgalinimų pardavėja pagal galiojančius įstatymus (teisės aktus) neturėtų teisės sudaryti šio sandorio ar sudarydama šį sandorį pažeistų trečiųjų asmenų teises. Sutartis pasirašyta J.S. ir M.G., patvirtinta F. antspaudu. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. parašu ir antspaudu (t. 6, b. l. 124-133).

Iš 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimo matyti, kad S.K., atstovaujama (duomenys neskelbtini) ir S.K. (duomenys neskelbtini) A.K., veikiančio pagal S.K. kanonus ir gavusio visų reikiamų valdymo organų sutikimus, įgaliojo F. (duomenys neskelbtini) J.S. atstovauti santykiuose su bet kuriais asmenimis, savo nuožiūra sudaryti ir pasirašyti visas ir bet kokias įgaliotojui nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo sutartis, savo nuožiūra parduoti bet kurį įgaliotojui nuosavybės teise priklausantį turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) ir/ar turtines teises, savo nuožiūra nustatyti visas esmines ir neesmines minėtų sutarčių sąlygas, savo nuožiūra keisti, pildyti ar nutraukti visas minėtas sutartis, sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl jų pakeitimo, papildymo ar nutraukimo, gauti (priimti) pinigus pagal sudarytas sutartis, savo nuožiūra nurodyti sąskaitas ir/ar asmenis, kuriems turi būti pervestos ir/ar sumokėtos grynais pinigais visos ar dalis sumų pagal minėtas sutartis, minėtų sutarčių pagrindu prisiimti bet kokius įsipareigojimus, aukščiau nurodytiems tikslams atstovauti įgaliotojui notarų biuruose, valstybės įmonėje Registrų centre ir visose kitose įstaigose, įmonėse bei organizacijose gaunant ir pateikiant visus reikalingus dokumentus (jų dublikatus, kopijas ir kt.), įgaliotojo vardu priimti (gauti) ir mokėti pinigus, patvirtinti pinigų gavimo faktą, daryti įgaliotojo vardu visus ir bet kuriuos pareiškimus, pasirašyti už įgaliotoją visus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas pasirašytas A.K., patvirtintas S.K. antspaudu. Įgaliojimą patvirtino (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R. savo parašu ir antspaudu (t. 6, b. l. 183-188).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio sąrašo su istorija turinio matyti, kad A.K. nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2013 m. liepos 12 d. buvo registruotas kaip veikiantis L.E.R.B. vardu (t. 7, b. l. 171-172).

Iš L.E.R.B. įstatų 3 dalies matyti, kad bažnyčios aukščiausi organai yra S. (t. 8, b. l. 19).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini). Nuvykus buto durys buvo užrakintos, ant jų buvo uždėtos plombos su asmenų parašais. Buvo paimti raktai, buvę prie (duomenys neskelbtini) V.Č. 2013 m. liepos 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Raktai buvo (duomenys neskelbtini) V.Č. antspauduotame ir pasirašytame voke. Įėjus į butą buvo rasta daug dokumentų, senų daiktų, religinių knygų. Buvo paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, kurie buvo sudėti į segtuvus ir sunumeruoti: mėlynos spalvos segtuvas, 175 lapai, raudonos spalvos segtuvas, 113 lapų, plonas raudonos spalvos segtuvas, 30 lapų. Procesiniame veiksme dalyvavo S.K. vadovas R.S., L.E.R.B. – U.L.– S. atstovas T.K., L.E.R.B. atstovas R.M. (t. 8, b. l. 83-109).

Iš L.E.R.B. U.L. 2011 metų S. II sesijos Kanonų ir memorialų (2012 m. birželio 9 d. Panevėžys) Kanono Nr. 2 matyti, jog S. patvirtina D.L. S.K. (duomenys neskelbtini) trejų metų kadencijai, o A.K. S.K. (duomenys neskelbtini) trejų metų kadencijai. Kanonai ir memorialai pasirašyti ir S. (duomenys neskelbtini) D.L.bei S. (duomenys neskelbtini) A.K. (t. 8, b. l. 118-121).

Iš 2011 m. lapkričio 24 d. pareiškimo matyti, kad A.K., atstovaujantis S.K., atšaukė savo 2011 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure patvirtintą įgaliojimą. Pareiškimas pasirašytas A.K., patvirtintas S.K. antspaudu. Pareiškimas patvirtintas (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R. parašu ir antspaudu (t. 8, b. l. 136).

Iš 2011 m. lapkričio 24 d. pareiškimo matyti, kad A.K., atstovaujantis S.K., anuliavo savo 2011 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure patvirtintą įgaliojimą. Pareiškimas pasirašytas A.K., patvirtintas S.K. antspaudu. Pareiškimas patvirtintas (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. parašu ir antspaudu (t. 8, b. l. 138).

Iš 2011 m. sausio 10 d. A.K. prašymo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai matyti, kad A.K. prašo į Juridinių asmenų registrą įrašyti jį S.K. (duomenys neskelbtini), kurio teisų ribos nustatomos S. kanonais. Išrinkimo data – 2009 m. birželio 20 d. Prašymas pasirašytas A.K. (t. 8, b. l. 184, t. 21, b. l. 28).

Iš išrašo iš 2009 metų G.S. Kanonų In Nomine Sacronitae Trinitatis Amen, priimtų 2009 m. birželio 20 d., matyti, jog Kanonas Nr. 5 nustato, kad S. patvirtina, jog L.E.R.B. (duomenys neskelbtini) yra išrinktas ir (duomenys neskelbtini) A.K., kuris įpareigojamas atstovauti visą Bažnyčią, tame tarpe ir kaip juridinį asmenį, valstybinėse, bažnytinėse ir kitose Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijose bei organizacijose (t. 8, b. l. 185).

Iš 2011 m. sausio 10 d. A.K. prašymo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai matyti, kad A.K. prašo į Juridinių asmenų registrą įrašyti jį E.R.B. (duomenys neskelbtini), kurio teisų ribos nustatomos S. kanonais ir Didžiąja Agenda. Išrinkimo data – 2004 m. birželis, patvirtinimo data – 2009 m. birželio 20 d. Prašymas pasirašytas A.K. (t. 8, b. l. 187, t. 21, b. l. 38).

Iš išrašo iš L.E.R.B. 2004 metų S. Kanonų matyti, kad Kanonas 3 nustato, jog parapijų delegatų, S.K. ir kuratorių siūlymu S. išrinko Bažnyčios (duomenys neskelbtini) A.K. L.E.R.B. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo jį atstovauti Bažnyčią valstybinėse, bažnytinėse ir kitose Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijose (t. 8, b. l. 188).

Iš D.L. 2011 m. sausio 10 d. prašymo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai matyti, kad ji prašo įrašyti ją į Juridinių asmenų registrą L.E.R.B. S.K. (duomenys neskelbtini), kurios teisių ribos nustatomos S. Kanonais. Išrinkimo data 2009 m. birželio 20 d. Prašymas pasirašytas D.L. (t. 8, b. l. 191, t. 21, b. l. 28).

Iš išrašo iš L.E.R.B. 2009 metų G.S. memorialų, priimtų 2009 m. birželio 20 d., matyti, kad memoriale IV nurodyta, kad pagal galiojančią Bažnyčios tvarką dvasininkai: diakonas, kunigas superintendentas arba senjoras ordinuojami neterminuotai, t. y. iki gyvos galvos, arba kol nebus ordinuoti aukštesniam laipsniui (t. 8, b. l. 195).

Iš S.K. (duomenys neskelbtini) A.K. 2013 m. sausio 30 d. atsakymo Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos Kontrolės departamentui matyti, kad su F. S.K. jokių finansinių sandorių neturėjo. Apie įvykusį 2011 m. birželio 27 d. sandorį tarp R.S. ir F. pervedamų lėšų – 300000 Lt S.K. jokios informacijos neturi, kadangi F. neteikia informacijos apie gautas lėšas, jų panaudojimą (t. 8, b. l. 196).

Iš 2011 m. birželio 1 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., kuriai atstovauja pagal 2011 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. patvirtintą įgaliojimą F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir pirkėjo A.N., matyti, kad šalys susitarė iki 2011 m. liepos 31 d. sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal sutarties 2 punktą butas priklauso L.E.R.B.. Pagal sutarties 3 punktą pardavėja įsipareigoja pagrindine sutartimi parduoti pirkėjui, o pirkėjas priimti daiktą ir sumokėti už jį pardavėjai 140000 Lt. Pagal sutarties 5 punktą pirkėjas sumoka pardavėjai 20000 Lt avansą, pasirašant šią sutartį. Pagal sutarties 6 punktą sudarius pagrindinę sutartį, pirkėjo sumokėti avansai įskaitomi kaip dalies kainos mokėjimas ir pirkėjas įsipareigoja likusią kainos dalį pagal pagrindinę sutartį 120000 Lt sumokėti pasirašant pagrindinę sutartį. Pagal sutarties 13 punktą sutarties šalys sutartį perskaitė, suprato jos turinį bei pasekmes. Sutartis pasirašyta A.N., J.S. ir patvirtinta F. antspaudu (t. 10, b. l. 12-13).

Iš A.N.civilinio ieškinio matyti, kad prašoma A.N.naudai iš J.S. priteisti 5792,40 Eur turtinę žalą, 3000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 10, b. l. 20-23).

Iš 2011 m. balandžio 7 d. preliminariosios sutarties, sudarytos tarp ketinamo parduoti daikto savininkės S.K., kuriai atstovauja pagal 2011 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. patvirtintą įgaliojimą F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir būsimų pirkėjų V.K. ir R.L., matyti, kad ketinamo parduoti daikto savininkė ir būsimieji pirkėjai įsipareigoja iki 2011 m. spalio 15 d. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ketinamo parduoti daikto savininkė parduos, o būsimieji pirkėjai nupirks šiuos nekilnojamuosius daiktus: 2.1.1 pastatą – gyvenamą pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2.1.2 pastatą – gyvenamojo namo pamatų liekanas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius – kiemo statinius (tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2.1.3 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 nurodyti pastatai ir statiniai. Pagal sutarties 2.2 punktą šalys susitarė, kad V.K. įsigis 2/3 dalis turto, o R.L.– 1/3 dalį turto. Pagal sutarties 2.3 punktą šios sutarties 2.1.3 punkte nurodytas žemės sklypas bus parduodamas už 1200000 Lt, o šiuos sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nurodyti pastatai ir statiniai už 700000 Lt. Iš viso kartu visas turtas bus parduodamas už bendrą 1900000 Lt. Pagal sutarties 3.1 punktą būsimieji pirkėjai prieš šios sutarties pasirašymą sumokėjo ketinamo parduoti daikto savininkei 450000 Lt, kuri tuo atveju, jei šalys sudarys pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, bus įskaityta į turto pirkimo-pardavimo kainą. Pagal 3.2. sutarties punktą ketinamo parduoti daikto savininkės atstovas patvirtina, kad visą šios sutarties 3.1 punkte nurodytą sumą gavo iš būsimųjų pirkėjų tokia tvarka: 3.2.1 300000 Lt sumokėjo V.K. prieš šios sutarties pasirašymą tokia tvarka: 200000 Lt pervedė į F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 100000 Lt V.K. sumokėjo ketinamo paduoti daikto savininkės atstovui grynais pinigais; 3.2.2 150000 Lt sumokėjo R.L. prieš šios sutarties pasirašymą ketinamo parduoti daikto savininkės atstovui grynais pinigais. Pagal sutarties 4.8 punktą ketinamo parduoti daikto savininkės atstovas patvirtina, kad tinkamai ir teisėtai yra įgaliotas atstovauti ketinamo parduoti daikto savininkei ir teisėtai, turėdamas visus reikiamus įgaliojimus, vienasmeniškai atstovauja ketinamo parduoti daikto savininkei, jokie ketinamo paduoti daikto savininkės organų sprendimai šio sandorio sudarymui nėra reikalingi. Sutartis pasirašyta J.S., R.L. ir V.K.. J.S. parašo tikrumas buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.K. parašu ir antspaudu (t. 10, b. l. 39-43).

Iš 2011 m. balandžio 7 d. F. kasos pajamų orderio matyti, kad F. (duomenys neskelbtini) J.S. patvirtino parašu ir juridinio asmens antspaudu, kad iš V.K. gavo 100000 Lt (t. 10, b. l. 45).

Iš „Swedbank“ banko išrašo matyti, kad 2011 m. balandžio 7 d. V.K. į F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 200000 Lt pagal preliminariąją 2011 m. balandžio 7 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį (t. 10, b. l. 46).

Iš 2011 m. balandžio 7 d. F. kasos pajamų orderio matyti, kad F. (duomenys neskelbtini) J.S. patvirtino parašu ir juridinio asmens antspaudu, kad iš R.L. gavo 150000 Lt (t. 10, b. l. 56).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(5285)-IS1-6007 matyti, kad tiriamieji parašai, esantys 2011 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderiuose, yra neraidinės transkripcijos, vidutinio išlavinimo, vidutinio rašymo tempo, vidutinio judesių koordinuotumo, parašo elementai yra didelio rašysenos dydžio, mažo rašysenos įbėgio, rišlūs, be nuolinkio. Ištyrus parašus didinamuoju lęšiu „Regula“ (x10) ir mikroskopu „Semi 2000“, techninio klastojimo požymių neaptikta. Lyginant tiriamuosius parašus su tirti pateiktais J.S. eksperimentiniais ir sąlyginai laisvaisiais rašysenos ir parašų pavyzdžiais, nustatyta tiek bendrųjų (išlavinimo, judesių koordinuotumo, rašysenos dydžio), tiek ir specialiųjų (judesių pradžios ir pabaigos taškai, rašant pirmuosius parašų elementus, užraitus, judesių forma, rašant pirmuosius parašų elementus, užraitus) rašysenos požymių sutapimų. Įvertinus nurodytus požymius, nustatyta, kad jie yra esminiai ir leidžia teigti, kad parašus, esančius 2011 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderiuose, pasirašė J.S. (t. 10, b. l. 74-75).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas R.S. tyrėjai pateikė dokumentus, taip pat ir du nurodymus išmokėti grynuosius pinigus, banko sąskaitos išrašą (t. 10, b. l. 81-82).

Iš nurodymų išmokėti grynuosius pinigus matyti, kad 2011 m. lapkričio 4 d. iš R.S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 38000 Lt grynaisiais pinigais, 2011 m. lapkričio 5 d. – 1043750 Lt grynaisiais pinigais (t. 10, b. l. 99-100).

Iš R.S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2011 m. lapkričio 5 d. nuo sąskaitos buvo nurašyta 1043750 Lt kaip grynųjų pinigų išmokėjimas (t. 10, b. l. 101).

Iš R.S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2011 m. lapkričio 4 d. pagal 2011 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį R.S. iš UAB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 1600000 Lt, 2011 m. lapkričio 4 d. iš R.S.sąskaitos grynais pinigais buvo išmokėta 38000 Lt, 2011 m. lapkričio 5 d. nuo sąskaitos buvo nurašyta 1043750 Lt kaip grynųjų pinigų išmokėjimas (t. 10, b. l. 116-117).

Iš UAB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2011 m. spalio 26 d. pagal 2011 m. spalio 25 d. preliminariąją pastato pirkimo-pardavimo sutartį į R.S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 100000 Lt, 2011 m. lapkričio 4 d. pagal 2011 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį į R.S.banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)  buvo sumokėta 1600000 Lt (t. 10, b. l. 119-121).

Iš specialisto išvados Nr. 11-492 (16) matyti, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimo tarp pirkėjo R.S.ir pardavėjo S.K., atstovaujamos F., veikiančio per (duomenys neskelbtini) J.S., skiltyje „Parašas“ rankraštinį įrašą parašė ir pasirašė J.S.. 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimo reversinėje pusėje rankraštinius įrašus parašė ir J.S. vardu pasirašė J.S. (t. 10, b. l. 130-132).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas R.Z. tyrėjai pateikė dokumentus, taip pat ir 2011 m. gegužės 25 d.ir birželio 16 d. sutarties kopijas, keturis mokėjimo nurodymus (t. 10, b. l. 165-166).

Iš 2011 m. gegužės 25 d. sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., kurią pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą atstovauja F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir pirkėjo R.Z., matyti, kad pardavėja įsipareigoja iki 2011 m. liepos 30 d. parduoti, o pirkėjas nupirkti pardavėjai priklausančias 6614/103229 dalių gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už 67000 Lt. Pagal sutarties 2.3 punktą dalis turto kainos, t. y. 30000 Lt, yra sumokama šios sutarties sudarymo metu šioje sutartyje nustatyta tvarka. Likusi dalis turto kainos, t. y. 37000 Lt, turi būti sumokėta turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip 3 dienas po turto pirkimo-pardavimo sutarties, kuri kartu turi būti ir turto priėmimo-perdavimo aktas, pasirašymo dienos. Pagal sutarties 3.1 punktą pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip šios sutarties pasirašymo dieną sumokėti pardavėjai dalį turto pirkimo-pardavimo kainos, t. y. 30000 Lt, pavedimu į pardavėjos atstovo nurodytą F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 4.6 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad tinkamai ir teisėtai įgaliotas atstovauti pardavėjai ir teisėtai, turėdamas visus reikiamus įgaliojimus, vienasmeniškai atstovauja pardavėjai. Jokių pardavėjos organų sprendimai šiam sandoriui sudaryti nėra reikalingi. Pardavėjos atstovas patvirtina, kad nėra įgaliojimo, kurio pagrindu atstovauja pardavėją, pasibaigimo pagrindų. Sutartis pasirašyta J.S. ir R.Z. (t. 10, b. l. 167-170).

Iš 2011 m. birželio 16 d. sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., kurią pagal 2011 m. balandžio 21 d. ir 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimus atstovauja F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir pirkėjo R.Z., matyti, kad pardavėja įsipareigoja iki 2011 m. liepos 30 d. parduoti, o pirkėjas nupirkti pardavėjai priklausančias 13776/103229 dalis gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už 82656 Lt. Pagal sutarties 2.3 punktą visa turto kaina turi būti sumokėta turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip 3 dienas po turto pirkimo-pardavimo sutarties, kuri kartu turi būti ir turto priėmimo-perdavimo aktas, pasirašymo dienos. Pagal sutarties 3.1 punktą pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip šios sutarties pasirašymo dieną sumokėti pardavėjai dalį turto pirkimo-pardavimo kainos, t. y. 25000 Lt, pavedimu į pardavėjos atstovo nurodytą F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 4.6 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad tinkamai ir teisėtai įgaliotas atstovauti pardavėjai ir teisėtai, turėdamas visus reikiamus įgaliojimus, vienasmeniškai atstovauja pardavėjai. Jokių pardavėjos organų sprendimai šiam sandoriui sudaryti nėra reikalingi. Pardavėjos atstovas patvirtina, kad nėra įgaliojimo, kurio pagrindu atstovauja pardavėją, pasibaigimo pagrindų. Sutartis pasirašyta J.S. ir R.Z. (t. 10, b. l. 171-173).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2011 m. gegužės 25 d. R.Z. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. gegužės 25 d. preliminariąją sutartį už perkamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pervedė 30000 Lt. (t. 10, b. l. 174).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. R.Z. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. rugpjūčio 3 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį pervedė 37000 Lt (t. 10, b. l. 185).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. R.Z. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. rugpjūčio 3 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį pervedė 57656 Lt (t. 10, b. l. 186).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2011 m. birželio 17 d. R.Z. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. birželio 16 d. preliminariąją sutartį už perkamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pervedė 25000 Lt (t. 10, b. l. 188).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas R.K. vyriausiajai tyrėjai savanoriškai pateikė 2011 m. sausio 20 d. preliminariąją buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, 2011 m. kasos pajamų orderį (t. 11, b. l. 47).

Iš 2011 m. sausio 20 d. sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos (duomenys neskelbtini) ir S.K. (duomenys neskelbtini) A.K., ir pirkėjo R.K., matyti, kad pardavėja įsipareigoja iki 2011 m. vasario 28 d. parduoti, o pirkėjas nupirkti pardavėjai priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 2.2 punktą turtas parduodamas už 600000 Lt. Dalis turto kainos, t. y. 200000 Lt, turi būti sumokėta iki turto perdavimo pirkėjui momento, o dalis turto kainos, t. y. 400000 Lt, turi būti sumokėta turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po turto pirkimo-pardavimo sutarties, kuri kartu turi būti ir turto priėmimo-perdavimo aktas, pasirašymo dienos. Pagal sutarties 3.1 punktą prieš šios sutarties pasirašymą pirkėjas sumokėjo pardavėjos atstovui grynais pinigais dalį turto pirkimo-pardavimo kainos, t. y. 200000 Lt. Pagal sutarties 3.2 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad dalį turto kainos, t. y. 200000 Lt, gavo iš pirkėjo grynais pinigais prieš šios sutarties pasirašymą ir jokių pretenzijų pirkėjui dėl šios turto kainos dalies sumokėjimo neturi. Sutartis pasirašyta R.K. bei A.K., patvirtinta S.K. antspaudu (t. 11, b. l. 50).

Iš S.K. 2011 m. vasario 20 d. kasos pajamų orderio Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S.K. iš R.K. kaip avansą už nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), gavo 200000 Lt. Kasos pajamų orderis pasirašytas (duomenys neskelbtini) L.M. (t. 11, b. l. 49).

Iš 2011 m. kovo 30 d. liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R., vadovaudamasis pardavėjos S.K. ir pirkėjo R.K. pareiškimu, liudija, kad visos mokėjimo prievolės pagal (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. 2011 m. vasario 18 d. patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį įvykdytos. Pirkėjas su pardavėja pilnai atsiskaitė ir šalys viena kitai jokių pretenzijų dėl minėtos sutarties sąlygų įvykdymo neturi. Liudijimas patvirtintas (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. antspaudu ir parašu (t. 11, b. l. 74).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2011 m. gegužės 19 d. S.D-K.iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. gegužės 19 d. preliminariąją atsiskaitymo sutartį pervedė 60000 Lt (t. 11, b. l. 77).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2011 m. gegužės 19 d. S.D-K.iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. gegužės 19 d. sutartį pervedė 40000 Lt (t. 11, b. l. 78).

Iš 2011 m. gegužės 19 d. sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., kuriai pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą atstovauja F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir pirkėjos S.D.-K, matyti, kad pardavėja įsipareigoja iki 2011 m. liepos 30 d. parduoti, o pirkėja įsipareigoja nupirkti pardavėjai priklausančias 16738/103229 dalis gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 2.3 punktą šalių susitarimu turtas parduodamas už 160000 Lt. Dalis turto kainos, t. y. 135000 Lt, yra sumokama šios sutarties sudarymo metu šioje sutartyje nustatyta tvarka. Likusi dalis turto kainos, t. y. 25000 Lt, turi būti sumokėta turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po turto pirkimo-pardavimo sutarties, kuri kartu turi būti ir turto priėmimo-perdavimo aktas, pasirašymo dienos. Pagal sutarties 3.1 punktą prieš šios sutarties pasirašymą pirkėja sumokėjo pardavėjos atstovui dalį turto pirkimo-pardavimo kainos, t. y. 135000 Lt, tokia tvarka: 35000 Lt pirkėja sumokėjo pardavėjai grynais pinigais; 100000 Lt pirkėja sumokėjo pardavėjai pavedimu į pardavėjos atstovo nurodytą F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 3.2 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad dalį turto kainos, t. y. 135000 Lt, gavo iš pirkėjos šios sutarties 3.1 punkte nurodyta tvarka prieš šios sutarties pasirašymą ir jokių pretenzijų pirkėjai dėl šios turto kainos dalies sumokėjimo neturi. Pagal sutarties 4.6 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad tinkamai ir teisėtai įgaliotas atstovauti pardavėjai ir teisėtai, turėdamas visus reikiamus įgaliojimus, vienasmeniškai atstovauja pardavėjai. Jokių pardavėjos organų sprendimai šiam sandoriui sudaryti nėra reikalingi. Pardavėjos atstovas patvirtina, kad nėra įgaliojimo, kurio pagrindu atstovauja pardavėjai, pasibaigimo pagrindų. Sutartis pasirašyta J.S. ir S.D.-K.(t. 11, b. l. 79-82).

Iš 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimo matyti, kad S.K., atstovaujama (duomenys neskelbtini) ir S.K. (duomenys neskelbtini) A.K. bei (duomenys neskelbtini) D.L., įgaliojo F. (duomenys neskelbtini) J.S. atstovauti santykiuose su bet kuriais asmenimis, savo nuožiūra sudaryti ir pasirašyti visas ir bet kokias preliminariąsias sutartis ar kitas panašias sutartis dėl bet kurių įgaliotojui priklausančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir/ar pirkimo sutarčių sudarymo, savo nuožiūra keisti, pildyti ar nutraukti visas minėtas sutartis, sudaryti ir pasirašyti susitarimus dėl jų pakeitimo, papildymo ar nutraukimo, gauti (priimti) avansą, savo nuožiūra nurodyti sąskaitas ar asmenis, kuriems turi būti pervesta ar sumokėta grynais visa ar dalis avanso sumos, minėtų sutarčių pagrindu prisiimti bet kokius įsipareigojimus; aukščiau nurodytiems tikslams atstovauti įgaliotojui notarų biuruose, valstybės įmonėje Registrų centre ir visose kitose įstaigose, įmonėse bei organizacijose gaunant ir pateikiant visus reikalingus dokumentus (jų dublikatus, kopijas ir kt.), įgaliotojo vardu priimti (gauti) ir mokėti pinigus, patvirtinti pinigų gavimo faktą, daryti įgaliotojo vardu visus ir bet kuriuos pareiškimus, pasirašyti už įgaliotoją visus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Įgaliojimas pasirašytas D.L.ir A.K. (t. 11, b. l. 83-85).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(4725)-IS1-5789 matyti, kad parašus, esančius 2011 m. gegužės 19 d. sutarties 1-2 lapų dešiniajame kampe, 3 lapo eilutėje „J.S.“ ir 2011 m. balandžio 26 d. pusrūsio kopijoje Nr. (duomenys neskelbtini) prie rankraštinių įrašų „J.S.“ pasirašė J.S.. Rankraštinius įrašus „J.S.“, einančius 2011 m. gegužės 19 d. sutarties 3 lape ir 2011 m. balandžio 26 d. pusrūsio kopijoje Nr. (duomenys neskelbtini), parašė J.S. (t. 11, b. l. 99-101).

Iš 2011 m. balandžio 29 d. sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir pirkėjo M.G., matyti, kad pardavėja įsipareigoja iki 2011 m. birželio 30 d. parduoti, o pirkėjas įsipareigoja nupirkti pardavėjai priklausančias gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 2.2 punktą šalys susitaria ir pardavėja įsipareigoja iki pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos padalinti turtą į du atskirus turtinius vienetus ir įregistruoti du atskirus turtinius vienetus. Šalių susitarimu turtas parduodamas už 450000 Lt. Dalis turto kainos, t. y. 60000 Lt, yra sumokama šios sutarties sudarymo metu šioje sutartyje nustatyta tvarka. Likusi dalis turto kainos, t. y. 390000 Lt, turi būti sumokėta turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po turto pirkimo-pardavimo sutarties, kuri kartu turi būti ir turto priėmimo-perdavimo aktas, pasirašymo dienos. Pagal sutarties 3.1 punktą prieš šios sutarties pasirašymą pirkėjas sumokėjo pardavėjos atstovui dalį turto pirkimo-pardavimo kainos, t. y. 60000 Lt, pirkėjas sumokėjo pardavėjai pavedimu į pardavėjos atstovo nurodytą F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 3.2 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad dalį turto kainos, t. y. 60000 Lt, gavo iš pirkėjo šios sutarties 3.1 punkte nurodyta tvarka prieš šios sutarties pasirašymą ir jokių pretenzijų pirkėjui dėl šios turto kainos dalies sumokėjimo neturi. Pagal sutarties 4.6 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad tinkamai ir teisėtai įgaliotas atstovauti pardavėjai ir teisėtai, turėdamas visus reikiamus įgaliojimus, vienasmeniškai atstovauja pardavėjai. Jokių pardavėjos organų sprendimai šiam sandoriui sudaryti nėra reikalingi. Pardavėjos atstovas patvirtina, kad nėra įgaliojimo, kurio pagrindu atstovauja pardavėjai, pasibaigimo pagrindų. Sutartis pasirašyta M.G. ir J.S., patvirtinta F. antspaudu (t. 11, b. l. 166-169).

Iš 2011 m. liepos 19 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties matyti, kad M.G. perleido B.G.ir A.G. teises ir pareigas, įgytas pagal 2011 m. balandžio 29 d. sutartį, kuri buvo sudaryta su S.K. dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Sutartis pasirašyta M.G., A.G. ir B.G. (t. 11, b. l. 188).

Iš mokėjimų nurodymų matyti, kad 2011 m. balandžio 29 d. M.G. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. balandžio 29 d. sutartį į F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 60000 Lt, 2011 m. liepos 26 d. pagal 2011 m. liepos 20 d. sutartį pervedė 90000 Lt (t. 11, b. l. 170).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2011 m. liepos 20 d. M.G. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį į F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 55000 Lt (t. 11, b. l. 182).

Iš mokėjimų nurodymų matyti, kad 2011 m. liepos 26 d. M.G. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. liepos 20 d. sutartį į F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10000 Lt, 2011 m. liepos 27 d. pagal 2011 m. liepos 20 d. sutartį pervedė 60000 Lt (t. 11, b. l. 183).

Iš mokėjimų nurodymų matyti, kad 2011 m. liepos 29 d. M.G. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. liepos 20 d. sutartį į F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 60000 Lt. A.G. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 23 d. pagal 2011 m. liepos 20 d. sutartį pervedė 40000 Lt (t. 11, b. l. 184).

Iš F. 2011 m. liepos 20 d. kasos pajamų orderio Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M.G. pagal 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį F. sumokėjo 75000 Lt. Kasos pajamų orderis yra pasirašytas kasininko J.S. ir parvirtintas F. antspaudu (t. 11, b. l. 185).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. M.G. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį į F. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 36438 Lt (t. 11, b. l. 187).

Iš mokėjimo pavedimo matyti, kad 2011 m. balandžio 21 d. G.K. F. pagal 2011 m. balandžio 21 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pervedė 30000 Lt (t. 12, b. l. 17).

Iš mokėjimo pavedimo matyti, kad 2011 m. balandžio 21 d. E.M. F. pagal 2011 m. balandžio 21 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pervedė 30000 Lt (t. 12, b. l. 18).

Iš 2011 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) D.L.-B. liudijimo matyti, kad ji liudija, jog E.M. ir G.K. pavedė minėtai notarų kontorai persiųsti pareiškimą, patvirtintą minėtos (duomenys neskelbtini), S.K.. Pareiškimas buvo įteiktas S.K. darbuotojai 2011 m. spalio 26 d. Liudijimas pasirašytas ir patvirtintas antspaudu (duomenys neskelbtini) D.L.-B. (t. 12, b. l. 25).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas E.V.tyrėjai pateikė 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2011 m. gegužės 25 d. preliminariąją sutartį, mokėjimo nurodymus (t. 12, b. l. 62-63).

Iš E.V. „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo ir mokėjimo nurodymo matyti, kad jis F. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. gegužės 25 d. sutartį pervedė 20000 Lt (t. 12, b. l. 64, 65).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. E.V.iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį 50488 Lt (t. 12, b. l. 66).

Iš 2011 m. gegužės 25 d. sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą ir 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimą F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir pirkėjo E.V., matyti, kad pardavėja įsipareigoja iki 2011 m. liepos 30 d. parduoti, o pirkėjas nupirkti pardavėjai priklausančias 11748/103229 dalis gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tai yra pardavėja parduoda, o pirkėjas perka patalpas, esančias pusrūsio patalpose, Nr. P-11 (9,58), P-12 (24,26), P-13 (30,06), P-14 (20,33), P-15 (33,25). Pagal sutarties 2.3 punktą šalių susitarimu turtas parduodamas iš viso už 70488 Lt. Dalis turto kainos, t. y. 20000 Lt, yra sumokama šios sutarties sudarymo metu nustatyta tvarka. Likusi dalis turto kainos, t. y. 50488 Lt, turi būti sumokėta turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po turto pirkimo-pardavimo sutarties, kuri kartu turi būti ir turto priėmimo-perdavimo aktas, pasirašymo dienos. Pagal sutarties 3.1 punktą pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per 1 dieną po šios sutarties pasirašymo dienos sumokėti pardavėjai dalį turto pirkimo-pardavimo kainos, t. y. 20000 Lt, pavedimu į pardavėjos atstovo nurodytą F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 4.6 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad yra tinkamai ir teisėtai įgaliotas atstovauti pardavėjai ir teisėtai, turėdamas visus reikiamus įgaliojimus, vienasmeniškai atstovauja pardavėjai. Jokių pardavėjos organų sprendimai šiam sandoriui sudaryti nėra reikalingi. Sutartis pasirašyta J.S. ir E.V. (t. 12, b. l. 67-70).

Iš 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos F., veikiančio pagal įgaliojimą, patvirtintą 2011 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R., kurį atstovauja (duomenys neskelbtini) J.S., ir pirkėjo E.V., matyti, jog pardavėja parduoda, o pirkėjas perka butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 70488 Lt. Iš sutarties 4.1 punkto matyti, jog 20000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjos atstovui pavedimu į pardavėjos atstovo F. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) prieš šios sutarties pasirašymą. Pagal sutarties 4.2 punktą likusią sumą, t. y. 50488 Lt, pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjos atstovui pavedimu į pardavėjos atstovo F. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per dvi darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. rugpjūčio 5 d. Iš sutarties 6.8 punkto matyti, kad pardavėjos atstovas patvirtino, jog buto pardavimo kaina, jos mokėjimo tvarka ir kitos šio sandorio sąlygos yra suderintos su pardavėja ir yra jai priimtinos, taip pat sudarydamas šį sandorį jis nepažeidžia atstovaujamosios teisių ir interesų. Sutartis pasirašyta E.V., J.S., patvirtinta F. antspaudu. Sutartį patvirtino (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. parašu ir antspaudu (t. 12, b. l. 71-79).

Iš 2011 m. rugpjūčio 29 d. liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. liudija, jog E.V., vykdydamas 2011 m. rugpjūčio 2 d. to paties (duomenys neskelbtini) patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, visiškai bei tinkamai atsiskaitė su S.K., taip pat kad šalys jokių pretenzijų viena kitai dėl minėtos sutarties sąlygų įvykdymo neturi. Liudijimas patvirtintas (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. parašu ir antspaudu (t. 12, b. l. 80-81).

Iš F. ir A.C. Sodra duomenų matyti, kad šiame juridiniame asmenyje A.C. dirbo nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. (t. 12, b. l. 120, 121).

Iš (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R. atsakymo R.S. matyti, kad jis 2011 m. spalio 24 d. kreipėsi į minėtą notarę su prašymu patvirtinti jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsižvelgus į tai, kad minėtas pastatas yra ginčo objektas, taip pat minėto pastato perleidimas gali pažeisti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, (duomenys neskelbtini) atsisako tvirtinti prašomą sandorį (t. 13, b. l. 7-8)

Iš L.E.R.B. S.K. darbo reglamento, patvirtinto 2010 m. G.S., matyti, kad S.K. renkama S. iš S. delegatų, bažnyčios kuratorių ir dvasininkų ir turi teises, pareigas ir įgaliojimus, nusakytus S. kanonuose ir memorialuose. S.K. sudėtis viename S. negali būti atnaujinama daugiau kaip 1/3 narių skaičiaus. S.K. posėdžiams pirmininkauja S.K. prezidentas, jam laikinai negalint eiti pareigų – viceprezidentas. Susitarimus ir sutartis pagal S.K. nutarimus pasirašo prezidentas arba viceprezidentas. S.K. posėdžių sprendimai įsigalioja, jei posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė S.K. narių, sprendžiant finansinius ir ordinacijos klausimus – ne mažiau kaip 2/3 narių. S.K. klausimus stengiasi išspręsti bendru susitarimu. Skubūs klausimai, kurių negalima atidėti, sprendžiami balsų dauguma. S.K. savo darbe vadovaujasi Kanonais, S.K. nutarimais ir šiuo reglamentu. S.K. atsiskaito S. (t. 13, b. l. 120).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį jo bagažinės viduryje buvo rasta ir paimta: juodos spalvos segtuvas, kuriame susegtos įmautės su įvairaus pobūdžio F. dokumentais; šalia gulintis žalios spalvos kartoninis segtuvas, uždedamas guma, kuriame įmautėse susegti F. steigimo dokumentai; šalia gulintis juodos spalvos maišelis, kuriame taip pat matosi sudėti dokumentai bei įmautės su dokumentais, pasirašyti F. vardu (t. 14, b. l. 81-84).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, paimti iš automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ir 2011 m. liepos 11 d. rangos sutartis, sudaryta tarp F. Ir T.V.T., 2011 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartis, sudaryta tarp F. ir UAB „I.V.V.“, atliktų darbų aktai, 2011 m. kovo 18 d. objektinė – lokalinė sąmata, 2011 m. birželio 1 d. preliminarioji buto pirkimo sutartis tarp S.K. ir A.N., 2011 m. gegužės 20 d. preliminarioji buto pirkimo sutartis tarp S.K. ir E.M., buvę juodos spalvos segtuve, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro elektroninis sertifikuotas išrašas dėl F., F. 2011 m. sausio 31 d. steigiamojo susirinkimo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), buvę žalios spalvos kartoniniame segtuve, kuris uždedamas guma, 2011 m. lapkričio 4 d. R.S. pakvitavimas, F. banko „Snoras“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, UAB „I.V.V.“ PVM sąskaitos faktūros, 2011 m. birželio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimas, buvę žalios spalvos segtuve, sudėtame juodos spalvos maiše (t. 14, b. l. 85-89).

Iš 2011 m. liepos 11 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp užsakovo F., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) J.S., ir rangovoT.V.T., veikiančio pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad buvo susitarta dėl E.R.B. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atstatomųjų darbų, t. y. dviejų kabinetų pertvarų likvidacijos, grindų defektų užtaisymo, lubų atstatymo ir suvedimo su esamomis (po pertvarų likvidacijos tapus vientisai patalpai) sienų padažymo, medinių baldų remonto, kiti smulkių darbų. Pagal sutarties 2.2 punktą rangovo darbai turi būti atlikti iki 2011 m. liepos 22 d. Pagal sutarties 5.1 punktą šalys susitaria, kad užsakovas sumoka rangovui už sutartyje numatytus darbus 30000 Lt. Pagal sutarties 5.2 punktą užsakovas įsipareigoja sumokėti rangovui 15000 Lt avansą per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo. Pagal sutarties 5.3 punktą avansas įskaitomas į bendrą sutarties kainą, nurodytą 5.1 sutarties punkte. Pagal sutarties 5.4 punktą apmokėjimas atliekamas, kai užsakovas įvertina bei priima atliktus darbus, bet ne vėliau kaip per 10 dienų pagal rangovo pateiktą sąskaitą. Sutartis pasirašyta V.T. ir J.S., patvirtinta F. antspaudu (t. 14, b. l. 97-98).

Iš 2011 m. kovo 18 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp užsakovo F., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) J.S., ir rangovo UAB „I.V.V.“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) T.V.T., matyti, kad sutartimi rangovė įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pagal šalių suderintus ir patvirtintus brėžinius atlikti E.R.B., esančios (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų remonto darbus ir juos perduoti užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti tinkamai atliktus darbus bei atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Pagal sutarties 4 straipsnio 1 punktą sutarties pagrindu atliekamų darbų kaina yra 52594,76 Lt. Sutartis pasirašyta J.S., T.V.T., patvirtinta juridinių asmenų antspaudais (t. 14, b. l. 99-101).

Iš 2011 m. kovo 18 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp užsakovo F., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) J.S., ir rangovo UAB „I.V.V.“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini)  T.V.T., matyti, kad sutartimi rangovė įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pagal šalių suderintus ir patvirtintus brėžinius atlikti E.R.B., esančios (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų remonto darbus ir juos perduoti užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti tinkamai atliktus darbus bei atsiskaityti už juos sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Pagal sutarties 4 straipsnio 1 punktą sutarties pagrindu atliekamų darbų kaina yra 80000 Lt. Sutartis pasirašyta J.S., T.V.T., patvirtinta juridinių asmenų antspaudais (t. 23, b. l. 91-94).

Iš 2011 m. kovo 18 d. objektinės lokalinės sąmatos matyti, kad statybos darbai pagal 2011 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kainuos 80000 Lt. Sąmata pasirašyta J.S. ir T.V.T., patvirtinta juridinių asmenų antspaudais (t. 23, b. l. 95).

Iš 2011 m. kovo 18 d. objektinės lokalinės sąmatos matyti, kad statybos darbai pagal 2011 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kainuos 52594,76 Lt. Sąmata pasirašyta J.S. irT.V.T., patvirtinta juridinių asmenų antspaudais (t. 14, b. l. 104).

Iš 2011 m. kovo-balandžio, balandžio mėnesių atliktų darbų aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad rangovas UAB „I.V.V.“ pagal 2011 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kovo-balandžio mėnesį atliko darbus, kurių vertė 27423,25 Lt, balandžio mėnesį atliko darbus, kurių vertė – 25171,52 Lt. Atliktų darbų aktai pasirašyti J.S. ir T.V.T., patvirtinti juridinių asmenų antspaudais (t. 14, b. l. 102,103).

Iš 2011 m. gegužės 20 d. sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą F. (duomenys neskelbtini) J.S., pirkėjų E.M. ir G.K., matyti, jog pardavėja įsipareigoja iki 2011 m. liepos 30 d. parduoti, o pirkėjai įsipareigoja nupirkti pardavėjai priklausančias 4391/103229 dalis gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už 28500 Lt. Pagal sutarties 2.3 punktą dalis turto kainos, t. y. 20000 Lt, yra sumokama šios sutarties sudarymo metu. Likusi dalis turto kainos, t. y. 8500 Lt, turi būti sumokėta turto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, bet ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po turto pirkimo-pardavimo sutarties, kuri kartu turi būti ir turto priėmimo-perdavimo aktas, pasirašymo dienos. Pagal sutarties 3.1 punktą prieš šios sutarties pasirašymą pirkėjai sumokėjo pardavėjos atstovui dalį turto pirkimo-pardavimo kainos, t. y. 20000 Lt, tokia tvarka: 10000 Lt pirkėjai lygiomis dalimis sumokėjo pardavėjai grynais pinigais; 10000 Lt G.K. sumokėjo pardavėjai pavedimu į pardavėjos atstovo nurodytą F. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 3.2. sutarties punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad dalį turto kainos, t. y. 20000 Lt, gavo iš pirkėjų šios sutarties 3.1 punkte nurodyta tvarka prieš šios sutarties pasirašymą ir jokių pretenzijų pirkėjams dėl šios turto kainos dalies sumokėjimo neturi. Pagal sutarties 4.6 punktą pardavėjos atstovas patvirtina, kad tinkamai ir teisėtai įgaliotas atstovauti pardavėjai ir teisėtai, turėdamas visus reikiamus įgaliojimus, vienasmeniškai atstovauja pardavėjai. Jokių pardavėjos organų sprendimai šiam sandoriui sudaryti nėra reikalingi. Sutartis pasirašyta E.M. (t. 14, b. l. 129-132).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo matyti, kad J.S. F. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas 2011 m. sausio 31 d., registruotas 2011 m. vasario 3 d. (t. 15, b. l. 57-61)

Iš 2011 m. lapkričio 4 d. pakvitavimo matyti, kad R.S.pareiškė, jog UAB „S.“ visiškai su juo atsiskaitė pagal 2011 m. lapkričio 4 d. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. sumokėjo 1700000 Lt, visas sutarties sąlygas įvykdė. Materialinių ir kitokio pobūdžio pretenzijų UAB „S.“ neturi ir ateityje neturės. Pakvitavimas pasirašytas R.S., patvirtintas (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) D.A. antspaudu (t. 15, b. l. 78).

Iš F. „Snoras“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011 m. kovo 2 d. F. iš R.K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), gavo 370000 Lt; 2011 m. kovo 2 d. F. pervedė 25000 Lt L.E.R.B. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paramą pagal sutartį (t. 15, b. l. 104-105).

Iš F. „Snoras“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011 m. balandžio 8 d. F. pervedė 25000 Lt L.E.R.B. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paramą pagal sutartį; 2011 m. balandžio 8 d. UAB „I.V.V.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus pagal PVM sf (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 27423,25 Lt, 2011 m. balandžio 21 d. iš E.M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. balandžio 21 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį gavo 30000 Lt, 2011 m. balandžio 21 d. iš G.K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. balandžio 21 d. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį gavo 30000 Lt (t. 15, b. l. 106-107).

Iš F. „Snoras“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011 m. gegužės 19 d. F. pervedė 25000 Lt L.E.R.B. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paramą pagal sutartį (t. 15, b. l. 108).

Iš F. „Snoras“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011 m. birželio 27 d. F. iš R.S.banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį gavo 300000 Lt; 2011 m. birželio 27 d. F. pervedė 25000 Lt L.E.R.B. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paramą pagal sutartį; 2011 m. birželio 28 d. F. į UAB „M.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 911,13 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (t. 15, b. l. 109-110).

Iš F. „Snoras“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 13 d. F. pervedė 25000 Lt L.E.R.B. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paramą pagal sutartį

(t. 15, b. l. 113-114).

Iš F. „Snoras“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. F. pervedė 25000 Lt L.E.R.B. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paramą pagal sutartį (t. 15, b. l. 115-116).

Iš 2011 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „I.V.V.“ išrašė 27423,25 Lt sąskaitą F. už atliktus darbus (duomenys neskelbtini). PVM sąskaita faktūra pasirašyta T.V.T.(t. 15, b. l. 128).

Iš 2011 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „I.V.V.“ išrašė 25171,51 Lt sąskaitą F. už atliktus darbus (duomenys neskelbtini). PVM sąskaita faktūra pasirašyta T.V.T.(t. 15, b. l. 131).

Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) L.K. 2011 m. birželio 11 d. sutikimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog neprieštaraujama, kad būtų perleistas S.K. nuosavybės teise valdomas valstybinėje žemėje esantis, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis daiktas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A2p. Sutikimas yra pasirašytas L.K., patvirtintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus antspaudu (t. 15, b. l. 177).

Iš kratos protokolo matyti, kad 2012 m. sausio 10 d. buvo atlikta krata F. ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Atlikus kratą be kitų dokumentų buvo rasta ir paimta 2011 m. liepos 27 d. liudijimas, segtuvas Nr. 8 (t. 16, b. l. 118-119).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti dokumentai, paimti kratos metu iš F. ofiso, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo peržiūrėtas segtuvas Nr. 8 ir apžiūrėtas 2011 m. liepos 27 d. liudijimas (t. 16, b. l. 141-143).

Iš 2011 m. vasario 25 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp F. ir J.S., matyti, kad J.S. nuo 2011 m. vasario 25 d. F. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Sutartis pasirašyta J.S., patvirtinta F. antspaudu (t. 16, b. l. 172).

Iš 2011 m. liepos 27 d. liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R., vadovaudamasis pardavėjos atstovo pareiškimu, liudija, kad visos mokėjimo prievolės pagal to paties (duomenys neskelbtini) patvirtintą 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį įvykdytos. Pirkėjai B.G. ir A.G. su S.K. visiškai atsiskaitė ir šalys viena kitai pretenzijų dėl sutarties sąlygų įvykdymo neturi. Liudijimas patvirtintas notaro parašu ir antspaudu (t. 16, b. l. 173).

Iš kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata automobilyje „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Š.G.“. Atlikus kratą, galinės sėdynės porankio dėtuvėje buvo rastas ir paimtas revolveris „Alfa“, modelis 640, cal. 6 mm me-flobert Nr. (duomenys neskelbtini) su 9 šoviniais. Automobilio dėtuvėje buvo rastas ir paimtas polietileninis maišelis su vienu 6 mm šoviniu (t. 18, b. l. 10-11).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(3203)-ISI-4166 matyti, kad tirti pateiktas ginklas, rastas ir paimtas automobilio „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu, yra pramoninės gamybos (Čekija), 6 mm kalibro, 640 modelio, revolveris ALFA Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 6 mm. kalibro žiedinio skėlimo „FLOBERT“ šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tirti pateiktas revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas revolveris yra tinkamas šaudyti. Tirti pateikti 10 šovinių yra šaudmenys-pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniai, skirti 6 mm kalibro revolveriams, skirtiems šaudyti šio tipo šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šios rūšies šoviniai yra šaudmenys, skirti D kategorijos ginklams. Tirti pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti. Tirti pateiktus šovinius galima iššauti iš tirti pateikto ginklo (t. 18, b. l. 94-96).

Iš kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata D.L. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kratos metu buvo rastas ir paimtas 2011 m. lapkričio 6 d. kreipimasis (t. 18, b. l. 171-172).

Iš S.K. 2011 m. lapkričio 6 d. kreipimosi į F. (duomenys neskelbtini) J.S.matyti, kad su J.S. jau kurį laiką nepavyksta susisiekti, todėl norima priminti ir paprašyti vykdyti F. susitarimus su S.K.. F. skolingas 25000 Lt mėnesinę paramą už tris mėnesius. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), atpirkimo laikas baigėsi 2011 m. rugsėjo 27 d. Kalbėdamas apie rūsių atpirkimą buvo minėtos įvairios atpirkimo datos. Buvo žadėta, kad visas nekilnojamas turtas bus atpirktas ir elektroniniu paštu persiųstos visos nekilnojamojo turto atpirkimo sutartys. Tačiau nėra gauta nė vieno dokumento. Kreipimusi prašoma iki 2011 m. lapkričio 10 d. sumokėti S.K. mėnesinę paramą už tris mėnesius. Iki 2011 m. lapkričio 8 d. pateikti ataskaitą apie visų S.K. teiktų įgaliojimų panaudojimą ir nekilnojamojo turto atpirkimo sutartis (t. 18, b. l. 187).

Iš specialisto išvados Nr. 5-1/6 matyti, kad F. įstatų, įregistruotų 2011 m. vasario 3 d. Juridinių asmenų registre, 8.4 punkte nurodyta, jog vienas iš F. veiklos tikslų yra teikti labdarą arba paramą bei kitokią pagalbą fiziniams ir juridiniams asmenims, (duomenys neskelbtini) bei kitoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms bei jų nariams, bažnyčiai ir kitoms socialinės pagalbos, mokslo, meno, religijos įstaigoms. Pagal tyrimui pateiktą F. pajamų ir išlaidų apskaitos registrą, sudarytą 2011 m. lapkričio 5 d., F. nuo jo įregistravimo datos (2011 m. vasario 3 d.) iki 2011 m. lapkričio 5 d. patyrė 380289,25 Lt išlaidas, iš kurių 258583,04 Lt išlaidos buvo skirtos paramai. Pagal 2011 m. vasario 4 d. susitarimą, sudarytą tarp L.E.R.B., atstovaujamos (duomenys neskelbtini) A.K., ir F., atstovaujamo (duomenys neskelbtini) J.S., F. įsipareigojo teikti bažnyčiai kiekvieno mėnesio pirmąją dieną ne mažesnę kaip 25000 Lt paramą. Pagal F. sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB banke „Snoras“ išrašą F. nuo 2011 m. kovo 3 d. iki 2011 m. rugsėjo 16 d. bažnyčiai pervedė iš viso 150000 Lt paramą. Pagal 2011 m. vasario 23 d. sutartį, sudarytą tarp S.K. ir F., F. įsipareigojo savo lėšomis neatlygintinai apmokėti visas išlaidas, susijusias su S.K. priklausančios bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), renovacija, šildymo sistemos bažnyčioje įrengimu. Atlikti vidaus remonto, elektros skydinės ir garso sistemos įrengimo bažnyčioje darbai buvo perduoti: pagal 2011 m. gegužės 30 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), F. bažnyčios administracijai perdavė (dovanojo) elektros skydinės remonto darbus. Atliktų remonto darbų vertė akte nenurodyta. Pagal J.S. 2011 m. gegužės 31 d. avansinę apyskaitą ir T.B. vardu išrašytą 2011 m. gegužės 27 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, elektros skydinės bažnyčioje remonto darbų kaina 15000 Lt. Pagal 2011 m. birželio 14 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) F. bažnyčios administracijai perdavė (dovanojo) remonto darbus bažnyčioje, kuriuos (kaip nurodyta akte) atliko UAB „I.V.V.“ bei T.V.T., veikiantis pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte atliktų remonto darbų vertė nenurodyta. Pagal tyrimui pateiktus F. apskaitos dokumentus, F. už bažnyčios vidaus patalpų remonto darbus UAB „I.V.V.“ sumokėjo iš viso 43423,25 Lt, iš jų: 16000 Lt sumokėti avansu, 27423,25 pervesti pagal UAB „I.V.V.“ vardu išrašytą 2011 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą. Tyrimui pateiktuose F. apskaitos dokumentuose nėra duomenų apie 30000 Lt sumokėjimą T.V.T. pagal 2011 m. liepos 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre nėra įregistruota ūkinė operacija – paslaugų pirkimas iš T.V.T.už 30000 Lt pagal 2011 m. liepos 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). F. sudarytame bandomajame balanse 2011 m. lapkričio 5 d. 30000 Lt skola (įsipareigojimas) T.V.T. nėra apskaityta. Tuo buvo pažeisti BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostata „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“. Kadangi 2011 m. birželio 14 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų vertė nenurodyta, o pagal F. apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kiek F. kainavo bažnyčios vidaus remonto darbai, dėl to tyrimo metu negalima nustatyti, kokio dydžio parama buvo suteikta bažnyčiai pagal 2011 m. birželio 14 d. priėmimo perdavimo aktą. Tuo buvo pažeistas LPĮ 12 straipsnio 1 dalies (2005 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-461 redakcija) reikalavimas „Paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis bei asmenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, privalo tvarkyti pagal šį įstatymą teikiamos paramos apskaitą: joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę.“. Pagal 2011 m. birželio 6 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), F. bažnyčios administracijai perdavė (dovanojo) garso sistemos instaliavimo darbus ir jos įrangą. Kaip nurodyta akte, darbus atliko UAB „A.“ įmonė, atstovaujama projekto vadovo. Šiame akte atliktų darbų bei įrangos vertė nenurodyta. Pagal J.S. avansines apyskaitas ir UAB „A.“ vardu išrašytus kasos pajamų orderio kvitus bei 2011 m. liepos 7 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) garso sistemos instaliavimo darbų ir įrangos kaina 30506,27 Lt. Pagal 2011 m. liepos 27 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) F. bažnyčios administracijai perdavė (dovanojo) biuro baldus, kurių bendra vertė (nurodyta akte) 2476,98 Lt. Šiuo aktu be baldų (kėdžių, rašomojo stalo ir konferencijų stovo) buvo perduoti: cilindrinė spyna, magnetai spalvoti, priedų rinkinys lentoms ST, blonknotas konferencijų stovui, kurių vertė akte nenurodyta. Pagal S.K. 2011 m. liepos 29 d. avansinę apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „B.V.“ vardu išrašytą 2011 m. liepos 27 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „S.P.C.“ vardu išrašytą 2011 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už baldus, t. y. kėdes, konferencijų stovą ir kitą inventorių F. sumokėjo iš viso 1569,98 Lt (448,78 Lt + 1121,20 Lt). Tarp tyrimui pateiktų F. apskaitos dokumentų nėra rašomojo stalo, kuris nurodytas priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentų, pažeidžiant BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą – Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Rašomojo stalo vertės pagal F. apskaitos dokumentus nustatyti negalima, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, kokio dydžio parama buvo suteikta bažnyčiai pagal 2011 m. liepos 27 d. priėmimo perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal LPĮ 12 straipsnio 1 dalies (2005 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-461 redakcija) nuostatą „Paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis bei asmenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, privalo tvarkyti pagal šį įstatymą teikiamos paramos apskaitą: joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę.“. Pagal 2011 m. rugsėjo 21 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) F. bažnyčios administracijai perdavė (dovanojo) lango stiklo paketą ir jo montavimo darbus, kurie buvo atlikti (duomenys neskelbtini). Šiame akte nurodyta, kad stiklo paketo ir montavimo darbų vertė 330 Lt. Pagal J.S. 2011 m. rugsėjo 30 d. avansinę apyskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „L.“ vardu išrašytą 2011 m. rugsėjo 21 d. sąskaitą faktūrą bei 2011 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitą už lango paketą buvo sumokėti 330 Lt. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre nėra įregistruota ūkinė operacija – stiklo paketo ir jo montavimo darbų pirkimas iš UAB „L.“ už 330 Lt, pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalį „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre įregistruotos 1571,54 Lt išlaidos, kurios priskirtos paramos teikimui, t. y. pulto natoms pirkimas už 138 Lt pagal UAB „M.F.“ išrašytą 2011 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); saldainių pirkimas už 522,41 Lt pagal AB „V.P.“ 2011 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); vargonų remonto darbai už 741,73 Lt pagal UAB „M.“ 2011 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektoriaus nuoma už 169,40 Lt pagal UAB „M.“ 2011 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Kam buvo suteikta 1571,54 Lt (138 Lt + 522,41Lt + 741,73 Lt + 169,40 Lt) vertės parama, tyrimo metu nenustatyta, nes tyrimui nebuvo pateikti paramos priėmimo-perdavimo aktai ar kiti dokumentai, patvirtinantys pulto natoms, saldainių, vargonų remonto darbų, projektoriaus nuomos paslaugų perdavimą paramos gavėjui, pažeidžiant LPĮ 12 straipsnio 1 dalies (2005 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-461 redakcija) nuostatą „Paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis bei asmenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, privalo tvarkyti pagal šį įstatymą teikiamos paramos apskaitą: joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę.“. Apskaitos registrai, kuriuose būtų užfiksuoti F. suteiktos paramos gavėjai ir jiems per 2011 metų mokestinį laikotarpį suteiktos paramos vertė, tyrimui atlikti nebuvo pateikti, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, kam konkrečiai ir kokios vertės paramą suteikė F. tiriamuoju laikotarpiu (2011 m. sausio 1 d. – 2012 m. sausio 1 d.). Pagal LPĮ 12 straipsnio 1 dalies (2005 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-461 redakcija) nuostatą „Paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis bei asmenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, privalo tvarkyti pagal šį įstatymą teikiamos paramos apskaitą: joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę.“. Valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiaga) informavo, kad F. paramos teikimo ataskaitų (deklaracijų) VMI nėra teikęs. Tuo F. pažeidė LPĮ 12 straipsnio 1 dalies (2005 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-461 redakcija) reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „Paramos teikėjai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai mėnesio ir metinę ataskaitas apie suteiktą paramą. Mėnesio ataskaita teikiama tais atvejais, kai nuo kalendorinių metų pradžios vienam paramos gavėjui suteiktos paramos suma viršija 50000 Lt.“. Pagal F. sąskaitų Lietuvos bankuose išrašus, pateiktus tyrimui 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 19 d. laikotarpio, nustatyta, kad F. iš trečiųjų asmenų gavo iš viso 2020089,17 Lt įplaukų, iš jų: 2020082 Lt už S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal preliminariąsias bei pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal tyrimui pateikto bandomojo balanso, sudaryto 2011 m. lapkričio 5 d. duomenis, F. jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturėjo. Vadovaujantis pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-372, 107 punktu „Pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra ūkio subjekto gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo“. F. iš trečiųjų asmenų į sąskaitas bankuose gautos piniginės lėšos, iš viso 2020082 Lt, už nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise priklausė S.K., nėra F. pajamos. 7,17 Lt palūkanos už pinigų likutį sąskaitoje (duomenys neskelbtini) banke „Snoras“. Vadovaujantis pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-372, 116 punktu „Į kitas pajamas įskaitomas ilgalaikio turto ir investicijų perleidimo pelnas, gauti ir gautini dividendai, ataskaitiniam laikotarpiui tenkančios gauti palūkanos už kredito įstaigose laikomus pinigus, valiutos kurso teigiama įtaka, baudos delspinigiai, susiję su pirkėjų ir kitomis skolomis“. F. tiriamuoju laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. gavo iš viso 7,17 Lt pajamų. Tyrimui buvo pateiktos vienuolika pirkimo-pardavimo sutarčių ir viena mainų sutartis, pagal kurias F., atstovaujamas (duomenys neskelbtini)  J.S. arba J.S. pagal 2011 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R. patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą, kurio kaina, pagal sutartyse numatytas sąlygas iš viso 2180082 Lt, iš jų: 1290082 Lt buvo pervesti į F. priklausančias sąskaitas bankuose, 885000 Lt, kaip nurodyta sutartyse, sumokėti grynais pardavėjo, t. y. S.K. atstovui J.S., 5000 Lt mainais pardavėjo atstovui perduotų 50 vienetų UAB „T.“ akcijų vertė. Be to, F. į sąskaitas bankuose 2011 metais buvo pervesti 730000 Lt, iš jų: 370000 Lt į sąskaitą banke „Snoras“ 2011 m. kovo 2 d. S.K., atstovaujamos A.K., nurodymu, 2011 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.2 punkto sąlyga. Kokiu tikslu S.K. priklausančios piniginės lėšos 370000 Lt buvo pervestos F. (paramos suteikimas, dalininko įnašas, paskola ar kt.), tyrimo metu nenustatyta, kadangi sutartis, susitarimas ar kitas dokumentas, pagrindžiantis šios ūkinės operacijos turinį, tyrimui atlikti nebuvo pateiktas. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre 370000 Lt įregistruoti apskaitoje, kaip įplaukos į banką, o bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., 370000 Lt nebuvo įregistruoti, todėl tyrimo metu negalima nustatyti F. įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tuo buvo pažeisti BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostata „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. Preliminariosios sutartys tyrimui atlikti nebuvo pateiktos, todėl tyrimo metu nenustatyta, už kokį turtą F. pinigines lėšas pervedė: 30000 Lt E.M. į sąskaitą banke „Snoras“ 2011 m. balandžio 21 d. ir 30000 Lt G.K. į sąskaitą banke „Snoras“ 2011 m. balandžio 21 d. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre 60000 Lt (30000 ir 30000), gauti iš E.M. ir G.K. įregistruoti kaip įplaukos į banką, o bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., 60000 Lt nebuvo įregistruoti, todėl tyrimo metu negalima nustatyti F. įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tuo buvo pažeistas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre nėra įregistruotos 200000 Lt įplaukos į banką bei 2011 m. lapkričio 5 d. sudarytame bandomajame balanse nėra įregistruotas 200000 Lt įsipareigojimas, pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre 100000 Lt įregistruoti kaip įplaukos į banką, o bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., 100000 Lt nebuvo įregistruoti, todėl tyrimo metu negalima nustatyti F. įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tuo buvo pažeistas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Pagal F. sąskaitų Lietuvos bankuose išrašus, pateiktus tyrimui 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 19 d. laikotarpio, nustatyta, kad F. iš trečiųjų asmenų gavo iš viso 2020089,17 Lt įplaukų, iš jų: 1290082 Lt pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, 360000 Lt pagal preliminariąsias sutartis, 370000 Lt S.K., atstovaujamos A.K., nurodymu, 2011 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.2 punkto sąlyga, 7,17 Lt palūkanų už pinigų likutį sąskaitoje banke „Snoras“. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre, pavadinimu „Didžioji knyga“ nurodyta (įregistruota), kad F. nuo jo įregistravimo (2011 m. vasario 3 d.) iki 2011 m. lapkričio 5 d. (iki šios datos suvesti apskaitos duomenys) gavo iš viso 975003,57 Lt įplaukų, iš jų: 974996,40 Lt pagal preliminariąsias bei pirkimo-pardavimo sutartis, 7,17 Lt palūkanų už pinigų likutį sąskaitoje. Į F. buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukti 1045085,60 Lt (2020082 Lt – 974996,40 Lt), gauti į F. sąskaitas bankuose pagal preliminariąsias bei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“. Tyrimui pateiktuose F. kasos knygoje ir kasos dokumentuose, F. sąskaitų banke „Snoras“ ir „Swedbank“ išrašuose nėra duomenų apie J.S. įmokėtus grynus pinigus, iš viso 885000 Lt (145000 + 75000 + 10000 + 160000 + 45000), kurie pagal pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas apmokėjimo sąlygas buvo perduoti pardavėjo – S.K. atstovui F., atstovaujamam J.S., pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre bei bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., nėra įrašo apie įsigytas 5000 Lt vertės UAB „T.“ akcijas – 50 vienetų, pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“. Pagal 2011 m. birželio 27 d. pastato pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį S.K. – pardavėjas, kuriam atstovauja F., atstovaujamas (duomenys neskelbtini) J.S., pardavė R.S. gyvenamąjį namą, 1044,14 m2 bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), už 445000 Lt. Tyrimui buvo pateiktas 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimas, kuriuo šalys, pirkėjas – R.S. ir pardavėjas – S.K., atstovaujama F., veikiančio per (duomenys neskelbtini) J.S., susitarė: pardavėjas patvirtina, jog neišgali pastato išpirkti iš pirkėjo, tačiau turi pirkėją – trečiąjį asmenį, kuris sutinka pastatą iš pirkėjo nupirkti už ne mažesnę kaip 450000 Lt sumą (susitarimo 1 punktas), šalys susitaria, kad iš pardavėjo pasiūlyto pirkėjo (trečiojo asmens) už pastato pardavimą gauta suma turi būti padalinta tokia tvarka: pirkėjui tenka 380000 Lt, o likusi suma, iš jos atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius (gyventojų pajamų mokestį), sumokama pardavėjui. Mokesčius sumoka pirkėjas iš pardavėjui tenkančio kainų skirtumo (susitarimo 3 punktas). Tyrimui buvo pateikta 2011 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp R.S.,  I.S. (pardavėjai) ir UAB „S.“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) S.M. (pirkėjas), pagal kurią pardavėjai pardavė bendra jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausantį pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pastatas buvo parduotas UAB „S.“ už 1700000 Lt (sutarties 3.1 punktas). Šios sutarties IV dalyje „Atsiskaitymo tvarka“ nurodyta, kad 100000 Lt pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį, likusi suma, t. y. 1600000 Lt, bus pervesta į pardavėjo – R.S. sąskaitą, esančią SEB banke. Remiantis 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimu, kurį sudarė R.S. ir S.K., atstovaujama F., veikiančio per (duomenys neskelbtini) J.S., pinigai 1700000Lt, gauti už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo būti padalinti: 380000 Lt atitenka R.S., 188250 Lt [(1700000 – 445000) x 15 %] gyventojų pajamų mokestis mokėtinas į Valstybės biudžetą, 1131750 Lt atitenka S.K., t. y. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirminiam savininkui. Tyrimui pateiktos 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimo kopijos kitoje pusėje yra ranka įrašyto įrašo – Aš, J.S. pagal šį susitarimą 1131750 Lt gavau, data – 2011 m. lapkričio 6 d. ir parašas, kopija. Tyrimui pateiktoje F. kasos knygoje ir kasos dokumentuose, F. sąskaitų banke „Snoras“ ir „Swedbank“ išrašuose nėra duomenų apie J.S. įmokėtus grynus pinigus – 1131750 Lt, gautinus pagal 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarime nurodytas sąlygas. Pagal S.K. sąskaitų AB SEB banke išrašus 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 19 d. laikotarpio S.K. per šias sąskaitas finansinių operacijų nevykdė, t. y. piniginių lėšų įplaukų į sąskaitas nebuvo (2012 m. gruodžio 19 d. specialisto išvados „Dėl Lietuvos S.K. ir L.E.R.B. ūkinės finansinės veiklos“ Nr.5-1/157, 9-9.3 priedai). S.K. (duomenys neskelbtini) D.L. 2012 m. vasario 6 d. raštu „Dėl dokumentų pateikimo baudžiamojoje byloje Nr.10-9-00235-11“ pranešė, kad „S.K., į. k. (duomenys neskelbtini), ir L.E.R.B., į. k. (duomenys neskelbtini), buhalterija yra bendra.“ L.E.R.B. kasos knygoje ir kasos dokumentuose bei bažnyčios sąskaitų „Swedbank“ išrašuose 2010 m. rugsėjo 1 d. – 2012 m. vasario 13 d. laikotarpio nėra duomenų apie 1131750 Lt gavimą iš J.S. (2012 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada Nr.5-1/157). Kadangi tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra duomenų apie 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarime nurodytos sąlygos vykdymą, t. y. 1131750 Lt perdavimą S.K., todėl galima teigti, kad S.K. įgaliotas asmuo – F., atstovaujamas (duomenys neskelbtini) J.S., S.K. padarė 1131750 Lt nuostolį. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre pavadinimu „Didžioji knyga“, kuriame duomenys įregistruoti nuo 2011 m. vasario 3 d. (F. įregistravimo data) iki 2011 m. lapkričio 5 d., nurodyta, kad F. patyrė 484596,45 Lt išlaidas, iš jų: 78707,20 Lt išlaidos ilgalaikiam turtui ir inventoriui įsigyti, 121706,21 Lt veiklos ir ūkio išlaidos, 258583,04 Lt išlaidos, skirtos paramai, iš jų: 1571,54 Lt panaudoti: pulto natoms pirkimui už 138 Lt pagal UAB „M.F.“ išrašytą 2011 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); saldainių pirkimui už 522,41 Lt pagal AB „V.P.“ 2011 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); vargonų remonto darbams už 741,73 Lt pagal UAB „M.“ 2011 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektoriaus nuomai už 169,40 Lt pagal UAB „M.“ 2011 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Kam buvo suteikta 1571,54 Lt (138 Lt + 522,41Lt + 741,73 Lt + 169,40 Lt) vertės parama, tyrimo metu nenustatyta, kadangi tyrimui nebuvo pateikti paramos teikimo apskaitos registrai, paramos priėmimo – perdavimo aktai, patvirtinantys pulto natoms, saldainių, vargonų remonto darbų, projektoriaus nuomos paslaugų perdavimą paramos gavėjui, pažeidžiant LPĮ 12 straipsnio 1 dalies (2005 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-461 redakcija) nuostatą „Paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis bei asmenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, privalo tvarkyti pagal šį įstatymą teikiamos paramos apskaitą: joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę.“. 25600 Lt išlaidos išankstiniam apmokėjimui (avansas), iš jų: 1000 Lt pervesti UAB „V.L.“ 2011 m. kovo 31 d., mokėjimo paskirtis nurodyta sąskaitos išraše „Išankstinė apmokėjimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo 30 d. dienos“. Tarp tyrimui pateiktų F. dokumentų UAB „V.L.“ vardu išrašytos 2011 m. kovo 30 d. išankstinės apmokėjimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, už kokių paslaugų pirkimą buvo sumokėti 1000 Lt avansu. Tuo buvo pažeistas BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimas – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.“. 4300 Lt pervesti A.Č. ir T.Č. lygiomis teisėmis. Pagal F. sąskaitos banke „Snoras“ išrašą piniginės lėšos buvo pervestos: 1100 Lt – 2011 m. kovo 31 d. ir 1100 Lt – 2011 m. liepos 4 d., mokėjimo paskirtis „Už J.S. pagal sutartį“, 1100 Lt – 2011 m. rugsėjo 1 d. ir 1000 Lt – 2011 m. spalio 3 d., mokėjimo paskirtis „pagal sutartį“. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra dokumentų, patvirtinančių ūkinius, komercinius santykius tarp F. bei A.Č. ir T.Č., todėl tyrimo metu negalima nustatyti, už ką ir kokiu pagrindu F. pervedė iš viso 4300 Lt A.Č. ir T.Č. avansu. Tuo buvo pažeistas BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimas – Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal 2011 m. kovo 18 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „I.V.V.“ (rangovas) ir F. (užsakovas) bei prie jos pateiktą sąmatą darbų kaina 80000 Lt. Pagal tyrimui pateiktus F. apskaitos dokumentus F. UAB „I.V.V.“ už vidaus patalpų remonto darbus bažnyčioje, esančioje (duomenys neskelbtini), sumokėjo iš viso 43423,25 Lt, iš jų: 16000 Lt sumokėti avansu 2011 m. kovo 23 d., 27 423,25 Lt sumokėti 2011 m. balandžio 8 d. pavedimu pagal rangovo vardu išrašytą 2011 m. balandžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). F. buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytas remonto darbų, atliekamų bažnyčioje pirkimas pagal UAB „I.V.V.“ vardu išrašytą atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) NR. (duomenys neskelbtini) už 25171,51 Lt. Abu šie dokumentai, t. y., atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir PVM sąskaita faktūra pasirašyti rangovo UAB „I.V.V.“ (duomenys neskelbtini)  T.V.T. ir nepasirašyti F. atstovo. Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, ar darbai – sienų perdažymas, langų angokraščių remontas, nurodyti atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti rangovo UAB „I.V.V.“. F. buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytas remonto darbų, atliekamų bažnyčioje, pirkimas pagal T.V.T. vardu išrašytą 2011 m. liepos 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 30000 Lt, pažeidžiant BAĮ 12 straipsnio 4 dalies nuostatą (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Tyrimui pateiktuose F. sąskaitų Lietuvos bankuose išrašuose, kasos dokumentuose ir avansinėse apyskaitose bei prie jų pateiktuose išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose nėra duomenų apie mokėjimus – 25171,51 Lt rangovui UAB „I.V.V.“ pagal 2011 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) NR. (duomenys neskelbtini) ir 30000 Lt asmeniui T.V.T. pagal 2011 m. liepos 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). F. bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., nėra apskaityti įsipareigojimai 25171,51 Lt rangovui UAB „I.V.V.“ ir 30000 Lt asmeniui T.V.T.. F. 2011 m. birželio 14 d. priėmimo perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė (dovanojo) L.E.R.B. administracijai atliktus remonto darbus bažnyčioje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šiame priėmimo-perdavimo akte nurodyti darbų vykdytojai UAB „I.V.V.“ bei T.V.T. ir atliktų darbų kiekiai, bet nenurodyta atliktų darbų vertė. Pagal tyrimui pateiktus F. apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kiek F. kainavo bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), remontas ir kokio dydžio parama buvo suteikta L.E.R.B., perdavus (padovanojus) jai atliktus bažnyčios remonto darbus pagal 2011 m. birželio 14 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal BAĮ 4 straipsnio nuostatą „Ūkio subjektas apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palygina“. Pagal LPĮ 12 straipsnio 1 dalies (2005 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr.X-461 redakcija) nuostatą „Paramos teikėjai, išskyrus fizinius asmenis bei asmenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, privalo tvarkyti pagal šį įstatymą teikiamos paramos apskaitą: joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę“. F. L.E.R.B. administracijai perdavė (dovanojo) bažnyčioje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliktus elektros skydinės vidaus remonto darbus (aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vertė pagal F. buhalterinės apskaitos dokumentus 15000 Lt ir garso sistemos instaliavimo darbus ir jos įrangą (aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vertė pagal F. buhalterinės apskaitos dokumentus 30506,27 Lt. F., atstovaujamas (duomenys neskelbtini)  J.S. arba J.S. pagal 2011 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R. patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą, kurio kaina pagal vienuolikoje pirkimo-pardavimo ir vienoje mainų sutartyse nurodytas sąlygas iš viso 2180082 Lt, iš jų: 1290082 Lt buvo pervesti į F. priklausančias sąskaitas bankuose, 885000 Lt, kaip nurodyta sutartyse, sumokėti grynais pardavėjo, t. y. S.K. atstovui J.S., 5000 Lt mainais pardavėjo atstovui perduotų 50 vienetų UAB „T.“ akcijų vertė. Detalūs duomenys pagal kiekvieną nekilnojamojo turto pardavimo atvejį pateikti lentelėje „S.K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas tretiems asmenims 2011 metais“ (38 priedas). Be to, F. į sąskaitas bankuose 2011 metais buvo pervesti 730000 Lt, iš jų: 370000 Lt S.K., atstovaujamos A.K., nurodymu, 2011 m. vasario 18 pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.2 punkto sąlyga. Kokiu tikslu S.K. priklausančios piniginės lėšos 370000 Lt buvo pervestos F. (paramos suteikimas, dalininko įnašas, paskola ar kt.), tyrimo metu negalima nustatyti, kadangi sutartis, susitarimas ar kitas dokumentas, pagrindžiantis šios ūkinės operacijos turinį, tyrimui atlikti nebuvo pateiktas. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre 370000 Lt įregistruoti apskaitoje kaip įplaukos į banką, o bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., 370000 Lt nebuvo įregistruoti, todėl tyrimo metu negalima nustatyti F. įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tuo buvo pažeisti BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostata „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; 360000 Lt pagal preliminariąsias sutartis. Preliminariosios sutartys tyrimui nebuvo pateiktos, todėl tyrimo metu nenustatyta, už kokį turtą pinigine lėšas pervedė asmenys: E.M. 30000 Lt – 2011 m. balandžio 21 d., G.K. 30000 Lt – 2011 m. balandžio 21 d., V.K. 200000 Lt – 2011 m. balandžio 7 d., S.D-K. 100000 Lt (60000 + 40000) 2011 m. gegužės 19 d. Pagal BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“. F. bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., F. įsipareigojimai 360000 Lt pagal preliminariąsias sutartis nebuvo įregistruoti, todėl tyrimo metu negalima nustatyti F. įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tuo buvo pažeistas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Pagal F. sąskaitų Lietuvos bankuose išrašus, pateiktus tyrimui 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 19 d. laikotarpio, nustatyta, kad F. iš trečiųjų asmenų gavo iš viso 2020089,17 Lt įplaukų, iš jų: 1290082 Lt pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, 360000 Lt pagal preliminariąsias sutartis, 370000 Lt pagal 2011 m. vasario 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.2 punkto sąlyga, 7,17 Lt palūkanų už pinigų likutį sąskaitoje banke „Snoras“. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre pavadinimu „Didžioji knyga“ nurodyta (įregistruota), kad F. nuo jo įregistravimo (2011 m. vasario 3 d.) iki 2011 m. lapkričio 5 d. (iki šios datos suvesti apskaitos duomenys) gavo iš viso 975003,57 Lt įplaukų, iš jų: 974996,40 Lt pagal preliminariąsias bei pirkimo-pardavimo sutartis, 7,17 Lt palūkanų už pinigų likutį sąskaitoje. F. buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityti 1045085,60 Lt (2020082 Lt – 974996,40 Lt), gauti į F. sąskaitas bankuose pagal preliminariąsias bei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ Tyrimui pateiktoje F. kasos knygoje ir joje įregistruotuose kasos dokumentuose, F. sąskaitų banke „Snoras“ ir „Swedbank“ išrašuose nėra duomenų apie J.S. įmokėtus grynus pinigus, iš viso 885000 Lt (145000 + 75000 + 10000 + 160000 +45000), kurie pagal pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas apmokėjimo sąlygas buvo perduoti pardavėjo – S.K. atstovui F., atstovaujamam J.S.. Taip pat tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra pagrindžiančių grynų pinigų, iš viso 885000 Lt, perdavimą nekilnojamojo turto savininkui – S.K.. Tuo buvo pažeisti BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostata „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre bei bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., nėra įrašo apie gautas 5000 Lt vertės UAB „T.“ akcijas – 50 vienetų. Taip pat tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra pagrindžiančių 50 vienetų akcijų perdavimą nekilnojamojo turto savininkui – S.K.. Tuo buvo pažeisti BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostata „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Pagal F. sąskaitos (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ išrašus 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 19 d. laikotarpio bei pagal F. kasos knygą ir joje įregistruotus kasos dokumentus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J.S. iš sąskaitos (dvidešimt du išmokėjimo atvejai nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d.) išėmė grynais iš viso 1284539,92 Lt, iš jų: 243036,43 Lt buvo įmokėti į F. kasą pagal septynis kasos pajamų orderius. Įrašų kasos knygoje ir kasos pajamų orderių, pagrindžiančių likusios 1041503,49 Lt (1284539,92 – 243036,43) dalies įmokėjimą į F. kasą, nėra. J.S. – atskaitingo asmens apskaitos registre nėra įregistruota 1041503,49 Lt skola F., kuri susidarė J.S. iš F. priklausančios sąskaitos „Swedbank“ išėmus (ir neįmokėjus į F. kasą) grynus pinigus: 2011 m. balandžio 7 d. – 198400 Lt, 2011 m. liepos 20 d. – 15000 Lt ir 39560 Lt, 2011 m. liepos 26 d. – 99203,49 Lt, 2011 m. liepos 27 d. – 59520 Lt, 2011 m. liepos 29 d. – 59520 Lt, 2011 m. rugpjūčio 2 d. – 36000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 3 d. – 8000 Lt, 40000 Lt ir 55000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 4 d. – 50000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 12 d. – 340000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 24 d. – 35000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 29 d. – 3000 Lt, 2011 m. rugpjūčio 30 d. – 3300 Lt. Tuo buvo pažeisti BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostata „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl tyrimo metu nustatytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti F. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 m. sausio 1 d. – 2012 m. sausio 1 d. laikotarpį. Pagal BAĮ 10 straipsnio 1.1 punktą (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1178 redakcija) „ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. Pagal BAĮ 11 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1178 redakcija) – „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. F. buhalterinę apskaitą tvarkė R.Č. nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. pagal 2011 m. vasario 25 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimui buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 5 d. buhalterinių dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, pagal kurį R.Č. perdavė F. dokumentus, kaip įrašyta akte, (duomenys neskelbtini) A.C.. Pagal 2011 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A.C. buvo priimta į darbą nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. į (duomenys neskelbtini) pareigas. Valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad F. apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2011 m. lapkričio 28 d. – A.C.. Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad F. finansinės atskaitomybės dokumentų už 2011 metų mokestinį laikotarpį nėra pateikęs. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnio 2 dalies (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) nuostatą „Už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas, o neribotos civilinės atsakomybės įmonėse, jeigu jos finansinę atskaitomybę sudaro pagal šį įstatymą – turintis (turintys) teisę veikti įmonės vardu asmuo (asmenys)“. J.S. ėjo F. (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2011 m. vasario 25 d. pagal 2011 m. vasario 25 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Užduotyje atlikti objektų tyrimą, užduoties data 2012 m. rugpjūčio 30 d., nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad „nekilnojamas turtas, nuosavybės teise priklausantis S.K., gali būti parduotas tik su išankstiniu S.K. rašytiniu sutikimu, kurį K. posėdžio metu savo parašais patvirtina ne mažiau kaip du trečdaliai K. narių“. Tarp tyrimui atlikti pateiktų F. dokumentų nėra S.K. rašytinių sutikimų parduoti S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. F., atstovaujamas (duomenys neskelbtini)  J.S. arba J.S. pagal 2011 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) R.R. patvirtintą įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą, kurio kaina pagal vienuolikoje pirkimo-pardavimo sutarčių ir vienoje mainų sutartyje nurodytas sąlygas iš viso 2180082 Lt. Tyrimui pateiktuose F. sąskaitų banke „Snoras“ ir „Swedbank“ išrašuose nėra duomenų apie piniginių lėšų pervedimą S.K. už parduotą S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pagal S.K. sąskaitų AB SEB banke išrašus 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 19 d. laikotarpio S.K. per šias sąskaitas finansinių operacijų nevykdė, t. y. piniginių lėšų įplaukų į sąskaitas nebuvo. S.K. (duomenys neskelbtini) D.L. 2012 m. vasario 6 d. raštu „Dėl dokumentų pateikimo baudžiamojoje byloje Nr.10-9-00235-11“ pranešė, kad „S.K., į. k. (duomenys neskelbtini), ir L.E.R.B., į. k. (duomenys neskelbtini), buhalterija yra bendra“. L.E.R.B. kasos knygoje ir kasos dokumentuose bei bažnyčios sąskaitų „Swedbank“ išrašuose 2010 m. rugsėjo 1 d. – 2012 m. vasario 13 d. laikotarpio nėra duomenų apie 2180082 Lt gavimą už parduotą S.K. priklausantį nekilnojamą turtą iš F. (2012 m. gruodžio 19 d. specialisto išvada Nr.5-1/157). Be to, remiantis 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimu, kurį sudarė R.S. ir S.K., atstovaujama F., veikiančio per (duomenys neskelbtini) J.S., pinigų 1700000 Lt, gautų už pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), 1131750 Lt dalis atitenka S.K., tai yra pastato pirminiam savininkui. Tyrimui pateiktos 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimo kopijos kitoje pusėje yra ranka įrašyto įrašo – Aš, J.S. pagal šį susitarimą 1131750 Lt gavau, data – 2011 m. lapkričio 6 d. ir parašas, kopija. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų, nėra duomenų apie 1131750 Lt perdavimą S.K.. Vienuolikoje pirkimo-pardavimo sutarčių ir vienoje mainų sutartyje nurodyta nekilnojamojo turto kaina 2180082 Lt ir 1131750 Lt, nurodyti 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarime, arba iš viso 3311832 Lt nebuvo perduoti pardavėjui ir nekilnojamojo turto savininkui – S.K.. Todėl galima teigti, kad S.K. įgaliotas asmuo – F., atstovaujamas (duomenys neskelbtini) J.S., S.K. padarė 3311832 Lt nuostolį (t. 23, b. l. 17-46).

Iš 2011 m. vasario 25 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R.Č. nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. F. dirbo (duomenys neskelbtini). (t. 23, b. l. 64).

Iš 2011 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A.C. nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. F. dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose (t. 23, b. l. 66).

Iš F. „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2011 m. balandžio 7 d. V.K. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį F. pervedė 200000 Lt; 2011 m. balandžio 7 d. iš F. banko sąskaitos grynais pinigais buvo nuimta 198400 Lt; 2011 m. balandžio 29 d. M.G. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. balandžio 29 d. sutartį pervedė 60000 Lt; 2011 m. balandžio 29 d. iš F. banko sąskaitos buvo nuimta 59520 Lt; 2011 m. gegužės 19 d. S.D-K. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. gegužės 19 d. sutartį F. pervedė 40000 Lt; 2011 m. gegužės 19 d. iš F. banko sąskaitos buvo nuimta 39680 Lt; 2011 m. gegužės 20 d. G.K. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. gegužės 20 d. preliminariąją sutartį F. pervedė 10000 Lt; 2011 m. gegužės 20 d. iš F. banko sąskaitos grynais pinigais buvo nuimta 9920 Lt; 2011 m. gegužės 25 d. R.Z. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. gegužės 25 d. preliminariąją sutartį už perkamas 66,14 m2 patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), F. pervedė 30000 Lt; 2011 m. gegužės 25 d. iš F. banko sąskaitos grynais pinigais buvo nuimta 29758,81 Lt; 2011 m. gegužės 25 d. E.V. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į F. banko sąskaitą pagal 2011 m. gegužės 25 d. sutartį pervedė 20000 Lt; 2011 m. gegužės 26 d. grynaisiais pinigais iš F. banko sąskaitos buvo nuimta 19840 Lt; 2011 m. birželio 17 d. R.Z. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) F. pervedė 25000 Lt pagal 2011 m. birželio 16 d. preliminariąją sutartį už perkamas 137,76 m2 patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); 2011 m. birželio 17 d. grynaisiais pinigais iš F. banko sąskaitos buvo nuimta 24798,81 Lt; 2011 m. liepos 20 d. M.G. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini), į F. sąskaitą pervedė 55000 Lt; 2011 m. liepos 20 d. iš F. banko sąskaitos grynaisiais pinigais buvo nuimta 15000 Lt ir 39560 Lt; 2011 m. liepos 26 d. M.G. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal galutinį atsiskaitymą pagal 2011 m. liepos 20 sutartį, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), į F. sąskaitą pervedė 90000 Lt ir 10000 Lt; 2011 m. liepos 26 d. iš F. banko sąskaitos grynaisiais pinigais buvo nuimta 99203,49 Lt; 2011 m. liepos 27 d. M.G. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal dalinį atsiskaitymą pagal 2011 m. liepos 20 sutartį, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), į F. banko sąskaitą pervedė 60000 Lt; 2011 m. liepos 27 d. grynais pinigais iš F. banko sąskaitos buvo nuimta 59520 Lt; 2011 m. liepos 29 d. M.G. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal dalinį atsiskaitymą pagal 2011 m. liepos 20 sutartį, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), į F. banko sąskaitą pervedė 60000 Lt; 2011 m. liepos 29 d. grynais pinigais iš F. banko sąskaitos buvo nuimta 59520 Lt; 2011 m. rugpjūčio 2 d. M.G. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal visišką atsiskaitymą pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), į F. banko sąskaitą pervedė 36438 Lt; 2011 m. rugpjūčio 2 d. iš F. banko sąskaitos grynais pinigais buvo nuimta 36000 Lt; 2011 m. rugpjūčio 2 d. E.M. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už buto pirkimą-pardavimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), į F. banko sąskaitą pervedė 8500 Lt; 2011 m. rugpjūčio 3 d. iš F. banko sąskaitos grynais pinigais buvo nuimta 8000 Lt, 40000 Lt ir 55000 Lt; 2011 m. rugpjūčio 3 d. R.Z. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į F. banko sąskaitą pagal 2011 m. rugpjūčio 3 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį pervedė 57656 Lt ir 37000 Lt; 2011 m. rugpjūčio 4 d. E.V. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į F. banko sąskaitą pagal 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį pervedė 50488 Lt; 2011 m. rugpjūčio 4 d. iš F. banko sąskaitos grynais pinigais buvo nuimta 50000 Lt; 2011 m. rugpjūčio 12 d. R.N. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pilną atsiskaitymą pagal 2011 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)/notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), F. pervedė 340000 Lt; 2011 m. rugpjūčio 12 d. iš F. banko sąskaitos grynais pinigais buvo nuimta 340000 Lt; 2011 m. rugpjūčio 23 d. A.G. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kaip galutinį atsiskaitymą pagal 2011 m. liepos 20 d. sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė F. 40000 Lt; 2011 m. rugpjūčio 24 d. grynais pinigais iš F. banko sąskaitos buvo nuimta 35000 Lt; 2011 m. rugpjūčio 29 d. iš F. banko sąskaitos grynais pinigais buvo nuimta 3000 Lt; 2011 m. rugpjūčio 30 d. iš F. banko sąskaitos grynais pinigais buvo nuimta 3300 Lt (t. 23, b. l. 73-74).

Iš 2011 m. gegužės 31 d. avanso apyskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad F. 2011 m. gegužės 25 d. UAB „V.P.“ už maitinimo paslaugas sumokėjo 522,41 Lt (t. 23, b. l. 85).

Iš 2011 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad F. iš UAB „V.P.“ įsigijo prekių už 522,41 Lt (t. 23, b. l. 88).

Iš 2011 m. gegužės 25 d. kvito matyti, kad F. už prekes UAB „V.P.“ grynais pinigais sumokėjo 522,41 Lt (t. 23, b. l. 89).

Iš 2011 m. birželio 14 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad F. perduoda (dovanoja) atliktus remonto darbus (langų atnaujinimą iš vidaus, sienų remontą, sienų perdažymą, vidaus durų remontą, langų angokraščių remontą, medinių pertvarų ardymą) E.R.B., esančiai (duomenys neskelbtini), kuriuos atliko UAB „I.V.V.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini)  T.V.T. ir asmens, veikiančio pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), T.V.T.. Aktas pasirašytas S.K. ir A.K. (t. 23, b. l. 90).

Iš prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T.V.T. F. už remonto ir apdailos darbus išrašė 30000 Lt sąskaitą. Kvitas pasirašytas T.V.T. ir F. atstovo (t. 23, b. l. 100).

Iš 2011 m. kovo 31 d. avanso apyskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderio serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)  matyti, kad F. 2011 m. kovo 23 d. UAB „I.V.V.“ kaip avansą sumokėjo 16000 Lt. Kasos pajamų orderis pasirašytas J.S. ir T.V.T. (t. 23, b. l. 102, 103).

Iš 2011 m. liepos 27 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad F. perduoda (dovanoja) L.E.R.B. biuro baldus (19 kėdžių, cilindrinę spyną, konferencijų stovą, spalvotą magnetą, priedo rinkinį magnetinėms lentoms, bloknotą konferencijų stovui, rašomąjį stalą), kurių bendra vertė sudaro 2476,98 Lt. Aktas pasirašytas S.K. ir A.K. (t. 23, b. l. 125).

Iš 2011 m. liepos 29 d. avanso apyskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad F. 2011 m. liepos 26 d. už pultą natoms UAB „M.F.“ sumokėjo 138 Lt, 2011 m. liepos 27 d. už ūkio prekes UAB „S.P.C.“ sumokėjo 1121 Lt, 2011 m. liepos 27 d. UAB „B.V.“ už kanceliarines, ūkines prekes sumokėjo 448,78 Lt (t. 23, b. l. 126).

Iš 2011 m. liepos 27 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „B.V.“ F. už konferencijų stovą, spalvotus magnetus, priedą magnetinėms lentoms ir bloknotą konferencijos stovui išrašė 448,78 Lt sąskaitą (t. 23, b. l. 127).

Iš 2011 m. liepos 27 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad UAB „S.P.C.“ F. už 19 kėdžių išrašė 1121,20 Lt sąskaitą (t. 23, b. l. 128).

Iš 2011 m. liepos 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „M.F.“ F. už pultą natoms išrašė 138 Lt sąskaitą (t. 23, b. l. 129).

Iš 2011 m. rugsėjo 21 d. priėmimo perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad F. perduoda (dovanoja) L.E.R.B. stiklo paketą ir jo montavimo darbus, kurie buvo atlikti (duomenys neskelbtini). Darbus atliko UAB „L.“. Perduodamo paketo ir montavimo darbų vertė sudaro 330 Lt. Aktas pasirašytas S.K. ir A.K. (t. 23, b. l. 139).

Iš 2011 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. F. UAB „L.“ už langą ir jo montavimą sumokėjo 330 Lt (t. 23, b. l. 140).

Iš 2011 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šią sąskaita 330 Lt UAB „L.“ išrašė F. už langą ir montavimą (t. 23, b. l. 141).

Iš 2011 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvito Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad F. atstovas S.K. UAB „L.“ už gaminius sumokėjo 330 Lt (t. 23, b. l. 142).

Iš 2011 m. birželio 17 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šią sąskaitą 741,73 Lt UAB „M.“ išrašė F. už vargonų remonto darbus (t. 23, b. l. 151).

Iš 2011 m. birželio 20 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šią sąskaitą 169,40 Lt UAB „M.“ išrašė F. už projektoriaus nuomą valandai (t. 23, b. l. 152).

Iš F. 2011 m. lapkričio ir gruodžio mėnesio kasos lapų matyti, kad juose pasirašė (duomenys neskelbtini) A.C., tačiau nėra (duomenys neskelbtini) J.S. parašų (t. 24, b. l. 113, 118).

Iš specialisto išvados Nr. 5-1/56 matyti, kad pagal tyrimui pateiktą 2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį, sudarytą tarp S.K. (ketinamo parduoti turto savininkas), atstovaujamos pagal 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir būsimųjų pirkėjų – V.K. ir R.L., ketinamo parduoti turto savininkas ir būsimieji pirkėjai įsipareigojo iki 2011 m. spalio 15 d. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu būsimiems pirkėjams V.K. ir R.L. bus parduoti S.K. nuosavybės teise priklausantys pastatai ir statiniai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Būsimieji pirkėjai V.K. ir R.L., kaip numatyta preliminariosios sutarties III dalyje, užtikrindami savo prievolių įvykdymą, F. sumokėjo iš viso 450000 Lt, iš jų: 100000 Lt grynais pinigais pagal F. vardu išrašytą 2011 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderį ir 200000 Lt 2011 m. balandžio 7 d. pavedimu į F. sąskaitą AB „Swedbank“, iš viso 300000 Lt sumokėjo V.K., 150000 Lt grynais pinigais sumokėjo R.L. pagal F. vardu išrašytą 2011 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderį. F. buhalterinėje apskaitoje ūkinės operacijos – 200000 Lt įplaukos į sąskaitą banke ir 250000 Lt (100000 Lt + 150000 Lt) priėmimas į kasą grynais pagal 2011 m. balandžio 7 d. du kasos pajamų orderius, nebuvo įregistruotos. Taip pat F. bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., nėra įregistruotas 450000 Lt įsipareigojimas, iš jų: 300000 Lt (100000 Lt + 200000 Lt) V.K. ir 150000 Lt R.L. pagal 2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją turto pirkimo sutartį, pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojanti apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Pagal tyrimui pateiktą 2011 m. gegužės 19 d. sutartį, sudarytą tarp S.K. (pardavėjas), atstovaujamos pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir S.D.-K., pardavėjas įsipareigojo iki 2011 m. liepos 30 d. parduoti jam nuosavybės teise priklausančias patalpas 1032,29 m2 bendro ploto, esančias (duomenys neskelbtini), už 160000 Lt, iš kurių, kaip nurodyta sutarties 3.1 punkte, 135000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjo atstovui prieš šios sutarties pasirašymą tokia tvarka: 35000 Lt grynais pinigais, 100000 Lt pavedimu į pardavėjo atstovo nurodytą sąskaitą, esančią AB „Swedbank“. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre 100000 Lt įregistruoti kaip įplaukos į banką. Gryni pinigai – 35000 Lt, kurie, kaip nurodyta 2011 m. gegužės 19 d. sutarties 3.1.1 punkte, buvo sumokėti pardavėjo atstovui – J.S., F. apskaitoje nebuvo įregistruoti. Taip pat F. bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., nėra įregistruotas 135000 Lt įsipareigojimas S.D.-K. pagal 2011 m. gegužės 19 sutartį, pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimą“. Pagal 2011 m. balandžio 29 d. sutartį, sudarytą tarp S.K. (pardavėjas), atstovaujamos pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir pirkėjo M.G., į F. sąskaitą AB „Swedbank“ 2011 m. balandžio 29 d. buvo gauti 60000 Lt, kurie F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre įregistruoti 2011 m. balandžio mėnesį. Šios M.G. pagal 2011 m. balandžio 29 d. sutartį F. sumokėtos piniginės lėšos 60000 Lt buvo užskaitytos pirkėjams – B.G., A.G., atstovaujamiems M.G., parduoto nekilnojamojo turto kainos 60000 Lt dalies apmokėjimui pagal 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį S.K. (pardavėjas), atstovaujama F. (duomenys neskelbtini) J.S., pardavė pardavėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, gyvenamąsias patalpas 65,78 m2 bendro ploto, esančias (duomenys neskelbtini), pirkėjams – B.G. ir A.G. už 225000 Lt. Pagal tyrimui pateiktą 2011 m. balandžio 21 d. sutartį ir 2011 m. liepos 19 d. susitarimą S.K., atstovaujama pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą F. (duomenys neskelbtini) J.S., įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 19 d. parduoti, kaip nurodyta sutartyje, S.K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjams E.M. ir G.K. už 250000 Lt, iš kurių 30000 Lt pirkėjai lygiomis dalimis, t. y. po 15000 Lt, sumokėjo pardavėjo atstovui grynais pinigais, 60000 Lt pirkėjai lygiomis dalimis, t. y. po 30000 Lt, 2011 m. balandžio 21 d. pervedė į pardavėjo atstovo sąskaitą AB bankas „Snoras“. Šioje sutartyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, nurodyta S.K. nuosavybės teisė į parduodamą turtą neatitinka tikrovės, kadangi VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis butas/patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne S.K., o L.E.R.B.. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre 60000 Lt (30000 Lt + 30000 Lt) įregistruoti 2011 m. balandžio mėnesį, o 30000 Lt (15000 Lt + 15000 Lt), kurie, kaip nurodyta 2011 m. balandžio 29 d. sutarties 3.1. ir 3.2. punktuose, buvo sumokėti Pirkėjo atstovui grynais, F. apskaitoje nebuvo įregistruoti. Taip pat F. bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., nėra įregistruotas 90000 Lt įsipareigojimas pirkėjams – E.M. 45000 Lt ir G.K. 45000 Lt pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį, pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimą“. Pagal tyrimui pateiktą 2011 m. birželio 1 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį S.K., atstovaujama pagal 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimą F. (duomenys neskelbtini) J.S., įsipareigojo iki 2011 m. liepos 31 d. parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui A.N. už 140000 Lt, iš kurių 20000 Lt avansą pirkėjas sumoka pardavėjai pasirašant šią sutartį. Pagal tyrimui pateiktą VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenis, butas/patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne S.K., o L.E.R.B.. Todėl 2011 m. birželio 1 d. sutartyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo nurodyta S.K. nuosavybės teisė į parduodamą turtą neatitinka tikrovės. 2011 m. birželio 1 d. preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkte nurodytas pirkėjo A.N. sumokėtas 20000 Lt avansas nėra apskaitytas pardavėjo atstovo F. buhalterinėje apskaitoje, pažeidžiant BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Papildomam tyrimui atlikti buvo pateiktos preliminariosios sutartys, sudarytos taip S.K. (pardavėjo), atstovaujamos pagal įgaliojimus F. (duomenys neskelbtini) J.S., ir būsimųjų pirkėjų, kuriose nurodyta, kad būsimieji pirkėjai sumokėjo pardavėjo atstovui ketinamo pirkti nekilnojamojo turto kainos dalį, iš viso 695000 Lt, iš jų: 450000 Lt V.K. ir R.L. pagal 2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį. Ūkinės operacijos, t. y. 200000 Lt įplaukos į F. sąskaitą AB „Swedbank“ ir 250000 Lt (100000 Lt + 150000 Lt) priėmimas grynais pagal 2011 m. balandžio 7 d. du kasos pajamų orderius F. buhalterinėje apskaitoje nebuvo įregistruotos. Be to, F. bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., nėra įregistruotas 450000 Lt įsipareigojimas, iš jų: 300000 Lt (100000 Lt + 200000 Lt) V.K. ir 150000 Lt R.L. pagal 2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją turto pirkimo sutartį, pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. 135000 Lt S.D-K. pagal 2011 m. gegužės 19 d. sutartį. Ūkinės operacijos, t. y. 100000 Lt įplaukos į F. sąskaitą AB „Swedbank“ buvo įregistruotos F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre kaip įplaukos į banką, o 35000 Lt, kurie, kaip nurodyta 2011 m. gegužės 19 d. sutarties 3.1.1 punkte, buvo sumokėti grynais pinigais, F. apskaitoje nebuvo įregistruoti. Be to, F. bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., nėra įregistruotas 135000 Lt įsipareigojimas S.D.-K. pagal 2011 m. gegužės 19 d. sutartį, pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. 90000 Lt E.M. ir G.K. pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį ir 2011 m. liepos 19 d. susitarimą. Ūkinės operacijos, t. y. 60000 Lt (30000 Lt + 30000 Lt) įplaukos į F. sąskaitą AB banke „Snoras“ buvo įregistruotos F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre kaip įplaukos į banką, o 30000 Lt (15000 Lt +15000 Lt), kurie, kaip nurodyta 2011 m. balandžio 21 d. sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose, buvo sumokėti pardavėjo atstovui grynais, F. apskaitoje nebuvo įregistruoti. Be to, F. bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., nėra įregistruotas 90000 Lt įsipareigojimas pirkėjams – E.M. 45000 Lt ir G.K. 45000 Lt pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį, pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalį reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusiais su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. 20000 Lt A.N. pagal 2011 m. birželio 1 d. preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pirkėjo A.N. sumokėtas, kaip nurodyta sutarties 5 punkte pardavėjui, 20000 Lt avansas nėra apskaitytas nei pardavėjo S.K., nei turto savininko L.E.R.B., nei pardavėjo atstovo F. buhalterinėje apskaitoje, pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Pagal tyrimui pateiktą VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenis butas/patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne S.K., o L.E.R.B.. Todėl 2011 m. balandžio 21 d. sutartyje, sudarytoje su būsimais pirkėjais E.M. ir G.K., ir 2011 m. birželio 1 d. sutartyje, sudarytoje su būsimu pirkėju A.N. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo nurodyta S.K. nuosavybės teisė į parduodamą turtą neatitinka tikrovės. Papildomo tyrimo metu pagal tyrimui pateiktas preliminariąsias sutartis nustatyta, kad sutartyse nurodyto pardavėjo – S.K. atstovui F., atstovaujamam (duomenys neskelbtini) J.S., būsimieji pirkėjai sumokėjo ketinamo pirkti nekilnojamojo turto kainos dalį, iš viso 695000 Lt, iš kurių 360000 Lt buvo pervesti į F. sąskaitas bankuose. Būsimųjų pirkėjų į F. sąskaitas bankuose pervesti 360000 Lt F. bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., nebuvo apskaityti, dėl to nebuvo galima nustatyti F. įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpio ir tai buvo nurodyta specialisto išvadoje Nr. 5-1/6. Būsimųjų pirkėjų sumokėti, kaip nurodyta preliminariose sutartyse, pardavėjo atstovui grynais pinigais iš viso 335000 Lt, iš jų: 100000 Lt V.K. ir 15000 Lt R.L. arba 250000 Lt pagal 2011 m. balandžio 7 d. preliminarią sutartį, 35000 Lt S.D.-K. pagal 2011 m. gegužės 19 d. sutartį, 15000 Lt 30000 Lt pagal 2011 balandžio 7 d. preliminariąją sutartį, 35000 Lt pagal 2011 m. gegužės 19 d. sutartį, 15000 Lt E.M. ir 15000 Lt G.K. arba 30000 Lt pagal 2011 m. balandžio 21 d. sutartį, 20000 Lt A.N. pagal 2011 m. birželio 1 d. preliminariąją sutartį F. buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityti, pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros, pasikeitimu“. Pagal papildomam tyrimui pateiktas preliminariąsias sutartis buvo nustatyta papildoma 335000 Lt suma, kuri, kaip nurodyta preliminariosiose sutartyse, buvo sumokėta pardavėjo atstovui grynais pinigais ir neapskaityta F. buhalterinėje apskaitoje. Papildomam tyrimui atlikti pateikti dokumentai, AB banko Snoras kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos iš F. buvo priimti gryni pinigai sąskaitos papildymui, bei sutartys, sudarytos tarp F. ir paslaugų ar prekių tiekėjų, nekeičia specialisto išvadoje Nr. 5-1/6 nustatytų aplinkybių. Papildomo tyrimo metu pagal tyrimui pateiktas preliminariąsias sutartis nustatyta, kad sutartyse nurodyto pardavėjo – S.K. atstovui F., atstovaujamam (duomenys neskelbtini)  J.S., būsimieji pirkėjai sumokėjo ketinamo pirkti nekilnojamojo turto kainos 335000 Lt dalį grynais pinigais, kurie F. buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityti nei kaip gautos pajamos (turtas), nei kaip įsipareigojimas būsimiems pirkėjams, pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl papildomo tyrimo metu nustatytų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti F. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 m. sausio 1 d. – 2012 m. sausio 1 d. laikotarpį. Pagal BAĮ 10 straipsnio 1.1 punktą (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1178 redakcija) „ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“. Pagal BAĮ 11 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X- 1178 redakcija) – „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ F. buhalterinę apskaitą tvarkė R.Č. nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. pagal 2011 m. vasario 25 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad F. apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2011 m. lapkričio 28 d. – A.C.. Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. F. (duomenys neskelbtini) pareigas tiriamuoju laikotarpiu ėjo J.S. pagal 2011 m. vasario 25 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 25, b. l. 11-23).

Iš UAB „I.V.V.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2011 m. balandžio 11 d. UAB „I.V.V.“ iš F. už atliktus darbus pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 27423,25 Lt (t. 25, b. l. 63).

Iš 2012 m. gruodžio 7 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakymo matyti, kad F. kaip apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2011 m. lapkričio 28 d. registruota A.C. (t. 26, b. l. 66).

Iš išrašo iš L.E.R.B. 2007 metų S. kanonų kanono Nr. 6 matyti, kad L.E.R.B.tvarkosi pagal S. kanonus. Bažnyčios tvarkos dokumentai ar sprendimai galioja tik tiek, kiek jie neprieštarauja (...) bažnyčios doktrinai, jos tvarkai, S. kanonams ar S.K. sprendimams. Kanonų išaiškinimo išimtinę teisę turi tik S. arba S.K. (t. 27, b. l. 7).

Iš 1998 metų S. kanonų ir memorialų Kanono Nr. 1 matyti, kad bažnyčios S. ir jo K. yra nepriklausoma ir savarankiška institucija, kuri vadovaujasi tik Šventu raštu ir teisėmis bei nuostatomis, kurios nustatytos antrojoje Helvetiškoje konfesijoje, Didžiojoje Agendoje Heidelbergo Katekizme, Dorto Kanonuose ir ankstesnių S. Kanonų nutarimuose (t. 27, b. l. 9).

Iš V.K. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2013 m. balandžio mėnesio viduryje Kaišiadoryse tarp jo ūkio (V.K. ūkis) ir Anglijos bendrovės „A.L.“, atstovaujamos A.P., buvo pasirašyta sutartis. Pagal pasirašytą sutartį buvo sutarta įmonei parduoti 150 t grūdų, vienos tonos kaina 325 Eur. Po sutarties pasirašymo laikotarpyje nuo rugsėjo 5 d. iki rugsėjo 8 d. iš V.K. ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), buvo išvežta 160 t grūdų: 120 t kvietrugių ir 40 t rūgių, kurių bendra vertė apie 179000 Lt. Pagal sutartį nebuvo atsiskaityta už grūdus. Taip pat pagal sutartį nebuvo gautas avansas (t. 1, b. l. 138, t. 37, b. l. 1-2).

Iš V.K. prašymo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad V.K. pagal sutartį su „A.L.“ 2013 m. rugsėjo pradžioje pardavė 171 t grūdų (kvietrugių ir rugių). Rugių kaina pagal sutartį buvo 1000 Lt, kvietrugių – 1100 Lt. V.K. iš viso turėjo gauti 185600 Lt. 2013 m. spalio mėnesį sutartis buvo perrašyta su UAB „A.N.G.“. Ši bendrovė už priduotus grūdus į AB „J.G.“ pagal 2013 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą bankiniu pavedimu V.K. pervedė 72413,91 Lt. „A.L.“ tariami atstovai V.K. liko skolingi 113186,10 Lt, kuriuos prašo išieškoti iš kaltų asmenų (t. 37, b. l. 10).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V.K. tyrėjai pateikė PVM sąskaitas-faktūras Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ūkininko pažymėjimą (t. 37, b. l. 12).

Iš 2013 m. spalio 21 d. PVM sąskaitų-faktūrų Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) matyti, kad už kvietrugius, saugomus J.G. sandėlyje, V.K. UAB „A.N.G.“ išrašė sąskaitas 17725,69 Lt, 32155,30 Lt, 12457,59 Lt sumoms, o už rugius, saugomus J.G. sandėlyje, V.K. UAB „A.N.G.“ išrašė 10075,33 Lt sąskaitą (t. 37, b. l. 13, 14, 15, 16).

Iš pažymėjimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuo 2010 m. liepos 2 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas V.K. ūkis (t. 37, b. l. 17).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V.K. atpažino K.L. kaip asmenį, kuris jį supažindino 2013 m. kovo mėnesį Vilniaus restorane su vyriškiu A., kuris turėjo būti tarpininkas parduodant grūdus. K.L. buvo lydintis asmuo pakraunant grūdus iš V.K. ūkio (t. 37, b. l. 18-23).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V.K .atpažino J.S. kaip asmenį, kuris jam pristatė A.. V.K. su šiuo asmeniu bendravo aptardamas sutarties sąlygas dėl grūdų kainos, atsiskaitymo. Būtent šiam vyriškiui 2013 m. balandžio mėnesio viduryje davė į rankas 17000 Lt už tarpininkavimą. Taip pat šis asmuo V.K. akivaizdoje pasirašė sutartyje ir jos priede prie UAB „A.L.“ kaip A.P., buvo prisistatęs šios įmonės atstovu. Šis vyriškis jam nurodė, kad grūdai bus parduodami Vokietijos bendrovei, kuri registruota Anglijoje. Vyriškis patvirtinto, kad bendrovė už grūdus atsiskaitys per 40 dienų pavedimu (t. 37, b. l. 24-29).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V.K. tyrėjai pateikė grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartį, 2013 m. balandžio 25 d. sutarties papildymą Nr. 001 (t. 37, b. l. 30-31).

Iš grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas V.K. įsipareigoja parduoti, o pirkėja „A.L.“, registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. P. apmokėti ir priimti prekes – kvietrugius, kurių 1 t kaina yra 325 Eur. Pagal 2.4.1 sutarties punktą pirkėja privalo 20% nuo prekių vertės sumokėti per 3 bankines dienas nuo momento, kai prekės išsiųstos iš pardavėjo sandėlių. Pagal sutarties 2.6.2 punktą pirkėja privalo likusius 80% nuo prekių vertės sumokėti per 70 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos. Pagal sutarties 4.4 punktą pirkėjos atstovas A.P. įpareigotas pasirašyti šį kontraktą su pardavėju, nagrinėti, derinti ir pasirašyti šios sutarties papildymus. Sutartis pasirašyta V.K. ir UAB „A.L.“ atstovo A. P.. Iš 2013 m. balandžio 25 d. sutarties papildymo Nr. 001 matyti, kad buvo sutarta nupirkti 150 t kvietrugių ir 50 t rugių, kurie geležinkelio transportu iki Kaišiadorių turi būti pristatyti iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Sutarties papildymas pasirašytas V.K. ir UAB „A.L.“ atstovo A. P. (t. 37, b. l. 37-40).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad buvo gautas Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro pranešimas apie tai, kad Jungtinėje Karalystėje nuo 2011 m. lapkričio 8 d. registruota įmonė „A.L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės (duomenys neskelbtini), veiklos rūšis – didmeninis atliekų tvarkymas, įmonės (duomenys neskelbtini)  – A.K., gyvenantis tuo pačiu adresu (t. 37, b. l. 47).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2013 m. kovo 19 d. M.R. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į K.G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 12000 Lt kaip sąskaitos papildymą (t. 37, b. l. 56).

Iš K.G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013 m. kovo 19 d. iš M.R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) K.G. kaip sąskaitos papildymą gavo 12000 Lt, po ko tą pačią dieną 10000 Lt nuėmė grynais, o 1900 Lt pervedė J.G. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip sąskaitos papildymą (t. 37, b. l. 72).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas G.L. atpažino V.K. kaip asmenį, kuris yra labai panašus į vyrą, kuris 2013 m. rugsėjo 5-8 dienomis buvo AB „J.G.“ patalpose, kuomet liudytojas savo transporto priemone Volvo FM 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš V.K. atvežė grūdus pridavimui. Šis vyras ir K.L. buvo nuėję į AB „J.G.“ patalpas, kalbėjosi tarpusavyje. Veną kartą į AB „J.G.“ atpažintas vyras ėjo ne tik su K.L. bet ir dar dviem asmenimis (t. 37, b. l. 88-90).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas G.L. neatpažino J.S. kaip asmens, dalyvavusio 2013 m. rugsėjo pradžioje grūdų iškrovime AB „J.G.“ (t. 37, b. l. 91-93).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas G.L. neatpažino V.M. kaip asmens, kuris buvo atvykęs į AB „J.G.“ (t. 37, b. l. 94-96).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad AB „J.G.“ (duomenys neskelbtini) N.D. tyrėjai pateikė dokumentus, tarp jų grūdų pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), supirkimo (saugojimo) suvestinę pagal grūdų klases, grūdų priėmimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 37, b. l. 104).

Iš grūdų pirkimo-pardavimo sutarčių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad pardavėjas V.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), į AB „J.G.“ atvežė pirkėjui parduoti grūdus, o būtent 2013 m. rugsėjo 8 d. atvežė 24 t 2 klasės rugių, kurių 1 t vertė 370 Lt, 2013 m. rugsėjo 8 d. atvežė 23 t kvietrugių, kurių 1 t vertė 455 Lt, 2013 m. rugsėjo 6 d. atvežė 130 t kvietrugių, kurių 1 t vertė 455 Lt. V.M. sutartyse banko sąskaitą nurodė – (duomenys neskelbtini). Sutartys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasirašytos pardavėjo V.M., o sutartis (duomenys neskelbtini) pardavėjo V.K., visos sutartys pasirašytos pirkėjo R.M., sutartys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) J.K., sutartis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) O.M.. Sutartys patvirtintos UAB „A.N.G.“ antspaudu (t. 37, b. l. 105, 106, 107).

Iš supirkimo (saugojimo) suvestinės pagal grūdų klases matyti, kad V.M. pagal pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) už atvežtus grūdus į AB „J.G.“ turėjo būti išmokėta 35204,89 Lt (t. 37, b. l. 109-110).

Iš grūdų priėmimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) matyti, kad K.L. į AB „J.G.“ 2013 m. rugsėjo 7 d. pridavė 24,680, 24,460 ir 24,550 t 2 klasės kvietrugių, 2013 m. rugsėjo 8 d. pridavė 25,520 t 2 klasės kvietrugių ir 25,700 t 2 klasės rugių. Krovinio siuntėju visuose aktuose nurodytas V.M. (t. 37, b. l. 112, 113, 114, 115, 116).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J.K V.K. kaip asmens, kuris 2013 m. rugsėjo 8 d. buvo atvykęs į AB „J.G.“, neatpažino (t. 37, b. l. 128-130).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad O.M. V.K. kaip asmens, kuris buvo atvykęs į AB „J.G.“, neatpažino (t. 37, b. l. 131-133).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J.K. V.M. kaip asmens, kuris 2013 m. rugsėjo 8 d. buvo atvykęs į AB „J.G.“, neatpažino (t. 37, b. l. 134-136).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad  O.M. V.M. kaip asmens, kuris buvo atvykęs į AB „J.G.“ 2013 m. rugsėjo 6 ar 8 d., neatpažino (t. 37, b. l. 137-139).

Iš 2013 m. liepos 16 d. grūdų saugojimo (paslaugų teikimo) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad užsakovė UAB „A.N.G.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) A.K., ir vykdytoja AB „J.G.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) M.L., susitarė, kad vykdytojas įsipareigoja priimti grūdus ir saugoti juos bendruose aruoduose, supiltus pagal rūšį ir klases. Sutartis pasirašyta vykdytojo ir užsakovo atstovų (t. 37, b. l. 153).

Iš 2013 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitų-faktūrų Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „A.N.G.“ už 23,883 t II klasės rugių V.M. turėjo sumokėti 7849,26 Lt, už 23,843 t kvietrugių – 9937,89 Lt; iš 2013 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitų-faktūrų Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „A.N.G.“ už 66,97 t kvietrugių V.M. turėjo sumokėti 25570,08 Lt, už 41,492 t kvietrugių – 14026,95 Lt (t. 37, b. l. 162, 164, 166, 168).

Iš UAB „A.N.G.“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad įmonė iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V.K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už grūdus pervedė 60000 Lt (t. 37, b. l. 176).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas T.A. pateikė įmonės „A.L.“ registracijos dokumentus (t. 38, b. l. 28).

Iš įmonės „A.L.“ registracijos dokumentų matyti, kad įmonės numeris yra (duomenys neskelbtini), jos įkūrimo data – 2011 m. lapkričio 8 d., buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), tipas – uždaroji akcinė bendrovė, verslo pobūdis – metalo ir metalo rūdžių didmeninė prekyba. 2012 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) paskirtas T.A. (t. 38, b. l. 37, 39).

Iš kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata K.L. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy S4, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 38, b. l. 104-106).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėta informacija, esanti USB laikmenoje „Apcer“, kuri buvo paimta J.S. vairuoto automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu. Peržiūrėjus USB laikmeną joje buvo rasta grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartis ir jos 2013 m. balandžio 25 d. papildymas, t. y., tokie pat dokumentai, kokie buvo pasirašyti dėl grūdų pardavimo tarp V.K. ir UAB „A.L.“ atstovo A. P. (t. 39, b. l. 3-15).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėta informacija, ištraukta iš mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy S4, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas kratos metu iš K.L. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus ištrauktų duomenų aplankalą „Dokumentai“, jame rastos nuotraukos, susijusios su V.K. grūdų pardavimu AB „J.G.“ – 2013 m. rugsėjo 6 d. grūdų priėmimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 8 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 7 d. grūdų priėmimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 8 d. grūdų priėmimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 6 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini). Taip pat rasta sunkvežimio, kuriuo buvo vežami grūdai iš V.K. į AB „J.G.“ nuotrauka. Iš nuotraukos matyti, kaip į sunkvežimį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilami grūdai (t. 39 b. l. 26-46).

Iš specialisto išvados Nr. 11-3125 (13) matyti, kad tiriamuosius rankraštinius įrašus ant trijų lapų: pradėtą „3epнo“ ir pabaigtą „360 EUR“, pradėtą „3epнo“ ir pabaigtą „5 нoмepoв + l (для нac)“, pradėtą „Ливия“ ir pabaigtą „30-60 календарных дней“ (išskyrus „3epнo“, „Дополнения“ „Bo“, „M000“, „Mяco“, „Koл-вo“, „Качествово“, „Paзделно“, „l/2“, „17000“, „Экo“, „l0.000 eur“, trečiajame lape „$“, „50.000$“ „30-60“), parašė J.S.. Įrašai: antrajame lape „3epнo“, „Дополнения“, „Bo“, „M000“, „Mяco“, „Kол-вo“, „Качествово“, „Paзделно“, „1/2“, „17000“, „Экo“, „l0.000 eur“, trečiajame lape „$“, „50.000$“, „30-60“ netirti, nes yra apvedžioti ir dėl to netinkami identifikacijai. Tirti pateiktame antrajame lape rankraštinį įrašą „ЗAO „Алмета ЛТД“ aдpecc 295 a (duomenys neskelbtini)“ parašė J.S. (t. 39, b. l. 93-94).

Iš specialisto išvados Nr. 11-1935 (14) matyti, kad nustatyti, ar du pirkimo-pardavimo sutarties „Контракт купли-продажи зерновых культур“ egzemplioriai ir du 2013 m. balandžio 25 d. priedo prie šios sutarties „Дополнение к договору номер 001“ egzemplioriai išgalvoto asmens A. P. vardu skiltyse „3AO „Алмета ЛТД“, представляемое Александром Похомовым“ pasirašyti J.S., nebuvo galima dėl tyrimo dalyje nurodytų priežasčių – įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumų, pakankamų teigiamai ar neigiamai išvadai, kad pasirašė J.S.; nustatyti daugiau sutapimų ar skirtumų nebuvo galima, nes tiriamieji parašai trumpi, paprasti, mažai informatyvūs, pasirašyta išgalvoto žmogaus vardu. Du pirkimo-pardavimo sutarties „Контракт купли-продажи зерновых культур“ egzemplioriai ir du 2013 m. balandžio 25 d. priedo prie šios sutarties „Дополнение к договору номер 001“ egzemplioriai išgalvoto asmens A. P. vardu skiltyse „3AO „Алмета ЛТД“, представляемое Александром Похомовым“ pasirašyti to paties asmens (t. 39, b. l. 99-100).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį naudojo J.S.. Apžiūrėjus automobilį, be kitų daiktų ir dokumentų automobilio viduje vairuotojo vietoje, šalia vairo esančioje daiktadėžėje buvo rastas mėlynos spalvos segtuvas, kuriame yra dokumentai, susiję su grūdų iš ūkininko V.K. ūkio pardavimu AB „J.G.“ – 2013 m. rugsėjo 8 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 6 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini), du krovinio lapeliai, 2013 m. grūdų priėmimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 7 d. grūdų priėmimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugsėjo 8 d. grūdų priėmimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 7 grūdų tyrimo rezultatų lapeliai. Bagažinėje buvo rasta juodos spalvos USB atmintinė „Apacer“; šešios grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartys rusų kalba tarp V.K. ir UAB „A.L.“ atstovo A. P., kurios yra nepasirašytos. Vienoje sutartyje yra pataisymai, daryti ranka tušinuku dėl natūrinio svorio (sutarties 3.2 punktas) ir prekių vieneto vertės (sutarties 1.3 punktas); grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartis rusų kalba tarp V.K. ir UAB „A.L.“ atstovo A. P. bei 2013 m. balandžio 25 d. sutarties papildymas Nr. 001, kurie yra pasirašyti V.K. ir UAB „A.L.“ atstovo A. P.; 7 liniuoti popieriaus lapai, kuriame prirašyta ranka (t. 39, b. l. 103-107, 108, 109, 110, 112, 113, 114, 115, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 122, 123, 124, 125, 126, 127-130, 131-134, 135-138, 139-142, 143-146, 147-150, 154-157, 158, 164-170).

Iš 2013 rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 9 d. pokalbių suvestinės Nr. 1 matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. 11.15.56 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D.. A.D. sako: „Reikia jo drėgnumas ir jo kaip, kažkoks žodis ten ggggg. Aš pažiūrėsiu ir tau perskambinsiu.“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 11.16.50 val. A.D. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Yra toks žo... glėtumas.“. J.S. sako „Glėtumas nežinau, drėgnumas žinau. Drėgnumas aš dabar skambinu į Kaišiadoris, kad sužinoti. Aš iškart tau pasuksiu.“. A.D. sako: „Gerai.“. J.S. sako: „Drėgnumas, glitumas, susitarėme.“. A.D. sako: „Ir ten dar ten yra informacija – sudėtis, tu man geriau viską sužinok.“. J.S. sako: „Supratau, gerai.“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 11.25.18 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D., ir sako: „Drėgnumas neviršija 14 procentų. Tai tiksliai, o glitumas reikia nustatyti, jei reikia, bet tai užims laiko, reikia imti nuvežti į Vievį. Nustatinėja ten kažkokiu specialiu būdu, bet, kadangi ekologiškai švarūs grūdai, todėl sako tie, kas supranta, supras ten viskas bus normaliai. Dabar šiuo momentu mes turime du šimtus tonų. Bet artimiausius mėnesius, 3-4 mėnesius, bus dar ir pastoviai atsiras po 100 tonų, po du šimtus tonų, po 80.“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 12.13.40 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D.. A.D. sako: „Ir dar žinai, ar galima pažymėjimas, ekologinis šitas kad ten ar ne?“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 13.35.12 val. A.D. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) J.S. rašo žinutę: „V.M. Swed bank (duomenys neskelbtini).“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 16.43.36 val. A.D. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). J.S. sako: „Ekologiškai švarūs grūdai šie.“. A.D. klausia: „O pas šiuos galima sužinoti kaip ir daugiau informacijos, kad žmogui duoti?“. J.S. sako: „Aš galiu paimti iš jų kokybės sertifikatą.“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 16.47.03 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D.. A.D. klausia: „Tu gali nufotografuoti sertifikatą ar jie gali jį nuskenuoti?“. J.S. sako: „Aš paprašysiu, kad jis šį nuskenuotų ir man atsiųstų, taip bus paprasčiau, man atrodo, ne?“. A.D. sako: „Aš tuoj tau išsiųsiu paštą, į kokį permesti visa tai. Žmonėms bus lengviau orientuotis. Jie pažiūrėjo, kokios kainos, yra sako po du šimtus septyniasdešimt dolerių iki trijų šimtų trisdešimt dolerių maždaug už toną.“. J.S. sako: „Aš žinau, dabar kainos tokios yra, tokia normali kaina du šimtai dešimt eurų.“. A.D. sako: „Nu tai skaičiuok, du šimtai septyniasdešimt, trys šimtai dolerių, tai ir yra apie 240 eurų.“. J.S. sako: „Tai mes galime atiduoti po du šimtus eurų, gali būna po 180 eurų, 170 eurų.“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 18.08.31 val. A.D. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Jie išsiuntė kažkokį žemės sertifikatą, kokybės sertifikato jie neišsiuntė. Kokybės sertifikatą reikia būtent.“. J.S. sako: „Jis siuntė, kad ten praėjo tinkamas sertifikatas, kadangi kiekvienais metais naujas sertifikatas. Aš tuoj paskambinsiu dar kartą.“. A.D. sako: „Patikslink.“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 18.13.11 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) , kuriuo naudojasi A.D., ir sako: „Tuoj jie privažiuos į biurą, jie jau ne darbe, išvažiavo į laukus. Dabar jie ten persirengs, nusipraus, nuvažiuos į biurą, suras šiuos popierius ir persiųs vėl į tą paštą.“. 2013 m. rugpjūčio 30 d. 10.07.45 val. A.D. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Popierių jie dar neišsiuntė, taip? Kiek aš supratau.“. J.S. atsako: „Ne, šiandien žada, nes aš iš pat ryto skambinau 8 valandą, kalbėjau su juo, jis sako, darom, sako, negalėjo surasti biure, sako, reikia nuvažiuoti paimti.“. 2013 m. rugpjūčio 30 d. 12.00.19 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D., ir sako: „Jie ten atrodo kažką surado, kažko negali surasti, bet sakė, kad aš, kai atvažiuosiu paimti šiuos pavyzdžius, jie visus popierius originalus duos.“. 2013 m. rugpjūčio 30 d. 17.14.38 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D., ir sako: „Kažkada apie 8, pusę devynių, atvažiuos žmogus į Vilnių, atveš grūdų pavyzdžius. Aš paimsiu, tau paduosiu.“. A.D. sako: „Aš sužinojau, kad Jonavoje paima maždaug po keturis šimtus tik.“. J.S. sako: „Kažkaip labai pigu.“. A.D. sako: „Bet tai Jonavoje. Tu neskubėk, pirmadieniui aš susitariau su Kalnapiliu. Ten du šimtai tonų, tai mes kaip nors pabandysim visa tai, kad mums daugiau pinigų liktų.“. J.S. sako: „Aš taip įsivaizduoju, mums gi būtų idealiai gauti trims kokių 24 štukų, kad trims gražiai dalintųsi.“. A.D. klausia: „Eurų, taip?“. J.S. atsako: „Nu.“. A.D. sako: „Kiek gaunasi 24 tūkstančiai eurų trims? Po 8 tūkstančius eurų mums kiekvienam. O dokumentus jis paims ar ne?“. J.S. sako: „Aš jam sakiau, kad jis paimtų viską, ką jis gali paimti.“. 2013 m. rugsėjo 2d. 19.35.36 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D.. A.D. sako: „Kalbėjau su jais ir Švyturys rytoj atvažiuos, o Kauno grūdai taip pat lyg rytoj. Vienam daviau ir dar vienam daviau ir viskas lauksime. Jiems pasakiau 21 eurų mums ir likusieji visi, kiek ten uždirbsite, jūsų. Gaunasi už vieną toną šimtas penki eurų.“. J.S. sako: „Gera kaina labai, mes duodame labai gerą kainą.“. A.D. sako: „Dar klausia pristatymą daro kaip. Mes darome jam pristatymą ar kaip?“. J.S. sako: „Aš nenorėčiau parodyti jiems, iš kur tai eina, nes paskui kitą kartą bijau, kad jau be mūsų nueis, pats supranti.“. A.D. sako: „Tai gal patys tada. Pristatymą padarysime patys.“. J.S. sako: „Kiek tai kainuos? Iš tokio kiekio tai taip pat nepigiai atsieis, taip, mums? Po 10 furų. 10-12 furų skaičiuok. Mes net galime supakuoti į šiuos big pakus jiems. Bet tai man turi duoti kažkokį išankstinį apmokėjimą.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 10.24.04 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D., ir sako: „Grūdų jau liko 150 tonų, senas šiandien 50 tonų pardavė ryte, sako, jūs nejudate, nieko neskambinate.“. A.D. klausia: „O ko yra 150?“. J.S. sako: „30 tonų rugių ir 120 tonų kvietrugių, šitų tritikale, kurie brangesni. Sako iš manęs iki savaitgalio paims viską arba sako, kažką darykite. Dar neišvažiavo, bet štai dabar jau krauna. Jei sako neimate, aš viską atiduodu. Skambtelėk, gerai, tada A.? Lai reikia, nuleisk truputį, tegul šiandien paims, tegul babkes duoda.“. A.D. sako: „Gerai, tuoj aš va skambinsiu.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 11.55.27 val. A.D. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Susitarė, tai dabar mums reikia atvežti į Jonavą.“. J.S. klausia: „Nuo Kauno į Jonavą kiek?“. A.D. sako: „Nuo Kauno iki Jonavos 30. Iš Kaišiadorių reikia vežti iškart į Jonavą.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 11.59.24 val. A.D. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Pasakė, kad bet kuriuo atveju pinigus darys, perlaidą. Duokite sąskaitą bet kokią sako, mes perlaidą darysime.“. J.S. klausia: „O jam nesvarbu kieno?“. A.D. atsako: „Nesvarbu kieno. Reikės užrašyti popieriuje kilmė, iš kur grūdai, nereikia popieriaus, o tiesiog parašyti.“. J.S. klausia: „Iš kur, prasme, miestą iš kur?“. A.D. sako: „Nu, taip, miestą ir viską iš kur ten.“. J.S. sako: „Zarasus parašysime, koks skirtumas, nu gal Klaipėdos būti.“. A.D. sako: „Ir jis pasakė tipo pinigus, jei jūs šiandien, šiandien iki 7 dirba ir rytoj iki 7, sako, jei jūs nuvešite, vis tiek pinigus gausite net kitą savaitę tik.“. J.S. sako: „Senas nesutiks. Jam yra, kam atiduoti. Per savaitgalį, jis pasakys, nu o ko man reikia.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 12.02.56 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D., ir sako: „Nu ką, transportą reikia ieškoti, galima vežti nors šiandien, bet senio dalį reikia mums su tavimi kažkur surasti.“. A.D. klausia: „Kiek senio dalis?“. J.S. sako: „Iš to ką mes gausime, trys šitie. Senis sako, dėl ko man atiduoti jums, be pinigų laukti savaitę, kada pas mane rytoj, poryt atvažiuos per savaitgalį viską paims be popierių, be hemorojaus ir atveš pinigus.“. A.D. sako: „Seniui pasakyk, kad, kai tik viską išvežame, mes iškart atsiskaitome su juo, svarbiausia viską išvežti.“. J.S. klausia: „Nu, o kas paskui?“. A.D. sako: „Ne, tai mes surasime pinigėlių, aš iš kaviansko pasiskolinsiu.“. J.S. sako: „Reikia paskaičiuoti, kiek tai gaunasi, 450 mūsų tiek?“. A.D. sako: „Tai tu jam nesakyk, kad 450, pasakyk, kad 380, 370 ir viskas. Gi šitam vaikinui reikia duoti pinigų.“. J.S. sako: „400, tuoj palauk, suprantama, visi turi gauti. Dabar palauk 1 sekundę, aš skaičiuoju, jei aš sakau jam 380 litų, 380 litų padauginti iš 150, taip? Gaunasi 57000 litų, padalinti iš trijų, seniui reikia duoti 19.“. A.D. sako: „Nu plius minus taip, o mes kiek gausime?“. J.S. sako: „Mes gausime po tiek pat, jeigu skaičiuoti po 380, o jei aš skaičiuoju po 450. 450 padauginti iš 150 minus, ee palauk, tai gaunasi, šešiasdešimt septyni penki šimtai minus 19 seniui, lieka 48 su puse mums ir minus 7 žmogui, mums lieka 41 „štuka“, 41 penkis šimtus mes gauname.“. A.D. sako: „Tai aš manau, kad net gali seniui dar numesti truputį ar ne?“. J.S. sako: „Nu porą „štukų“, ten galiu verkti.“. A.D. sako: „Turiu omenyje, pasakyk jam ten kokių trys septyniasdešimt arba ten tris, nežinau.“. J.S. sako: „Aš galiu jam paverkti, pasakysiu, kad tavo dalis 19, bet palik dar mums porą „štukų“ išlaidoms. Dvi, tris „štukas“ išlaidoms.“. A.D. klausia: „O kaip bus dėl transporto?“. J.S. sako: „Aš supratimo neturiu, mes su tavim tada kalbėjome, tu sakei be problemų surasime, dabar aš nežinau.“. A.D. klausia: „Ar iš viso pats yra transportas?“. J.S. sako: „Transportas tikriausiai yra, aš taip suprantu, reikia dar važiuoti.“. A.D. sako: „Į elevatorių reikia Jonavos.“. J.S. sako: „Aš suprantu, bet aš nenoriu, kad senis sužinotų, kur mes vežame. O paskui jis nuvažiuos ten, mums reikia taip padaryti, kad senis turi savo transportą, bet, jei senis savo transportu nuveš prekę ir paskui mes jau būsime nereikalingi, supranti gi pats. Todėl aš noriu, kad senis kur nors mums nuvežtų, paliktų, o toliau mes jau vežame patys, ir kad senis net nežinotų kur mes vežame.“. A.D. sako: „Tai tu jam prikalbėk, kad mes siųsime vagonais. Pasakyk yra žmogus, mano draugas, kuris nuveš viską ten į užsienį, savo fabrikus. Tegul jis tada ir veža ten. Mes privažiuosime ten.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 12.25.43 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D., ir sako: „Iš viso 30 kilometrų nuo šitos vietos iki Jonavos. Ir dabar sužinos, kiek kainuos krovinis automobilis pervežti, nes seniui negalima parodyti. Senis, jei važiuos, senis apsukrus. Senis ten pamatys viską. Dabar štai man 20 minučių laikotarpiu turi perskambinti, pasakyti ir jei kas, tada aš seniui sakau, kad štai išsiunčiame mašinas, kad jis krautų ir kad šiandien jis gaus šiuos savo ten, pasakysiu, kad daugiau kaip piatnašku nesigaus. Tai dar 4 „štukas“ dar skirsim iš jo.“. A.D. sako: „Tu jam pasakyk, kad viską pervešim, va tada tik gaus pinigus.“. J.S. sako: „Bet jis turi gauti pinigus šiandien. Jis turės gauti, kada mes viską pakrausime.“. A.D. sako: „Kai mes viską pakrausime, nuvešime, jis gaus pinigus savo.“. J.S. sako: „Aš jo plepėjau dėl piatnaškos, vienu žodžiu.“. A.D. sako: „Gerai, super.“. J.S. sako: „Mes galime iš viso jam nieko neduoti. Daugiau mes nieko negausime tiksliai tada, pats supranti.“. A.D. sako: „Reikia duoti.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 12.35.03 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D., ir sako: „Aš radau transportą, viskas kainuos penkis šimtus, šešis šimtus eurų. Pasistengs pervežti viską šiandien.“. A.D. sako: „Kontaktą duosiu žmogaus.“. J.S. klausia: „Adresą duosi? Ar duosi žmogaus, su kuo man susiskambinti?“. A.D. sako: „Aš duosiu žmogų, kas reguliuos viską ten.“. J.S. sako: „Ten reguliuoti tai yra, kuris tiesiog sutiks, aš taip suprantu.“. A.D. atsako: „Taip, jis sutiks ir bus.“. J.S. sako: „Kad ten nebūtų jokių iš viso kalbų. Atvažiuoja, iškrauna, atvažiuoja, sako mes nuo K., priima prekę, iškrauna. A., rytoj taip pat gali priimti, taip?“. A.D. sako: „Taip, gali ir rytoj priimti. Rytoj ir bus atsiskaitymas jau pilnutinis visas.“. J.S. sako: „Už transportą reikės iš karto sumokėti.“. A.D. sako: „Už transportą sumokėsime.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 12.48.50 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D., ir sako: „Po pusvalandžio pradės pirmą mašiną krauti. Padarys viską, kas galima, kad šiandien viską pervežti. Tik sakau būtinai reikia senio nepavesti, duoti.“. A.D. sako: „Tai aš šitam vaikinui pasakiau. Jis kaip ir duos pinigus. Privažiuosime patys dar.“. J.S. sako: „Svarbiausia mums šiandien už transportą sumokėti. <…> Jiems iš viso jokio skirtumo, į kokią sąskaitą?“, A.D. sako: „Jiems reikia parašyti, kas davė ir kur pervesti pinigus.“. J.S. klausia: „Jiems reikalinga sąskaita būtent to žmogaus, kas atidavė, ar jiems be skirtumo, į bet kokią sąskaitą?“. A.D. sako: „Jiems reikia parašyti, kas davė, ir sąskaitos numerį šito žmogaus. Mums reikia ką nors, kas turi sąskaitos numerį.“. J.S. sako: „Nu aš nežinau, kas čia turi sąskaitą. Sąskaitos numerio žmonos neduosiu, o pašalinio žmogaus nepasakysiu, kuo tikiu tokiu lygiu, kad dabar pervestų pinigus, kad mes tiksliai juos gausime. Tu galvok. Aš transportą radau, suorganizavau. O tu dabar pats sugalvok, kokį sąskaitos numerį duoti. Mano duomenis aš galiu duoti, kad ten nurašytų, aš paskui kada reikės, kartu pavažiuosime, pasirašysiu.“. A.D. sako: „Gerai. Tu tik iš anksto pasakyk, kad V. pavažiuotų iš Kauno.“. J.S. sako: „Kai tik jie pasikraus pirmą mašiną, jie paskambins V., ten mano žmogus, ten mano K. važiuoja su juo. Jis važinės kiekvienoje furoje tam, kad nebūtų kalbų, jis neleis vairuotojui kalbėtis nė su kuo. Jis sėdės šalia, jei vairuotojas tik ką nors klausinės, gaus iš karto per ausį ir išvažiuos.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 13.02.48 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D., ir sako: „Pasakė šiandien viską perveš pilnutinai. Iki 7 valandos viską perveš. O mes gausime per savaitę kitą arba pirmadienį, antradienį?“. A.D. sako: „Pinigus kitos savaitės laikotarpiu gausime.“. J.S. klausia: „O tai apytiksliai nepasakė kada? Jei mes seniui piatnaską, nu, mes galime jam ir neduoti.“. A.D. sako: „Ne, jam reikia duoti. Aš vis tiek manau, kad mums reikės su tavim šiandien pavažiuoti ten.“. J.S. sako: „Mes galime sėsti, važiuoti, jokių problemų. Į vietą atvažiuosime, gali būti mes iš viso žmogų užplepėsime.“. A.D. sako: „Gal užplepėsime, taip.“. J.S. sako: „Dabar nuvažiavo krautis, iškart 3 mašinos, išsiuntė 3 mašinas krautis iškart.“. A.D. klausia: „O kiek jūs būsite ten?“. J.S. sako: „Pasikrauti pusvalandis, nuvažiuoti pusvalandis, išsisukti pusvalandis, skaičiuok, pusantros valandos vienas reisas, tai bus 3 mašinos ir paskui ten dar vienas reisas 2 mašinos ir viskas, tai realiai iš viso 5 mašinos. 5 mašinos iš viso bus po 30 tonų, ten 150 tonų iš viso. Už transportą mums reikės penkis šimtus eurų atiduoti iškart, tu turi? Aš neturiu. Už transportą reikia duoti iš karto penkis šimtus nu, kai jie perveš, reikia iš karto duoti penkis šimtus eurų už transportą. Už transportą paskui atskaičiuosime iš bendrų pinigų. Ir seniui šiandien duoti tą kapeiką jo, kad jis būtų ramus, o savo, nu ką, lauksime, nu o ką daryti.“. A.D. sako: „Klausyk, dar žinai, ko reikia?“. J.S. sako: „Nu sąskaitos numerį surasti kam persiųsti?“. A.D. sako: „Taip, sąskaitą.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 13.37.00 val. A.D. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). J.S. sako: „Jie tikriausiai viską padarys, ką įmanoma, kad šiandien viską pilnutinai pervežti, bet 100 procentų negarantuoja.“. A.D. sako: „Tai gerai, rytoj perveš, kas liko.“. J.S. sako: „Už transportą, už tempus prašo du ir septynis litus.“. A.D. klausia: „Ko taip daug?“. J.S. sako: „Sako, jei norite, mes jums už tris šimtus penkiasdešimt nuvešime, bet nuvešime vieną pirmadienį, antradienį, norite šiandien, mes atsisakysime kito darbo, du septyni litų lygiai.“. A.D. sako: „Aišku. Žinai, ką pasakė dar? Kad eko su kažkokiomis priemaišomis eina?“. J.S. sako: „Tai jis todėl ir eko, kad jis be chemijos, ten jokių priemaišų nėra, todėl ten gali būti kokių nors pagaliukų, šmoločkų, visokia chernia.“. A.D. sako: „Todėl jie dar sakė valys ten kažką.“. J.S. sako: „Galiausiai rytoj paduosime jam (seniui) pinigų, geriau būtų mūsų interesais duoti jam nors pusę šiandien, pusę rytoj.“. A.D. sako: „Atgal važiuojant ir užvešime jam.“. J.S. klausia: „Tu dėl sąskaitos susitarei?“. A.D. sako: „Aš važiuosiu po pusvalandžio, minučių 40, aš manau, bus pas mane sąskaita.“. J.S. klausia: „Tai mes važiuojame šiandieną į Jonavą?“. A.D. atsako: „Taip, važiuojame, būtinai.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 13.54.10 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D.. A.D. sako: „Pas mane sąskaita bus greitai. Vardas, pavardė ir sąskaita.“. J.S. klausia: „O kas pasirašys dokumentus, ant manęs rašome, taip? Kad aš atvežiau, atidaviau?“. A.D. sako: „Ne, tai galime ant jo pasirašyti ir viskas.“. J.S. sako: „Ai, davai taip padarysime, o aš jam pasirašysiu, kad aš jam pardaviau. Aš nuvažiuosiu pirmadienį, paimsiu verslo liudijimą ir išrašysiu. Mums dabar svarbiausia senį kažko pradžiuginti. Net jei šiandien pakraus ten ne 5, o 3 arba 4, kažkokią kapeiką reikia jam duoti, o likusius tada duosime rytoj, kad žmogus matytų, kad nepaprastai paėmė, išvežė prekes ir nedavė pinigų.“. A.D. sako: „Gerai, susitarėme.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 14.25.44 val. A.D. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Nu ką jie jau pasikrovė?“. J.S. atsako: „Nu taip, baigia, prieš minučių 10 jis man skambino, kad jau baigia krauti.“. A.D. sako: „Tai tu tada, kai jie išvažinės, taip?“. J.S. sako: „Paskambinti V..“. A.D. sako: „Taip, ir man pranešk, kad jis čia važiuotų. O mes su tavimi tada važiuosime pusę ketvirtos, kad suspėti ten viską. Lai jie ten išsikrauna, o mes tada su tavimi.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 14.57.14 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D., ir sako: „Nu viskas, jie išvažiavo jau, su V. susiskambino, viskas tvarkoj, jis laukia. Pirma mašina nuvažiavo, dabar, kol ji išvažiavo, paskui grįš ir iškart dvi išvažiuos tada. Trys mašinos šiandien tiksliai bus.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 22.05.59 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D.. A.D. klausia: „Nu, kaip ten?“. J.S. atsako: „Jie pakrovė trečią mašiną. Jie rytoj pradeda ne 7, o 9, tu V. perspėk, gerai? Jie 9 išvažiuoja, ten maždaug pusę dešimtos, 10 bus su pirma mašina. Ir rytoj sako užims iki 4, iki 5 valandos.“. A.D. sako: „Tai gerai, tegul jie važiuoja, rytoj iki 7 dirba ten.“. J.S. sako: „Nu viską suspės, svarbiausia rytoj senio nepavesti, nes senis sako patenkintas. Senis, sako, kad aš žadėjau rytoj pirmą valandą, antrą atvežti, aš lyg nesakiau pirmą valandą, antra, mes kartu su tavim važiavome.“. A.D. sako: „Nu ką nors sugalvosime, ne, tu nesakei pirmą, antrą.“. J.S. sako: „Nu tada pasakė K., sako, kad aš pirmą, antrą žadėjau rytoj privažiuoti. Nu reikia 9 būtinai rytoj iki dviejų sutvarkyti ir du septynis šimtus, štai va 11 septyni šimtai.“. A.D. sako: „Nu ką nors sugalvosime.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 10.39.18 val. A.D. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). J.S. sako: „Aš kalbėjau su seniu, jis sako, kada laukti, aš sakau, nežinau.“. A.D. sako: „Dešimtuką važiuoju, tuoj paimsiu iš žmogaus, paskolino.“. J.S. sako: „Reikia kažkur dar vieną ir septynis paimti.“. A.D. sako: „Čia dar pas vieną užvažiuosiu, bet aš skambinau, jis buchoj. Aš iš kai kurių iš viso nenoriu skolinti.“. J.S. sako: „Aš suprantu, bet tokia situacija seniui pažadėjome, reikia padaryti, kad paskui nebūtų.“. A.D. sako: „Svarbiausia dešimtukas jau yra.“. J.S. sako „Taip, liko tik su vairuotoju išsiaiškinti. Tai aš tada pasakysiu, kad atvažiuosiu aš antrai, o ten paskui vietoje kaip nors, nežinau, pasakysiu, kad, ten jei trūks šito truputį, atleisk, bus kitą savaitę. <…> Noriu ankstėliau atvažiuoti, pavažiuoti ten į vietą pas juos dar, pavaikščioti, pažiūrėti, kad ten viskas normaliai būtų, kad paskui nebūtų kokio nors, kad ten nenuvežė, ten dar kas nors, nueisiu, pakalbėsiu, nu vis tiek noriu ten padalyvauti. Nemėgstu palikti viską savieigai.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 14.59.17 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L., kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). J.S. klausia: „Nu čio ni podnimaješ trubku? Padaždi.“. K.L. atsako: „A, grūdus nešiau.“. J.S. klausia: „Atnešei grūdus?“. K.L. atsako: „Jo.“. J.S. klausia: „Tai ką jie ten?“. K.L. atsako: „Viskas gerai, patenkintas.“. J.S. klausia: „Senis patenkintas?“. K.L. atsako: „Jo.“. J.S. sako: „Aš galiu dabar davažiuoti iki Kaišiadorių. Kaip man perduot pinigus kam?“. K.L. atsako: „Tai tu žinok geriau važiuok ne link Kaišiadorių, o Jonavos ten tuo keliu ir mes susitiksim ties Gegužine, nes jūs vis tiek važiavot tuo keliu pro mano kaimą, jo? Ant Elektrėnų išlindot?“. J.S. atsako: „Mes kažkaip per Ukmergę važiavom.“. K.L. sako: „Bet ten kaip už Elektrėnų pasukti, atsimeni, ten pro mano kaimą važiuoji tiesiai ant Jonavos.“. J.S. sako: „Nu aš atsimenu, kad kažkaip pro tavo kaimą važiuoji.“. K.L. sako: „Jo, tai čia mes tuo pačiu keliu važiuojam link Jonavos, tiktai biškį toliau užsukam negu mano kaimas.“. J.S. klausia: „O jūs dabar kur? Kaišiadoryse?“. K.L. atsako: „Jo. Dabar va kraunamės.“. J.S. klausia: „Kiek laiko dar, kiek jums laiko krautis?“. K.L. atsako: „Nu dar gal kokių 25 minutes maksimum ir tada viskas važiuojam jau.“. J.S. sako: „Tai gal kažkaip jūs kraukitės ir aš va kaip tik važiuoju ir dalėksiu iki Kaišiadorių, pralėksiu ten link to kelio biškį, išvažiuosiu ir susitiksim ten iškart.“. K.L. sako: „Tu geriau važiuok tiesiai link to kelio, jeigu ką luktelsi arba pravažiuosi prie šito gi link Jonavos, tu nuvažiuok nusukęs nuo Elektrėnų ne link Kaišiadorių.“. J.S. klausia: „Nuo Elektrėnų link Jonavos?“ K.L. atsako „Jo, ten bus Jonava 39 kilometrai.“. J.S. klausia: „Ir kur važiuoti?“. K.L. atsako: „Visur tiesiai, ten kokių 20 ki...“. J.S. klausia: „Man iki Kaišiadorių išvis nereikia važiuoti?“. K.L. atsako: „Ne, nedavažiavus Kaišiadorių už Elektrėnų 2 kilometrai po dešine pasuki ir visur tiesiai pagrindiniu keliu.“. J.S. klausia: „Ir kur ten sustot jūsų laukt?“. K.L. atsako: „Nu tai bus tokia Gegužinė, bus Zubiškės ten už, už mano kaimo.“. J.S. sako: „Davai, taip padarom. Kai pajudėsit, paskambink man iškart.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 15.37.04 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L., kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini). J.S. klausia: „Nu gde vi jest?“. K.L. atsako: „Išvažinėjam.“. J.S. klausia: „Žiūrėk, pro kapines pravažiavau, dar toliau važiuot?“. K.L. atsako: „Važiuok, tiesiai visur, per pervažą, ten bus Žasliai, pralėksi, visur tiesiai.“. J.S. klausia: „Tai ką man dabar iki Jonavos važiuot?“. K.L. atsako: „Žasliai, Sabantiškės. Tau dar kažkur apie 25 kilometrus reikės važiuot.“. „Visur tiesiai.“. J.S. klausia: „O kaip man žinot, kas greičiau – tu ar ar aš pravažiuosiu?“. K.L. atsako: „Tai aš jau važiuoju, tai maždaug susitiksim, ką aš žinau, panašiai, aš luktelsiu tavęs iš tikrųjų.“. J.S. sako: „Tai vstretimsia (necenzūrinis žodis) znajet kur.“. K.L. sako: „Mane pamatysi ant kelio, esmė tokia, kad pravažiuos Žasliai, Sabintiškės. Ten tokie ežerai bus, paskui Zubiškės nuo kalno nusileidus, ten jau mano kaimą pralėkęs, Zubiškės bus ir paskui Gegužinė ir mes ten lauksim.“. J.S. sako: „Laukiu vienu žodžiu, jau pervažą matau. Žasliai.“. K.L. sako: „Jo, bus Žasliai rajonas, Žaslių geležinkelio stotis bus Žasliai, paskui Sabintiškės, Zubiškės ir Gegužinė.“. J.S. sako: „Supratau. Stovėkit, laukit manęs.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 17.04.01 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D., ir sako: „Viskas klasė, už transportą atsiskaitėme, su seniu atsiskaitėme, visi patenkinti. Šiandien viską baigs. Aš dar Kaišiadoryse, bet jie dar iki 7 tikriausiai dirbs.“. A.D. sako: „Zapar seną, kad jis penktadienį dar mums ten nuvežti du šimtus tonų šitų.“. J.S. sako: „Du šimtai tiksliai bus 100 procentų.“. A.D. sako: „Viską nuvešime patys su tavim.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 17.32.34 val. A.D. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Nesuspėja?“. J.S. atsako: „Taip. Dabar paskambino, sako, labai ilgai iškrovė ten, Jonavoje.“. A.D. sako: „Tai rytoj, čia nieko baisaus.“. J.S. sako: „Štai ruošiamės iš Kaišiadorių išvažiuoti, namo važiuoti.“. 2013 m. rugsėjo 9 d. 07.45.11 val. A.D. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). J.S. sako: „Jonavoje, kad tu žinotum, 174 tonas atvežė iš viso, ne 150 tonų, o 174 tonas iš viso. Seniui atidaviau piataką jau, nes aš nuvažiavau, dar iš tėvo paskolinau dvi štukas. Aš realiai skolingas tėvui ketvertuką, žadėjau, kad rytoj grąžinsiu, kaip, supratimo neturiu, iš šitos merginos pasiskolinau triškę, nu, tai yra (necenzūrinis žodis).“. 2013 m. rugsėjo 9 d. 09.44.37 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D., ir klausia: „Kokie tie duomenys reikalingi? Pasakyk, ką tau pasakyti?“. A.D. atsako: „Išsiųsk adresą ir ten yra Vilniaus biuro adresas.“. J.S. klausia: „Sutartyje turi būti, taip?“. A.D. atsako: „Taip, ten viršuje, kur įrašai vardą, pavardę, taip? Ten tokiomis mažytėmis raidėmis iš kairės pusės parašyta po vardu biuro.“. J.S. sako: „Ai va, pirkėjas UAB A.N.G.., taip, (duomenys neskelbtini).“. A.D. sako: „Išsiųsk man SMS geriau.“. J.S. klausia: „Adresą ir telefoną?“. A.D. atsako: „Taip.“. J.S. sako: „Pirkėją atstovauja prekybos, R.M. kažkoks.“. 2013 m. rugsėjo 9 d. 09.53.32 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo žinutę į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D., „Sutarties numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).“. 2013 m. rugsėjo 9 d. 10.07.33 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A.D., ir klausia: „Gavai SMS?“. A.D. atsako: „Gavau.“. J.S. sako: „Ten 3 sutartys. Sutartys 20 ee 130 tonų, kurias mes pasirašinėjom. Ir viena dar 100, 25 ir dar viena 26 su puse, tai iš viso ten 174 su kapeikom.“. 2013 m. rugsėjo 9 d. 12.13.25 val. A.D. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Užeinu, o ten pažįstamas iš matymo. Pašnekėjau, dabar tik viena atėjo faktūrka, dar dvi turi ateiti. Jis sako, rytoj man ryte paskambink, rytoj bus pinigai pas tave. Dabar jie štai gavo tik keturiasdešimt tonų, keturiasdešimt vieną toną.“. J.S. sako: „Ten tokių nebuvo, A., ten buvo 130, 25 ir 26 kažkas tokio.“. A.D. sako: „Tai jie man dabar parodė patys 40,41 tai gal kažkokia ne visa, supranti. Jie pasakė, jei tau reikia, mes galime rytoj 60, 70 „štukų“. Aš sakau, taip, reikia. Tai sako, rytoj tau juos skinem.“. J.S. sako: „Ten nebus 70 tūkstančių, A..“. A.D. sako: „Jis sako, kokia ten suma? Aš sakau 175 tonų, tai jis sako, nu, gerai, mes pažiūrėsime, kiek pinigų tau pervesti, viską pervesime iškart.“. 2013 m. rugsėjo 9 d. 13.57.17 val. A.D. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Mes penktadienį atvežėme 48 tonas su kažkuo, taip? 48 su kažkiek tonų. Iš jų liko 41 su kažkiek. Viskas normalu, išdžiovinimas ten kažkoks. Jie rytoj numes 18 tūkstančių litų, rytoj perves iš pat ryto. Likusias faktūras jie perves, kada jiems Jonava išsiųs. Jie išsiųs rytoj vieną, jie mano, ir vieną poryt, už šeštadienį vieną ir sekmadienį. Jie jau išsiuntė ir jie šiandien gavo už penktadienį. Rytoj gausime 18, poryt ir po to poryt, iki trečiadienio viską gausime.“ (t. 41, b. l. 15-45, t. 42, b. l. 136-204).

Iš pokalbių suvestinės Nr. 1 matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. 15.12.25 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę: „Kalbėjau su seniu. Pergyvena jis ten.“. 2013 m. rugpjūčio 13 d. 08.51.57 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę: „Senis skambina.“. 15.53.48 val. tas pats asmuo tam pačiam asmeniui rašo SMS žinutę „Senis vėl skambino.“. 2013 m. rugpjūčio 13 d. 15.57.35 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir sako: „Tu gal gali paskambint jam, pasakyt, kad aš atvažiuosiu, aš dirbu dabar dėl mūsų reikalo. Man reikia atvažiuot, pasakyt jam adresą, kur nuvežt, teisingai?“. K.L. atsako: „Jo.“. J.S. sako: „Teisingai, man dabar reikia gaut adresą, reikia apmokėt sandėlį ir gaut adresą. Tai aš negaliu dabar važiuot, nes aš laukiu žmogaus, jis man turi paskambint, pasakyt adresą ir kiek jam sumokėt ir kada galima, nuo kada galima jau paimt. Tai va, tu jam perduok.“. K.L. atsako: „Mhm, tvarkoj.“. 2013 m. rugpjūčio 16 d. 12.12.37 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir sako: „Tu gali paskambint seniui, paklaust tokį dalyką, kada bus galima kraut jau tiksliai. Ir kaip jam geriau pinigai – grynais ar pavedimu, nes kad nu, kad nereikės laukt, ilgai reikės ta prasme. Užkrausim ir kažkur per savaitę, sakyk, ar dvi bus pinigai. Tai reikia žinot, grynais ar pavedimu.“. K.L. atsako: „Gerai, tai pasuksiu.“. J.S. sako: „Ir man iškart perskambinsi. Ir sakyk, kad aš dirbu, pirmadienį atvažiuosiu, nes reikės ten kažkokį priedą dar vieną pasirašyt ir sutvarkyt. Ir tada bus tiksliai galima kraut ir vežt.“. K.L. atsako: „Gerai. Tvarkoj.“. 2013 m. rugpjūčio 16 d. 12.21.50 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę: „Sakė po sekmadienio jam bus aišku. Kūla šiuo metu ir savaitgalį kul.“. 2013 m. rugpjūčio 16 d. 12.22.00 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę: „Tai pirmadienį sakė, jau bus aišku.“. 2013 m. rugpjūčio 19 d. 11.30.49 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Skambino V., bet nekėliau.“. J.S. sako: „Tai tu pakelk, gal jis, gal jau tuoj pasakys. Aš dabar Kaune, apie 4 valandą važiuosiu į Vilnių. Tai pra, pra už pusė, nu kiek man nuo Kauno. Pusė valandos, 20 minučių. Apie pusę penkių kas nors jau bus Kaišiadoryse maždaug. Nu tai susitik su juo, gal jis no.“. K.L. klausia: „Tai tu su juo susitiksi?“. J.S. atsako: „Susitiksiu, aišku. Tu po to pakelk jam, gal jis nori, nori pasakyt, gal jau, gal jau padaryta viskas.“. K.L. atsako: „Nu tvarkoj.“. J.S. sako: „Nes aš nežinau, jau mokėt už sandėlį ar dar nemokėt.“. K.L. atsako: „Nu gerai. O kurioj ten vietoj sandėlis, Vilniuj pačiam? Kad jisai klaus, žinai.“. J.S. atsako: „Graičiūno gatvėj.“. 2013 m. rugpjūčio 19 d. 12.13.20 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir klausia: „Šnekėjai?“. K.L. sako: „Jo, šnekėjau, jis ten pinigų nori. Iš tavęs kažką tokio, žinai. Sakau, tai atvažiuos, susitarsit.“. J.S. klausia: „Tipo nepatenkintas ar ką?“. K.L. atsako: „Ne, nu tu čia man reikia pragyvent, čia aš, kad nesiskolint iš nieko, žinai. Gal čia galėtų 10 sumokėt. Sako, gal tu gali pasakyt. Sakau, atvažiuos ir pakalbėsit.“. J.S. klausia: „O dėl šito, jis ką nors pasakė ar ne?“. K.L. atsako: „Ne. Nieko.“. J.S. sako: „Matyt gal ten nieko nepadarė gal. Šitie jau skambinėja, skambinėja, klausia, jie norėjo nu šią savaitę paimt. Aš kai atvažiuosiu, tada mes susitiksim, pašnekėsim, tada po to su jais susitiksim.“. 2013 m. rugpjūčio 26 d. 14.59.29 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo J.S. SMS žinutę į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Senis ką tik skambino. Aš jam perskambinsiu, bet ką sakyti?“. 2013 m. rugpjūčio 28 d. 18.27.15 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo J.S. SMS žinutę į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Kalbėjai su seniu?“. 2013 m. rugpjūčio 28 d. 11.18.55 val. J.S. atrašo: „Dar ne. Ryt pašnekėsiu.“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 12.13.20 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir sako: „Tu gali dabar skubiai sužinot tretikalių drėgnumą ir glitumą?“. K.L. klausia: „Ir ką dar?“. J.S. atsako: „Drėgnumas ir glitumas.“. K.L. klausia: „Glitumas?“. J.S. atsako: „Jo. Ir pasakyk jam, kad aš negaliu niekaip jam prisiskambinti. Ir pasakyk ką nors tipo, kad aš dar vietoje. Sakyk kad... yra vietoj, jokių problemų, tiesiog aš dirbu su grūdais, atrinkinėju ten, sakyk, Baltarusijoje, Rusijoje, visur. Ir vat ant dienų būsiu jau čia ir man reik žinot vat drėgnumą ir glitumą. Iškart man skambink.“. K.L. atsako: „Tvarkoj.“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 11.22.05 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Drėgnumas neviršys keturiolikos procentų. Tai tipo tikrai jau čia, o glitumo tai nežino, nes netyrė. Tai čia reiktų į kokį Vievį vežti tyrimams.“. J.S. klausia: „Nu apytiksliai?“. K.L. sako: „Taip nenustatomas apytiksliai, nežino visiškai.“. J.S. klausia: „Kaip senis šiaip patenkintas ar nelabai?“. K.L. atsako: „Jo, viskas gerai.“. J.S. sako: „Aš dabar skambinu žmonėms, nes jau yra kam viską atiduot iš karto. Dabar susiskambinau dėl drėgnumo, sakysiu glitumą reikia nustatinėti, dabar negaliu pasakyti. Bet ekologiški, švarūs tie grūdai?“. K.L. atsako: „Taip, ekologiški, be nitritų.“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 17.02.37 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Šita, ar gali dabar surasti, ar pameni, buvai davęs senąjį tą kokybės sertifikatą, kuriame buvo įrašytas pavadinimas to daikto ir visas ten aprašymas, kad tai ekologiška, visa kita. Ar galima būtų tai dabar organizuoti, aš tau duosiu elektroninį paštą, kad tu kuo skubiau išsiųstumei. Ar tai įmanoma?“. K.L. klausia: „O aš tau buvau siuntęs ją ar kaip?“. J.S. atsako: „Jis ją turi, tegul E. ten pasigamins kopiją, na, nuskanuoja ir persiunčia tau, o tu nedelsdamas kuo skubiau persiųsi asmeniui. Kokybės sertifikatas, gerai, jis turėjo. Pernykštį ten, ar kokį jis ten turėjo.“. K.L. sako: „Ai, gi aš turiu pašte, taigi aš esu siuntęs kažkur ten, jeigu tai.“. J.S. sako: „Pažiūrėk, susirask kokybės sertifikatą, kad būtų paaiškinimas, aprašymas grūdų, kvietrugių aprašymas, kad būtų. Jeigu turi, tuomet persiųsk į, palauk, sakyk savo telefono numerį.“. K.L. nurodo: „(duomenys neskelbtini).“. J.S. sako: „Siunčiu. Turėtumei jau gauti. Ar gavai?“. K.L. atsako: „Gavau kažką.“. J.S. sako: „Peržiūrėk iš viso visą informaciją apie grūdus ir kokią turime ir visą tą informaciją išsiųsk štai šiuo elektroniniu adresu kuo skubiau.“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 20.37.24 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo J.S. SMS žinutę į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Paimt iš jo reikia ryt tyrimams pavyzdį.“. 2013 m. rugpjūčio 30 d. 10.15.10 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K.L., SMS žinutę: „Labas. Gali paimt mažą maišelį tų grūdų, aš iki tavęs atlėksiu paimti, pasakyk, kad nuvešiu į Vievį.“. 2013 m. rugpjūčio 30 d. 16.50.43 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Aš vakare atvyksiu, atvešiu tuos visus kvietrugius, na, ten viską turiu.“. J.S. sako: „Susitiksime ten, prie kibininės. Aš galėsiu tik apie aštuntą valandą.“. K.L. atsako: „Na, aš taip pat.“. 2013 m. rugsėjo 1 d. 17.36.26 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir klausia: „Tu tuos pavyzdžius turi?“. K.L. atsako: „Turiu.“. J.S. klausia: „Tu Kaišiadory ar kaime?“. K.L. atsako: „Kiašiadoryse. Tai tu ryt atvažiuosi ar kaip?“. J.S. atsako: „Aš tada rytoj ryte atvažiuosiu. Apie aštuntą jau būsiu pas tave, pusę devynių. Tai aš rytoj būsiu pas tave. Pavyzdžiui iš ryto atvažiuosiu ir tretikalių ten... Nu vėliausiai pusę dešimt būsiu pas tave.“. 2013 m. rugsėjo 2 d. 07.21.07 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo į telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K.L., SMS žinutę: „Aš 9-9.30 būsiu, ok? Grūdai pas tave?“. 2013 m. rugsėjo 2 d. 11.02.46 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Nu jeigu tuos didmaišius pirkt, tai vis tiek keturios štukos, tai juos reik paimt, jau geriau, nu nieko neišeis, geriau ten kartu ir tiek.“. J.S. sako: „Nu aš įsivaizduoju, kad taip reikia ir daryt. Vis tiek pas jį tie kvietrugiai ir tie kviečiai atskirai sandėliuojami nuo rugių. Negali gi. Kartu tuos (necenzūrinis žodis (laikyti)), taip gi negalima.“. K.L. sako: „Ne, ten atskirta yra, nu pertvaros tokios.“. J.S. sako: „Aš tik iki miesto davažiuoju, susitinku, paduodu tuos visus pavyzdžius. Tegu jie ten peržiūri ir suderėsimės. Jeigu ką sakysiu, jeigu šiandien arba rytoj ryte galit mokėt šaibas, sakysiu galit biškį numesti kainą. Jeigu ten norit ant šimtas kokios penkiasdešimt eurų tona. Bus greičiau, jeigu šiandien duoda. Mes atiduodam po šimtą dvidešimt, šimtą trisdešimt eurų, tegul duoda šiandien ir viskas. Šiandien jau turėsime rankoje šaibas. Tik reikia man kažkaip žinot, kiek ten tiksliai yra.“. K.L. sako: „Nu ten apie 180 tonų.“. 2013 m. rugsėjo 2 d. 18.44.40 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Atidavei pavyzdžius?“. J.S. atsako: „Iškart atidaviau. Aš manau, kad rytoj galima bus paimt, nu kol kas dar tiksliai nepasakė, bet manau, kad rytoj jau galima bus paiminėti.“. 2013 m. rugsėjo 3 d. 14.00.36 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir sako: „K., atsakymą davė, viskas tvarkoj. Aš kai čia sureguliuosiu viską ligoninėj, tada susiskambinsiu su jais ir sakysim, gal reikės pakuot vėl, bet tada jie sumokės už pakavimą. Aš pasakiau, kad kažkur apie penkis, šešis tūkstančius pakavimas kainuos. Sakė jokių problemų, sako mes dabar spręsim, ar pakuot ar ne. Jeigu pakuot, tai mes sako iškart privežam pinigus, privežam avansą ir sako tada pakuojat ir mes atvažiuojam paimt.“. 2013 m. rugsėjo 4 d. 10.18.32 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). J.S. sako: „Man šiandien turi privežt pinigų maišam. Ir užstatą už grūdus. Per kiek laiko juos supakuos, tu nežinai?“. K.L. atsako: „Neįsivaizduoju, ten 200 tonų.“. J.S. sako: „Nu per dieną supakuos, nu kas čia du šimtai maišų supakuot.“. K.L. sako: „Nu gal, ten sunku pasakyt. Maksimum per dvi dienas, manau. Jau per dvi tai turėtų padaryt.“. J.S. klausia: „Tai keturias štukas reik maišam?“. K.L. atsako: „Nu kažkas tokio.“. J.S. sako: „Aš pasakiau, kad 5 štukes maišam, kad duotų. Man kai užstatą už maišus paduos, aš turėsiu pinigus, tau iš kart pasuksiu.“. K.L. sako: „Tai ką aš žinau, gal man jam pasukt, patikslint kažką.“. J.S. sako: „Sakyk, kad maišam pinigus priveši, kad manęs nėra, kad tu dabar bėgioji, ieškai pinigų maišam. Sakyk, kad tu tai neturi pats, bet aš pasakiau, kad tu rastum pinigų maišam. Ir jam atvežtų pinigų maišam, kad jam nereikėtų savo litų kišt. Jis bus, man atrodo, labai, labai patenkintas. O aš, sakyk, atvažiuosiu, atvešiu jo pinigus ir atvešiu iš kart už grūdus visas babkes, kai tik mum pakraus.“. 2013 m. rugsėjo 4 d. 10.30.21 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo J.S. SMS žinutę į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Kalbėjau su seniu. Sakė žino, kur nupirkt maišų. Viskas tinka jam.“. 2013 m. rugsėjo 5 d. 14.55.31 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Sužinok, ar reikia, nes dar senis klausė, ar reikia išvalyt tuos grūdus, nes jie nevalyti.“. J.S. sako: „Nu gerai, aš dabar jiems neskambinsiu, nes aš šiandien turbūt jau dešimt kartų paskambinau. Jie sako, turi kam dar parduot, parduok. Mes imam, palauk paskambinsim, kada atveš. Jie duoda labai gerą kainą, bet juos skubint negalima.“. K.L. sako: „Tai aš neskubinu, kad paskui neprasimest su kokybe.“. J.S. sako: „Man (necenzūrinis žodis), jie pinigus duoda iš karto.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 10.22.15 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Kalbėjau su seniuku. Tai sakė, bus apie 150.“. J.S. sako: „(Necenzūrinis žodis) kaip mažai.“. K.L. sako: „Ir labai prašo maišų, nes guli vienoj krūvoj ten tie suversti. Ir sako gali nu pradėt ten kažkas, ar pelyt ar dar.“. J.S. sako: „Gal dar nereikės. Vat turiu gaut atsakymą iki antros, iki trečios valandos.“. K.L. klausia: „Dėl maišų?“. J.S. sako: „Jo, gal išvis jų nereikės. Ir pasakyk, kad kai tik pakraunam, išvažiuoja, iškart atsiskaito su manimi ir aš iškart tada varau, viską jam atvežu.“. K.L. sako: „Tai jisai jau klausė, aš jam pasakiau. Sakiau, atvažiuos, vienu kartu atsiskaitys. Nu tai bus apie 30 tonų rugių ir apie 120 kvietrugių.“. J.S. klausia: „Tų tretikalės?“. K.L. atsako: „Jo.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 11.59.13 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). J.S. klausia: „Nuo senio iki Jonavos kiek kilometrų?“. K.L. atsako: „Lygiai kokie 25.ׅ“. J.S. sako: „Mums jeigu iki Jonavos reik nuvežt tą visą šūdą. Mes rasim, kaip tai senis vežtų, kad senis nematytų, kur mes vežam.“. K.L. sako: „Tai ką jisai paims, atsisės ant uodegos ir matys, kur nuvažiuos su mašina.“. J.S. sako: „Ką reiškia sės ant uodegos. Nu tai paimsi, tu gi matysi, kad jie įsėdo ar nesėdo, tu su seniu liksi ir viskas, jokių problemų.“. K.L. sako: „Iki Jonavos 30 kilometrų.“. J.S. sako: „Gerai, aš dabar tada pagalvosiu, kur mums gauti transportą, ir perskambinsiu.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 12.13.40 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir sako: „Mes galim rast transportą ar mes negalim rast transportą? Ir kiek tie yra transporto, kiek tie yra mašinų ir ar važiuoja iš Kaišiadorių RD, ar važiuoja į Jonavą traukinys?“. K.L. sako: „Važiuoja į Jonavą traukinys.“. J.S. sako: „Gali va dabar sužinot, kiek mums kainuos, kad jis atvežtų, pakrautų mums, jisai tada nežinos, kur mes išsiuntėm.“. K.L. atsako: „Gerai.“. J.S. sako: „Pinigai jau pas A.. Va tik mes tai susitariam ir iškart gaunam šaibas. Davai skambink į geležinkelį ir perskambink man iš karto.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 12.23.37 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L.. K.L. sako: „Skambinau, liepė susisiekt su išsiuntimo stotim, bet ten nekelia niekas ragelio.“. J.S. klausia: „Tu gali paklaust. 150 tonų, kiek čia yra sunkvežimių. Ai tu gi gali Ž. paskambint.“. K.L. atsako: „Jo.“. J.S. sako: „Paklausk, kiek kainuos 150 pervežt į Jonavą, į sandėlius.“. K.L. atsako: „Gerai.“. J.S. sako: „Jis po to gi nepasakys, kur jis vežė, ne?“. K.L. atsako: „Ne, nepasakys.“. J.S. sako: „Paskambink, paklausk, kiek laiko užima, ar gali jis šiandien pervežt ir kiek čia bus mašinų ir kokia čia bus kaina.“. K.L. atsako: „Gerai, tuoj, davai.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 12.30.27 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Sakė, vėliausiai ryt gali, tai va tuoj persuksiu, gal šiandien viską suvežtų.“. J.S. klausia: „Kiek kainuotų?“. K.L. atsako: „Nu kilometras 3,5.“. J.S. klausia: „Litų?“. K.L. atsako: „Jo.“. J.S. klausia: „Bet kiek čia bus reisų?“. K.L. atsako: „Penki reisai.“. J.S. sako: „Palauk, penki reisai, 150 tonų, tai yra 5 reisai.“. K.L. sako: „Čia 300 eurų man atrodo. Tai šeši, po pirmyn, atgal 60 kilometrų.“. J.S. sako: „O ko jis atgal? Jis atgal tai tuščias važiuos, kodėl mes turim mokėt jam. Už grįžimą atgal?“. K.L. sako: „Nu kažkas tokio. Blogiausiu atveju 300 eurų.“. J.S. klausia: „Senis nepradės lįst, kur tu veži?“. K.L. atsako: „Ne.“. J.S. sako: „Bet jis viską veš į Jonavą, tokia yra įmonė „Elevatorius.“. K.L. sako: „Nu taip, tai paskui krauna iš ten.“. J.S. sako: „Bet jeigu ką ten duosi gruzą, kad veža „Elevatoriai“, tiesiog ten, ten daug mes imam, labai daug ten. Sakyk, mes ten imam, ten dešimt tūkstančių tonų. Nu ne tiek ten aišku. Sakyk ten 1500 tonų, ten imam iš čia tiesiog dakraunam. Kad tik senis nevažiuotų. Pasakyk, kad reikia šiandien. Sakyk, mes duosim 500 eurų, bet tegul veža viską šiandien, tegul iki nakties vežioja. Jie dirba tik iki septynių. Bet reikia šiandien pervežt viską. Viską pervežam ir iškart gaunam pinigus, iš karto šiandien. Pinigai jau pas A.. Kaip tik viską ten iškraunam, jam skambina, kad jie viską gavo, jis iš karto mums atiduoda mūsų pinigus.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 12.36.13 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Sakė, nespės visko suvežt šiandien. Du reisus gal padarys. Nu penki reisai iš viso. Tai jeigu šiandien du nuveš, gal tris nuveš, tai ryt.“. J.S. sako: „Gerai, K., tarkis. Be tu pastoviai su juo kartu važiuok, kad ten nebūtų lišnų šnekų. Viskas, važiuokit krautis, aš tuoj perskambinsiu, pasakysiu, kur važiuot. Jeigu būtų šiandien pervežta, tada šiandien bus pinigai. Jie dirba iki septintos vakaro.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 12.44.00 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Laba diena, V.. A. trukdo nuo A..“. V.K. sako: „Taip, aš žinau.“. J.S. klausia: „Kur reikia vežti?“. V.K. atsako: „Vežkite į Jonavos miestą. Aš jus pasitiksiu ir palydėsiu iki vietos, kur atliksime iškrovimą.“. J.S. sako: „Vadinasi, aš išsiunčiu mašiną arba dvi mašinytės, jos trisdešimties tonų. Padarys šiandien tris ir du rytoj parveš. Kai tik jie nuvažiuoja, žmogus jums skambina. Jo vardas yra K.. Jis bus kiekviename vilkike. Kiekvieną sunkvežimį jis lydės, jis važiuos su kiekvienu sunkvežimiu. Štai jis išvažiuos iš Kaišiadorių Jonavos link ir nedelsdamas paskambins jums ir ten kažkur susitinkate. Aš siunčiu jį, siekdamas išvengti bet kurių vairuotojo ir pirkėjo pokalbių ir kontaktų.“. V. sako: „Kad be tarpininkų nedirbtų, taip, aš supratau.“. J.S. sako: „Atvežė kūpą, iškrovė, išvažiavo, atvažiavo, iškrovė, išvažiavo, viskas.“. V.K. sako: „Viskas, tuomet, kai bus, jau važiuos, tegul mane informuoja, gerai?“. J.S. atsako: „Būtinai.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 12.46.07 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir sako: „K., važiuokit jau krautis, žmogus jau laukia Jonavoj. Kiekviena mašinytė atvažiuoja, tu tik būk kiekvienoje mašinytėj, gerai, kuri važiuos. Ten mašina atvažiuoja, tai ten bus toks V., jus pasitikinės. Jis pasitinka, jis kontroliuoja, kad ta pusė nieko neklausinėtų ir nešnekėtų. Tu kontroliuoji, kad vairuotojai nieko nešnekėtų. Jokio bendravimo. Atvažiavo, išsikrovė, išvažiavo, atvažiavo, išsikrovė. Jeigu šiandien viską spėjam, tai šiandien gauna iškart viską. Kai tik paskutinė mašina atvažiuoja, iškart aš ten irgi būsiu su A. kartu. A. iš karto ištraukia, man ir tau atiduoda litus. O dabar palauk, aš tau padiktuosiu numerį. (duomenys neskelbtini). Kokį numerį padiktuok, užrašei.“. K.L. sako (duomenys neskelbtini)“. J.S. sako: „Jo vardas V.. Sakyk nuo A., jis žino, kad aš A.. Kai tik pajudėsit, iškart lekia irgi ten, sako adresą, iškraunat, važiuojat antro iškart. Kaip mums paspaust jį, kad viską šiandien pervežt. Sakyk šaibas jam paduosim už transportą, kiek jis pasakys.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 12.55.48 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo žinutę į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L.: „(duomenys neskelbtini) V. nuo A..“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 13.00.29 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L.. K.L. sako: „Tikriausiai, kad suvešim. Ž. pats negali, bet rado, kas ten. Turėtumėm tilpti į 500 eurų.“. J.S. sako: „Šiaip ten išeina 300 eurų, o ne 500 eurų. Bet 500 čia, kad tik spėtų.“. K.L. sako: „Tai taip, tai esmė ta, kad Ž. permeta, bet už kiekvieną mašiną po 50 litų man sumokėkit ir aš rasiu. Nes mano visos užimtos. Tai dabar mane paima, nuveža pas tą senį ir vsio.“. J.S. sako: „Pakontroliuok, kad niekaip neišlįstų, kad viskas važiuoja į „Elevatorių“, nes jeigu senis sužinos, kad viskas nuvežta į „Elevatorių“, jis tikriausiai „Elevatoriuje“ pažįsta ten visus, ne? Jeigu sužinos, jis gali ten skambint ir klaust, kas toliau su šita preke eina. Pakontroliuok, kad niekas nešnekėtų, kur veža. Kad vairuotojai vopše nešnekėtų. Pakrauta ir išvežta. Kur išvežta, ne jų reikalas. Viskas, veža prekę, koks skirtumas, kur veža. Ir seniui pasakyk, kad šiandien aš jam paskambinsiu, kai viskas bus pervežta. Sakyk, kad, kai viskas bus pervežta, tu man paskambinsi, kad viskas pilnai pervežta, ir aš jam tada paskambinsiu. Gerai, kad jis būtų ramus. Tik pakrovėt pirmą mašiną, tik pakrausit pirmą furą, iškart skambini V..“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 13.24.48 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L.. K.L. sako: „Važiuoju va čia va iki to žmogaus, kuris veš.“. J.S. klausia: „Tai sakai iki septynių spės viską pervežt, jo?“. K.L. atsako: „Nu pažiūrėsim, abejoju, kad spės iki septynių.“. J.S. klausia: „O kiek jis mašinų turi, tik vieną mašiną?“. K.L. atsako: „Va dabar lekiam iki jo, po 10 minučių pasuksiu.“. J.S. sako: „Tai perskambink man iš karto, aš tada laukiu.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 13.30.42 val. V.K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „S., čia V. trukdo. Aš dabar iš kito numerio tiesiog skambinu, mano ten sąskaita pasibaigė. Trys mašinos kartu atvyks arba su intervalais tam tikro laiko?“. J.S. atsako: „Su tam tikru intervalu. Gal viena, gal vėliau ir po to dvi. Gal kartu dvi, aš nežinau, kaip ten jas pakrauna. Čia ne mūsų transportas. Aš susiradau pas draugą transportą ir jos nuvyko, dabar kraunamos.“. V.K. sako: „Aišku, gerai. Taigi skambinkite šiuo numeriu tuomet.“. J.S. klausia: „Aš skambinu jam, kad jis skambintų šiuo numeriu, ar ne?“. V.K. atsako: „Taip, kuomet jie jau pajudės iš vietos, kad įspėtų mane iš karto, aš jau nuvykčiau.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 13.32.29 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L.. K.L. sako: „Už du septynis nuveš viską, bet šiandien vis tiek nespės. Viena fura, bet didelė, bet nespės.“. J.S. klausia: „2700?“. K.L. atsako: „Jo.“. J.S. sako: „Bet tai čia jau ne penki, ne šeši šimtai, čia jau aštuoni šimtai eurų išeina.“. K.L. sako: „Čia 750 eurų. Už tą va skubėjimą.“. J.S. sako: „Nu gerai, pasakyk, tegul būna 2700, bet tegul šiandien viską perveža. Dabar pusę dviejų yra, jiems pusę valandos pasikraut, pusę valandos davažiuot, pusę valandos išsikraut, tai spėsite. Nes supranti, mes gauname pinigus, kai viskas atvežta į vietą.“. K.L. sako: „Nu žiūrėsim, kaip seksis, kaip ten užkraus, kaip ką.“. J.S. sako: „Nu kaip nors skubink juos, tu ten vis tiek vietoj. Mes atvažiuosim su A.. Mes apie ketvirtą išvažiuojam iš Vilniaus, tai apie penktą, pusę šešių mes būsim ten vietoje. Jonavoj. Tai tada tu kaip nors skubink juos, visa laiką skubink, kad jie greičiau krautų. Ir žiūrėk, dabar rašyk kitą numerį, aš duosiu V.. Pas jį pasikeitė numeris. (duomenys neskelbtini). V. Kaunas. Kai tik pakrauna pirmą mašiną, iškart jam skambini ir atvažiuoja į Jonavą, jūs susitinkat.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 14.05.48 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir klausia: „Ką tu ten man atsiuntei, aš nesupratau, MMS kažkokią?“. K.L. klausia: „Nerodo?“. J.S. atsako: „Nerodo, kas ten yra?“. K.L. sako: „Fura su grūdais.“. J.S. klausia: „Jau pakrovė?“. K.L. sako: „Ne, dar eigoj, viskas eigoj. Jau pila.“. J.S. sako: „Tai spausk juos, kad viską šiandien. Tai reikia, kad šiandien jie atsiskaitytų. Aš manau, kad tau reikia ne mažiau negu man tų. Tu iškart šnekėk, kad jeigu šiandien nespėja visko pakraut, tai rytoj vežtų iki galo.“. K.L. atsako: „Tai čia viskas taip ir suderinta.“. J.S. klausia: „V. šalia?“. K.L. atsako: „Ne, laksto kažkur, čia jo sūnus dabar.“. J.S. sako: „Žiūrėk, kad vopše nieko, kad jie nelįstų ten, nešnekėtų, nei kur veža, nei ką veža.“. K.L. sako: „Ž. davė normal vairuotoją, jisai toks stumia ten normaliai. Toks normalus tiesiog.“. J.S. sako: „Sakyk, kad iš viso užpirkta 1000 tonų jau, sakyk paskutinius dapirkinėjam ir kitą savaitę viską. Kitą savaitę viską išsiųsim.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 14.29.38 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L.. K.L. sako: „Puspriekabė dakraudinėjam ir viskas judam.“. J.S. klausia: „Čia tik trisdešimt bus, jo?“. K.L. atsako: „Nu žiūrėsim, taigi svers, kiek čia iš viso bus, tai tikriausiai. Aš nežinau, gal kokios ten penkios, aš tiksliai nežinau, pažiūrėsim.“. J.S. sako: „Reikia, žinok, kad šia. Mes atlėksim, apie penktą valandą atlėksim mes iki jūsų irgi. Ir prašysim, kad jis ne iki septynių ten, iki devynių lauktų. Kad viską suvežt. Bet žiūrėk, neduok jiems šnekėt.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 14.55.56 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Viskas gerai, jis mane pasitiks Rukloje.“. J.S. klausia: „Žinai, kur, ar ne, viskas?“. K.L. atsako: „Taip.“. J.S. klausia: „Kiek tonų pakrovė?“. K.L. atsako: „Aš nežinau, sako, jeigu gerai pakrovė, tai gali ir 60 kažkur. Maždaug iki 30.“. J.S. sako: „Krauk juos, kaip gali, kad jie gabentų, kad gautume pinigus, nes jie pinigus mums iš karto perveda. Jie jau pervedė, juos turi A.. Tik štai viską pervežame, važiuojame arba į Akropolį, Kaune, iki kelintos bankas veikia?“. K.L. atsako: „Tikriausiai iki dešimtos, nežinau.“. J.S. sako: „Na, važiuojame, nuimame, kopūstus pasiimame iš karto.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 15.31.32 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). K.L. sako: „Mes jau vietoje.“. J.S. klausia: „Per kiek laiko pakrovėte vieną mašiną?“. K.L. atsako: „Maždaug valandą. Ne taip jau ir greitai.“. J.S. klausia: „Jūs jau vietoje išsikraunate ar dar tik atvykote?“. K.L. atsako: „Išsikrauname. Na kaip, jau tuoj pradės.“. J.S. sako: „Žiūrėk, kad jokių kalbų nebūtų.“. K.L. sako: „Viskas gerai.“. J.S. sako: „Mes apie penktą prisijungsime prie jūsų, būsime pas jus.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 15.56.59 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L.. K.L. sako: „Jau tuoj pilsim.“. J.S. klausia: „Ten tų šiukšlių yra, taip, truputį vis tik?“. K.L. atsako: „Taip, 13 procentų.“. J.S. sako: „Tai kitą kartą reikės išvalyti, sakykime seniui.“. K.L. sako: „Taigi ten taip neišvalysi. Taip neišvalys greitai. Taigi užima laiko.“. J.S. sako: „Aš suprantu, aš sakau kitą kartą, ne šį kartą. Šį kartą, aišku, kad šios 150 tonų taip ir liks. Viską stebėk ir žiūrėk, kad ten niekas su niekuo nesikalbėtų.“. K.L. sako: „Viskas gerai. Su vairuotoju iš viso viskas klasė, jis nieko, jam, trumpiau, (necenzūrinis žodis), na ir tiek.“. J.S. sako: „Kai važiuosite atgal, nedelsdamas paskambink.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 16.04.43 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir klausia: „Ar jūs jau viską iškrovėte?“. K.L. atsako: „Dabar krauname. Penkias minutes, dešimt ir važiuosime namo dar kartą.“. J.S. klausia: „Du reisus ar spėsime padaryti ar tik vieną?“. K.L. atsako: „Dar vieną padarysime ir vieną pakrausime rytojui. Ir ryt iš ryto dar važiuosime. Septintą. Rytojui ryte dar vienas išvažiuos ir viskas.“. J.S. klausia: „Už transportą kada reikia mokėt? Rytoj?“. K.L. atsako: „Rytoj, kai viską jau būsime padarę.“. J.S. klausia: „Rytoj viską iš karto?“. K.L. atsako: „Taip.“. J.S. sako: „Pasimatysime, mes jau važiuojame čia, kada antrąjį reisą atvešite.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 16.53.11 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L.. K.L. sako: „Važiuojame pasikrauti, jau netoli.“. J.S. sako: „K., žiūrėk, kad senis būtų patenkintas.“. K.L. sako: „Viskas gerai.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 17.05.51 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir klausia: „Na, kaip jūsų reikalai? Ar pasikraunate?“. K.L. atsako: „Dar ne, štai atvyksta tas V. ir iš karto pakraus. Jau mes pas jį.“. J.S. sako: „Aišku. Ar visi patenkinti?“. K.L. atsako: „Taip, viskas gerai.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 17.23.13 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir klausia: „K., ar spėsite iki pusės septintos visą tai nugabenti? Nes septintą jie užsidaro.“. K.L. atsako: „Kelinta dabar? Pusę šešių, na, gal ir suspėsime.“. J.S. sako: „Reikia suspėti. Turite suspėti. Dar kad vieną šiandien iškrauti. Tuomet kitus rytoj.“. K.L. sako: „Taip, trys ar keturi dar rytoj bus. Jeigu du šiandien, tuomet keturi rytoj.“. J.S. sako: „Iš viso penki, tu sakei?“. K.L. sako: „Bet manau, kad bus šeši. Pamatysime.“. J.S. klausia: „Už transportą, sakei, 2700, ar ne?“. K.L. atsako: „Taip.“. J.S. sako: „Tas rytoj, kai viską nuveš.“. K.L. sako: „Taip, už transportą rytoj, kai viskas.“. J.S. sako: „Šiandien būtinai atvežkite vieną, kad išsikrauti, gerai?“. K.L. atsako: „Gerai.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 17.57.43 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L.. K.L. sako: „Pasikrovėme, važiuojame.“. J.S. klausia: „Per kiek laiko atvyksite?“. K.L. atsako: „Nežinau, pusvalandis ir atvyksime.“. J.S. sako: „Mes taip pat būsime.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 18.19.30 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L.. K.L. sako: „Jau čia netoli Ruklos.“. J.S. klausia: „Čia kas yra Rukla?“. K.L. sako: „Nu šalia Jonavos.“. J.S. klausia: „Iki šito „Elevatorio“ kiek?“. K.L. sako: „Kiek iki „Elevatoriaus“, čia dar kokių, kiek čia kilometrų?“. J.S. klausia: „Ne kilometrų, laiko kiek?“. K.L. atsako: „Apie 10 minučių kažkur.“. J.S. sako: „Gerai, mes čia vietoj. Jūs žinot, kur privažiuot, jo?“. K.L. atsako: „Taip.“. J.S. klausia: „Senis ten iš paskos nevažiuoja?“. K.L. atsako: „Ne, viskas gerai.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 22.02.38 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir klausia: „Nu ką, kas ten?“. K.L. atsako: „Aš jau namie, ryt pajudam ryte.“. J.S. klausia: „Ką senas (necenzūrinis žodis)?“. K.L. atsako: „Nieko, viskas gerai.“. J.S. klausia: „Patenkintas ar nepatenkintas?“. K.L. atsako: „Viskas gerai, viskas bus patenkintas.“. J.S. klausia: „Tai kiek rytoj reisų padarysi?“. K.L. atsako: „Sako, kad šiaip tai keturis, bet gali būti, kad bus ir penktas, nes gali netilpt, gali būt biškį daugiau. Ten pasirodo dar viena priekaba yra. Nu tai pažiūrėsim.“. J.S. klausia: „Tai maždaug kelintą valandą taip planuotis? Nes reikia.“. K.L. atsako: „Ryt pajudam devintą.“. J.S. sako: „O sakei septintą.“. K.L. atsako: „Negali niekaip, tik devintą.“. J.S. klausia: „Tai kelintą maždaug baigsit?“. K.L. atsako: „Nu nežinau, kaip seksis. Iškart devintą vežam, nes jau prisikrovėm, ir paskui vėl kraunam. Tai žiūrėsim.“. J.S. klausia: „Iki dviejų susitvarkysit?“. K.L. atsako: „Ne, be šansų. Tai kur tau, nuvarysim taip čia, grįšim dešimtą, ten pakrausim vienuoliktą. Antrą kartą ryt važiuosim apie 12 jau, nu tai kol grįšim. Dvi valandas maždaug užtrunka tenai krovimas, pakrovimas, dar nuvažiavimas. Tai dvi su puse valandos. Tai iki vakaro vėl.“. J.S. klausia: „Bet spėsit rytoj viską padaryt?“. K.L. atsako: „Pažiūrėsim, kaip, kas.“. J.S. klausia: „Šitam už nuvežimą reikia grynais ar galima pervest pinigus?“. K.L. atsako: „Grynais.“. J.S. klausia: „Bet nu nors iki keturių spėsit?“. K.L. atsako: „Ne, nespėsim, iš karto sakau, nespėsim. Labai ilgai užtrunka. Užtrunka, nes jisai ten kol apsisuka tam savo angare, kol atvažiuoja, kol įpila. Po vieną kaušą, žinai, toks pakrovėjas. Paskui lipt reikia į viršų, lygint ten.“. J.S. klausia: „Supratau. Senis ten iš paksos nebandys važiuot?“. K.L. atsako: „Nu bandys, bet viskas bus gerai. Aš jam jau pasakiau, kad mes pirmadienį valysim grūdus, kad tu būsi ir mes viską vietoj apžiūrėsim, nes ir viską sversim per naują, tai sakau, nu vat tada ir dalyvausit.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 07.40.21 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir sako: „Aš dėl to taip ir prašiau, kad vakar kaip nors bent jau tris reisus padaryt. Jeigu vakar tris reisus padarytume, tai šiandien vis tiek iki dviejų, nu iki trijų spėtumėt jau. Bet aš neįsivaizduoju, kad čia senis ten stabdo.“. K.L. atsako: „Tai jisai krauna ilgai. Ir kraunasi minimum valandą.“. J.S. klausia: „O tu jam pasakei dėl drėgnumo?“. K.L. atsako: „Ne, nieko dar nesakiau, aš jo nemačiau, o paskui telefonas išsikrovė.“. J.S. klausia: „O dėl to, kad trūksta tonų, pasakei ar ne? Vopše nesakei, jo?“. K.L. atsako: „Nu neaišku, kiek yra, tai dar nieko nesakiau.“. J.S. sako: „Tai tu jam nieko nesakyk. Sakyk, kad yra ten tokių klausimų, kad su manim šnekėjai. Yra ten tokių klausimų, bet viskas tvarkoj. Kad kaip ir šnekėjom, pirmadienį susitinkam kaip visada šitoj, kaip ten vadinasi tas kabakas, neatsimenu.“. K.L. sako: „Toskana.“. J.S. sako: „Jo. Toskanoj. Sakyk, kad čia viską sukraunam. Man skambina, sako skaičius, aš paimu pinigus ir pirmadienį būsim vietoj. Sakyk, kad apie ketvirtą valandą aš būsiu Vilniuj ir ten į mašiną ir pas jus. Tai apie penktą, pusę šešių galim planuoti pirmadienį ten pat, vietoj. Bet visi trys. Nes pas mane bus tam tikrų klausimų, aš norėčiau, kad tu irgi dalyvautum. Per tą pirmą susitikimą tai tu gi dalyvavai, tu girdėjai, apie ką šnekėjom. Tai aš tada paimsiu ir tada šiandien pilnai atsiskaitysim. Nu ten tai pilnai, tą dalį, kuri grynais, šiandien atsiskaitysim, ta, kuri sutartyje nurodyta. Vat, bet jeigu jūs nespėsit, taip man taip ar taip reik atvežt pinigus grynais už transportą. Tegu greičiau dirba, tai šiandien gausi visus pinigus.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 09.09.19 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L.. K.L. sako: „Jau judam.“. J.S. klausia: „Vietoj viskas buvo tvarkoj? Jokių nebuvo ten nesklandumų?“. K.L. atsako: „Taip, viskas gerai.“. J.S. sako: „Su seniu ta prasme aš turiu omeny.“. K.L. sako: „Tai dar nemačiau, taigi mes vakar pakrovėm.“. J.S. klausia: „Tai kaip manai, iki kada spėsit?“. K.L. atsako: „Net neįsivaizduoju, pažiūrėsim eigoj. Jeigu nespėsim, tai dar Ž. paprašysiu.“. J.S. sako: „Nu bet Ž. prašyt nereikia, reikia iki septynių spėt tiesiog šiandien.“. K.L. sako: „Tai sakau, žiūrėsim. Ten neaišku, kiek yra, ten sunku pasakyt, ten angare suversta krūva.“. J.S. sako: „Tai tu supranti, jeigu mes spėsim iki trijų, keturių. Atsiskaitymas bus šiandien, jeigu nespėsim, tada jau tikrai tik pirmadienį. Bet iki dviejų, trijų aš jį pralaikysiu. Bet po to, šeštadienis, žmogus nu tikrai nenorės visa šeštadienį čia baladotis su manim.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 09.17.13 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir klausia: „O tu V. paskambinai?“. K.L. atsako: „Jo, jisai man iškart pasuko pats pirmas.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 09.57.34 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L.. K.L. sako: „Jau vietoj, dabar laukiam eilės.“. J.S. klausia: „Viskas tvarkoj?“. K.L. atsako: „Taip.“. J.S. klausia: „V. pasitiko jus ten?“. K.L. atsako: „Jo, stovim, laukiam. Eilė, žmonės laukia irgi.“. J.S. klausia: „O didelė eilė?“. K.L. atsako: „Ne, pora traktorių.“. J.S. sako: „Pora traktorių. Tai, palauk, dešimta, kol iškrausit, vienuolikta, kol grįšit, dvylikta, kol pakrausit, pirma. Iki septynių, duok dieve, spėt, ne?“. K.L. sako: „Nu, duok dieve, jo iki septynių.“. J.S. sako: „Tada pirmadienį viskas, viską sutvarkys iš pat ryto. Senis turbūt lindo prie vairuotojo vakar, jo?“. K.L. sako: „Jo.“. J.S. sako: „Kur veži, kur veži.“. K.L. sako: „Jo, tai nieko, vairas normaliai.“. J.S. sako: „Tai ko jis lenda, aš nesuprantu, kas čia per bajeriai.“. K.L. sako: „Ką aš žinau.“. J.S. sako: „Kur veži? Į sandėlius vežu, į Kauną, nu arba į Vievį. Koks jam skirtumas, aš nesuprantu.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 11.08.57 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L.. K.L. sako: „Iškraudinėjom, tai dabar jau važiuojam namo pasikrauti.“. J.S. sako: „Žiūrėk, kad spėtumėt.“. K.L. sako: „Ten kol įvažiuoji, kol išpili.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 11.55.29 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir klausia: „Tai ko jis nori?“. K.L. atsako: „Tai biškį matė, kad į Jonavą vežam. Pasakiau, kad nu ten, išvarčiau, nieko tokio.“. J.S. klausia: „Tai ką pasakei?“. K.L. atsako: „Ai pasakiau, kad ten kiti sandėliai, kad, sakau, S. liepė į Vievį vežt, bet, sakau, aš biškį susivėliau, kad ten, sakau, pilni sandėliai. Dabar, sakau, į Jonavą reikia vežti, nu taip, žinai. Viskas gerai.“. J.S. klausia: „Ar neturėsime problemų, ar jis nevažiuos įkandin ten stebėti?“. K.L. atsako: „Turbūt ne. Bet aš dar pakrausiu jį. Viskas bus gerai. Jeigu jis ten daugiau pristos, tai aš tau paskambinsiu nu ar parašysiu žinutę ir tu paskambinsi.“. J.S. klausia: „Tu jam pasakei dėl pirmadienio, kad susitinkam?“. K.L. atsako: „Jo, viską pasakiau.“. J.S. sako: „Tai ko jis nori, nesuprantu.“. K.L. sako: „Nieko, nes aš jam pasakiau į Vievį, išsiaiškino, kad į Jonavą.“. J.S. klausia: „Iš kur jis žino, kad į Jonavą?“. K.L. atsako: „Matė turbūt. Nes matai, vis tiek važiuojam į tą pusę. Čia gi matosi.“. J.S. sako: „Kad jis nevažiuotų ten aiškintis.“. K.L. sako: „Nevažiuos, dabar tikrai nevažiuos, viskas gerai.“. J.S. sako: „Pasakyk jam, kad ką tik su manim šnekėjai, dar kartą pasakyk ten dėl pirmadienio. Ir pasakyk, kad aš liepiau daryti taip ir kad jis ten nesikištų. Čia ne jo reikalas. Mūsų yra susitarimas ir taip sakyk, kad aš nieko nesakau, kad jis neįvykdė savo įsipareigojimų dėl šimto, dėl dviejų šimtų tonų. Plius drėgnumas didesnis. Sakyk, jūs su A. draugai, jis viską priima, bet pasakė, nelįsk.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 12.07.43 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir klausia: „Su seniu tikrai viskas tvarkoj, tikrai man nereikia įsikišti?“. K.L. atsako: „Ne, viskas gerai.“. J.S. klausia: „Įsitikinęs tu šimtu procentų?“. K.L. atsako: „Taip.“. J.S. klausia: „O ką tu pasakei, kodėl į Jonavą vežė?“. K.L. atsako: „Pasuksiu vėliau, dabar kraunu, tai negaliu kalbėt.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 12.54.26 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Šimtas metų jūsų nemačiau. Pirmadienį pasimatysime.“. V.K.sako: „Jau keturiais automobiliais išgabeno.“. J.S. sako: „Aš žinau, man jaunuolis viską perdavė. Ten jūs nepergyvenkite, jis veža ten, kur aš jam liepiu vežti. O pirmadienį pusę šeštos ten, kur visada. Visų pirma aš grąžinsiu jums su dideliu bonusu tai, ką tuomet mes su jumis darėme. Tas vienas reikalas ir viskas, kas yra susiję su šiuo reikalu, kaip ir tarėmės, kaina nesikeičia. Tiktai kad ten va, na, drėgnumas tas šiek tiek.“. V.K. sako: „Drėgnumas, mano galva, labai geras, tačiau bus tų šiukšlių.“. J.S. sako: „O kas dėl veža, jūs nepergyvenkite, kur išveža, aš žinau, kur išveža, man to reikia.“. V.K. sako: „Supraskite mane, aš šiek tiek išsigandau, mes nesusitikome su K. taip pat ir po savaitės man labai blogai su pinigais jau, turiu daug problemų.“. J.S. sako: „Aš suprantu, jūs nepergyvenkite, pirmadienį mes su jumis pasimatysime.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 12.57.22 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir sako: „Pasikalbėjau, lyg ir viskas turėtų būti tvarkoj, aš taip manau.“. K.L. klausia: „Gerai, ko jis ten?“. J.S. atsako: „Jis taip sako: pergyvenu, ilgai nesimatėme. Aš sakau, nepergyvenk, viskas bus gerai. K., reikėtų šiandien suspėti viską pervežti būtinai. Ryt jie nedirba. Turėsime laukti pirmadienio, ten mes iš viso tik antradienį pinigų gausime, man jau iš viso užpakalis pilnas. Aš dabar pasiskolinau 2700, kad apmokėčiau transportą. Kol kas aš turiu tik 2000, dar 700 kažkur reikės susirasti.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 13.05.52 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir klausia: „Kiek dar reikės reisų?“. K.L. atsako: „Du.“. J.S. klausia: „Dar du?“. K.L. atsako: „Jo. Dar vieną spėsim. Dar vienas kvietrugių.“. J.S. sako: „Kai senį pamatysi, tai po to man paskambink. Kaip jis, kaip jis elgiasi?“. K.L. atsako: „Gerai, tvarkoj.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 13.53.30 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir klausia: „Na, kas ten pas jus?“. K.L. atsako: „Viskas gerai, važiuojame dar kartą.“. J.S. klausia: „Kiek mašinų pervežėte jau, K.?“. K.L. atsako: „Keturias.“. J.S. klausia: „O kiek liko?“. K.L. atsako: „Dvi.“. J.S. klausia: „Ten dar du reisai, ar ne?“. K.L. atsako: „Taip.“. J.S. sako: „Taigi jūs apie šeštą baigsite, ar ne? Tuomet, užbaigę, atvažiuok į Kaišiadoris, atvyksiu atsiskaityti su vairuotoju tuomet. Tik į Kaišiadoris, aš nenoriu matyti senio.“. K.L. sako: „Gerai.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 17.25.43 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Nespėsim dar vieno nuvežt. Ryt nuvešim, pasikrausim ir nuvešim, nes labai ilgai iškraudinėjo, dar buvo eilė. Buvo supilta grūdai ir ten kol subėgo, reikėjo laukt.“. J.S. klausia: „O rytoj, ar priims, ar dirba jie rytoj?“. K.L. atsako: „Taip, rytoj dirbs ir iš ryto priims. Dabar važiuojame, pasikrausime ir viskas.“. 2013 m. rugsėjo 8 d. 08.12.11 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L.. K.L. sako: „Judame.“. J.S. klausia: „Vairuotojas, tai yra jo mašina, ar ne?“. K.L. atsako: „Taip.ׅ“ J.S. sako „Tu iš karto su juo susitark, kad mums rytoj reikės pervežti tą 100 tonų. Ten bus 100 tonų ir pasakyk, normaliai taip pat sumokėsime. Ir pasakyk – kitą savaitę daug reikės vežti. Jeigu jis ne prieš, mes su juo iš karto susitarsime, jam sumokėsime. Ten bus dar ir kvietrugių.“. K.L. sako: „Viskas aišku, gerai. Aš V. jau parašęs“. 2013 m. rugsėjo 8 d. 09.58.40 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Išsikrovėm, tai važiuojam dar kartą. Jau netoli.“. J.S. klausia: „Dar vieną reisą?“. K.L. atsako: „Jo.“. J.S. klausia: „Kiek jau reisų padaryta iš viso?“. K.L. atsako: „Dar vienu daugiau, negu priklauso.“. J.S. sako: „Tai kodėl jis, jie sakė, pas jo mašina 30 tonų veža, kad 100, 150 tonų, kiek viso? 7 reisai.“. K.L. sako: „Veža, bet jisai lengvesni kvietrugiai. Būtų kviečiai, tai jo, būtų viskas, tilptumėm.“. J.S. sako: „Supratau, nu ką daryt, nu kiek reikia, tiek reikia.“. K.L. sako: „Ne, tai čia daugiau jau, jau čia palauk, mes nuvežėm penkis, tai čia 120 kažkur ir dar vieną vešim. Tai čia vešim tą 140 virš.“. J.S. sako: „O iš viso 150 turi būt.“. K.L. sako: „Tai va dar nuvežėm gi rugių, buvo, kiek čia – dvidešimt penkios.“. J.S. klausia: „Tai 140 kvietrugių buvo?“. K.L. atsako: „Taip. Va dabar dar pakrausim ir tada viskas bus aišku, viską sudėliosim, kiek ten visko.“. J.S. klausia: „Ai tai daugiau?“. K.L. atsako: „Daugiau.“. J.S. atsako: „Tai 140 kvietrugių ir 30 šitų, jo?“. K.L. sako: „25 tonos, 25 tonos 700 rugių.“. J.S. sako: „Rugių tai iš viso 65 tonos, reiškia.“. K.L. sako: „Nu panašiai.“. J.S. sako: „Tai perskaičiuok, kai suskaičiuosit. Žiūrėk tik seniui neatiduok popierių, man tie popieriai reikalingi. Tie visi popieriai, A. atveš.“. K.L. sako: „Jo, viskas pas mane papkėj, viskas tvarkingai.“. 2013 m. rugsėjo 8 d. 10.01.05 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir sako: „Pas tave ten sutartyje nurodyta 130 tonų, parašyta. Tai kai viską suskaičiuosit, prieik prie O., rask O.. O. turi prie šitos sutarties dar vieną sutartį nu pasirašys, kur bus likutis, nes kad po to nebūtų taip, kad nuvežta daugiau, o po to sutartyje 130 tonų. Jie mums tik už 130 pinigus. Pinigus atiduos.“. 2013 m. rugsėjo 8 d. 12.27.17 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Štai ir viskas, atvežėme dar 25 tonas, važiuojame namo.“. J.S. klausia: „Iš viso kiek?“. K.L. atsako: „Kažkur apie 70, gal 2 tona, maždaug.“. J.S. klausia: „172?“. K.L. atsako: „Taip, turbūt 172 arba 3.“. J.S. klausia: „O ar yra jie šitoje? Sutartyje ar įrašyta?“. K.L. sako: „Dar yra ir štai dar viena sutartis, davė dar ten dėl 23 tonų, viskas gerai.“. J.S. sako: „Nesupratau. Tai pirmoji sutartis buvo dėl 130, o antroji kokiam kiekiui?“. K.L. sako: „Paklaida yra 10 procentų. Plius-minus gali ten.“. 2013 m. rugsėjo 8 d. 14.28.47 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Iš viso 147 tonos, 750 kvietrugių ir rugių dar 25700, tai iš viso 100, iš viso 173450.“. J.S. klausia: „O kiek tas drėgnumas ir šiukšlių, nes reikia atminusuot dar.“. K.L. sako: „Jo, bet drėgnumas bus apie 10 procentų, nes dar buvo paskutinis 9 tiktai procentai. Drėgmė 13,9 paskutinio, telpam į normą, o šiukšlių 9,3.“. J.S. sako: „Grubiai 25, tai dabar. Nuo 175 tonų atminusuok 25 procentus, nu maždaug 20 grubiai bus. Tai čia bus 20.“. K.L. sako: „Ne. Drėgmė tai ne, jie kitaip skaičiuoja drėgmę. Už kiekvieną toną po litrą kuro skaičiuoja, po litrą dyzelio, o šiukšlės tiktai minusuoja, tai sakė apie 10 procentų, 10, nu gal 11 procentų.“. J.S. sako: „Tai 175 minus 10 procentų. Tai išeina 170 minus.“. K.L. sako: „Jo. Ir dar už džiovinimą dar kažkiek. Ten nedaug.“. J.S. sako: „Tai grubiai minus ten 20 tonų, tai 150 švarių yra, išėjo?“. K.L. atsako: „Jo.“. J.S. sako: „Rytoj atvažiuosiu su V. šnekėt.“. 2013 m. rugsėjo 9 d. 08.21.09 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina į telefono numerį (duomenys neskelbtini) K.L. ir sako: „Mes pusę šešių susitarę su V.. Tai vat dabar aš galvoju, kaip bus. Gal galima su V. gražiai kaip nors pasakyt, kad aš ten kokią ketvirtą, paskambink, kad aš atskridau, bet man vis tiek gi reikia dar, nu kad jam pinigus privežt, reikia dar į banką važiuot, nu paimt pinigus. Tiesiog nespėju. Dėl to perkelk su juo susitikimą rytojui rytui. Ten pietums, per pietus, raščitai.“. (t. 41, b. l. 46-75, t. 42, b. l. 60-75)

Iš 2013 m. liepos 17 d. – rugsėjo 6 d. pokalbių suvestinės Nr. 1 matyti, kad 2013 m. liepos 17 d. 18.47.07 val. V.K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Klausyk, K., man S. neskambino, niekuo nesusitikau, dabar telefonas, skambinau tenai, kad kaip rašo nenaudojamas numeris.“. K.L. atsako: „Tai aš tuoj tada susisieksiu su juo ir tuoj persuksiu. Tai nes jisai ir ten išvažiavęs buvo ir į Arabiją.“. V.K.sako: „Nes jau rupūžėlė, jau sėda ant uodegos rupūžėlė. Įsipareigojimų nevykdau, nėra kaip, jau reikia investuot ir į maišus visokius. Nes jau liko porą savaičių, prasidės grūdai. O tu ten ką nors su geležinkeliu biškį tikslinai, derinai ką nors?“. K.L. atsako: „Kalbėjau, bet dabar laukiu skambučio, laukiu atsakymo.“. V.K. sako: „Tai tu ten sakai, kad derinai, tai klausyk, šnekėk konkrečiai, kaip ten, ar į vagonus, ar reikės man pilti, ar didmaišiais kažkokiais kažkur sudėsiu. Mum reikia žinoti, nes man reikia ruoštis. Bus kokie 50 gal tik tai. Tai principe dabar reiktų orientuotis maždaug į 100 tonų ir rugių apie 50 tonų. Tai kažkur būtų tokie kiekiai ir tiek pat didmaišių.“. 2013 m. liepos 17 d. 19.03.54 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). K.L. sako: „Skambino senis, kad tu jam paskambintum, labai gyrėsi, kad jau daug grūdų prikuls.“. J.S. sako: „Aišku. Seniui pasakyk, kad aš paskambinsiu, sakyk, kad aš Dubajuj sėdžiu.“. K.L. sako: „Aš kažką panašaus ir pasakiau. Pasakiau, kad pas arabus išvažiavo, greičiausiai kad neina susisiekt.“. J.S. sako: „Nu teisingai arabuose. Tas numeris yra užblokuotas dabar. Kur užsiiminėjom, jis išvis užblokuotas. Tu pasakyk, kad yra naujas numeris, bet kad jis išjungtas ir kad ant dienų turiu atsirast. Nes reikia jau dėliotis ten su tais bigpakais.“. 2013 m. liepos 18 d. 09.08.52 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). K.L. sako: „Senis prašė išsiaiškinti, ar į maišus dėt, ar tiesiogiai pilti į vagoną. Tai jeigu maišus, tai sako man maišų reikia pirkti. Sakau aš dar nežinau, bet sakau iki savaitės galo sužinosiu, nes laukiu atsakymo. Tipo aš geležinkelio.“. J.S. sako: „Aš manau, kad mums reikia maišuose po toną, kad būtų, bigpakuose. Nes tai supilt į vagonus normaliai, bet kaip mes ten iškrausim. Ten bus problema iškraut. O bigpakus iškrausim be problemų. Koks kiekis bus išvis dabar, jis nepasakė?“. K.L. sako: „Jis ten kažką apie 150 tonų kalbėjo, nežinau.“. J.S. sako: „Sutartyje nurodyta 200 tonų, man atrodo.“. K.L. sako: „Nu tai ten kažkokių tiek, ten tokių tiek. Nu tai ten aš nežinau tiksliai. Žinau, kad minėjo tų ten 100 bus, ten po pem, dar ten kažkaip žinai ir tai va.“. J.S. sako: „Bet patenkintas, viskas tvarkoj?“. K.L. sako: „Jo, sakė, derlius bus, daug, sakė, bus grūdų, laimingas Dar vieną turiu apie 100 tonų, savaitę prieš pasirašys ir tada jau irgi padarysim. Schema ta pati, bet iš jo išmelžt nieko.“. J.S. klausia: „Bet 90 dienų atidėjimą mokėjimo duoda, jo?“. K.L. sako: „Nu tai ten sutarsim jau savaitę prieš.“. 2013 m. liepos 22 d. 16.51.19 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. (duomenys neskelbtini) į telefono numerį ir sako: „S. bus penktadienį Kaišiadoryse. Ir su jumis susitiks ir aš jam dabar turiu pasakyt, kiek tiksliai maždaug turėsim ten tų grūdų.“. V.K. sako: „Sunku tiksliai pasakyti. Apie 100 tų kvietrugių ir apie 50 rugių. Gal biškį rugių ir mažiau gali būti.“. K.L. sako: „Nu tai žodžiu, penktadienį tada jau ten sukalbėsit, greičiausiai. Ir didmaišiais bus dėl to, nes kitaip tai neišeis niekaip.“. V.K. sako: „Toniniais.“. K.L. atsako: „Taip.“. V.K. sako: „Kaišiadoryse krausime jau į vagoną, ane?“. K.L. atsako: „Taip.“. V.K. sako: „Tada deramės su geležinkeliečiais. Kiek jie laiko duos tą vagoną.“. K.L. sako: „Ten mūsų rūpestis, mes suderinsim viską.“. V.K. sako: „Nes aš kad žinočiau, kokius pajėgumus matai planuot, kiek jie laiko man duos, tas vagonas, kiek jis laiko Kaišiadoryse stovės ir per kiek aš turiu suvežt.“. K.L. sako: „Čia viską, manau, penktadienį tada sutarsit susitikę.“. V.K. klausia: „Jisai jau žinos, ane?“. K.L. atsako: „Nu jau turėtume atsakymą. Aš pats laukiu iš ten skambučio, iš geležinkelio.“. 2013 m. liepos 22 d. 17.17.39 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) siunčia žinutę J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Kalbėjau su V., sako, kad nežino, kiek tiksliai bus. Pasakiau, kad tu penktadienį būsi Kaišiadoryse. Pasakiau, kad krausim į didmaišius.“. 2013 m. liepos 23 d. 08.56.48 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „O senis nepasakė, kada maždaug tai bus, nu plius, minus?“. K.L. atsako: „Ne, nepasakė, priklauso sako nuo oro. Jeigu sako, bus geras oras, tai sako greitai, nu aš dabar tiksliai, sako, nepasakysiu, kada. Nu bet čia per porą savaičių kokių, manau. Kiti tai jau už savaitės kuls.“. J.S. sako: „Aš galvojau, jau šią savaitę turės kažkiek.“. K.L. sako: „Kai kas tai jau ten iš pažįstamų jau kitą savaitę kuls, kai kas už trijų, už keturių. Nu už dviejų maždaug orientuotis, už dviejų savaičių prasideda kulia normali tokia.“. 2013 m. liepos 30 d. 09.12.47 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. (duomenys neskelbtini) į telefono numerį ir sako: „Nu kalbėjau ką tik su juo. Tai sakė rytoj pradeda jau kult.“. 2013 m. rugpjūčio 1 d. 09.33.34 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Aš su V. dabar šnekėjau. Jis ten dirbo, labai patenkintas, laibai laimingas. Labai geri orai ir labai pakrito kainos grūdų. Jis jau ten suplanavo, kad jeigu duos biškį geresnę kainą, tai jis galės surinkt iš visų kaimų. Grūdų mums (necenzūrinis žodis). Mums reikia kažkur Kaišiadory arba kur nors šalia Kaišiadorių rast sandėlį. Kur jis viską suveš, atseit po to mūsų žmonės jau atvažiuos patys ir viską paims ir viską iškraus, užkraus ir išveš.“. K.L. sako: „Tai reikia žinai kur skambinti. Į Kaišiadorių paukštyną, ten yra sandėliai.“. J.S. sako: „Nebūk durnelis. Jis Kaišiadoryse ir apylinkėse visus pažįsta, jis žinos, kad mes čia, jis žinos, kaip mes išvažinėsim, supranti. Mums reikia, kad jis nežinotų kas, kaip, kur, suvoki realybę?“. K.L. sako: „Jo, reikia Elektrėnuose kokiuose.“. J.S. sako: „Bet ir ten (necenzūrinis žodis), mes ten pažįstamų turim, su kuriais mums ten neverta bendraut. Reikia kažkokią tokią vietelę rast, tu pagalvok. O aš dabar ieškau, nes dingo žmogus, kuris turėjo pirkti.“. K.L. sako: „Tai žiūrėk, dabar kur man tada ieškot tų.“. J.S. sako: „Mums reikia tik kur mes ieškosim, mes dar turim suieškot ten, kur šitas durnius galės nuvežt, supranti.“. K.L. sako: „Nes jis vis tiek gi žinos kur, nes veš.“. J.S. sako: „Teisingai, bet jisai nežinos, neturės šalia savų žmonių ir jie nežinos, kaip mes šitą viską kraunam. Kokiu būdu išvežinėjam. Viską iškart, kokias kiekiais, supranti? Nu mums koks skirtumas, K., mums reikia greitai, kiek duoda, greitai viską mes paimam, į lėktuvą ir į Vokietiją, ten viskas paruošta, du butai yra, laukia.“. K.L. klausia: „Gerai, o kiek ten maždaug tonų, nes aš skambinsiu ir klausinėsiu dėl patalpų, tai kiek tonų maždaug?“. J.S. sako: „Apie 200. Ir jis dar gali surinkt, aš kaip suprantu, dar 100, 150, 200. Ir rytoj mes trise susėdam – aš, jis ir tu. Paskambink dėl sandėlių, aš būsiu ant ryšio.“. 2013 m. rugpjūčio 1 d. 10.34.13 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. (duomenys neskelbtini) į telefono numerį ir sako: „Nu žinok kalbėjau, neturi. Ir išvis neturi, gal rugpjūčio pabaigoj, sako, ir jau atsilaisvins, bet sako, jeigu nepratęs nieks.“. 2013 m. rugpjūčio 2 d. 10.08.42 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). K.L. klausia: „Gal tu šiandien atlėksi į Kaišiadoris pas tą senį, ne, ar kaip?“. J.S. sako: „E nežinau, dabar ieškau sandė…K. dirba kur?“. K.L. sako: „F. Vievy.“. J.S. sako: „Ten pas juos yra muitiniai sandėliai, jo, logistikos centras.“. K.L. sako: „Logistikos centras.“. J.S. sako: „Tai mums reikia pas ją paimt sandėlį.“. K.L. sako: „Tai aš jai tuoj paskambinsiu.“. J.S. sako: „Sandėlį, kad būtų sausas, kad būtų privažiavimas sandėliui iškraut. Ir kad būtų po to galimybė įkraut. Viską sužinok ir, kiek kainuoja mėnesiui. Žinai, ką jisai man pasakė šiandien. Kad bus kažkur tik mėnesio gale. Aš nelabai suprantu kodėl?“. K.L. klausia: „Kas bus? Senis?“. J.S. sako: „Jo.“. K.L. sako: „Nu ką aš žinau, žiūrint kada jisai, jeigu žieminius sėjo, tai tada turėtų kult, jeigu vasarinius, tai jau, tai jo, rugiapjūtė vėliau biškį tada, bet ne mėnesio gale, nu penkiolikto, dvidešimto jau vėliausiai.“. J.S. sako: „Mėnesio gale tai dar toloka kažkur.“. K.L. sako: „Kažkaip jisai čia. Jisai sakė, jau pradėjo kulti kažkaip, kaip jau tipo pradėsiu, jau sako ruošiamės. Tai net nežinau.“. J.S. sako: „Aišku, supratau, paskambink, prašau, sužinok ir pasuk man, gerai, nes reikia padaryt.“. K.L. sako: „Gerai, o kiek reikia kvadratų ten, vis tiek klaus, žinai.“. J.S. sako: „Nu skaičiuok, bus 200 tonų, daugiau nebus žinok.“. K.L. klausia: „Tai nesuras daugiau iš tų kaimiečių?“. J.S. atsako: „Nebent pinigai į priekį, tai žinai. Pinigai į priekį, tai jis gali savo močiutei pardavinėt.“. 2013 m. rugpjūčio 5 d. 10.38.02 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). K.L. sako: „Skambino senis, tai noriu paklausti, kad žinočiau ką šnekėti, nes nekėliau.“. J.S. atsako: „Jau kad, sakyk, kad šiandien vėliausiai, rytoj iki pietų būsiu. Sakyk, kad sandėlį praktiškai radot, sakyk kažkur netoli Vilniaus. Kad galim pakuot be maišų. Taip sukrauti ir bus viskas tvarkoj.“ 2013 m. rugpjūčio 9 d. 11.41.28 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). V.K. sako: „Va problemos, žinai, su pinigais, labai jau laukiu S. pinigų, ten kaip nors paprašyk jo, nes jau žūstu. Nes ir kombainam ir detalės, kurai, viskas supranti, pajamų nėra. Paprašyk tu S., jeigu turi ryšį, aš nežinau, arba ten jis telefoną pasikeitęs, aš su juo visiškai nesusisiekiu, absoliučiai.“. K.L. sako: „Tai kad sakė, aš kalbėjau, sakė kalbėjot, skambinotės.“. V.K. sako: „Nu mes tai skambinom, va tada, kai mudu kalbėjom, dar prieš tai supranti, sakė, kad kažką jis čia, kad kažkur tai važiuos prie manęs, privažiuos, supranti, ir aš jau daug kartų, supranti, čia tų susitikimų turėjo būt ir jau, jau tas laikas praėjęs žiauriai seniai, kai jis man žadėjo.“. K.L. sako: „Aš tada biškį po pietų tada pasuksiu.“. V.K. sako: „Ir dėl to aiškumo, dėl to Vievio, tenai koks tas vežimas. Pasiklausinėk, kad ar aš galėsiu vieną dieną, man reikės labai daug suvežti, ar po biškį aš galiu vežt, nes aš dabar juos kuliu po biškelį. Nežinau, ar valyt reikia, ar įpilt į didmaišius.“. K.L. sako: „Ne, didmaišius nereikės pilti. Bet tik reikės išvalyti, jaučiu. Ten daug kas atveš, nes ten yra sandėliai.“. V.K. klausia: „Bus kažkoks momentas, kas suveš? Reikės iš karto atvežti, ar jie turės būti išvalyti? Nes gal jisai yra pasiderinęs to aiškumo, supranti.“. K.L. sako: „Nu jisai susisieks su jumis vis tiek tada, nu aš jam pasakysiu, kad yra daug klausimų, kad susisiektų.“. 2013 m. rugpjūčio 16 d. 12.14.11 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Norėjau paklaust, kada tiksliai galėsim kraut?“. V.K. atsako: „Kraut, ką aš žinau, kažkur tai, supranti, dabar va po šitų dienų bus tiksliai matyt. O krovimas tai koks vyks, tiksliau gal kažkas jau aišku. O mašinos išvežti į Vievį per kiek laiko ar biškelį smulkmenų?“. K.L. sako: „Nu tai čia žinokit, nu kaip per kiek laiko, nu per, nu čia pasidėliosim, vis tiek ten S. daugiau žino. Čia pirmadienį žinokit jisai susisieks, nes darbuojasi Klaipėdoj.“. V.K. sako: „Man reikia žinoti, man reikia žinoti didmaišiais. O jeigu priekabom, per kiek? Per kiek, man svarbiausia kas yra. Man svarbiausia, per kiek laiko reikės suvežti sakykim 100 tonų. Ar visą dieną ar kelios dienos.“. K.L. sako: „Tai čia žinokit per kelias dienas.“. V.K. atsako: „Tai labai gerai, kadangi aš tada galėsiu su savo transportu vežt.“. K.L. sako: „Tai mum reikia sužinoti, kada jau galima būtų pradėt, nes čia va viską turiu dėliot aš. Norim atlaisvint sandėlius.“. V.K. sako: „Aš dabar kuliu ir visi aruodėliai važiuoja.“. K.L. sako: „Nes mums irgi reikia žinoti, kada jau išvežt, kada kaip ten ką.“. V.K. sako: „Šiandien turim kelintą. Penkioliktą, ane, kokią?“. K.L. atsako: „Šešioliktą.“. V.K. sako: „Po sekmadienio kažkas tai bus aiškiau, kiek aš nukulsiu. Dabar tas kombainas įsivažiavo, iš pradžių labai nesisekė, dabar biškį linksmiau.“. K.L. sako: „Gerai, tai tada po sekmadienio bus aiškiau, pas mus irgi bus aiškiau.“. V.K. sako: „Jo, tada susiskambinam po sekmadienio. Aš per vieną dieną galiu kelis reisus suvaryt. Ten nuvežt iškart kokių 50 tonų, kitą dieną vėl kokią 50.“. K.L. sako: „Tai va mum irgi reikia žinot, kiek ten kas, nes ten ir šiek tiek užimta, ir kiek ar vietos yra.“. V.K. sako: „Dar papildomos jėgos aš pasiimsiu. O klausyk, S., kada jis čia žada pasirodyt? Man žaiuriai pinigų reikia, aš jau neišgyvenu, neturiu ant kuro pinigų.“. K.L. atsako: „Pirmadienį, nes pirmadienį jisai grįžta, nes dabar į Klaipėdą išvažiavęs. Darbuojasi.“. V.K. klausia: „Tiksliai, nes jis man jau daug kartų žadėjo, nes aš jau žiauriai sunku, nes neturiu kuo užsimokėt už saliarką. Bet jis tikrai pirmadienį jau bus?“. K.L. atsako: „Taip, tikrai.“. 2013 m. rugpjūčio 19 d. 11.50.08 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). V.K. klausia: „Ar bus susitikimas šiandien?“. K.L. atsako: „Jo, bus apie 5 valandą, bus jisai. Apie antrą išvažiuoja iš Klaipėdos. Į Kauną sakė dar užsuks, tai apie pusę penkių sakė bus.“. V.K. klausia: „Ar jis turės pinigų kiek nors?“. K.L. atsako: „Nu nežinau.“. V.K. sako: „Bet paklausk jo, nes šiandien, kad išgyvenčiau, jau man reikia dešimt gabalų. Supranti, artimesni ryšiai, tiesiog užklausk, ar jis man galės kažkiek duoti, nes tada nereikia man kažkur skolintis.“. K.L. sako: „Jo tvarkoj, paklausiu.“. V.K. sako: „Jeigu jis turės man 10, nors 10 gabalų, aš šiandien išgyvenu.“. K.L. sako: „Pasuksiu aš tada vėliau.“. 2013 m. rugpjūčio 19 d. 12.32.45 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Neprisiskambinau, bet dar norėjau paklaust, kada jūs planuojat viską suvežti, jau pradėti?“. V.K. sako: „Įtariu, kad savaitės galui jau turėsiu viską.“. K.L. sako: „Gerai. Tada aš kitus grūdus ten dedu ir tada į savaitės galą, trečiadienį kokį atlaisvinu ir tada jau ruošiam jums.“. V.K. klausia: „Trečiadienį šį, šitos trečiadienį?“. K.L. atsako: „Trečiadienį, ketvirtadienį aš jau planuoju, kad bus jau viskas laisva ten.“. V.K. sako: „Ir savaitgalį kažkur būtų galima tada iš karto vežti. O per kiek tenai laiko, K., reikia suvežt?“. K.L. sako: „Nu tai aš atlaisvinu visus sandėlius ir viskas, vežkit.“. V.K. sako: „Tai man dviem dienom kūlimo. Aš taip galvoju, kad šeštadieniui, sekmadieniui turėtų būt pabaigtuvės.“. 2013 m. rugpjūčio 19 d. 12.32.45 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Tai jisai į savaitės galą planuoja, šeštadienį, sekmadienį.“. 2013 m. rugpjūčio 19 d. 12.42.27 val. V.K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Čia V.. Ar Vievis kiek nors pradžiovina ar turi būt idealiai 14 procentų ten tie labai sausi grūdai?“. K.L. sako: „Reikia pradžiovint viską.“. V.K. klausia: „Tai turi būt keturiolikos ane?“. K.L. atsako: „Taip.“. V.K. sako: „Nes jie tik pila ir viskas, ir saugoja, kažkur perveš ane?“. K.L. sako: „Už Vievio reikės, ten už Grigiškių dar vežt. Ten prie Vilniaus. Čia visai jau Vilnius.“. V.K. sako: „Čia dar reikia tada mašinos. Reikės imt furas.“. 2013 m. rugpjūčio 26 d.14.59.29 val. K.L. iš telefono numerio rašo žinutę J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Senis ką tik skambino. Aš jam perskambinsiu, bet ką sakyt?“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 11.20.28 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Norėjau paklausti, man reikia sužinoti drėgnumą ir glitumą kvietrugių.“. V.K. sako: „Nieko nesu tyręs. Drėgnumas tai bus apie 14, gal dar ir mažiau, bet apie 14 eina. O glitumas, žinok, nieko negaliu pasakyt, nes netyriau, nežinau, kas jį gali ištirti. Į Vievį ar kur reikia vežti. Nu drėgnumas jų yra geras, tikrai problemos nebus, nes šiemet labai jau žiūrėjau.“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 17.05.10 val. asmuo iš telefono numeriu (duomenys neskelbtini) siunčia SMS žinutę K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 18.10.51 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Tu pažiūrėjai, ką tu ten išsiuntei? Ten kažkas apie žemę parašyta, ne apie grūdus.“. K.L. atsako: „Ten grūdų sertifikatai. Ai, ten ne grūdų, nu kad jis ūkininkas, ten tą ir tą augina.“. J.S. sako: „Ne, tu ne taip supratai. Reikia būtent apie grūdus.“. K.L. sako: „Tai reikia šitą, kad būtų laboratorija ir daryti šiuos, nu.“. J.S. sako: „Apie grūdus yra toks pernykštis ar užpernykštis. Kažką jis vis tiek turėtų turėti. Tu paskambink, pasakyk, ką nors sugalvok kokiu nors pretekstu ir perskambink man, gerai. Kadangi reikia ir iškart galime atiduoti viską ir iškart atsiskaitymas, nereikės laukti nė kiek. Iškart daliname ir viskas, išsiskirstėme.“. K.L. sako: „Gerai, tada paklausiu.“. J.S. sako: „Tai paskambink dabar greičiau ir perskambink, kadangi jie sėdi ant telefono, laukia mano skambučio.“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 18.13.58 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Norėjau paklaust, ar turit grūdų sertifikatus kokybės?“. V.K. sako: „Neturiu.“. K.L. klausia: „O praeitų metų?“. V.K. atsako: „Turiu.“. K.L. klausia: „Išeitų man gi į šitą paštą įmesti?“. V.K. klausia: „Į elektroninį?“. K.L. sako: „Jo.“. V.K. sako: „Jo, galėčiau. Ar S. Lietuvoj ar ne?“. K.L. sako: „Ne, Baltarusijoj tvarko dėl kitų grūdų išvežimo. Tai bus ant dienų.“. V.K. sako: „Nes neturiu susimokėt pinigų, supranti, sėdęs aš čia juodai.“. K.L. sako: „Aš jam sakiau, sakė, turi, viskas gerai, sako vat ant dienų bus ir susitvarkysim.“. V.K. sako: „Nes šeši tūkstančiai, žinai. Tai sertifikuota jau seniai. Negali susimokėt, žinai.“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 18.16.35 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). K.L. sako: „Sakė, kad dukra atsiųs vakare man į paštą.“. J.S. sako: „Atsiųs ir iškart persiųsk ten pat. Šitam A..“. 2013 m. rugpjūčio 29 d. 20.33.52 val. V.K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Aš su K. dabar kaip tik šnekėjau dėl to siuntimo, tai pas tave jie yra kažkur elektroniniam senam tekste, mes tau siuntėm juos, gal tu rastum. O jeigu nerasi, žinutę ar pamajakyk. Tai kai grįšim, tada išsiųsim naujai, jeigu nerasi.“. 2013 m. rugpjūčio 30 d. 10.33.37 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Senis nekelia.“ 2013 m. rugpjūčio 30 d. 11.06.04 val. V.K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). K.L. sako: „Norėjau pavyzdį paimt iš jūsų grūdų.“. V.K. sako: „Tai aš paimu analizą ir tada atlekiu pas tave iki Kaišiadorių. Yra rugiai ir kvietrugiai, bet kvietrugių bus daugiau, negu tarėmės, o rugių bus mažiau, negu tarėmės.“. K.L. sako: „Tai paimkit vieną ir kitą tada.“. 2013 m. rugpjūčio 30 d. 11.08.31 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Sakė atveš neužilgo.“. J.S. 11.18.20 val. atrašo: „Parašyk, kai atveš.“. 2013 m. rugpjūčio 30 d. 14.23.18 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). V.K. sako: „Aš jau analizus paėmęs. Į kurią vietą man važiuot? Į tą dviaukštį?“. K.L. atsako: „Taip.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 10.14.57 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). V.K. klausia: „Kaip ten su tais dabar maišais, K., darom, nes noriu labai pakuot jau. Didelėj krūvoj suversta, bijau, kad kas nors neatsitiktų, ant betono supilta. Ir jie maišuose, jie kitaip. Jau jie tada atsikelia, pasikelia, oras vaikšto.“. K.L. sako: „Nu aš nesidairiau, bet aš laukiu pinigų.“. V.K. sako: „O ką S. dėl mano skolos kalba?ׅ“. K.L. sako: „Tai viskas tvarkoj, jis sumokės. Jisai toks žmogus, dėl keliasdešimties tūkstančių jis nemato problemos. Jisai atsiskaitys viską atvažiavęs jau iš Libano.“. V.K. sako: „Jam paaiškink, jam tai nėra suma, o man yra suma.“. K.L. sako: „Viską atsiskaitys, atvažiuos iš karto.“. V.K. sako: „Tenai telefonas jo pasikeitęs ar kas ten, kad aš jam neprisiskambinu?.“ K.L. sako: „Tai kad ne, išjungtas, nes ten neveikia.“. V.K. sako: „Reikia paimti 120 arba 150 maišų, 4 pokus arba 5. Supakuos per kelias paras.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 12.53.24 val. Ž.Ž. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). K.L. sako: „Ž., galim judėt, kada tu galėsi?“. Ž.Ž. atsako: „Šiandien nelabai, vienas ten, kitas ten.“. K.L. sako: „Davai damokėsiu, davai tik tai šiandien, reikia žiauriai pradėt. Nors porą reisų padaryt šiandien ir ryt dabaigsim.“. Ž.Ž. sako: „Aš taip negaliu greitai. Darbai jau irgi suplanuota. Žinau, kas tau gali padaryt tą darbą. Kiek už reisą moki?“. K.L. sako: „Nu tai susitarsim.“. Ž.Ž. klausia: „400 šimtus? 500?“. K.L. sako: „400.“. Ž.Ž. klausia: „450?“. K.L. sako: „400 davai.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 12.58.02 val. Ž.Ž. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Yra mašina, kad suvežtų.“. K.L. sako: „Tai davai judam.“. Ž.Ž. klausia: „Tai bet po kiek moki?“. K.L. sako: „Nu tai davai 400 šimtus eurų.“. Ž.Ž. klausia „O po pem?“. K.L. klausia: „Ką?“. Ž.Ž. sako: „Po 4 visi veža ir pedesokas mano mašinos, šeši reisai. O kaip mokėsi, grynais ar kaip mokėsi?“. K.L. sako: „Grynais. Suvežam, iš karto viską sutvarkom.“. Ž.Ž. sako: „Tai 400 jam ir po 50 man ir va startuojam, varo kraut.“. K.L. klausia: „Kiek tau?“. Ž.Ž. atsako: „Po 50 litų už mašiną.“. K.L. sako: „Gerai, tvarkoj.“. Ž.Ž. sako: „Tai aš jį siunčiu pas K..“. K.L. sako: „Mane reikia paimti, nes aš viską turiu sudėliot tenai. Ten be manęs nepaims nieks.“. Ž.Ž. atsako: „Gerai, tai aš tave apimu, nuvežu prie jo.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 13.00.10 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina Ž.Ž. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Tai tas žmogus gali judėt pas K., tu tik mane paimk ir vsio.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 13.02.20 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Šiandien jau pradėsim kraut, į Vievį viskas važiuos.“. V.K. sako: „Pas mane jau atvažiuoja mašinos.“. K.L. sako: „Jau po biškį, jau pasakiau, kad judėtų, tai va mane paima, atveža iki jūsų ir aš ten pakontroliuosiu viską.“. V.K. klausia: „Tai viena mašina važiuos ar kelios?“. K.L. sako: „Kelios, tikėkimės, kad šiandien suveš viską. Iš Vievio net ne pirmadienį, ryt pajudės. Tai jeigu viskas pajudės, tai iškart S. atskrenda ir viskas.“. V.K. sako: „Gerai, Vievyje pasisvers, bus tvarkoj. Kabinuosi kaušus ir laukiu.ׅ“. (t. 41, b. l. 76-101, t. 43, b. l. 83-92)

Iš 2013 m. rugsėjo 6-9 d. pokalbių suvestinės Nr. 2 matyti, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. 13.41.35 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini)ir sako: „Mes už 10 minučių maždaug būsim. Į kurią vietą ten atvažiuot?“. V.K. sako: „Čia kur nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiuokit, kaip tik tos mano kaip fermos yra gale. Jeigu per (duomenys neskelbtini) važiuosit, iš karto prieš fermą į dešinę pusę.“. K.L. sako: „Mes nuo (duomenys neskelbtini) pusės važiuojam“. V.K. sako: „Tai ir važiuokit per (duomenys neskelbtini), sukit į kairę pusę, į kalną pakylat, bus ne pirmas, o antras įvažiavimas. Įvažiavimas kitoj pusėj fermų. Tik pasikėlus bus trečias įvažiavimas. Po kaire. Fermų gale suki į kairę.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 13.54.42 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Mes vietoj, privažiavom prie grūdų.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 14.53.38 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). K.L. sako: „Va ką tik pajudėjom.“. J.S. klausia: „Paskambinai V.?“. K.L. sako: „Jau skambinsiu tuoj.“. J.S. sako: „Tai skambink V. iškart ir man atskambink.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 14.54.46 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Sveiki, čia K. nuo S..“. V.K. atsako: „Aha, aišku.“. K.L. sako: „Išvažiuojame jau.“. V.K. sako: „Judėkite tada link Jonavos šiuo senu keliu, ten tikriausiai važiuosite vis tiek per Ruklą.“. K.L. atsako: „Taip.“. V.K. sako: „Gerai, aš jus ten maždaug prie Ruklos sutiksiu tada ir palydėsiu iki vietos.“. K.L. sako: „Gerai. Raudona Volvo.“. V.K. klausia: „Per kiek laiko jūs apytiksliai būsite, kaip galvojate?“. K.L. atsako: „Per pusvalandį būsime.“. V.K. atsako: „Gerai. Tada iki susitikimo.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 15.29.31 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Viskas privažiavo.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 15.55.37 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Nu, ten sako trisdešimt procentų šiukšlių, taip ar ne.“. K.L. atsako: „Taip.“. J.S. klausia: „O tai tu pats matai ar tai tik jie taip sako?“. K.L. atsako: „Ne, nu parašyta šiukšlių 12 procentų. Nu 12 ar ten 13.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 16.06.57 val. V.K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „K., normaliai ten viskas, išsikraunate, taip?“. K.L. atsako: „Taip, viskas gerai.“. V.K. sako: „Tai dabar ten dar važiuoja pas mus, žinai tikriausiai, taip?“. K.L. atsako: „Taip, viską žinau.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 16.53.15 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Va už 5, už 10 minučių būsim.“. V.K. klausia: „Fermose? Grūdų, ane?“. K.L. sako: „Taip, va tuoj.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 17.39.52 val. V.K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Kur vežat grūdus, į Jonavą?“. K.L. atsako: „Į Vievį. Pas save į sandėlius.“. V.K. klausia: „Jūs kai sveriat, jokio dokumento neišrašot, svarstyklės jokio čekio neduoda?“. K.L. sako: „Tai mes tik dėl savęs pasižymim, kad žinotumėm. Paskui, kai krausim į vagonus, bus viskas aišku.“. V.K. klausia: „O antrą reisą važiuosit sverti irgi?“. K.L. atsako: „Taip.“. V.K. sako: „Aš antru reisu noriu ir pats irgi važiuot. Tu tada palauksi manęs biškelį.“. K.L. sako: „Tai gal tada rytoj? Nes šiandien mes greičiausiai išpilam, atvažiuojam, dar pasikraunam ir ryt tada gal.“. V.K. sako: „Nu galim tada rytojui palikti. Tada rytoj ryte aš važiuosiu vieną reisą, noriu aš pats gi pasižiūrėt, kaip ten atrodo. O kada jis pats pasirodys?“. K.L. sako: „Čia viską užkraunam ir atlekia. Tai greičiausiai, kad pirmadienį, nes mum dar trūksta iki 1500 tonų.“. V.K. sako: „Aš galvojau, kad jūs važiuojat per svarstykles ir kompas atspausdina svorį pilno ir tuščio.“. K.L. sako: „Viską atspausdina, bet aš net neėmiau.“. V.K. sako: „Tu paimk. Atsišviesiu aš paskui.“. K.L. sako: „Gerai, padarysiu aš ryt tada viską.“. V.K. klausia: „Jūs tik pasisveriat kibirėlyje ir toliau važiuojat į sandėlius?“. K.L. sako: „Taip.“. V.K. klausia: „O sandėlis Vievyje?“. K.L. atsako: „Taip.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 18.33.30 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Jau įvažiuoju.“. K.L. atsako: „Viskas, davai.“. 2013 m. rugsėjo 6 d. 19.30.02 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Šiandien dar vieną išvežam ir rytdienai dar tiek pat paliekam, turbūt tris ar dvi. Pažiūrėsim, kiek tilps.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 11.14.06 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Būsim už kokių dvidešimties minučių, dvidešimt penkių.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 11.47.42 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Senis labai (necenzūrinis žodis) protą.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 12.52.04 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „(duomenys neskelbtini).“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 12.59.48 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). V.K. klausia: „K., viskas gerai pas jus?“. K.L. sako: „Jo, beveik Rukla, jau netoli visai.“. V.K. sako: „Tvarkoj, judu tada aš.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 13.20.18 val. V.K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Atvarėt jūs jau?“. K.L. sako: „Jau vietoj.“. V.K. sako: „Aha aš jau matau, kad atvarėt, tuo ateisiu tada.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 13.51.57 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Išsikrovėm, lekiam atgal. Viskas ok. O kada atlėksit su vairu atsiskaityt?“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 14.22.13 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K.į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Jau mes vietoj.“. V.K. sako: „Oho greiti, gerai lekiu.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 16.11.33 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Pralėkėm Ruklą.“. V.K. sako: „Aha, tvarkoj, atvažiuoju davai.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 17.24.46 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Tai žinok, paliksim ryt, nes nespėsim. Dabar jau pusę šešių. Kol nuvažiuosim, kol pakrausim, tikrai nespėsim. Pasikraunam ir ryt atlėksim dar kartą.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 17.41.03 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Bus ten už kokių 10, 15 minučių.“. V.K. atsako: „Gerai, laukiam.“. 2013 m. rugsėjo 7 d. 18.05.03 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). V.K. klausia: „O kur pats? Dar biškį pašnekėt reikia. Man sakė čia dar lieka biškelį, dar viena mašina grūdų, jeigu pakraunam pilnutėlę, bet jeigu aš traktorių išsiųsčiau paskui, tai iš karto viskas išvažiuotų.“. K.L. sako: „Tai rytoj, šiandien jau nespėsim.“. V.K. sako: „Nu tu ateisi, pašnekėsim.“. 2013 m. rugsėjo 8 d. 08.16.22 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Atlekiam.“. V.K. klausia: „Tai kur jūs jau esat?“. K.L. atsako: „Vietoj dar pas save, už pusės valandos maždaug būsim.“. 2013 m. rugsėjo 8 d. 08.37.26 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Rukla.“. V.K. sako: „Aha. Tvarkoj, judu.“. 2013 m. rugsėjo 8 d. 09.49.05 val. V.K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). K.L. sako: „Už pusės valandos būsim.“. V.K. sako: „Gerai, aš jau pasiruošęs, grūdai viskas tvarkoj, galim pilt.“. 2013 m. rugsėjo 8 d. 10.14.21 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Mes jau vietoj.“. V.K. atsako: „Gerai, jau aš atvažiuoju, pakelyje jau irgi.“. 2013 m. rugsėjo 8 d. 12.34.31 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Dar 400 lt sumokėjau už papildomą 7 reisą.“. (t. 41, b. l. 102-123, t. 43, b. l. 92-107)

Iš 2013 m. balandžio 22 d. – gegužės 15 d. pokalbių suvestinės matyti, kad 2013 m. balandžio 22 d. 10.21.19 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Aš rytoj atskrendu į Lietuvą po pietų. Norėčiau pasimatyti, sutartį perduoti jums ir pakalbėti.“. 2013 m. balandžio 23 d. 11.37.02 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Aš būsiu šiandien Vilniuje 7 valandą tik, tai gali būti, kad naktį būsiu tikriausiai pavargęs.“. V.K. sako: „Tai gal kad nevarginti nei jūsų, nei savęs, susitarkime tada rytoj. Kokiu laiku jums patogu atvažiuoti? Arba aš galiu atvažiuoti kur nors ten pusiaukelėje, kur nors yra kavos atsigerti?“. J.S. atsako: „Žinoma, galima tai padaryti. Taip kad mums dviese ramiai pasėdėti, pakalbėti, nes aš noriu parodyti sutartį, atvežti, pakalbėti ten dar apie kai ką.“. 2013 m. balandžio 24 d. 11.30.55 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Gal jau atsilaisvinote?“. V.K. atsako: „Aš dar pas notarą.“. J.S. sako: „Čia yra toks viešbutis ir restoranas Toskana. Štai aš čia sėsiu kol kas.“. V.K. sako: „Gerai, aš iškart atvažiuosiu į restoraną.“. J.S. klausia: „Jūs turėsite laiko pasėdėti, pažiūrėti popierius?“. V.K. atsako: „Žinoma.“. 2013 m. balandžio 24 d. 14.32.20 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Mes šiandien su V. buvom susitikę. Viskas gerai, papasakosiu, kai susitiksim, bet viskas labai gerai, net geriau, nei aš galvojau.“. 2013 m. balandžio 24 d. 15.06.08 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „O jei aš 16.20 atvažiuočiau į jūsų miestą ten, kur SEB bankas? Jūs suspėtumėte? Kadangi aš iškart padėčiau pinigus į sąskaitą.“. V.K. atsako: „Aš pasistengsiu, tikriausiai, viskas bus gerai.“. 2013 m. balandžio 24 d. 15.35.29 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Aš jau išvažiuoju iš Kauno.“. V.K. sako: „Gerai, aš štai tuo metu jau privažiuoju prie SEB banko, aš jūsų lauksiu.“. 2013 m. balandžio 25 d. 13.14.27 val. V.K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Su šita moterimi gailiuosi, bet negalėjau nieko padaryti. Ji sakė, kad liko pas ją tokių apyvartinių pinigų ir tokios sumos negalėjo ji, prašiau mažiau, gal pusę, niekaip. Pats neturiu ir negaučiau, gali būti ir savaitę ar 10 dienų, 2-3 dienas į priekį dideli pinigai atsiras šitie Europos išmokos už pasėlius, bet tuo metu, tą minutę neturiu nieko.“. J.S. sako: „Rytoj galutinis terminas, aš vakar apmokėjau šitą dalį, o rytoj man galutinis terminas apmokėti reikia. Ir aš nežinau kaip.“. V.K. sako: „Kol kas aš dabar jai skolingas šimtą tūkstančių ir šiek tiek daugiau ir ji, mano manymu, truputį bijo ir jau nori, kad aš po truputį pradėčiau grąžinti jau. Gal ji ir turi viduje ten ir yra kažkokie rezervai, bet ji jau tokia šiek tiek išsigandusi ir jau pinigai, pinigai dideli. Pasistengsiu dar ir ką nors padarysiu, jei kas, aš jums iškart skambinu, aš atvažiuosiu namo, dar kelias, gal mažesnes sumas iš kelių ir pasistengsiu. Iki kiek laiko yra galima dar dėl šios sumos jums sakyti ir skambinti, kol jie galės jums padėti?“. J.S. sako: „Per dieną, rytoj iki dviejų.“. V.K. klausia: „Ir jeigu pinigai, tai tada pervedame ar grynaisiais?“. J.S. sako: „Geriau grynaisiais, žinoma.“. V.K. klausia: „Vakar gavau pervedimą ten 4 tūkstančiai, bet jie negalės jums padėti nieko, taip, tūkstantis eurų, tai ne pinigai.“. J.S. sako: „Ne, nieko nesprendžia, 8 reikia.“. 2013 m. balandžio 25 d. 14.30.41 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Aš išskrendu rytoj vakare, tai aš, tikriausiai, tada rytoj atvažiuosiu pas jus pasirašyti sutartis ir priedą. Nes man iš pradžių reikia dar išspręsti savo klausimą, kadangi aš vakar pervedžiau šiuos pinigus ir, jei aš nepervesiu likučio, tai aš tiesiog prarasiu kaip užstatą. Tiesiog paleisiu vėjais, gaunasi. Jau su šitais klaipėdiškiais praradau krūvą pinigų, o jei dabar dar šiuos prarasiu, tai visai bus gaila. Jeigu pas jus kažkas gausis, kaip jūs kalbėjote, tai duokite žinią.“. 2013 m. balandžio 25 d. 14.40.23 val. J.S. iš telefono numerio iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Jums nesigaus kažkur paimti 8 tūkstančius eurų, jūs pažiūrėkite nors kiek gausis, nes aš dabar štai važiuoju į Klaipėdą tada. Ir pabandysiu ten. Aš dabar važiuoju į Klaipėdą, pažiūrėsiu, kiek aš sugebėsiu iš jų išplėšti pinigų, nes jie lyg būtų skolingi man. Aš tada pabandysiu atsiimti ir tada aš matysiu, kiek man trūksta, jūs ten, jei kam skambinsite, klausite, jūs pažiūrėkite, tiesiog kiek gausis.“. V.K. atsako: „Gerai.“. 2013 m. balandžio 25 d. 17.12.22 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Gal sužinojote, ką nors man paguodžiamojo?“. V.K. atsako: „Nieko negaliu pasakyti gero, kelis skambučius darėme, visi vargšai, niekas negali padėti.“. J.S. sako: „Dar jie man tik 2 tūkstančius eurų grąžina, bet gali būti surinksime.“. V.K. sako: „2 tūkstančiai eurų, mano tūkstantis yra sąskaitoje.“. J.S. sako: „O kur dar 5 paimti?“. V.K. sako: „Dar aš tūkstantį ir ryte pasistengsiu, gal žmogus štai nurašė rytojui rytui dar tūkstantį eurų. Aš dar perskambinsiu, kad jis labai pasistengė, gal jau bus 2,2 su puse.“. 2013 m. balandžio 25 d. 21.49.58 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Kažką sužinojote man gero, naujo?“. V.K. atsako: „Dabar turiu savo kišenėje 8 tūkstančius litais. Nu tai apytiksliai trys, trys eurų. Kaip jums ten?“. J.S. sako: „Tik du ir daugiau niekaip nieko.“. V.K. sako: „Labai paprastai. Visiems draugams skambinau, kurie šiek tiek turtingesni, ir visi tokioje pačioje padėtyje kaip ir aš.“. J.S. klausia: „O jei rytoj maždaug apie kokią pusę dešimtos, dešimtą atvažiuočiau. Aš pro jus važiuosiu tuo metu apytiksliai, aš jums tada paskambinčiau.“. V.K. atsako: „Aha. Tada aš privažiuosiu su pinigais.“. 2013 m. balandžio 26 d. 09.26.06 val. V.K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefoną numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Aš atvažiavau dabar į Marijampolę pas mamą ir vienas žmogus man pasakė, kad ryte bus pinigai, nesilaikė žodžio, aš per pusantros valandos suspėsiu grįžti į Kaišiadoris.“. J.S. atsako: „Mh, iki pasimatymo.“. 2013 m. balandžio 26 d. 11.09.23 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Aš restoranėlyje, kur mes su jumis buvome.“. V.K. sako: „Grįžtu su pinigais.“. 2013 m. balandžio 26 d. 11.13.11 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Aš būsiu restorane, kur mes su jumis buvome pereitą kartą. Dokumentus atspausdinau, iškart tada pasirašysime su jumis.“. V.K. atsako: „Gerai.“. 2013 m. balandžio 28 d. 09.21.32 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „O ką sutarei su V.? Paduos 5 Eur? Ar padavei sutartį tu jam?“. 2013 m. balandžio 28 d. 09.22.27 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo žinutę K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „V. jau sutartį turi ir pinigus jau padavė.“. 2013 m. balandžio 28 d. 09.24.25 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Tai super. O tu man duosi?“. 2013 m. balandžio 28 d. 09.26.36 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo žinutę K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Pažiūrėsiu į tavo elgesį :).“. 2013 m. balandžio 28 d. 09.32.18 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „O tai sakei, kad man 5 Eur duosi. Tai ar duosi?“. 2013 m. balandžio 28 d. 09.33.13 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo žinutę K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Žinoma duosiu, jei gerai elgsiesi.“. 2013 m. balandžio 28 d. 17.47.52 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Tai, kas susiję su jūsų sutartimi, nu, mūsų su jumis sutartimi, viskas tvarkoj. Viskas padaryta. Kai tik būsite pasiruošęs, iškart žmonės pradeda dirbti. Jei pas jus štai atsirastų antradienį galimybė to, apie ką mes su jumis kalbėjome, aš nelikčiau jums skolingas. Gali būti jums ten ir pinigus reikia pervesti, jeigu, tai yra tai, kad mes su jumis kalbėjome ten, jei jūs man padėtumėte. Apie šiuos 5 tūkstančius, aš jums paskui grąžinčiau štai šiuos tūkstančius.“. V.K. sako: „S., tuo metu aš turiu daug įsipareigojimų prieš banką ir kitus kreditus ir aš... Jei truputį daugiau laiko, savaitę, pusantros, tikriausiai, gal atsiras šios išmokos už pasėlius, o štai už gegužės pirmą niekas nieko neišmokėjo ir labai skurdžiai.“. 2013 m. gegužės 2 d. 19.47.35 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „V., aš atskridau į Vilnių va tik dabar. Reikia kai kokius dar papildymus pasirašyti mums.“. 2013 m. gegužės 3 d. 08.33.40 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo žinutę V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Labas rytas. Žinau kad Jums dabar sunku, bet žmonės turi padėti vienas kitam.“. 2013 m. gegužės 3 d. 08.33.43 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo žinutę V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Man labai reikia 5 eurų šiandien, grąžinsiu ne vėliau kaip gegužės 31 su proc.“. 2013 m. gegužės 3 d. 08.37.53 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo žinutę V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Aš jums pasirašysiu skolos raštą nuo savęs ir nuo firmos kaip garantas.“. 2013 m. gegužės 3 d. 08.37.55 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo žinutę V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Pinigų grąžinimo.“. 2013 m. gegužės 3 d. 09.25.51 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „V., aš ten parašiau jums pranešimą, paskaitykite, prašau, atsakykite, gerai? Aš jums 2 pranešimus atsiunčiau, jūs man atsiųskite atsakymą, prašau. Jūs man atsakymą SMS parašykite.“. V.K. atsako: „Mh.“. 2013 m. gegužės 3 d. 10.00.32 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Mes štai dabar kalbėjome su žmogumi dėl grūdų, jis klausia, o jūs galėsite per 1 dieną atvežti į GL ir pakrauti visus du šimtus tonų per 1 dieną?“. V.K. atsako: „Sugebėsiu.“. J.S. klausia: „O pas jus sandėlis yra, taip? Kur galima sudėti šiuos du šimtus maišų nu ten dienai, kiek ten, kol pakuosite, jūs vis tiek per vieną dieną nesupakuosite.“. V.K. sako: „Aš supakuosiu, savo namuose turiu vietą, kur juos galima juos supakuoti ir paruošti pervežimui. Per dieną negaliu to padaryti, bet, jei aš ir pasiruošiu, bus supakuota, galime pervežti viską.“. 2013 m. gegužės 3 d. 10.08.32 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Jie šiandien padarys ten papildymą prie sutarties dar vieną, atsiųs į paštą ir man reikės pasirašyti, kadangi man reikės jiems išsiųsti, aš jiems dieičelu išsiųsiu paštu. Jie viską perskaitė, viskas gerai, viskas tenkina, tai ką jūs su jumis pasirašė. Tik patikslinimas dėl pakrovimo, nes jie mokės už konteinerius ir sako reikia žinoti, nes jie kada skaičiuoja metrą išlaidų, jie labai tiksliai jį paskaičiuoja, kad nebūtų nu jokių papildymų. Ir vienas reikalas ten, jei pasikrauna per dieną, kitas reikalas, sako, kad stovės ten 2, 3, 4 dienas.“. V.K. atsako: „Tokio laiko nereikės, aš padarysiu per vieną dieną.“. V.K. sako: „Pasakykite, S., reikia man pirkti visus maišus pervežimas, pakrovimas už tą pačią sumą, kurią mes sutarėme? Nes jau papildomos sąnaudos. Vienas maišas, mano manymu, kainuoja 30 litų, paskui dar pervežimas, pakrovimas į vagoną, šiek tiek daugiau mano sąnaudų jau reikia.“. J.S. atsako: „Dėl įpakavimo jūsų rūpestis. O kas dėl pristatymo, tai visa kaip ir klausimas per derybas, aš galvoju, tą sumą galima kažkaip pakel... aš galvoju, galima tiesiog paskaičiuoti, kiek tai kainuos, ir tiesiog šitą sumą padalinti, sakykim į, perpus, tai bus gražu iš abiejų pusių. Jūs ten SMS mano perskaitėte.“. V.K. atsako: „S., aš iš karto jums pasakysiu, man jau tos problemos su bankais, pas mane traktoriai lizinge, aš skolingas 70 tūkstančių sumokėti ir šių mokėjimų europietiškų negavau ir man labai šiuo metu sunku.“. J.S. sako: „Suprantu, bet aš jums padėsiu, jūs mane palaikysite, o aš jums padėsiu po 2-3 savaičių. Aš gaunu pinigus iš Vokietijos. Aš antradienį turiu būti Vokietijoje, aš ten gausiu pinigus, maždaug pusantros, 2 savaitės ir paskui aš grįšiu ir aš galėsiu jums padėti.“. J.S. sako: „52 tūkstančius grąžins ir man reikia iš viso turėti 70 tūkstančių litų. O aš sakau po 2-3 savaičių, jei jums reikės, aš galėsiu jums padėti be jokių problemų, nes aš turėsiu maždaug 17-18 tūkstančių eurų laisvų.“. V.K. sako: „Šiuo metu man pačiam labai, labai blogai, aš tik atsimušu nuo bankų, kad traktorių iš manęs neatimtų. Aš lizingu paėmiau, sumokėjau 100 tūkstančių ir dar 100 tūkstančių liko ir, maniau, kad sausyje, vasaryje bus šios išmokos, aš jų negavau nė vieno lito ir štai grynieji – nė vieno cento. Aš rašau jiems, prašau, kad jie iš manęs neatimtų traktoriaus. Beveik jau skola 80 tūkstančių, skolingi iki 3 mėnesių, kiekvieną mėnesį aš skolingas po 20 tūkstančių. Už gyvulius mokėjimas eina, skambinau į agentūrą, bet bus per 2-3 savaites. Tai, šiuo metu pas mane nulis.“. J.S. klausia: „Tai pas ką nors iš pažįstamų? Aš parašysiu popierius kokius nors.“. V.K. sako: „Negalėsiu aš padėti jums.“. 2013 m. gegužės 3 d. 12.10.50 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo žinutę V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Man trūksta 4200 Lt, pažiūrėkite kuo man padėti.“. 2013 m. gegužės 3 d. 12.10.54 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo žinutę V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Lietuvoje be jūsų kreiptis nėra į ką. Aš grąžinsiu su bet kokiu procentu.“. 2013 m. gegužės 3 d. 12.10.56 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo žinutę V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Kiek pasakysite.“. 2013 m. gegužės 3 d. 12.24.30 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Pasuk V., pakalbėk, kažko pergyvena.“. 2013 m. gegužės 3 d. 12.25.20 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Dėl ko jis pergyvena? Sutartis jau pas jį.“. 2013 m. gegužės 3 d. 12.34.13 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „V. sakė, kad žadėjo S. pasukt.“. 2013 m. gegužės 3 d. 12.35.19 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Ko tartis, gaunu kapeikas ir imam, aš savo, tu savo.“. 2013 m. gegužės 3 d. 12.36.02 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Ką (necenzūrinis žodis), kad jis neturi, man tai (necenzūrinis žodis).“. 2013 m. gegužės 3 d. 12.41.24 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Man tai irgi (necenzūrinis žodis), kitą sav. tai tikrai žinau, kad paduos. O man nuo V. dalies ragas?“. 2013 m. gegužės 3 d. 12.43.47 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Kvailys tu... kokie ragai? Laukiu kapeikų ir iškart paduosiu, aš gi tau rašiau, 1.“. 2013 m. gegužės 3 d. 12.43.48 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „0000 ir 2500.“. 2013 m. gegužės 3 d. 14.04.51 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Viską jau beveik paėmiau ir vienas draugas pasakė, kad antradienį veža dar 3 tūkstančius litų. Man trūksta iš viso 3 tūkstančių litų, gal galima iš ko nors perimti iki antradienio? O antradienį ryte K. atveš, tai K. jums perduos, aš pasakysiu, kad jis perduotų antradienį.“. V.K. klausia: „Iki kito antradienio? Tai šiuos pinigus antradieniui galima?“. J.S. atsako: „Ne, man reikia šiandien, o antradienį juos grąžinsiu atgal, 3 tūkstančius litų žmogus antradienį atveš K..“. V.K.sako: „S., su manim nėra nė lito, ne iškart, negaliu niekaip.“. J.S. sako: „Mh, o galbūt iš ko.“. V.K. sako: „Neturiu, S., aš su savimi ir sąskaitoje neturiu.“. J.S. klausia: „Ir tai žinote iš ko galima paprašyti? Antradienį tiksliai bus.“. V.K. klausia: „Jūs važiuojate dabar Klaipėdoje dar, taip?“. J.S. atsako: „Aš dar dabar Klaipėdoje.“. V.K. sako: „Truputis yra laiko. Atsakymą jums ee, kiek man laiko duosite?“. J.S. sako: „Nu, kiek pasakykite…“. V.K. sako: „3 tūkstančiai tai ne pinigai, tai mažai. Nu aš pasistengsiu.“. J.S. sako: „V., paskambinkite, gerai?“. V.K. atsako: „Gerai.“. 2013 m. gegužės 3 d. 14.44.23 val. V.K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Sakykit 3 tūkstančiai litų?“. J.S. atsako: „Taip.“. V.K. sako: „Bus, S.. Dabar padarys pervedimą iš Vilkaviškio SWED, SWED Kaišiadorių ir važiuoju ten nuimti.“. 2013 m. gegužės 9 d. 21.21.23 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „V. dabar negalima liesti, jis gegužės 30 mums su tavimi 70000 paduos.“. (t. 41, b. l. 124-148, t. 43, b. l. 175-200, t. 44, b. l. 1-17)

Iš 2013 m. gegužės 15 d. – birželio 21 d. pokalbių suvestinių matyti, kad 2013 m. gegužės 15 d. 15.24.29 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). J.S. sako: „Aš vakar V. nemačiau ir niekur nevažiavau vakar pas jį. Aš gi laukiu pinigų šitų, kapeikas turi gauti, tai gausiu kapeikas, važiuosiu ten.“. 2013 m. gegužės 21 d. 07.38 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Kas ten per ūkininkas?“. K.L. atsako: „Ai vietinis, šiandien reiktų jam paskambint, turi 100 tonų užaugina ir maždaug tiek pat dar rapsų užaugina.“. J.S. klausia: „Ta prasme dar bus, ania?“. K.L. atsako: „Jo, tai nori parduot, nes su Kauno grūdais irgi susipykęs.“. J.S. klausia: „O pinigų jis turi ar nelabai?“. K.L. sako: „Turi.“. J.S. klausia: „Su juo galima taip kaip su V. ar ten toks variantas nepraeina?“. K.L. atsako: „Praeina, ten toks irgi čiochnutas.“. J.S. sako: „Tai davai imk jį, K., skambink jam. Bet istoriją tą patį, vardą tą patį sakyk. Sakyk, kad aš rytoj ryte išskrendu, nu, tą patį kaip ir tam. Bet jis tai šiaip nu užsidegęs, ta prasme, kartu dirbt ar nelabai, nes V., tai supranti, nežinau, ką tu su juo padarei, V. buvo užsidegęs dirbti, supranti? Tai davai paskambink man iš karto.“. 2013 m. gegužės 21 d. 08.55.59 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „.Kalbėjau va ką tik. Negali jisai čia šiandien, sako ne problema kokią kitą dieną. Bet žiauriai susidomėjęs ir nori 100 tonų atiduot mum.“. J.S. klausia: „O tu jam taip namioką davei dėl to, kad reikės kažkokius pinigus mokėt ar nieko nesakei?“. K.L. atsako: „Ne, dar nieko nesakiau. Bet namioką daviau, kad pasirašysit sutartį pradžioj su juo, o paskui, sakau, suvesim tiesiogiai už tam tikrą mokestį.“. 2013 m. gegužės 21 d. 09.58.11 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Šnekėjau su draugu iš Kauno. Jisai pažįsta Kauno elevatoriaus direktorę. Tai sakė jinai ten visus ūkininkus pažįsta, kurie atveža jai grūdus. Tai va, galima su ja derint kažką.“. J.S. sako „O ką tu suderinsi? Jinai pati perka grūdus iš ūkininkų, ką tu per ją suderinsi? Jeigu jinai ima grūdus, reiškia, turi atidavimą savo, jeigu jinai turi atidavimą, tai ką mes galim jai pasiūlyt? Gal geresnę kainą?“. K.L. sako: „Jo, manau, kainą.“. J.S. sako: „Jinai, jeigu rimta verslininkė, K., jinai nemokės mums kaip tarpininkams pinigus, o tada kaip ir nėra prasmės su ja dirbt, nes jinai kainą tokią kaip pasakys, tai kaina visur tokia pat, tu gi supranti, kad tokia kaina kaip mes pasakėm V., tokios kainos nu nėra, neegzistuoja. Jeigu mes jai pasakysim ten tą 325 eurus už toną, jinai pradės žvengti, sakys, tai ką durni. Sakys, o kas jum po tiek duoda. Čia tik V. galėjo tokiu šūdu sumaltu suvalgyt. Aš išvis abejoju, kad tavo tas ūkininkas irgi suvalgys, tokio antro kaip V. nėra. Tas vat jaunėlis, matai, kurį buvo atvežę į Panoramą, matai, nesuvalgė gi.“. 2013 m. gegužės 21 d. 19.04.38 val. K.L. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo SMS žinutę J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „O ką su V. darom? Jam reikės 1 eur atiduot penktadienį, jau 2 sav.“. 2013 m. gegužės 27 d. 17.26.30 val. asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini)  rašo SMS žinutę J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „O V. iki 30 d. perves Lt? Iš mano dalies atskaičiuotum 14 Lt.“. 2013 m. gegužės 29 d. 11.00.35 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „O, aš skambinau V., jis penktadienį perves.“. 2013 m. gegužės 30 d. 11.02.29 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Kalbėjau su mano jaunu draugu, jie ten jums tūkstantį eurų skolingi, aš grįšiu šeštadienį Vilnių ir sekmadienį aš jums atiduosiu pinigus.“. V.K. sako: „Labai būtų gerai, labai, labai striuka.“. 2013 m. gegužės 30 d. 11.07.57 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini): „Su senu viskas ok, aš pasakiau, kad jis atskaičiuotų iš tų pinigų, kur man skolingas.“. 2013 m. birželio 3 d. 20.40.15 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Aš važiuoju į Kaišiadorius, man reikia su V. susitikti, peršnekėti. Po susitikimo tau paskambinsiu.“. 2013 m. birželio 3 d. 22.28.56 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Pašnekėjau, kad rytoj tiksliai pinigai. Klausiu, ar tikrai bus. Jo, sako, baikit.“. K.L. klausia: „Tai pervedė?“. J.S. atsako: „Jo. Sako viską pervedžiau.“. 2013 m. birželio 4 d. 13.31.03 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir klausia: „Kas dėl mūsų pokalbio, jūs pagalvojote, kaip su šia moterimi pasikalbėti.“. V.K. atsako: „Aš galvojau, bet dar nekalbėjau, nežinau, kaip prieiti prie jos, kaip su ja pakalbėti. Visko bijo, ji labai atsargi. Bet koks rezultatas, jau negaliu pasakyti, aš pereitą kartą prašiau jos 10 tūkstančių, ji jau man pasakė, kad ne.“. J.S. klausia: „Pasakykite, V., tokį dalyką, o kiek pinigų ji jums paskolino, kiek gi pinigų ji jums duotų 4 mėnesiams? Štai tokiam terminui.“. V.K. atsako: „Aš negaliu į šitą klausimą atsakyti, bet aš prašiau jos keliems mėnesiams 10 tūkstančių, ji man pasakė, kad, V., aš tau daviau 100 tūkstančių ir sekančius pinigus jau taip kitomis aplinkyb..., kita prasme, ne, taip netiks. Ji šiek tiek jau bijo ten truputį.“. J.S. sako: „O jei toks, kad tarkime reikia ten, pavyzdžiui, nežinau, reikia 20 tūkstančių eurų, taip? Ir po 4 mėnesių jūs grąžinsite jai visus 50, štai jūs skolingi tris šimtus, taip? Jūs, jūs skolingi tris šimtus? Jums skolina dar 20 ir lygiai po 4 mėnesių grąžinate jai 50, ją būtų tai sudominę ar ne? Nu, visa skola, pilnai visa skola.“. V.K. atsako: „Jau su ja kalbame ne apie visą skolą, bet dalimis. Ji tai jau sako, kad nu laikas grąžinti.“. 2013 m. birželio 6 d. 13.28.38 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina V.K. į telefono numerį (duomenys neskelbtini). V.K. sako: „Dar laukiu šitos moters, dar neatvažiavo pas mane.“. J.S. klausia: „O pinigus ji atveš jums, taip?“. V.K. atsako „Ji atveš pinigus, taip, iškart.“. 2013 m. birželio 6 d. 14.23.40 val. V.K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambina J.S. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir sako: „Kada mes susitiksime, S., ir pakalbėsime su ja, aš noriu, kad ji nematytų, kada aš jums perduosiu pinigus. Ir užeisime paskui į jūsų mašiną pasirašyti sutartis ir atiduosiu.“. J.S. sako: „Tai restorane pasirašysime ir viskas.“. V.K. sako: „Ne, mes nueisime į šalį prie jūsų mašimos, kad ji nematytų, kaip aš paduosiu jums pinigus.“. J.S. sako: „Mes ją palydėsime prie mašinos, grįšime ir...“. V.K. sako: „S., ji atvežė tik 12 tūkstančių litais.“. 2013 m. birželio 8 d. 07.33.46 val. J.S. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) rašo K.L. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) žinutę: „Pirmadienį bus LT iš V. ir poros dienų bėgyje.“. (t. 41, b. l. 149-161, t. 44, b. l. 17-37)

Iš 2011 m. sausio 20 d. sutarties, sudarytos tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos S.K. (duomenys neskelbtini) A.K., ir pirkėjo J.S., matyti, kad pardavėja įsipareigojo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui, po to, kai bus įvykdyti visi sutartyje numatyti įsipareigojimai. Pagal sutarties 2.1. punktą pardavėja įsipareigoja išnuomoti butą pirkėjui nuo 2011 m. sausio 25 d. vieneriems metams pagal atskirą nuomos sutartį, kuri yra šios sutarties dalis. Pagal sutarties 2.2. punktą pardavėja įsipareigoja suteikti pirkėjui įgaliojimą įkeisti butą. Įgaliojimo trukmė – vieneri metai. Pagal sutarties 2.5. punktą pardavėja įsipareigoja parduoti butą, pirkėjui po to, kai bus įvykdyti visi sutartyje numatyti įsipareigojimai, šios Sutarties pagrindu sudarant nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal sutarties 3.1. punktą pirkėjas įsipareigoja, teikiant juridinę pagalba ir apmokant advokatų paslaugų ir kitas išlaidas, sutvarkyti L.E.R.B. teisines problemas, atsiradusias 2002 m. gruodžio 9 d. įregistravus naują tradicinę religinę bendruomenę/bendriją „L.E.R.B. –U.L.- S.“. Pagal sutarties 4.1. punktą pirkėjas įsipareigoja kartu su pardavėja įsteigti F. bendrai veiklai vykdyti tikslu finansiškai remti L.E.R.B.. Pagal sutarties 5.1. punktą šalys susitaria, kad butas bus parduodamas po to, kai bus įvykdyti visi sutartyje numatyti įsipareigojimai, šios sutarties pagrindu sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal sutarties 5.2. punktą sutarties sudarymo metu buto kaina bendru sutarimu sudaro 600000 Lt. Pagal sutarties 5.3. punktą turtas bus parduodamas bendru sutarimu patikslinus jo kainą pagal pardavimo metu galiojančias nekilnojamo turto rinkos kainas ir atskaičiavus sutarties įsipareigojimams įvykdyti pirkėjo patirtas faktines išlaidas. Sutartis pasirašyta J.S. ir A.K., patvirtinta S.K. antspaudu. (t. 45, b. l. 148)

Iš J.S. pareiškimo matyti, kad jis pagal 2011 m. sausio 20 d. sutartį, sudarytą tarp pardavėjos S.K., atstovaujamos S.K. (duomenys neskelbtini) A.K., ir pirkėjo J.S., gavo iš A.K. 200000 Lt sutarties 3.1. punkto vykdymui. (t. 45, b. l. 149)

Iš L.E.R.B. bažnytinio teismo išplėstinio posėdžio, įvykusio 2014 m. vasario 1 d., sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. remdamasi precedentais išaiškinta 2005 m. 3 kanoną, kad sandėriai ar įgaliojimai S.K. tvirtinami jau galutinai pasirašyti. Tvirtinami jų galutiniai tekstai. Ratifikuotus dokumentus vykdymui pateikia tik S.K.. K. nepatvirtinti dokumentai negalioja ir turi būti rengiami iš naujo. Pardavimo sutartys, sudarytos J.S., nebuvo pateiktos S.K., nebuvo žinomos S.K. vadovams ir S.K., yra S.K. netvirtintos ir neteisėtos. Pažymėtina, kad J.S. žinojo S.K. tvarką, ką S.K. posėdžių metu yra ne kartą pats patvirtinęs. J.S. veikė sąmoningai sukčiaudamas ir apgaudinėdamas S.K. bei jos vadovus. (t. 46, b. l. 16-18)

Teismo motyvai ir išvados dėl svetimo turto pasisavinimo ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 203 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas yra specialus, t. y., pagal šią normą atsakomybė kyla asmeniui, kuriam buvo patikėtas svetimas turtas arba toks turtas buvo jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Kaltininko žinioje esantis turtas – tai turtas, kuris yra patikėtas asmenims, kuriems kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi tiesę duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Šio nusikaltimo subjektas taip pat yra specialus, t. y., už paminėtus veiksmus atsako juridinio asmens vadovas. Teismui nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad J.S. yra vertintinas kaip asmuo, atitinkantis paminėtuose BK straipsniuose numatytų subjektų požymius.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad J.S. nuo 2011 m. sausio 31 d. buvo paskirtas E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroniniame sertifikuotame išraše (t. 15, b. l. 57-61) ir E.R.L.I.P.F. steigiamojo susirinkimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), priimtame 2011 m. sausio 31 d., užfiksuoti duomenys (t. 15, b. l. 63). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroniniame sertifikuotame išraše užfiksuoti duomenys patvirtina ir tai, kad J.S. F. (duomenys neskelbtini)  buvo įregistruotas 2011 m. vasario 3 d. Darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje 2011 m. vasario 25 d., užfiksuoti duomenys patvirtina, kad J.S. nuo 2011 m. vasario 25 d. buvo priimtas dirbti F. (duomenys neskelbtini)  (t. 16, b. l. 172). Be to, šioje baudžiamojoje byloje nekilo ir nekyla ginčų dėl fakto, kad tuo metu, kai, pasinaudojus 2011 m. gegužės 25 d. išduotu įgaliojimu, kitiems asmenims buvo perleistas (parduotas bei išmainytas) nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris priklausė S.K., J.S. buvo E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini).

S.K. posėdžio, vykusio 2011 m. vasario 26 d., protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad S.K. pritarė bendradarbiavimui su E.R.L.I.P.F.. Aptariamo posėdžio metu buvo nuspręsta įgalioti S.K. (duomenys neskelbtini)  D.L. bei (duomenys neskelbtini)  A.K. suderinti ir pasirašyti sutartį su šiuo F.. Be to, posėdžio metu S.K. pritarė tam, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų parduotas už 600000 Lt, o pinigai būtų įnešti į F. sąskaitą kaip S.K. dalis. S.K. konstatavo, kad F. direktorius garantavo, jog asmuo, įsigijęs butą, įneš šį butą į F.. Aptariamo posėdžio metu buvo nustatyti F. prisiimti įsipareigojimai S.K.: 1) iš F. lėšų besąlygiškai ir neatlygintinai atlikti Vilniaus bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), pastato remontą, renovaciją, įrengti garso ir šildymo sistemas; 2) padengti visas išlaidas, susijusias su bet kuriais teismo procesais, kuriuose S.K. dalyvauja ar dalyvaus ateityje kaip proceso šalis; 3) teikti 25000 Lt dydžio paramą S.K. kiekvieno mėnesio pirmą dieną. S.K. posėdžio metu buvo nustatyta ir tai, kad F. (duomenys neskelbtini)  J.S. S.K. nariams pateikė F. sąskaitos išrašą, iš kurio buvo matyti, jog F. sąskaitoje yra 1400000 Lt, kuriuos pervedė F. partneriai iš Vokietijos. J.S. atmetė bet kokią sukčiavimo, savavališko ir nesąžiningo elgesio su S.K., L.E.R.B. bei jos bendruomene galimybę, jis įsipareigojo pagal ateityje gautus įgaliojimus neparduoti ir neįkeisti S.K. turto be S.K. nutarimo (t. 2, b. l. 21-22). Iš J.S. pasižadėjimo, surašyto 2010 m. gruodžio 23 d., kopijos turinio matyti, kad kaltinamasis dar iki aptarto S.K. posėdžio pasižadėjo nevykdyti jokių veiksmų, susijusių su L.E.R.B. priklausančiu nekilnojamuoju turtu, be atskiro susitarimo (t. 2, b. l. 28, 29). Susitarime, sudarytame 2011 m. kovo 29 d., kurį pasirašė A.K. ir J.S. kaip F. atstovas ir patvirtintame notarės, užfiksuota, kad F., norėdamas disponuoti nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), privalo gauti rašytinį S.K. sutikimą. F. įsipareigojo be S.K. rašytinio sutikimo niekaip nedisponuoti nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini)(t. 2, b. l. 46-47). Aptartų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad J.S. kaip F. (duomenys neskelbtini)  įsipareigojo su S.K. turtu atlikti tik tokius veiksmus, kurių atlikimui yra gautas S.K. pritarimas. Nekyla jokių abejonių, kad toks įsipareigojimas kaltinamajam buvo žinomas ir suprantamas. 

Teismas pažymi, kad F., kurio (duomenys neskelbtini)  buvo kaltinamasis, įsipareigojimai S.K. atsispindi ne tik minėtame S.K. posėdžio, vykusio 2011 m. vasario 26 d., protokole. Iš 2011 m. vasario 4 d. susitarimo, sudaryto tarp F. ir L.E.R.B., matyti, kad F. įsipareigojo kiekvieno mėnesio pirmąją dieną suteikti bažnyčiai ne mažesnę kaip 25000 Lt paramą. Tokią paramą buvo įsipareigota teikti tol, kol bažnyčios (duomenys neskelbtini)  bus A.K.(t. 2, b. l. 24). Iš 2011 m. vasario 23 d. susitarimo, sudaryto tarp F. ir S.K., matyti, kad F. įsipareigojo besąlygiškai ir neatlygintinai apmokėti visas S.K. pinigines išlaidas, susijusias su bet kuriais teismo procesais, kuriuose S.K. dalyvauja kaip proceso šalis (t. 2, b. l. 25). Iš 2011 m. vasario 23 d. sutarties, sudarytos tarp F. ir S.K., matyti, kad F. įsipareigojo visiškai ir besąlygiškai iš F. lėšų neatlygintinai padengti visas S.K. išlaidas, susijusias su S.K. priklausančios bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), renovacija bei šildymo sistemos bažnyčioje įrengimu (t. 2, b. l. 26) Aptartuose susitarimuose ir sutartyje nurodyti F. įsipareigojimai iš esmės yra identiški įsipareigojimams, kurie buvo nustatyti S.K. posėdžio, vykusio 2011 m. vasario 26 d., metu.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad A.K. pasirašė 2011 m. kovo 30 d., 2011 m. gegužės 25 d. ir 2011 m. birželio 22 d. įgaliojimus. Visus šiuos įgaliojimus patvirtino notarai. Įgaliojimais, pasirašytais 2011 m. kovo 30 d. ir 2011 m. birželio 22 d., J.S. kaip F. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta teisė savo nuožiūra disponuoti S.K nuosavybės teise priklausančiu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypais, esančiais šalia šio pastato, savo nuožiūra nustatyti visas sudaromų sandorių sąlygas ir kt. Čia pažymėtina, kad įgaliojime, pasirašytame 2011 m. kovo 30 d., yra nurodyta, jog įgaliotojo atstovai patvirtina, jog nėra reikalingi jokie papildomi jokių įgaliotojo organų sprendimai, sutikimai, leidimai ar įgalinimai atlikti šiame įgaliojime nurodytus veiksmus. Taigi šiuo atveju yra akivaizdu, kad aptariamo įgaliojimo turinys prieštaravo S.K. posėdžio, vykusio 2011 m. vasario 26 d., metu J.S. prisiimtam įsipareigojimui pagal gautus įgaliojimus neparduoti ir neįkeisti S.K. turto be S.K. nutarimo. Taip pat šio įgaliojimo turinys prieštaravo ir dieną prieš įgaliojimo pasirašymą sudarytam susitarimui, pagal kurį F., norėdamas disponuoti nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), privalo gauti rašytinį S.K. sutikimą. Įgaliojimu, pasirašytu 2011 m. gegužės 25 d., J.S. kaip F. (duomenys neskelbtini)  buvo suteikta teisė savo nuožiūra sudaryti ir pasirašyti įgaliotojui nuosavybės teise priklausančio turto perleidimo sutartis, savo nuožiūra parduoti bet kurį įgaliotojui nuosavybės teise priklausantį turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) ir/ar turtines teises, savo nuožiūra nustatyti visas esmines ir neesmines minėtų sutarčių sąlygas ir kt. Teismas pastebi, kad faktą, jog iš tikrųjų, prieš suteikiant įgaliojimus J.S. disponuoti turtu, buvo siekiama užtikrinti tai, kad kaltinamasis veiktų tik taip, kaip buvo sutarta su turto savininku, iš dalies patvirtina ir kaltinamojo 2010 m. gruodžio 23 d. pasižadėjimas, kuriame nurodoma, jog jis pasižada nevykdyti jokių veiksmų, susijusių su butu, nurodytu 2010 m. gruodžio 22 d. įgaliojime, nei su bet kokiu kitu L.E.R.B. priklausančiu turtu be atskiro susitarimo (t. 4, b. l. 105).

Kaltinamasis J.S. iš esmės viso proceso metu tvirtino, kad iš tikrųjų F. buvo skirtas tik tam, jog būtų galima parduoti S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, gautus pinigus pasidalinti su A.K., taip pat, kol bus parduodamas turtas, finansuoti S.K. bei bažnyčios poreikių tenkinimą. Kaltinamasis tikino, kad S.K. pritarė jai priklausančio turto pardavimui. F. pinigus turėjo gauti tik iš parduodamo S.K. nekilnojamojo turto, kitų finansavimo šaltinių F. neturėjo ir kitų pajamų šaltinių nebuvo numatyta. Vis tik teismas konstatuoja, kad aptarta kaltinamojo versija, kiek ji yra susijusi su F. veiklos tikslais, pinigų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, paskirstymu, S.K. pritarimu parduoti nekilnojamąjį turtą, neatitinka baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų, kurie laikytini įrodymais. Tuo pačiu darytina išvada, kad J.S. teiginiai apie tai, jog F. buvo naudojamas tik S.K. turto išpardavimui, patvirtina, kad kaltinamajam jo (duomenys neskelbtini)  F. iš tikrųjų buvo tik priemonė nusikalstamiems veiksmams daryti bei, imituojant neva teisėtą veiklą, savo nusikalstamus veiksmus slėpti.

Kaip jau buvo minėta, S.K. posėdžio, vykusio 2011 m. vasario 26 d., protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad šio posėdžio metu buvo pritarta tik vieno buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimui. Iš šio sandorio gautos piniginės lėšos turėjo būti įneštos į F. sąskaitą. S.K. nepriėmė sprendimo dėl leidimo parduoti ar kitaip perleisti kitą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą nei šio posėdžio metu, nei vėliau. Taip pat aptariamame protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad J.S. S.K. pateikė informaciją, jog F. sąskaitoje yra 1400000 Lt, kuriuos pervedė šio F. partneriai. Čia teismas konstatuoja, kad tokios informacijos pateikimas leidžia daryti išvadą, jog S.K. nebuvo jokio poreikio priimti sprendimo dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, nes F. ir taip disponavo reikšminga piniginių lėšų suma, kuri, atsižvelgus į J.S. aiškinimus S.K. nariams, dar turėjo būti padidinta ir S.K. piniginiu įnašu.

Iš liudytojos D.L. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad F. buvo įsteigtas tam, jog būtų pritrauktos piniginės lėšos bažnyčios veiklai aktyvinti. J.S. aiškino, kad į F. piniginės lėšos bus pritraukiamos iš užsienio verslo subjektų. Kaltinamasis prieš S.K. posėdį, kuris vyko 2011 m. vasario 26 d., nurodė, kad F. sąskaitoje yra 1400000 Lt. Banko sąskaitos išrašas ar kitas dokumentas, patvirtinantis kaltinamojo žodžius, buvo parodytas A.K., o liudytoja tuo metu buvo šalia minėtų asmenų. J.S. teigė, kad pinigus įnešė jo partneriai iš Vokietijos. S.K. sutiko parduoti tik vieną butą ir gautas pinigines lėšas įnešti į F. sąskaitą. Leidimas pardavinėti S.K. nekilnojamąjį turtą nebuvo duotas. Apie nekilnojamojo turo pardavimą buvo sužinota tuomet, kai nuomininkai pradėjo aiškinti, kad patalpų nuomos sutartis sudarys su naujais patalpų savininkais. J.S. A.K. ir liudytojai visuomet tvirtino, kad žino, jog be S.K. pritarimo negali parduoti turto ir jis to nedarys. Jos žiniomis, A.K. niekada neturėjo tikslo sąmoningai parduoti bažnyčios turto. Kalbos apie S.K. turto išpardavimą tikrai nebuvo. Buvo kalba apie įgaliojimų suteikimą dėl teisinių klausimų sprendimo su valstybės institucijomis, dėl nekilnojamojo turto remonto, dėl F. lėšų pritraukimo. 2011 m. kovo 30 d. buvo pasirašytas pirmasis įgaliojimas savo nuožiūra disponuoti nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), nes J.S. žadėjo išspręsti šio pastato restauravimo ir remonto klausimus. Susitarimas, sudarytas 2011 m. kovo 29 d., buvo reikalingas tam, kad J.S. be rašytinio S.K. sutikimo negalėtų disponuoti turtu. J.S. aiškino, kad butus ateidavo apžiūrėti asmenys, kurie turėjo tas patalpas remontuoti. Liudytoja nėra mačiusi, kad A.K. gautų iš J.S. kokius nors grynuosius pinigus nei už parduotą nekilnojamąjį turtą, nei kaip paramą bažnyčiai. Nebuvo kalbos apie tai, kad F. yra kuriamas tik tam, jog būtų galima parduoti S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad D.L .parodymus apie tai, jog 2011 m. vasario mėnesį vykusio posėdžio metu buvo nutarta parduoti tik vieną butą, o kitas turtas buvo parduotas neinformavus turto savininko atstovų, patvirtina šios liudytojos ir  R.J. susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinys, iš kurio matyti, kad R.J. buvo įsitikinęs, jog posėdžio metu buvo nuspręsta parduoti tik vieną ar du butus, o D.L. tokį manymą patvirtino bei nurodė, kad visi kiti pardavimai buvo padaryti be S.K. žinios (t. 3, b. l. 94). Iš liudytojo J.E.K. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis suprato, jog F. veiklą turėjo finansuoti J.S. iš lėšų, kurios turėjo būti gaunamos iš Vokietijos partnerių, su kuriais kaltinamasis nuolat dirbo. Įsteigus F. J.S. darbai būtų mažiau apmokestinami, o vokiečiai sutiko užsiimti labdara, duoti pinigų F. veiklai. J.S. plačiau nepasakojo apie ryšius Vokietijoje. Kalbų apie turto pardavimus, kai buvo steigiamas F., beveik nebuvo. Buvo nutarta parduoti vieną butą ir gautus pinigus įnešti į F., taip pat į F. būtų įneštas ir parduotas butas. Turtas galėjo būti parduotas tik esant S.K. sutikimui. Posėdžiuose, kuriuose dalyvavo liudytojas, nebuvo tvirtinamas butų pardavimas. Liudytoja K.J.-V. taip pat tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad J.S. minėjo, jog jis turi labai daug ryšių su Belgijos ar Vokietijos įmonėmis, kurios gali investuoti Lietuvoje, susigrąžinti/susimažinti mokesčius. Buvo pasakojama, kad yra partnerių, su kuriais, vystant veiklą, galima generuoti dalį pajamų bažnyčiai. Be S.K. sprendimo niekas negalėjo parduoti turto. S.K. posėdžio, kuriame buvo pritarta F. steigimui, metu buvo nutarta vieną butą įnešti į F., o vieną parduoti. Kito turto pardavimo klausimai S.K. nebuvo sprendžiami. Iš liudytojos I.U. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad ji iš paties J.S. sužinojo, jog šis turi verslą Vokietijoje, jei jis padės bažnyčiai, jam mažės mokesčiai. S.K. nebuvo kalbama apie turto pardavimą bei įgaliojimų parduoti turtą suteikimą. Iš kitų asmenų žino, kad J.S. prašė raktų nuo patalpų, motyvuojant poreikiu patalpas remontuoti. Vėliau paaiškėjo, kad tos patalpos buvo parduotos. Liudytojas J.J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad buvo kalba apie tai, jog bus mažimai mokesčiai Vokietijoje. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas teigė, kad vieno iš S.K. posėdžių metu buvo nutarta, jog S.K. į F. įneš butą. Visas kitas lėšas prižadėjo gauti J.S.. Nebuvo kalbėta apie tai, kad bus pardavinėjamas S.K. nuosavybės teise priklausantis turtas. J.S. įtikino visus S.K. narius, kad jis gaus lėšas iš Vokietijos, pinigai bus gauti į F., todėl bus mažinami mokesčiai. A.K. liudytojui aiškino, kad J.S. jį suklaidino ir neteisėtai pardavė butus. Iš liudytojo J.Ž. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad J.S. S.K. posėdyje pristatė savo planus dėl F.. Jis žadėjo vykdyti rėmėjų paiešką, aiškino, kad, būdamas F. (duomenys neskelbtini), lengviau pritrauks rėmėjus ir galės lengviau įgyvendinti pažadus. J.S. taip pat aiškino, kad L.I.P.F. gerina jo kaip verslininko reputaciją. Prieš J.S. buvo kalba apie poros butų pardavimą. Butų pardavimui buvo pritarta. Liudytojas neprisiminė fakto, kad S.K. posėdyje būtų sprendžiamas klausimas, jog F. steigiamas tam, kad pardavinėti turtą. Paties J.S. pristatomas F. tikslas buvo kitoks ir S.K. tokių tikslų neturėjo. Galbūt buvo kalbama apie vieną konkretų butą, kuris minimas kaip įnašas į F. veiklą. Vėliau S.K. buvo kalbama, kad kaltinamasis turtą pardavė nepagrįstai, tai aiškino A.K. ir D.L.. Svarstymų dėl įgaliojimų pardavinėti turtą J.S. suteikimo nebuvo. J.S. aiškino, kad S.K. turi įnešti kažkokią dalį piniginių lėšų į F.. Buvo nuspręsta, kad S.K. parduoda vieną butą ir gautas lėšas įneša į F. sąskaitą, o kitas lėšas gaus J.S. iš savo partnerių. J.S. aiškino, kad L.I.P.F. turi būti pajamų, jog atsirastų rėmėjų. J.S. aiškino, kad, būdamas F. (duomenys neskelbtini), turės įvairias nuolaidas savo verslui, tuomet galės skirti didesnę paramą F. ir dar pritraukti verslo partnerius, kurie skirs labdarą. Buvo kalbama, kad F. reikalingas J.S. tik dėl jo reputacijos, o visi pinigai bus panaudoti bažnyčios labui. Iš liudytojos J.L.V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji J.S. matė viename S.K. posėdyje, kuriame buvo kalbama, jog reikia įsteigti L.I.P.F., nes kitaip nebus gauta parama iš Vokietijos reformatų. Į F. J.S. įnešė 1400000 Lt. Buvo nuspręsta parduoti vieną S.K. priklausantį butą, nes reikėjo įnešti pinigų į F.. Iš liudytojos B.Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad J.S. ji yra mačiusi vieno S.K. posėdžio metu, kuriame buvo svarstomi klausimai, susiję su F. steigimu, buvo kalbama apie pinigų įnešimą į F.. Iš liudytojo J.Y. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad F. buvo steigiamas siekiant gerinti bažnyčios materialinę padėtį. J.S. dalyvavo S.K. posėdyje, kai buvo steigiamas F.. Posėdžio metu J.S. rodė dokumentą, pagal kurį buvo nustatyta, jog J.S. į F. įneša 1400000 Lt, perka K. priklausantį butą už 600000 Lt, bet tą butą palieka F. žinioje, o S.K. pinigus, gautus iš J.S. už butą, perveda į P.I.L.F. kaip savo įnašą. F. veiklai reikėjo pinigų, todėl J.S. pats pasisiūlė nupirkti butą. Iš liudytojos M.S., kuri padėjo spręsti klausimus, susijusius su F. steigimu, parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad J.S. jai yra nurodęs, jog F. yra steigiamas tam, kad būta parama iš Vokietijos. Iš A.K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad J.S., bendraujant apie paramą bažnyčiai, aiškino, jog į F. bus įplaukos iš Vokietijos, kažkokio F., skirto remti bažnyčias, ir kitų šaltinių. Buvo paaiškinta, kad Vokietijos statybų bendrovėms apsimoka remti darželius, bažnyčias, mokyklas, nes taip susimažinami valstybei mokami mokesčiai. S.K. nariai posėdyje pritarė F. steigimui, sutiko su J.S. sąlyga, kad jis bus F. (duomenys neskelbtini). F. įsipareigojo remti ir remontuoti bažnyčią, imtis priemonių dėl parapijų pirmininkų, apmokėti visas teisines paslaugas teikiamas bažnyčiai, kiekvieną mėnesį mokėti bažnyčiai 25000 Lt. J.S. pasakė, kad Vokietijos verslininkai gali mokėti pinigus, kai F. bus pradiniai įnašai. Pasiūlė parduoti vieną iš butų už 600000 Lt. Šie pinigai turėjo būti pervesti į F. sąskaitą, o naujas savininkas į F. turėjo įnešti įsigytą butą. S.K. su tokiu pasiūlymu sutiko, patvirtino posėdyje ir tai buvo užfiksuota posėdžio protokole. Iki 2011 m. liepos mėnesio F. laikėsi savo įsipareigojimų. A.K. nežinojo, iš kur F. gauna pajamų. J.S. vieno S.K. posėdžio metu pateikė F. sąskaitos išrašą, kuriame buvo nurodyta l400000 Lt. J.S. teigė, kad ši pinigų suma gauta iš Vokietijos. Apie butų pardavimus sužinojo tik 2011 m. rugsėjo mėnesį. J.S. nebuvo leista parduoti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Buvo kalbama tik apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą su atpirkimo teise dviem mėnesiams. Apie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą nežinojo. Buvo kalba apie įgaliojimo pasirašymą J.S., kad jis galėtų gauti paramą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), remontui, ligoninės steigimo. S.K. niekada jam grynųjų pinigų neatveždavo. Pasirašė įgaliojimą parduoti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), su atpirkimo teise. Kur realiai buvo panaudoti gauti pinigai, S.K. nežino. S.K. 2011 m. kovo 29 d. pas S.K. patvirtino susitarimą dėl to, kad J.S. neparduos S.K. priklausančio turto be S.K. narių pritarimo. Tai turėjo veikti kaip saugiklis nuo nesąžiningų veiksmų. Apie tai, kad bus parduodami butai, nežinojo ir nesuprato. Jei R.K. ir J.S. prašydavo raktų nuo butų, buvo aiškinama, kad nuomai arba remontui. Jis niekuomet grynųjų pinigų iš J.S., R.K. ar S.K. nėra gavęs. Nėra matęs ar girdėjęs, kad grynuosius pinigus iš minėtų asmenų būtų gavusi D.L.. Čia pastebėtina, kad iš liudytojo K.M. parodymų, duotų tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog A.K., liudytojo įsitikinimu, nežinojo apie S.K. priklausančio turto pardavimą. Iš kitų liudytojų parodymų taip pat negalima daryti išvados apie tai, kad A.K. žinojo, jog J.S. be jo ar S.K. sutikimo pardavinėja S.K. priklausantį turtą. 

Aptartų parodymų visuma, vertinant ją kartu su S.K. posėdžio, vykusio 2011 m. vasario 26 d., protokolo turiniu, leidžia daryti šias išvadas: 1) S.K. sutiko, kad būtų parduotas vienas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir iš šio sandorio gauti pinigai būtų įnešti į F. sąskaitą; 2) S.K. nedavė sutikimo parduoti kito jai priklausančio nekilnojamojo  turto; 3) J.S. S.K. nariams nurodė, kad F. bus finansuojamas užsienio verslo subjektų, kurie dėl paramos teikimo gaus mokestinių lengvatų; 4) F. lėšos turėjo būti naudojamos (duomenys neskelbtini)  bendruomenės interesams tenkinti; 5) J.S. informavo, kad į F. sąskaitą užsienio verslo subjektai yra pervedę reikšmingą pinigų sumą, kuri yra daugiau nei du kartus didesnė, nei piniginis įnašas, kurį turėjo padaryti S.K.; 6) apie turto pardavimą, išskyrus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sužinota tik po to, kai jis buvo parduotas; 7) J.S. išduoti įgaliojimai neatitiko tikrosios juos išdavusio asmens valios ir iš tikrųjų neturėjo būti naudojami tam, kad būtų parduodamas S.K. turtas. Konstatuotina, kad aptartos išvados iš esmės paneigia J.S. teiginį, jog su A.K. buvo susitarta, kad F. bus naudojamas tik tam, jog būtų galima parduoti S.K. priklausantį turtą, o gautus pinigus pasidalinti, tik dalį jų panaudoti S.K. bei bažnyčios reikmių tenkinimui. Kita vertus, aptariamas kaltinamojo paaiškinimas yra ir nelogiškas, nes visiškai nėra suprantama, kodėl neapibrėžta pinigų dalis už perleistą nekilnojamąjį turtą turėjo atitekti J.S. (kaltinamojo atlyginimas pagal sudarytą darbo sutartį F. buvo 400 Lt), o bažnyčios reikmių tenkinimas iš gautų piniginių lėšų turėtų vykti tik tol, kol bus pardavinėjamas nekilnojamasis turtas. Čia pastebėtina, kad nuo 2011 m. birželio 27 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d., pardavus S.K. priklausantį turtą, buvo gauta viso 2175082 Lt piniginių lėšų (F. sąskaitoje dar iki nekilnojamojo turto perleidimo buvo 370000 Lt, gautų už vieno turto vieneto pardavimą). Vadovaujantis kaltinamojo versija, pusė nurodytos sumos, t. y., 1087541 Lt, turėjo atitekti A.K., o likusi dalis bažnyčiai, S.K. bei kaltinamajam. Įvertinus tai, kad nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. bažnyčios ir S.K. poreikiams tenkinti buvo panaudota viso 519796,45 Lt, darytina išvada, jog J.S. turėjo atitekti 567744,55 Lt, t. y., beveik ketvirtadalis piniginių lėšų, gautų už perleistą S.K. nekilnojamąjį turtą. Akivaizdu, kad tokios pinigų sumos palikimas kaltinamajam iš turto savininko atstovų pusės nėra pagrįstas nei jokia ekonomine, nei kokia nors kita logika.

Teismas konstatuoja, kad faktą, jog J.S. iš tikrųjų veikė ne taip, kaip buvo susitarta su S.K. bei A.K., patvirtina ir pokalbių, vykusių tarp A.K. ir J.S. turinys. Iš garso įrašo, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuoto pokalbio turinio matyti, kad A.K. su J.S. bendrauja apie statybos darbus, kuriais suinteresuotas yra ir A.K.. Kaltinamasis nurodo, kad jis dieną prieš tai pasižadėjo, jog nieko negali daryti su daiktu be raštiško leidimo, priešingu atveju jam grės baudžiamoji atsakomybė. J.S. aiškina, kad jis S.K. naudai yra pasiruošęs išleisti 2000000 Lt. Kaltinamasis pasiūlo surašyti dokumentą, kuriame būtų nurodyta, jog bažnyčia be atskiro susitarimo su F. neparduos, neįkeis pastato, esančio (duomenys neskelbtini). A.K .pritaria tokiai minčiai bei nurodo, kad bažnyčia įgaliojimą duoda sklypo atgavimui ir namo tvarkymui. Iš aptariamo pokalbio turinio matyti ir tai, kad A.K. tikslinasi, ar įgaliojimas, numatantis teisę parduoti turtą, reikalingas tam, jog būtų galima gauti paramą iš Europos. J.S. patikslina, kad reikia parodyti ne teisės parduoti turtą turėjimą, o teisės pilnai disponuoti turtu turėjimą. Taip pat paaiškina, kad S.K. yra pelno nesiekianti organizacija, o jo nurodomi subjektai tokiems asmenims pinigų neskirs, pinigus gali skirti tik įmonei, kuri gauna pinigus, juos uždirba. Iš J.S. paaškinimų apie F. pajamas matyti, kad Europos įmonės, belgiškos įmonės, fondai nemato jo (duomenys neskelbtini)  F. veiklos, o tik sutartis su vokiška įmone, kuri pervedė pinigų. Garo įsraše, kuris pavadintas „K. posėdis“, užfiksuota, kaip S.K. pritaria bendradarbiavimui su F.. Šio posėdžio metu yra aptariama, kad F. kiekvieną mėnesį mokės po 25000 Lt, jog į F. yra įnešamos S.K. priklausančios vienos patalpos. Taip pat šio posėdžio metu yra aptariamas pastato, kurio numeris yra 7, remontas bei galimybė jį nuomoti. Nuomoti pastatą pasiūlo J.S.. Iš garso įrašo, kurios pavadinimas yra „2011-10-11“, turinio matyti, kad A.K. J.S. reiškia priekaištus dėl parduoto turto, o kaltinamasis jam aiškina, jog sustabdė visus pinigus, kad galėtų grąžinti turtą, jog jį patį apgavo. A.K. J.S. priekaištauja, kad šis pats nurodė, jog be jo žinios nieko su turtu nedarys, o apie turto likimą jis sužinojo tik iš žiniasklaidos. Teismas konstatuoja, kad aptartų garso įrašų turinys atitinka anksčiau aptartus liudytojų parodymus. Garso įrašų turinys leidžia daryti išvadas, kad deklaruojama F. paskirtis buvo remti bažnyčią, būtent tokiai paskirčiai pritarė S.K. bei A.K., pardavinėti S.K. priklausančio turto nebuvo ruošiamasi, šį turtą iš tikrųjų buvo tikimasi sutvarkyti, nekeičiant jo savininko, gauti iš šio turto pajamų. Be to, pokalbiai tarp J.S. ir A.K. dar kartą leidžia teigti, kad J.S. tvirtino, jog F. pajamų gaus iš užsienyje veikiančių subjektų, o J.S. įsipareigojo su turtu elgtis tik taip, kaip nuspręs S.K..

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad S.K. pritarimas parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo gautas vėliau, nei buvo sudaryta šio turto pirkimo-pardavimo sutartis su R.K. (sutartis sudaryta 2011 m. vasario 18 d.). Vis tik ši aplinkybė susidariusios situacijos vertinimo nekeičia, nes S.K. pritarimas tokiam veiksmui (nors ir vėliau) buvo gautas. Tuo pačiu ši aplinkybė leidžia teigti, kad konkretaus turto pardavimas galiausiai turėjo būti suderintas su S.K..

Iš liudytojų E.M. ir G.N. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad aiškinantis dėl turto šiems liudytojams pardavimo su A.K., šis paaiškino, kad J.S. jį taip pat apgavo. Iš liudytojo S.K. parodymų, duotų 2012 m. sausio 10 d., matyti, kad jis iš A.K. girdėjo, jog šis sutiko parduoti vieną iš bažnyčiai priklausiusių butų tam, jog būtų gauta pinigų ir būtų suformuotas E.R.L.I.P.F. įstatinis kapitalas. Daugiau nieko apie butų pardavimus jam neteko girdėti. Taigi ir šių liudytojų parodymai iš dalies patvirtina, kad S.K. ketino parduoti tik vieną butą, o J.S. veikė ne taip, kaip buvo sutaręs su A.K. ir S.K., o taip, kaip buvo pats sumanęs (šiuo atveju nusikalstamai). 

Pažymėtina, kad S.K. yra nurodęs ir tai, jog, kiek jis siūlė J.S. idėjų, kaip būtų galima papildyti F. iždą, kaltinamasis visus pasiūlymus atmesdavo. Tokią aplinkybę patvirtino ir liudytoja A.J., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad S.K. buvo įdarbintas F. tam, jog ieškotų įvairių projektų, tačiau jo projektai kaltinamajam netiko. Šis faktas rodo, kad iš tikrųjų J.S. tikslas buvo ne F. veiklos vystymas, ne paramos teikimas, o S.K. turto išpardavimas. 

Liudytojas S.K. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs, kad, jo nuomone, A.K. žinojo, jog yra vykdomi butų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimai, nes pats kelis sykius atvežė pirkėjus apžiūrėti patalpų. Pirkėjai domėjosi butu, klausinėjo gyventojų apie stogo būklę, minėjo kaimynams, kad žada pirkti butą, visi kalbėjo apie turto pardavimą. Vieną kartą J.S. liepimu jis nuvedė du asmenis į S.K. raštinę ir aiškino, kokius remonto darbus reiktų atlikti. Raštinėje tuo metu buvo ir A.K.. Vis tik tokie liudytojo parodymai neleidžia daryti išvados, kad A.K. pritarė S.K. turto pardavimui ar apie šio turto pardavimą žinojo. Faktai, kad liudytojas yra kelis kartus atvežęs asmenis apžiūrėti parduodamų patalpų, jog buvo domimasi pastato stogo būkle, šie asmenys minėjo, kad žada pirkti patalpas, niekaip nepatvirtina, jog šias aplinkybes žinojo ir A.K.. Čia pažymėtina, kad iš D.L., I.U., A.K. parodymų matyti, jog asmenų įleidimas į tam tikras patalpas buvo grindžiamas ketinimais šias patalpas remontuoti, o ne jas parduoti. Be to, iš L.M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad J.S. jai nepažįstamus žmones į bažnyčios raštinę atsivesdavo ir tuo metu, kai A.K. raštinėje nebūdavo. Taigi teigtina, kad aplinkybė, jog į patalpas buvo vedami jų pirkėjai, A.K. iš tikrųjų nebuvo žinoma, priešingai, jam buvo sudarytas įspūdis, kad patalpas ruošiamasi remontuoti, tvarkyti. S.K. ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs ir tai, kad galimai 2011 m. gruodžio ar lapkričio mėnesį, kai jis nunešė atliktų remonto darbų aktus A.K., šis jam pasakė, jog asmenys, kurie buvo atvesti į raštinę, kad apžiūrėtų, kaip ją reikėtų suremontuoti, nupirko raštinę. Tokie teiginiai dar kartą patvirtina, kad iš tikrųjų A.K. buvo klaidinamas dėl tikrųjų J.S. ketinimų. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad liudytojas nežinojo, ar J.S. sakydavo A.K., jog atveda butų pirkėjus.

Teismas konstatuoja, kad J.S. parodymų, jog jis A.K. dar iki turto pardavimo perdavė apie 100000 Lt, pardavus turtą sutartą dalį pinigų perduodavo A.K. ir D.L., nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Vienintelis liudytojas S.K. vienos iš ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų yra nurodęs, kad jis tris kartus J.S. pavedimu A.K. yra perdavęs pinigus, vieną kartą pinigus perdavė D.L.. Vis tik šis liudytojas negalėjo nurodyti nei kada pinigus perdavė, nei už ką tie pinigai buvo perduoti, nei kokios pinigų sumos buvo perduotos (tik vienu atveju nurodė, kad perdavė apie 5000 Lt). Liudytojas R.K. yra paaiškinęs, kad J.S. jam yra sakęs, jog peduoda pinigus A.K. bei D.L., po pinigų išgryninimo yra vežęs kaltinamąjį pas A.K., tačiau pinigų perdavimo fakto minėtiems asmenims nėra matęs. Teismas čia pažymi, kad jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kokių nors piniginių lėšų perdavimą A.K. ar D.L., baudžiamojoje byloje nėra.

G.S. yra nurodęs, kad J.S. yra perdavęs pinigus, kuriuos šis turėjo perduoti A.K.. Vis tik tokie liudytojo parodymai, net ir tuo atveju, jeigu būtų neginčytinai nustatyta, kad jis savo sūnui perdavė kokius nors pinigus, skirtus A.K., niekaip neįrodytų aplinkybės, jog J.S. pinigus iš tikrųjų perdavė A.K.. 

Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad J.S., pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimu, nuo 2011 m. birželio 27 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. pardavė S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), už 445000 Lt; 2) butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 225000 Lt; 3) butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 225000 Lt; 4) butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 36438 Lt; 5) butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 28500 Lt; 6) butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 70488 Lt; 7) butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 160000 Lt; 8) butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 82656 Lt; 9) butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 67000 Lt; 10) butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 340000 Lt; 11) butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 450000 Lt, o negyvenamąją patalpą-neįrengtą pastogę, esančią (duomenys neskelbtini), išmainė į 50 vienetų UAB „T.“ akcijų, kurių vertė 5000 Lt, ir 45000 Lt. Iš F. banko „Snoras“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)  matyti, kad 2011 m. kovo 2 d. F. iš R.K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)  gavo 370000 Lt.

J.S. teigė, kad grynieji pinigai buvo sumokėti tik dviejų sandorių, t. y., sandorio su R.S. dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir sandorio su D.G. dėl buto, esančio P(duomenys neskelbtini), atvejais. Jis neatsiminė, kad kitais atvejais jam būtų sumokėti grynieji pinigai, kaltinamasis kėlė versiją, kad galbūt grynieji pinigai buvo sumokėti kitiems asmenims, t. y., A.K., R.K. ar R.K.. Teismas konstatuoja, kad, priešingai nei tvirtina J.S., baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų visuma patvirtina, jog ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  bei (duomenys neskelbtini)  (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), perleidimo atvejais J.S. buvo sumokėti grynieji pinigai. Čia iš karto pažymėtina, kad dėl pinigų sumokėjimo bankiniais pavedimais jokių ginčų nekilo ir nekyla, šį faktą patvirtina baudžiamojoje byloje esančių banko sąskaitų išrašų turinys.

Iš liudytojo M.G. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad visame S.K. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo procese dalyvavo J.S.. J.S. koordinavo dokumentų sutvarkymą, buto padalinimą į dvi patalpas, derybas dėl kainos, veiksmus pas notarus. Kažkuriuo metu matė ir A.K., tačiau nežino, kokias jis funkcijas atliko. Galbūt J.S. iš A.K. paėmė patalpų raktus. Kaltinamasis buvo pagrindinis savininkų atstovas, visas bendravimas vyko su juo. R.K. liudytojui nėra pažįstamas, su juo reikalų neturėjo. Už įsigyjamą turtą buvo atsiskaityta pavedimais ir grynaisiais, kai perdavė grynuosius, iš J.S. gavo kasos pajamų orderį. Kasos pajamų orderis buvo išrašytas tą pačią dieną, kai buvo perduoti pinigai. Iš liudytojo E.M. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad dėl patalpų įsigijimo jis daugiausiai bendravo su R.K., t. y., derino turto kainą, sutarties sąlygas, tačiau grynuosius pinigus už įsigyjamą butą perdavė J.S.. Su J.S. buvo bendraujama, kai buvo atsiskaitoma ir pasirašinėjamos sutartys. Kai bendravo su R.K., nebuvo kalbos, jog jam kaip tarpininkui reikės mokėti kažkiek pinigų. Iš liudytojos G.N. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą buvo mokama tiek bankiniais pavedimais, tiek grynaisiais. Grynuosius pinigus pardavėjui sumokėjo E.M.. Iš liudytojo R.K. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis neturėjo duomenų, jog R.K. bažnyčios turto pardavimo istorijoje veikė kaip brokeris, kuris už atlygį ieškojo pirkėjų, tačiau tai buvo įprastinė R.K. veikla. Liudytojas negavo jokios naudos iš to, kad vyko S.K. priklausančio turto pardavimai, jog jis surado dalį patalpų pirkėjų. Jis nematė, ar buvo mokamas koks nors užmokestis R.K.. Klientams bei pažįstamiems rekomenduodavo įsigyti butus, nes tas namas buvo ir dabar yra pakankamai apgailėtinos būklės, o mintis buvo tokia, kad susirinkti savus žmones, savo kompaniją, su kuria būtų galima susiderinti, susitarti dėl renovacijos ir pan. Dėl norimo įsigyti turto kainos kiekvienas asmuo tarėsi atskirai, liudytojas derybose dėl kainos niekaip nedalyvavo. Vieną butą pageidavo įsigyti liudytojo brolis R.K.. Preliminariąją sutartį pasirašė liudytojo sutuoktinė S.D.-K., nes brolis gyveno Amerikoje. Už brolio norimą įsigyti turtą buvo mokama pavedimu ir grynaisiais, J.S. buvo perduoti 35000 Lt į rankas. Iš liudytojos S.D.-K. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji atstovavo R.K., kuris gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl jis negalėjo pats dalyvauti pirkime. S.D-K. nurodė, kad ji sumokėjo 35000 Lt grynaisiais, tuomet pervedė 60000 Lt, o vėliau pervedė dar 40000 Lt. Teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja nurodė, kad grynieji pinigai buvo perduoti J.S., juos perdavė ji arba sutuoktinis, o ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad grynuosius pinigus J.S. perdavė ji. Iš R.K. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pasirašant buto pirkimo-pardavimo sutartį dalyvavo jis, E.M., kuris pirko kitą butą, J.S. ir notaras. Jis 25000 Eur grynaisiais perdavė notaro kontoroje. Jo žiniomis, preliminariosios sutarties pasirašymo metu brolio sutuoktinė J.S. perdavė 35000 Lt grynaisiais. Likusi turto įsigijimo kaina buvo sumokėta pervedant pinigines lėšas į banko sąskaitą. Iš liudytojo T.Č. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 45000 Lt už palėpę sumokėjo grynais J.S.. Liudytoja R.K.-Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad pinigai už palėpę buvo sumokėti grynais. Pinigai buvo vežami į notaro kontorą, kurioje buvo patvirtintas sandoris. Liudytojas R.K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad matė kaip T.Č. J.S. perdavė 45000 Lt. Taip pat iš R.K. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis R.K. pažįsta, tačiau su juo niekas nesieja. Jokio atlygio už pagalbą J.S. nesitikėjo, jam nebuvo sumokėta už tarpininkavimą, patalpų aprodymą ar pan. Jokių pinigų A.K. ar D.L. nevežė, taip pat pinigų neperdavinėjo J.S.. Jis iš J.S. nėra gavęs jokių pinigų. J.S. nepavedė sutvarkyti žemės reikalų dėl 30 arų sklypo priskyrimo prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Iš J.S. pusės nebuvo kalbos, kad, jeigu turtas bus parduodamas brangiau, skirtumą gaus liudytojas. Nebuvo kalbos, kad butai turėjo būti parduoti už vienokią ar kitokią kainą, jei bus gauta daugiau, šie pinigai bus perduoti liudytojui arba R.K.. Negavo naudos iš bendravimo su J.S. ir vykdyto nekilnojamojo turto pardavimo.

Anksčiau aptartų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad kiekvienu atveju, kai būdavo susitarta, jog dalis pinigų už perleidžiamą turtą bus mokama grynaisiais, grynieji pagal susitarimą ir būdavo sumokami. Grynieji pinigai buvo mokami J.S., o ne kokiems nors kitiems asmenims. Faktą, kad J.S. buvo sumokėti grynieji pinigai, patvirtina ir 2011 m. liepos 20 d., 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarčių bei 2011 m. rugsėjo 5 d. mainų sutarties turinys. Iš 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad, parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjų atstovas (M.G.) pardavėjos atstovui (J.S.) sumokėjo 75000 Lt grynais pinigais prieš šios sutarties pasirašymą. Sutartis pasirašyta J.S. ir M.G., patvirtinta F. antspaudu. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini)  A.R. parašu ir antspaudu (t. 2, b. l. 165-175, t. 6, b. l. 114-123). Čia pažymėtina, kad faktą, jog M.G. iš tikrųjų J.S. perdavė 75000 Eur grynaisiais patvirtina ir F. 2011 m. liepos 20 d. kasos pajamų orderis Serija (duomenys neskelbtini)  Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog liudytojas pagal 2011 m. liepos 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį F. sumokėjo 75000 Lt. Aptariamas kasos pajamų orderis yra pasirašytas kasininko J.S. ir parvirtintas F. antspaudu (t. 11, b. l. 185). Iš 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjai (G.K. ir E.M.) pardavėjos atstovui (J.S.) sumokėjo 10000 Lt grynais pinigais prieš šios sutarties pasirašymą. Sutartis pasirašyta J.S. ir E.M., patvirtinta F. antspaudu. Sutartį patvirtino (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini)  A.R. savo antspaudu ir parašu (t. 2, b. l. 138-147). Iš 2011 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjas sumokėjo visą daikto kainą prieš šios sutarties pasirašymą. Pardavėjos atstovas (J.S.) patvirtino, kad pardavėja visą daikto kainą gavo iš pirkėjo prieš šios sutarties pasirašymą ir jokių pretenzijų pirkėjui dėl daikto kainos sumokėjimo neturi. Sutartis pasirašyta J.S. ir R.K., patvirtinta F. antspaudu. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini)  A.R. parašu ir antspaudu (t. 2, b. l. 128-136). Iš 2011 m. rugsėjo 5 d. mainų sutarties turinio matyti, kad T.Č. asmeninėn nuosavybėn buvo perduota dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), mainais į T.Č. asmeninės nuosavybės teise priklausančių 50 vienetų paprastųjų vardinių UAB „T.“ akcijų. Šalių susitarimu turtas mainomas primokant S.K. 45000 Lt, kurią T.Č. sumokėjo S.K. atstovui (J.S.) prieš šios sutarties pasirašymą. Sutartis pasirašyta J.S., T.Č., patvirtinta F. antspaudu. Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini) A.R. parašu ir antspaudu (t. 2, b. l. 158-163). 

Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų, laikytinų įrodymais, visuma patvirtina, kad: 1) už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą su atpirkimo teise J.S. gavo 145000 Lt grynais ir 300000 Lt buvo pervesta į F. banko „Snoras“ sąskaitą; 2) už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą per penkis kartus į F. „Swedbank“ sąskaitą buvo pervesti 225000 Lt; 3) už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą J.S. gavo 75000 Lt grynaisiais ir per du kartus į F. „Swedbank“ sąskaitą buvo pervesta 150000 Lt; 4) už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą į F. „Swedbank“ sąskaitą buvo pervesta 36438 Lt; 5) už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą J.S. gavo 10000 Lt grynaisiais ir per du kartus į F. „Swedbank“ sąskaitą buvo pervesta 18500 Lt; 6) už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą į F. „Swedbank“ sąskaitą per du kartus buvo pervesta 70488 Lt; 7) už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą J.S. gavo 60000 Lt ir per du kartus į F. „Swedbank“ sąskaitą buvo pervesta 100000 Lt; 8) už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą į F. „Swedbank“ sąskaitą per du kartus buvo pervesta 82656 Lt; 9) už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą į F. „Swedbank“ sąskaitą per du kartus buvo pervesta 67000 Lt; 10) už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą į F. „Swedbank“ sąskaitą buvo pervesta 340000 Lt; 11) pagal negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), mainų sutartį J.S. gavo 45000 Lt grynaisiais; 12) už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą J.S. gavo 450000 Lt grynaisiais; 13) už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą J.S. gavo 1131750 Lt. Čia pažymėtina, kad visais atvejais, kai J.S. buvo mokami grynieji pinigai, kaltinamasis gautų pinigų į F. kasą ir banko sąskaitas neįnešė. Teigtina, kad, vien perleidęs (pirkimo-pardavimo sutarčių bei mainų sutarties pagrindu) S.K. priklausantį turtą kitiems asmenims, J.S. disponavo F. banko sąskaitose (1390082 Lt) bei grynaisiais (1916750 Lt) – viso 3306832 Lt. Taip pat J.S. disponavo ir 370000 Lt, kurie buvo gauti, pardavus S.K. priklausantį turtą, iki jam tampant F. (duomenys neskelbtini). Taigi J.S. disponavo viso 3676832 Lt.

Šioje baudžiamojoje byloje nekilo ginčo, kad dalis anksčiau paminėtos pinigų sumos, t. y.,  519796,45 Lt, nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. buvo panaudota L.E.R.B. ir S.K. reikmėms. Vis tik duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad piniginės lėšos, kurios iš S.K. turto įgijėjų buvo gautos grynaisiais, bei iš F. banko sąskaitos išgrynintos piniginės lėšos buvo panaudotos bažnyčios ar S.K. reikmėms, nėra. Kaip jau buvo minėta, J.S. teigė, kad jis dalį pinigų perdavė A.K., D.L., taip pat naudojo (duomenys neskelbtini) bendruomenės interesų tenkinimui. Vis tik tokių J.S. teiginių nepatvirtina baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, kad vien tik kaltininko aiškinimas apie tai, jog neva jis apskritai jokių lėšų nepasisavino, arba deklaratyvūs teiginiai apie tariamai tinkamą lėšų ir turto panaudojimą, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018, 2K-322-1073/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog reikalavimas, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo BK 183 straipsnio kontekste pagrįstų pinigų panaudojimą bendrovės interesais, nevertintinas kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas jam ir neprieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-628/2018). 

Teismas taip pat pažymi, kad objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Turto pasisavinimas padaromas esant tiesioginei tyčiai, o tai reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi net ir tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje būtų nustatyta, kad J.S. iš tikrųjų dalį piniginių lėšų perdavė A.K. ar D.L., tai vis tiek nešalintų jo atsakomybės dėl turto pasisavinimo, tuo labiau, kad turto pasisavinimas yra laikomas baigtu, kai asmuo užvaldo svetimą turtą ir turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Aplinkybė, kaip asmuo pasirinko naudotis ar disponuoti pasisavintu turtu, reikšmės neturi, reikšminga yra tai, kad dėl tokių veiksmų kaltininko ar kitų asmenų nauda atsiranda turto savininko sąskaita.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad J.S., atstovaudamas S.K. pagal 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimą, 2011 m. birželio 27 d. sudarė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį su R.S.. Pagal sudarytą sutartį R.S. iš S.K. įsigijo minėtą pastatą-gyvenamąjį namą, kuris pereina pirkėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. S.K. pagal sudarytą sutartį turėjo teisę atpirkti pastatą pati arba turėjo nurodyti trečiąjį asmenį, kuris nupirktų pastatą iš pirkėjo sutartyje aptartomis sąlygomis, iki 2021 m. rugsėjo 27 d. Pardavėja arba pardavėjos nurodytas trečiasis asmuo parduotą pastatą turėjo teisę atpirkti už 450000 Lt. Byloje yra taip pat nustatyta, kad šio turto S.K. neatpirko.

J.S. aiškino, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), atpirktas nebuvo, nes F. neturėjo tam reikiamų piniginių lėšų. Teismas konstatuoja, kad iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuo 2011 m. birželio 27 d., kai buvo sudaryta pastato pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis, iki atpirkimo teisės pabaigos kaltinamasis iš skirtingų S.K. nekilnojamojo turto pirkėjų viso gavo 785000 Lt grynaisiais (495000 Lt jis gavo 2011 m. rugsėjo mėnesį, pardavus nekilnojamąjį turtą  D.G. ir išmainius nekilnojamąjį turtą su T.Č.). F. „Swedbank“ sąskaitoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad į šią sąskaitą nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. pagal sutartis nekilnojamojo turto pirkėjai pervedė daugiau nei 1200000 Lt (pervesti pinigai buvo gryninami). Taigi vien tik vertinant už nekilnojamojo turto pardavimus gautas pinigines lėšas (F. reikšmingu laiku disponavo ir lėšomis, kurios buvo gautos S.K. pardavus nekilnojamąjį turtą R.K.) kartu su piniginėmis lėšomis, kurios buvo panaudotos bažnyčios ir S.K. poreikiams tenkinti (519796,45 Lt), yra akivaizdu, jog S.K. priklausančiomis piniginėmis lėšomis buvo galima atpirkti pastatą. Šiuo atveju nustačius, kad už S.K. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) (vienuolika turtinių vienetų), perleidimą didžioji dalis gautų piniginių lėšų nebuvo panaudota bažnyčios ir S.K. interesams tenkinti, šias lėšas pasisavino J.S., darytina išvada, jog kaltinamasis, veikdamas kaip S.K. atstovas, net ir neketino pasinaudoti su R.S. sudarytoje sutartyje numatyta teise atpirkti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). 

Iš 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimo, sudaryto tarp R.S.ir pardavėjos S.K., kurią atstovavo F., veikiantis per (duomenys neskelbtini)  J.S., matyti, kad buvo susitarta, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bus parduotas pardavėjos pasiūlytam pirkėjui. Iš 2011 m. spalio 25 d. preliminariosios pastato pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp R.S. ir I.S. bei pirkėjo UAB „S.“, matyti, kad šalys įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais sudaryti pagrindinę sutartį, pagal kurią pardavėjai perduos, o pirkėja perims savo nuosavybėn pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarta pastato kaina buvo 17000000 Lt, šią sumą pirkėjas įsipareigojo sumokėti per vieną darbo dieną po pagrindinės sutarties sudarymo. Pirkėjas taip pat įsipareigojo per vieną dieną nuo preliminariosios sutarties sudarymo sumokėti 100000 Lt avansą, ši suma įskaitoma į pastato kainą kaip sumokėta kainos dalis. Iš UAB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)  išrašo matyti, kad 2011 m. spalio 26 d. pagal 2011 m. spalio 25 d. preliminariąją pastato pirkimo-pardavimo sutartį į R.S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)  buvo sumokėta 100000 Lt. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė sutartis buvo sudaryta 2011 m. lapkričio 4 d. Iš R.S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)  išrašo matyti, kad 2011 m. lapkričio 4 d. pagal 2011 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį R.S. iš UAB „S.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)  gavo 1600000 Lt, 2011 m. lapkričio 4 d. iš R.S. sąskaitos grynais pinigais buvo išmokėta 38000 Lt, 2011 m. lapkričio 5 d. nuo sąskaitos buvo nurašyta 1043750 Lt kaip grynųjų pinigų išmokėjimas. J.S. 2011 m. lapkričio 5 d. raštelio turinys patvirtina, kad J.S. pagal 2011 m. rugsėjo 22 d. susitarimą, sudarytą tarp R.S. ir S.K., atstovaujamos F., veikiančio per (duomenys neskelbtini)  J.S., gavo 1131750 Lt. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad J.S., veikdamas kaip S.K. atstovas, gavo 1131750 Lt už S.K. turto pardavimą. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad minėtos pinigų sumos jis į F. kasą ar banko sąskaitą neįnešė, šią pinigų sumą pasiliko sau kaip uždarbį. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju J.S. pasisavino pinigines lėšas, kurios jam nepriklausė.

Teismas konstatuoja, kad 1131750 Lt pasisavinimas ir anksčiau aptartų piniginių lėšų, gautų perleidus S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (vienuolika turtinių vienetų), pasisavinimas yra vertintina kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Šiuo atveju J.S. veiksmų visuma leidžia teigti, kad kaltinamasis, įgijęs galimybę disponuoti S.K. priklausančiu turtu, t. y., tapęs F. (duomenys neskelbtini)  bei turėdamas įgaliojimą veikti S.K. vardu, nusikalstamai veikė tol, kol turėjo tokią galimybę. Faktas, kad pasisavinant 1131750 Lt buvo veikiama šiek tiek kitaip, nei kitais piniginių lėšų pasisavinimo atvejais, neleidžia daryti išvados, jog buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos.

Apibendrindamas visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, kad J.S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 203 straipsnio 2 dalyje ir BK 183 straipsnio 3 dalyje (abi normos galiojančios nuo 2023 m. birželio 1 d.) , t. y. jis vadovavo juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas jo nusikalstamiems veiksmams – svetimo turto pasisavinimui nuslėpti. Čia pabrėžtina, kad F., kuriam (duomenys neskelbtini)  J.S., realiai jokios veiklos nevykdė, paramos teikimas (duomenys neskelbtini) bendruomenei buvo tik imituojamas, t. y., pardavus S.K. nekilnojamąjį turą, dalis gautų pinigų buvo panaudota bažnyčios reikmėms tik tam, jog nebūtų sukeltas įtarimas, prarastas įgytas pasitikėjimas, kas kaltinamajam būtų sutrukdę savintis svetimą turtą. Akivaizdu, kad J.S., darydamas abi nusikalstamas veikas veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad vadovauja juridiniam asmeniui, kuris yra naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti, ir norėjo taip veikti, taip pat jis suvokė, kad savinasi svetimą turtą, jog šį turtą savininkas praras ir norėjo taip veikti.

Kaip jau minėta, kaltinamojo J.S. veiksmai kvalifikuojamai pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d., nes šios normos sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės, kurios nebuvo numatytos anksčiau galiojusioje normoje. Taigi šiuo metu galiojanti norma lengvina kaltinamojo teisinę padėtį.

Kaltinamojo veiksmai, pasisavinus 914340,69 Eur, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 3 dalyje (galiojančioje nuo 2023 m. birželio 1 d.), požymius. Pagal BK 183 straipsnio 3 dalį atsako ir tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą (labai didelės vertės turtas yra toks, kurio vertė viršija 900 MGL (BK 190 straipsnio 2 dalis)). Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios BK 183 straipsnio 3 dalies nuostatos lengvina J.S. teisinę padėtį lyginant su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis ir tarpinėmis BK nuostatomis, todėl kaltinamajam taikomos jo teisinę padėtį lengvinančios (šiuo metu galiojančios) baudžiamojo įstatymo nuostatos.

Teismo motyvai ir išvados dėl V.K. ir R.L. turto, E.M. ir G.K. turto, A.N.turo įgijimo apgaule.

Pagal BK 182 straipsnį atsako ir tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Įgyjant svetimą turtą apgaule kaltininkas taip paveikia kito asmens valią, jog šis suklydimo įtakoje perduoda turtą kaltininkui, manydamas, kad šis turi teisę jį gauti. Viena iš apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y., kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytą veiką padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais santykiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Pažymėtina, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y., asmens suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Esminės apgaulės panaudojimas prieš turto savininką yra pagrindinis požymis, skiriantis sukčiavimą nuo civilinio delikto ir darantis turto įgijimą nusikalstamu. Sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad, suklaidindamas nukentėjusįjį ar kitą asmenį, neteisėtai neatlygintinai gauna svetimą turtą, numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinės žalos, ir to nori. 

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad S.K., kurią atstovavo F. (duomenys neskelbtini)  J.S., veikdamas pagal 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimą, su V.K. ir R.L. 2011 m. balandžio 7 d. sudarė preliminariąją sutartį, kurioje buvo susitarta, kad S.K. iki 2011 m. spalio 15 d. parduos, o V.K. bei R.L. pirks gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo pamatų liekanas, ūkinį pastatą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra anksčiau nurodyti pastatai ir statiniai. Šioje sutartyje buvo susitarta, kad visas turtas bus įsigytas už 1900000 Lt (žemės sklypo vertė 1200000 Lt, o pastatų ir statinių vertė 700000 Lt). Taip pat šioje preliminariojoje sutartyje buvo susitarta, kad ketinamų parduoti daiktų savininkas iki pagrindinės sutarties sudarymo įsipareigoja įregistruoti nuosavybės teises, kurios sutarties pasirašymo dieną nėra įregistrotos, į turtą (taip pat ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)) savo vardu (t. 10, b. l. 39-43). Aptartos preliminariosios sutarties nuostatos leidžia aiškiai identifikuoti V.K. ir R.L. ketinimus, t. y., nekilnojamojo turto įsigijimas ateityje už sutartą kainą, bei įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė J.S. kaip turto pardavėjo atstovas, t. y., išspręsti nuosavybės teisės į dalies pastatų, statinių bei žemės sklypo nuosavybės įregistravimo klausimus bei ateityje už sutartą kainą parduoti nekilnojamąjį turtą. Iš liudytojų V.K. bei  D.G. parodymų matyti, kad apie turto pirkimo-pardavimo klausimus buvo daugiausiai bendraujama su R.K., tuo pačiu abu liudytojai yra nurodę ir tai, jog dalyje susitikimų, kurių metu buvo bendraujama apie turto pirkimą-pardavimą, dalyvavo ir J.S.. Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad R.K., bendraudamas su liudytojais apie turto pardavimą, reiškė ne savo poziciją, o J.S., kuris buvo suinteresuotas turto pardavimu ir formaliai turėjo įgaliojimą atstovauti turto savininką, poziciją.

Čia pažymėtina, kad anksčiau (aptariant S.K. priklausančio turto pasisavinimą) jau buvo nustatyta, jog J.S. turėjo įgaliojimą, pagal kurį jis galėjo disponuoti S.K. nuosavybės teise priklausančiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau iš tikrųjų S.K. kaltinamajam nesuteikė leidimo parduoti jai priklausančio turto, kaltinamojo veiksmai neatitiko įgaliojimą išdavusio asmens tikrosios valios. Kaip jau buvo minėta, 2011 m. kovo 30 d. įgaliojimo turinys prieštaravo S.K. posėdžio, vykusio 2011 m. vasario 26 d., metu J.S. prisiimtam įsipareigojimui bei dieną prieš įgaliojimo pasirašymą sudarytam susitarimui. Taigi akivaizdu, kad J.S., sudarydamas preliminariąją sutartį, suprato, kad veikia ne taip, kaip buvo sutarta su turto savininko atstovais, jis suklaidino asmenis, ketinančius įsigyti turtą, dėl turimų įgaliojimų tikrosios apimties. 

Kaltinamasis J.S. neneigė nei anksčiau aptartos sutarties pasirašymo fakto, nei šioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų. Taip pat kaltinamasis teigė, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravimo klausimą turėjo išspręsti R.K.. Tam, kad R.K. išspręstų nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravimo klausimą, jam buvo perduota 1500000 Lt suma, kuri buvo gauta sudarius preliminariąją sutartį. R.K. nepavyko sutvarkyti žemės sklypo dokumentų, dėl šios priežasties pirkėjai sutiko pirkti tik pastatą, tačiau jie norėjo mokėti tik 600000 Lt, įskaitant ir jau sumokėtą pinigų sumą. Kaltinamasis su tokiu pasiūlymu nesutiko. Jis ketino grąžinti V.K. ir R.L.pagal preliminariąją sutartį sumokėtas pinigines lėšas tuomet, kai pastatas bus parduotas kitam pirkėjui. Kai pastatas buvo parduotas kitam pirkėjui, V.K. ir R.L. nesutiko su tuo, kad pinigai jiems būtų grąžinti, jie reikalavo, jog pastatas būtų parduotas jiems. Ikiteisminio tyrimo metu J.S. yra tvirtinęs, kad jokių grynųjų pinigų pagal preliminariąją sutartį iš V.K. ir R.L. negavo. Tuo pačiu kaltinamasis neneigė, kad pagal preliminariąją sutartį į F. banko sąskaitą buvo pervesti 200000 Lt. Pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje esantis „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo turinys be jokių abejonių patvirtina, jog V.K. 2011 m. balandžio 7 d. į F. banko sąskaitą pervedė 200000 Lt pagal preliminariąją 2011 m. balandžio 7 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį (t. 10, b. l. 46), o specialisto išvadoje Nr. 5-1/56 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad F. buhalterinėje apskaitoje nei 200000 Lt įplaukos į sąskaitą banke, nei 250000 Lt (100000 Lt + 150000 Lt) priėmimas į kasą grynais pagal 2011 m. balandžio 7 d. du kasos pajamų orderius, nebuvo įregistruotos. Teismas konstatuoja, kad aptarti J.S. teiginiai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis laikosi pozicijos, kad jis iš tikrųjų ketino parduoti pastatą V.K. ir R.L., tačiau dėl objektyvių aplinkybių, R.K. neįvykdytų įsipareigojimų, jam to padaryti nepavyko, sumokėtų pingų turtą pageidavusiems įsigyti asmenims jis negrąžino, nes šie atsisakė priimti pinigus, be to, pirkėjai už turtą sumokėjo tik 200000 Lt bankiniu pavedimu. Vis tik teigtina, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys nepatvirtina kaltinamojo teiginių, kad jis iš V.K. ir R.L. negavo jokių grynųjų pinigų, jog jis ketino parduoti nekilnojamąjį turtą minėtiems asmenims, vėliau ketino grąžinti jam sumokėtus pinigus, nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravimo klausimą turėjo išspręsti R.K., kuriam už tokių veiksmų atlikimą buvo perduota 150000 Lt.

Visų pirma pažymėtina, kad iš 2011 m. balandžio 7 d. preliminariosios sutarties turinio matyti, kad būsimieji pirkėjai prieš sutarties pasirašymą sumokėjo ketinamo parduoti turto savininkei 450000 Lt. Ketinamo parduoti turto savininkės atstovas patvirtino, kad gavo iš būsimųjų pirkėjų 450000 Lt, t. y. V.K. prieš sutarties pasirašymą sumokėjo 300000 Lt (200000 Lt pervedė į F. sąskaitą ir 100000 Lt sumokėjo grynais pinigais), o R.L. prieš sutarties pasirašymą ketinamo parduoti turto savininkės atstovui sumokėjo 150000 Lt grynaisiais. Sutartis pasirašyta J.S., R.L. ir V.K.. J.S. parašo tikrumas buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) notarų biuro (duomenys neskelbtini)  R.K. parašu ir antspaudu. Taigi aptariamoje sutartyje paties J.S. parašu yra patvirtinta, kad jam viso grynaisiais pinigais buvo sumokėti 250000 Lt.

Iš 2011 m. balandžio 7 d. F. kasos pajamų orderio matyti, kad F. (duomenys neskelbtini)  J.S. patvirtino parašu ir juridinio asmens antspaudu, jog iš V.K. gavo 100000 Lt (t. 10, b. l. 45). Iš 2011 m. balandžio 7 d. F. kasos pajamų orderio matyti, kad F. (duomenys neskelbtini)  J.S. patvirtino parašu ir juridinio asmens antspaudu, kad iš R.L. gavo 150000 Lt (t. 10, b. l. 56). Specialisto išvadoje Nr. 140-(5285)-IS1-6007 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad minėtus dokumentus pasirašė J.S. (t. 10, b. l. 74-75). Taigi aptarti duomenys dar kartą leidžia daryti išvadą, kad grynieji pinigai J.S. iš tikrųjų buvo perduoti. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju (kaip ir dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), perleidimo atvejais) nėra pagrido tvirtinti, jog grynieji pingai J.S. nebuvo sumokėti ar jie buvo sumokėti R.K., R.K. ar kitiems asmenims.

Iš liudytojo V.K. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad preliminarioji sutartis buvo pasirašyta, nes pardavėjui reikėjo laiko tam, jog būtų sutvarkytas žemės sklypo grąžinimo arba nuomos klausimas. Pardavėjas įsipareigojo sutvarkyti dokumentus, susijusius su dalies sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto (taip pat ir žemės sklypo) nuosavybės teisės įregistravimu. Pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta, nes nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistravimo klausimas taip ir nebuvo išspręstas. Grynieji pinigai J.S. buvo sumokėti pas notarą. Nebuvo kalbos, kad dalis sumokėtų pinigų atiteks R.K.. J.S. savo įsipareigojimų nevykdė ir pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, sumokėtų pinigų negrąžino. Iš liudytojo R.L. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis pas notarą J.S. sumokėjo 150000 Lt grynaisiais, kitą sutartyje nurodytą pinigų dalį sumokėjo V.K.. Pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta. Pažymėtina, kad faktą, jog preliminariosios sutarties pasirašymo metu buvo sumokėti pinigai, t. y., dalis pinigų buvo sumokėta grynaisiais, kita dalis sumokėta bankiniu pavedimu, ikiteisminio tyrimo metu yra nurodęs ir liudytojas R.K.. Taip pat faktą, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu J.S. grynaisiais gavo didelę sumą pinigų, kuri turi būti nurodyta sutartyje, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas R.K.. Taigi aptarti liudytojų parodymai, vertinant juos su kitais anksčiau aptartais duomenimis, leidžia be jokių abejonių konstatuoti, kad J.S. pas notarą buvo sumokėta viso 250000 Lt grynaisiais.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju (kaip ir dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), perleidimo atvejais) nėra pagrindo tvirtinti, jog grynieji pingai J.S. nebuvo sumokėti ar jie buvo sumokėti R.K., R.K. ar kitiems asmenims.

Kaip jau buvo minėta, J.S. tvirtino, kad jis ketino sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį su V.K. ir R.L., tačiau jos nesudarė, nes R.K. neįregistravo žemės sklypo nuosavybės teisės S.K. vardu, o turtą ketinę įgyti asmenys ketino įsigyti pastatą ir nepageidavo, kad jiems būtų grąžinti pinigai. Tokių kaltinamojo teiginių nepatvirtina baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, kad R.K. neigė, jog J.S. jam mokėjo kokias nors pinigų sumas už tai, kad jis padėjo surasti turto pirkėjus, asmenims aprodydavo turtą, kurio įsigijimu buvo domimasi. Taip pat R.K. neigė, kad su kaltinamuoju buvo susitaręs, jog sutvarkys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentus, nuosavybės grąžinimo klausimą. Tokius nuoseklius liudytojo parodymus paneigiančių ir kaltinamojo versiją patvirtinančių duomenų baužiamojoje byloje nėra. 

Teismas konstatuoja ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog J.S. kaip S.K. atstovas ketino imtis ir ėmėsi kokių nors veiksmų tam, kad būtų įvydyti 2011 m. balandžio 7 d. preliminariojoje sutartyje prisiimti įsipareigojimai. Priešingai, baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad įsipareigojimų nebuvo ketinama vykdyti. Tokią išvadą leidžia daryti faktas, kad J.S. 2011 m. birželio 27 d., t. y., praėjus šiek tiek mažiau nei trims mėnesiams po to, kai buvo sudaryta preliminarioji sutartis, su R.S. sudarė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį, tačiau, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, jis net nesiruošė šio pastato atpirki, o pinigus, kurie buvo gauti R.S. pardavus pastatą J.S. nurodytam pirkėjui, jis pasisavino. Čia pažymėtina, kad pagal 2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį J.S. kaip turto savininko atstovas apskritai buvo įsipareigojęs iki 2011 m. spalio 15 d. niekam neperleisti turto, neparduoti, neįkeisti ar kitaip neapriboti savo teisių į turtą, išskyrus turto pardavimą V.K. ir R.L. ir/ar jų raštu nurodytiems tretiesiems asmenims.

Faktai, kad J.S. pardavė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), R.S., vėliau šis pastatas kaltinamojo nurodymu buvo parduotas kitam asmeniui, o J.S. gauti pinigai iš šio sandorio buvo pasisavinti, paneigia teiginius, kad kaltinamasis  ketino V.K. ir R.L. sumokėtus pingus grąžinti, kai bus parduotas minėtas pastatas. Teiginys, kad turtą norėję įsigyti asmenys nesutiko, jog jiems būtų grąžinti jų sumokėti pinigai, yra nelogiškas. Be to, šį teiginį paneigia ir notaro persiųsto V.K. ir R.L., atstovaujamų D.G., pareiškimo turinys, iš kurio matyti, jog iš S.K. buvo reikalaujama vykdyti 2011 m. balandžio 7 d. sutartyje prisiimtus įsipareigojimus arba sugrąžinti V.K. ir R.L. iš jų gautą 450000 Lt avansą už nekilnojamuosius daiktus bei sumokėti minėtiems asmenims 150000 Lt baudą už esminį sutarties pažeidimą ir įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą, taip pat prašyme buvo nurodyta, kad su S.K. atstovu jau kuris laikas susisiekti nepavyksta (t. 2, b. l. 37-38). Pastebėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad į Vilniaus apygardos teismą dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, sumokėtų sumų ir baudos priteisimo buvo kreiptasi ne vėliau nei 2011 m. gruodžio mėnesį, t. y., praėjus apytiksliai dviem mėnesiams po to, kai turėjo būti pasirašyta pagrindinė sutartis.

Įvertinęs visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, kad J.S., panaudodamas apgaulę, t. y., suklaidindamas V.K. ir R.L. dėl savo ketinimų ir galimybių parduoti pirkėjų pageidaujamą įsigyti turtą, iš V.K. įgijo 300000 Lt, o iš R.L. įgijo 150000 Lt, viso 450000 Lt, kaltinamasis aiškiai suvokė, kad dėl jo veiksmų paminėti asmenys neteks savo piniginių lėšų ir taip veikti norėjo. Šiuo atveju J.S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje (galiojančioje nuo 2023 m. birželio 1 d.), požymius. Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako ir tas, kas apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą (labai didelės vertės turtas yra toks, kurio vertė viršija 900 MGL (BK 190 straipsnio 2 dalis)). Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios BK 182 straipsnio 3 dalies nuostatos lengvina J.S. teisinę padėtį lyginant su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis ir tarpinėmis BK nuostatomis, todėl kaltinamajam taikomos jo teisinę padėtį lengvinančios (šiuo metu galiojančios) baudžiamojo įstatymo nuostatos.

Teismas konstatuoja, kad iš esmės taip, kaip J.S. veikė su V.K. ir R.L., buvo veikiama ir E.M. bei G.K., taip pat A.N. atvejais.

Teisiamojo posėdžio metu J.S. negalėjo nurodyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aplinkybių E.M. ir G.K.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis yra nurodęs, kad jis pasirašė 2011 m. balandžio 21 d. sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo E.M. ir G.K.. Jam grynieji pinigai už parduodamą turtą nebuvo sumokėti. Butas E.M. parduotas nebuvo, nes, kiek atsimena, E.M. negavo reikiamos pinigų sumos.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. liepos 17 d. įregistruotas kaip L.E.R.B. nuosavybė 2006 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 1K-145 bei 2006 m. balandžio 13 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu (t. 25, b. l. 46-47). Iš sutarties, sudarytos 2011 m. balandžio 21 d. tarp pardavėjo S.K., kurią pagal 2011 m. balandžio 21 d. įgaliojimą atstovo F. (duomenys neskelbtini)  J.S., ir pirkėjų E.M. bei G.K., matyti, kad pardavėjas įsipareigojo iki 2011 m. birželio 21 d. parduoti, o pirkėjai nupirkti pardavėjui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 250000 Lt. Dalis turto kainos, t. y., 90000 Lt turi būti sumokėta iki turto perdavimo pirkėjams momento. Pirkėjai lygiomis dalimis, t. y., po 15000 Lt, sumokėjo pardavėjo atstovui grynais pinigais, o pardavėjo atstovas patvirtino, kad dalį turto kainos, t. y., 30000 Lt, gavo iš pirkėjų grynais pinigais prieš pasirašant šią sutartį. Dalį turo kainos, t. y., 60000 Lt, pirkėjai pardavėjo prašymu lygiomis dalimis privalo pervesti į F. sąskaitą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po sutarties pasirašymo dienos. Sutartis buvo pasirašyta J.S., E.M. ir  G.K. (t. 2, b. l. 48-49). Čia pažymėtina, kad faktą, jog pagal minėtą sutartį G.K.ir E.M. 2011 m. balandžio 21 d. į F. banko sąskaitą pervedė po 30000 Lt, patvirtina mokėjimo pavedimai (t. 12, b. l. 17, 18). Iš 2011 m. liepos 19 d. susitarimo, sudaryto tarp S.K., atstovaujamos F. (duomenys neskelbtini)  J.S., ir E.M. bei G.K. matyti, kad buvo pakeista 2011 m. balandžio 4 d. sutarties sąlyga ir susitarta, jog pardavėja įsipareigoja iki 2011 m. rugsėjo 19 d. parduoti, o pirkėjai įsipareigoja nupirkti pardavėjai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatuoja, kad anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog šiuo atveju J.S. susitarė dėl turto, kuris neprikausė jo atstovaujamam subjektui, pardavimo, už šį turtą kaltinamajam iki sutarties pasirašymo grynaisiais buvo perduota 30000 Lt. Pastebėtina ir tai, kad iš pokalbio (užfiksuotas garso įraše pavadintame „M. dėl parapijų“) tarp A.K. ir J.S. matyti, kad kaltinamasis teiraujasi, ar patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso S.K. ar bažnyčiai (t. 3, b. l. 2-12). Toks J.S. užduotas klausimas akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad jis suprato, jog S.K. ir bažnyčia yra du skirtingi juridiniai asmenys. Tuo pačiu darytina ir išvada, kad kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato, jog jis kaip S.K. atstovas neturėjo teisės tartis dėl kitam juridiniam asmeniui, kurio niekaip neatstovauja, priklausančio turto pardavimo, tuo labiau, kad, kaip jau ne kartą minėta anksčiau, leidimo parduoti nekilnojamąjį turtą net ir iš S.K. kaltinamasis nebuvo gavęs.

Iš liudytojo E.M. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad butas buvo nesuformuotas, jam buvo parodyta, kas priklausys šiam butui, kai jis bus suformuotas. Buvo pasirašyta preliminarioji sutartis. Patalpos buvo įregistruotos kaip butas, bet iš tikrųjų tai buvo rūsys. Vėliau paaiškėjo, kad turtas priklausė ne tam subjektui, kuris šį turtą pardavė. Liudytojas patvirtino, kad už norimą įsigyti turtą buvo sumokėta grynaisiais ir bankiniu pavedimu, t. y., taip, kaip pageidavo turtą parduodantis subjektas. Aplinkybę, kad turtą parduoda J.S., suprato, nes buvo pasakyta, jog su juo reikės pasirašyti sutartį. Įsigyti butą buvo apsispręsta ir įvertinus tai, kad bankai patikino, jog suteiks paskolą turto įsigijimui. Grynaisiais buvo sumokėta tiek, kiek nurodyta sutartyje. Pinigai buvo sumokėti J.S.. Patalpų pardavimo terminas buvo pratęstas, nes nebuvo suformuotas butas. J.S. pateikė kadastrinę neregistruotą bylą, kurioje buvo buto planas ir tai leido tikėti, kad reikalai juda. J.S. minėjo, kad jei būtų daugiau pinigų, viskas būtų tvarkoma dar greičiau. Preliminariosios sutarties pasirašymo metu jis J.S. sumokėjo grynais 30000 Lt. Buto taip ir nenusipirko ir pinigų neatgavo.

Iš liudytojos G.N. (ankstesnė pavardė K.) parodymų, duotų teisiamjame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad E.M. buvo surašiusi generalinį įgaliojimą sandoriams sudaryti, jis veikė liudytojos vardu. Kartu su E.M. planavo įsigyti rūsį ir butą. Dėl buto viskas strigo, nes patalpos nebuvo iki galo įregistruotos. Viskas baigėsi preliminariosios sutarties sudarymu. Dėl buto įsigijimo atliko 30000 Lt bankinį pavedimą, taip pat E.M. davė grynųjų pinigų. Nebuvo suformuotas nekilnojamojo turto vienetas, todėl laukė žinių iš pardavėjo, kada tai bus padaryta. Vėliau, kad patalpos nebūtų parduotos kažkam kitam, nusprendė pasirašyti įpareigojančią preliminariąją sutartį. Iš E.M. žino, kad jis pardavėjo atstovui sumokėjo 30000 Lt grynaisiais, kai buvo pasirašyta preliminarioji sutartis. Butas galiausiai nebuvo parduotas, nes pardavėjas nesutvarkė reikiamų dokumentų, sumokėti pinigai nebuvo grąžinti.

Teismas konstatuoja, kad aptarti liudytojų parodymai, vertinat juos kartu su preliminariosios sutarties turiniu, patvirtina, jog J.S. prieš pasirašant preliminariąją sutartį grynaisiais buvo perduoti 30000 Lt. Taip pat liudytojų parodymai, preliminariosios sutarties ir vėlesnio susitarimo turinys leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų E.M. bei G.N. buvo įtikinti, jog J.S. atstovauja turto, kurį jie pageidauja įsigyti, savininką ir turi teisę veikti jo vardu, nors iš tikrųjų taip nebuvo, t. y., nekilnojamąjį turtą ketinantys įsigyti asmenys buvo piktavališkai suklaidinti dėl reikšmingų faktų, kurie nulėmė tai, jog jie kaltinamajam perdavė viso 90000 Lt, kurie nebuvo grąžinti. Taip pat šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad J.S., nebūdamas L.E.R.B. atstovu, negalėjo suformuoti pirkėjų pageidaujamo įsigyti buto. Duomenų, kad tokius veiksmus savo valia ar J.S. nurodymu būtų atlikęs koks nors kitas asmuo, nėra. Tvirtinti, kad buto suformavimo klausimu galimai užsiėmė A.K., nėra pagrindo, nes tiek E.M., tiek G.N. yra parodę, jog tuo metu, kai jie informavo A.K. apie susidariusią situaciją, šis nurodė, jog ir pats buvo apgautas ir kreipėsi į prokuartūrą. 

Faktą, kad kaltinamasis iš tikrųjų neketino E.M. ir G.N. parduoti nekilnojamojo turto, preliminarioji sutartis buvo sudaryta tik tam, jog kaltinamajam būtų pagrindas iš E.M. ir G.N. gauti pinigus, patvirtina ir preliminariosios to paties buto pirkimo-pardavimo sutarties 2011 m. birželio 1 d. sudarymas su A.N.. Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis su A.N. buvo sudaryta iki termino, kai su E.M. ir G.N. turėjo būti pasirašyta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, pabaigos likus dvidešimčiai dienų. Pasirašius preliminariąją sutartį su A.N., J.S. apie tai neinformavo E.M. bei G.N., o ir toliau, pasirašydams 2011 m. liepos 19 d. susitarimą, imitavo siekį šiems asmenims parduoti turtą. 

Įvertinęs visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, kad J.S., panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą turtą, t. y., 90000 Lt. Tokie J.S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (galiojančioje nuo 2023 m. birželio 1 d.), požymius. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą (didelės vertės turtas yra toks, kurio vertė viršija viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis)). Šiuo atveju, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytą MGL dydį, nekyla abejonių, kad J.S. įgyto turto vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal galiojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, nes jos lengvina jo padėtį lyginant su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis normomis.

Teisiamojo posėdžio metu J.S. tvirtino, kad iš A.N. nėra gavęs jokių piniginių lėšų. A.N. buvo tik asmuo, kurio vardu kitas asmuo norėjo įforminti buto pirkimą. Pinigus už norimą įsigyti turtą sumokėjo žmogus, kuriam šie pinigai ir buvo grąžinti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad jis pasirašė 2011 m. birželio 1 d. preliminariojoje sutartyje, kuri buvo sudaryta tarp jo kaip F. (duomenys neskelbtini)  ir A.N., tačiau negalėjo nurodyti, ar pagal šią sutartį gavo 20000 Lt.

Iš preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2011 m. birželio 1 d. tarp pardavėjos S.K., kuriai pagal 2011 m. kovo 30 d. notaro patvirtintą įgaliojimą atstovavo F. (duomenys neskelbtini)  J.S., ir pirkėjo A.N., matyti, kad šalys susitarė iki 2011 m. liepos 31 d. sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta, kad butas priklauso L.E.R.B.. Šioje sutaryje pardavėja įsipareigojo pagrindine sutartimi parduoti pirkėjui, o pirkėjas priimti daiktą ir sumokėti už jį pardavėjai 140000 Lt. Pasirašant sutartį pirkėjas sumoka pardavėjai 20000 Lt avansą. Sutartis pasirašyta A.N., J.S. ir patvirtinta F. antspaudu (t. 10, b. l. 12-13). Šiuo atveju, kaip ir iš esmės to paties turto tariamo ketinimo parduoti E.M. ir G.K. atveju, yra akivaizdu, jog J.S. neturėjo teisės disponuoti paminėtu turtu. Argumentai, susiję su teise disponuoti šiuo turtu, yra išdėstyti vertinant duomenis, susijusius su turto perleidimu E.M. ir G.K., todėl nėra kartojami.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad preliminarioji sutartis su A.N. buvo pasirašyta tuo metu, kai J.S. jau buvo pasirašęs preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį su E.M. ir G.K., kurie kaltinamajam sumokėjo 90000 Lt už pageidaujamą įsigyti turtą, bei nesuėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui (šis terminas 2011 m. liepos 19 d. susitarimu buvo pakeistas). Taigi vien ši aplinkybė rodo, kad iš tikrųjų J.S. neketino ir A.N. parduoti turto, o sutartį sudarė tik tam, jog būtų pagrindas iš nukentėjusiojo gauti 20000 Lt avansą. Taip pat pastebėtina, kad iš esmės to paties turto pardavimo kaina skirtingiems asmenims skyrėsi, t. y., E.M. ir G.K. turtą buvo įsipareigota parduoti už 250000 Lt, o A.N. už 140000 Lt, nos šiam nukentėjusiajam įsipareigotų parduoti patalpų plotas netgi buvo devyniais kvadratiniais metrais didesnis. Ši aplinkybė, vertinant ją su anksčiau aptartomis, leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų J.S. nebuvo svarbu, dėl kokios patalpų pardavimo kainos yra susitariama, taip pat teigti, kad jis iš tikrųjų žinojo, jog pagridinės sutartys su asmenimis, ketinančiai įsigyti turtą, nebus sudarytos. Kaltinamasis suvokė, kad visų preliminariose sutartyse nurodytų pingų sumų tikrai negaus, nes galutinis atsiskaitymas turėjo vykti tik sudarius pagrindines sutartis, kurių sudaryti jis neturėjo teisės, o pagrindinis jo tikslas buvo gauti pinigines lėšas, kurios tuėjo būti sumokėtos sudarant preliminariąsias sutartis, ir jas pasisavinti.

Teismas konstatuoja, kad J.S. versiją, iškeltą teisiamojo posėdžio metu, jog iš tikrųjų patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ketino įsigyti ne A.N., o kitas asmuo, kurio kaltinamasis nurodyti negali, kuriam ir buvo grąžinti sumokėti pinigai, paneigia jau minėtoje 2011 m. birželio 1 d. preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje užfiksuoti duomenys bei nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis A.N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad patalpas įsigyti jam pasiūlė J.S., su kuriuo buvo pasirašyta preliminarioji patalpų pirkimo-pardavimo sutartis ir kuriam buvo perduota 20000 Lt. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai dėl pinigų sumokėjimo atitinka duomenis, užfiksuotus preliminariojoje sutartyje, kurią pasirašė ir kaltinamasis. Čia pažymėtina, kad A.N. pakankamai detaliai ir nuosekliai nurodė tiek pasiūlymo įsigyti patalpas, tiek jų aprodymo, tiek preliminariosios sutarties sudarymo, tiek vėlesnio bendravimo su kaltinamuoju aplinkybes, todėl teismas neturi jokio pagrindo tokiais parodymai nesivadovauti.

Šiuo atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad iš tikrųjų J.S. įsipareigojo patalpas parduoti A.N., būtent šis asmuo ketino jas įsigyti, už šias patalpas J.S. sumokėjo 20000 Lt avansą. Vis tik kaltinamasis patalpų nukentėjusiajam nepardavė, nes paprasčiausiai neturėjo tokios teisės, o piktavališkai suklaidinęs nukentėjusiįjį dėl faktinės situacijos ir savo galimybių apgaule įgijo svetimą turtą. Tokie J.S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (norma, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), požymius.

Teismo motyvai ir išvados dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu.

Argumentai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-696/2018, 2K-71-976/2017 ir kt.).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl aptariamoje normoje nurodytų veiksmų padarymo atsiranda bent vienas iš normoje numatytų alternatyvių padarinių, t. y., negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla, jei yra nustatoma, kad asmuo sąmoningai nesilaikė įstatymuose nustatytų reikalavimų buhalterinės apskaitos tvarkymui ir dėl to kilo bent vienas iš anksčiau paminėtų normoje nurodytų padarinių.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, esant bendrovėje buhalterei, už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako asmuo, kuris pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, paprastai – įmonės buhalteris. Vis tik tais atvejais, kai bendrovės vadovas pateikia buhalterei neteisingus duomenis ar iš viso nepateikia duomenų apie atliktas bendrovėje operacijas, jis tampa nusikaltimo vykdytoju, nes sąmoningai nusikalstamais tikslais panaudoja nekaltą asmenį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-696/2017). 

Baudžiamajai bylai reikšmingu laiku BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o BAĮ 16 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Iš 2011 m. vasario 25 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad F. (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. dirbo R.Č. (t. 23, b. l. 64). Iš liudytojos R.Č. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteismino tyrimo metu, matyti, kad tuo metu, kai ji dirbo F., jos pagrindinės funkcijos buvo apskaityti jai pateiktus dokumentus, tvarkyti darbo užmokestį, darbo sutartis ir pateikti „Sodra“ ataskaitas. F. turėjo sąskaitas banke „Snoras“, maždaug 2011 m. rugpjūčio mėnesį ji sužinojo, jog F. turi sąskaitą ir banke „Swedbank“. Dėl sąskaitos banke „Swedbank“ ji norėjo išsiaiškinti su F. vadovu, tačiau su pastaruoju niekaip nepavyko susisiekti. Vėliau J.S., kuris, kaip jau buvo minėta anksčiau, buvo F. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad tai yra F. banko sąskaita, kuri nėra naudojama. Kaltinamasis liudytojai žadėjo pateikti minėtos banko sąskaitos išrašą, tačiau taip ir nepateikė. J.S. su liudytoja nebendradarbiavo, todėl ji nutarė išeiti iš darbo. F. veikla buvo neaiški, jai nebuvo pateikiami visi dokumentai, taip pat ir išlaidų dokumentai, nebuvo paaiškinta, iš kur buvo gaunamos pajamos į banke „Snoras“ esančią sąskaitą. Liudytoja laikosi nuostatos, kat tuo atveju, kai klientas vykdo kažkokią veiklą ir nepateikia dokumentų, ji iš karto atsisako dirbti. Ji matė, kad F. yra atliekami kažkokie veiksmai, jai buvo paaiškinama, jog dokumentai bus pateikti, tačiau jie taip ir nebuvo pateikti. Turėtus F. dokumentus ji atidavė ofise dirbusiai moteriai. Kasininkas F. nebuvo paskirtas, kasą tvarkė direktorius. Kai iš sąskaitų buvo gryninami pinigai, buvo pildomi kasos pajamų orderiai. Turėjo būti kasos išlaidų orderiai, bet kasos likučio liudytojai niekas nerodė. Visi J.S. pateikti dokumentai buvo atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje. Ji realiai grynųjų pinigų nematė, tačiau kasos pajamų orderius atspausdindavo pagal banko išrašus ir išgryninimo kvitus. Labdara ar parama į sąskaitas nebuvo mokama. Iš banko „Snoras“ sąskaitoje buvusių pinigų buvo mokami mokesčiai, atlyginimai, nuoma, taip pat skiriami 25000 Lt S.K., apmokėtos sąskaitos faktūros, kurias pateikė J.S. ir S.K., apmokėti bažnyčios remonto darbai. Ji matė, kad į banko „Snoras“ sąskaitą buvo įnešami pinigai didelėmis sumomis. Šie pinigai per tam tikrą laiką J.S. buvo išgryninti. Ji išgrynintus pinigus pajamavo kasoje ir J.S. kaip atsakingas asmuo privalėjo pateikti pinigų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau jų nepateikė. Aptartus liudytojos R.Č. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojos A.J. parodymai, duoti teisimajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad F. už kasą buvo atsakingas J.S., jis nesakydavo, kaip naudoja kasos pinigus, buhalterė, išeidama iš darbo, paaiškino, jog išeina, nes kaltinamasis nepateikė informacijos dėl F. sąskaitoje vykstančių lėšų judėjimo ir ji negali tinkamai atlikti savo pareigų. Buhalterė liudytojai perdavė turėtus dokumentus. Iš šios liudytojos parodymų taip pat matyti, kad po buhalterės išėjimo iš darbo, joks kitas asmuo F. neperėmė buhalterės funkcijų. Liudytoja matė, kad į F. banko sąskaitas įplaukia didelės pinigų sumos, kurios būdavo labai greitai išgryninamos.

Teismas konstatuoja, kad aptarti liudytojos R.Č. parodymai, kuriuos iš dalies patvirtina liudytojos A.J. parodymai, leidžia daryti išvadą, jog ji J.S. prašė pateikti dokumentus, kurie buvo reikalingi tinkamam buhalterinės apskaitos tvarkymui, prašė paaiškinti kylančius neaiškumus, suteikti reikiamą informaciją tam, jog ji galėtų tinkamai atlikti savo pareigas. Vis tik J.S. į tokius prašymus iš esmės nereagavo arba su juo apskritai nepavykdavo susiekti ir išspręsti kylančias problemas. Kaltinamasis liudytojai nėra nurodęs, kur galima pasiimti prašomus pateikti dokumentus. Taip pat liudytojų R.Č. bei A.J. parodymai patvirtina, kad R.Č. perdavė F. dokumentus, kuriais ji disponavo, šio F. atstovei, t. y. A.J.. Tvirtinti, kad J.S. pateikė R.Č. F. buhalterinei apskaitai tvarkyti reikiamus dokumentus, tačiau liudytoja šių dokumentų neįtraukė į F. apskaitą, nėra pagrindo. Šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad R.Č., negaudama reikiamos informacijos bei reikiamų dokumentų apie J.S. kaip F. vadovo veiksmus, susijusius atliekamomis finansinėmis, ūkinėmis – finansinėmis operacijomis su turtu, negalėjo įtraukti tokių operacijų į F. buhalterinę apskaitą, negalėjo fiksuoti reikšmingų buhalteriniai apskaitai duomenų, kurie leistų tinkamai nustatyti F. turto, įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Tuo pačiu konstatuotina ir tai, kad kaltinamasis suprato, jog jis neatlieka veiksmų, kurie užtikrintų tinkamą F. apskaitos tvarkymą, ir taip elgėsi sąmoningai – tyčia. Čia pažymėtina, kad J.S. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad liudytojos R.Č. parodymai atitiko baudžiamajai bylai reikšmingu metu susidariusią faktinę situaciją, jis nurodė, jog neturi pagrindo abejoti nei liudytojos kompetencija, nei jos sąžiningumu.

Jau anksčiau buvo nustatyta, kad J.S., būdamas E.R.L.I.P.F. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas 2011 m. gegužės 25 d. įgaliojimu, perleido (pardavė ir išmainė (viso dvylika sandorių)) S.K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir grynaisiais pinigais gavo 785000 Lt, 1390082 Lt buvo pervesti į F. bankuose turimas sąskaitas, taip pat kaltinamajam buvo perduota 50 vienetų UAB „T.“ akcijų, kurių vertė 5000 Lt. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad J.S. neperdavė duomenų, susijusių su šiais sandoriais, F. buhalterei, todėl kaltinamojo atliktos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai negalėjo atsispindėti ir neatsispindi F. buhalterinėje apskaitoje. Čia pažymėtina, kad pats J.S. tvirtino, kad dalies grynųjų pinigų už perleistą turtą jis apskritai negavo (baudžiamojoje byloje yra įrodyta priešingai). Toks kaltinamojo teiginys, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad jis iš tikrųjų nuslėpė turto gavimo faktą, o gautas turtas negalėjo būti ir nebuvo apskaitytas F., taip pat F. buhalterinėje apskaitoje niekaip negalėjo atsispindėti, kaip šis turtas buvo panaudotas.  

Iš specialisto išvados Nr. 5-1/6, surašytos remiantis dokumentais, kuriuos pavyko surinkti atliekant ikiteisminį tyrimą, matyti, kad

 specialių žinių reikalaujančio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu tikslu S.K. priklausantys 370000 Lt buvo pervesti F. (paramos suteikimas, dalininko įnašas, paskola ar kt.), nes sutartis, susitarimas ar kitas dokumentas, pagrindžiantis šios ūkinės operacijos turinį, tyrimui atlikti nebuvo pateiktas. Minėta pinigų suma F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre įregistruota apskaitoje kaip įplaukos į banką, o bandomajame balanse, kuris buvo sudarytas 2011 m. lapkričio 5 d., ši pinigų suma nebuvo įregistruota, todėl negalima nustatyti F. įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Preliminariosios sutartys, pagal kurias į F. banko sąskaitas buvo pervesta viso 360000 Lt, nebuvo pateiktos. Dėl šios priežasties tyrimo metu nebuvo nustatyta, už kokį turtą E.M. ir G.K. F. viso pervedė 60000 Lt, kurie įregistruoti kaip įplaukos į banką, o bandomajame balanse ši pinigų suma nebuvo įregistruota, todėl negalima nustatyti F. įsipareigojimų dydžio ir struktūros. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre nebuvo įregistruotos 200000 Lt įplaukos į banką iš V.K., bandomajame balanse 200000 Lt įsipareigojimas taip pat nėra įregistruotas. F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre S.D.-K. sumokėti 100000 Lt buvo įregistruoti kaip įplaukos į banką, o bandomajame balanse ši pinigų suma nebuvo įregistruota, todėl negalima nustatyti F. įsipareigojimų dydžio ir struktūros. F. bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., įsipareigojimai 360000 Lt pagal preliminariąsias sutartis, kurios atlikto tyrimo metu nebuvo pateiktos, dėl ko nebuvo galima nustatyti, už kokį turtą buvo mokami pinigai, nebuvo įregistruoti, todėl nebuvo galima nustatyti F. įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

F. bankuose esančių sąskaitų išrašų turinys patvirtina, kad F. iš trečiųjų asmenų gavo iš viso 2020089,17 Lt įplaukų (pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis 1290082 Lt, pagal preliminariąsias sutartis 360000 Lt ir 370000 Lt iš S.K., palūkanų likutis banke „Snoras“ buvo 7,17 Lt). Pajamų ir išlaidų apskaitos registre, pavadintame „Didžioji knyga“, nurodyta (įregistruota), kad F. nuo jo įregistravimo, t. y. 2011 m. vasario 3 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d., gavo iš viso 975003,57 Lt įplaukų (974996,40 Lt pagal preliminariąsias bei pirkimo pardavimo sutartis, 7,17 Lt palūkanų už pinigų likutį sąskaitoje). Į F. buhalterinę apskaitą, pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 1 dalies bei 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nebuvo įtraukti 1045085,60 Lt, kurie buvo gauti į F. sąskaitas bankuose pagal preliminariąsias bei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Akivaizdu, kad tokie duomenys nebuvo įtraukti į F. apskaitą, nes jų buhalterei nepateikė kaltinamasis.

Iš specialisto išvados Nr. 5-1/56, surašytos remiantis dokumentais, kuriuos pavyko surinkti atliekant ikiteisminį tyrimą, matyti, kad šio specialių žinių reikalaujančio tyrimo metu, gavus papildomų dokumentų, buvo nustatyta, jog F. buhalterinėje apskaitoje nebuvo įregistruoti J.S. grynųjų pinigų gavimo faktai: 1) 250000 Lt gavimas iš V.K. ir R.L. pagal 2011 m. balandžio 7 d. preliminariąją sutartį; 2) 35000 Lt gavimas iš S.D.-K. pagal 2011 m. gegužės 19 d. preliminariąją sutartį; 3) 30000 Lt gavimas iš E.M. ir G.K. pagal 2011 m. balandžio 21 d. preliminariąją sutartį; 4) 20000 Lt gavimas iš A.N. pagal 2011 m. birželio 1 d. preliminariąją sutartį. Čia pažymėtina, kad anksčiau teismas jau nustatė, jog J.S. iš paminėtų asmenų pagal sudarytas preliminariąsias sutartis grynuosius pinigus iš tikrųjų gavo. Taigi nekyla jokių abejonių, kad sumokėtos piniginės lėšos, t. y., viso 335000 Lt grynaisiais, dėl J.S. veiksmų nebuvo apskaitytos nei kaip gautos pajamos (turtas), nei kaip įsipareigojimai būsimiems pirkėjams.

Specialisto išvadoje Nr. 5-1/6 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad J.S. iš banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini)  nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d. (banko sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys (t. 23, b. l. 73-74)) išėmė grynais iš viso 1284539,92 Lt. Kaltinamasis į F. kasą įmokėjo 243036,43 Lt pagal septynis kasos pajamų orderius. Duomenų, kad likusi išgrynintų pinigų suma, t. y. 1041503,49 Lt, būtų įmokėta į F. kasą, nėra. J.S. apskaitos registre nėra įregistruota paminėto dydžio skola F.. Taigi akivaizdu, kad dėl šių priežasčių iš dalies negalima nustatyti F. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. 

Iš 2011 m. liepos 27 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)  matyti, kad F. perdavė (dovanojo) bažnyčiai biuro baldus (kėdes, cilindrinę spyną, konferencijų stovą, spalvotą magnetą, rinkinį magnetinėms lentoms, bloknotą konferencijų stovui, rašomąjį stalą), kurių bendra vertė yra 2476,98 Lt. Šis aktas buvo pasirašytas S.K. ir A.K. (t. 23, b. l. 125). Avanso apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)  ir PVM sąskaitoje faktūroje Serija (duomenys neskelbtini)  Nr. (duomenys neskelbtini)  užfiksuota, kokias pinigų sumas F. sumokėjo už įsigytas prekes, išskyrus rašomąjį stalą (t. 23, b. l. 127). F. buhalterei nebuvo pateikti dokumentai, kurie patvirtintų, kad buvo įsigytas rašomasis stalas, nurodytas priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). Šio stalo vertės pagal F. apskaitos dokumentus nustatyti negalima, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, kokio dydžio parama buvo suteikta bažnyčiai pagal 2011 m. liepos 27 d. priėmimo perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)  užfiksuoti duomenys patvirtina, kad F. perdavė (dovanojo) bažnyčiai stiklo paketą ir jo montavimo darbus, kurie buvo atlikti (duomenys neskelbtini). Darbus atliko UAB „L.“. Perduodamo paketo ir montavimo darbų vertė sudarė 330 Lt. Aktas pasirašytas S.K. ir A.K. (t. 23, b. l. 139). J.S. 2011 m. rugsėjo 30 d. avansinėje apyskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)  (t. 23, b. l. 140), UAB „L.“ vardu išrašytoje 2011 m. rugsėjo 21 d. sąskaitoje faktūroje (t. 23, b. l. 141) bei 2011 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvite (t. 23, b. l. 142) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad už lango paketą buvo sumokėti 330 Lt. Vis tik F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre nėra įregistruota ūkinė operacija – stiklo paketo ir jo montavimo darbų pirkimas iš UAB „L.“ už 330 Lt. F. apskaitoje nebuvo apskaitytas ir remonto darbų, atliktų bažnyčioje, pirkimas pagal T.V.T. vardu išrašytą 2011 m. liepos 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini)  už 30000 Lt (t. 23, b. l. 100). Iš priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)  matyti, kad F. perdavė (dovanojo) atliktus remonto darbus (langų atnaujinimą iš vidaus, sienų remontą, sienų perdažymą, vidaus durų remontą, langų angokraščių remontą, medinių pertvarų ardymą) bažnyčioje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuriuos atliko UAB „I.V.V.“, atstovaujama (duomenys neskelbtini)  T.V.T., ir T.V.T., kuris veikė pagal verslo liudijimą (t. 23, b. l. 90). Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad T.V.T. F. už remonto ir apdailos darbus išrašė 30000 Lt sąskaitą (t. 23, b. l. 100). Iš 2011 m. kovo 31 d. avanso apyskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderio serija (duomenys neskelbtini)  Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad F. 2011 m. kovo 23 d. UAB „I.V.V.“ kaip avansą sumokėjo 16000 Lt. Kasos pajamų orderis pasirašytas J.S. ir T.V.T. (t. 23, b. l. 102, 103). Iš UAB „I.V.V.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)  matyti, kad 2011 m. balandžio 11 d. UAB „I.V.V.“ iš F. už atliktus darbus pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini)  Nr. (duomenys neskelbtini)  gavo 27423,25 Lt (t. 25, b. l. 63). F.  apskaitos dokumentuose nėra duomenų apie 30000 Lt sumokėjimą T.V.T. pagal 2011 m. liepos 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre nėra įregistruota ūkinė operacija – paslaugų pirkimas iš T.V.T. už 30000 Lt pagal 2011 m. liepos 22 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Bandomajame balanse, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., 30000 Lt skola (įsipareigojimas) T.V.T. nėra apskaityta. Priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų remonto darbų vertė nenurodyta, pagal F. apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kiek F. kainavo bažnyčios vidaus remonto darbai, todėl negalima nustatyti, kokio dydžio parama buvo suteikta bažnyčiai pagal minėtą priėmimo-perdavimo aktą.

Iš E.R.L.I.P.F. kasos knygos (t. 24, b. l. 88) turinio matyti, kad joje 2011 m. spalio mėnesio laikotarpio pradžiai yra nurodytas 512166,46 Lt likutis, įregistruotos 7700 Lt išlaidos pagal du kasos išlaidų orderius ir nurodytas 504466,46 Lt likutis laikotarpio pabaigai. Aptariamame kasos knygos lape kaip (duomenys neskelbtini)  yra įrašytas J.S., o (duomenys neskelbtini)  yra nurodyta R.Č., abu paminėti asmenys pasirašė dokumentą. Vis tik F. kasos knygos „2011 m. spalio mėn.“ lape (t. 24, b. l. 110) laikotarpio pradžiai yra nurodytas 1800238,29 Lt likutis ir įregistruotos 794,06 Lt išlaidos pagal du kasos išlaidų orderius, t. y., Nr. (duomenys neskelbtini)  – 735,06 Lt ir (duomenys neskelbtini)  – 59 Lt, taip pat nurodytas 1799444,23 Lt likutis laikotarpio pabaigai, dokumentas pasirašytas A.C. kaip buhalterės, nors ji nebuvo F. buhaltere. Kada ir kas perdavė (iš ko buvo paimti) į F. kasą 1295771,83 Lt grynaisiais, nustatyti negalima, nes nėra kasos pajamų orderių, patvirtinančių pinigų priėmimą į kasą. Akivaizdu, kad dokumentus, iš kurių matytųsi ūkinės-finansinės operacijos turinys, privalėjo pateikti J.S., tačiau jų nepateikė. F. kasos knygos 2011 m. lapkričio mėnesio ir 2011 m. gruodžio mėnesio lapuose nurodyta, kad kasos likutis 2011 m. lapkričio 30 d. buvo 1794011,17 Lt, o 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 1787282 Lt. Šiuose kasos knygos lapuose kaip buhalterė nurodyta A.C., prie pavardės yra parašas, o kaip (duomenys neskelbtini)  nurodytas J.S., kuris minėtų dokumentų nepasirašė. J.S. nėra pasirašęs kasos išlaidų orderiuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose jis nurodytas kaip pinigų gavėjas, nors pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punkto reikalavimus pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, privalo pasirašyti kasos išlaidų orderyje.

Iš 2011 m. liepos 29 d. avanso apyskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad F. 2011 m. liepos 26 d. UAB „M.F.“ už pultą natoms sumokėjo 138 Lt (t. 23, b. l. 126). Iš 2011 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini)  matyti, kad F. iš UAB „V.P.“ įsigijo prekių už 522,41 Lt (t. 23, b. l. 88), o iš 2011 m. gegužės 25 d. kvito matyti, kad F. už prekes UAB „V.P.“ grynais pinigais sumokėjo 522,41 Lt (t. 23, b. l. 89). UAB „M.“ F. už vargonų remonto darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini)  Nr. (duomenys neskelbtini) 741,73 Lt sumai (t. 23, b. l. 151). Ta pati įmonė 2011 m. birželio 20 d. F. išrašė 169,40 Lt PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini)  Nr. (duomenys neskelbtini)  už projektoriaus nuomą valandai (t. 23, b. l. 152). F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre šios išlaidos (viso 1571,54 Lt) priskirtos paramos teikimui. Vis tik pagal apskaitos dokumentus nebuvo nustatyta, kam buvo suteikta 1571,54 Lt vertės parama, nes nėra pateikti paramos priėmimo-perdavimo aktai ar kiti dokumentai, patvirtinantys pulto natoms, saldainių, vargonų remonto darbų, projektoriaus nuomos paslaugų perdavimą paramos gavėjui. Apskaitos registrai, kuriuose būtų užfiksuoti F. suteiktos paramos gavėjai ir jiems per 2011 metų mokestinį laikotarpį suteiktos paramos vertė, specialistei nebuvo pateikti, todėl nebuvo galima nustatyti, kam konkrečiai ir kokios vertės paramą suteikė F. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. Kaip jau buvo minėta, priėmimo-perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)  užfiksuota, kad F. perdavė (dovanojo) bažnyčiai biuro baldus, kurių bendra vertė 2476,98 Lt (t. 23, b. l. 125). J.S. neperdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei dokumentų, iš kurių matytųsi ūkinės operacijos turinys, t. y., nesant rašomojo stalo įsigijimo dokumentų, negalima nustatyti, kokio dydžio parama buvo suteikta bažnyčiai pagal paminėtą priėmimo perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). E.R.L.I.P.F. pajamų ir išlaidų apskaitos registre, sudarytame 2011 m. lapkričio 5 d., F. nuo jo įregistravimo datos – 2011 m. vasario 3 d. iki 2011 m. lapkričio 5 d. (be išlaidų ilgalaikiam turtui ir inventoriui įsigyti) patyrė 380289,25 Lt išlaidas, iš kurių 258583,04 Lt buvo skirtos paramai. Vis tik apskaitos registrai, kuriuose būtų užfiksuoti F. suteiktos paramos gavėjai ir jiems per 2011 metų mokestinį laikotarpį suteiktos paramos vertė, nebuvo vedami, nes kaltinamasis F. buhalterei nepateikė dokumentų, iš kurių matytųsi atliktų ūkinių operacijų turinys, todėl negalima nustatyti, kam konkrečiai ir kokios vertės paramą suteikė F. nuo 2011 m. vasario 3 d. iki 2012 m. sausio 1 d.

Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad J.S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius. Kaltinamojo veikmai kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, galiojančią nuo 2023 m. birželio 1 d., kadangi šios normos nuostatos lengvina kaltinamojo teisinę padėtį, nes numato papildomą alternatyvią bausmę, kuri anksčiau galiojusios normos sankcijoje nebuvo numatyta.

Argumentai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Iš 2012 m. sausio 10 d. apžiūros protokolo turinio matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu šis automobilis buvo užrakintas, ant jo nesimatė išorinių gedimų bei apgadinimų požymių. Šis automobilis stovėjo aikštelėje, esančioje Konstitucijos pr. 20, Vilniuje (t. 18, b. l. 4-6). Kratos, atliktos automobilyje „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Š.G.“, protokole užfikusoti duomenys patvirtina, kad minėto automobilio galinės sėdynės porankio dėtuvėje buvo rastas ir paimtas revolveris „Alfa“, modelis 640, cal. 6 mm me-flobert Nr. (duomenys neskelbtini) ir 9 šoviniai. Taip pat automobilio dėtuvėje buvo rastas ir paimtas polietileninis maišelis su vienu 6 mm šoviniu (t. 18, b. l. 10-11). Specialisto išvadoje Nr. 140-(3203)-ISI-4166 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad ginklas, kuris buvo rastas ir paimtas automobilio „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu, yra pramoninės gamybos (Čekija), 6 mm kalibro, 640 modelio, revolveris ALFA Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 6 mm. kalibro žiedinio skėlimo „Flobert“ šoviniais. Šis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Ginklas yra tinkamas šaudyti (t. 18, b. l. 94-96). 

Kaltinamasis J.S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis laikė šaunamąjį ginklą, leidimo laikyti šį ginklą neturėjo, tačiau manė, jog tokio leidimo ir nereikia. Ginklą jis laikė automobilyje „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tuo metu naudojosi. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad automobilyje laikytą ginklą jam padovanojo draugas (J.R.S.C.) 2011 m. gegužės 16 d. Ginklą jis pasidėjo automobilyje ir laikė iki tol, kol jį surado pareigūnai. Tokie kaltinamojo teiginiai leidžia daryti išvadą, kad ginklas buvo jo žinioje.

Iš liudytojo G.S. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog J.S. 2012 m. sausio mėnesį naudojosi septinto modelio „BMW“. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad automobiliu „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi J.S.. Aptarti liudytojo parodymai iš dalies patvirtina kaltinamojo pardoymus apie ginklo priklausomybę. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant kratą automobilyje „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo ir G.S., kuris prieš kratos atlikimą nurodė, jog nežino, kas yra laikoma automobilyje, o, atlikus kratą ir surašius protokolą, pastabų dėl protokolo turinio neturėjo. Šios aplinkybės iš dalies patvirtina, kad automobilio savininko atstovas nesinaudojo aptariamu automobiliu, o jame rasti daiktai buvo asmens, kuris naudojosi automobiliu, žinioje, taip pat patvirina tai, jog ginklas automobilyje buvo laikomas dar iki kratos atlikimo. 

Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad nekyla jokių pagrįstų abejonių, jog šaunamuoju ginklu, kuris 2012 m. sausio 11 d. kratos metu buvo rastas automobilyje „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), disponavo būtent J.S.. Pagal paties kaltinamojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžo metu, ginklu jis disponavo nuo 2011 m. gegužės 16 d. Taip pat nekyla jokių abejonių, kad baudžiamajai bylai reikšmingu laiku C kategorijos šaunamąjį ginklą buvo galima laikyti tik turint leidimą, gautą teisės aktuose nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, J.S. leidimo laikyti C kategorijos šaunamąjį ginklą neturėjo. Taigi jo veiksmai, laikant šaunamąjį ginklą, atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis teigė, kad jis manė, jog laikyti tokį ginklą, koks jam buvo padovanotas, 2011 metais leidimimo nereikėjo. Jis žinojo, kad, norint įsigyti tokį ginklą, prekybos vietoje reikėdavo parodyti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vis tik tokie kaltinamojo teiginiai yra akivaizdžiai nepagrįsti, neatitinka tikrovės, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) nuostatomis, norint teisėtai įsigyti bei laikyti C kategorijos ginklus, 2011 metais leidimas buvo būtinas. Čia pažymėtina ir tai, kad J.S. 2011-2012 metais neturėjo galimybės įgyti leidimo laikyti C kategorijos ginklą. GŠKĮ 17 straipsnio nuostatos (galiojusios baudžiamajai bylai reikšmingu laiku) numatė, kad C kategorijos ginklo neturi teisės įgyti ir turėti asmenys, kurie nėra nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos neturinčiu asmeniu buvo laikomas asmuo, turintis teistumą. J.S. teistumas tuo metu, kai jis disponavo ginklu, nebuvo nei išnykęs, nei panaikintas. Pastebėtina, kad ir asmuo, kuris pasak J.S. jam padovanojo ginklą, negalėjo būti vertinamas kaip nepriekaištingos reputacijos asmuo, nes jis buvo teistas (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) ir negalėjo teisėtai disponuoti šaunamuoju ginklu. Teismo vertinimu, aptartų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad J.S. suprato, jog ginklo laikymui yra būtinas leidimas, vis tik jis tokį reikalavimą sąmoningai ignoravo. Šiuo atveju savo nusikalstamus veiksmus kaltinamasis nepagrįstai bandė pateisinti aiškindamas, kad neva kiti asmenys, dalyvaujant kaltinamajam, tokius pačius ginklus yra teisėtai įgiję be leidimo ir tokie ginklų įsigijimo faktai neva leido jam manyti, jog leidimo laikyti tokį ginklą nereikia. Teismui yra visiškai akivaizdu, kad taip, kaip nurodė kaltinamasis, iš tikrųjų negalėjo būti ir jis neturėjo pagrindo manyti, jog ginklą laiko teisėtai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal baudžiamajai bylai reikšmingu laiku galiojusias GŠKĮ 11 strasipsnio 5 dalies nuostatas buvo draudžiama įsigyti ginklus, šaudmenis, jų dalis, ginklų priedėlius, išskyrus šaltuosius D kategorijos ginklus, iš subjektų, kurie neturi teisės verstis ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekyba ar ginklų, šaudmenų, jų dalių, ginklų priedėlių prekybos tarpininko veikla. Taigi net ir tuo atveju, jeigu būtų neginčytinai nustatyta, kad J.S. ginklas buvo padovanotas, jis tokią dovaną turėjo teisę priimti tik laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Pagal GŠKĮ 42 straipsnio 2 dalį C kategorijos ginklas galėjo būti dovanojamas tik asmenims, kurie turi teisę įsigyti ir turėti atitinkamos rūšies ginklą. Akivaizdu, kad J.S. ginklas, kuriuo jis disponavo, apskritai negalėjo būti dovanojamas. 

BK 253 straipsnio 1 dalyje buvo ir yra numatyta atsakomybė ir tam asmeniui, kuris neturėdamas leidimo įgijo ir (ar) laikė šaunamąjį ginklą. Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, kad buvo padaryta bent viena iš šios normos dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų. Kiekviena iš šių veikų įrodinėjama byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais bei turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, t. y., gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokie patys reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies taip pat ir pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

J.S. buvo kaltinamas tuo, kad jis nenustatytu metu ir iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą. Vis tik baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų šaunamojo ginklo įgijimo faktą. Šiuo atveju šaunamojo ginklo įgijimo faktas iš esmės yra preziumuojamas, remiants šio ginklo laikymo (ši aplinkybė yra įrodyta) faktu. Byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kokiomis aplinkybėmis, kada tiksliai, kur ir kaip J.S. įgijo laikytą ginklą. Dėl šios priežasties teigtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis, t. y., šaunamojo ginklo įgijimas, nėra pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl negali būti konstatuojamas. Tuo pačiu pažymėtina, kad pašalinus ginklo įgijimo faktą, J.S. atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį vis tiek kyla, nes jis, neturėdamas leidimo, laikė ginklą.

Pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios BK 253 straipsnio 1 dalies nuostatos lengvina J.S. teisinę padėtį lyginant su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK nuostatomis, todėl kaltinamajam taikomos jo teisinę padėtį lengvinančios (šiuo metu galiojančios) baudžiamojo įstatymo nuostatos.

Teismo motyvai ir išvados dėl V.K. turo įgijimo apgaule ir dokumento klastojimo.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekilo jokių ginčų, kad: 1) K.L. supažindino V.K. su J.S.; 2) J.S. ir V.K. susitarė, jog iš nukentėjusiojo bus perkami jo išauginti ekologiški grūdai; 3) M.R. V.K., kuris vykdė J.S. prašymą, prašymu 2013 m. kovo 19 d. į K.G. AB „Swedbank“ banko sąskaitą pervedė 12000 Lt; 4) V.K. pasirašė sutartį, kurioje įsipareigojo parduoti „A.L.“ kvietrugius, bei šios sutarties papildymą; 5) sutartį ir jos papildymą V.K. pasirašyti pateikė J.S.; 6) V.K. sumokėjo J.S. 5000 Lt grynaisiais; 7) K.L. 2013 m. rugsėjo 6-8 d. organizavo iš V.K. ūkio 177 tonų grūdų išvežimą; 8) V.K. išauginti grūdai J.S. nurodymu buvo nugabenti į AB „J.G.“; 9) V.K. užauginti ekologiški grūdai buvo priduoti kaip pašariniai grūdai. Atsižvelgęs į tai, kad dėl paminėtų aplinkybių jokių ginčų baudžiamojoje byloje nekyla, teismas detaliau neaptarinės duomenų, patvirtinančių šių aplinkybių egzistavimą.

Iš J.S. ir K.L. parodymų matyti, kad jie abu iš esmės neigė savo kaltę. J.S. viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad jis neketino apgauti V.K., jo niekaip nesuklaidino, jokio dokumento nesuklastojo, gavęs pinigus už grūdus, ketino atsiskaityti su nukentėjusiuoju, tačiau to padaryti nespėjo, nes buvo sulaikytas. K.L. neneigė, kad V.K. grūdai buvo nugabenti ir priduoti į AB „J.G.“, tačiau jis tikino, jog nesuprato, kad V.K. buvo apgautas, jog jam nesiruošiama sumokėti už grūdus. Vis tik baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų visuma paneigia tokias kaltinamųjų versijas. 

Kaip jau minėta, šioje baudžiamojoje byloje nekilo jokių ginčų dėl to, kad K.L. supažindino nukentėjusįjį V.K. su J.S., kurie susitarė dėl nukentėjusiojo užaugintų grūdų pirkimo-pardavimo. J.S. tvirtino, kad jis pats neprisistatė ir nebuvo pristatytas V.K. A. arba S. (vardo A. trumpinys) vardu. Vis tik kokį kaltinamojo teiginį paneigia K.L. nuoseklūs parodymai, iš kurių matyti, jog V.K. J.S. buvo pristatytas A./S. vardu. J.S. pristatė minėtu vardu, nes taip prašė pats J.S., kuris nenorėjo, jog nukentėjusysis sužinotų viešai skelbiamą neigiamą informaciją apie šį kaltinamąjį. Nukentėjusysis V.K. taip pat nuosekliai tvirtino, kad J.S. jam buvo pristatytas A./S. vardu. Čia pažymėtina, kad iš telefoninių pokalbių tarp J.S. ir V.K. suvestinių turinio matyti, jog V.K. kreipdavosi į J.S. A./S. vardu. Taip pat iš telefoninių pokalbių tarp K.L. ir V.K. suvestinių turinio matyti, kad, kai šie asmenys kalbėdavo apie J.S., vartodavo A./S. vardą. Tais atvejais, kai J.S. su K.L. kalbėdavo apie tai, ką šis turėtų V.K. pasakyti apie J.S., būdavo nurodoma, jog tam tikrą žinią K.L. perduoda nuo A./S. arba apie A./S. Taigi nekyla jokių abejonių, kad iš tirkųjų J.S. V.K. buvo pristatytas ir prisistatė A./S. vardu, tokiu būdu nuslėpdamas savo tikrąją tapatybę. Faktą, kad J.S. anksčau nepažįstamiems asmenims prisistatinėjo A./S. vardu, patvirtina ir liudytojo V.K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad asmuo, kuris jį informavo apie tai, jog grūdus priduoti atvažiuos du asmenys, prisistatė S. vardu. Iš telefoninių pokalbių tarp J.S. ir V.K. suvestinių turinio matyti, kad J.S. liudytojui prisistato A. vardu. Be to, J.S. vieno iš telefoninių pokalbių su K.L. metu nurodo, kad šis V.K. sakytų, jog K.L. yra nuo A..

Kaltinamasis J.S. teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad ūkinkas, su kuriuo supažindino K.L., pasiūlė pirkti grūdus, o tiksliau surasti, kam būtų galima juos parduoti. Su ūkininku buvo susitarta dėl grūdų pirkimo-pardavimo. Kam galima parduoti grūdus, žinojo R.A.. Grūdų pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta R.A. sūnaus įmonės „A.“ vardu. Įmonei „A.“ tikriausiai atstovavo tas žmogus, kuris pasirašė sutartyje. Kas paruošė sutartis dėl grūdų pirkimo-pardavimo, kaltinamasi nurodyti negalėjo. Su R.A. sandoris nepavyko, nes šis buvo sulaikytas. Vis tik tokią kaltinamojo versiją paneigia liudytojų R.A. ir T.A. parodymai, kuriais nesivadovauti nėra jokio pagrindo.

Iš liudytojo R.A. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad J.S. 2013 metais domėjosi galimybe įsigyti T.A. įmonę, kuri buvo registruota Didžiojoje Britanijoje. J.S. pageidavo patikrinti, ar minėta įmonė neturi kokių nors problemų, skolų, todėl šiam buvo nurodyti įmonės duomenys. Vėliau J.S. informavo, kad įmonės įsigyti nepageidauja. J.S. siūlė iš ūkininkų pigiau įsigyti grūdus ir brangiau juos parduoti, tačiau toks pasiūlymas liudytojo nesudomino. Liudytojas nepasirašė 2013 m. balandžio 25 d. grūdų pirkimo-pardavimo sutartyje. Jis jokio A.P. nepažįsta. Jokių sutarčių dėl grūdų pirkimo nerengė. Iš liudytojo T.A. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis Didžiojoje Britanijoje turėjo įmonę „A.L.“ ir norėjo ją parduoti. J.S. paprašė pateikti duomenis apie šią įmonę, nes bendraujant su juo prasidėjo kalba apie įmonės pardavimą. Galėjo būti ir taip, kad tėtis pasakė apie tai, jog J.S. teiraujasi apie įmonę. Liudytojas nepažinojo jokio A.P.. Duomenis apie įmonę buvo perduoti J.S.. Šiuos duomenis galėjo perduoti R.A.. Sutartys rusų kalba įmonėje nebuvo sudaromos. J.S. galimai buvo perduotos įmonės registracijos dokumento bei sertifikato kopijos. Registracijos pažymėjime būna nurodytas įmonės pavadinimas, adresas, įmonės kodas. Liudytojo žiniomis, „A.L.“ su V.K. sutarčių nesudarinėjo. A.P. nepažįsta. Šis asmuo nėra minėtos įmonės darbuotojas bei jam jokie įgaliojimai atstovauti įmonę nebuvo suteikti. Aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad J.S. domėjosi įmonės „A.L.“ įsigijimu ir jam buvo pateikti duomenys, susiję su šia įmone. Taigi nekyla abejonių, kad kaltinamasis disponavo duomenimis, kurie buvo nurodyti sutartyje, sudarytoje su V.K. dėl grūdų pirkimo pardavimo. R.A. bei T.A. neigė kokias nors sąsajas su minėtos sutarties sudarymu, taip pat kokius nors ketinimus pirkti bei parduoti grūdus. Tokių liudytojų parodymų nepaneigia jokie baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

Iš grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad V.K. įsipareigojo parduoti, o pirkėja „A.L.“, atstovaujama A.P., apmokėti ir priimti prekes – kvietrugius, kurių 1 t kaina yra 325 Eur. Šia sutartimi buvo susitarta, kad pirkėja privalo 20% nuo prekių vertės sumokėti per 3 bankines dienas nuo momento, kai prekės išsiųstos iš pardavėjo sandėlių, o likusius 80% nuo prekių vertės sumokėti per 70 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos. Sutartis pasirašyta V.K. ir UAB „A.L.“ atstovo A.P.. Kaip jau buvo minėta, J.S. neneigė, kad su V.K. buvo pasirašyta minėta grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau tvirtino, jog jis šios sutarties nepasirašė, ją, jau pasirašytą, gavo iš R.A..

Kaltinamojo versija, kad sutartį jis jau pasirašytą gavo iš R.A., prieštarauja R.A. anksčiau aptartiems parodymas, iš kurių matyti, kad liudytojas sandoryje dėl grūdų pirkimo pardavimo nedalyvavo, nurodytos sutarties nepasirašė, A.P. nepažįsta. Pastebėtina, kad iš kaltinamojo K.L. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad J.S. jį informavo, jog jis įsigijo įmonę „A.“, kurią ketino naudoti grūdų pirkimui ar kokiame nors kitame versle. Šie parodymai, vertinant juos su R.A. ir T.A. parodymais, leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų prisidengdamas įmonės „A.“ vardu nepagrįstai galėjo veikti ir veikė būtent J.S.. Faktą, kad grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė J.S., teisiamjame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusysis V.K.. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad sutartis buvo pasirašyta antrojo susitikimo su J.S. metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad sutartį pasirašė Kaišiadoryse kartu su kaltinamuoju, kuris ir parengė šią sutartį. J.S. pasirašė kaip A.P.. Čia pastebėtina ir tai, kad iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V.K. atpažino J.S. kaip asmenį, kuris jam prisistatė A. Šis asmuo nukentėjusiojo akivaizdoje pasirašė sutartyje ir jos priede kaip A.P., buvo prisistatęs šios įmonės atstovu (t. 37, b. l. 24-29). Teismas konstatuoja, kad faktą, jog būtent J.S. parengė sutartį bei jos priedą, kurią su V.K. ir pasirašė, iš dalies patvirtina ir tai, jog kaltinamojo automobilio apžiūros metu buvo rasta laikmena, kurioje buvo rasta grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartis ir jos 2013 m. balandžio 25 d. papildymas, t. y., tie patys dokumentai, kurie buvo pasirašyti dėl grūdų pardavimo su V.K. (t. 39, b. l. 3-15).

Šiuo atveju teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad J.S. 2013 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu metu ir vietoje atspausdindamas pagamino netikrą dokumentą, t. y. rusų kalba surašytą „Grūdinių kultūrų pirkimo pardavimo kontraktą“ su 2013 m. balandžio 25 d. priedu pavadinimu „Sutarties papildymas Nr. 001“, kuriame buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, pats pasirašė šį dokumentą ir davė jį pasirašyti V.K.. Tokie J.S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (norma, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), požymius.

Akivaizdu, kad J.S., parengdamas sutartį užsienio įmonės, kurios niekaip neatstovavo vardu, taip pat ją pasirašydamas svetimu vardu, dar kartą suklaidino V.K., sudarė nukentėjusiajam įspūdį, kad su juo ketinama susisaityti realiais abiems sutarties šalims naudingais teisiniais santykiais, nors iš tirkųjų sutartyje nurodytų įsipareigojimų nebuvo ruošiamasi prisiimti, t. y., nebuvo ketinama įsigyti grūdų.

J.S. aiškino, kad V.K. grūdai turėjo būti nuvežti parduoti į Angliją, už grūdus turėjo būti atsiskaityta katalizatoriais, kurie turėjo būti parduoti Vokietijoje ir tuomet gauti pinigai. Vis tik tokia kaltinamojo versija yra visiškai nepagrįsta. Visų pirma pažymėtina, kad grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo susitarta dėl J.S. nurodyto grūdų pardavimo mechanizmo. Be to, šioje sutartyje buvo nustatyta, kad nė viena iš sutarties šalių neturi teisės perleisti šios sutarties nustatytų savo teisių ir įsipareigojimų tretiesiems asmenims, neturėdama iš anksto gauto kitos šalies rašytinio sutikimo. Taigi sutarties turinys neatitinka kaltinamojo paaiškinimų. J.S. nurodytas atsiskaitymo už grūdus mechanizmas yra ir nelogiškas, nes visiškai nesuprantama, kodėl grūdai turėtų būti keičiami į katalizatorius, kurie parduodami Vokietijoje, o tuomet gautais pinigais atsiskaitoma už grūdus. Jeigu „A.“ turėjo katalizatorius, kuriuos galėjo parduoti Vokietijoje, jai nebuvo jokio poreikio šiuos katalizatorius keisti į grūdus. Akivaizdu, kad katalizatoriai galėjo būti parduoti Vokietijoje jų prieš tai neiškeitus į grūdus ir su V.K. atsiskaityta iš karto.

Iš kaltinamojo K.L. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad J.S. nukentėjusiajam aiškino, jog grūdai bus parduoti arabų ar Šiaurės Afrikos valstybėms, kuriose ekologiški grūdai yra vertinami, kad grūdai bus vežami į Vokietiją, o vėliau į Libaną. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jam buvo aiškinama, jog grūdai bus vežami į arabų valstybę. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad jam buvo aiškinama, jog grūdai bus parduoti Vokietijos rinkoje. Duomenų, kurie leistų teigti, kad grūdus būtų ketinama keisti į katalizatorius, kurie bus parduoti Vokietijoje, o iš gautų piniginių lėšų atsiskaityta su V.K., baudžiamojoje byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad apie tokį grūdų pardavimo pirkimo mechanizmą būtų kalbėta su nukentėjusiuoju, K.L. ar kitu asmeniu.

J.S. teigė, kad V.K. pinigus už grūdus norėjo gauti grynaisiais, todėl pinigai, gauti grūdus pridavus į AB „J.G.“, visų pirma buvo pervesti į A.D. nurodytą sąskaitą, iš kurios jie turėjo būti išgryninti ir perduoti nukentėjusiajam. Vis tik tokie kaltinamojo teiginiai nėra niekaip pagrįsti. Čia pažymėtina, kad iš grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog atsiskaitymas už parduotus grūdus turėjo vykti negrynaisiais pinigais. Apmokėjimo data buvo laikoma diena, kai pirkėjo pinigai įskaitomi į pardavėjo sąskaitą. Taigi iš aptartų sutarties nuostatų yra visiškai akivaizdu, kad V.K. tiko atsiskaitymas už parduodamus grūdus bankiniu pavedimu. Taip pat pastebėtina, kad faktą, jog V.K. savo iniciatyva neprašė su juo atsiskaityti būtent grynaisiais, patvirtina telefoninis pokalbis, vykęs tarp J.S. ir K.L. 2013 m. rugpjūčio 16 d. Iš šio pokalbio turinio matyti, kad J.S. prašė K.L. sužinoti, kaip V.K. pageidautų, jog su juo būtų atsiskaitoma, t. y., grynaisiais ar bankiniu pavedimu.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad V.K. ūkyje užauginti ekologiški grūdai buvo nuvežti į AB „J.G.“ ir šioje įmonėje priduoti kaip pašariniai grūdai. V.K. užauginti grūdai AB „J.G.“ buvo priduoti už daugiau nei dvigubai mažesnę kainą, dėl kurios buvo susitarta grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartyje. J.S. aiškino, kad grūdai buvo priduoti AB „J.G.“, nes nepavyko sandoris su R.A., su V.K. jis parasčiausiai nespėjo atsiskaityti, nes buvo sulaikytas, o K.L. aiškino, jog jis nesuprato, kad nukentėjusysis buvo apgaudinėjamas, su juo nesiruošiama atsiskaityti už grūdus. Tokiomis kaltinamųjų pozicijomis nėra pagrindo vadovautis.

Kaip jau minėta anksčiau, V.K. pasirašė grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartį ir jos papildymą tikėdamasis, kad ši sutartis bus vykdoma. Nukentėjusysis buvo suklaidintas tiek dėl to, kas šią sutartį ir jos papildymą pasirašė, tiek dėl realių šiuos dokumentus pasirašiusio asmens ketinimų. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad V.K. iki grūdų išgabenimo iš jo ūkio būtų supratęs, jog jo pasirašyta sutartis nebus vykdoma, baudžiamojoje byloje nėra. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis tikėjosi, jog jo užauginti grūdai bus išvežti į užsienį ir už juos bus sumokėta sutarta kaina. Apie jokius susitarimo pakeitimus nukentėjusysis nebuvo informuotas, jam nebuvo pranešta, kad jo išauginti ekologiški grūdai bus parduoti Lietuvos įmonei kaip pašariniai grūdai už daugiau nei dvigubai mažesnę kainą, nei buvo susitarta. Akivaizdu, kad tokį sandorį dėl grūdų pirkimo-pardavimo V.K. galėjo sudaryti ir pats, tokiam sandorio sudarymui jam nereikėjo jokių tarpininkų. Pažymėtina, kad iš telefoninių pokalbių tarp J.S., K.L. ir V.K. suvestinių turinio matyti, jog kaltinamieji stengėsi nuslėpti nuo V.K., kur bus ir yra gabenami šio išauginti grūdai, sudaryti jam įspūdį, jog yra veikiama pagal susitarimą, t. y., V.K. buvo nuolat klaidinamas dėl to, kas iš tikrųjų bus daroma su grūdais, taip pat ir dėl atsiskaitymo už grūdus. Taip pat minėtų asmenų telefoninio bendravimo suvestinės patvirtina, kad apie nusikalstamą veiksmų pobūdį žinojo ir K.L..

Iš 2013 m. balandžio 28 d. susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis tarp kaltinamųjų matyti, kad J.S. apie sutarties pasirašymo ir pinigų gavimo iš V.K. faktus 2013 m. balandžio 28 d. informavo K.L., kuris domėjosi, ar nukentėjusysis pasirašė sutartį ir perdavė pinigus. K.L. J.S. teiravosi, ar šis jam duos pinigų, į ką pastarasis atsakė, jog duos, jeigu šis gerai elgsis. Iš 2013 m. gegužės 21 d. telefoninių pokalbių tarp kaltinamųjų matyti, kad K.L. J.S.informavo, jog yra dar vienas ūkininkas, kuris užaugina 100 tonų grūdų ir maždaug tiek pat rapsų. J.S. teiravosi, ar su šiuo ūkininku galima veikti taip pat, kaip su V.K.. K.L. atsakė teigiamai. Tuomet J.S. pasakė, kad K.L. turėtų veikti taip pat kaip su V.K., nurodyti tokią pačią istoriją bei tą patį vardą. Iš kaltinamųjų pokalbių turinio taip pat matyti, kad naujam ūkininkui turėjo būti paaiškinta, jog reikės pasirašyti sutartį, o vėliau už tam tikrą mokestį ūkininkas bus suvestas su užaugintos produkcijos pirkėju. Iš tos pačios dienos kaltinamųjų pokalbių taip pat matyti, kad jie sprendė klausimą, kur būtų galima priduoti grūdus. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų bendravimo turinį, konstatuoja, kad iš tikrųjų J.S., sudarydamas sutartį su V.K., grūdų pirkėjo neturėjo, ši sutartis buvo sudaryta tik tam, jog būtų imituotas ketinimas pirkti grūdus sutartyje nurodytomis sąlygomis, apie aptartus faktus žinojo ir K.L., abu kaltinamieji sprendė, kur jie galėjo priduoti grūdus.

Iš kaltinamųjų telefoninio pokalbio, vykusio 2013 m. liepos 17 d., matyti, kad J.S. K.L. aiškina, jog šis nukentėjusiajam nurodytų, kad J.S. yra išvykęs į arabų šalis, jog jis su nukentėjusiuoju susisieks. Iš 2013 m. liepos 18 d. vykusio kaltinamųjų pokalbio matyti, kad K.L. vėl nurodo, jog yra dar vienas ūkininkas, kuris parduos grūdus, schema ta pati, tačiau iš šio asmens „išmelžti“ nieko negalima. J.S. pasiteiravus, ar ir šiuo atveju bus susitarta dėl mokėjimo atidėjimo, yra atsakoma teigiamai. Iš 2013 m. rugpjūčio 1 d. vykusio kaltinamųjų pokalbio matyti, kad J.S. aiškina K.L., jog Kaišiadoryse ar šalia reikia rasti sandėlį, kur V.K. galėtų suvežti grūdus, o tuomet nukentėjusiajam bus paaiškinta, jog grūdus išsiveš pirkėjas. K.L. siūlo Kaišiadorių paukštyno sandėlius, tačiau J.S. tokiam pasiūlymui prieštarauja, nes jiems reikia, kad nukentėjusysis niekaip nežinotų, kas iš tikrųjų bus daroma su grūdais. Iš pokalbio turinio matyti, kad kaltinamiesiems yra svarbu, jog nukentėjusysis nežinotų, kur grūdai bus išvežti. J.S. pabrėžia, kad reikia padaryti viską greitai, kiek bus sumokėta už grūdus, tiek ir paimti, tuomet išvykti į Vokietiją. Iš kaltinamųjų telefoninio pokalbio, vykusio 2013 m. rugpjūčio 2 d., matyti, kad buvo bandoma surasti sandėlį Vievyje, o pokalbio, vykusio 2013 m. rugpjūčio 5 d., metu J.S. liepia K.L. nukentėjusiajam sakyti, jog sandėlis beveik rastas, jis yra netoli Vilniaus, grūdų pakuoti nereikės. Iš V.K. ir K.L. telefoninio pokalbio, vykusio 2013 m. rugpjūčio 9 d., matyti, kad kaltinamasis aiškina, jog grūdų pakuoti nereiks, galimai juos reikės išvalyti, nes grūdus atveš ne vien nukentėjusysis. Šio pokalbio metu K.L. patikina nukentėjusįjį, kad J.S. su juo dar susisieks. Iš V.K. ir K.L. telefoninio pokalbio, vykusio 2013 m. rugpjūčio 16 d., turinio matyti, kad nukentėjusysis jau yra informuotas, jog grūdai bus vežami į Vievį. K.L. teirausjasi, kada bus galima vežti grūdus, teigia, kad jam reikia žinoti šią informaciją, nes turi atlaisvinti sandėlį. Pastebėtina, kad šis pokalbis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko J.S. iniciatyva, kuris K.L. anksčiau nurodė išsiaiškinti, kada bus galima krauti grūdus. Telefoninio pokalbio, vykusio 2013 m. rugpjūčio 19 d., metu K.L. V.K. aiškina, kad jis jau planuoja atlaisvinti sandėlius ir bus galima vežti grūdus. Kito telefoninio pokalbio, vykusio tą pačią dieną, metu K.L. V.K. aiškina, kad grūdai bus vežami į Vievį, o tuomet grūdai bus vežami už Grigiškių, prie Vilniaus. Telefoninio pokalbio, vykusio 2013 m. rugpjūčio 29 d., J.S. informuoja K.L., kad jis surado, kam galima viską atiduot iš karto. Pokalbio, kuris vyko 2013 m. rugpjūčio 29 d., metu V.K. pasiteiravus, kur yra J.S., K.L. paaiškina, kad šis yra Baltarusijoje ir tvarko kitų grūdų išvežimo klausimus. Pažymėtina, kad tokią informaciją K.L. nurodė J.S. prašymu, kuri prieš tai prašė nukentėjusiajam pasakyti, jog jis dirba su grūdais, atrinkinėja grūdus Baltarusijoje, Rusijoje, visur. Iš pokalbio, vykusio 2013 m. rugsėjo 2 d., tarp J.S. ir K.L. matyti, kad J.S. asmenims, ketinantiems įsigyti grūdus, sakys, jog jeigu jie pokalbio dieną ar kitos dienos rytą gali sumokėti visus pinigus, gali grūdų kainą sumažinti, t. y., jeigu pinigai bus sumokėti pokalbio dieną, už toną bus prašoma 120 Eur ar 130 Eur. Iš telefoninio pokalbio, vykusio 2013 m. rugsėjo 6 d., matyti, kad J.S. K.L. aiškina, jog grūdus reikia vežti taip, kad V.K. nematytų, jog jie vežami į Jonavą. Vėlesnio pokalbio metu yra kalbama apie tai, kad grūdus būtų galima gabenti geležinkeliu. Pokalbio, vykusio 2013 m. rugsėjo 6 d., metu K.L. informuojna V.K., kad J.S. buvo išvykęs į Libaną, tačiau jau grįžo. Telefoninio pokalbio metu, kuris vyko 2013 m. rugsėjo 6 d., K.L. V.K. teigia, kad grūdai bus išvežami šią dieną, o kitą dieną grūdai bus išvežami iš Vievio. Iš tą pačią dieną vykusio pokalbio tarp V.K. ir K.L. matyti, kad nukentėjusysis teiraujasi kaltinamojo, kur iš tikrųjų yra vežami grūdai, o šis atsako, jog grūdai vežami į Vievį, į sandėlius. Nors iš anksčiau vykusių pokalbių tarp K.L., V.K. ir J.S. matyti, kad grūdai buvo vežami į Jonavą. V.K. K.L. teiraujasi, ar grūdai yra sveriami, ar yra išrašomas dokumentas, o K.L. atsako, kad sveriami, tačiau jis tik sau pasižymi, dokumento neima, viskas bus aišku, kai grūdai bus pakrauti į vagonus. V.K. išreiškia pageidavimą važiuoti kartu į vietą, kurioje iškraunami grūdai, tačiau K.L. pasiūlo kartu važiuoti kitą dieną. Taip pat K.L. aiškina, kad jiems dar trūksta iki 1500 tonų. Pastebėtina, kad ankstesnio kaltinamųjų pokalbio metu J.S. K.L. nurodė, jog tuo atveju, jeigu V.K. teirautųsi, kodėl grūdai vežami į Jonavą, šiam reikia paaiškinti, jog yra perkama daug grūdų ir iš nukentėjusiojo tik papildomai pakrauna. Taip pat iš vieno kaltinamųjų pokalbio, vykusio 2013 m. rugsėjo 6 d., matyti, kad K.L. nukentėjusiajam paaiškino, jog grūdai bus valomi pirmadienį, kad jie visi susitiks, tuomet grūdai bus sveriami ir nukentėjusysis viską pats galės pamatyti. J.S. vieno iš pokalbių su K.L. metu nurodo, kad šis žiūrėtų, jog nukentėjusysis nesužinotų, kad grūdai vežami į Jonavą, nes jis gali paskambinti į Jonavą ir sužinoti, koks yra tolimesnis grūdų likimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J.S. ne vieną kartą telefoninių pokalbių, vykusių 2013 m. rugsėjo 6 d., metu K.L. nurodė, kad jis kontroliuotų, imtųsi priemonių, jog V.K. nesužinotų, kur yra vežami grūdai, ne vieną kartą nurodė, jog būtų gerai, kad visi grūdai į Jonavą būtų nugabenti per vieną dieną. Iš J.S. ir K.L. pokalbio, vykusio 2013 m. rugsėjo 7 d., matyti, kad pastarasis aiškina, jog V.K. jis nurodė, kad grūdai vežami į Jonavą, nes Vievyje pilni sandėliai. Vėlesnio pokalbio metu J.S. V.K. aiškina, kad grūdai yra vežami ten, kur jis liepė, jog taip reikia, jog viskas yra tvarkoje. Aptarto kaltinamųjų bendravimo, taip pat jų bendravimo su nukentėjusiuoju turinys leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų J.S. ir K.L. nuolatos klaidino V.K. dėl grūdų išvežimo vietos, ją bandė nuslėpti, sudarė nukentėjusiajam įspūdį, kad grūdai bus nugabenti į konkrečią vietą, iš kurios jie kartu su dešimt kartų didesniu grūdų kiekiu, įsigytu iš kitų asmenų, bus išgabenti dar kitur. Taip pat V.K. aiškinant, kad J.S. yra išvykęs į užsienio valstybes (nors iš tikrųjų jis buvo Lietuvoje), į kurias neva pagal ankstesnius pokalbius turėjo būti gabenami grūdai, kad J.S. rūpinasi didelio kiekio grūdų įsigijimu Baltarusijoje, nukentėjusiajam buvo sudaromas klaidingas įspūdis, jog bus vykdomi grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartyje prisiimti įsipareigojimai. Čia pastebėtina, kad kaltinamųjų pokalbių turinys leidžia daryti išvadą, kad K.L. nuo pat pradžių buvo žinoma, jog V.K. yra klaidinamas, su juo sudarytas susitarimas nebus vykdomas, nukentėjusiajam priklausančius pingus pasidalins kaltinamieji. Taip pat iš kaltinamųjų pokalbių matyti, kad jiems parduodamų grūdų kaina nebuvo svarbi, o esminę reikšmę turėjo tai, kad pinigai būtų sumokėti vienu kartu, kas iš dalies rodo, jog iš tikrųjų jie neketino atsiskaityti su grūdų savininku. Iš kaltinamųjų pokalbių turinio galima daryti prielaidą, jog nukentėjusiajam, pridavus grūdus, buvo ketinama perduoti dalį pinigų, vis tik, teismo įsitikinimu, toks veiksmas buvo skirtas tik tam, jog, esant galimybei, būtų galima analogišku būdu veikti ir su kitais asmenimis, o vėliau, sudarius sandorio vykdymo įspūdį, pasislėpti.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš telefoninių pokalbių tarp J.S. ir A.D. matyti, jog 2013 m. rugpjūčio 29 d. J.S. nebuvo suradęs subjekto, kuriam bus parduoti grūdai. Tuo metu jis svarstė apie galimybę parduoti grūdus ženkliai pigiau, t. y., už 170-180 Eur, nei rinkos kaina, kuri buvo apie 240 Eur, 270-330 JAV dolerių. Iš J.S. ir A.D. pokalbio, kuris vyko 2013 m. rugpjūčio 30 d., matyti, kad pastarasis kaltinamąjį informavo, jog Jonavoje grūdus galima parduoti tik už 400 Lt. A.D. 2013 m. rugsėjo 2 d. telefoninio pokalbio metu informavo apie galimybę parduoti grūdus Kauno įmonei, o iš 2013 m. rugsėjo 6 d. pokalbio turinio matyti, kad buvo susitarta, jog grūdai bus vežami į Jonavą.  Taip pat iš A.D. ir J.S. pokalbio matyti, kad 19000 Lt už parduotus grūdus turėtų būti perduoti nukentėjusiajam, dalis asmeniui, kuris jiems sutiktų paskolinti reikiamą pinigų sumą, o likusi dalis, kuri pagal kaltinamojo paskaičiavimus turėtų būti 41500 Lt, turėtų būti padalinta lygiomis dalimis kaltinamiesiems ir A.D..

J.S. ir K.L. buvo kaltinami tuo, kad apgaulės būdu įgijo grūdus, kurių vertė yra 57525 Eur. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad kaltinime nurodyta apgaulės būdu įgytų grūdų vertė buvo nustatyta pagal kainą, už kurią J.S. suklastotoje grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo sutarta parduoti ir pirkti grūdus, t. y., mokant 325 Eur už vieną toną gūdų. Vis tik tvirtinti, kad sutaryje buvo nustatyta tikroji grūdų kaina, nėra pagrindo. Tokį teiginį gerai patvirtina telefoninio pokalbio, vykiusio 2013 m. gegužės 21 d. tarp J.S. ir K.L., turinys. Iš šio pokalbio matyti, kad J.S., bendraudamas su K.L. apie galimybes parduoti grūdus, aiškina, jog tokia grūdų kaina, kuri buvo nurodyta („tokia kaina kaip mes pasakėm“) V.K., neegzistuoja, jeigu jie pasakys tokią kainą galimiems grūdų pirkėjams, bus išjuokti. J.S. teigia, kad tik V.K. galėjo patikėti jų aiškinimais, jis abejoja, ar kiti asmenys tuo patikės, tuo labiau, kad dalis ir nepatikėjo. Taip pat faktą, kad iš V.K. buvo įsipareigota grūdus įsigyti už nerealią kainą, patvirtina ir J.S. bei A.D. pokalbis, vykęs 2013 m. rugpjūčio 29 d., iš kurio turinio matyti, jog tikroji ekologiškų grūdų kaina buvo apie 240 Eur. Pastebėtina, kad iš viešai intenete skelbiamų duomenų taip pat matyti, kad 2013 metais ekologiškų grūdų kaina buvo apie 240 Eur. Taigi teismas konstatuoja, kad apgaule įgytų grūdų vertė buvo ne 57525 Eur, o 42480 Eur. 

Įvertinęs visa, kas aptarta, teismas konstatuoja, kad J.S. ir K.L. apgaule įgijo svetimą turtą, kurio vertė 47403,54 Eur. Tokie J.S. ir K.L. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje (galiojančioje nuo 2023 m. birželio 1 d.), požymius. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako ir tas, kas apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą (labai didelės vertės turtas yra toks, kurio vertė viršija 900 MGL (BK 190 straipsnio 2 dalis)). Šiuo atveju, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytą MGL dydį, nekyla abejonių, kad kaltinamųjų įgyto turto vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios BK 182 straipsnio 3 dalies nuostatos lengvina kaltinamųjų teisinę padėtį lyginant su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis ir tarpinėmis BK nuostatomis, todėl kaltinamajam taikomos jo teisinę padėtį lengvinančios (šiuo metu galiojančios) baudžiamojo įstatymo nuostatos.

Teismo motyvai dėl kaltinamiesiems skiriamų bausmių ir kitų klausimų.

Teismas nenustatė J.S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Taip pat teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje.

Skirdamas J.S. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė devynis nusikaltimus, iš kurių trys priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (vienas nusikaltimas ekonomikai, vienas nusikaltimas nuosavybei ir vienas nusikaltimas teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui), trys priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (vienas nusikaltimas finansų sistemai, vienas nusikaltimas nuosavybei ir vienas nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu), trys priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (nusikaltimai nuosavybei). Visi nusikaltimai yra baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Skiriant bausmes už nusikaltimų nuosavybei padarymą, atsižvelgtina į apgaulės būdu įgyto ar pasisavinto turto vertę, taip pat į tai, jog nusikaltimais padaryta žala nėra atlyginta. Teismas įvertina ir tai, kad J.S. visus nusikaltimus padarė būdamas teistas. Čia pažymėtina, kad po nusikalstamų veikų, už kurių padarymą kaltinamasis yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, jam buvo priimti šeši apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas nuosavybei bei žmogaus sveikatai, šios veikos buvo padarytos 2012-2016 metais ir 2020 metais. J.S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo byloje praėjo ilgas laiko tarpas, kuris nebuvo nulemtas J.S. veiksmų, t. y., kaltinamojo veiksmai neturėjo neigiamos įtakos proceso trukmei. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad J.S. už nesunkių nusikaltimų padarymą skirtinos arešto bausmės, kurių dydžiai nustatytini artimi minimaliai BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytai šios bausmės ribai, už apysunkių nusikaltimų padarymą, išskyrus BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kaltinamajam taip pat skiriamos arešto bausmės, tačiau jų dydžiai nustatytini artimi baudžiamajame įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui, o už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir sunkių nusikaltimų padarymą kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų dydžiai nustatyti ženkliai mažesni, nei baudžiamajame įstatyme numatyti šios bausmės vidurkiai.

J.S. skiriamos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu. Bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 3 dalyje, padarymą, apimamos baumės, paskirtos už nusikaltimų, numatytų BK 203 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje (veika, padaryta V.K.), padarymą, apimama bausmė, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Prie griežčiausiosios subendrintos bausmės pridedamos kitų paskirtų bausmių dalys (vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė apėmimo būdu bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. ir 2021 m. sausio 4 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis (bausmės paskirtos už nesunkių nusikaltimų padarymą). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į skiriamos subendrintos bausmės laiką įskaitytinos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. ir 2021 m. sausio 4 d. nuosprendžius atliktos bausmės (apima ir teismų procesiniais sprendimais įskaitytus laikus). Pažymėtina, kad dvi laisvės apribojimo bausmės dienos yra prilyginamos vienai laisvės atėmimo dienai.

Į J.S. paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, įskaitomas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

J.S. taikomos kardomosios priemonės naikintinos, pradėjus vykdyti nuosprendį. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. kovo 6 d. nutarimu J.S. buvo paskirta kardomoji priemonė – užstatas, užstato dydis buvo nustatytas 100000 Lt. Užstato davėjas yra UAB „Š.G.“ (duomenys neskelbtini) G.S.. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2016 m. gegužės 10 d. nutarimu užstato dydis buvo sumažintas iki 70000 Lt.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 133 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei. Iš esmės tokia pati baudžiamojo proceso įstatymo nuostata galiojo ir kardomosios priemonės – užstato skyrimo J.S. metu. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2012 m. kovo 6 d. nutarimo turinio matyti, kad J.S. buvo išsaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų. UAB „Š.G.“ atstovas, sumokėjęs užstatą, buvo įspėtas, kad tuo atveju, jeigu įtariamasis nevykdys nurodytos pareigos, užstatas pereis valstybei (t. 47, b. l. 147). Taigi J.S. žinojo, kas bus tuo atveju, jeigu jis nevykdys savo pareigų, taip pat užstatą sumokėjusio subjektoi atstovas žinojo, kokios pasekmės kils, jeigu J.S. nevykdys pareigų. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis J.S. po aptariamos kardomosios priemonės paskyrimo darė naujus nusikaltimus. Taigi panaikinus kardomąją priemonę – užstatą, UAB „Š.G.“ atstovo sumokėta pinigų suma, t. y.,  70000 Lt, kuri atitinka 20273,40 Eur, turi pereiti valstybei.

BK 72 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), o tais atvejais, kai konfiskuotino turto neįmanoma paimti dėl objektyvių priežasčių (jis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ir pan.), teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymima, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y., padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad J.S. apgaulės būdu iš V.K. ir R.L. įgijo 130329 Eur, iš E.M. ir G.K. įgijo 26062,80 Eur. Civiliniai ieškiniai dėl minėtų pinigų sumų J.S. nebuvo ir nėra pareikšti. Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš J.S. valstybės naudai išieškotini 156391,80 Eur (130329 Eur + 26062,80 Eur) kaip jo padarytų nusikalstamų veikų rezultatas.

Teismas K.L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatė.

Skirdamas K.L. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, jis buvo baigtas. Po nusikaltimo, už kurio padarymą kaltinamasis yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, jam buvo priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai, t. y., jis buvo nuteistas už pasikėsinimą padaryti nesunkų nusikaltimą nuosavybei, už nesunkaus nusikaltimo teisingumui padarymą, už labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, taip pat nesunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą. Čia taip pat pastebėtina, kad visi paminėti nusikaltimai buvo padaryti po to, kai K.L. nusikalstamai veikė prieš V.K.. K.L. yra atlikęs už paminėtus nusikaltimus jam paskirtą subendrintą bausmę. Nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nėra atlyginta. Taip pat įvertintina tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, turi du mažamečius vaikus. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, jog nuo nusikaltimo padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo šioje byloje praėjo ilgas laiko tarpas, kuris nebuvo nulemtas kaltinamojo veiksmų, t. y., jo veiksmai neturėjo neigiamos įtakos proceso trukmei. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad K.L. už jo padarytą sunkų nusikaltimą yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydis nustatytnas baudžiamajame įstatyme numatytai minimaliai šios bausmės ribai.

K.L. skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartimi paskirta bausme. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė (apima ir nutartimi atliktus įskaitymus), atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartį. Taip pat, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į K.L. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajam K.L. taikomos kardomosios priemonės naikintinos, pradėjus vykdyti nuosprendį.

Teismo išvados dėl baudžiamojoje byloje pareištų civilinių ieškinių.

Dėl L.E.R. K. ir L.E.R.B. – S. civilinių ieškinių.

BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

L.E.R. K. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (ieškinys buvo tikslinamas), kuriame prašė solidariai iš J.S. ir A.K. priteisti 4648598,22 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. Šis reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2011 metais S.K. vardu veikę J.S. ir A.K. be S. sutikimo perleido civiliniam ieškovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims. Piniginių lėšų, kurios buvo gautos už perleistą nekilnojamąjį turtą, nepanaudojo (duomenys neskelbtini) reikmėms. Remiantis Nekilnojamojo turto registre nurodyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte, taip pat internetinio portalo duomenimis apie nekilnojamojo turto, esančio Senamiestyje, pardavimo kainas, buvo tvirtinama, jog civiliniam ieškovui priklausantis turtas kitiems asmenims buvo perleistas už ženkliai mažesnę kainą, nei tikroji tokio turto vertė sandorių sudarymo metu.

L.E.R.B. – S. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (ieškinys buvo tikslinamas) ir prašė iš J.S. ir A.K. solidariai priteisti 150000 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Šis reikalavimas, kaip ir L.E.R. K. reikalavimas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą buvo grindžiamas tuo, jog 2011 metais S.K. vardu veikę J.S. ir A.K. be S. sutikimo perleido tretiesiems asmenims S.K. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Pinigai, gauti perleidus S.K. priklausantį turtą, nebuvo panaudoti (duomenys neskelbtini) bendruomenės interesams tenkinti, turtas buvo perleistas už aiškiai neprotingą kainą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad L.E.R.B. – S. ir visai (duomenys neskelbtini) religinei bendrijai kaip vieningai organizacinei struktūrai padaryta žala pasireiškė ženkliu reputacijos ir įvaizdžio pablogėjimu, pažeminimu, socialinių santykių sumažėjimu/komplikavimusi, įprastinės religinės bendrijos veiklos sutrikdymu ir įvairiais kitais požymiais. Dėl neteisėtų veiksmų kilo didelis pasipiktinimas religinės bendrijos viduje, atsirado nepasitikėjimas bei nusivylimas bendruomenės vadovybe dėl prarasto istorinio turto ir nesuvaldytos situacijos. Nuo bažnytinio gyvenimo nusigręžė dalis tikinčiųjų, tuo pačiu sumažėjo tarnystę bažnyčiai atliekančių asmenų skaičius, tapo sunku prisitraukti jaunimą, sumažėjo religinėse apeigose ir visuotiniuose tikinčiųjų susirinkimuose dalyvaujančių tikinčiųjų, bažnyčiai aukojančių asmenų skaičius. Dėl šių priežasčių kyla sunkumų išlaikyti ir puoselėti bažnyčios dvasinį, materialinį turtą ir pan. Be to, L.E.R.B.– S., siekdamas atkurti prarastą reputaciją, turi dėti pastangas reabilitacinei veiklai, naudoti tiek žmogiškuosius, tiek finansinius išteklius savo veiklos viešinimui, valdymo struktūros bei kontrolės stiprinimui. Dėl padarytų nusikalstamų veiksmų buvo sutrikdyta įprastinė religinės bendrijos veikla, nes buvo sumenkintas civilinio ieškovo įvaizdis, o siekiant atstatyti reputaciją reikėjo naudotis teisinėmis ir viešosios sklaidos priemonėmis, baudžiamojo proceso metu buvo apklausiami tikintieji ir bažnyčios nariai, kurie patyrė psichologinių suvaržymų bei diskomfortą, dėl ko pablogėjo ir bažnyčios kaip saugaus ir patikimo prieglobsčio tikintiesiems reputacija. Tiek A.K., tiek J.S. nusikalstamai veikė prisidengdami religinės bendrijos vardu, kas taip pat padarė didelę žalą bažnyčios dalykinei reputacijai.

Baigiamųjų kalbų metu paminėtų civilinių ieškovų atstovas nurodė, kad civiliniai ieškovai palaiko savo ieškinius, tačiau mano, jog baudžiamojoje byloje turėtų būti tik pripažinta teisė į ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžio turėtų būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokią poziciją civilinių ieškovų atstovas iš esmės grindė tuo, kad suformuluoti reikalavimai yra grindžiami solidaria J.S. ir A.K. atsakomybe, tačiau, mirus A.K., ieškinių išnagrinėjimas yra apsunkintas ir neįmanomas be papildomų veiksmų atlikimo, yra kilusi būtinybė įtraukti A.K. teisių perėmėjus į procesą dėl žalos atlyginimo. Teismas konstatuoja, kad tokia civilinių ieškovų pozicija yra nepagrįsta.

BPK 115 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka galima tik išmtinais atvejais, t. y., kai nėra galimybės civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Teismo įsitikinimu, civilinių ieškovų atstovas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų ir turėtų būti vertinamos kaip išimtinės, suteikiančios teismui teisę perduoti klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismas konstatuoja, kad A.K. pareikštų civilinių ieškinių klausimas šioje baudžiamojoje byloje, laikantis BPK nustatytos tvarkos, buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartimi, kuria, mirus kaltinamajam, baudžiamoji byla jam buvo nutraukta, o L.E.R.B. – S. ir L.E.R. K. civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėti. Šią nutartį L.E.R.B. – S. atstovas skundė apeliacine tvarka. Civilinių ieškovų atstovo apeliacinis skundas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo atmestas, o kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiame Teisme nebuvo nagrinėtas. 

Tais atvejais, kai civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje yra išsprendžiamas BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu, teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą civilinio proceso tvarka, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, o remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį. Kaip jau minėta anksčiau, baudžiamoji byla A.K. buvo nutraukta, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, t. y., šio asmens kaltės klausimas, kaltinamajam mirus, baudžiamojo proceso metu negalėjo būti sprendžiamas ir nebuvo išspręstas. Mirus asmeniui baudžiamasis procesas gali būti tęsiamas tik tuo atveju, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šioje byloje nebuvo nustatyta paminėtų aplinkybių, kurioms esant baudžiamasis procesas galėtų būti tęsiamas dėl mirusio asmens. Tuo pačiu darytina išvada, kad civilinių ieškovų atstovo teiginiai, išsakyti baigiamosios kalbos metu, apie tai, jog teismas privalo pasisakyti ne tik dėl J.S., bet ir dėl A.K. veiksmų nusikalstamumo, yra nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala atsiradusi dėl nusikalstamos veikos. Atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, kad net ir tuo atveju, jeigu klausimas dėl ieškinių dydžio būtų perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai jis galėtų būti sprendžiamas tik tiek, kiek yra susijęs su nustatytais J.S. nusikalstamais veiksmais. Tuo pačiu pastebėtina tai, kad ta pati skola skirtingiems asmenims gali būti priteisiama ir skirtingais procesiniais sprendimais.

Baudžiamojoje byloje pareikštuose civiliniuose ieškiniuose padaryta žala yra siejama ir su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu R.K., nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu bei nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dovanojimu M.K.. A.K. nebuvo kaltinamas paminėto turto iššvaistymu, o J.S. nebuvo kaltinamas piniginių lėšų, gautų perleidus šį turtą minėtiems asmenims, pasisavinimu. Taigi yra visiškai akivaizdu, kad šioje dalyje civiliniai ieškiniai yra visiškai nepagrįsti.

Šioje baudžiamojoje byloje J.S. nebuvo kaltinamas ir šiuo nuosprendžiu nebuvo nustatyta, kad šis kaltinamasis pasisavino S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys, kurie laikytini įrodymais, patvirtina, kad J.S., perleidęs skirtingiems asmenims S.K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, dalį gautų piniginių lėšų pasisavino. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad J.S. pasisavino viso 914340,69 Eur, kurie vienokia ar kitokia forma turėjo būti perduoti perleisto nekilnojamojo turto savininkui. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio turtinę žalą patyrė turto savininkas, todėl baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš J.S. L.E.R. K.i priteistini 914340,69 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Tvirtinti, kad J.S. nekilnojamąjį turtą, kuris buvo apleistas, turto savininkas neturėjo finansinių galimybių jo tinkamai prižiūrėti bei eksploatuoti, kitiems asmenims perleido už aiškiai neprotingą, per mažą kainą, nėra pagrindo. Nekilnojamojo turto registre nurodytos nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės, taip pat internetinio portalo duomenys apie nekilnojamojo turto, esančio Senamiestyje, pardavimo kainas, t. y., kainas, kurias, turtą pardavinėjantys asmenys, tik pageidauja gauti už turtą, niekaip nepatvirtina, jog šuo atveju konkretus turtas buvo perleistas už ženkliai mažesnes kainas, nei reali tokio turto vertė. Čia pažymėtina, kad dalis turto buvo parduota ir už didesnę kainą, nei nurodytos vidutinės rinkos vertės Nekilnojamojo turto registre.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla jokių abejonių, kad pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą juridinis asmuo gali savo pažeistas teises ginti ir neturtinės žalos atlyginimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, nes kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiami visuomeniniai santykiai, kiekviena nusikalstama veika visada asmenims sukelia nepatogumų, pakenkia neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nusikalstama veika padarytas neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2017). Neturtinė žala juridiniam asmeniui konstatuojama tuomet, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-489/2017). Be to, teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-109-684/2021). Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, darytina išvada, kad neturtinės žalos padarymo faktas, kai buvo padaryta nusikalstama veika, nėra preziumuojamas, siekiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turi būti įrodyta, kad neturtinė žala padaryta bei tai, jog jos atsiradimą nulėmė konkretūs asmens nusikalstami veiksmai.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje nustatytus faktus, daro išvadą, kad nėra įrodyta, jog L.E.R.B. – S. dėl J.S. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą ir vien nusikalstamų veiksmų padarymo fakto konstatavimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų pasikeitė civilinio ieškovo savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, jog teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas. Tuo pačiu teigtina, kad nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos faktą, remiantis vien tik civilinio ieškovo teiginiais, kurie nėra paremti jokiais objektyviais įrodymais.

Civiliniame ieškinyje yra nurodoma, kad tikintieji dėl prarasto turto bei nesuvaldytos situacijos reiškė ir tebereiškia nepasitikėjimą (duomenys neskelbtini) vadovybe. Vis tik toks teiginys niekaip nėra pagrindžiamas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš L.E.R.B. intenetiniame puslapyje viešai skelbiamų duomenų matyti, kad K. narių sudėtis nuo 2013 metų kito nuosekliai ir nežymiai. Penki K. nariai nėra pasikeitę nuo 2013 metų. Taigi akivaizdu, kad tų pačių asmenų išrinkimas į vieną iš bažnyčios valdymo organų rodo, jog bažnyčios vadovybe yra pasitikima ir yra pritariama jos veiklai. Manytina, kad šiuo atveju tikinčiųjų neva reiškiamas nepasitikėjimas, jeigu toks nepasitikėjimas apskritai buvo reiškiamas, vadovybe yra nepagrįstai sureikšminamas. Kita vertus, įvairūs skundai, kurie turi būti sprendžiami, bei priekaištai, į kuriuos daugiau ar mažiau reaguojama, dažniausiai yra neatsiejama bet kokios organizacijos vadovybės veiklos dalis.

Civilinis ieškovas neįrodė, kad civiliniame ieškinyje nurodomi padariniai, t. y., sumažėjo tarnystę bažnyčiai atliekančių asmenų skaičius, religinėse apeigose ir visuotiniuose tikinčiųjų susirinkimuose dalyvaujančių tikinčiųjų, bažnyčiai aukojančių asmenų skaičius, dėl to civiliniam ieškovui yra sunkiau vykdyti savo funkcijas, jis patiria papildomų sąnaudų, norėdamas pakeisti susidariusią situaciją, ir t. t., priežastiniu ryšiu yra susiję su J.S. nusikalstamais veiksmais, o ne su kitomis priežastimis (pavyzdžiui, ilgai besitęsiančiais ginčais ir nesutarimais tarp buvusių vienos religinės bendruomenės narių, demografinės padėties pasikeitimo, visuomenės, taip pat ir jauno amžiaus asmenų bendro požiūrio į tikėjimą pasikeitimo, ekonominės padėties pokyčių bei atsiradusių galimybių asmenims judėti po Europos Sąjungos valstybes ir kt.). Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini)  bendruomenė nuolat mažėja nuo 2001 metų, tačiau, kaip jau minėta, nėra pagrindo tvirtinti, jog jos mažėjimą nulėmė kaltinamojo nusikalstami veiksmai. Čia pastebėtina, kad iš L.E.R.B. internetiniame puslapyje skelbiamų duomenų matyti, jog bendruomenės mažėjimas vieno iš K. narių yra siejamas su gyvenimiškai pokyčiais, tikinčiųjų mirtimis, vaikų ir jaunimo išvykimu ir nutolimu nuo tikėjimo, tuo pačiu aiškinama, kad nors bendruomenė mažėja, tačiau tikintieji bažnyčiai aukoja daugiau. Aplinkybė, kad bažnyčiai aukojama dosniau, rodo, jog iš tikrųjų bažnyčios dalykinė reputacija bei pasitikėjimas ja tikinčiųjų akyse nesumažėjo.

Aplinkybė, kad po S.K. priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo bažnyčios vyriausieji dvasininkai iki šiol yra priversi skirti daugiau išteklių savo veiklos viešinimui, atsirado poreikis stiprinti valdymo struktūrą ir kontrolės mechanizmus, niekaip neleidžia daryti išvados, jog bažnyčios dalykinė reputacija sumažėjo. Tuo pačiu teigtina, kad veiklos viešinimas bei kontrolės mechanizmų stiprinimas-tobulinimas yra įprastinė, niekuo neišsiskirianti įvairių oragnizacijų veikla. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, civilinio ieškovo dalykinei reputacijai žalą padarė viešoje erdvėje išsakyti A.K. komentarai apie subjektyvų susidariusios situacijos vertinimą ar (duomenys neskelbtini) atstovų komentarai apie susidariusią situaciją, vykstantį baudžiamąjį procesą ir pan. Čia pastebėtina, kad dalyje civiliniame ieškinyje nurodytų publikacijų niekaip neigiamai neatsiliepiama apie bažnyčią, o dalis publikacijų apskritai nėra susijusios su J.S. nusikalstamais veiksmais.

Taigi, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, civilinio ieškovo L.E.R.B. – S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo iš J.S. yra nepagrįstas, todėl yra atmestinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje LE.R. K. už jai suteiktas teisines paslaugas ginant jos interesus baudžiamajame procese sumokėjo 11884,22 Eur. Teismas konstatuoja, kad pagrįstos civilinio ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti privalo būti atlygintinos. Tokias išlaidas privalo atlyginti kaltinamasis J.S.. Tuo pačiu konstatuotina, kad iš J.S. neišieškotinos tos išlaidos, kurios susidarė civilinio ieškovo atstovams teikiant prašymus bei skundus, kurie nebuvo tenkinti ar nagrinėti (pavyzdžiui, apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties buvo atmestas, o kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo buvo atsisakyta priimti), išlaidos, kurios susidarė sprendžiant D.L., kuriai baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo išskirta į atskirą bylą, atsakomybės klausimus, baudžiamosios bylos A.K. nutraukimo klausimus, už dalyvavimą posėdžiose, kuriuose nebuvo nagrinėjamos veikos, susijusios su civiliniu ieškovu (pavyzdžiui, už pasirengimą ir atstovavimą teisiamajame posėdyje, vykusiame 2020 m. rugpjūčio 31 d.), taip pat nepagrįstos išlaidos (pavyzdžiui, už informacijos surinkimą iš Vilniaus apygardos teismo dėl bylos paskyrimo teisėjui ir posėdžių datų, už pasitarimą „dėl naujai gautos informacijos dėl pasirengimo baudžiamosios bylos nagrinėjimui Vilniaus apygardos teisme pas teisėją“). Taigi iš J.S. L.E.R. K. priteistini 8541,22 Eur turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Dėl A.N. civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis A.N. civiliniame ieškinyje iš J.S. prašo priteisti 5792,40 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad dėl J.S. nusikalstamų veiksmų A.N. buvo padaryta 5792,40 Eur dydžio žala. Taigi iš J.S. A.N. priteistini 5792,40 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. plenarinės sesijos priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį – kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra nurodyta ir tai, kad teismai gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimas. Taigi teismas sprendžia, kad 5 procentų procesinių palūkanų mokėjimo terminas A.N. nustatomas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško civiliniu ieškiniu priteistos žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos padarymas nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje grindžiamas tuo, kad nusikaltimas buvo padarytas prisidengiant civiliniu sandoriu, kurį sudarydamas nukentėjusysis buvo sąžiningas, o kaltininkas nesąžininga šalis. Dėl J.S. apgaulės nukentėjusysis prarado didelės vertės turtą, patyrė pažeminimą dalyvaudamas ikiteisminiame tyrime, prarado pasitikėjimą savimi ir kitais asmenimis, sumažėjo jo galimybės bendrauti.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu teigtina, kad neturtinė žala turėtų būti suvokiama kaip dėl neteisėtų veiksmų, nukreiptų į neturtines ar turtines vertybes, asmens patirtos fizinės ir dvasinės kančios, išgyvenimai, skausmai bei kiti negatyvūs ir pakankamai reikšmingi psichofiziniai (vidiniai) bei išoriniai neturtinio pobūdžio pasikeitimai ir padariniai, neturintys tikslaus materialaus (piniginio, turtinio, ekonominio) įvertinimo bei ekvivalento. Stresas, nepatogumai ir sukrėtimai yra natūralus kasdienio šiuolaikinio gyvenimo palydovas, kurio neįmanoma visiškai išvengti, todėl teisės į kompensaciją patyrus bet kokį nemalonumą ar nepatogumą, įtvirtinimas ir visiškas reikalavimų dėl neturtinės žalos kiekvienoje stresinėje situacijoje tenkinimas būtų neprotingas, iškreiptų neturtinės žalos teisinę prasmę. Už bendro pobūdžio jausmus, tokius kaip stresas, nerimas, susierzinimas ir pan., neturtinė žala savaime neatlyginama. Šiuo atveju A.N. deklaratyviai nurodyti patirti nepatogumai, leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu jų egzistavimas būtų neginčytinai įrodytas, vis tiek nebūtų pagrindas tenkinti reikalavimą dėl nematerialios žalos, kuri šiuo atveju būtų vertinama kaip minimali bei mažareikšmė, atlyginimo.

 

Dėl V.K. civilinio ieškinio.

 

Nukentėjusiojo V.K. baudžiamojoje byloje pareiškštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad J.S. ir K.L. nusikalstamu būdu įgijo V.K. priklausantį turtą, kurio vertė 47403,54 (42480 Eur + 4923,54 Eur). UAB „A.N.G.“ nukentėjusiajam už grūdus sumokėjo 72413,91 Lt (20972,51 Eur). Taigi šiuo atveju V.K. iš kaltinamųjų priteistini 26431,03 Eur (47403,54 Eur – 20972,51 Eur) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o ne kaip prašoma civliniame ieškinyje 113186,10 Lt, kas atitinka 32781,08 Eur.

 

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 307-308 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

J.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti areštą trisdešimčiai parų;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti areštą keturiasdešimt penkioms paroms;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (veika, padaryta V.K. ir R.L.), ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dal

yje, ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (norma, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), ir paskirti areštą trisdešimt penkioms paroms;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (veika, padaryta V.K.), ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (norma, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), ir paskirti areštą dvidešimčiai parų;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti areštą keturiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 ir 2 punktais, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 3 dalyje, padarymą, apimti baumes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 203 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje (veika, padaryta V.K.), padarymą, apimti bausmę, paskirtą už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, šias subendrintas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje bei kitomis paskirtomis bausmėmis ir J.S. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. ir 2021 m. sausio 4 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir J.S. paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams. Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. ir 2021 m. sausio 4 d. nuosprendžius atliktas bausmes.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į J.S. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2012 m. kovo 7 d. ir nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d.

Kardomąsias priemones – užstatą ir dokumentų paėmimą J.S. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį, o užstato davėjo UAB „Š.G.“ atstovo G.S. kaip užstatą sumokėtus 70000 Lt, ši suma atitinka 20273,40 Eur, perduoti valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš J.S. valstybės naudai kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą išieškoti 156391,80 Eur.

K.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartimi paskirta bausme ir K.L. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams ir keturiems mėnesiams, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartį.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į K.L. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. (dvi dienos).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje K.L. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

L.E.R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir šiam civiliniam ieškovui iš J.S. priteisti 914340,69 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

L.E.R.B. – S. civilinio ieškinio netenkinti.

Nukentėjusiojo A.N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir šiam nukentėjusiajam iš J.S. priteisti 5792,40 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo. 

Nukentėjusiojo V.K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir šiam nukentėjusiajam iš J.S. ir K.L. solidariai priteisti 26431,03 Eur nusikaltimu padarytai turitinei žalai atlyginti.

Iš J.S. L.E.R. K. priteisti 8541,22 Eur turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

J.S. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – 6780,77 Lt, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio visiško įvykdymo dalyje dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą, tačiau leidžiant iš šių piniginių lėšų atlyginti civiliniams ieškovams padarytą žalą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1)       E.R.L.I.P.F. kodų generatorių, supakuotą voke, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas, esančias Buivydiškių g. 20, Vilniuje, perduoti AB „Swedbank“, Konstitucijos pr. 20A, Vilnius (2016 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 10-IL-15172 (t. 12, b. l. 115), 2016 m. liepos 18 d. kvitas B serija BBB Nr. LS001753 (t. 12, b. l. 114));

2)       E.R.L.I.P.F. antspaudą, supakuotą voke, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas, esančias Buivydiškių g. 20, Vilniuje, grąžinti E.R.L.I.P.F. (2016 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 10-IL-15171 (t. 15, b. l. 204), 2016 m. liepos 18 d. kvitas B serija BBB Nr. LS001751 (t. 15, b. l. 205));

3)       E.R.L.I.P.F. dokumentus, įpakuotus dėžėje, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje, grąžinti E.R.L.I.P.F. (2017 m. spalio 23 d. nutarimas (t. 16, b. l. 206), 2018 m. kovo 9 d. kvitas B serija BBB Nr. LS003080 (t. 16, b.l. 208));

4)       E.R.L.I.P.F. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), paimtą kompiuterį „Emachines Model PEW71“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kompiuterį „Toshiba satelite L650-1L2“, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotus juodos spalvos polietileniniame maiše, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje, grąžinti E.R.L.I.P.F. (2017 m. spalio 20 d. nutarimas (t. 16, b. l. 209), 2018 m. kovo 9 d. kvitas B serija BBB Nr. LS003079 (t. 16, b.l. 211));

5)       seifą, 2 raktus, kurių Nr. 8851H ir Nr. 9373H, paimtus E.R.L.I.P.F. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugojimo patalpas, esančias Buivydiškių g. 20, Vilniuje, grąžinti E.R.L.I.P.F. (2016 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 10-IL-15160 (t. 17, b.l. 20), 2016 m. liepos 18 d. kvitas B serija BBB Nr. LS001752 (t. 17, b.l. 21));

6)       standųjį diską WD, modelis MY passport 0730, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), su guminiu dėklu ir laidu dėžėje, paimtus kratos metu iš A.K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje, grąžinti A.K. sutuoktinei Z.K. (2017 m. spalio 20 d. nutarimas (t. 17, b. l. 157), 2018 m. kovo 9 d. kvitas B serija BBB Nr. LS003081 (t. 17, b.l. 159));

7)       6 mm kalibro 640 modelio revolverį ALFA Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą kratos metu automobilyje „BMW 740“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui, perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui (2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas (t. 18, b. l. 98), 2013 m. rugpjūčio 30 d. kvitas B serija BBB Nr. 045642 (t. 18, b. l. 99));

8)       5200 Lt, rastus ir paimtus kratos metu patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti į Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato kasą, grąžinti E.R.L.I.P.F. (2012 m. gegužės 30 d. nutarimas (t. 28, b. l. 75), 2012 m. liepos 31 d. kasos pajamų orderio kvitas Serija (duomenys neskelbtini)  Nr. 0162 (t. 28, b.l. 79), 2012 m. liepos 31 d. kvitas A serija AAC Nr. 002303 (t. 28, b. l. 80-81));

9)       L.E.R.B. S.K. buhalterinės apskaitos dokumentus, įpakuotus dėžėje, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilnius, grąžinti L.E.R. K. (2017 m. spalio 23 d. nutarimas (t. 26, b. l. 103), 2018 m. kovo 9 d. kvitas B serija BBB Nr. LS003082 (t. 26, b. l. 105)).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėjas                                                                 Ugnius Trumpulis