Civilinė byla Nr. e2-8328-820/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30026-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.5.; 2.5.8.6.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 12 d.,
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
sekretoriaujant Loretai Laričevai,
dalyvaujant ieškovo atstovui administratoriaus UAB „Mandarlita“ atstovui D. Š. ir advokatei R. Ž.,
atsakovo atstovei advokato padėjėjai A. L. ir advokato padėjėjui M. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Barankasas“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mandarlita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Itališka kepyklėlė“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Ž. D. ir A. R., dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo:
- 43 000 LTL skolos,
- 1803,94 LTL materialiųjų palūkanų,
- 8,75 procentų dydžio procesines palūkanas,
- bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog 2013-06-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB “Barankasas” iškelta bankroto byla Nr. B2-4339-590/2013. Bankrutuojančios UAB „Barankasas“ administratoriumi paskirta UAB „Mandarlita“. 2014-01-29 BUAB „Barankasas“ paskelbė skelbimą apie parduodamą bankrutavusios įmonės turtą. UAB „Itališka kepyklėlė“ (toliau – atsakovės) vadovė A. R. elektroniniu paštu kreipėsi į BUAB „Barankasas“ atstovaujantį bankroto administratorių dėl kepyklos įrangos įsigijimo. Žodžiu buvo aptartos sandorio detalės, pasiekus kompromisą ir atsižvelgus į tai, kad UAB „Itališka kepyklėlė“ už šį kilnojamąjį turtą pasiūlė didžiausią kainą (43 000 Lt), įranga perleista UAB „Itališka kepyklėlė“ (2014-02-10 sąskaitos faktūros Nr. BAR00003). Bankroto administratoriaus žiniomis, UAB „Itališka kepyklėlė“ įsigyta įranga sėkmingai naudojosi savo veikloje, iki šiol pretenzijų dėl įsigytos prekės trūkumų BUAB „Barankasas“ nėra gavęs. Dėl skolos dydžio ir pagrindo ieškovas nurodė, kad CK 1.71 straipsnyje nustatyta, kad sandoris gali būti sudaromas žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Kai įstatymas nenumato konkrečios sandorio formos, jis laikomas sudarytu, jei iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti šį sandorį. Atsakovė su ieškove sudarė kepyklos įrangos pirkimo ir pardavimo sandorį. Ieškovė prievolę įvykdė, pardavė atsakovei reikalingas prekes. Atsakovė UAB „Itališka kepyklėlė“, įsigijusi kepyklos įrangą iš ieškovės BUAB „Barankasas“, prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, būtent, neatsiskaitė už įsigytą prekę, nors įsigyta įranga naudojasi iki šiol. Atsakovė įgijo prievolę iki 2014-03-12 sumokėti 43 000 LTL įsiskolinimą ieškovei, todėl ši suma priteistina BUAB „Barankasas“ naudai. Dėl kompensacinių palūkanų ieškovė nurodė, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi BUAB „Barankasas” pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai, LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 1 d., CK 1.3 str.). Netesybos ir (arba) palūkanos pagal įstatymą ar sutartį skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai palūkanos (netesybos) skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (pvz., CK 6.874 str. ). Kadangi atsiskaitymo už kepyklos įrangą terminai šalių nebuvo užfiksuoti raštu, byloje taikytinas LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais. Remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d., bei Lietuvos banko oficialioje interneto svetainėje pateikiamais duomenimis, kad 2014 m. sausio 1 d. vieno mėnesio VILIBOR buvo 0,75 %, atsakovei kyla prievolė ieškovei sumokėti 8,75 proc. dydžio metines palūkanas nuo 43 000 LTL sumos nuo 2014-03-12 iki ieškinio padavimo dienos (t. y. už 175 kalendorines dienas). Priteistinos palūkanos sudaro - 1803,94 LTL. Dėl procesinių palūkanų ieškovas nurodė, jog atsakovė naudojasi ieškovės lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia ieškovės interesus ir privalo CK 6.37 str. pagrindu mokėti nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.), kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Ieškovui priteistina suma yra 43 000 LTL negrąžintos skolos, 1803,94 LTL nesumokėtų palūkanų – viso 44‘803,94 LTL. Nuo šios sumos prašė priteisti procesines 8,75 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog tretysis asmuo A. R. ir tretysis asmuo Ž. D. sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įgijo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ginčo patalpos) ir panaudos pagrindais perdavė naudotis atsakovui. Minėtose patalpose buvo kilnojamasis turtas, kuris priklausė ieškovui. Šis turtas atsakovui trukdė tinkamai naudotis ginčo patalpomis, todėl ieškovo buvo pareikalauti pasiimti daiktus. Ieškovui daiktų nepasiėmus, jie buvo išvežti saugoti. Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta jokia pirkimo – pardavimo sutartis, daiktai atsakovui perduoti nebuvo, o ieškovo vienašališkai išrašyta sąskaita negali būti tinkamu įrodymu sukeliančiu prievoles atsakovui. Dalis ieškovo reikalaujamos įrangos (vėdinimo sistema, priešgaisrinės apsaugos ir apsaugos sistemos) yra ginčo patalpų priklausiniai, todėl jie buvo perleisti kaip priklausiniai tarnaujantys pagrindiniam daiktui. Atsakovas prašė skirti 3000 EUR baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Tretysis asmuo Ž. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, jog ji įsigijo ginčo patalpas, kurias naudojo UAB „Barankas“ veikloje. Ji buvo šios bendrovės vienintelė akcininkė. UAB „Barankasas“ lėšomis patalpos buvo pritaikytos duonos kepyklos veiklai, buvo įrengta vėdinimo ir traukos sistemos, gruntinio vandens siurbimo sistema, kanalizacija, priešgaisrinė ir apsaugos sistemos, įsigyta kepimo įranga, baldai. Ginčo patalpas siekė parduoti su visa įranga, kad gauti didesnę kainą ir atsikaityti su kreditoriais. Kadangi buvo perkamos ginčo patalpos su visa įranga, todėl ji nebuvo detalizuota. Priešgaisrinė ir apsaugos sistemos, vėdinimo sistema priklauso ieškovui.
Ieškinys atmestinas.
Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).
Teismas nustatė žemiau pateikiamas aplinkybes.
Tretysis asmuo Ž. D. ir A. R. 2014 m. sausio 09 d. sudarė ginčo patalpų pirkimo pardavimo sutartį (1 t., b. l. 55-66). Iš šios sutarties matyti, jog parduodamas objektas yra negyvenamoji patalpa – konditerijos parduotuvė, pieno baras. Iš šios sutarties 5.5 punkto matyti, kad pastatas pardavimo metu yra išnuomotas MB Itališka kepykla. Sutarties 5.8 punkte šalys sutarė, jog tretysis asmuo Ž. D. (pardavėjas) iki 2014 m. vasario 10 d. atlaisvins parduodamą daiktą ir išsikraustys nuomininkas. Taigi pagal šią sutartį tretysis asmuo Ž. D. privalėjo pilnai atlaisvinti parduodamas patalpas, palikdama tik tuos daiktus, kurie yra perleidžiamų patalpų priklausiniai ar parduodami su daiktu. Šioje sutartyje nėra duomenų, jog patalpose yra tretiesiems asmenims priklausančių daiktų, kurie nėra perleidžiami kartu su daiktu.
Atsakovas ir tretysis asmuo A. R. 2014 m. sausio 20 d. sudarė Panaudos sutartį (1 t., b. l. 95-97), kuria tretysis asmuo perdavė atsakovui naudotis ginčo patalpas.
Teismas nustatė, kad BUAB „Barankasas“ kreditorių susirinkimas 2014 m. sausio 20 d. susirinkime nusprendė parduoti kepyklos turtą nustatant pradinę kainą 42 000 LTL, paskelbiant viešai spaudoje, parduodant didžiausią pasiūlytą kainą pateikusiam pirkėjui (1 t., b. l. 9-12).
Skelbimas buvo patalpintas www.skelbiu.lt, kuriame nurodyta, jog parduodama pilnai įrengta kepyklos įranga už 45 000 LTL (1 t., b. l. 13).
Tretysis asmuo A. R. 2014 m. vasario 10 d. parašė žinutę ieškovui: mane domintų ši įranga. Lauksiu susisiekiant (1 t., b. l. 14).
Ieškovas 2014 m. vasario 20 d. parašė: kad išrašyčiau teisingą sąskaitą faktūrą, man reikia Jūsų įmonės rekvizitų (1 t., b. l. 14).
Ieškovas išrašė atsakovui 2014 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodytas apmokėjimo terminas iki 2014 m. kovo 12 d. (toliau tekste – Sąskaita; 1 t., b. l. 15-16). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neginčijo fakto, jog iki šios sąskaitos buvo pateikta kita sąskaita, kurioje buvo kiti daiktai, pvz. automobilis.
Ieškovas 2014 m. balandžio 08 d. pateikė pretenziją atsakovui dėl sąskaitos nepamokėjimo (1 t., b. l. 17-20).
Tretysis asmuo A. R. 2014 m. liepos 31 d. raštu informavo ieškovą, jog jos įsigytose ginčo patalpose yra kilnojamieji daiktai, kurie jai nepriklauso ir pareikalavo ieškovo pasiimti jam priklausančius daiktus iki 2014 m. rugpjūčio 10 d., priešingu atveju nurodė juos išvešianti į sandėliavimo vietą (1 t., b. l. 85-86).
Ieškovas 2014 m. rugpjūčio 07 d. raštu (1 t., b. l. 78-83) informavo tretyjį asmenį A. R., jog kilnojamieji daiktai yra perleisti atsakovui, kurios vadovė yra A. R., ir už juos dar nėra atsiskaityta.
Antstolis Saulius Mulevičius 2014 m. rugpjūčio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 170-14-27 (1 t., b. l. 67-74) konstatavo, kad kilnojamieji daiktai pagal pridedamą sąrašą buvo išnešti iš ginčo patalpų, pakrauti į transporto priemonę ir išvežti į sandėliavimo vietą.
Iš atsakovo darbuotojų sąrašo matyti, jog pas atsakovą 2014 m. vasario 25 d. įsidarbino 4 nauji darbuotojai ir faktiškai iki 2014 m. lapkričio 27 d. dirbo 4 arba 5 darbuotojai (1 t., b. l. 116).
Ieškovo turimo ilgalaikio turto sąrašas patvirtina, jog ieškovui priklausė kilnojamasis turtas dėl kurio perleidimo nagrinėjamas ginčas šioje byloje (1 t., b. l. 80-81). Atsakovas teigė, jog ginčo daiktai nepriklausė ieškovui, nes nėra įsigijimo dokumentų. Šie teiginiai atmestini, nes byloje nėra įrodymų, jog daiktai galėjo priklausyti kitiems asmenims ir oficialūs ieškovo buhalteriniai dokumentai patvirtina, jog tai buvo bendrovės kilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog minėtame sąraše esantis turtas priklausė ieškovui.
Iš ieškovo pateiktų sąskaitų ir atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų (1 t., b. l. 97-100) matyti, jog atsakovo užsakymu buvo atlikti ginčo patalpų inžinierinių tinklų remonto darbai (vandentiekio ir nuotekynės kanalizacijos remontas, vėdinimo sistema, apsauginė/priešgaisrinė signalizacija, vidaus elektros darbai). Teismas nenagrinėja ginčo patalpų priklausinių ir jų nuosavybės teisių klausimo, todėl dėl daikto priklausinių plačiau nepasisako.
Atsakovas atsikirtinėja tuo, jog pagal ieškovo 2012 metų balansą (1 t., b. l. 120-121) ieškovas neturėjo turto už tokią sumą, kokia buvo perleidžiami kilnojamieji daiktai ir nežinoma jų įsigijimo kaina. Šie teiginiai atmestini, nes parduodamų daiktų kaina rinkoje gali nesutapti su tų daiktų buhalterine verte.
Byloje kilo ginčas, ar buvo sudarytas susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo dėl Sąskaitoje nurodytų daiktų pirkimo. Ieškovo teigimu vieša oferta ir susirašinėjimas su atsakovu patvirtina, jog buvo susitarimas ir jis įtvirtintas Sąskaitoje. Šie teiginiai atmestini.
Ieškovas tinklalapyje www.skelbiu.lt pateikė viešą ofertą – „parduodama bankrutuojančios įmonės pilnai įrengta kepyklos įranga“. Taigi ieškovas pasiūlė pirkti būtent kepyklos įrangą. Byloje nėra duomenų, kokius konkrečiai daiktus siūlė pirkti ieškovas viešojoje ofertoje ar atsakovui konkrečiai, t. y. oferta neatitiko įstatymo nustatyto reikalavimo – būti pakankamai apibūdinta (CK 6.167 str. 1 d.). Iš Sąskaitos turinio matyti, kad parduodama ne tik kepyklos įranga, bet ir prekybos įranga, kompiuterinė technika, patalpos techniniai įrenginiai. Taigi ofertos parduodami daiktai nesutampa su Sąskaitoje nurodytais daiktais.
Be to, ieškovas savo reikalavimą grindžia aplinkybe, kad atsakovas nurodė savo rekvizitus Sąskaitai išrašyti. Tačiau Sąskaita išrašyta 2014 m. vasario 10 d., o savo rekvizitus atsakovas pateikė 2014 m. vasario 26 d., t. y. Sąskaita išrašyta anksčiau, nei nurodyti atsakovo rekvizitai, todėl rekvizitų pateikimas negali būti laikomas atsakovo valios išraiška sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.
Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, jog prieš Sąskaitos išrašymą ieškovas buvo išrašęs kitą sąskaitą, kurioje buvo daugiau parduodamų daiktų. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog sąskaita nebuvo galutinis dokumentas, įforminantis šalių bendrą valią. Sąskaita atsakovo nėra pasirašyta. Byloje nėra duomenų apie ieškovo perleidžiamų daiktų perdavimą – priėmimą, kas yra viena iš esminių pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygų (CK 6.318 str.). Pagal įstatymą sutartis laikoma sudaryta nuo turto perdavimo (CK 6.181 str. 5 d.), šiuo atveju byloje nėra įrodymų apie turto perdavimą. Ta aplinkybė, jog ieškovo turtas buvo paliktas trečiojo asmens Ž. D. priklausančiose patalpose, kurias ji privalėjo atlaisvinti iki perduodant trečiajam asmeniui A. R., bet to nepadarė, negali būti laikomu tinkamu daiktų perdavimu pagal pirkimo – pardavimo sutartį, nes joks įgaliotas asmuo atsakovui neperdavė ieškovui konkretaus turto, kuris nurodytas Sąskaitoje. Pažymėtina, jog tretysis asmuo atsakovui perduodamas turtą pagal Panaudos sutartį (1 t., b. l. 95-97) neperdavė nekilnojamųjų daiktų, kurie buvo trečiojo asmens patalpose.
Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad šalys sutarė pirkti daiktus, nurodytus Sąskaitoje už kainą, nurodytą Sąskaitoje (CPK 178 str.).
Ieškovo teiginiai, kad atsakovas naudojosi įranga kelis mėnesius nėra paremti įrodymais, todėl atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.). ieškovas teigia, kad naudojimą patvirtina pas atsakovą dirbusių darbuotojų skaičius, tačiau toks pat darbuotojų skaičius buvo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio, kai ieškovo daiktai buvo išvežti, iki 2014 m. lapkričio 27 d. Todėl darbuotojų skaičius neįrodo naudojimosi ieškovo daiktais.
Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarp šalių buvo iki sutartiniai teisiniai santykiai ir nėra duomenų, jog buvo suderinta šalių valia ir susikūrė sutartiniai santykiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Atsakovas prašė skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesu. Teismas nenustatė, kad ieškovas būtų pateikęs aiškiai nepagrįstą ieškinį ar piktnaudžiavęs procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo skirti baudą ieškovui.
Atsakovas sumokėjo 21 EUR (1 t., b. l. 98) už sprendimo už akių peržiūrėjimą, ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovo (CPK 88 str., 93 str.).
Atsakovas patyrė išlaidų advokato padėjėjo darbui apmokėti 100 EUR (2 t., b. l. 73-76), 420 EUR (1 t., b. l. 157, 173, 176), 250 EUR (2 t., b. l. 112-118). Įvertinus parengiamųjų dokumentų kiekį, laiką sugaištą teismo posėdžiuose, bylos sudėtingumą, atsakovo reikalaujama suma nelaikytina per didele, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 770 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CP 98 str.).
Iš viso atsakovui priteistina 791 EUR bylinėjimosi išlaidų (21+770; CPK 93 str.).
Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos 4,18 EUR išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (I T., b. l. 1; CPK 92 str.).
Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274, 284 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti atsakovui UAB „Itališka kepyklėlė“ (į. k. 303234940) iš ieškovo BUAB „Barankasas“ (į. k. 301181535), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Mandarlita“ (į. k. 300147380), 791 EUR (septynis šimtus devyniasdešimt vieną euro) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo BUAB „Barankasas“ (į. k. 301181535), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Mandarlita“ (į. k. 300147380), 4,18 EUR (keturis euro ir 18 euro centų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda