Civilinė byla Nr. e2-949-475/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22215-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.11.2.; 3.2.6.1.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant Justinai Brazaitytei,

dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P.,

atsakovei D. V. ir jos atstovei advokatei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei D. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės D. V. 739,19 skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skolą išieškant į Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiskaitomąją sąskaitą (b. l. 3-5).

Ieškovė ieškinyje ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto valdyba 1998 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 7 nusprendė pakeisti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį D. V. vardu. Atsakovė deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo 1978 m. gegužės 18 d. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovė D. V. ne kartą buvo kviečiama atvykti sudaryti nuomos sutartį, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės teigimu, atsakovė yra laikytina patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininke ir turi mokėti nuomos mokestį. Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugas teikianti UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ pateikė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomininkės mokesčio paskaičiavimus, įmokų ir įsiskolinimų suvestinę, pagal kurią atsakovės D. V. skola ieškovui 739,19 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 11 d. atsakovei buvo įteiktas priminimas sumokėti skolą gera valia, tačiau susidariusio įsiskolinimo atsakovė nesumokėjo.

Atsakovė D. V. atsiliepime į ieškinį (b. l. 29-31) ir ji bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad atsakovė negali būti laikoma patalpų nuomininke, nes ji nesudarė nuomos sutarties, niekada su ieškove nesitarė dėl nuomos mokesčio bei kitų būtinųjų nuomos sąlygų. Atsakovės teigimu, neesant rašytinės nuomos sutarties, o ieškovei nuo 1978 m. gegužės 18 d. leidžiant atsakovei neatlygintinai gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė savo konkliudentiniais veiksmais suponavo poziciją, kad šalys yra sudarę neterminuotą panaudos sutartį dėl gyvenamosios patalpos panaudos. Atsakovės ir jos atstovės teigimu, akivaizdu, kad ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės nuomos mokesčio bei remtis Civilinio kodekso 6 knygos nuostatomis, reglamentuojančiomis nuomos santykius.

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovui Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto valdyba 1998 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 7 „Dėl nuomos sutarčių pakeitimo“, nusprendė pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Minėtame sprendime nurodomi keistini duomenys: „D. V. (šeimoje 3 asmenys) – 1 kambario 33,24 kv. m. bendrojo ploto butas (duomenys neskelbtini)“. Iš pateiktos pažymos apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą nustatyta, kad atsakovė D. V. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), deklaravimo data 1978 m. gegužės 18 d.

Pagal CK 6.576 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius); Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Tai, kad atsakovė gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtina pažyma apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu, be to, šios aplinkybės neneigia ir pati atsakovė. Teismas nustatė, kad Kauno miesto valdyba 1998 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 7 „Dėl nuomos sutarčių pakeitimo“, nusprendė pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, ginčo buto nuomos sutartį sudarė atsakovės vardu. Atsakovė nurodė, kad bute gyvena 36 metus, o ieškovas pažeidžia jos teises, nes neleido buto privatizuoti, nurodė, kad nuomos mokesčio mokėti nesutinka, jo nemokėjo ir nemokės, nes nėra sudariusi nuomos sutarties, butu naudojasi panaudos pagrindu.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendime konstatuota, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė kreipėsi dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) privatizavimo, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus raštas Nr. 66-3-600 ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas privatizuotas nebuvo ir nuo 2000 m. kovo 27 d. nuosavybės teise priklauso ieškovui Kauno miesto savivaldybei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad ginčo butas nebuvo privatizuotas ir priklauso ieškovui nuosavybės teise, o atsakovė D. V. bute gyvena, jame yra deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta, tačiau atsisako sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, teismas minėtoje byloje darė išvadą, kad tarp ieškovo Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės D. V. yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai, kurių pagrindu atsakovė naudojasi ieškovui priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą.

Aukščiau nurodyti teismo nustatyti faktai laikytini turinčiais prejudicinę reikšmę šioje byloje, kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuomos mokesčio tarp tų pačių šalių dėl to pačios patalpos nuomos tik už kitą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad tarp bylos šalių yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai, teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako, nes byloje nėra pateikta duomenų, kad santykiai yra pakitę. Atsakovės argumentas, kad ji patalpomis naudojasi panaudos sutarties pagrindu, nes ieškovė leido naudotis patalpomis neatlygintinai, atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškovei jau yra priteista nuomos mokesčio skola iš atsakovės už tą patį butą. Atsakovės atstovės argumentas, kad nebuvo kreiptasi dėl atsakovės iškeldinimo, nepagrindžia panaudos santykių egzistavimo, kadangi ieškovė gina savo pažeistą teisę kitu būdu, t.y. kreipiasi į teismą dėl skolos už nuomos mokestį priteisimo.

Ieškovė Kauno miesto savivaldybė pateikė atsakovei adresuotą 2014 m. gruodžio 11 d. priminimą dėl įsiskolinimo už buto nuomą, iš kurio matyti, kad atsakovė atsisakė pasirašyti, jog dokumentą gavo. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos apžiūros 2014 m. gruodžio 11 d. akte nurodyta, jog bute gyvena atsakovė, buto nuomos sutarties nepateikė, su nuomos mokesčio nesumokėjimu (priminimu) buvo supažindinta, buto stovis geras, butas tvarkingas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovė žinojo apie susidariusi įsiskolinimą, tačiau kategoriškai atsisakė jį padengti. Šios pozicijos atsakovė laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu, teigdama, kad nuomos mokestis skaičiuojamas neteisėtai. Teismui nustačius, kad tarp ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės D. V. yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai, kurių pagrindu atsakovė naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis, atsakovei tenka pareiga mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472. Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas bei ieškovės Kauno miesto savivaldybės pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė D. V. prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 739,19 Eur skolos.

Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei Kauno miesto savivaldybei įstatyme numatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.

Atsakovės atstovė 2016 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu ieškinį tenkinus prašė dėl sunkios atsakovės finansinės padėties ir sveikatos būklės atleisti arba sumažinti atsakovės finansinę atsakomybę. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovės prašomas nuostolių mažinimas galimas civiliniuose santykiuose dėl žalos atlyginimo (CK 6.251 str. 2 d., 6.253 str.), tačiau šioje byloje sprendžiamas skolos priteisimo klausimas nėra laikytinas žalos atlyginimu, todėl prašomas žalos mažinimas ar atleidimas nuo žalos atlyginimo negali būti taikomas. Teismas pažymi, kad iš dalies pati atsakovė kategoriškai atsisakydama sudaryti nuomos sutartį, pati atsisako derėtis dėl geresnių nuomos sutarties sąlygų, todėl nuomos mokestis jai skaičiuojamas ne pagal šalių sutartas sąlygas, o teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad atsakovė neprašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymo dalimis, tačiau teisė pateikti tokį prašymą išlieka atsakovei ir po teismo sprendimo priėmimo.

Atsakovei buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, ji 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nėra priteistinos.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį  patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, adresas Kaune, Laisvės al. 96, naudai 739,19 Eur (septynis šimtus trisdešimt devynis eurus 19 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą išieškant į Kauno miesto savivaldybės administracijos, kodas 188764867, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o palūkanas į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                            Virginija Simanavičienė