Pavadinimas: [2016-06-10][nuasmeninta nutartis byloje][1S-178-449-2016].docx
Bylos nr.: 1S-178-449/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip
Antstolis Jonas Petrikas		pareiškėjas

Kategorijos:

Nusikaltimai žmogaus gyvybei (BK XVII skyrius)
Nužudymas (BK 129 str. 1 d. ).
Kvalifikuotas nužudymas (BK 129 str. 2 d.)
Nužudymas siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą (BK 129 str. 2 d. 11 p.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK XXI skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Kvalifikuotas plėšimas (BK 180 str. 2 d. ir 3 d.)
Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui (BK XXXIV skyrius)
Nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas (BK 237 str.)

Byla Nr. 1S-178-449/2016

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00273-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria patenkintas antstolio J. P. prašymas pakeisti išieškotoją vykdymo procese.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą (dėl S. K. nužudymo) – laisvės atėmimu 16 metų; pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (dėl G. C. nužudymo) – laisvės atėmimu 13 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų. Ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 metų, pirmuosius 10 metų bausmę atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. D. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš A. D. ir D. L. solidariai priteista G. C. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš A. D. ir A. B. solidariai priteista G. K. 7 975,80 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 16 metų. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta su apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausme ir A. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 19 metų. Vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi, pirmuosius 10 (dešimt) metų bausmę paskirta atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Klaipėdos apygardos teisme 2016 m. balandžio 22 d. gautas antstolio J. P. pareiškimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese. Antstolis J. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 ir 593 straipsniais, prašė pakeisti vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotoją G. C., jai mirus, į jos teisių ir pareigų perėmėją T. C..

Klaipėdos apygardos teismas skundžiama 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi antstolio J. P. prašymą patenkino. Teismas nurodė, kad santykiai tarp skolininko A. D. ir išieškotojos G. C. susiklostė civilinio ieškinio, kuris buvo išnagrinėtas baudžiamojoje byloje, pagrindu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nėra reglamentuotas teisių perėmimas vykdymo procese, todėl, remiantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos. CPK 596 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją fizinio asmens mirties atveju.

Teismas nurodė, kad pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio J. P. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojai G. C.. Išieškotoja G. C. (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal (duomenys neskelbtini) Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo duomenis, po G. C. mirties palikimą priėmė T. C.. Pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą paveldėtą turtą sudaro reikalavimo teisės pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu. T. C. perėjo teisės ir pareigos pagal minėtą Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas išieškotoją G. C. vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė jos teisių ir pareigų perėmėju T. C..

Nuteistasis A. D. skunde nurodo, kad teismo nuosprendžiu iš jo G. C. priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad nevengia mokėti priteistos sumos, jau yra sumokėjęs 900 Eur. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad G. C. rūpinosi T. C., nes jis yra neveiksnus, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos. T. C. nesirūpino savo mama, tik dėl pinigų perėmė palikimą. G. C. priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nuteistasis to neginčija. G. C. sūnus baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė.

Skunde nurodoma ir tai, kad antstolis J. P. po G. C. mirties turėjo sustabdyti vykdomąją bylą, to nepadaręs pažeidė CPK 626 straipsnio 1 dalį. Be to, antstolis nepranešė skolininkui apie išieškotojo mirtį. Apygardos teismas neįvertino CPK 629 straipsnio 3 dalies nuostatų, kur nustatyta - jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui.

Nuteistasis prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį, o taip pat sustabdyti antstolio vykdymo veiksmus.

Atsiliepime į skundą antstolio J. P. atstovas advokatas J. P. prašo nuteistojo A. D. skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Skundas atmetamas.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

G. C. civilinio ieškinio klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu. G. C. naudai iš A. D. ir D. L. solidariai priteista 50 000 Lt (14481 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Taigi įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (BPK 346 straipsnis). Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi išspręstas išieškotojo pakeitimo vykdymo procese klausimas. Kadangi BPK nereglamentuoja išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, sprendžiant šį klausimą žemesnysis teismas pagrįstai vadovavosi CPK normomis.

Ne visada iki baudžiamojo proceso ar vykdymo proceso pabaigos bylos dalyviais išlieka tie patys fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. CPK 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kurios įgyvendinimas (procesinių teisių perėmimas) tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, tai išieškotojas ar skolininkas vykdymo procese pakeičiamas tuo atveju, jei laikomasi materialiosios teisės normose nustatytos tvarkos (pvz. įpėdinis (įpėdiniai) priima palikimą). Toks teisiškai reikšmingas faktas yra įvykęs, G. C. sūnus palikimą priėmė, todėl apygardos teismas pagrįstai jo atžvilgiu taikė teisių perėmimo vykdymo procese institutą ir išsprendė teisių perėmimo klausimą. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, G. C. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad G. C. turtą paveldėjo sūnus T. C.. Paveldėjimo pagal įstatymo teisės liudijime nurodytas paveldimas turtas: reikalavimo teisė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžius, kurių pagrindu užvesta vykdomoji byla pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuteistojo A. D. skundo argumentai, kad G. C. nuosprendžiu buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, o T. C. ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškė, taip pat nuteistojo nurodomos T. C. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.

Skunde nurodoma aplinkybė, jog mirus išieškotojai G. C., vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalimi, antstolis privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą, nepaneigia skundžiamos nutarties išvadų, nagrinėjamu atveju esant pagrindą mirus išieškotojai pakeiti išieškotoją jos teisių perėmėju. Pastebėtina, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.

Nuteistasis nurodo ir tai, kad apygardos teismas neįvertino CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų.

CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas vykdomosios bylos nutraukimas, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusio asmens teisių perėmėjui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, vykdomasis raštas išduotas dėl reikalavimo teisės pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžius išieškojimo, taigi darytina išvada, kad vykdomas turtinio pobūdžio reikalavimas, todėl jis paveldimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vykdomosios bylos nutraukimas CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu šiuo atveju negalimas.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad teisių perėmimas įvyko, todėl apygardos teismas turėjo pagrindą vykdomojoje byloje pakeisti mirusią išieškotoją G. C., jos teisių ir pareigų perėmėju T. C.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai antstolio prašymą patenkino. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį naikinti nuteistojo A. D. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.