Civilinė byla Nr. e2YT-21187-925/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16402-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;

3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, akcinė bendrovė „SEB bankas“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       pareiškėjas S. V. pateikė skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolės 2022 m. liepos 14 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-15-17443; 2) pripažinti neteisėtais 2022 m. liepos 15 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-15-17503 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-15-17457; 3) nutraukti išieškojimą dėl senaties ar kitais pagrindais.

2.       Grįsdamas šį skundą, pareiškėjas nurodė, kad antstolė Virginija Meškauskienė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 590 straipsnio nuostatas, nes priėmė dokumentą vykdyti ne savo veiklos teritorijoje. Patvarkyme Nr. S-22-15-17443 antstolė pažymėjo, kad pareiškėjo gyvenamosios vietos adresai yra (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nors kituose dokumentuose kaip skolininko gyvenamąją vietą nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Taigi, antstolei buvo žinoma, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo gyvenamoji vieta į antstolės aptarnaujamą teritoriją šiuo metu nepatenka. Pareiškėjas taip pat teigė, kad šiam išieškojimui yra taikytinas senaties terminas, todėl vykdomoji byla turėtų būti nutraukta.

3.       Antstolė Virginija Meškauskienė 2022 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu Nr. S1-59292 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4.       Antstolė akcentavo, kad, patikrinusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, nenustatė akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti vykdymo veiksmus. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininko deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini); vykdomajame rašte nurodyti skolininko adresai – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Antstolė, be kita ko, nurodė, kad tik priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, ji galėjo patikrinti, ar skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nutraukus fizinio asmens bankroto bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžinus išieškotojai, jo pateikimo senaties terminas nebuvo praleistas.

5.       Pareiškėjas S. V. pateikė rašytinius paaiškinimus (atsiliepimą į antstolės patvarkymą), kuriuose pabrėžė, jog CPK 590 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio veiklos teritorijoje, todėl visiškai nesvarbu, kada ir kokiomis sąlygomis antstolė Virginija Meškauskienė sužinojo apie pareiškėjo bausmės atlikimo vietą. Pareiškėjo teigimu, remiantis CPK 590 straipsnio 4 dalimi, antstolė galėjo ir privalėjo persiųsti vykdomąjį dokumentą išieškotojos vykdomajame rašte nurodytam antstoliui arba grąžinti jį išieškotojai, jei pastaroji tokio antstolio vykdomajame dokumente nenurodė. Jau pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktą, antstolė, dar prieš priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalėjo nustatyti, kur skolininkas realiai yra, tačiau to nepadarė.

6.       Suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „SEB bankas“ 2022 m. rugpjūčio 18 d. atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Nurodė, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes tiek antstolės aptarnaujama teritorija, tiek išieškotojai žinomi galimi skolininko (pareiškėjo) gyvenamosios vietos adresai yra Vilniuje. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, jog, vadovaujantis CPK 607 straipsnio 3 dalimi, 2022 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2S-886-861/2022 pareiškėjo bankroto bylą nutraukus ir vykdomąjį raštą grąžinus kreditorei AB „SEB bankas“, senaties terminas skaičiuojamas iš naujo ir nėra praleistas. Išieškotojos vertinimu, pareiškėjas netinkamai interpretuoja procesinės teisės normas ir nesutinka su antstolės vykdymo procese priimtais sprendimais iš esmės remdamasis tik deklaratyviais paaiškinimais ir subjektyviais samprotavimais.

7.       Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir įteikiant 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Skundas atmestinas.

8.       Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų ir vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008 ir kt.). Taigi, nurodyti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

9.       Pažymėtina, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks veikimas ne pagal kompetenciją gali būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, jog antstoliui nesuteikti įgaliojimai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo arba keisti jo vykdymo tvarką. Taigi, antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Antstolis nėra kompetentingas spręsti, ar procesinis sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, bei pats vykdomasis dokumentas yra teisėtas ir pagrįstas, ir gavęs vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti ne jo teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnis).

10.       Spręsdamas klausimą, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

11.       CPK 590 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta (CPK 590 straipsnio 3 dalis); vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos su vėlesniais pakeitimais (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 4 punktas).

12.       Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0015/22/01138 medžiagos matyti, kad antstolės Virginijos Meškauskienės kontoroje 2022 m. liepos 14 d. gautas ir atitinkamai 2022 m. liepos 14 d. priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 1 732,29 Eur (5 981,26 Lt) negrąžinto kredito, 3,91 Eur (13,49 Lt) mokesčio už laiku nepadengtą kredito limitą ir kitų mokesčių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 732,29 Eur (5 981,26 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,10 Eur (135,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ir skolininko S. V. išieškotojos AB „SEB bankas“ naudai. Vykdomajame dokumente Nr. 2-26065-871/2014 nurodyta, kad skolininko gyvenamosios vietos adresai yra (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas ir pažymi, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pagal loginį ir sisteminį teisės aiškinimo metodus su bausmės atlikimo vieta fizinio asmens asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai interesai nesietini, ir bausmės atlikimo vieta negali būti laikoma fizinio asmens gyvenamąja vieta net tuomet, kai jis ten faktiškai gyvena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.12 straipsnio 3 dalimi, fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, o fizinio asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos. Laisvės atėmimo bausmė yra vieša prievolė, todėl fizinio asmens gyvenamąja vieta negali būti laikomi pataisos namai, asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę gyvenamąja vieta laikoma paskutinė jų gyvenamoji vieta iki minėtų priemonių taikymo (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1663-343/2014). Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju išieškotoja pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolei pagal skolininko gyvenamosios vietos adresą, o antstolė, priimdama patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėdama vykdymo veiksmus, nepažeidė įstatymo nustatytų reikalavimų.

13.       Nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo teiginiu, kad išieškojimas turėtų būti nutrauktas dėl senaties. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/22/01138 medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-26065-871/2014 dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. V. išieškotojos AB „SEB bankas“ naudai priverstiniam vykdymui buvo pateiktas antstoliui Robertui Vasiliauskui, kuris minėto vykdomojo dokumento pagrindu 2014 m. lapkričio 6 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0179/14/01405. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi skolininkui iškėlus bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 30 d.), 2016 m. rugsėjo 12 d. vykdomoji byla Nr. 0179/14/01405 buvo baigta, o vykdomasis dokumentas persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi Nr. 2S-886-861/2022 skolininko bankroto bylą nutraukus, išieškotojos prašymu, 2014 m. spalio 28 d. vykdomasis raštas 2022 m. birželio 14 d. grąžintas tolimesniam skolos išieškojimo vykdymui ir 2022 m. birželio 30 d. pateiktas asociacijai „Lietuvos antstolių rūmai“.

14.       Vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalimi, vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 607 straipsnis 3 dalis).

15.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2014 m. lapkričio 6 d. pateikus priverstiniam vykdymui vykdomąjį raštą Nr. 2-26065-871/2014 antstoliui Robertui Vasiliauskui, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti buvo nutrauktas (CPK 607 straipsnio 1 dalis), o Vilniaus apygardos teismui 2022 m. kovo 17 d. nutartimi nutraukus skolininko bankroto bylą, vykdomasis dokumentas 2022 m. birželio 14 d. grąžintas išieškotojai ir pastarosios 2022 m. birželio 30 d. pateiktas asociacijai „Lietuvos antstolių rūmai“. Atsižvelgiant į tai, kad terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti buvo nutrūkęs, šis terminas iš naujo skaičiuotinas nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojai dienos, t. y. 2022 m. birželio 14 d., ir aptariamu atveju nėra praleistas. Dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti praleidus pateikimo vykdyti senaties terminą.

16.       Atsižvelgiant į tai, kad CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus nenustatyta, pripažintina, jog antstolė, priėmusi dokumentą vykdyti, pagrįstai priėmė 2022 m. liepos 15 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-15-17503 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-15-17457.

17.       Įvertinus vykdomojoje bei civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad antstolė nuosekliai, vadovaudamasi įstatymais atliko vykdymo veiksmus bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų nepažeidė, todėl antstolės veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

18.       Kiti skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 straipsniais,

n u t a r i a :

atmesti pareiškėjo S. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                 Jorūnė Pukinskienė