KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant Justinai Brazaitytei,

dalyvaujant ieškovės A. H. atstovei advokatei V. L.,

atsakovams A. I. ir J. I., jų atstovui advokatui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškovės A. H. ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atsakovams A. I. ir J. I. dėl paveldėjimo teisės liudijimų dalies pripažinimo negaliojančiomis, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino atnaujinimo palikimui priimti, trečiasis asmuo R. B..

Teismas

n u s t a t ė :

1. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

Ieškovė A. H. (toliau – ieškovė) 2016 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. bylos kopijos t. 1 b. l. 3-11), kurio dalyką 2017-07-20 patikslino ir papildė (el. bylos kopijos t. 2 b. l. 111-112). Galutiniais sutikslintais reikalavimais ieškovė teismo prašo:

1. Pripažinti negaliojančia 2014-12-22 notarės R. B. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2386 dalį, kuria atsakovui J. I. paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini)

2.              Pripažinti negaliojančia 2014-12-22 notarės R. B. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2386 dalį, kuria atsakovui J. I. paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)

3.              Pripažinti negaliojančia 2014-12-22 notarės R. B. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2388 dalį, kuria atsakovui A. I. paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini)

4.              Pripažinti negaliojančia 2014-12-22 notarės R. B. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2388 dalį, kuria atsakovui A. I. paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

5.              Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti;

6.              Atnaujinti terminą ieškovei A. H. jos motinos R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti;

7. Pripažinti negaliojančia 2015-09-24 notarės R. B. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2121 dalį, kuria atsakovai J. I. ir A. I. lygiomis dalimis paveldėjo A. I. priklausančią neišmokėtos kompensuojamosios senatvės pensijos sumą 200,19 Eur.

Reikalavimai grindžiami tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri turėjo tris vaikus: atsakovus A. I., Jokio I. ir ieškovės motiną R. T.. A. I. palikimą sudarė: ½ dalis žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) ½ dalis žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (Gyvenamasis namas, u. n. (duomenys neskelbtini) tvartas, u. n. (duomenys neskelbtini) kluonas, u. n. (duomenys neskelbtini) daržinė, u. n. (duomenys neskelbtini) klėtis, u. n. (duomenys neskelbtini) ūkio pastatas, u. n. (duomenys neskelbtini) kiemo statiniai, u. n. (duomenys neskelbtini) A. I. 2002-10-01 buvo sudariusi testamentą, kuriuo savo turtą padalino visiems trims vaikams. A. I. duktė R. T. mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovė yra vienintelė velionės R. T. duktė. R. T. po savo motinos A. I. mirties (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno name (duomenys neskelbtini) kaime (velionės A. I. palikimo dalis), jį valdė ir išlaikė, rūpinosi kitais šiame sklype esančiais statiniais, mokėjo komunalinius mokesčius, t. y. savo motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti, todėl tai sudaro pagrindą nustatyti palikimo priėmimo faktą. Visi CK 5.50 straipsnyje nurodyti palikimo priėmimo būdai lygiaverčiai ir asmeniui faktiškai pradėjus valdyti turtą nėra būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Faktas, kad atsakovai J. I. ir A. I. priėmė palikimą, nustatytu terminu kreipėsi į notarą, neatėmė iš ieškovės motinos R. T. teisės priimti palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti. Kadangi ieškovės motina R. T. priėmė palikimą po savo motinos A. I. mirties pradėdama faktiškai jį valdyti, ji priėmė visą A. I. palikimą, nes palikimo neleidžiama priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kadangi R. T. priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, tai yra teisėtas palikimo priėmimo būdas, atsakovams išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą, ieškinyje nurodytose dalyse yra išduoti neteisėtai, todėl turi būti tose dalyse pripažinti negaliojančiais.

R. T. niekada neatsisakė jai testamentu paliktos A. I. palikimo dalies (nei notarine tvarka, nei kitokia forma). Be to, ir atsakovai, teikdami pareiškimą notarui patvirtino, kad kitas jiems žinomas paveldėtojas yra R. T.. Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, įforminamas notariniu pareiškimu. Notarinėje knygoje yra aiškiai užregistruoti atsakovų J. I. ir A. I. pas notarą atlikti veiksmai: tai 2014-12-22 išduoti paveldėjimo teisės liudijimai ir pagal testamentą ir pagal įstatymą; bei 2014-12-16 registruotas A. I. pareiškimas priimti palikimą, ir 2014-11-10 registruotas J. I. pareiškimas dėl palikimo priėmimo. Jei R. T. atsisakymo nuo palikimo nebuvo registruota. Paveldėjimo byla tvarkinga, lapai sunumeruoti, jokio atsisakymo nėra. R. T. turėjo sveikatos problemų, sirgo onkologine liga. Todėl ji kartu su broliais atsakovais A. I. ir J. I. susitarė, kad šie sutvarkys A. I. palikimo priėmimo klausimus visų įpėdinių vardu. Ji labai pasitikėjo savo broliais, tačiau jie palikimo priėmimo klausimus notariškai susitvarkė tik savo naudai ir apie tai neinformavo savo sesers, o ieškovė šią aplinkybę išsiaiškino tik po R. T. mirties. R. T. sveikatos būklė neleido jai visapusiškai įsigilinti į palikimo priėmimo procedūrą. Ji sirgo onkologine liga, jautė silpnumą, nuovargį ir skausmą. 2015 m. gruodį ji buvo paguldyta stacionariam gydymui į ligoninę, kur su trumpomis pertraukomis išbuvo iki pat savo mirties. Visos šios aplinkybės bei į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad R. T. priėmė savo motinos A. I., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Nustačius minėtą juridinį faktą, ieškovei turėtų būti atnaujintas terminas palikimui priimti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirma, ieškovė gyvena Vokietijoje, todėl susisiekimas, palikimo priėmimo bei su tuo susijusių klausimų tvarkymas fiziškai būnant Vokietijoje yra kur kas sudėtingesnis, nei gyvenant Lietuvoje. Antra, ieškovė turėjo rimtų sveikatos problemų. Be to, 2016 m. birželio mėnesį ieškovė susilaukė naujagimio. Atsakovai su ieškove visiškai nebendravo, todėl nesuteikė jai reikalingos informacijos, susijusios su R. T. bei A. I. palikimo priėmimu. Be to, nepaisant sveikatos būklės bei kitų nepalankių aplinkybių, ieškovės valia priimti motinos palikimą buvo aiškiai suformuota, nes ji 2016-07-16 sudarė įgaliojimą palikimui priimti. Ieškovės įgaliotinis nuvykęs į notarų biurą sužinojo, kad notaras atostogauja, o advokatų kontoroje jis sužinojo, kad ieškovės vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto nėra, o terminas palikimui priimti jau pasibaigęs, todėl buvo nuspręsta teikti ieškinį teismui.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, ją atstovauja jos atstovė advokatė V. L..

Ieškovės atstovė advokatė V. L. ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, pagrindė juos teisniais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai akcentavo, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas pilnai, nes įrodytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką, kad, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan. R. T. po savo motinos A. I. mirties (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno name (duomenys neskelbtini) kaime (velionės A. I. palikimo dalis), jį valdė ir išlaikė, rūpinosi kitais šiame sklype esančiais statiniais, mokėjo komunalinius mokesčius. R. T. asmeniškai ir betarpiškai su brolių pagalba nukaršino testatorę A. I.. Visi CK 5.50 straipsnyje nurodyti palikimo priėmimo būdai lygiaverčiai ir asmeniui faktiškai pradėjus valdyti turtą nėra būtina kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Faktas, kad atsakovai J. I. ir A. I. priėmė palikimą, nustatytu terminu kreipėsi į notarą, neatėmė iš ieškovės motinos R. T. teisės priimti palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti. Be to, R. T. niekada neatsisakė jai testamentu paliktos A. I. palikimo dalies (nei notarine tvarka, nei kitokia forma). O kasacinio teismo suformuota praktika, kad jeigu įpėdinis valdo palikėjo turtą po jo mirties kaip savo, notarinio atsisakymo nuo palikimo nebuvimo faktas yra svarbus kriterijus vertinant įpėdinio valią priimti palikimą, t. y. atsisakymo nuo palikimo nebuvimas suponuoja valios priimti palikimą buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2013, ir joje nurodyta praktika). Pažymėjo, kad atsakovai, teikdami pareiškimą notarui patvirtino, kad kitas jiems žinomas paveldėtojas yra R. T.. Paveldėjimo byla tvarkinga, lapai sunumeruoti, jokio atsisakymo nėra. Be to, bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, jog J. I. ir A. I. vengė, slėpė palikimo klausimų aiškinimosi po R. T. mirties su A. H.. Nors J. I. ir teigia buvus gerus, taikius santykius, tačiau kodėl nebuvo įgyvendinta velionės A. I. testamente nurodyta valia palikti R. T. turto, paaiškinti negalėjo (19:32). Ieškovės atstovės nuomone, labiau tikėtina ir akivaizdu, kad velionė R. T. pasitikėjo savo broliais, kad pastarieji sutvarkytų palikimo dokumentus, nes, pirma, ji jais pasitikėjo, antra, jai dėl sveikatos būklės savarankiškai tą atlikti buvo sudėtinga. J. R. T. buvo nuvykusi pas notarą, tačiau jos pareiškimo dėl atsisakymo nėra, tai vienareikšmiškai laikytina, kad jei jau tokio pareiškimo nesurašė, tai R. T. neturėjo valios atsisakyti palikimo ir dėl šios priežasties tokio pareiškimo dėl atsisakymo nuo palikimo ir neįformino. Tiek ir broliai, tiek ir R. T. žinojo, kad yra testamentas. Turtas tarp vaikų buvo A. I. testamentu padalintas. R. T. pilnai nukaršino testatorę, o savo dukrą ieškovę A. H. mylėjo ir ja rūpinosi. Atsakovai teigia, kad R. T. tariamai atsisakiusi palikimo dėl to, kad broliai prižiūrėjo R. T., santykiai su dukra buvo nekokie, dukra ja nesirūpino. Tačiau šiuos parodymus paneigia kiti įrodymai. Eilė nesuinteresuotų asmenų liudijo, kad R. T. ir dukters A. H. santykiai buvo šilti, paremti meile, rūpesčiu, pasitikėjimu. Pažymėjo, kad atsakovų nenoras duoti palikimo dalies susijęs daugiau su faktu, kad A. H. su jais nebendrauja, tačiau pažymėjo, kad bendravimas nutrūko atsakovams ignoravus Aurelijos šeiminį pasirinkimą su kitataučiu, kas ieškovei buvo itin skaudi tema. Kadangi reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pilnai įrodytas, todėl jis tenkintinas. Tenkintini ir kiti iš šio fakto nustatymo kylantys reikalavimai – atitinkamų paveldėjimo teisės liudijimų dalių pripažinimas negaliojančiais. Tenkinus šiuos reikalavimus, turėtų būti tenkinamas ir ieškovės reikalavimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti po jos motinos R. T. mirties. Įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti ieškovė praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, kurias patvirtina pateikti įrodymai. Ieškovė gyvena Vokietijoje, todėl akivaizdu, kad susisiekimas, palikimo priėmimo bei su tuo susijusių teisinių klausimų tvarkymas fiziškai būnant Vokietijoje yra kur kas sudėtingesnis, nei gyvenant Lietuvoje. Po savo motinos R. T. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo sveikatos problemų, kuriuos patvirtina pažyma apie nedarbingumo laikotarpius, iš kurios matyti, kad:  2016-04-19 - 2016-04-22 ieškovė gulėjo ligoninėje. Diagnozuota nuo lengvos iki sunkios preeklampsijos, sudėtingas nėštumas, tulžyje rasti akmenys; 2016-05-04 – 2016-05-10 ieškovė gulėjo ligoninėje. Diagnozuota sudėtingas nėštumas, ezofagitas, tulžies akmenys; 2016-06-04 – 2016-06-07 ieškovė gulėjo ligoninėje. Ieškovė pagimdė antrąjį vaiką. Diagnozuotas sudėtingas nėštumas, geležies stokos anemija. 2016-06-22 – 2016-07-04 ieškovė gulėjo ligoninėje dėl ūmaus pankreatito. Be to, naujagimio atsiradimas lėmė rutinos pokyčius, nuovargį, organizmui po gimdymo reikėjo atsigauti, todėl pirmuosius mėnesius po gimdymo ieškovė visą savo laiką skyrė naujagimio priežiūrai ir savo sveikatai. Atsakovų veiksmai buvo nepateisinami ir sukėlė ieškovei papildomus rūpesčius ir užtruko laiko. Atsakovai nesuteikė ieškovei informacijos, susijusios su R. T. bei A. I. palikimu, tiksliau, atsakovai iš viso su ieškove nebendrauja. Todėl visus prie ieškinio pridedamus įrodymus ieškovė bei jos atstovai rinko iš atsakingų valstybės institucijų. Informacijos rinkimas užtruko nemažai laiko. Nepaisant sveikatos būklės bei kitų nepalankių aplinkybių, ieškovės valia buvo aiškiai suformuota priimti palikimą: ji 2016-07-16 sudarė įgaliojimą palikimui priimti, o sudarant įgaliojimą terminas priimti palikimą dar nebuvo pasibaigęs. Ieškovės įgaliotinis nuvykęs pas notarą buvo informuotas, kad jis atostogauja, todėl ieškovės įgaliotinis kreipėsi teisinės pagalbos į advokatų kontorą, kur sužinojo, kad ieškovės motinos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto nėra, o terminas palikimui priimti – pasibaigęs, todėl buvo nuspręsta teikti ieškinį teismui. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių ir pateisinančių priežasčių ir turėtų būti atnaujintas.

Atsakovai su pareiktu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime (e. bylos t. 1 b. l. 97-101) nurodė tokius pagrindinius nesutikimo argumentus: ieškovės motina R. T. notarinės formos pareiškimu atsisakė priimti A. I. palikimą, ji nepriėmė palikimo, atsakovai elgėsi sąžiningai priimdami savo motinos mirties palikimą ir nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą ieškovei priimti palikimą po R. T. mirties. 2002-10-01 A. I. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo savo turtą padalino visiems trims vaikams, tačiau ieškovės motina R. T. laisva valia, notarinės formos pareiškimu, atsisakė priimti A. I. palikimą. Tas dokumentas turi būti paveldėjimo byloje. R. T. laisva valia atsisakius priimti savo motinos A. I. palikimą, tą palikimo dalį galėjo ir teisėtai priėmė atsakovai, nes jie buvo pirmos eilės įpėdiniai. Be to, atsakovams žinoma aplinkybė, kad ieškovė nesirūpino savo motina, jos neprižiūrėjo gydymo įstaigoje, tai darė tik jos broliai – atsakovai. Tai rodo ir ta aplinkybė, kad ieškovė neteisingai nurodo paskutinio jos motiną gydžiusio gydytojo pavardę, nes galimai net nežinojo, kas ją gydė, todėl, kad ja nesirūpino. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad palikimo ji nepriėmė todėl, kad nenorėjo jo palikti dukrai, kuri ja nesirūpino. Nesutinka, kad ieškovė savo motinos palikimą priėmė faktiškai jį pradėjusi valdyti. Kadangi ji palikimo notariška forma atsisakė, todėl aplinkybė, jog ji faktiškai priėmė palikimą pradėjusi jį valdyti, teisiškai nėra reikšminga. Be to, R. T. fiziškai negalėjo priimti palikimo faktiškai jį pradėdama valdyti, kadangi turėjo rimtų sveikatos problemų. Tą nurodė ir pati ieškovė, todėl ji fiziškai nebūtų galėjusi pasirūpinti tokiu dideliu ūkiu. O vien tai, kad po motinos mirties ji liko ir toliau gyventi savo motinos name, visiškai nereiškia, kad ji priėmė savo motinos palikimą pradėjusi jį valdyti. Būtent atsakovai faktiškai valdė, prižiūrėjo ūkinius pastatus, juos remontavo, tvarkė aplinką, genėjo medžius, mokėjo mokesčius ir kt. Taip pat jie rūpinosi ir R. T. sveikata, ją prižiūrėjo, vežė pas gydytojus, lankė gydymo įstaigose, pirko vaistus. Visa tai rodo, kad ne R. T., o atsakovai priėmė palikimą faktiškai jį pradėję valdyti. Kategoriškai nesutinka, jog atsakovų veiksmai priimant savo motinos palikimą buvo nesąžiningi. Ieškovė, nurodžiusi tokias aplinkybes, jas turėjo įrodyti, tačiau to nepadarė, todėl jos teiginiai dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų turi būti atmesti. Taip pat nurodė, kad nėra teisinio pagrindo ieškovei atnaujinti terminą palikimui priimti po jos motinos mirties.

Teismo posėdyje atsakovai savo pozicijos nepakeitė, palaikė savo atsiliepimą jame nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovų atstovas advokatas V. L. atsakovų atsiliepimą palaikė jame nurodytais motyvais, pagrindė juos teisiniais argumentais ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai akcentavo, kad A. I. vaikai – J. I., A. I., R. T. – kelis kartus, o paskutinį kartą – 2014-12-16 dieną visi kartu vyko pas notarę R. B. tvarkyti palikimo priėmimo reikalų. Iš paveldėjimo bylos matyti, kad J. I. palikimą priėmė 2014-11-10 pareiškimu apie palikimo priėmimą, o atsakovas A. I. palikimą priėmė 2014-12-16 pareiškimu apie palikimo priėmimą. Abu atsakovai pareiškimuose nurodė, kad palikimą priima, kita įpėdinė pagal testamentą – R. T., tačiau paveldėjimo byloje nėra R. T. pareiškimo apie palikimo priėmimą. 2014-12-22 dieną notarė R. B., remdamasi jai pateiktais ir pačios surinktais dokumentais, išdavė atsakovams paveldėjimo teisės liudijimus pagal testamentą ir pagal įstatymą. 2015-09-24 dieną notarė papildomai išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2121, kuriuo atsakovams J. I. ir A. I. lygiomis dalimis pagal įstatymą perėjo nuosavybės teisė į senatvės pensiją. Įrašai apie visus atsakovams išduotus paveldėjimo teisės liudijimus į visą A. I. mirties dieną turėtą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir tą, kuris testamentu buvo paliktas R. T., Nekilnojamojo turto registre padaryti 2014-12-22 dieną, o nuosavybės teisės į šį turtą buvo įregistruotos 2015-01-06 dieną. N. R. T., nei ieškovė minėtų paveldėjimo teisės liudijimų neginčijo. (duomenys neskelbtini) dieną mirė R. T.. 2016-07-16 dieną ieškovė išdavė įgaliojimą S. H. sudaryti su advokatu sutartį dėl teisinių paslaugų, kurios pagrindu būtų atstovaujami jos interesai dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos R. T. mirties, priėmimo, kurią jis sudarė tik 2016-11-07. Ieškinys teisme pareikštas tik 2016-11-23.

Ieškovė savo ieškinį grindžia tuo, neva R. T. išreiškė valią priimti savo motinos A. I. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, ir jokiais veiksmais neatsisakė jai testamentu paliktos palikimo dalies, todėl paveldėjimo teisės liudijimai yra neteisėti, tačiau visi minėti ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės bei prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pirmiausia, R. T. nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, be to R. T. nepriėmė ir netgi fiziškai neketino priimti palikimo faktiškai pradėdama jį valdyti. Nėra ginčo, jog ieškovės motina po A. I. mirties ir toliau liko gyventi jos name, tačiau tai savaime nereiškia, jog ji priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Šioje byloje yra įrodytas tik R. T. veiksmų faktas – gyvenimas sodyboje po motinos A. I. mirties, tačiau nėra įrodytas veiksmų pobūdis – nėra duomenų apie R. T. asmenines investicijas į turtą, atliktus darbus, kuriais ji būtų siekusi išsaugoti ar išlaikyti motinai priklausiusį turtą, kitų įpėdinių teisių kvestionavimą. R. T. naudojimasis sodyba (gyvenimas joje) kitų įpėdinių – atsakovų – sutikimu nepagrindžia R. T. valios teisę naudotis daiktu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą. Ieškovė neįrodė, kad R. T. po motinos mirties jos turtą prižiūrėjo, į jį investavo, mokėjo mokesčius, susijusius su turtu, ir pan. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad R. T. turėjo rimtų sveikatos problemų – sirgo onkologine liga, nuosavo turto neturėjo, jos pajamos buvo tik apie 100 Eur/mėn. invalidumo pensija. Ją pačią išlaikė tiek ieškovė, kartais pervesdama į jos banko sąskaitą smulkias pinigų sumas arba mokėdama už mobilųjį telefoną, tiek atsakovai, pirkdami jai drabužius, vaistus, veždami ją pas daktarus, lankydami gydymo įstaigose ir pan. Todėl ji net fiziškai negalėjo ir netgi neketino pati prižiūrėti turtą, valdyti kaip savo, į jį investuoti, taigi negalėjo ir jo priimti. Būtent atsakovai palikimą faktiškai priėmė – prižiūrėjo ūkinius pastatus, juos remontavo, prižiūrėjo žemės sklypą, tvarkė aplinką, šienavo, genėjo medžius, mokėjo mokesčius, palaidojo A. I. ir apmokėjo jos laidotuves ir kt. Vien tai, kad R. T. pati mokėjo mokesčius už savo pačios suvartotą elektros energiją (nes name gyveno viena), o ieškovė mokėjo už asmeniškai R. T. suteiktas mobilaus ryšio operatorių Tele2 ir Omnitel paslaugas, nepatvirtina, kad R. T. rūpinosi nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo. R. T. žinojo, suprato ir sutiko, kad visą motinos A. I. palikimą priimtų tik atsakovai. Byloje esantys įrodymai taip pat aiškiai paneigia ieškovės nurodomą aplinkybę, kad neva „jos sveikatos būklė neleido jai visapusiškai įsigilinti į palikimo priėmimo procedūrą“, kadangi R. T. sveikata ženkliai pablogėjo tik 2016 metais. Tačiau net jeigu R. T. sveikata neleido jai užginčyti paveldėjimo teisės liudijimų asmeniškai, ji galėjo įgalioti kitą asmenį tai padaryti jos vardu – savo dukterį ieškovę, jos vyro dėdę S. H., jos krikšto mamą D. L. M. arba bet kurį kitą asmenį, su kuriuo bendrauja, tačiau to nepadarė. Vadinasi, ginčijami Paveldėjimo teisės liudijimai visiškai atitiko R. T. valią. Testamentų registro išrašas nepatvirtina ieškovės teiginio, kad R. T. tariamai neatsisakė savo palikimo, kadangi palikimo atsisakymo faktai Testamentų registre registruojami nuo 2015-08-17.

Net jei R. T. ir būtų priėmusi palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, nors taip nėra, vis tiek nebūtų pagrindo pripažinti ginčijamus paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais, nes R. T. atsisakė palikimo. Tai pirmiausia patvirtina patys ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai. Pažymėjo, kad šiuos liudijimus išdavė ir patvirtino notarė, t. y. valstybės įgaliotas asmuo. Ieškovė neįrodė, kad paveldėjimo teisės liudijimus notarė išdavė viršydama nustatytą kompetenciją ar nesilaikant tokiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, kad nebuvo išsiaiškinta tikroji R. T. valia, kad nebuvo R. T. valios atsisakyti priimti A. I. palikimą. Ieškinys visiškai neįrodytas, todėl nėra jokio pagrindo nesivadovauti notarės išduotais paveldėjimo teisės liudijimais ar juo labiau pripažinti juos negaliojančiais remiantis vien tik pačios ieškovės advokatų surašytais deklaratyviais teiginiais. Vien tai, kad byloje nėra R. T. atsisakymo nuo palikimo, savaime nereiškia, kad tokio atsisakymo nebuvo ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo metu. Todėl vien tik ši ieškovės nurodyta aplinkybė visiškai neįrodo paveldėjimo teisės liudijimų neteisėtumo. Kodėl R. T. atsisakymo nuo palikimo nėra paveldėjimo byloje, atsakovams nėra ir negali būti žinoma, nes ne jie formuoja paveldėjimo bylą.

Nėra jokių įrodymų, kad atsakovai buvo nesąžiningi priimdami savo motinos palikimą. Tai tik deklaratyvūs ieškovės teiginiai, todėl jie atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti ieškovei terminą R. T. palikimui priimti. Nustačius, jog R. T. faktiškai nepriėmė ir negalėjo priimti palikimo, pati laisva valia atsisakė palikimo, palikimą priėmė tik atsakovai, jokio kito turto, kurį galėtų paveldėti ieškovė, R. T. neturėjo, todėl nesant palikimui, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl ieškovės praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Ieškovės teiginys, kad „atsakovai nesuteikė jai informacijos, susijusios su R. T. ir A. I. palikimu“ yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, be to, net jei taip ir būtų, tai nėra pagrindas atnaujinti ieškovei praleistą terminą. Tai, kad po motinos mirties ieškovė turėjo sveikatos problemų, nesutrukdė jai dar nepasibaigus 3 mėnesių terminui išduoti įgaliojimą S. H. jos vardu sudaryti su advokatu sutartį dėl teisinių paslaugų, kurios pagrindu būtų atstovaujami jos interesai dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos R. T. mirties, priėmimo, tačiau jos įgaliotinis S. H. nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Aplinkybė, kad notaras tuo metu atstostogavo neįrodyta, be to, ir nėra svarbi, nes nekliudė ir negalėjo sukliudyti nei pačiai ieškovei, nei jos atstovui S. H. pareiškimą dėl palikimo priėmimo išsiųsti notarui paštu. Pažymėjo ir tai, kad netgi pas advokatą ieškovės įgaliotas asmuo S. H. kreipėsi tik 2016-11-07 dieną, o į teismą – tik 2016-11-23. Ieškovė niekaip nemotyvavo ir nepagrindė, kokios aplinkybės tiek jai pačiai, tiek ir jos atstovui S. H. kliudė daugiau kaip 4 mėnesius (nuo 2016-07-16 iki 2016-11-23) kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Todėl R. T. nepriėmus palikimo nei faktiškai jį pradedant valdyti, nei pateikiant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, o priešingai, palikimo atsisakius, atsakovai teisėtai ir pagrįstai priėmė savo motinos A. I. palikimą. Be to, ieškovė praleido įstatyme numatytą terminą palikimui po savo motinos R. T. mirties priimti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Todėl ieškovės ieškinys turėtų būti teismo atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o iš ieškovės priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Trečiasis asmuo R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys netenkintinas.

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 2002-10-01 sudarė testamentą (prijungtos paveldėjimo bylos Nr. 165/2014 b. l. 5), kuriuo paliko: 1. jai priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, 26,65 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) - lygiomis dalimis sūnums J. I. ir A. I.; 2. jai priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, 25 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) pastatus ir namų valdos žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., - dukrai R. T.. Testamentas buvo patvirtintas notarės V. B. ir įregistruotas Testamentų registre (e. bylos 1 tomas 43 b. l.). A. I. mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t. b. l. 11, 39). Palikėjos A. I. mirties dieną jos paveldimą turtą sudarė: 1/2 dalis 26,65 ha žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis 25 ha žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) Statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) – Gyvenamasis namas, u. n. (duomenys neskelbtini) Tvartas, u.n. (duomenys neskelbtini) Kluonas, u.n. (duomenys neskelbtini) Daržinė, u.n. (duomenys neskelbtini) Klėtis, u.n. (duomenys neskelbtini) Ūkio pastatas, u.n. (duomenys neskelbtini) Kiemo statiniai, u. n. (duomenys neskelbtini) (prijungtos paveldėjimo bylos Nr. 165/2014 b. l. 6-7, 11-14, 16-17).

2014-11-04 Gyventojų registro tarnybos išrašas apie asmenį A. I. patvirtina, kad po jos mirties liko trys pilnamečiai vaikai – J. I., gim. (duomenys neskelbtini) A. I., gim. (duomenys neskelbtini) R. T., gim. (duomenys neskelbtini) (prijungtos paveldėjimo bylos Nr. 165/2014 b. l. 4). Atsakovas J. I. palikimą priėmė 2014-11-10 pareiškimu apie palikimo priėmimą, atsakovas A. I. palikimą priėmė 2014-12-16 pareiškimu apie palikimo priėmimą. Abu atsakovai pareiškimuose nurodė, kad palikimą priima, taip pat nurodė kitus testamentinius įpėdinius (prijungtos paveldėjimo bylos Nr. 165/2014 b. l. 2, 3). A. I. paveldėjimo byloje Nr. 165/2014 nėra R. T. pareiškimo apie palikimo priėmimą (prijungta paveldėjimo byla Nr. 165/2014). Byloje nėra duomenų ir apie oficialų atsisakymą priimti palikimą (e. bylos t. 2 b. l. 59-138).

Paveldėjimo byla Nr. 165/2014 patvirtina, kad 2014-12-22 dieną notarė R. B., remdamasi paveldėjimo byloje esančiais dokumentais, išdavė: paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 2384, kuriuo atsakovui J. I. pagal testamentą perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį 1/2 dalies 26,65 ha žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamento liudijimą Nr. 2387, kuriuo atsakovui A. I. pagal testamentą perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį 1/2 dalies 26,65 ha žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2386, kuriuo atsakovui J. I. pagal įstatymą perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį 1/2 dalies 25 ha žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, tvartas, kluonas, daržinė, klėtis, ūkio pastatas, kiemo statiniai); paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2388, kuriuo atsakovui A. I. pagal įstatymą perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį 1/2 dalies 25 ha žemės sklypo, u. n. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, tvartas, kluonas, daržinė, klėtis, ūkio pastatas, kiemo statiniai) (prijungtos paveldėjimo bylos Nr. 165/2014 b. l. 19-44).

Paveldėjimo byla Nr. 160/2014 patvirtina, kad 2015-09-24 dieną notarė R. B. papildomai išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2121, kuriuo atsakovui J. I. ir atsakovui A. I. lygiomis dalimis pagal įstatymą perėjo nuosavybės teisė į ½ dalį A. I. senatvės pensijos (prijungtos paveldėjimo bylos Nr. 160/2014 b. l. 4).

Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės pagal visus atsakovams J. I. ir A. I. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus Nr. 2386, Nr. 2388, Nr. 2384 ir Nr. 2387 į visą A. I. mirties dieną turėtą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir tą, kuris testamentu buvo paliktas R. T., buvo įregistruotos 2015-01-06 dieną (e. bylos t. 1. b. l. 14-20).

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1 b. l. 38). Iki savo mirties R. T. pirmiau minėtų Paveldėjimo teisės liudijimų neginčijo.

Medicininiai dokumentai patvirtina, kad R. T. sirgo onkologine liga. Į LSMU Onkologijos ligoninės ambulatorinį skyrių kreipėsi 2014-10-08, o sveikata iš esmės pablogėjo 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje (e. bylos t. 2 b. l. 5-12).

Tarp šalių nėra ginčo, kad R. T. po savo motinos A. I. mirties (duomenys neskelbtini) toliau liko gyventi (duomenys neskelbtini) k., Zapyškio sen., Kauno r., ir ten gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją.

Iš AB „Energijos skirstymo operatorius” 2016-11-17 rašto Nr. 3011-6770 matyti, kad objekto adresu: (duomenys neskelbtini) elektros pirkimo – pardavimo sutartis iki 2016-05-24 buvo sudaryta A. I. vardu, mokėjimai buvo atliekami mokėjimo knygele Nr. (2)1145452, kuri išduodama ne pagal asmens pavardę ir vardą, o pagal kliento kodą. Todėl bendrovė neturi galimybių nustatyti, koks konkretus asmuo mokėjo už paslaugas (e. bylos t.2 b. l. 19-20).

Ieškovė A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) yra mirusios R. T. vienintelė duktė (e. bylos t. 1 b. l. 36, 13), nuo 2011 m. nuolat gyvena Vokietijoje (e. bylos t. 1 b. l. 28), augina du nepilnamečius vaikus (e. bylos t. 1 b. l. 21-22, 23-24).

Pateiktos fotonuotraukos bei ieškovės banko sąskaitos patvirtina, kad ieškovės santykiai su mama, t. y. R. T., buvo gražūs ir artimi, kad ieškovė finansiškai padėdavo motinai (e. bylos t. 1 b. l. 168-174, t. 2 b. l. 23-39). R. T. mirties momentu (duomenys neskelbtini) ieškovė laukėsi antro vaiko, turėjo sveikatos problemų (e. bylos t. 1 b. l. 29-34).

2016-07-16 ieškovė išdavė įgaliojimą S. H. sudaryti su advokatu sutartį dėl teisinių paslaugų, kurios pagrindu būtų atstovaujami jos interesai dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos R. T. mirties, priėmimo (e. bylos t. 1 b. l. 40).

2016-11-07 ieškovės įgaliotas asmuo S. H., remdamasis minėtu įgaliojimu, sudarė sutartį su advokatų kontora „Pakėnas ir partneriai” dėl teisinių paslaugų teikimo (e. bylos t. 1 b. l. 37). Ieškinys atsakovams J. I. ir A. I. dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, ieškovės vardu teisme pareikštas 2016-11-23 (e. bylos t. 1 b. l. 1-10).

Dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Taigi CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą atnaujinti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo pratęstas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl termino palikimui atsiradusiam po motinos R. T. (duomenys neskelbtini) mirties priimti atnaujinimo. Pareiškime nurodė, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Kartu su šiuo reikalavimu pareikštas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog jos motina R. T. priėmė palikimą po savo motinos A. I. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti bei reikalavimai iš išduotų paveldėjimų liudijimų pagal įstatymą iš dalies panaikinimo.

CK 5.8 straipsnis numato palikimo priėmimo teisėtumo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ginčijimą. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimai jau yra išduoti. Ieškovė, siekdama paveldėti motinos turtą, prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, jog turėtų teisę ginčyti palikimo priėmimo (perėjimo) teisėtumą atsakovams. Pažymėtina, jog vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu atnaujins tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Termino atnaujinimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra atnaujinti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi tik atnaujinus terminą palikimui priimti gali būti ginčijami palikimo priėmimo teisėtumas. Priešingu atveju, t. y. nepratęsus termino palikimui priimti, toks asmuo nelaikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

Kaip jau minėta, ieškovė nurodo, kad terminą palikimui priimti po savo motinos R. T. mirties praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovės nurodytos termino praleidimo priežastys yra šios: ieškovė gyvena Vokietijoje, dėl ko susisiekimas, palikimo priėmimas bei su tuo susijusių reikalų tvarkymas fiziškai būnant Vokietijoje yra kur kas sudėtingesnis, nei gyvenant Lietuvoje; po savo motinos R. T. mirties (duomenys neskelbtini) ieškovė laukėsi, buvo diagnozuotas sunkus nėštumas, turėjo sveikatos problemų, dėl kurių gulėjo ligoninėje; naujagimio atsiradimas lėmė rutinos pokyčius, nuovargį, organizmui po gimdymo reikėjo atsigauti, todėl pirmuosius mėnesius po gimdymo ieškovė visą laiką skyrė naujagimio priežiūrai ir savo sveikatai; atsakovai nesuteikė ieškovei informacijos, susijusios su R. T. bei A. I. palikimu, kas ieškovei sukėlė papildomus rūpesčius ir užtruko laiko.

Byloje jau pirmiau nustatyta, kad iš tiesų ieškovė gyvena Vokietijoje, motinos R. T. mirties momentu laukėsi, kad nėštumas buvo sunkus, kad pati turėjo sveikatos problemų, tačiau taip pat nustatyta, kad dar nepasibaigus terminui priimti palikimą, t. y. 2016-07-16, ji išdavė įgaliojimą S. H. sudaryti su advokatu sutartį dėl teisinių paslaugų, kurios pagrindu būtų atstovaujami jos interesai dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos R. T. mirties, priėmimo (e. bylos t. 1 b. l. 40). Tam, kad ieškovė priimtų palikimą po savo motinos mirties, ji turėjo objektyvia forma pareikšti savo valią – kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau tai nereiškia, jog būtinai ji pati fiziškai turėjo atvykti į notarų biurą. Tą galėjo padaryti tiek ji pati, tiek jos įgaliotas atstovas. Be to, valią dėl palikimo priėmimo galima buvo išreikšti raštu, tačiau nei ieškovė, nei jos įgaliotas atstovas to nepadarė. Ieškovė nurodė, kad jos atstovas nuvyko pas notarą, bet jis tuo metu atostogavo, tačiau šios aplinkybės įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Todėl visiškai sutiktina su atsakovų atstovo argumentu, kad net ir įrodyta ši aplinkybė nėra svarbi, nes nekliudė ir negalėjo sukliudyti nei pačiai ieškovei, nei jos atstovui pareiškimą dėl palikimo priėmimo išsiųsti notarui paštu. Kadangi ieškovė 2016-07-16, t. y. dar nepasibaigus terminui palikimui priimti, davė įgaliojimą S. H. sudaryti su advokatu sutartį dėl teisinių paslaugų, kurios pagrindu būtų atstovaujami jos interesai dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos R. T. mirties, priėmimo, todėl ieškovės nurodytos aplinkybės dėl gyvenimo Vokietijoje, dėl sunkaus nėštumo bei dėl pačios ieškovės sveikatos problemų, nagrinėjamu atveju nelaikytinos svarbiomis, kadangi jos nesutrukdė jai įgyvendinti savo teisių ir išduoti įgaliojimą S. H. veikti jos vardu. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors įgaliojimas S. H. sudaryti su advokatu sutartį dėl teisinių paslaugų, kurios pagrindu būtų atstovaujami ieškovės interesai dėl palikimo, atsiradusio po jos motinos R. T. mirties, priėmimo, buvo išduotas 2016-07-16, tačiau pas advokatą ieškovės įgaliotas atstovas kreipėsi tik 2016-11-07, o į teismą 2017-11-23.

Teismo vertinimu nepagrįstu ir neįrodytu laikytinas ir ieškovės nurodytas argumentas dėl termino praleidimo, jog atsakovai jai nesuteikė informacijos, susijusios su R. T. bei A. I. palikimu, kas ieškovei sukėlė papildomus rūpesčius ir užtruko laiko. Be to, pažymėtina, kad pačios ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad būtent A. H. su atsakovais nebendrauja, ir kad bendravimas nutrūko atsakovams ignoravus Aurelijos šeiminį pasirinkimą su kitataučiu, kas ieškovei buvo itin skaudi tema. Todėl esant tokiems tarpusavio santykiams, mažai tikėtinas geranoriškas abiejų pusių bendravimas. Be to, Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad ieškovei jau vėliausiai 2015-01-06 buvo ir turėjo būti žinoma, kad R. T. skirtą palikimą priėmė atsakovai, kadangi šie duomenys yra vieši. Pati ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ir mamos R. T. buvo artimi ir šilti santykiai. Teismo vertinimu, esant tokiems santykiams, ieškovei turėjo būti žinomi mamos turtiniai klausimai. Ieškovė negalėjo nežinoti apie A. I., kuri buvo jos motinos mama, o tuo pačiu ir jos senelė, mirtį, todėl jos ir mamos santykiams esant itin šiltiems, jai turėjo būti žinomi ir paveldėjimo klausimai, o jei ir konkrečiai nebuvo žinoma, ji kaip rūpestinga ir vienintelė dukra bei galima įpėdinė, jos motinai turint rimtų sveikatos problemų, turėjo padėti šiuos klausimus išsiaiškinti, spręsti, o paaiškėjus jos galimam teisių pažeidimui, padėti kreiptis į teismą. Kadangi tas nebuvo padaryta, todėl vertintina, kad tuo metu esama situacija ieškovę tenkino arba ji buvo visiškai jai abejinga.

Visapusiškai įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teisinį šio klausimo reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad terminą palikimui priimti po savo motinos R. T. mirties praleido dėl svarbių priežasčių ir nėra teisinio pagrindo jį pratęsti, todėl ieškinys atmestinas (CPK 185 straipsnis).

Nepratęsus termino palikimui priimti, ieškovė nelaikytina asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, o taip pat reikšti prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes ji tam neturi reikalavimo teisės. Vis tik teismas mano, kad tikslinga ir dėl kitų reikalavimų.

Dėl ieškinio senaties termino paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė yra neliečiama (Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teises saugo įstatymai (Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai A. I. ir J. I. paveldėjo mirusiosios A. I. turtą ir jiems buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Šiuo atveju paveldėjimo pagrindu atsiradusi įpėdinių A. I. ir J. I. nuosavybė yra konstituciškai saugoma, todėl jų nuosavybė gali būti paneigta tik tokio subjekto, kurio teisės yra pažeistos. Šis subjektas įpėdinio nuosavybės teises gali nuginčyti tik įstatymo nustatytu pagrindu. Nagrinėdamas reikalavimus dėl CK 5.8 str. nustatyto termino ieškiniui pareikšti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir dėl subjekto, turinčio teisę reikšti tokį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. B., bylos Nr. 3K-3-152/2006, konstatavo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. Juo gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinį teismui dėl ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą dalies pripažinimo negaliojančiais ieškovė pareiškė 2016-11-24, t. y. po beveik 2 metų, nuo palikimo atsiradimo momento ir nuo ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo. Šiuo atveju, terminas prasidėjo nuo 2014-12-22, t. y. nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovei dienos ir pasibaigė 2015-12-22. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji tik po mamos mirties, t. y. 2016 m. vasarą sužinojo apie atsakovams J. I. ir A. I. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus vertintina kritiškai. Šiuos ieškovės parodymus paneigia jos pačios atstovės paaiškinimai, kad tarp jos ir mamos R. T., buvo artimi ir šilti santykiai. Teismo vertinimu, esant tokiems santykiams, ieškovei turėjo būti žinomi mamos turtiniai klausimai. Be to, teisme apklausta liudytoja D. M. paliudijo, kad R. T. buvo išprususi ir apsišvietusi, buvo kaimo seniūnaitė. Todėl jos neveikimas, nagrinėjamu atveju, nelaikytinas pateisinamu. Net ir tuo atveju, jei ji žinodama apie jos naudai esantį testamentą, dėl kažkokių tik jai žinomų priežasčių nepriėmė palikimo pagal testamentą, o jį priėmė faktiškai pradėdama valdyti, ji galėjo išreikšti valią galimai priimtą palikimą įforminti savo vardu. Iki pat savo mirties, t. y. per beveik dvejus metus, ji tokios valios objektyvia forma taip ir neišreiškė. Tokią valią pareiškė tik jos duktė jau po R. T. mirties. Todėl tokius ieškovės teiginius teismas laiko kaip gynybinę poziciją, kad nepraleido ieškinio senaties termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

CK 5.51 str. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, - tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Taigi, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad palikimą sudaro nekilnojamasis turtas: žemės sklypai ir namų valda. Taigi, būtina vertinti, kaip gali pasireikšti nekilnojamojo daikto faktiškas valdymas. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Ieškovė, įrodinėdama motinos palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad R. T. po savo motinos A. I. mirties (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno name (duomenys neskelbtini) kaime (velionės A. I. palikimo dalis), jį valdė ir išlaikė, rūpinosi kitais šiame sklype esančiais statiniais, mokėjo komunalinius mokesčius. Tuo tarpu atsakovai teigia, kad jie rūpinosi namu ir jo aplinka, remontavo statinius. Taip pat rūpinosi ir seserimi R. T., apmokėjo ir jos laidojimo išlaidas. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. I., O. I., E. G., E. G., G. P., A. R.. Byloje esantys, medicininiai dokumentai patvirtina, kad R. T. sirgo onkologine liga. Netrukus po motinos mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi (2014-10-08) į LSMU Onkologijos ligoninės ambulatorinį skyrių, sveikata iš esmės pablogėjo 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje (e. bylos t. 2 b. l. 5-12). Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. T. du kartus važiavo pas notarę, o trečią kartą – nebevažiavo, sakė, kad broliai jos neapgaus neišmes iš namų. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, laiko, kad R. T. turėjo visas galimybes priimti palikimą po savo motinos mirties, tačiau tokios valios sąmoningai neišreiškė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas mano, kad ieškovė neįrodė, kad R. T. priėmė savo motinos A. I. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimų dalių panaikinimo.

Ieškovė reikšdama teismui ieškinį prašė pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2386 dalį, kuria atsakovui J. I. paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2386 dalį, kuria atsakovui J. I. paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2388 dalį, kuria atsakovui A. I. paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2388 dalį, kuria atsakovui A. I. paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu perėjo nuosavybės teisė į 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

Vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai – palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkis turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo - formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 str.).

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad A. I. 2002-10-01 sudarė testamentą, kuriuo paliko: 1. jai priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, 26,65 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) - lygiomis dalimis sūnums J. I. ir A. I.; 2. jai priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, 25 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) pastatus ir namų valdos žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., - dukrai R. T.. A. I. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos A. I. mirties dieną jos paveldimą turtą sudarė: 1/2 dalis 26,65 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis 25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) Statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Po A. I. mirties liko trys pilnamečiai vaikai – J. I., A. I., R. T.. J. I. palikimą priėmė 2014-11-10 pareiškimu apie palikimo priėmimą, atsakovas A. I. palikimą priėmė 2014-12-16 pareiškimu apie palikimo priėmimą. Abu atsakovai pareiškimuose nurodė, kad palikimą priima, taip pat nurodė kitus testamentinius įpėdinius (R. T.). R. T. pareiškimo apie palikimo priėmimą ar atsisakymą jį priimti paveldėjimo byloje nėra.

Pažymėtina, kad R. T. apie paveldėjimo dokumentų tvarkymą žinojo (du kartus važiavo pas notarę). Šiuo atveju R. T. žinodama, kad atsakovai kreipėsi dėl palikimo priėmimo, pati laiku nesikreipė dėl jai priklausančios pagal įstatymą ir testamentą palikimo dalies priėmimo, praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Pažymėtina, jog teisė paveldėti mirusio fizinio asmens turtą, t.y. perimti  jo turėtas turtines ir kai kurias asmenines neturtines teises (CK 5.1 str. 1 d.), yra civilinė asmens teisė. R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Iki savo mirties R. T. pirmiau minėtų Paveldėjimo teisės liudijimų neginčijo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad ieškovė A. H. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima naikinti paveldėjimo teisės liudijimų dalis, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinys atmestas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovams iš ieškovės priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Šalys bylas gali vesti patys arba per atstovus. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl, teismo vertinimu, kvalifikuota teisinė pagalba jiems byloje buvo būtina, juolab, kad ieškovė tokia pagalba taip pat naudojosi. Byloje sprendžiamas klausimas teisiniu požiūriu pakankamai sudėtingas, byla didelės apimties, byloje vyko ne vienas teismo posėdis, apklausta daug liudytojų. Atsakovų išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatas atstovavo du atsakovus, vieno jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 1 231,70 Eur (bendros išlaidos advokato pagalbai apmokėti 2 463,40 Eur), t. y. iš esmės tokios pačios kai pie ieškovės (ieškovės išlaidos teisinei pagalbai apmokėti 2 256 Eur, e. bylos 3 t. b. l. 14, 58). Todėl atsakovų išlaidos advokato pagalbai yra laikytinos pagrįstomis ir iš ieškovės atsakovams A. I. ir J. I. priteistina po 1 231,70 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Valstybė byloje patyrė 7,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atmetus ieškinį šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui Kauno apylinkės teismo 2016-11-25 nutartimi Nr. e2-30149-199/2016 (naujas bylos Nr. e2-507-475/2018) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės –įrašas viešame registre – draudimas perleisti atsakovams A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – kiekvienam iš atsakovų priklausančias 1/12 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų priklausančią 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų priklausančią 1/2 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų priklausančią 1/2 dalį kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų priklausančią 1/2 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų priklausančią 1/2 dalį klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų priklausančią 1/2 dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos kopijos t. 1 b. l. 16-18). Įsiteisėjus teismo sprendimui teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 231,70 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt vieną eurą 70 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 231,70 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt vieną eurą 70 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. H., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,77 Eur (septynių eurų 77 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-11-25 nutartimi Nr. e2-30149-199/2016 (naujas bylos Nr. e2-507-475/2018) taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – įrašą viešame registre – draudimą perleisti atsakovams A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – kiekvienam iš atsakovų priklausančias 1/12 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų priklausančią 1/2 dalį statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų priklausančią 1/2 dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų priklausančią 1/2 dalį kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų priklausančią 1/2 dalį daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų priklausančią 1/2 dalį klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiekvienam iš atsakovų priklausančią 1/2 dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                       Virginija Simanavičienė