Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-297-602-2010].doc
Bylos nr.: I-297-602/2010
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-297-602/2010

Proc. Nr. 3-61-3-01963-2009-3

              Procesinio sprendimo kategorija  6.5; 74

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

Vilnius                                                                                                                  2010 m. vasario 19 d.

                     

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos  Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Broniaus Januškos ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atstovams Irmantui Ambrazevičiui ir Ritai Gailevičiūtei, atsakovų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Viktorijai Vasiljevai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovams Vidmantui Januškevičiui ir Aleksandrui Naujūnui, Valstybinės darbo inspekcijos atstovei Ritai Zubkevičiūtei, trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Neringai Jucevičienei, Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovėms Elai Gurinai ir Jolitai Gasiliauskienei, S. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei darbo inspekcijai, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl išvados panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

 

pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ 2009-11-18 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2009-10-19 išvadą dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisiją iš naujo nagrinėti UAB „Vilniaus energija“ skundą ir priimti naują išvadą, atitinkančią Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (1 t., b. l. 3-7).

Nurodė, kad 2007 m. S. G. atžvilgiu buvo pradėtas profesinės ligos priežasčių tyrimas, nustatyta profesinė liga – profesinė pneumokoniozė (asbestozė), sukelta asbesto dulkių. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija skundžiama išvada šią diagnozę patvirtino. Pareiškėjo nuomone, išvadoje pateikiami neteisingi/netikslūs faktiniai duomenys: vietoje UAB „Vilniaus energija“ nurodoma AB „Lietuvos energija“, vietoje S. G. nurodoma S. G., nurodyta, kad šis asmuo dirbo šaltkalviu-vairuotoju nuo 2002-04-01 iki 2007-05-21 (iš tiesų – nuo 2002-04-01 iki 2003-09-21). Išvadoje nenurodytas jos įstatyminis pagrindas, neaišku, kuo vadovavosi komisija surašydama išvadą. Išvadoje neanalizuojami dokumentai, ji yra aprašomojo pobūdžio, nemotyvuota, nevertinami profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nurodyti faktai. Profesinės ligos nustatymui/pripažinimui būtinas priežastinis ryšys, kurio, pareiškėjo nuomone, S. G. ligos atveju nebuvo. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, jų nevertino, nepaneigė. Neaišku, kodėl išvadoje pasisakoma dėl S. G. nustatytos diagnozės – profesinės gerklų karcinomos, kuri profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nenurodoma kaip S. G. diagnozuota profesinė liga. Pareiškėjas pažymi, kad profesinė pneumokoniozė (asbestozė) diagnozuota nepagrįstai: nenurodytas nei vienas asbestozės diagnostinis kriterijus, vadovautasi instrumentinių tyrimų duomenimis, kurie, remiantis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis, neįrodo ligos buvimo. Profesinė liga pripažinta prieš tai neatlikus visų tyrimų, iš kurių būtų galima spręsti apie vieno iš pagrindinių asbestozės kriterijų – plaučių fibrozės buvimą. Be to, profesinė liga pripažinta nesant S. G. darbinėje veikloje ilgalaikės ir kartotinos ekspozicijos asbestu.

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovai prašė skundą tenkinti.

 

Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (2 t., b. l. 189-190). Nurodė, kad VDI kompetencijos ribos apima profesinės ligos priežasčių ištyrimą bei profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto pirmosios dalies „Profesinės ligos priežasčių tyrimas“ užpildymą. 2007-06-06 sudaryta S. G. profesinės ligos tyrimo komisija tyrė ligos priežastis ir 2007-07-16 surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą. Profesinės ligos diagnozės nustatymas ar jos nenustatymas ir profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto antros dalies surašymas priskiriamas darbo medicinos gydytojo kompetencijai. Kadangi pareiškėjo skunde nepateikta klausimų, priskirtinų VDI kompetencijai, VDI nepasisako dėl išvados pagrįstumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas neskundė VDI Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.

 

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 43-46).

            Nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija (toliau – CDMEK) išnagrinėjo visus gautus dokumentus, S. G. ir liudininkų pareiškimus, UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir VDI Vilniaus skyriaus paaiškinimus dėl profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto pirmosios dalies papildymo, posėdžio metu išklausė paaiškinimus. CDMEK išvados dalyje, kurioje pagrindžiamas profesinės ligos diagnozės nustatymas, nenurodomos konkrečios teisės aktų nuostatos, nes teisės aktais reglamentuota įtartos profesinės ligos nustatymo, tyrimo ir diagnozės nustatymo tvarka. Konkreti diagnozė patvirtinama atitinkamais tyrimais. Europos komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio, į jo nuostatas CDMEK atsižvelgia ta apimtimi, kuri nėra griežtai apibrėžta kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų. Ligos diagnozei patvirtinti neprivaloma atlikti visų tyrimų, išvardintų Profesinių ligų nustatymo kriterijuose, kai vieno ar kelių atliktų tyrimų rezultatai bei išvados neabejotinai patvirtina tam tikros ligos diagnozę. Gydytojas gali pagal savo kompetenciją patvirtinti tam tikros ligos diagnozę. CDMEK posėdyje dalyvavę pareiškėjo atstovai prieštaravimų nustatytai diagnozei nepateikė. Patvirtinant asbestozės diagnozę, atsižvelgta į įvairių tyrimų išvadas, rastus plaučių audinio pažeidimus, pakitimus, sveikatos sutrikimus ir kt. Nustatant asbestozę, atsižvelgta į profesinės anamnezės faktą – darbo aplinkos ore buvo aptikta asbesto plaušelių alveolinės frakcijos. Asbesto plaušelių koncentracijos dydis ore ir žmogaus organizmo jautrumas bei atsparumas yra svarbiausi faktoriai, lemiantys asbesto sukeliamų ligų išsivystymo greitį. Be to, CDMEK posėdyje dalyvavę pareiškėjo atstovai neneigė S. G. darbe buvusios asbesto plaušelių ekspozicijos ir fakto, kad ši ekspozicija truko apie 5 metus. Pareiškėjo argumentas, jog asbesto plaušelių S. G. galėjo įkvėpti buityje, nepagrįstas įrodymais, o kadangi S. G. darbo aplinkoje rasta asbesto plaušelių, šis faktas laikomas pagrindu, nustatančiu priežastinį ryšį tarp darbo aplinkos veiksnių ir ligos. Akte, kuriame pateiktą informaciją vertinama CDMEK priėmė išvadą, S. G. pareigos nurodytos nevienodai, šį aktą pasirašė pareiškėjo Perdavimo tinklo direktorius, nepateikdamas pastabų dėl pareigų ar darbų patikslinimo, be to, nepaisant skirtingų pavadinimų, darbų pobūdis buvo toks pats ir didelės svarbos profesinės ligos diagnozei nustatyti neturi.

Per teismo posėdį atsakovo atstovai prašė skundo netenkinti.

 

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 97-98).

Nurodė, kad NDNT funkcijoms nėra priskirta nagrinėti, tirti ar teikti išvadas dėl susirgimų susiejimo su profesine liga. NDNT Vilniaus VI teritorinis skyrius, vadovaudamasis Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis bei Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu, remdamasis pateiktu profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, nustatė darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.

 

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau - Vilniaus skyrius) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (2 t., b. l. 197). Nurodė, kad S. G. 2008-06-17 kreipėsi į Vilniaus skyrių, prašydamas skirti jam vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją dėl profesinės ligos, nes jam buvo nustatytas 20 proc. netektas darbingumas dėl 2008-03-20 nustatytos profesinės ligos. 2009-07-28 Vilniaus skyriuje gautas profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas ir 2009-10-27 Vilniaus skyriaus sprendimu nustatyta profesinė liga pripažinta draudiminiu įvykiu. Klausimas dėl vienkartinės kompensacijos skyrimo bus sprendžiamas ginčą išnagrinėjus teismine tvarka. Nuo 2007-12-13 S. G. mokama senatvės pensija, dėl profesinės ligos išmokos nebuvo mokamos.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundo netenkinti.

 

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė jį palaikantis (2 t., b. l. 27-28). Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo. 

 

Skundas netenkintinas.

Byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos veiksmų surašius 2009-10-19 išvadą Nr. S-(14.2)603 dėl profesinės ligos – pneumokoniozės (asbestozės) – teisėtumo.

Remiantis 2006-12-01 epikrize, S. G. 2006-11-29 – 2006-12-01 buvo hospitalizuotas, klinikinė diagnozė – lėtinis laringitas J37.0 (2 t., b. l. 60). Po operacijos atsiųstas į Vilniaus Universiteto Onkologijos institutą dėl tolimesnio gydymo, diagnozė – gerklų karcinoma C32 (2 t., b. l. 61).

2007-05-30 VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos Šeimos medicinos centro pranešimu Nr. 1 apie įtariamą profesinę ligą informuota VDI, jog S. G. diagnozuota gerklų karcinoma ir abipusis neurosensorinis prikurtimas (1 t., b. l. 67).

2007-07-16 S. G. profesinės ligos tyrimo komisija (toliau – Komisija) surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą Nr. (07-0041)001-012 (toliau – Aktas, I dalis) (1 t., b. l. 19-25), kuriame nurodė, kad S. G. nustatyta pirminė profesinės ligos diagnozė: profesiniai gerklų piktybiniai navikai C32 ir abipusis neurosensorinis prikurtimas H903 (akto 2p.). Paskutinė įmonė, veikiant profesinės rizikos veiksniams, galėjusiems sukelti profesinę ligą: UAB „Vilniaus energija“. Darbo stažas paskutinėje įmonėje, veikiant profesinės rizikos veiksniams (asbesto plaušeliai, medienos dulkės, cheminės medžiagos), susijusiems su profesinės ligos pirmine diagnoze (profesiniai gerklų piktybiniai navikai): 5 metai. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalį pasirašė komisijos nariai: komisijos pirmininkė Vida Jankauskienė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė darbo higienai, Viktorija Pratuzienė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus darbo higienos gydytoja, Rasa Bugenytė VšĮ VUL Santariškių klinikos Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja.

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2007-07-05 rašte Nr. 02-393 nurodoma, kad S. G. įmonėje šaltkalviu vairuotoju, vairuotoju dirbo nuo 1973-05-23 iki 2002-03-31 (1 t., b. l. 79). 2002-03-26 įsakymu Nr. 329 S. G. atleistas iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“, perkeliant jį dirbti į UAB „Vilniaus energija“, kur jis nuo 2002-04-01 iki 2007-05-21 dirbo šilumos trasų aptarnavimo šaltkalviu-vairuotoju (2 t., b. l. 39).

Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 12 p. aprašytas šaltkalvio remontininko darbo pobūdis (Pirmojo šilumos tinklų rajono šaltkalvio-remontininko pareiginė instrukcija, S. G. susipažino pasirašytinai 2006-08-30): nesant avarijų, atliekami šilumos kamerų ir kolektorių apėjimai pagal atskirus pavedimus, atsiradus šilumos trasos defektui, darbų vykdytojas instruktuoja dėl darbo pobūdžio ir saugos ypatumų. Jei vamzdynas izoliuotas asbestu, nurodoma užsidėti asmenines apsaugos priemones. Nuimta izoliacija surenkama ir supakuojama taip, kaip nurodyta darbo su asbestu nuostatuose (S. G. susipažino pasirašytinai). Bendrovėje „Darbuotojų, veikiamų asbesto, apskaitos žurnalas“ bei „Asmeninė galimo asbesto poveikio kortelė“ nepildomi. Šaltkalviai remontininkai atlieka tik nedidelius ir skubius remonto darbus, planinius ar didelės apimties remonto darbus atlieka rangovinės organizacijos. S. G. teiginys, jog jam vienam reikėjo nuimti izoliaciją ir padengti suvirinimo siūles gruntu 100C temperatūroje, yra nepagrįstas, nes gruntu dengiamos tik pakeisto šalto vamzdžio suvirinimo siūlės, darbai atliekami atvirame ore. 2007-06-26 S. G. pateikė raštą, nurodo darbo su asbesto turinčia šilumos tinklų izoliacija ypatybes, ŠTR-2 vadovas A. Repečka paaiškinime nurodė, kad S. G. rašte minėta šilumos trasos izoliacija beasbestė.

Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 12 p. aprašytos apsaugos priemonės ir instruktažai: vadovaujantis Perdavimo tinklo departamento Pirmojo šilumos tinklų rajono aptarnavimo ir remonto šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcijos 24 p., šaltkalvis remontininkas gauna visas nurodytas asmenines apsaugos priemones ir papildomai vienkartinį kostiumą bei kaukę-respiratorių darbui aplinkoje, kurioje gali būti asbesto. Nuo 1999 m. kovo mėn. iki 2006 m. liepos mėn. pildoma Darbuotojo asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelė, asmeninių apsauginių priemonių išdavimo žurnalas (2005-2007 m. išduoti vienkartiniai kombinezonai, apsauginiai akiniai, respiratoriai). Pagal 2004-03-30 „Asbesto bei jo gaminių inventorizacija“, Šilumos tinklų rajone ŠTR-1 įvairių rūšių objektuose, šilumos tinklų izoliacijoje, įvardinti preliminarūs asbesto kiekiai. Daryta išvada, kad S. G. galėjo dirbti objektuose, kurių darbo aplinkoje galėjo būti asbesto plaušelių.

Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 13 p. aprašyti ankstesnių higieninių tyrimų rezultatai: 1963-1964 ir 1968-1969 S. G. dirbo Vilniaus medžio apdirbimo kombinate, vėliau baldų įmonių susivienijime „Vilnius“. 1980 m. kietosios medienos dulkės (kancerogeninio poveikio medžiaga) viršijo leistiną lygį 3-4 kartus.

UAB „Vilniaus energija“ šaltkalvių remontininkų profesinė rizika nevertinta, 2004 m. atlikta asbesto bei jų gaminių inventorizacija bei magistralinių šilumos tinklų, šilumos kamerų ir kolektorių ore esančių visų atmainų asbesto plaušelių alveolinės frakcijos koncentracijos tyrimai įprastinėmis darbo sąlygomis. Nustatytas dydis nuo 0,027 pl/ml iki 0,062 pl/ml, leistina ribinė vertė – 0,3 pl/ml.

Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 14 p. aprašyti profesinės rizikos veiksniai: 2007 m. atlikti fizikinių ir cheminių rizikos veiksnių matavimai ŠTR-1 šaltkalvio remontininko darbo vietose (S. G. nedalyvavo, buvo informuotas raštu). Nustatytas asbesto plaušelių kameroje ir kolektoriuje dydis – 0,010 pl/cm (leistina ribinė vertė 0,1 pl/cm), asbesto plaušelių šiluminės trasos remonto metu dydis – 0,013 pl/cm (leistina ribinė vertė 0,1 pl/cm).

Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 15 p. aprašyti privalomųjų sveikatos tikrinimų duomenys: S. G. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sveikatą tikrinosi 1997 ir 1998 m., UAB „Vilniaus energija“ sveikatą tikrinosi kasmet, gydytojų konsultacinės komisijos išvados: dirbti gali.

S. G. 2007-07-30 dėl Akto I dalies pateikė pastabas: nurodė, kad pridėtos nuotraukos yra suklastotos, kaip ir suklastoti parašai dėl instruktažo, rašoma ne asbestinė izoliacija, o silikatinė medžiaga.

2007-07-23 pareiškėjas pateikė Komisijai papildomus duomenis įtariamos profesinės ligos priežasčių tyrimui (1 t., b. l. 52-53). Nurodė, kad S. G. nuo 2002-04-01 iki 2006-05-31 dirbo ŠTR-1 šaltkalviu-vairuotoju pagal pareiškėjo 2007-07-10 pateiktus vidutinės darbo dienos chronometrinius duomenis. Patikrinus Oslo g. magistralės dalį, nustatyta, kad izoliacija yra beasbestė. Nurodė, kad veikiančio vamzdyno valymo, remonto, dažymo darbai neatliekami. Pažymėjo, kad atliekant defektų šalinimo darbus gali būti naudojamas rudžių modifikatorius KT-1 ir nitroemalis NC-132. Paaiškino, kad ŠTR-1 šaltkalviai remontininkai darbų su asbestu neatlieka. S. G. buvo skirtos asmeninės apsaugos priemonės, o 2007-06-13 posėdyje S. G. išsakytas teiginys, kad kaukė trukdo darbui, rodo, kad jis sąmoningai nesilaikė darbų saugos reikalavimų. Pažymėjo, kad S. G. per posėdį 2007-06-13 ir 2007-07-18 nurodė, kad, dirbdamas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, krovininiu automobiliu vežiojo gyvsidabrį ir asbesto atliekas, tačiau raštu atsisakė tai patvirtinti.

2007-09-04 pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus ir pastabas Komisijai dėl Akto I dalies (1 t., b. l. 54-56). Nurodė, kad Vaivorykštės g. 18, Dariaus ir Girėno g. šilumos kolektoriaus kameroje, Oslo g. esančiuose šilumos magistralių vamzdynuose asbesto nebuvo. Remiantis chronometriniais duomenimis, per pamainą S. G. vairavo vidutiniškai 45 min., o vidutinė šilumos kamerų ir kolektorių apžiūra truko apie dvi valandas. Darbuotojų, veikiamų asbesto, apskaitos žurnalas nepildomas, nes ŠTR-1 šaltkalviai remontininkai darbų su asbestu neatlieka. Pareiškėjo nuomone, S. G. ligos atsiradimo priežastis galėjo būti tik apsaugos priemonių nenaudojimas dėl jo paties kaltės.

2007-09-07 Komisija raštu Nr. 012-05-1739 (1 t., b. l. 59-60) nurodė, kad magistralės Vaivorykštės g. vamzdžių izoliacijai naudota TK-konstrukcijos (sudėtis nenurodyta); 2003-02-05 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 naudota šiluminė izoliavimo medžiaga neįvardinta (1 t., b. l. 113-116); Vamzdžių šiluminės izoliacijos aktas (1 t., b. l. 125) pateiktas ne valstybine kalba; patvirtinančių dokumentų apie asbesto atliekų utilizavimą UAB „Bionovus“ nėra. Nurodė, kad faktinių S. G. darbo laiko apskaitos duomenų pareiškėjas nepateikė, teiginys, kad šaltkalviai remontininkai „darbų su asbestu neatlieka“ prieštarauja pareiškėjo 2007-07-10 raštui, o teiginys, kad ligos atsiradimo priežastis galėjo būti tik apsaugos priemonių nenaudojimas dėl S. G. kaltės, nepagrįstas, nes nėra jokių duomenų apie S. G. darbo drausmės pažeidimus dėl asmens apsaugos priemonių nedėvėjimo.

2008-01-29 S. G. atlikta plaučių kompiuterinė tomografija, išvados: židinukai plaučiuose, kai kurie su apkalkėjimo požymiais. Fibrozinės druožės abiejuose plaučiuose viduriniuose ir apatiniuose plaučiuose. Apkalkėjęs kair. plaučio šaknies l/m. (2 t., b. l. 53). 2008-03-06 Pulmonologijos ir alergologijos centre S. G. atliktas instrumentinis tyrimas – fibrobronchoskopija su bronchoalveoliniu lavažu, išvados: trachėjos ir bronchų gleivinės atrofija (2 t., b. l. 54). Atlikus citologinį ir laboratorinį bronchoalveolinio lavažo skysčio tyrimą 2008-03-07 nustatyta, kad rasti asbesto plaušeliai (pavieniai neorganinės kilmės elementai, panašūs į asbesto plaušelius) (2 t., b. l. 55-56).

2008-03-20 S. G. nustatyta profesinė liga – profesinė pneumokoniozė (asbestozė), sukelta asbesto dulkių J61 (pagrindinis kodas), Z57.2 (papildomas kodas) (2 t., b. l. 18). Remiantis šia diagnoze, buvo priimta Akto II dalis, kuria patvirtinta nurodyta profesinė liga (1 t., b. l. 44). Profesinę ligą patvirtino VšĮ VUL Antakalnio ligoninės Darbo medicinos gydytoja Izolda Baikienė. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto II dalį pasirašė komisijos nariai: komisijos pirmininkė Vida Jankauskienė Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė darbo higienai, Viktorija Pratuzienė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus darbo higienos gydytoja, Rasa Bugenytė VšĮ VUL Santariškių klinikos Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja.

2008-04-30 pareiškėjas pateikė pastabas Komisijai dėl Akto II dalies (1 t., b. l. 57-58). Nurodė, kad Komisija neįvertino, kokiais laikotarpiais, kokių medžiagų, kaip intensyviai S. G. buvo paveiktas jam dirbant AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Pareiškėjas nėra AB „Vilniaus šilumos tinklai teisių ir prievolių perėmėja. Neatsižvelgta, jog S. G. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dirbo vairuotoju, o automobilių stabdžių trinkelėse buvo naudojamas asbestas, be to, daugelį metų asbestas buvo plačiai naudojamas buityje. S. G. sveikata buvo reguliariai tikrinama, visose išvadose nurodoma, kad dirbti gali. Nustatant profesinę ligą, nebuvo tinkamai įvertinti visi II dalies 6 p. nurodyti kriterijai.

2008-06-06 Komisija raštu Nr. 012-05-4811 (1 t., b. l. 61-62) nurodė, kad tiriant S. G. įtariamą profesinę ligą, vadovautasi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 16, 17 p., nurodė S. G. darbo veiklos raidą. AB „Šilumos tinklai“ nepateikė duomenų apie automobilių stabdžių trinkelėse esančio asbesto. Komisija neįpareigota tirti duomenų apie S. G. veiklą, nesusijusią su darbo aplinka ir joje esančiu asbestu. Komisija įvardino pirminę diagnozę, o darbo medicinos gydytoja, pagal savo kompetenciją įvertinusi duomenis ir S. G. sveikatos būklę, patvirtino profesinę ligą.

2008-05-13 pareiškėjas padavė skundą CDMEK dėl S. G. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto panaikinimo (1 t., b. l. 13-16), reikalaudamas patikslinti profesinės ligos diagnozę, pilnai įvertinti darbo veiklos raidą, nurodant, kokie tyrimai atlikti, kokiais tyrimais ir kriterijais remiantis diagnozuota profesinė pneumokoniozė.

2008-05-27 NDNT Vilniaus IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-825 nustatė 80 proc. darbingumo lygį. Nurodyta, kad ligos kodas C13 pakeistas į C32 pagal onkologų tyrimus (2 t., b. l. 131-137). 2008-06-06 S. G. išduota darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma Nr. 0004496, darbingumo lygis 80 proc., diagnozės kodai J61, Z57.2 (2 t., b. l. 205).

2008-06-17 nustatyta profesinė liga – profesinė gerklų karcinoma, II stadija, profesinė pneumokoniozė, ligos sukeltos asbesto dulkių C32, J61, Z57.2 (2 t., b. l. 117). 2008-06-20 priimta Akto II dalis, kurioje patvirtinta 2008-06-17 nustatyta profesinė liga (2 t., b. l. 115). 2008-08-22 išduotas siuntimas į NDNT profesinio darbingumo lygiui nustatyti (2 t., b. l. 121-122).

2008-08-25 NDNT Vilniaus IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-1193 nustatė 65 proc. darbingumo lygį. Bazinis darbingumas 63 proc.: 70 proc. gerklų profesinė karcinoma II st., būklė po operacinio gydymo 2006-11-30, spindulinio gydymo 2007-01-16 – 03-08. 80 proc. profesinė pneumokoniozė, sukelta asbesto dulkių (2 t., b. l. 101-108). 2008-08-28 S. G. išduota darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma Nr. 0004506, darbingumo lygis 65 proc., diagnozės kodai C32, Z57.2, J61 (2 t., b. l. 63).

2009-07-13 AB „Vilniaus šilumos tinklai“ raštu Nr. 02-367 (1 t., b. l. 78) nurodė, kad S. G. įmonėje nuo 1973-05-23 iki 2002-03-31 dirbo vairuotoju.

2009-07-14 pareiškėjas pateikė atsakymą į 2009-07-02 Komisijos raštą Nr. SD-15295 ir patikslino, kad S. G. pareiga, kaip šaltkalvio-vairuotojo, buvo vežioti brigados narius bei stebėti brigados narių darbą (2 t., b. l. 70-71).

2009-08-19 gautas S. G. pareiškimas, kuriame nurodė, kad jam ir kitiems darbininkams teko su virve valyti kameras nuo asbesto atliekų; matavimai, oro užterštumas nebuvo tikrinamas, apsaugos priemonės išduotos tik 2005 m., nors su asbestu dirba nuo 2002 m. Minėtas aplinkybes paaiškinimuose nurodė ir kiti darbuotojai J. G., H. D., A. M., F. P. (2 t., b. l. 64-68).

2009-10-19 CDMEK, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto panaikinimo, išvadoje dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603 konstatavo, kad įvertinus ligos ir profesinę anamnezes, kliniką, atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, galimą darbuotojo kontaktą su asbesto plaušeliais, tai, kad darbdavio atstovas nepaneigė, kad S. G. dirbdavo ir šiluminių tinklų kamerose, 5 metų ekspozicija su pluoštinės struktūros silikatais yra pakankama profesinės pneumokoniozės išsivystymui, todėl profesinė pneumokoniozė (asbestozė) nustatyta pagrįstai. Gerklų karcinoma C32 nebuvo patvirtinta kaip profesinė liga, nes minimalus indukcijos periodas paprastai trunka daugiau kaip 15 metų (1 t., b. l. 9-10). 

2009-10-27 Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-15-1479, atlikus profesinės ligos tyrimo medžiagos patikrinimą ir nustačius, kad darbingumo lygis dėl diagnozių pagal TLK-10 J61 ir Z57.2 nustatytas pagrįstai, nusprendė pripažinti S. G. 2008-03-20 nustatytą profesinę ligą draudiminiu įvykiu (2 t., b. l .203-204). Vilniaus skyrius nurodė, jog klausimas dėl S. G. priklausančios mokėti vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos skyrimo bus sprendžiamas ginčą išnagrinėjus teismine tvarka.

 

Profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas nustato 2003 m. liepos 1 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas Nr. IX-1672 (toliau – Įstatymas). Pagal Įstatymo 2 str. 28 p., profesinė liga yra ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Įstatymo 44 str. 9 p. nurodo, kad, ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu, o  profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Į šią komisiją įeina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligą įtaręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Komisijos surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą pasirašo komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai. Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas pasirašytinai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar patvirtinta profesinė liga, išsiunčiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinė liga, ir kitoms institucijoms (44 str. 10 p.). Įstatymo 44 str. 12 p. nustato, kad Komisijos, tyrusios profesinę ligą, sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui, o ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija.

Nuostatų 25 p. nustatyta, kad profesinės ligos diagnozę nustato darbo medicinos gydytojas. Darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinės ligos diagnozę arba jos nenustatęs, reglamento nustatyta tvarka užpildo, pasirašo ir išsiunčia Profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininkui akto antrąją dalį („Profesinės ligos patvirtinimas“) (Nuostatų 28 p.). Komisijos pirmininkas, gavęs akto antrąją dalį su nustatyta ar nenustatyta profesinės ligos diagnoze, per 3 darbo dienas pateikia pasirašyti aktą komisijos nariams, įmonės vadovui ir darbuotojų atstovui (atstovams) saugai ir sveikatai (Nuostatų 29 p.). Suinteresuoti asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar nenustatymu, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos turi teisę raštu kreiptis į CDMEK  (Nuostatų 31 p.). Komisija, priėmusi sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo (nepagrįstumo). Suinteresuoti asmenys, nesutikę su CDMEK sprendimu, gali jį apskųsti teismui (Nuostatų 32 p.).

Remiantis Nuostatų 24 p., profesinės ligos nustatomos vadovaujantis profesinių ligų sąrašu, tvirtinamu Vyriausybės, ir 10-osios redakcijos Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK-10), įvesta sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 542.

Vyriausybės 1994-11-30 nutarimu Nr. 1198 patvirtintame Profesinių ligų sąraše asbestozė priskiriama prie ligų, kurias sukelia įkvepiamos medžiagos, tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais. Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-888, 4 p. nustato, kad Esant ar buvus asbesto ekspozicijai, gali išsivystyti: 4.1. asbestozė (J61 ir Z57.2); 4.2. mezotelioma, sukelta asbesto dulkių (C45 ir Z57.2); 4.3. fibrozinės pleuros ligos, sukeltos asbesto dulkių (J92.0 ir Z57.2); 4.4. plaučių vėžys, sukeltas asbesto dulkių (C34 ir Z57.2); 4.5. gerklų vėžys, sukeltas asbesto dulkių (C32 ir Z57.2). Asbestas yra pluoštinės struktūros silikatas, o jo galimo poveikio darbuotojui lygis neturi būti didesnis kaip 0,1 plaušelių/m3. Pagal Kriterijų 15 p., darbo medicinos gydytojas rinkdamas anamnezę dėl asbestozės profesinės diagnozės: 15.1.1. išsiaiškina paciento profesiją ir darbo veiklos trukmę, pobūdį; 15.1.2. įvertina ligos (asbestozės) eigą; 15.1.3. išsiaiškina, ar pacientas rūko ir, jei rūko, rūkymo trukmę; 15.2. įvertina gretutines ligas, išsiaiškina vyraujančią patologiją; 15.3. ligos požymius nustato atsižvelgdamas į darbinės veiklos pobūdį; 15.4. įvertina būdingus asbestozei nusiskundimus: ar yra dusulys, kosulys; 15.5. apžiūros metu objektyviai gali nustatyti: inspiracinius karkalus apatinėse plaučių dalyse (gali ir nebūti); būgno lazdelių formos pirštus (pasitaiko retai); 15.6. atsižvelgia į gydytojo pulmonologo konsultacijos informaciją ir tyrimų rezultatus; 15.7. pildo Profesinių ligų tyrimo ir patvirtinimo aktą: įvertina profesinę riziką, nustato asbesto koncentraciją darbo erdvėje (nustato profesinės ekspozicijos intensyvumą), nustato ekspozicijos trukmę (ne mažiau kaip 5 metai; maksimalus latentinis periodas netaikomas); 15.8. atsižvelgdamas į tiesioginį darbo aplinkos veiksnių poveikį, jo trukmę, mišrios patologijos buvimą ar nebuvimą, sprendžia, ar patvirtinti profesinės ligos diagnozę, ir užpildo medicininę dokumentaciją; 15.9. pacientą siunčia šeimos gydytojui (toliau stebėti bei gydyti), į Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybą (darbingumo lygiui nustatyti, jei atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę įtariamas darbingumo lygio sumažėjimas) arba gydyti stacionare (esant poreikiui). Pažymėtina, kad mokslinėje literatūroje nurodoma, kad pirmųjų asbestozės simptomų pasireiškimas galimas po 3 metų ekspozicijos (Daniel Powers, M.D., Diagnostic Radiologist, B-Reader, Board Certified Diagnostic& Nuclear Radiologist, 2007, Basil Varkey MD, FCCP, Professor Eemerites, Department of Internal Medicine, Divission of Pulmonary and Critical Care, Asbesstosis: Differential Diagnosis&Workup, 2009; Early detection of occupational diseases, WHO, 1986).

Sveikatos apsaugos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. V-1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų 6 p. nustatyta, kad, nustatant profesinę ligą, vertinama: 1) ligos anamnezė; 2) gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt.); 3) darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje); 4) profesinės ligos klinika (specifiniai ir/ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt.; 5) laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai; 6) privalomų sveikatos tikrinimų duomenys; 7) diferencinė diagnostika; 8) asmens sveikatos istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys; 9) panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje; 10) mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai. Kriterijų 7 p. nustatyta, kad nustatant profesinės ligos diagnozę rekomenduotina vadovautis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis (Profesinių ligų diagnostikos vadovas, Liuksemburgas: Europos Sąjungos Oficialiųjų publikacijų biuras, 1994) bei Europos profesinių ligų statistikos vadovu (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004).

Nustatyta, kad CDMEK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl akto panaikinimo, patvirtino 2008-03-20 Komisijos nustatytą profesinę diagnozę – pneumokoniozę (asbestozę) (pagal TLK-10, J61 - pneumokoniozė, sukelta asbesto ir kitų mineralinių skaidulų; Z57.2 – dulkių profesinis poveikis), o profesinės diagnozės, kuri buvo nustatyta 2008-06-17, - gerklų karcinomos (pagal TLK-10, C32 – piktybiniai gerklų navikai) nepatvirtino kaip profesinės ligos dėl per trumpo indukcijos periodo. CDMEK, priimdama išvadą, rėmėsi 2007-07-16 Akto I ir II dalimis, pareiškėjo 2008-05-13 skundu, S. G. ligos istorija, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų pateikta medžiaga, NDNT pažyma Nr. 0004506, S. G. ir kitų asmenų bei pareiškėjo paaiškinimais. Pažymėtina, kad Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijos nėra privalomo pobūdžio, ligos diagnozę nustato gydytojas specialistas pagal savo kompetenciją. Remiantis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis, asbesto kūnelių ar plaušelių (skrepliuose ar bronchoalveolinio lavažo skystyje) radimas neįrodo asbesto sukeltos ligos buvimo, bet abejotinais atvejais patvirtina asbesto ekspoziciją. Remiantis moksline literatūra, „asbestozės simptomai išryškėja palaipsniui, kai išsivysto fibrozė, o plaučiai praranda elastingumą“ (projekto vadovas A. Urbelis, Profesinė sveikata, 2008 m.), nurodoma, kad vienas iš asbestozės diagnozavimo būdų yra rentgenograma – retikulonodulinė difuzinė plaučių audinio fibrozė su limfmazgių padidėjimu (V. Obelenis, R. Ustinavičienė, T. Bagdonienė, R. Raškevičienė, J. Vėbrienė, V. Januškevičius, A. Ščiupokas, Darbo medicina, 2007 m.). S. G. profesinės ligos diagnozė nustatyta atsižvelgus ne tik į bronchoalveolinio lavažo duomenis, bet atlikus plaučių kompiuterinę tomogramą, radiologinį tyrimą, įvertinus plaučių funkcijas (nustatyta plaučių fibrozė, kvėpavimo takų obstrukcija).

Nustatyta, kad S. G. darbo aplinkos ore aptikta asbesto plaušelių alveolinės frakcijos, nors ir neviršijanti didžiausio leistino ribinio dydžio (1 t., b. l. 23). Vadovaujantis Perdavimo tinklo departamento Pirmojo šilumos tinklų rajono aptarnavimo ir remonto šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcijos 24 p. (1 t., b. l. 146-155), šaltkalvis remontininkas gauna asmenines apsaugos priemones ir papildomai vienkartinį kostiumą bei kaukę-respiratorių darbui aplinkoje, kurioje gali būti asbesto. Nustatyta, kad minėtos priemonės S. G. buvo išduotos, S. G. supažindintas su darbo su asbesto taisyklėmis (1 t., b. l. 168-180). Tai, kad buvo dirbama aplinkoje, kurioje yra asbesto, nurodė ir kiti UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai (2 t., b. l. 64-68), šio fakto neneigė ir pareiškėjas. Nustatyta, kad S. G. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dirbo vairuotoju nuo 1973-05-23 iki 2002-03-31, įskaitant šaltkalviu-vairuotoju nuo 2002-02-25 iki 2002-03-31. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad asbesto ekspozicijos trukmė UAB „Vilniaus energija“, vadovaujantis Kriterijų 15.7 p., siekė minimalų periodą – 5 metus, išvada, kad S. G. profesinę ligą – asbestozę nulėmė darbas UAB „Vilniaus energija“, yra pagrįsta. Pareiškėjo argumentas, jog S. G. reguliariai buvo tikrinama sveikata ir visose išvadose nurodyta, kad S. G. dirbti gali, nepaneigia asbestozės diagnozės, kuriai būdingas ilgas indukcijos periodas.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad CDMEK 2009-10-19 išvada dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603 priimta vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. CDMEK atliko teisės aktų nustatyta tvarka jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl nėra pagrindo nustatyti papildomus įpareigojimus (ABTĮ 90 str.).

 

Pažymėtina, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiama išvada, yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti bei įpareigoti priimti naują administarcinį sprendimą, atitinkantį Viešojo admnistravimo įstatymo reikalavimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisių ar pareigų nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.

Pareiškėjo prašoma panaikinti skundžiama išvada nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims  nėra tiesiogiai nustatomos teisės ar pareigos.

Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Todėl ankščiau minėtuose teisės aktuose skundžiamos išvados pavadinimas sprendimu neturi reikšmės šios bylos išsprendimui.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skundžiama išvada pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl jos panaikinimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008). Ginčijamoje išvadoje buvo nurodyta informacija dėl atlikto vertinimo, todėl teisme gali būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Dėl to išvadai negali būti ir neturi būti taikomi reikalavimai taikytini administraciniam sprendimui.

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą skundžiama išvada nelaikytina individualiu administraciniu aktu.

 

Paminėtus motyvus dėl skundžiamos išvados neatitikimo administracinio sprendimo požymiams patvirtina ginčo teisinių santykių reglamentavimas bei pagal šį reglamentavimą tarp šalių atsiradę teisiniai santykiai. Minėta, kad 2007-07-16 S. G. profesinės ligos tyrimo komisija Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu nustatė pirminę profesinės ligos diagnozę, kurios buvimą patvirtino šeimos gydytoja, dalyvavusi Komisijos, sudarytos Darbo inspekcijos, kuri yra valstybės įgaliota institucija surašyti tokį aktą, darbe bei kiti komisijos nariai. 2008-03-20 surašyta Akto II dalis, kuria patvirtinta profesinė liga, profesinę ligą patvirtino Darbo medicinos gydytoja, o Akto II dalį pasirašė šeimos gydytoja, dalyvavusi Komisijos, sudarytos Darbo inspekcijos, kuri yra valstybės įgaliota institucija surašyti tokį aktą, darbe bei kiti komisijos nariai. 2008-05-27 NDNT Vilniaus IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu nustatė S. G. 80 proc. darbingumo lygį dėl nustatytos profesinės ligos. 2008-06-20 pakartotinai priimta Akto II dalis, kurioje patvirtinta nustatyta profesinė liga. 2008-08-25 NDNT Vilniaus IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu nustatė 65 proc. darbingumo lygį dėl nustatytos profesinės ligos. 2009-10-19 CDMEK išvadoje dėl profesinės ligos konstatavo, kad profesinė liga - pneumokoniozė (asbestozė) nustatyta pagrįstai. 2009-10-27 Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-15-1479, atlikus profesinės ligos tyrimo medžiagos patikrinimą ir nustačius, kad darbingumo lygis dėl diagnozių pagal TLK-10 J61 ir Z57.2 nustatytas pagrįstai, nusprendė pripažinti S. G. 2008-03-20 nustatytą profesinę ligą draudiminiu įvykiu (2 t., b. l .203-204). Vilniaus skyrius nurodė, jog klausimas dėl S. G. priklausančios mokėti vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos skyrimo bus sprendžiamas ginčą išnagrinėjus teismine tvarka.

Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad S. G. siekia gauti socialines išmokas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo 1999-12-23 įstatymą Nr. VIII-1509. Dėl to buvo atlikti valstybės įgaliotų institucijų visi minėti veiksmai ir priimtas Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas nustatytą profesinę ligą pripažinti draudiminiu įvykiu.

 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 str. 6 d. yra numatyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.

S. G. nustatant profesinę ligą bei darbingumo lygį dalyvavo dvi valstybės institucijos – Darbo inspekcija, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, šių institucijų darbe dalyvavo ir dokumentus, kuriais nustatyta profesinė liga bei dėl jos nustatytas darbingumo lygis pasirašė gydytojai. Šių valstybės institucijų dokumentų pagrįstumą patikrino Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta Komisija. Minėtų trijų valstybės institucijų dokumentus patikrino Fondo valdybos Vilniaus skyrius ir konstatavo, kad profesinė liga patvirtinta pagrįstai (2 t., b. l .203).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-22 nutarimu Nr. 309 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 22-24 punktuose numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. Būtent nurodyta tvarka ir buvo įvertinti visi minėti dokumentai, kurie nelaikytini administraciniais sprendimais.

Pažymėtina, kad CDMEK nėra teisinės atsakomybės subjektas, nes nėra juridinis asmuo, todėl Komisija nelaikytina ir viešojo administravimo subjektu, galinčiu atsakyti už Komisijos veiksmus. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 11 p. (toliau ir Nuostatai) nustatyta, kad Komisija sudaroma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Dėl to už Komisijos vykdomų funkcijų atlikimą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija arba yra asmeniškai atsakingi Komisijos nariai (Nuostatų 5 p.). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad CDMEK atliko viešojo administravimo funkciją, kurią jai pavedė atlikti Sveikatos apsaugos ministerija, sudarydama tokią Komisiją ir patvirtindama jos nuostatus. CDMEK atliko nuostatuose nustatytą uždavinį - patikrino profesinės ligos nustatymo pagrįstumą.

Dėl nurodytų motyvų, nėra pagrindo pripažinti Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmus, atliktus per jos sudaromą Komisiją, neteisėtais ir įpareigoti atlikti papildomus veiksmus. Pažymėtina, kad administracinis teismas vertina tik viešojo administravimo subjekto atliktų veiksmų teisėtumą (ABTĮ 3 str.).

2009-04-15 Sveikatos apsaugos ministras 2009-04-15 įsakymu Nr. V-282 yra patvirtinęs Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos tokią sudėtį: V. Januškevičius – Kauno medicinos universiteto klinikų Darbo medicinos tarnybos vadovas (komisijos pirmininkas); T. Bagdonienė – Kauno medicinos universiteto klinikų darbo medicinos gydytoja; I. Baikienė – Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja; S. Balsytė – Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja; A. Einikienė – Valstybinės darbo inspekcijos Darbo higienos skyriaus vedėjo pavaduotoja; D. Gorobecienė – Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos ekspertizės skyriaus darbo higienos gydytoja; E. Jegelavičius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos koordinavimo narys; K. Kaveckaitė – Valstybinės darbo inspekcijos Darbo higienos skyriaus vedėja; A. Minelgienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė; A. Naujūnas – Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir personalo departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiasis specialistas; R. Raškevičienė – Kauno medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros lektorė; V. Šimkienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė; P. Vasilavičius – Kauno medicinos universiteto klinikų Darbo medicinos tarnybos sveikatos ekologas.

 CDMEK 2009-08-27 posėdžio protokolas patvirtina, kad posėdyje dalyvavo ir protokolą pasirašė dr. V. Januškevičius, V. Šimkienė, D. Gorobecienė, T. Bagdonienė, I. Baikienė, A.Minelgienė, dr. R. Raškevičienė, dr. P. Vasilavičius, E. Jagelavičius, A. Einikienė, S. Balsytė (2 t., b. l. 48-50). 2009-10-19 Išvadoje dėl profesinės ligos nurodyta, jog dokumentas siunčiamas S. G., pareiškėjui (UAB „Vilniaus energija“) bei VSDF Vilniaus skyriui (2 t., b. l. 51).

Nuostatų 17 p. nustatyta, kad Komisijos veiklos forma yra posėdžiai, kurie rengiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nuostatų 20 p. nustatyta, kad Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nuostatų  20 p. nustatyta, kad sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių bendru sutarimu; jeigu Komisijos nariai nepasiekia bendro sutarimo, sprendimai priimami dalyvaujančių posėdyje Komisijos narių balsų dauguma.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad CDMEK, nagrinėdama klausimą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo, vadovavosi minėtomis taisyklėmis ir įgyvendino principus, kuriais turi būti grindžiama Komisijos veikla - kolegialaus klausimų svarstymo, demokratijos, teisėtumo principai (Nuostatų 5 p.).

Nuostatų 27 p. nustatyta, kad Komisijai priėmus sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, Komisijos pirmininkas surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir per 7 dienas išsiunčia po vieną šios išvados egzempliorių Valstybinei darbo inspekcijai, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai, darbdaviui, pareiškėjui (jo atstovui) ir draudimo įstaigai, kurioje nukentėjęs asmuo apdraustas. Apie nepatvirtintą profesinės ligos diagnozę Komisijos pirmininkas informuoja darbdavį, pareiškėją (jo atstovą).

Nuostatų 27 p. turinys ne visiškai atitinka aukštesnės galios teisės aktų turinį - Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 9 p., pagal kurį profesinės ligos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Dėl to CDMEK nenustato ar nepatvirtina papildomai profesinės ligos, o tik tikrina profesinės ligos nustatymo pagrįstumą. Tačiau tiek Nuostatų 27 p., tiek kitos nuostatos patvirtina, kad tiek Komisijai nutarus profesinės ligos nustatymą pripažinti pagrįstu, tiek nepagrįstu yra surašomas rašytinis dokumentas – išvada, kuri siunčiama suinteresuotiems asmenims. Nuostatai nenustato termino, per kurį turi būti surašyta išvada, tačiau iš minėtos nuostatos galima daryti prielaidą, jog išvada turi būti surašyta ne vėliau kaip per 7 dienas nuo posėdžio dienos. Šiuo atveju išvados surašymo terminas buvo pažeistas. Be to, išvada, kuria buvo pripažintas pagrįstu profesinės ligos nustatymas, nebuvo išsiųsta visiems subjektams, kuriems pagal Nuostatus buvo būtina išsiųsti išvadą, būtent išvada nebuvo išsiųsta Valstybinei darbo inspekcijai, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai.

Teismas daro išvadą, kad nurodyti pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją atlikti veiksmus, užtikrinančius, jog CDMEK pakartotinai atliktų S. G. nustatytos profesinės ligos pagrįstumo patikrinimą, nes toks įpareigojimas būtų neproporcinga priemonė S. G. atžvilgiu, kurio profesinės ligos nustatymo klausimas minėtų teisės aktų nustatyta tvarka tęsiamas nuo 2007 m., šiuo metu ketvirtoje valstybės institucijoje (VSDFV), kuri dalyvauja klausimo sprendime, galutinis sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo nėra priimamas būtent dėl šio teisminio ginčo (ABTĮ 4 str. 6 d.).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.,127 str.,                                                        

                                                          n u s p r e n d ė:

 

pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

                                                                                                                 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Bronius Januška

 

 

 

                                                                                                           

 

                                                                                                         Veslava Ruskan

 

 

 

 

 

            Jūra Marija Strumskienė