Administracinė byla Nr. I-297-602/2010
Proc. Nr. 3-61-3-01963-2009-3
Procesinio sprendimo kategorija 6.5; 74
(S)

SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2010 m. vasario 19 d.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Broniaus Januškos
ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant
pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ atstovams Irmantui Ambrazevičiui ir Ritai
Gailevičiūtei, atsakovų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Viktorijai Vasiljevai,
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovams Vidmantui
Januškevičiui ir Aleksandrui Naujūnui, Valstybinės darbo inspekcijos atstovei
Ritai Zubkevičiūtei, trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Neringai Jucevičienei,
Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovėms Elai Gurinai ir Jolitai
Gasiliauskienei, S. G.,
viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus
energija“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministerijai, Valstybinei darbo inspekcijai, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo
tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems
suinteresuotiems asmenims S. G., Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, AB „Vilniaus šilumos tinklai“,
Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl išvados panaikinimo.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą,
n
u s t a t ė :
pareiškėjas
UAB „Vilniaus energija“ 2009-11-18 teismui padavė skundą, prašydamas: 1)
panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo
medicinos ekspertų komisijos 2009-10-19 išvadą dėl profesinės ligos Nr.
S-(14.2)603; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Centrinės darbo medicinos ekspertų komisiją iš naujo nagrinėti UAB „Vilniaus
energija“ skundą ir priimti naują išvadą, atitinkančią Viešojo administravimo
įstatymo reikalavimus (1 t., b. l. 3-7).
Nurodė, kad
2007 m. S. G. atžvilgiu buvo pradėtas profesinės ligos
priežasčių tyrimas, nustatyta profesinė liga – profesinė pneumokoniozė
(asbestozė), sukelta asbesto dulkių. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija
skundžiama išvada šią diagnozę patvirtino. Pareiškėjo nuomone, išvadoje
pateikiami neteisingi/netikslūs faktiniai duomenys: vietoje UAB „Vilniaus
energija“ nurodoma AB „Lietuvos energija“, vietoje S. G. nurodoma
S. G., nurodyta, kad šis asmuo dirbo šaltkalviu-vairuotoju
nuo 2002-04-01 iki 2007-05-21 (iš tiesų – nuo 2002-04-01 iki 2003-09-21).
Išvadoje nenurodytas jos įstatyminis pagrindas, neaišku, kuo vadovavosi
komisija surašydama išvadą. Išvadoje neanalizuojami dokumentai, ji yra
aprašomojo pobūdžio, nemotyvuota, nevertinami profesinės ligos tyrimo ir
patvirtinimo akte nurodyti faktai. Profesinės ligos nustatymui/pripažinimui
būtinas priežastinis ryšys, kurio, pareiškėjo nuomone, S. G. ligos
atveju nebuvo. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų,
jų nevertino, nepaneigė. Neaišku, kodėl išvadoje pasisakoma dėl S.
G. nustatytos diagnozės – profesinės gerklų karcinomos, kuri profesinės
ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nenurodoma kaip S. G. diagnozuota
profesinė liga. Pareiškėjas pažymi, kad profesinė pneumokoniozė (asbestozė)
diagnozuota nepagrįstai: nenurodytas nei vienas asbestozės diagnostinis
kriterijus, vadovautasi instrumentinių tyrimų duomenimis, kurie, remiantis
Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis, neįrodo ligos
buvimo. Profesinė liga pripažinta prieš tai neatlikus visų tyrimų, iš kurių
būtų galima spręsti apie vieno iš pagrindinių asbestozės kriterijų – plaučių
fibrozės buvimą. Be to, profesinė liga pripažinta nesant S. G. darbinėje
veikloje ilgalaikės ir kartotinos ekspozicijos asbestu.
Per teismo
posėdį pareiškėjo atstovai prašė skundą tenkinti.
Atsakovas
Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo
skundą (2 t., b. l. 189-190). Nurodė, kad VDI kompetencijos ribos apima
profesinės ligos priežasčių ištyrimą bei profesinės ligos tyrimo ir
patvirtinimo akto pirmosios dalies „Profesinės ligos priežasčių tyrimas“
užpildymą. 2007-06-06 sudaryta S. G. profesinės ligos
tyrimo komisija tyrė ligos priežastis ir 2007-07-16 surašė Profesinės ligos
tyrimo ir patvirtinimo aktą. Profesinės ligos diagnozės nustatymas ar jos
nenustatymas ir profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto antros dalies
surašymas priskiriamas darbo medicinos gydytojo kompetencijai. Kadangi
pareiškėjo skunde nepateikta klausimų, priskirtinų VDI kompetencijai, VDI
nepasisako dėl išvados pagrįstumo. Pažymėtina, kad pareiškėjas neskundė VDI
Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto.
Per teismo
posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.
Atsakovas Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą
prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 43-46).
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos
apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija (toliau –
CDMEK) išnagrinėjo visus gautus dokumentus, S. G. ir
liudininkų pareiškimus, UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“
ir VDI Vilniaus skyriaus paaiškinimus dėl profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo
akto pirmosios dalies papildymo, posėdžio metu išklausė paaiškinimus. CDMEK
išvados dalyje, kurioje pagrindžiamas profesinės ligos diagnozės nustatymas,
nenurodomos konkrečios teisės aktų nuostatos, nes teisės aktais reglamentuota
įtartos profesinės ligos nustatymo, tyrimo ir diagnozės nustatymo tvarka.
Konkreti diagnozė patvirtinama atitinkamais tyrimais. Europos komisijos
profesinių ligų diagnostikos rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio, į jo
nuostatas CDMEK atsižvelgia ta apimtimi, kuri nėra griežtai apibrėžta kitų
Lietuvos Respublikos teisės aktų. Ligos diagnozei patvirtinti neprivaloma
atlikti visų tyrimų, išvardintų Profesinių ligų nustatymo kriterijuose, kai
vieno ar kelių atliktų tyrimų rezultatai bei išvados neabejotinai patvirtina
tam tikros ligos diagnozę. Gydytojas gali pagal savo kompetenciją patvirtinti
tam tikros ligos diagnozę. CDMEK posėdyje dalyvavę pareiškėjo atstovai
prieštaravimų nustatytai diagnozei nepateikė. Patvirtinant asbestozės diagnozę,
atsižvelgta į įvairių tyrimų išvadas, rastus plaučių audinio pažeidimus,
pakitimus, sveikatos sutrikimus ir kt. Nustatant asbestozę, atsižvelgta į
profesinės anamnezės faktą – darbo aplinkos ore buvo aptikta asbesto plaušelių
alveolinės frakcijos. Asbesto plaušelių koncentracijos dydis ore ir žmogaus
organizmo jautrumas bei atsparumas yra svarbiausi faktoriai, lemiantys asbesto
sukeliamų ligų išsivystymo greitį. Be to, CDMEK posėdyje dalyvavę pareiškėjo
atstovai neneigė S. G. darbe buvusios asbesto plaušelių
ekspozicijos ir fakto, kad ši ekspozicija truko apie 5 metus. Pareiškėjo
argumentas, jog asbesto plaušelių S. G. galėjo įkvėpti
buityje, nepagrįstas įrodymais, o kadangi S. G. darbo
aplinkoje rasta asbesto plaušelių, šis faktas laikomas pagrindu, nustatančiu
priežastinį ryšį tarp darbo aplinkos veiksnių ir ligos. Akte, kuriame pateiktą
informaciją vertinama CDMEK priėmė išvadą, S. G. pareigos
nurodytos nevienodai, šį aktą pasirašė pareiškėjo Perdavimo tinklo direktorius,
nepateikdamas pastabų dėl pareigų ar darbų patikslinimo, be to, nepaisant
skirtingų pavadinimų, darbų pobūdis buvo toks pats ir didelės svarbos
profesinės ligos diagnozei nustatyti neturi.
Per teismo
posėdį atsakovo atstovai prašė skundo netenkinti.
Atsakovas
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos (toliau – NDNT) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti
kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 97-98).
Nurodė, kad
NDNT funkcijoms nėra priskirta nagrinėti, tirti ar teikti išvadas dėl susirgimų
susiejimo su profesine liga. NDNT Vilniaus VI teritorinis skyrius,
vadovaudamasis Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe
ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis bei Darbingumo lygio
nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu,
remdamasis pateiktu profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, nustatė
darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“.
Per teismo
posėdį atsakovo atstovė prašė skundo netenkinti.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus
skyrius (toliau - Vilniaus skyrius) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (2
t., b. l. 197). Nurodė, kad S. G. 2008-06-17 kreipėsi į
Vilniaus skyrių, prašydamas skirti jam vienkartinę netekto darbingumo
kompensaciją dėl profesinės ligos, nes jam buvo nustatytas 20 proc. netektas
darbingumas dėl 2008-03-20 nustatytos profesinės ligos. 2009-07-28 Vilniaus
skyriuje gautas profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas ir 2009-10-27
Vilniaus skyriaus sprendimu nustatyta profesinė liga pripažinta draudiminiu
įvykiu. Klausimas dėl vienkartinės kompensacijos skyrimo bus sprendžiamas ginčą
išnagrinėjus teismine tvarka. Nuo 2007-12-13 S. G. mokama
senatvės pensija, dėl profesinės ligos išmokos nebuvo mokamos.
Per teismo
posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundo netenkinti.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į pareiškėjo
skundą nurodė jį palaikantis (2 t., b. l. 27-28). Teismo posėdyje trečiasis
suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Skundas netenkintinas.
Byloje turi
būti sprendžiamas ginčas dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos veiksmų
surašius 2009-10-19 išvadą Nr. S-(14.2)603 dėl profesinės ligos –
pneumokoniozės (asbestozės) – teisėtumo.
Remiantis
2006-12-01 epikrize, S. G. 2006-11-29 – 2006-12-01 buvo
hospitalizuotas, klinikinė diagnozė – lėtinis laringitas J37.0 (2 t., b. l.
60). Po operacijos atsiųstas į Vilniaus Universiteto Onkologijos institutą dėl
tolimesnio gydymo, diagnozė – gerklų karcinoma C32 (2 t., b. l. 61).
2007-05-30
VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos Šeimos medicinos
centro pranešimu Nr. 1 apie įtariamą profesinę ligą informuota VDI, jog S. G. diagnozuota gerklų karcinoma ir abipusis
neurosensorinis prikurtimas (1 t., b. l. 67).
2007-07-16 S. G. profesinės ligos tyrimo komisija (toliau – Komisija) surašė
Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą Nr. (07-0041)001-012 (toliau –
Aktas, I dalis) (1 t., b. l. 19-25), kuriame nurodė, kad S. G.
nustatyta pirminė profesinės ligos diagnozė: profesiniai gerklų piktybiniai
navikai C32 ir abipusis neurosensorinis prikurtimas H903 (akto 2p.). Paskutinė
įmonė, veikiant profesinės rizikos veiksniams, galėjusiems sukelti profesinę
ligą: UAB „Vilniaus energija“. Darbo stažas paskutinėje įmonėje, veikiant profesinės
rizikos veiksniams (asbesto plaušeliai, medienos dulkės, cheminės medžiagos),
susijusiems su profesinės ligos pirmine diagnoze (profesiniai gerklų
piktybiniai navikai): 5 metai. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I
dalį pasirašė komisijos nariai: komisijos pirmininkė Vida Jankauskienė
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė
darbo higienai, Viktorija Pratuzienė Vilniaus visuomenės sveikatos centro
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus darbo higienos gydytoja, Rasa Bugenytė VšĮ
VUL Santariškių klinikos Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja.
AB „Vilniaus
šilumos tinklai“ 2007-07-05 rašte Nr. 02-393 nurodoma, kad S.
G. įmonėje šaltkalviu vairuotoju, vairuotoju dirbo nuo 1973-05-23 iki
2002-03-31 (1 t., b. l. 79). 2002-03-26 įsakymu Nr. 329 S. G. atleistas
iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“, perkeliant jį dirbti į UAB „Vilniaus
energija“, kur jis nuo 2002-04-01 iki 2007-05-21 dirbo šilumos trasų aptarnavimo
šaltkalviu-vairuotoju (2 t., b. l. 39).
Profesinės ligos
tyrimo ir patvirtinimo akto 12 p. aprašytas šaltkalvio remontininko darbo
pobūdis (Pirmojo šilumos tinklų rajono šaltkalvio-remontininko pareiginė
instrukcija, S. G. susipažino pasirašytinai 2006-08-30):
nesant avarijų, atliekami šilumos kamerų ir kolektorių apėjimai pagal atskirus
pavedimus, atsiradus šilumos trasos defektui, darbų vykdytojas instruktuoja dėl
darbo pobūdžio ir saugos ypatumų. Jei vamzdynas izoliuotas asbestu, nurodoma
užsidėti asmenines apsaugos priemones. Nuimta izoliacija surenkama ir
supakuojama taip, kaip nurodyta darbo su asbestu nuostatuose (S.
G. susipažino pasirašytinai). Bendrovėje „Darbuotojų, veikiamų asbesto,
apskaitos žurnalas“ bei „Asmeninė galimo asbesto poveikio kortelė“ nepildomi. Šaltkalviai
remontininkai atlieka tik nedidelius ir skubius remonto darbus, planinius ar
didelės apimties remonto darbus atlieka rangovinės organizacijos. S. G. teiginys, jog jam vienam reikėjo nuimti izoliaciją ir
padengti suvirinimo siūles gruntu 100C temperatūroje, yra nepagrįstas, nes
gruntu dengiamos tik pakeisto šalto vamzdžio suvirinimo siūlės, darbai
atliekami atvirame ore. 2007-06-26 S. G. pateikė raštą,
nurodo darbo su asbesto turinčia šilumos tinklų izoliacija ypatybes, ŠTR-2
vadovas A. Repečka paaiškinime nurodė, kad S. G. rašte
minėta šilumos trasos izoliacija beasbestė.
Profesinės ligos
tyrimo ir patvirtinimo akto 12 p. aprašytos apsaugos priemonės ir instruktažai:
vadovaujantis Perdavimo tinklo departamento Pirmojo šilumos tinklų rajono
aptarnavimo ir remonto šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcijos 24 p.,
šaltkalvis remontininkas gauna visas nurodytas asmenines apsaugos priemones ir
papildomai vienkartinį kostiumą bei kaukę-respiratorių darbui aplinkoje,
kurioje gali būti asbesto. Nuo 1999 m. kovo mėn. iki 2006 m. liepos mėn. pildoma
Darbuotojo asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelė, asmeninių
apsauginių priemonių išdavimo žurnalas (2005-2007 m. išduoti vienkartiniai
kombinezonai, apsauginiai akiniai, respiratoriai). Pagal 2004-03-30 „Asbesto
bei jo gaminių inventorizacija“, Šilumos tinklų rajone ŠTR-1 įvairių rūšių
objektuose, šilumos tinklų izoliacijoje, įvardinti preliminarūs asbesto
kiekiai. Daryta išvada, kad S. G. galėjo dirbti
objektuose, kurių darbo aplinkoje galėjo būti asbesto plaušelių.
Profesinės ligos
tyrimo ir patvirtinimo akto 13 p. aprašyti ankstesnių higieninių tyrimų
rezultatai: 1963-1964 ir 1968-1969 S. G. dirbo Vilniaus
medžio apdirbimo kombinate, vėliau baldų įmonių susivienijime „Vilnius“. 1980
m. kietosios medienos dulkės (kancerogeninio poveikio medžiaga) viršijo
leistiną lygį 3-4 kartus.
UAB
„Vilniaus energija“ šaltkalvių remontininkų profesinė rizika nevertinta, 2004
m. atlikta asbesto bei jų gaminių inventorizacija bei magistralinių šilumos
tinklų, šilumos kamerų ir kolektorių ore esančių visų atmainų asbesto plaušelių
alveolinės frakcijos koncentracijos tyrimai įprastinėmis darbo sąlygomis.
Nustatytas dydis nuo 0,027 pl/ml iki 0,062 pl/ml, leistina ribinė vertė – 0,3
pl/ml.
Profesinės ligos
tyrimo ir patvirtinimo akto 14 p. aprašyti profesinės rizikos veiksniai: 2007
m. atlikti fizikinių ir cheminių rizikos veiksnių matavimai ŠTR-1 šaltkalvio
remontininko darbo vietose (S. G. nedalyvavo, buvo
informuotas raštu). Nustatytas asbesto plaušelių kameroje ir kolektoriuje dydis
– 0,010 pl/cm (leistina ribinė vertė 0,1 pl/cm), asbesto plaušelių šiluminės
trasos remonto metu dydis – 0,013 pl/cm (leistina ribinė vertė 0,1 pl/cm).
Profesinės ligos
tyrimo ir patvirtinimo akto 15 p. aprašyti privalomųjų sveikatos tikrinimų
duomenys: S. G. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sveikatą
tikrinosi 1997 ir 1998 m., UAB „Vilniaus energija“ sveikatą tikrinosi kasmet,
gydytojų konsultacinės komisijos išvados: dirbti gali.
S. G. 2007-07-30 dėl Akto I dalies pateikė pastabas: nurodė,
kad pridėtos nuotraukos yra suklastotos, kaip ir suklastoti parašai dėl
instruktažo, rašoma ne asbestinė izoliacija, o silikatinė medžiaga.
2007-07-23
pareiškėjas pateikė Komisijai papildomus duomenis įtariamos profesinės ligos
priežasčių tyrimui (1 t., b. l. 52-53). Nurodė, kad S. G. nuo
2002-04-01 iki 2006-05-31 dirbo ŠTR-1 šaltkalviu-vairuotoju pagal pareiškėjo
2007-07-10 pateiktus vidutinės darbo dienos chronometrinius duomenis.
Patikrinus Oslo g. magistralės dalį, nustatyta, kad izoliacija yra beasbestė.
Nurodė, kad veikiančio vamzdyno valymo, remonto, dažymo darbai neatliekami.
Pažymėjo, kad atliekant defektų šalinimo darbus gali būti naudojamas rudžių
modifikatorius KT-1 ir nitroemalis NC-132. Paaiškino, kad ŠTR-1 šaltkalviai
remontininkai darbų su asbestu neatlieka. S. G. buvo
skirtos asmeninės apsaugos priemonės, o 2007-06-13 posėdyje S.
G. išsakytas teiginys, kad kaukė trukdo darbui, rodo, kad jis sąmoningai
nesilaikė darbų saugos reikalavimų. Pažymėjo, kad S. G. per
posėdį 2007-06-13 ir 2007-07-18 nurodė, kad, dirbdamas AB „Vilniaus šilumos
tinklai“, krovininiu automobiliu vežiojo gyvsidabrį ir asbesto atliekas, tačiau
raštu atsisakė tai patvirtinti.
2007-09-04 pareiškėjas
pateikė papildomus paaiškinimus ir pastabas Komisijai dėl Akto I dalies (1 t.,
b. l. 54-56). Nurodė, kad Vaivorykštės g. 18, Dariaus ir Girėno g. šilumos
kolektoriaus kameroje, Oslo g. esančiuose šilumos magistralių vamzdynuose
asbesto nebuvo. Remiantis chronometriniais duomenimis, per pamainą S. G. vairavo vidutiniškai 45 min., o vidutinė šilumos kamerų
ir kolektorių apžiūra truko apie dvi valandas. Darbuotojų, veikiamų asbesto,
apskaitos žurnalas nepildomas, nes ŠTR-1 šaltkalviai remontininkai darbų su
asbestu neatlieka. Pareiškėjo nuomone, S. G. ligos
atsiradimo priežastis galėjo būti tik apsaugos priemonių nenaudojimas dėl jo
paties kaltės.
2007-09-07
Komisija raštu Nr. 012-05-1739 (1 t., b. l. 59-60) nurodė, kad magistralės
Vaivorykštės g. vamzdžių izoliacijai naudota TK-konstrukcijos (sudėtis
nenurodyta); 2003-02-05 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 naudota šiluminė
izoliavimo medžiaga neįvardinta (1 t., b. l. 113-116); Vamzdžių šiluminės
izoliacijos aktas (1 t., b. l. 125) pateiktas ne valstybine kalba;
patvirtinančių dokumentų apie asbesto atliekų utilizavimą UAB „Bionovus“ nėra.
Nurodė, kad faktinių S. G. darbo laiko apskaitos
duomenų pareiškėjas nepateikė, teiginys, kad šaltkalviai remontininkai „darbų
su asbestu neatlieka“ prieštarauja pareiškėjo 2007-07-10 raštui, o teiginys,
kad ligos atsiradimo priežastis galėjo būti tik apsaugos priemonių nenaudojimas
dėl S. G. kaltės, nepagrįstas, nes nėra jokių duomenų apie
S. G. darbo drausmės pažeidimus dėl asmens apsaugos
priemonių nedėvėjimo.
2008-01-29 S. G. atlikta plaučių kompiuterinė tomografija, išvados:
židinukai plaučiuose, kai kurie su apkalkėjimo požymiais. Fibrozinės druožės
abiejuose plaučiuose viduriniuose ir apatiniuose plaučiuose. Apkalkėjęs kair.
plaučio šaknies l/m. (2 t., b. l. 53). 2008-03-06 Pulmonologijos ir
alergologijos centre S. G. atliktas instrumentinis tyrimas
– fibrobronchoskopija su bronchoalveoliniu lavažu, išvados: trachėjos ir
bronchų gleivinės atrofija (2 t., b. l. 54). Atlikus citologinį ir laboratorinį
bronchoalveolinio lavažo skysčio tyrimą 2008-03-07 nustatyta, kad rasti asbesto
plaušeliai (pavieniai neorganinės kilmės elementai, panašūs į asbesto
plaušelius) (2 t., b. l. 55-56).
2008-03-20 S. G. nustatyta profesinė liga – profesinė pneumokoniozė
(asbestozė), sukelta asbesto dulkių J61 (pagrindinis kodas), Z57.2 (papildomas
kodas) (2 t., b. l. 18). Remiantis šia diagnoze, buvo priimta Akto II dalis,
kuria patvirtinta nurodyta profesinė liga (1 t., b. l. 44). Profesinę
ligą patvirtino VšĮ VUL Antakalnio ligoninės Darbo medicinos gydytoja Izolda
Baikienė. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto II dalį pasirašė
komisijos nariai: komisijos pirmininkė Vida Jankauskienė Valstybinės darbo
inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė darbo higienai,
Viktorija Pratuzienė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos
saugos skyriaus darbo higienos gydytoja, Rasa Bugenytė VšĮ VUL Santariškių
klinikos Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja.
2008-04-30
pareiškėjas pateikė pastabas Komisijai dėl Akto II dalies (1 t., b. l. 57-58).
Nurodė, kad Komisija neįvertino, kokiais laikotarpiais, kokių medžiagų, kaip
intensyviai S. G. buvo paveiktas jam dirbant AB „Vilniaus
šilumos tinklai“. Pareiškėjas nėra AB „Vilniaus šilumos tinklai teisių ir
prievolių perėmėja. Neatsižvelgta, jog S. G. AB „Vilniaus
šilumos tinklai“ dirbo vairuotoju, o automobilių stabdžių trinkelėse buvo naudojamas
asbestas, be to, daugelį metų asbestas buvo plačiai naudojamas buityje. S. G. sveikata buvo reguliariai tikrinama, visose išvadose
nurodoma, kad dirbti gali. Nustatant profesinę ligą, nebuvo tinkamai įvertinti
visi II dalies 6 p. nurodyti kriterijai.
2008-06-06
Komisija raštu Nr. 012-05-4811 (1 t., b. l. 61-62) nurodė, kad tiriant S. G. įtariamą profesinę ligą, vadovautasi Profesinių ligų
tyrimo ir apskaitos nuostatų 16, 17 p., nurodė S. G. darbo
veiklos raidą. AB „Šilumos tinklai“ nepateikė duomenų apie automobilių stabdžių
trinkelėse esančio asbesto. Komisija neįpareigota tirti duomenų apie S. G. veiklą, nesusijusią su darbo aplinka ir joje esančiu
asbestu. Komisija įvardino pirminę diagnozę, o darbo medicinos gydytoja, pagal
savo kompetenciją įvertinusi duomenis ir S. G. sveikatos
būklę, patvirtino profesinę ligą.
2008-05-13
pareiškėjas padavė skundą CDMEK dėl S. G. profesinės ligos
tyrimo ir patvirtinimo akto panaikinimo (1 t., b. l. 13-16), reikalaudamas
patikslinti profesinės ligos diagnozę, pilnai įvertinti darbo veiklos raidą,
nurodant, kokie tyrimai atlikti, kokiais tyrimais ir kriterijais remiantis
diagnozuota profesinė pneumokoniozė.
2008-05-27
NDNT Vilniaus IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.
DNL-825 nustatė 80 proc. darbingumo lygį. Nurodyta, kad ligos kodas C13
pakeistas į C32 pagal onkologų tyrimus (2 t., b. l. 131-137). 2008-06-06 S. G. išduota darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo
darbe ar profesinės ligos pažyma Nr. 0004496, darbingumo lygis 80 proc., diagnozės
kodai J61, Z57.2 (2 t., b. l. 205).
2008-06-17
nustatyta profesinė liga – profesinė gerklų karcinoma, II stadija, profesinė
pneumokoniozė, ligos sukeltos asbesto dulkių C32, J61, Z57.2 (2 t., b. l. 117).
2008-06-20 priimta Akto II dalis, kurioje patvirtinta 2008-06-17 nustatyta
profesinė liga (2 t., b. l. 115). 2008-08-22 išduotas siuntimas į NDNT
profesinio darbingumo lygiui nustatyti (2 t., b. l. 121-122).
2008-08-25
NDNT Vilniaus IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.
DNL-1193 nustatė 65 proc. darbingumo lygį. Bazinis darbingumas 63 proc.: 70
proc. gerklų profesinė karcinoma II st., būklė po operacinio gydymo 2006-11-30,
spindulinio gydymo 2007-01-16 – 03-08. 80 proc. profesinė pneumokoniozė,
sukelta asbesto dulkių (2 t., b. l. 101-108). 2008-08-28 S. G.
išduota darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės
ligos pažyma Nr. 0004506, darbingumo lygis 65 proc., diagnozės kodai C32,
Z57.2, J61 (2 t., b. l. 63).
2009-07-13
AB „Vilniaus šilumos tinklai“ raštu Nr. 02-367 (1 t., b. l. 78) nurodė, kad S. G. įmonėje nuo 1973-05-23 iki 2002-03-31 dirbo vairuotoju.
2009-07-14
pareiškėjas pateikė atsakymą į 2009-07-02 Komisijos raštą Nr. SD-15295 ir
patikslino, kad S. G. pareiga, kaip šaltkalvio-vairuotojo,
buvo vežioti brigados narius bei stebėti brigados narių darbą (2 t., b. l.
70-71).
2009-08-19
gautas S. G. pareiškimas, kuriame nurodė, kad jam ir
kitiems darbininkams teko su virve valyti kameras nuo asbesto atliekų;
matavimai, oro užterštumas nebuvo tikrinamas, apsaugos priemonės išduotos tik
2005 m., nors su asbestu dirba nuo 2002 m. Minėtas aplinkybes paaiškinimuose nurodė
ir kiti darbuotojai J. G., H. D., A. M., F. P. (2 t., b. l. 64-68).
2009-10-19
CDMEK, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl profesinės ligos tyrimo
ir patvirtinimo akto panaikinimo, išvadoje dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603
konstatavo, kad įvertinus ligos ir profesinę anamnezes, kliniką, atliktus
tyrimus, specialistų konsultacijas, galimą darbuotojo kontaktą su asbesto
plaušeliais, tai, kad darbdavio atstovas nepaneigė, kad S. G. dirbdavo
ir šiluminių tinklų kamerose, 5 metų ekspozicija su pluoštinės struktūros
silikatais yra pakankama profesinės pneumokoniozės išsivystymui, todėl
profesinė pneumokoniozė (asbestozė) nustatyta pagrįstai. Gerklų karcinoma C32 nebuvo
patvirtinta kaip profesinė liga, nes minimalus indukcijos periodas paprastai
trunka daugiau kaip 15 metų (1 t., b. l. 9-10).
2009-10-27
Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-15-1479, atlikus profesinės
ligos tyrimo medžiagos patikrinimą ir nustačius, kad darbingumo lygis dėl
diagnozių pagal TLK-10 J61 ir Z57.2 nustatytas pagrįstai, nusprendė pripažinti S. G. 2008-03-20 nustatytą profesinę ligą draudiminiu įvykiu
(2 t., b. l .203-204). Vilniaus skyrius nurodė, jog klausimas dėl S. G. priklausančios mokėti vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos
skyrimo bus sprendžiamas ginčą išnagrinėjus teismine tvarka.
Profesinių
ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas nustato 2003
m. liepos 1 d. Darbuotojų saugos ir
sveikatos įstatymas Nr. IX-1672 (toliau – Įstatymas). Pagal Įstatymo 2 str. 28
p., profesinė liga yra ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį
sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių,
nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Įstatymo 44 str. 9 p. nurodo, kad, ar įmonėje dirbantis
arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis
licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos
nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu, o profesinės ligos priežastis
tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo
komisija. Profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga
patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Į šią komisiją įeina darbo
inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos
priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligą
įtaręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos
nuostatais. Komisijos surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą pasirašo
komisijos nariai, darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai
ir sveikatai. Profesinės ligos patvirtinimo aktas įteikiamas pasirašytinai
darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ir darbuotojui, kuriam buvo įtariama ar
patvirtinta profesinė liga, išsiunčiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigai,
kurioje buvo įtarta darbuotojo profesinė liga, ir kitoms institucijoms (44 str.
10 p.). Įstatymo 44 str. 12 p. nustato, kad Komisijos, tyrusios profesinę ligą,
sprendimus bei išvadas dėl profesinės ligos priežasčių ir dėl tyrimo tvarkos
tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir
sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui,
o ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė
darbo medicinos ekspertų komisija.
Centrinės
darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos
ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37, 9 p. nustatyta, kad CDMEK
sprendžia, ar pareiškėjo (jo atstovo) arba kitų suinteresuotų asmenų pareiškimo
nagrinėjimas priklauso CDMEK kompetencijai; sprendžia ginčytinus klausimus,
susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims;
atlieka kompleksinę dokumentinę analizę ir surašo išvadą dėl profesinės ligos
diagnozės pagrįstumo; nustatyta tvarka teikia informaciją Valstybės profesinių
ligų registrui; analizuoja CDMEK darbą; nustatyta tvarka teikia informaciją
steigėjui ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims apie CDMEK priimtus
sprendimus; vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Pagal
šių nuostatų 8 p., CDMEK kompetencijai nepriklauso susirgimų, neįrašytų į
Profesinių ligų sąrašą, atvejai; atvejai, kai nustatomi keli tos pačios
sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas; atvejai, kai
profesinių ligų tyrimas nebuvo atliktas arba nenuodugniai atliktas pagal
galiojančią profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatytą tvarką;
patvirtinti ar paneigti profesinės ligos diagnozę.
Vyriausybės
2004-04-28 nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos
nuostatų (toliau – Nuostatai) 12 p. nustatyta, kad profesinės
ligos priežasčių tyrimo procedūra atliekama vadovaujantis Profesinių
ligų priežasčių tyrimo reglamentu ir, vadovaujantis Nuostatų 21 p., užpildoma
ir pasirašoma profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto (toliau vadinama –
aktas) pirmoji dalis („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“). Su akto pirmąja
dalimi supažindinamas darbuotojas ar jo atstovas ir įmonės vadovas
pasirašytinai.
Nuostatų 25
p. nustatyta, kad profesinės ligos diagnozę nustato darbo medicinos gydytojas.
Darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinės ligos diagnozę arba jos
nenustatęs, reglamento nustatyta tvarka užpildo, pasirašo ir išsiunčia Profesinės
ligos tyrimo komisijos pirmininkui akto antrąją dalį („Profesinės ligos
patvirtinimas“) (Nuostatų 28 p.). Komisijos pirmininkas, gavęs akto antrąją
dalį su nustatyta ar nenustatyta profesinės ligos diagnoze, per 3 darbo dienas
pateikia pasirašyti aktą komisijos nariams, įmonės vadovui ir darbuotojų
atstovui (atstovams) saugai ir sveikatai (Nuostatų 29 p.). Suinteresuoti
asmenys (darbuotojas ar jo atstovas, įmonės vadovas, draudimo įstaiga), nesutinkantys
su profesinės ligos diagnozės nustatymu ar nenustatymu, ne vėliau kaip per 2
mėnesius nuo akto gavimo dienos turi teisę raštu kreiptis į CDMEK (Nuostatų 31
p.). Komisija, priėmusi sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo,
surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo (nepagrįstumo). Suinteresuoti
asmenys, nesutikę su CDMEK sprendimu, gali jį apskųsti teismui (Nuostatų 32
p.).
Remiantis Nuostatų 24 p., profesinės ligos nustatomos vadovaujantis
profesinių ligų sąrašu, tvirtinamu Vyriausybės, ir 10-osios redakcijos
Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK-10),
įvesta sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 542.
Vyriausybės
1994-11-30 nutarimu Nr. 1198 patvirtintame Profesinių ligų sąraše asbestozė priskiriama
prie ligų, kurias sukelia įkvepiamos medžiagos, tiesiogiai susijusios su
kenksmingais darbo aplinkos veiksniais. Asbesto sukeltų profesinių ligų
nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro
2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-888, 4 p. nustato, kad Esant
ar buvus asbesto ekspozicijai, gali išsivystyti: 4.1. asbestozė (J61 ir Z57.2);
4.2. mezotelioma, sukelta asbesto dulkių (C45 ir Z57.2); 4.3. fibrozinės
pleuros ligos, sukeltos asbesto dulkių (J92.0 ir Z57.2); 4.4. plaučių vėžys,
sukeltas asbesto dulkių (C34 ir Z57.2); 4.5. gerklų vėžys, sukeltas asbesto
dulkių (C32 ir Z57.2). Asbestas yra pluoštinės struktūros silikatas, o jo
galimo poveikio darbuotojui lygis neturi būti didesnis kaip 0,1 plaušelių/m3.
Pagal Kriterijų 15 p., darbo medicinos gydytojas rinkdamas anamnezę dėl
asbestozės profesinės diagnozės: 15.1.1. išsiaiškina paciento profesiją ir
darbo veiklos trukmę, pobūdį; 15.1.2. įvertina ligos (asbestozės) eigą; 15.1.3.
išsiaiškina, ar pacientas rūko ir, jei rūko, rūkymo trukmę; 15.2. įvertina
gretutines ligas, išsiaiškina vyraujančią patologiją; 15.3. ligos požymius
nustato atsižvelgdamas į darbinės veiklos pobūdį; 15.4. įvertina būdingus
asbestozei nusiskundimus: ar yra dusulys, kosulys; 15.5. apžiūros metu
objektyviai gali nustatyti: inspiracinius karkalus apatinėse plaučių dalyse
(gali ir nebūti); būgno lazdelių formos pirštus (pasitaiko retai); 15.6.
atsižvelgia į gydytojo pulmonologo konsultacijos informaciją ir tyrimų
rezultatus; 15.7. pildo Profesinių ligų tyrimo ir patvirtinimo aktą: įvertina
profesinę riziką, nustato asbesto koncentraciją darbo erdvėje (nustato
profesinės ekspozicijos intensyvumą), nustato ekspozicijos trukmę (ne
mažiau kaip 5 metai; maksimalus latentinis periodas netaikomas); 15.8.
atsižvelgdamas į tiesioginį darbo aplinkos veiksnių poveikį, jo trukmę, mišrios
patologijos buvimą ar nebuvimą, sprendžia, ar patvirtinti profesinės ligos
diagnozę, ir užpildo medicininę dokumentaciją; 15.9. pacientą siunčia šeimos
gydytojui (toliau stebėti bei gydyti), į Neįgalumo ir darbingumo lygio
nustatymo tarnybą (darbingumo lygiui nustatyti, jei atsižvelgiant į paciento
sveikatos būklę įtariamas darbingumo lygio sumažėjimas) arba gydyti stacionare
(esant poreikiui). Pažymėtina, kad mokslinėje literatūroje nurodoma, kad
pirmųjų asbestozės simptomų pasireiškimas galimas po 3 metų ekspozicijos (Daniel
Powers, M.D., Diagnostic Radiologist, B-Reader, Board Certified Diagnostic& Nuclear Radiologist, 2007, Basil Varkey MD, FCCP,
Professor Eemerites, Department of Internal Medicine, Divission of Pulmonary
and Critical Care, Asbesstosis: Differential Diagnosis&Workup,
2009; Early detection of occupational diseases, WHO, 1986).
Sveikatos
apsaugos ministro 2007-12-29 įsakymu Nr. V-1087 patvirtintų Profesinių ligų
nustatymo kriterijų 6 p. nustatyta, kad, nustatant profesinę ligą, vertinama:
1) ligos anamnezė; 2) gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai,
gyvenimo sąlygos ir kt.); 3) darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis,
kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos
veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos
veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys,
pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje); 4) profesinės
ligos klinika (specifiniai ir/ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai,
mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas
kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt.; 5)
laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai; 6) privalomų
sveikatos tikrinimų duomenys; 7) diferencinė diagnostika; 8) asmens sveikatos
istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys; 9) panašių susirgimų (grupinių ar pavienių)
buvimas įmonėje; 10) mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo
aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai. Kriterijų 7 p. nustatyta, kad
nustatant profesinės ligos diagnozę rekomenduotina vadovautis Europos Komisijos
profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis (Profesinių ligų diagnostikos
vadovas, Liuksemburgas: Europos Sąjungos Oficialiųjų publikacijų biuras, 1994)
bei Europos profesinių ligų statistikos vadovu (Statistikos departamentas
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004).
Nustatyta, kad CDMEK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl akto
panaikinimo, patvirtino 2008-03-20 Komisijos nustatytą profesinę diagnozę –
pneumokoniozę (asbestozę) (pagal TLK-10, J61 - pneumokoniozė, sukelta asbesto
ir kitų mineralinių skaidulų; Z57.2
– dulkių profesinis poveikis), o profesinės diagnozės, kuri buvo nustatyta
2008-06-17, - gerklų karcinomos (pagal TLK-10, C32 – piktybiniai gerklų
navikai) nepatvirtino kaip profesinės ligos dėl per trumpo indukcijos periodo.
CDMEK, priimdama išvadą, rėmėsi 2007-07-16 Akto I ir II dalimis, pareiškėjo
2008-05-13 skundu, S. G. ligos istorija, VšĮ Vilniaus
universiteto ligoninės Santariškių klinikų pateikta medžiaga, NDNT pažyma Nr.
0004506, S. G. ir kitų asmenų bei pareiškėjo
paaiškinimais. Pažymėtina, kad Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos
rekomendacijos nėra privalomo pobūdžio, ligos diagnozę nustato gydytojas
specialistas pagal savo kompetenciją. Remiantis Europos Komisijos profesinių
ligų diagnostikos rekomendacijomis, asbesto kūnelių ar plaušelių (skrepliuose
ar bronchoalveolinio lavažo skystyje) radimas neįrodo asbesto sukeltos ligos
buvimo, bet abejotinais atvejais patvirtina asbesto ekspoziciją. Remiantis
moksline literatūra, „asbestozės simptomai išryškėja palaipsniui, kai išsivysto
fibrozė, o plaučiai praranda elastingumą“ (projekto vadovas A. Urbelis, Profesinė
sveikata, 2008 m.), nurodoma, kad vienas iš asbestozės diagnozavimo būdų
yra rentgenograma – retikulonodulinė difuzinė plaučių audinio fibrozė su
limfmazgių padidėjimu (V. Obelenis, R. Ustinavičienė, T. Bagdonienė, R.
Raškevičienė, J. Vėbrienė, V. Januškevičius, A. Ščiupokas, Darbo
medicina, 2007 m.). S. G. profesinės ligos diagnozė
nustatyta atsižvelgus ne tik į bronchoalveolinio lavažo duomenis, bet atlikus plaučių
kompiuterinę tomogramą, radiologinį tyrimą, įvertinus plaučių funkcijas
(nustatyta plaučių fibrozė, kvėpavimo takų obstrukcija).
Nustatyta,
kad S. G. darbo aplinkos ore aptikta asbesto plaušelių
alveolinės frakcijos, nors ir neviršijanti didžiausio leistino ribinio dydžio
(1 t., b. l. 23). Vadovaujantis Perdavimo tinklo departamento Pirmojo šilumos
tinklų rajono aptarnavimo ir remonto šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcijos
24 p. (1 t., b. l. 146-155), šaltkalvis remontininkas gauna asmenines apsaugos
priemones ir papildomai vienkartinį kostiumą bei kaukę-respiratorių darbui
aplinkoje, kurioje gali būti asbesto. Nustatyta, kad minėtos priemonės S. G. buvo išduotos, S. G. supažindintas
su darbo su asbesto taisyklėmis (1 t., b. l. 168-180). Tai, kad buvo dirbama
aplinkoje, kurioje yra asbesto, nurodė ir kiti UAB „Vilniaus energija“
darbuotojai (2 t., b. l. 64-68), šio fakto neneigė ir pareiškėjas. Nustatyta,
kad S. G. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dirbo vairuotoju
nuo 1973-05-23 iki 2002-03-31, įskaitant šaltkalviu-vairuotoju nuo 2002-02-25
iki 2002-03-31. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad
asbesto ekspozicijos trukmė UAB „Vilniaus energija“, vadovaujantis Kriterijų
15.7 p., siekė minimalų periodą – 5 metus, išvada, kad S. G. profesinę
ligą – asbestozę nulėmė darbas UAB „Vilniaus energija“, yra pagrįsta. Pareiškėjo
argumentas, jog S. G. reguliariai buvo tikrinama sveikata
ir visose išvadose nurodyta, kad S. G. dirbti gali,
nepaneigia asbestozės diagnozės, kuriai būdingas ilgas indukcijos periodas.
Atsižvelgus
į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus teisės aktų nuostatas,
konstatuotina, kad CDMEK 2009-10-19 išvada dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603
priimta vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, t.y.
CDMEK atliko teisės aktų nustatyta tvarka jos kompetencijai priskirtus
veiksmus, todėl nėra pagrindo nustatyti papildomus įpareigojimus (ABTĮ 90 str.).
Pažymėtina, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, neteisingai
nurodo, kad skundžiama išvada, yra administracinis sprendimas, ir prašo jį
panaikinti bei įpareigoti priimti naują administarcinį sprendimą, atitinkantį
Viešojo admnistravimo įstatymo reikalavimus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad
kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo
subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo
arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str.,
88 str.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad
individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas
konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus
administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir
teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos;
individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos
nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo
tvarka.
Atsižvelgiant
į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus
administracinio akto požymis – konkrečių teisių ar pareigų nustatymas tam
tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme
gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai
(neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines
pasekmes.
Pareiškėjo
prašoma panaikinti skundžiama išvada nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims nėra
tiesiogiai nustatomos teisės ar pareigos.
Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas
ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame
vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal
administraciniam sprendimui būdingus požymius. Todėl ankščiau minėtuose teisės
aktuose skundžiamos išvados pavadinimas sprendimu neturi reikšmės šios bylos
išsprendimui.
Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skundžiama išvada pagal savo
turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl jos panaikinimas negali
būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teisme yra nagrinėtinos
administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės
aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie
teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant
dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis
dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2008-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).
Ginčijamoje išvadoje buvo nurodyta informacija dėl atlikto vertinimo, todėl
teisme gali būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Dėl to išvadai negali būti ir neturi būti taikomi reikalavimai taikytini administraciniam
sprendimui.
Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose
nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio
nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas
yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar
neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui
klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų
viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus
priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo
administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo
ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose
viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius
įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Pagal nurodytą teisinį
reglamentavimą skundžiama išvada nelaikytina individualiu administraciniu aktu.
Paminėtus
motyvus dėl skundžiamos išvados neatitikimo administracinio sprendimo požymiams
patvirtina ginčo teisinių santykių reglamentavimas bei pagal šį reglamentavimą
tarp šalių atsiradę teisiniai santykiai. Minėta, kad 2007-07-16 S.
G. profesinės ligos tyrimo komisija Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo
aktu nustatė pirminę profesinės ligos diagnozę, kurios buvimą patvirtino šeimos
gydytoja, dalyvavusi Komisijos, sudarytos Darbo inspekcijos, kuri yra valstybės
įgaliota institucija surašyti tokį aktą, darbe bei kiti komisijos nariai. 2008-03-20
surašyta Akto II dalis, kuria patvirtinta profesinė liga, profesinę ligą
patvirtino Darbo medicinos gydytoja, o Akto II dalį pasirašė šeimos gydytoja,
dalyvavusi Komisijos, sudarytos Darbo inspekcijos, kuri yra valstybės įgaliota
institucija surašyti tokį aktą, darbe bei kiti komisijos nariai. 2008-05-27
NDNT Vilniaus IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu
nustatė S. G. 80 proc. darbingumo lygį dėl nustatytos
profesinės ligos. 2008-06-20 pakartotinai priimta Akto II dalis, kurioje
patvirtinta nustatyta profesinė liga. 2008-08-25 NDNT Vilniaus IV teritorinis
skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu nustatė 65 proc. darbingumo lygį dėl
nustatytos profesinės ligos. 2009-10-19 CDMEK išvadoje dėl profesinės ligos
konstatavo, kad profesinė liga - pneumokoniozė (asbestozė) nustatyta pagrįstai.
2009-10-27 Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-15-1479, atlikus
profesinės ligos tyrimo medžiagos patikrinimą ir nustačius, kad darbingumo
lygis dėl diagnozių pagal TLK-10 J61 ir Z57.2 nustatytas pagrįstai, nusprendė
pripažinti S. G. 2008-03-20 nustatytą profesinę ligą
draudiminiu įvykiu (2 t., b. l .203-204). Vilniaus skyrius nurodė, jog
klausimas dėl S. G. priklausančios mokėti vienkartinės
netekto darbingumo kompensacijos skyrimo bus sprendžiamas ginčą išnagrinėjus
teismine tvarka.
Nustatytos
bylos aplinkybės patvirtina, kad S. G. siekia gauti
socialines išmokas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo 1999-12-23 įstatymą Nr. VIII-1509. Dėl to buvo atlikti
valstybės įgaliotų institucijų visi minėti veiksmai ir priimtas Fondo valdybos
Vilniaus skyriaus sprendimas nustatytą profesinę ligą pripažinti draudiminiu
įvykiu.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo
6 str. 6 d. yra numatyta, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe,
pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais
įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo
bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais,
taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu,
Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais.
S. G. nustatant profesinę ligą bei darbingumo lygį dalyvavo
dvi valstybės institucijos – Darbo inspekcija, Neįgalumo ir darbingumo
nustatymo tarnyba, šių institucijų darbe dalyvavo ir dokumentus, kuriais
nustatyta profesinė liga bei dėl jos nustatytas darbingumo lygis pasirašė
gydytojai. Šių valstybės institucijų dokumentų pagrįstumą patikrino Sveikatos
apsaugos ministerijos sudaryta Komisija. Minėtų trijų valstybės institucijų dokumentus
patikrino Fondo valdybos Vilniaus skyrius ir konstatavo, kad profesinė liga
patvirtinta pagrįstai (2 t., b. l .203).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-22 nutarimu Nr. 309 Nelaimingų
atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 22-24
punktuose numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
teritoriniams skyriams, nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės
ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo
atsitikimo darbe tyrimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar
papildomai gauti kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą
atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl nelaimingo
atsitikimo darbe priežastį. Būtent nurodyta tvarka ir buvo įvertinti visi
minėti dokumentai, kurie nelaikytini administraciniais sprendimais.
Pažymėtina, kad CDMEK nėra teisinės atsakomybės subjektas, nes nėra
juridinis asmuo, todėl Komisija nelaikytina ir viešojo administravimo subjektu,
galinčiu atsakyti už Komisijos veiksmus. Centrinės darbo medicinos ekspertų
komisijos nuostatų 11 p. (toliau ir Nuostatai) nustatyta, kad Komisija sudaroma
sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Dėl to už Komisijos vykdomų funkcijų
atlikimą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija arba yra asmeniškai
atsakingi Komisijos nariai (Nuostatų 5 p.). Byloje nustatytos aplinkybės
patvirtina, kad CDMEK atliko viešojo administravimo funkciją, kurią jai pavedė
atlikti Sveikatos apsaugos ministerija, sudarydama tokią Komisiją ir
patvirtindama jos nuostatus. CDMEK atliko nuostatuose nustatytą uždavinį - patikrino
profesinės ligos nustatymo pagrįstumą.
Dėl nurodytų motyvų, nėra pagrindo pripažinti Sveikatos apsaugos ministerijos
veiksmus, atliktus per jos sudaromą Komisiją, neteisėtais ir įpareigoti atlikti
papildomus veiksmus. Pažymėtina, kad administracinis teismas vertina tik
viešojo administravimo subjekto atliktų veiksmų teisėtumą (ABTĮ 3 str.).
2009-04-15 Sveikatos apsaugos ministras 2009-04-15 įsakymu Nr. V-282 yra
patvirtinęs Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos tokią sudėtį: V.
Januškevičius – Kauno medicinos universiteto klinikų Darbo medicinos tarnybos
vadovas (komisijos pirmininkas); T. Bagdonienė – Kauno medicinos universiteto
klinikų darbo medicinos gydytoja; I. Baikienė – Vilniaus universitetinės
Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja; S. Balsytė – Vilniaus
universitetinės Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja; A. Einikienė –
Valstybinės darbo inspekcijos Darbo higienos skyriaus vedėjo pavaduotoja; D.
Gorobecienė – Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos
ekspertizės skyriaus darbo higienos gydytoja; E. Jegelavičius – Lietuvos
pramonininkų konfederacijos Verslo socialinės politikos koordinavimo narys; K.
Kaveckaitė – Valstybinės darbo inspekcijos Darbo higienos skyriaus vedėja; A.
Minelgienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir
nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė; A. Naujūnas –
Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir personalo departamento Atstovavimo ir
teisės taikymo skyriaus vyriausiasis specialistas; R. Raškevičienė – Kauno
medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros lektorė; V.
Šimkienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento
Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė; P.
Vasilavičius – Kauno medicinos universiteto klinikų Darbo medicinos tarnybos
sveikatos ekologas.
CDMEK 2009-08-27 posėdžio protokolas patvirtina, kad posėdyje dalyvavo
ir protokolą pasirašė dr. V. Januškevičius, V. Šimkienė, D. Gorobecienė, T.
Bagdonienė, I. Baikienė, A.Minelgienė, dr. R. Raškevičienė, dr. P. Vasilavičius,
E. Jagelavičius, A. Einikienė, S. Balsytė (2 t., b. l. 48-50). 2009-10-19
Išvadoje dėl profesinės ligos nurodyta, jog dokumentas siunčiamas S. G., pareiškėjui (UAB „Vilniaus energija“) bei VSDF
Vilniaus skyriui (2 t., b. l. 51).
Nuostatų 17 p. nustatyta, kad Komisijos veiklos forma yra posėdžiai,
kurie rengiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nuostatų 20 p. nustatyta, kad
Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos
narių. Nuostatų 20 p. nustatyta, kad sprendimai priimami posėdyje
dalyvaujančių Komisijos narių bendru sutarimu; jeigu Komisijos nariai
nepasiekia bendro sutarimo, sprendimai priimami dalyvaujančių posėdyje
Komisijos narių balsų dauguma.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad CDMEK, nagrinėdama klausimą
dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo, vadovavosi minėtomis taisyklėmis ir
įgyvendino principus, kuriais turi būti grindžiama Komisijos veikla - kolegialaus
klausimų svarstymo, demokratijos, teisėtumo principai (Nuostatų 5 p.).
Nuostatų 27 p. nustatyta, kad Komisijai priėmus sprendimą dėl profesinės
ligos diagnozės nustatymo, Komisijos pirmininkas surašo išvadą dėl profesinės
ligos pagrįstumo ir per 7 dienas išsiunčia po vieną šios išvados egzempliorių
Valstybinei darbo inspekcijai, Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos
teritorinei įstaigai, darbdaviui, pareiškėjui (jo atstovui) ir draudimo
įstaigai, kurioje nukentėjęs asmuo apdraustas. Apie nepatvirtintą profesinės
ligos diagnozę Komisijos pirmininkas informuoja darbdavį, pareiškėją (jo
atstovą).
Nuostatų 27 p. turinys ne visiškai atitinka aukštesnės galios teisės aktų
turinį - Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 9 p., pagal kurį profesinės
ligos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija.
Dėl to CDMEK nenustato ar nepatvirtina papildomai profesinės ligos, o tik
tikrina profesinės ligos nustatymo pagrįstumą. Tačiau tiek Nuostatų 27 p., tiek
kitos nuostatos patvirtina, kad tiek Komisijai nutarus profesinės ligos
nustatymą pripažinti pagrįstu, tiek nepagrįstu yra surašomas rašytinis
dokumentas – išvada, kuri siunčiama suinteresuotiems asmenims. Nuostatai
nenustato termino, per kurį turi būti surašyta išvada, tačiau iš minėtos
nuostatos galima daryti prielaidą, jog išvada turi būti surašyta ne vėliau kaip
per 7 dienas nuo posėdžio dienos. Šiuo atveju išvados surašymo terminas buvo pažeistas.
Be to, išvada, kuria buvo pripažintas pagrįstu profesinės ligos nustatymas,
nebuvo išsiųsta visiems subjektams, kuriems pagal Nuostatus buvo būtina
išsiųsti išvadą, būtent išvada nebuvo išsiųsta Valstybinei darbo inspekcijai,
Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai.
Teismas daro išvadą, kad nurodyti pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro
pagrindo įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją atlikti veiksmus,
užtikrinančius, jog CDMEK pakartotinai atliktų S. G. nustatytos
profesinės ligos pagrįstumo patikrinimą, nes toks įpareigojimas būtų
neproporcinga priemonė S. G. atžvilgiu, kurio profesinės
ligos nustatymo klausimas minėtų teisės aktų nustatyta tvarka tęsiamas nuo 2007
m., šiuo metu ketvirtoje valstybės institucijoje (VSDFV), kuri dalyvauja
klausimo sprendime, galutinis sprendimas dėl kompensacijos mokėjimo nėra
priimamas būtent dėl šio teisminio ginčo (ABTĮ 4 str. 6 d.).
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
85-87 str., 88 str.,127 str.,
n u s p r
e n d ė:
pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas
apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant
apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui
arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Bronius
Januška
Veslava Ruskan
Jūra
Marija Strumskienė