Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-19][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-218-729-2017].docx
Bylos nr.: e2-218-729/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 Ieškovas
Registrų centras Klaipėdos filialas 140042759 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 188729161 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos.
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Kelių ieškinio reikalavimų sujungimas ir išskyrimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Ieškinys
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

Civilinė byla Nr. e2-218-729/2017

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02610-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.2.; 3.2.6.1.

 

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. gegužės 19 d.

Gargždai

 

 

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Grigonienė,

sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovei Lilijai Gustainytei,

atsakovui S. Č.,

atsakovo L. Č. atstovei advokatei V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams S. Č. ir L. Č. dėl sandorių, kuriais pažeistos kreditoriaus teisės, pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir L. Č. ieškinį atsakovui S. Č., tretysis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

 

n u s t a t ė:

 

              ieškovė patikslintu actio Pauliana ieškiniu pareiškė reikalavimą sandorius, kuriais S. Č. 2014-02-18 suteikė įgaliojimą sūnui L. Č. iš sąskaitos paimti 134590,00 Lt ir 110000,00 Eur pinigines lėšas bei 2016-08-05 dovanojimo sutartį, kuria S. Č. padovanojo L. Č. 100 000 Eur, pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją, išieškojimą nukreipiant į dovanojimo sandoriu padovanotus 100 000 Eur kreditoriaus reikalavimo (36 724,78 Eur) ribose. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos AVMI viršininko 2011 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (12.18)-N5-32 išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, su mokesčių mokėtoju S. Č. 2011-02-15 pasirašė mokestinės paskolos sutartį (toliau – MPS) Nr. 12.18-N5-33 dėl 190997,71Lt GPM bei 100000,00 Lt PVM, t. y. 290997,71 Lt bendros sumos išdėstymo nuo 2011-01-14 iki 2016-01-31. Nurodė, kad Klaipėdos AVMI 2010-01-25 Turto arešto aktu Nr. 12.28-484 buvo areštavusi skolininkui S. Č. priklausančius 4 žemės sklypus ir 50 proc. negyvenamos patalpos - Grožio salono. S. Č. motyvuotu prašymu 2012-06-13 VMI prie FM sprendimu Nr. (23.16-08)-319-6446 turto areštas panaikintas. S. Č. nevykdant įsipareigojimų pagal minėtą mokestinės paskolos sutartį, VMI prie FM 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-7461 šią sutartį nutraukė. Kol skolininkas laikėsi pasirašytos MPS sąlygų (iki jos nutraukimo 2014-09-16), mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo pradėti išieškojimo veiksmų S. Č. atžvilgiu. Tačiau S. Č., galimai, piktnaudžiaudamas mokestinės paskolos sutarties galiojimo laikotarpio sąlygomis (kol MPS galioja, dėl sutartimi išdėstytos mokestinės nepriemokos nėra atliekami išieškojimo veiksmai) 2013-11-21 savo turimą nekilnojamąjį turtą, t. y. 4 žemės sklypus, padovanojo sutuoktinei I. Č., a.k. 47006030406. Pagal 2014-01-21 Turto pasidalijimo sutartį Nr. LP-255 sutuoktinei taip pat perdavė negyvenamąją patalpą - grožio saloną. Be to, MPS galiojimo laikotarpiu t.y. 2013-10-15 mokėtojas (atsakovas) pardavė žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) J. K.. 2014-02-19 nupirko žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) ir 2014-02-21 pardavė V. Š. Taigi, VMI prie FM 2014-09-16 priėmus sprendimą Nr. (23.24-08)-327-7461 nutraukti 2011-02-15 MPS Nr. 12.18-N5-33 ir 2014-10-29 priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš skolininko turto, S. Č. nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ar registruotino turto nebeturėjo. 2015-11-05 AB Swedbank pateikus informaciją apie S. Č. piniginių lėšų judėjimą, per 3 paskutiniuosius metus, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 mokėtojo (atsakovo) įplaukos buvo ženkliausios – 197 041,66 Eur, 18 063,76 USD, iš jų: 110 000,00 E. V. Š. 2014-02-21 pravestos piniginės lėšos pagal pirkimo pardavimo sutartį už parduotą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), 8 236,79 Eur (28440,00 Lt) antstolio Jono Petriko grąžinama varžytinių dalyvio įmoka, 18 796,34 Eur (64 900,00 Lt) - lėšų įnešimai bei mokėtojo lėšų pervedimai. Šio laikotarpio išlaidos – 19 8373,66 Eur, iš jų 2014-02-19 bei 2014-02-27 2 000,00 USD ir 2 010,00 USD pervesta dukrai B. Č., o 2014-02-25 suteikto įgaliojimo pagrindu sūnus L. Č. išėmė iš S. Č. sąskaitos 134 590,00Lt ir 110 000,00 Eur, gautus už nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį. Tokiu būdu buvo pažeistas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, numatytas LR CK 6.9301 str. 2017-01-03 iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo pranešimo civ. byloje Nr. 2SP-383-904/2017 ieškovė sužinojo apie 2016-08-05 dovanojimo sutartį, kuria S. Č. padovanojo savo sūnui L. Č. 100 000 Eur. Minėtoje byloje pareiškėjai S. Č. ir L. Č. pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, šalys šią sutartį prašo laikyti niekine ir negaliojančia. Taigi, turėdamas skolų valstybės biudžetui, atsakovas nesiekė jų grąžinti, o priešingai, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, suteikė įgaliojimą savo sūnui, kad šis galėtų disponuoti/paimti skolininko pinigines lėšas, kartu užsitikrindamas, kad išieškojimo atveju, skolininko sąskaitoje lėšų nebus, taip bus apsaugoti atsakovo - S. Č. interesai, taip pat su sūnumi sudarė dovanojimo sutartį, kurią dabar siekia pripažinti negaliojančia, vėlgi bandydami išvengti mokestinės nepriemokos išieškojimo į valstybės biudžetą. Ieškovė mano, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes atsakovui nepateikus GPM deklaracijų už 2014 – 2015 metus, apie S. Č. piniginių lėšų judėjimą sužinojo tik 2015-11-05, gavusi informaciją iš AB Swedbank, o apie dovanojimo sutartį sužinota 2017-01-03, gavus pranešimą iš teismo. Šiuo atveju atsakovo nesąžiningumas yra preziumuojamas, nes įgaliojimo ir dovanojimo sandoriai sudaryti tarp artimų giminaičių, t. y. tarp tėvo ir sūnaus. Atsakovas turėjo žinoti ir žinojo, kad sudarius ginčijamus sandorius jis nebeturės turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir tai pažeis ieškovo kaip atsakovo kreditoriaus teises.

              Atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčijami sandoriai nepažeidė kreditorės teisių, kadangi sandorių sudarymo metu atsakovas S. Č. buvo faktiškai mokus. Pabrėžė, kad atsakovas L. Č. 2014-02-25 nuimdamas 110 000 Eur ir 134 590 Lt grynaisiais nuo S. Č. sąskaitos, veikė kaip įgaliotinis, jis neįgijo nuosavybės teisių į ginčijamas sumas, t.y. tarp jo ir atsakovo S. Č. nebuvo sudarytas joks sandoris. Minėti pinigai buvo perduoti S. Č.. Taip pat nurodė, kad ieškovė šio sandorio ginčijimui praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi duomenis apie atsakovo S. Č. gautinas sumas ji sužinodavo nedelsiant ir turėjo įstatyme numatytas galimybes gauti duomenis iš bankų apie visas bankines operacijas, todėl apie ginčijamus sandorius turėjo galimybę sužinoti dar 2014 metais. Dėl 2016-08-05 Dovanojimo sutarties nurodė, kad tai buvo tariamas sandoris, atsakovai patys tai pripažįsta, nes ginčijamą sandorį sudarė nesiekdami sukurti realaus dovanojimo sandorio, o tik siekdami užtikrinti L. Č. geresnes finansavimo sąlygas, jeigu jam ateityje prireiktų naudotis finansinių įstaigų kreditavimo paslaugomis. Pinigai nebuvo realiai perduoti nei pervesti bankiniu pavedimu, notarė taip pat nematė realaus jų perdavimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad L. Č. turtas yra įkeistas hipoteka AB Swedbank, užtikrinant kredito grąžinimą. Jeigu, kaip teigia Ieškovas, S. Č. būtų turėjęs realių galimybių padovanoti sūnui tokią didelę pinigų sumą, L. Č. nebūtų jokios būtinybės skolintis pinigus iš banko, mokėti palūkanas bankui ir tokiu būdu patirti papildomų išlaidų. Pažymėjo, kad atsakovas S. Č. ieškovės ginčijamais „sandoriais“ niekam neperleido piniginių lėšų, jo turtinė padėtis dėl to niekaip nepasikeitė. Pagal trečiųjų asmenų VMI prie FM pateiktus duomenis matyti, kad 2014 m. S. Č. gavo 275 139,02 Eur (950 000,00 Lt) pajamų. Be to, ieškovė pati pripažįsta, kad atsakovas turėjo ir nekilnojamojo turto. Taigi akivaizdu, kad ieškovės ginčijamas tariamas sandoris nesumažino jo mokumo ir atsakovas net ir po ginčijamų sandorių turėjo realias galimybes padengti įsiskolinimą ieškovei, nėra jokio pagrindo nukreipto jo išieškojimą į L. Č. turtą.

              2017-02-28 teisme gautas ieškovo L. Č. ieškinys atsakovui S. Č., trečiuoju asmeniu, nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukiant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriuo reikalaujama pripažinti 2016-08-05 sudarytą dovanojimo sutartį tarp ieškovo L. Č. ir atsakovo S. Č. negaliojančia. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2016-08-05 ieškovas L. Č. ir atsakovas S. Č. sudarė notariškai patvirtintą sutartį, pagal kurią atsakovas turėjo padovanoti ieškovui 100 000 Eur, tačiau šios sumos ieškovui neperdavė, o tik siekė sukurti ieškovo geresnio finansavimo sąlygas. Pinigų neperdavimo faktą grindžia šiomis aplinkybėmis: ieškovo turtas įkeistas hipoteka AB Swedbank, užtikrinant kredito grąžinimą, jei atsakovas būtų turėjęs finansines galimybes padovanoti minimą pinigų sumą ieškovui, tai pastarajam nebūtų reikėję imti kredito ir patirti papildomas išlaidas mokant bankui palūkanas; ieškovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovas šios pinigų sumos negavo, neįnešė į banko sąskaitą; dovanojimo sutartyje nurodyta dovanojama pinigų suma yra itin didelė, todėl fiziškai ją perduoti būtų ganėtinai sudėtinga; kaip nurodo trečiasis asmuo, jau nuo 2015 metų atsakovas neturėjo jokio turto, į kurį būtų buvę galima nukreipti išieškojimą, taigi atsakovas neturėjo finansinių galimybių padovanoti ieškovui tokią didelę pinigų sumą; ieškovas ir atsakovas yra artimi giminaičiai, todėl sudarinėti notariškai patvirtintą sutartį tik dėl pinigų perdavimo vienas kitam, būtų buvę visiškai nelogiška, teigia, kad notariškai patvirtinta sutartis buvo sudaryta tik turint tikslą deklaruoti ieškovo geresnę finansinę padėtį; nors sudaryta dovanojimo sutartis ir atitiko jai keliamą notarinę formą (LR CK 1.74 str. 1 d. 3 p., 6.469 str. 2 d.), tačiau notarė, tvirtinusi šią sutartį, pinigų perdavimo (grynaisiais ar bankiniu pavedimu) bei tai pagrindžiančių išrašų nematė. Nurodo, kad šios aplinkybės patvirtina faktą, jog esminės dovanojimo sutarties sąlygos - pinigų perdavimo – nebuvo bei nebuvo šalių valios sukurti jokių teisinių padarinių, todėl, vadovaujantis LR CK 1.86 straipsniu, prašo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

              A. S. Č. pateikė atsiliepimą į L. Č. ieškinį dėl 2016-08-05 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad ieškovas L. Č. yra UAB „Laumina“ vadovas; verslui plėtoti neretai tenka skolintis finansinių lėšų iš kredito įstaigų, o pastarosios reikalauja įmonės dalininkus ar vadovus laiduoti už įmonę, taip pat reikalauja pateikti turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Todėl, siekiant padidinti ieškovo mokumą, buvo susitarta sudaryti tariamą dovanojimo sandorį, jeigu ateityje reikėtų imti kreditą verslui plėtoti. Atsakovas jokių pinigų realiai ieškovui neperdavė ir minėtu sandoriu nebuvo siekiama sukurti jokių tarpusavio teisių ar pareigų. Nurodo, kad atsakovo atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, todėl visas turtas, piniginės lėšos, banko sąskaitos buvo areštuotos antstolio patvarkymu. Atsakovas neturėjo finansinių galimybių realiai perduoti tokią didelę sumą, nurodytą ginčijamoje dovanojimo sutartyje, ieškovui, nes tokiomis lėšomis paprasčiausiai tuo metu nedisponavo.

Trečiasis asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu su L. Č. ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Prašo pripažinti 2016-08-05 Dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją šio turto atžvilgiu remiantis CK 6.66 str, 6.67 str. pagrindu (remiantis  CK 6.66 str. 4 dalimi, išieškojimas kreditoriaus reikalavimu  nukreiptinas į 100000 Eur 2016-08-05 Dovanojimo sutartimi S. Č. padovanotą sūnui, t.y. kiek reikia kreditoriaus reikalavimams patenkinti, t.y. 38266,70 Eur ribose). Nurodo, kad ieškovo L. Č. ieškinio tikslas - užginčyti 2016-08-05 dovanojimo sutartį, kad neliktų galimybės atlikti išieškojimo veiksmų iš jo tėvo S. Č. turto/piniginių lėšų, t.y. užkirsti kelią kreditorei apginti savo teises ir teisėtus interesus. Pabrėžė, kad sudaryta ginčo sutartis atitinka visas sąlygas keliamas dovanojimo sutarčiai: 1 punktu nurodyta, kad dovanotojas sūnui dovanoja jam nuosavybės teise priklausančius 100 000 Eur; minėtos sutarties 3 punktu pažymėta, kad dovanojamiems pinigams draudimo, arešto nėra, kad dovanojami pinigai S. Č. priklauso pagal 2010-05-17 Klaipėdos miesto 6-ajame notaro biure  patvirtintą Vedybų sutartį, reg. Nr. LP-2073, įregistruotą 2010-05-19 viešajame registre, apdovanotasis patvirtino, kad tėvo dovanojamus pinigus priima (sutarties 2 punktas), kad pats apmoka sutarties išlaidas (sutarties 4 punktas). Apdovanotasis neatsisakė priimti dovanos, notaro patvirtinta, kad sutartis šalių perskaityta, suprastas jos turinys bei pasekmės, ir kaip atitinkanti jų valią (kitaip ir nebuvo įrodinėjama), priimta ir pasirašyta. Be to, tėvas (atsakovas) ieškovui buvo suteikęs įgaliojimą tvarkyti jo reikalus, ir, veikdamas pagal jį, ieškovas negalėjo nežinoti, kad S. Č. yra VMI prie FM skolininkas. 2016-08-05, sandorio metu, S. Č. skola valstybės biudžetui sudarė 35 724,78 Eur, tačiau nepaisant nurodytų aplinkybių, šis savo sūnui padovanojo 100 000 Eur, tuo pažeisdamas VMI prie FM kaip kreditorės teises (CK 6.9301 str.), t.y. atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir sąžiningumo principų; jeigu asmuo piktnaudžiauja savo subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (CK 1.87 str. 2d.).

Teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė juose nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad 2011-02-15 su S. Č. buvo pasirašyta mokestinės paskolos sutartis. Atsakovui nesilaikant sutarties sąlygų 2014-09-16 ji buvo nutraukta. Vienu metu S. Č. nekilnojamajam turtui buvo pritaikytas areštas, tačiau pateikus motyvuotą prašymą panaikinti areštą vienam sklypui, VMI priėmė sprendimą panaikinti visiems nekilnojamojo turto objektams. Sutarties vykdymo laikotarpiu S. Č. visą savo turtą perleido, todėl kreditoriui patenkinti savo reikalavimą praktiškai neliko iš ko. Nurodė, kad kol atsakovas laikėsi mokestinės paskolos sutarties sąlygų pradėti išieškojimo veiksmus nebuvo pagrindo. 2014-02-18 S. Č. išdavė įgaliojimą Nr. K1ES-1820 savo sūnui L. Č. parduoti jo nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) ir gauti už šį sandorį pinigus. Pirkėjui pervedus pinigus į S. Č. sąskaitą banke, L. Č. iš jos nuėmė 134 590 Lt ir 110 000 Eur, tokiu būdu sumažindamas turto apimtį. Tuos pinigus, kad ir trumpą laiką, turėjo sūnus. 2016-08-05 S. Č., būdamas skolingas valstybės biudžetui, sudarė dovanojimo sutartį, kuria savo sūnui L. Č. padovanojo 100 000 Eur. Vertinant šią sutartį, reikia atsižvelgti į tikruosius jos šalių ketinimus. Veiksnūs ir suaugę S. Č. ir jo sūnus notaro akivaizdoje pripažino, kad supranta sandorio esmę, patvirtino jo įvykdymą, todėl laikytina, kad jie dovanojimo sutartį sudarė, o jų tvirtinimas, kad pinigų neperdavė, vertintinas kritiškai, nes sandorio esmė ir buvo ne pinigų perdavimas, o jų nuslėpimas. Actio Pauliana ieškinį reiškia todėl, kad valstybei skolingas asmuo visų pirma turi rūpintis tos skolos padengimu, o ne išdalinti savo turtą. Nurodė, kad pinigų pervedimų VMI nuolat netikrina. Apie S. Č. pinigų judėjimą sąskaitose sužinojo tik 2015 m. lapkričio mėn. pateikę užklausas bankams. Be to S. Č. neteikė deklaracijų apie savo turtą. Ieškovės atstovė prašo atsižvelgti į šiuo metu susidariusią 38 266,70 Eur mokestinę nepriemoką ir spręsti bylą pagal šią sumą bei vadovautis paskutiniu 2016-08-05 sudarytu dovanojimo sandoriu.

A. S. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad mokestinę skolą juridiškai pripažįsta, tačiau skolingas nesijaučia, nes 2011 m. pats gera valia sutiko sumokėti valstybei 400 000 Lt mokesčių už 2003 – 2006 metų laikotarpį, VMI sutiko ir buvo pasirašyta sutartis, sudarytas 7 metų grafikas - kas metus sumokėti po 50 000 Lt. Iškart sumokėjo 150 000 Lt, mokėjo ir toliau, nebuvo piktybiškas nemokėtojas. Bemokėdamas mokesčius, pamatė, kad VMI jį seka, skundžia FNTT ir pan., todėl nusprendė nebemokėti. Pabrėžė, kad 2014 m. vasario mėn. pinigų sūnui nepervedė, sūnus tik nuėmė juos nuo sąskaitos pagal suteiktą įgaliojimą, nes S. Č. tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos. Taip pasielgė todėl, kad tuo metu nupirko namą už grynuosius pinigus ir po savaitės jį pardavė, uždirbdamas 10 000 Lt. Tuo momentu galiojo ir buvo vykdoma MPS ir jam nebuvo draudžiama užsiimti verslu, o šiuo sandoriu uždirbtų pinigų jis sūnui nepadovanojo. Pažymėjo, kad apie 2016-08-05 dovanojimo sandorį VMI sužinojo tik iš pačių atsakovų, kai jie kreipėsi į teismą dėl šio sandorio pripažinimo apsimestiniu. Nurodė, kad pinigų nei tada, nei dabar neturi, VMI panaikinus jo žemės sklypų areštą, jis pasidalino turtą su žmona, o kadangi šie sklypai į santuokinį turtą pateko iš jos pusės, jai ir atiteko, tai, kas priklausė.

Atsakovo L. Č. atstovė posėdžio metu L. Č. ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, o Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį prašė atmesti. Atkreipė dėmesį į tai, kad jokių įrodymų pagrindžiančių, kad 2015-02-25 L. Č., nuimdamas pagal įgaliojimą pinigus nuo tėvo sąskaitos praturtėjo ir tokiu būdu sumažėjo S. Č. mokumas, byloje nėra. Šiam sandoriui prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad pagal Notarų ir antstolių duomenų apie juridinius faktus, dėl kurių asmenims gali atsirasti prievolė mokėti mokesčius bei kitokios informacijos, reikalingos mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti, teikimo mokesčių administratoriui taisykles, patvirtintas 2004-06-11 įsakymu Nr. 1L-241, mokesčių administratorius turėjo visas sąlygas laiku gauti mokumo tikrinimui reikalingą informaciją ir neturėtų remtis faktinio aplinkybių sužinojimo aplinkybe. Dėl 2016-08-05 sudaryto dovanojimo sandorio nurodė, kad realiai pinigai nebuvo dovanoti, todėl buvo nuspręsta patiems kreiptis į teismą dėl šio sandorio pripažinimo apsimestiniu. Prašo įvertinti prisipažinimą kaip sąžiningumą, nes pinigus, jei nebūtų jų reikėję deklaruoti, ieškovas būtų galėjęs gauti iš tėvo ir be notarinio dovanojimo. Pažymėjo, kad šalys neturėjo tikslo sukurti teisinius santykius, todėl prašo vertinti taip, kad jie ir nebuvo sukurti LR CK 1.86 str. pagrindu. Notarė pinigų nematė, pinigų neskaičiavo, tik patvirtino šalių sandorį ir tai neįrodo perdavimo fakto. Dėl ieškovės pateiktos patikslintos ieškinio sumos nurodė, kad ieškinys turėtų būti nagrinėjamas pagal jame nurodytą sumą, ji negali būti didinama, netikslinant ieškinio reikalavimų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatytos faktinės aplinkybės. 2010-01-25 turto arešto aktu Nr. 12.28-484 tinkamam mokestinės prievolės vykdymo užtikrinimui buvo areštuotas S. Č. priklausantis nekilnojamasis turtas – 50 proc. grožio salono ir 4 žemės sklypai (1 t., b.l. 29 - 32). 2011-02-15 tarp Klaipėdos apskrities VMI ir S. Č. pasirašyta mokestinės paskolos sutartis Nr. (12.18)-N5-33 dėl 290997,71 Lt (84278,76 Eur) mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2011-01-14 iki 2016-01-31, sudarytas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas (1 t., b.l. 25 - 28). 2012-05-30 S. Č. VMI pateikė prašymą panaikinti areštą vienam žemės sklypui, nes ketino sudaryti sutartį su Lietuvos dujomis ir už šį sandorį gautas lėšas pervesti į VMI sąskaitą daliai skolos padengti (1 t., b.l. 34). 2012-06-13 sprendimu Nr. (23.16-08)-319-6446 VMI panaikino turto areštą visam nekilnojamajam turtui (1 t., b.l. 35 - 37). VĮ Registrų centras duomenimis 2014-01-21 turto pasidalijimo sutartimi Nr. LP-255 S. Č. sutuoktinei I. Č. perleido negyvenamąją patalpą – Grožio saloną bei 2013-11-21 dovanojimo sutartimis Nr. LP-3884, LP-3487, LP-3481, LP-3478 padovanojo 4 žemės sklypus (1 t., 38 – 53). 2014-02-18 S. Č. išdavė įgaliojimą savo sūnui L. Č. sudaryti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorį, priimti grynuosius pinigus bei nuo sąskaitos nuimti pavedimu pervestus pinigus (1 t., b.l. 126). 2014-02-19 sutartimi S. Č. nusipirko nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) už 580 000 Lt, kuriuos sumokėjo grynaisiais (1 t., b.l. 99 – 112), o 2014-02-21 L. Č., veikdamas pagal įgaliojimą, minėtą nekilnojamąjį turtą pardavė už 590 000 Lt, iš kurių 50 000 Lt buvo sumokėta grynais prieš sutarties sudarymą, o 110 000 Eur ir 160 192 Lt pervesta į S. Č. sąskaitą banke (1 t., b.l. 113 – 125). Iš S. Č. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-02-25 L. Č. iš sąskaitos nuėmė 110 000 Eur ir 134 590 Lt. (1 t., b.l. 127). VMI 2014-02-25 duomenimis S. Č. skola valstybei sudarė 161623,72 Lt (1 t., b.l. 18). 2014-02-25 VMI raštu Nr. (23.1-08)-RMA-7234 į 2014-02-17 prašymą, S. Č. mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas pratęstas iki 2014-07-01 (1 t., b.l. 142). S. Č. nevykdant įsipareigojimų pagal mokestinės paskolos sutartį 2014-09-16 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-7461 ji nutraukta. 2015-02-06 L. Č. pasirašė kredito sutartį Nr. 15-007967-FA būsto statybos darbų užbaigimui su AB Swedbank, sandoriui užtikrinti įregistruota hipoteka (2 t., b.l. 53 - 56). VĮ Registrų centras duomenimis 2015-09-01 S. Č. dar priklausė 18 nekilnojamojo turto objektų (1 t., b.l. 33). Iš elektroninio deklaravimo sistemos išrašo matyti, kad S. Č. paskutinę GPM deklaraciją teikė už 2013 m. (2 t., b.l. 33). VMI prašymu 2015-11-05 AB „Swedbank“ pateikė S. Č. banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2015-11-05 (1 t., b.l. 54 – 73). VMI duomenimis S. Č. 2016-04-23 deklaravo išvykimą į Turkiją (1 t., b.l. 21). Iš 2016-07-09 anstolio Zeno Zenkevičiaus pažymos apie vykdymo eigą, matyti, kad skolininkas S. Č. savo vardu nebeturi įregistravęs jokio turto (1 t., b.l. 16). 2016-08-05 Klaipėdos miesto šeštajame notaro biure patvirtintas dovanojimo sandoris, kuriuo S. Č. savo sūnui L. Č. padovanojo 100 000 Eur (2 t., b.l. 39). S. Č. skola valstybei 2016-10-31 duomenimis sudarė 36724,78 Eur (1 t., b.l. 19 – 20). 2016-12-22 Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas L. ir S. Č. prašymas patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, kuria šalys sutarė 2016-08-05 dovanojimo sutartį laikyti niekine ir negaliojančia (2 t., b.l. 36 – 38). 2017-01-02 teismo pranešimu VMI informuota apie nagrinėjamą civilinę bylą, kuria S. Č. ir L. Č. prašo patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį (2 t., b.l. 35). 2017-03-07 nutartimi civilinė byla Nr. e2-218-729/2017 pagal ieškovės VMI prie LR FM patikslintą ieškinį atsakovams S. Č. ir L. Č. sujungta su civiline byla Nr. e2-1099-586/2017 pagal ieškovo L. Č. ieškinį atsakovui S. Č., trečiuoju asmeniu, nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukiant VMI prie LR FM. 2017-01-11 antstolės Brigitos Tamkevičienės patvarkymu L. Č. leista užbaigti areštuoto gyvenamojo namo statybos užbaigimo įforminimo procedūrą (2 t., b.l. 21 – 24). 2017-01-18 duomenimis S. Č. mokestinė nepriemoka sudaro 36724,78 Eur (2 t., b.l. 34). 2017-02-22 ir 2017-05-02 duomenimis S. Č. mokestinė nepriemoka sudaro 38266,70 Eur (2 t., b.l. 150). Į bylą taip pat pateiktas L. Č. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2017-02-20 (1 t., b.l. 128 – 141, 2 t., b.l. 57 – 67).

 

               Dėl 2016-08-05 dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl jo fiktyvumo (LR CK 1.86 str.).

               Lietuvos Respublikos CK 1.86 str. įtvirtinta, kad negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį, šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą, o pats sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą išlygą, jog jis neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005). Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006). Bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui. Byloje dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai, o visos šios aplinkybės turi būti vertinamos kompleksiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012 ir kt.).

             Šioje byloje Saulius ir L. Č. įrodinėjo, kad pinigų dovanojimo sandorį sudarė tik dėl akių ir realiai jo nevykdė. Valstybinė mokesčių inspekcija tam prieštaravo ir įrodinėjo, kad sandorio esmė ir tikroji šalių valia buvo ne pinigų perdavimas, o jų nuslėpimas. Kompleksiškai įvertinęs visų byloje dalyvavusių asmenų parodymus ir rašytinę medžiagą, teismas daro išvadą, jog sandorio tariamumas šiuo atveju nebuvo įrodytas. S. Č. teigimas, kad dovanojimo sandorio esmė buvo bandymas sūnui L. Č. sukurti geresnes finansavimo sąlygas verslui plėtoti yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad L. Č. tuo metu (ar apskritai kada nors) būtų kreipęsis ar ketino kreiptis į kredito įstaigas dėl paskolų verslo plėtrai suteikimo. Bandymas įrodyti, kad jei L. Č. iš tiesų būtų gavęs dovanotus pinigus, būtų padengęs paimtą kreditą būsto statybos darbų užbaigimui, taip pat vertintinas kritiškai. Iš į bylą pateikto L. Č. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad jis pats skolino dideles pinigų sumas tretiesiems asmenims, t. y. 2016-09-01 S. D. paskolino 48 000 Eur. Dėl atsakovų teiginių, kad notaras tvirtindamas dovanojimo sandorį pinigų perdavimo (grynaisiais ar bankiniu pavedimu) nematė, pažymėtina, kad dovanojant grynuosius pinigus notaras neturi pareigos stebėti ir kontroliuoti šį procesą, jis vadovaujasi šalių teiginiais apie tai, kad pinigai yra perduoti ar gauti ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad tai ir įvyko. Šiuo atveju 2016-08-05 dovanojimo sutartyje S. Č. patvirtino, kad dovanoja jam nuosavybės teise priklausančius pinigus, o L. Č. patvirtino, kad juos gavo ir sumokėjo sandorio sudarymo išlaidas. S. Č. teiginys, kad neturėjo finansinių galimybių padovanoti tokią didelę pinigų sumą vėlgi vertintinas kritiškai, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis disponavo didelėmis grynųjų pinigų sumomis, ko ir pats neneigė. Nusipirkęs už grynuosius pinigus ir po kelių dienų pardavęs nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini), didžiąją dalį gautų pinigų, t. y. iš pervestų 110 000 Eur ir 160 192 Lt jo sūnus, veikdamas pagal įgaliojimą, iš sąskaitos nuėmė 110 000 Eur ir 134 590 Lt. Tai įrodo, kad S. Č. disponavo didelėmis gynųjų pinigų sumomis, o aplinkybė, kad tų sumų nelaikė banko sąskaitose, neįrodo, kad neturėjo galimybės tokios sumos padovanoti sūnui. Be to, byloje nėra duomenų, kad S. Č. būtų tuos pinigus išleidęs, nusipirkęs savo vardu kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir pan. Byloje nustatyta pakankamai duomenų, kad S. Č. visais įmanomais būdais stengėsi savo vardu nebeturėti jokio turto: padovanojo ir pardavė nekilnojamojo turto objektus, suteikė L. Č. įgaliojimą nuimti pinigus iš banko sąskaitų. Todėl ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos teiginys, kad tikroji šalių valia sudarant 2016-08-05 dovanojimo sandorį buvo ne perduoti, o nuslėpti pinigus, kad iš jų nebūtų galima išieškoti mokestinės nepriemokos yra visiškai logiškas ir pagrįstas, todėl teismas šioje dalyje ieškovo L. Č. ieškinį dėl 2016-08-05 sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl jo fiktyvumo pripažįsta neįrodytu.

 

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana (LR CK 6.66 str.) pagrindu

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant šių sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Respublikos CK 6.66 str. 1,2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Šioje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija tiek įgaliojimo suteikimo metu gryniesiems pinigams iš sąskaitos nuimti, tiek dovanojimo sutarties sudarymo metu turėjo atsakovo S. Č. atžvilgiu neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises, pagal 2011-02-15 šalių pasirašytą mokestinės paskolos sutartį Nr. 12.18-N5-33. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu prašė reikalavimo tenkinimo klausimą nagrinėti pagal paskutinę, t. y. 2016-08-05 sudarytą dovanojimo sutartį, kadangi sandorio sumos visiškai pakanka mokestinės nepriemokos reikalavimui patenkinti, o ankstesniu reikalavimu prašė remtis įrodinėjant tendencingą skolininko piktnaudžiavimą savo teisėmis kreditoriaus atžvilgiu. Šio prašymo pagrindu actio Pauliana taikymo galimumas nagrinėjamas 2016-08-05 sudarytos dovanojimo sutarties atžvilgiu, nebeanalizuojant pinigų nuėmimo pripažinimo ar nepripažinimo sandoriu peripetijų. Dėl šios priežasties teismas nebeanalizuoja ir ieškinio senaties taikymo šioje byloje galimumo, kadangi 2016-08-05 sandorio atžvilgiu jos terminas nebuvo pasibaigęs, 2017-01-20 ieškovei reiškiant patikslintą ieškinį.

Kita būtina actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ieškovė nurodo, jog atsakovai neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad S. Č. turi mokestinę nepriemoką ir yra skolingas ieškovei. CK 6.9301 1 dalyje reglamentuota, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sandorio sudarymo metu sudarė 36 724,78 Eur., tačiau jis 2016-08-05 padovanojo sūnui 100 000 Eur, nors šio sandorio sudaryti neprivalėjo – į bylą nėra pateikta jokių priešingą išvadą įgalinančių daryti įrodymų.

Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. Č. vardu nebėra registruota jokio turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl neatlygintinas didelės pinigų sumos, kurios dalies pakanka visiškai atsiskaityti su kreditore, perleidimas sūnui laikytinas kreditorės teisių pažeidimu.

Remiantis teismų praktika, kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, ir trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). LR CK 6.67 str. 1 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, o CK 3.135 straipsnyje numatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, t. y. tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai bei šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai – broliai ir seserys. Byloje nustatyta, kad L. Č. yra S. Č. sūnus. Dovanojimo sutarties sudarymo metu L. Č. turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad jo tėvas yra skolingas valstybės biudžetui ir tokiu būdu siekia išvengti išieškojimo iš jo turto. Tą aplinkybę neabejotinai patvirtina ir tai, kad L. Č. pagal suteiktą įgaliojimą tvarkė tėvo piniginius reikalus. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad S. ir L. Č. buvo nesąžiningi.

Įvertinus visa tai, ieškovės reikalavimas actio Pauliana pagrindu tenkinamas.

 

Dėl restitucijos taikymo.

            Teismas, patenkinęs prašymą sandorį pripažinti negaliojančiu, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CK 6.145, 6.241 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006.). Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

           Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 36 724,78 Eur mokestinę nepriemoką, o parengiamojo posėdžio metu pateikė patikslintus duomenis, kad mokestinė nepriemoka išaugo iki 38 266,70 Eur. LR CPK 42 str. 1 d. numato ieškovo teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. CPK 141 str. besąlygiškai leidžia keisti ieškinio pagrindą ar dalyką iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, o po to – jei tai neužvilkins bylos nagrinėjimo - bet kurioje proceso stadijoje. Šioje byloje pažymėtina, kad ieškovė patikslintus duomenis apie išaugusią didėjant palūkanoms atsakovo skolą pateikė atsiliepime į L. Č. ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia S. Č. 2017-03-20, šį patikslintą reikalavimą palaikė teismo posėdžio metu, todėl toks reikalavimo patikslinimas, reikšmingas tik restitucijos taikymui ir nereikalaujantis papildomo įrodinėjimo, pagrįstas ir priimtinas. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimas taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo L. Č. atsakovo S. Č. kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai 38266,70 Eur yra tenkinamas.

 

            Dėl bylinėjimosi išlaidų.

            Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies, nors šį ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 5 p., 2 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovų valstybei priteisiama po 395,50 Eur žyminio mokesčio nuo kurio ieškovė buvo atleista (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

          2016-11-07 teismo nutartimi sprendimo įvykdymo užtikrinimui atsakovų S. Č. ir L. Č. turtui neviršijant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinio reikalavimo sumos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimą visiškai įvykdžius panaikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 3 d.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį tenkinti, ieškovo L. Č. ieškinį atmesti.

Pripažinti dovanojimo sutarties, sudarytos 2016-08-05 tarp S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 38 266,70 Eur dovanojimo L. Č. negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo L. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 38 266,70 Eur nepagrįstai gautų lėšų ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, naudai.

Priteisti iš atsakovų S. Č. ir L. Č. po 395,50 Eur žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų S. Č. ir L. Č. turto areštą (turto arešto akto Nr. 2016051298) sprendimą įvykdžius, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                          Jurgita Grigonienė