Administracinė byla Nr. eA-3396-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02228-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. (A. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. (A. U.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. U. (A. U.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. birželio 19 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ Nr. (15/6-13)12PR-67 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas priimtas remiantis Migracijos departamento 2018 m. birželio 18 d. išvada dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Nr. (15/6-13)13PR-67RN (toliau – ir Išvada). Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė šiomis priežastimis: 1) grįžus į kilmės valstybę jis bus verčiamas prieš savo valią vesti dar vaikystėje išrinktą nuotaką (pusseserę iš motinos pusės); 2) dėl jo šeimos ir S. šeimos atstovų seno konflikto dėl moters ir dėl žemių, dėl ko jo tėvas nužudė senelio sūnų ir brolį, o jam, dėl kraujo keršto, taip pat gresia būti nužudytam. Atsakovas pareiškėjo pasakojimo dalį dėl tėvo nepritarimo jo santuokai su kitatike J. R. ir suplanuotą santuoką atmetė ir toliau nevertino, o pasakojimo dalį apie tai, kad jo tėvo šeima galbūt praeityje turėjo konfliktus dėl žemės, tėvas nužudė kelis asmenis bei už tuos nusikaltimus kalėjo, pripažino nustatytais faktais, tačiau teiginius apie tai, jog gyvenant kilmės valstybėje jam ir šeimos nariams kiltų grėsmė dėl šeimos konflikto atmetė ir toliau nevertino. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas šiuo aspektu tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertino jų visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, visapusiškai neištyrė įrodymų.
3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atmetė jo pasakojimo dalį dėl suplanuotos santuokos, nes pasakojimas apie suplanuotą santuoką, kai jis dar buvo mažametis, pakankamai nuoseklus ir išsamus. Vien faktas, kad tėvas mirė ir nebuvo nusistatęs prieš dabartinę žmoną, nereiškia, jog jo santuoka su pussesere nevyktų, kadangi (duomenys neskelbtini) gali turėti daug žmonų, o pareiškėjas daugiau žmonų turėti nenori ir vertina tai kaip žmogaus teisių pažeidimą.
4. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas Išvadoje išsamiai nemotyvavo, kodėl jo pasakojimas dėl grėsmės patirti persekiojimą, deportavus į kilmės valstybę, pripažintas neišsamiu ir dėl to jam netaikyta abejonės privilegija. Migracijos departamentas nesurinko naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, apie kraujo kerštą, nors būtent šiais motyvais jis iš esmės grindė prieglobsčio prašymą. Pareiškėjo nuomone, jo prašyme ir apklausos metu nurodytos aplinkybės, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
5. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentais dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Migracijos departamentas konstatavo, jog pasakojimas dėl grėsmių kilmės valstybėje buvo atmestas Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies pagrindu, o pareiškėjas nepateikė kitų aplinkybių, todėl laikytina, kad nebuvo nustatyta, jog kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjas tvirtino, kad turi visiškai pagrįstą baimę, jog bus nužudytas arba priverstinai apvesdintas, o tai, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.
6. Pareiškėjo nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad išsiuntus į pilietybės valstybę jis nebus kankinamas, nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) Islamo Respubliką, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.
7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją nustatyta, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuo 2008 m. gyveno Europoje, yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, stačiatike J. R., turi dukrą. Prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad šeima nepritarė santuokai su kitatike. Įvertinus užsieniečio byloje turimą informaciją, teiginiai apie tai buvo atmesti dėl patikimumo stokos. Pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad jo atžvilgiu kilmės valstybėje yra suplanuota santuoka, taip pat buvo atmestas dėl patikimumo stokos, taigi jis taip pat nebuvo vertinamas dėl prieglobsčio suteikimo. Atlikęs tyrimą, Migracijos departamentas nustatė, kad tikėtina, jog pareiškėjo tėvo šeima praeityje galėjo būti įsivėlusi į ginčus dėl žemės, kad jo tėvas galėjo nužudyti kelis asmenis bei už tuos nusikaltimus buvo nuteistas ir kalėjo, taigi tai buvo vertinama dėl prieglobsčio jam suteikimo. Teiginiai apie tai, kad gyvenant kilmės valstybėje jam ir šeimos nariams būtų kilusi grėsmė dėl šeimos konflikto, buvo atmesti dėl patikimumo stokos. Buvo konstatuota, kad teiginiai apie tariamą grėsmę iš S. šeimos nėra pagrįsti objektyviais veiksniais ar realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis bei yra grindžiami menka ir neapibrėžta tikimybe, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjo teiginiai, jog kyla pavojus dėl to, kad jis, neva, gyvendamas Europoje, finansiškai padeda savo šeimai, buvo grindžiami išimtinai pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu. Pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, kuri pagrįstų šiuos teiginius. Nenustatyta pagrįstų priežasčių manyti, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia jo nurodyti veiksmai. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
9. Atsakovas paaiškino, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, jam kyla reali grėsmė patirti žalą. Nenustatyta priežasčių manyti, kad yra grėsmė, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba žiaurus elgesys, todėl jam nebuvo suteikta papildoma apsauga vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Atitinkamai nebuvo pagrindo manyti, kad yra grėsmė, jog kilmės valstybėje bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, todėl nebuvo suteikta papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsakovas nenustatė pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje jam grėstų karinių veiksmų sąlygojamas beatodairiškas smurtas, dėl kurio kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl nesuteiktina papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėjo pateiktas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bei šio prašymo motyvai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo pasakojimo dalis apie suplanuotą jo santuoką (duomenys neskelbtini), nepakankamai detalus, neišsamus, nes jis tik abstrakčiai nurodė, kad suplanuota santuoka su pussesere iš mamos giminės. Atsižvelgus į sutuoktinės paaiškinimą, kad jų santuoka pareiškėjo šeimoje buvo priimta gerai, tėvas davė leidimą, buvo konstatuota, jog šis pasakojimas pripažintas labiau netikėtinu nei tikėtinu, todėl buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad tėvo šeima praeityje galėjo konfliktuoti dėl žemės, kad tėvas galėjo nužudyti kelis asmenis, už tuos nusikaltimus buvo nuteistas ir kalėjo, laikomas nustatytu faktu. 2018 m. sausio 30 d. apklausoje pareiškėjas pateikė prieštaringą informaciją. Pareiškėjas nei pirminės apklausos metu, nei 2018 m. sausio 30 d. apklausoje nenurodė, kad kilmės valstybėje patyrė smurto veiksmus. Pareiškėjo teiginiai, kad jo gyvenamojoje vietoje žmonės vaikščiojo su ginklais, neįrodo, kad šeimos nariams dėl šeimos konflikto kilo reali grėsmė, pavojus gyvybei. Teiginiai, kad šeimai kilo pavojus dėl konflikto kėlė abejones, kadangi pareiškėjas nurodė, jog su motina liko gyventi tame pačiame kaime, nors, jo teigimu, broliai, siekiant apsaugoti, buvo išsiųsti gyventi į kitus kaimus pas giminaičius. 2015 m., J. R. teigimu, pareiškėjas buvo grįžęs į kilmės valstybę į brolio vestuves. Pareiškėjo pasakojimas apie šeimos nesaugumą dėl šeimos ginčų pripažintas prieštaringu, jis nėra nei pakankamai detalus, nei nuoseklus, todėl atsakovas konstatavo, kad ši pasakojimo dalis labiau netikėtina nei tikėtina, buvo atmesta ir nevertinta dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę dėl šeimos nelaikytina pagrįsta, nes teiginiai apie tai buvo atmesti dėl patikimumo stokos. Kitos informacijos, kuri patvirtintų jam gręsiantį pavojų, užsienietis nepateikė. Pareiškėjas į Europą atvyko 2008 m. dėl socialinių priežasčių. Iki tol, kol nebuvo pradėti rengti dokumentai dėl išsiuntimo į kilmės valstybę, jis nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį. Atsakovas taip pat atsižvelgė į tai, kad jis savo noru buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini) 2015 m., o be to ir 2018 m. sausio 30 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad galėtų nors ir tuoj pat išvykti į kilmės valstybę, jeigu žinotų, kad galės sugrįžti. Teisės aktai nenustato, jog visais atvejais turėtų būti parengta pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino aktualią kilmės valstybės informaciją apie ginčus dėl žemės (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas skunde nepateikė jokių Migracijos departamento surinktą informaciją galinčių paneigti šaltinių. Informacija apie tai, jog (duomenys neskelbtini) taikoma (netaikoma) kraujo keršto tradicija, nepaneigtų atsakovo padarytų išvadų, nes pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad jo šeima patyrė smurtinius veiksmus dėl konflikto buvo atmestas dėl nesutapimų, išsamumo stokos, nenuoseklumo.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo A. U. skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad 2016 m. vasario 10 d. užsieniečio apklausos lape pareiškėjas nurodė, jog atvyko aplankyti šeimos narius, nepageidauja grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjas 2017 m. vasario 10 d. paaiškinime nurodė, kad 2008 m. atvyko į Lietuvą su studentiška viza, susipažino su Lietuvos Respublikos piliete ir iš karto su ja nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur susituokė. Santuoka Lietuvoje neapskaityta. Pareiškėjas 2017 m. birželio 20 d. prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad atgal į (duomenys neskelbtini) grįžti negali, nes jo gyvybei gresia pavojus. Pareiškėjas 2017 m. birželio 20 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos lape nurodė, kad 2015 m. kovo 3 d. išvyko iš kilmės valstybės, išvykimo tikslas – jo šeima (žmona ir dukra) gyvena Lietuvoje. Pasak pareiškėjo, kilmės valstybėje tėvas jį nužudys, jeigu žmona su vaiku nepriims (duomenys neskelbtini) religijos. Santuoka su kitatike nepriimtina tėvui. Be to, kyla grėsmė gyvybei, nes jo šeima nuo seno konfliktuoja su kita šeima (S. šeima); jo senelis buvo nužudytas šios šeimos atstovų, nes kilo konfliktas dėl moters. Vėliau jo tėvas kerštaudamas nužudė senelio žudiko sūnų ir brolį. Todėl, pareiškėjo teigimu, yra didelė tikimybė, kad ta šeima bandys nužudyti jį. Praeityje persekiojimo nepatyrė.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 30 d. apklausoje nurodė, jog vyko konfliktas dėl žemės; tėvas nužudė du žmones, jis nenori grįžti į (duomenys neskelbtini), nes turi žmoną ir dukrytę. Su krikščione žmona susituokė mečetėje. Jo dokumentai pavogti. Paaiškino, kad, kai buvo 5–6 m. amžiaus, buvo paskirta pusseserė, su kuria turi susituokti. Jei atsisakys susituokti, suras kitą merginą iš tos pačios giminės. Jeigu jo dabartinė žmona priimtų (duomenys neskelbtini) ir atliktų visas praktikas, šeima nereikalautų susituokti su giminaite. Pareiškėjas akcentavo, kad kyla grėsmė dėl konflikto, jog tėvas nužudė du žmones. Pareiškėjo sutuoktinė J. R. 2018 m. balandžio 6 d. apklausos metu nurodė, kad prieš 10 metų susipažino su pareiškėju, susituokė Ispanijoje civilinės metrikacijos skyriuje ir mečetėje, jo tėvas davė sutikimą. Bendrauja su pareiškėjo šeima kompiuterio programomis, santykiai yra geri. Šiuo metu su pareiškėju įtempti santykiai.
13. Teismas nurodė, kad Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius Išvadoje nustatytais faktais laikė, kad pareiškėjas į Europą atvyko 2008 m., į kilmės valstybę buvo grįžęs tik 1 kartą 2015 m., 1 mėnesiui, susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, stačiatike, labiau tikėtina, nei netikėtina, jog jo tėvo šeima praeityje galėjo turėti nesutarimų dėl žemės, kad tėvas galėjo nužudyti kelis asmenis, už nusikaltimus buvo nuteistas ir kalėjo. Atsakovas pareiškėjo argumentus, kad tėvui buvo nepriimtina jo santuoka su J. R., kad šeima neigiamai žiūri, jog žmona krikščionė bei sutuoktinė ir dukra turėtų priimti (duomenys neskelbtini), jog pareiškėjo mama buvo atiduota jo tėvui, kad būtų užbaigtas ginčas tarp dviejų šeimų, atmetė. Taip pat atmetė ir pareiškėjo pasakojimo argumentus apie nesaugumą dėl šeimos ginčų. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas priežastis, sąlygojančias jo baimę grįžti į kilmės valstybę, bei atsižvelgęs tai, kad kitų tariamų ar realių grėsmių kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojas nenurodė, konstatavo, kad „visiškai pagrįstos baimės“ faktorius nenustatytas, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ir, įvertinęs papildomos apsaugos suteikimo galimybę, padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, kilmės valstybėje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.
14. Teismas nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 83, 86 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 87 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 136 ir 138 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 115, 116 ir 124 punktais bei 125.4 papunkčiu ir remdamasis Išvada, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta. Atsakovas padarė išvadą, kad nenustatyta pagrįstų priežasčių manyti, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia jo nurodyti veiksmai, todėl baimė patirti šiuos veiksmus nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
15. Kadangi pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos ir dėl papildomos apsaugos suteikimo. Atsakovas nenustatė jokių pagrįstų priežasčių manyti, kad yra grėsmė, jog kilmės valstybėje gresia kankinimai arba žiaurus elgesys, todėl jam negali būti suteikta papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Be to, nėra pagrindo manyti, jog kilmės valstybėje yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, todėl negali būti suteikta papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
16. Atsakovas, įvertinęs turimą informaciją apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), konstatavo, jog situacija pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje, (duomenys neskelbtini) regione, nepasiekia beatodairiško smurto lygio, kurio reikalaujama vertinant papildomos apsaugos suteikimo galimybę, o grąžinus į kilmės valstybę ar regioną prieglobsčio prašytojui nekiltų pavojus vien dėl buvimo toje teritorijoje. Kadangi pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) provincijoje, (duomenys neskelbtini) regione, konstatavo, kad nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų karinių veiksmų sąlygojamas beatodairiškas smurtas, dėl kurio kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjui nesuteikė ir papildomos apsaugos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
17. Teismas, vertindamas prieglobsčio prašymo pagrįstumą, nenustatė, kad egzistuotų objektyvus „visiškai pagrįstos baimės“ faktorius. Pareiškėjas iš esmės prašymą, jog jam reikėtų vesti išrinktą merginą (pusseserę) grindė savo įsitikinimu, tačiau atsakovas Išvadoje detaliai ištyrė ir įvertino nurodytus argumentus ir jo prašymo šiuo aspektu nevertino, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo atlikto tyrimo išsamumu. Buvo apklausta ir pareiškėjo sutuoktinė, kuri patvirtino, jog šeima pritarė pareiškėjo santuokai ir teigiamai vertino santuoką. Pareiškėjo apklausų metu pateikta informacija apie suplanuotą santuoką nėra išsami ir atsakovas pagrįstai dėl patikimumo stokos šią pasakojimo dalį atmetė. Pats pareiškėjas turėjo aiškiai ir išsamiai minėtą prašymo dalį pagrįsti. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas apie persekiojimą kilmės valstybėje dėl šeimos konflikto pripažintas neišsamiu, šiai pasakojimo daliai netaikytina abejonės privilegija.
18. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad tėvo šeima praeityje galėjo konfliktuoti dėl žemės, tėvas galėjo nužudyti kelis asmenis, už tuos nusikaltimus buvo nuteistas ir kalėjo, laikomas nustatytu faktu. Šiuo atveju paties pareiškėjo 2018 m. sausio 30 d. apklausoje pateikti atsakymai apie grėsmę dėl buvusio šeimos konflikto nebuvo išsamūs ir detalūs, t. y. pasakojimas apie tai, kad jį ir brolius norėjo nušauti, o vėliau nurodė, kad broliai augo kituose kaimuose. Jis pats nurodė, kad tėvui 2001 m. išėjus iš kalėjimo, viskas buvo gerai. Pats pareiškėjas nedetalizavo, kokius konkrečius smurto veiksmus patyrė, jų išsamiai nepaaiškino. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie pareiškėjo patirtą smurtą. Pareiškėjas nepaaiškino, kuo smurtas pasireiškė jo šeimos narių atžvilgiu. Tai, kad kaime vaikščiojo ginkluoti asmenys, savaime negali būti vertinama kaip smurtas, pasireiškęs pareiškėjo ar jo šeimos atžvilgiu. Skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nesutiko su atsakovo išvadomis, tačiau smurto veiksmų, kuriuos jis galėjo patirti kilmės valstybėje, nedetalizavo, o argumentai dėl kraujo keršto, netinkamo ištyrimo pripažintini abstrakčiais. Be to, pareiškėjo žmona paaiškino, jis 2015 m. buvo išvykęs į kilmės valstybę, taigi jokių persekiojimo ar smurto veiksmų nepatyrė. Teismas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo ir šeimos nesaugumą dėl kilusių ginčų yra neišsamus, nenuoseklus, todėl remiantis tikimybių pusiausvyros principu, labiau netikėtina, nei tikėtina ši pasakojimo dalis ir ji atsakovo buvo pagrįstai atmesta. Pats pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, buvo įspėtas apie teikiamo paaiškinimo svarbą, taigi, turėjo teikti išsamų paaiškinimą ir detaliai atskleisti pasakojimo aplinkybes.
19. Teismas nurodė, kad svarbios ir kitos atsakovo nustatytos aplinkybės, t. y. pareiškėjas į Europą atvyko 2008 m. dėl socialinių priežasčių, o kol nebuvo pradėti rengti dokumentai dėl jo išsiuntimo į kilmės valstybę, nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį, taip pat, kad jis 2015 m. savo noru buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės yra reikšmingos vertinant baimės pagrįstumo faktorių.
20. Teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai įvertino aktualią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir padarė pagrįstas išvadas, vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių. Aprašas nenustato, kad visais atvejais turėtų būti parengta pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje. Teismas vertino, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino aktualią kilmės valstybės informaciją, įskaitant ir apie ginčus dėl žemės (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti jokių duomenų nepateikė, o atsakovas neturėjo pareigos paneigti pareiškėjo pasakojime nurodytų aplinkybių. Pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas, nenustačius objektyvaus baimės faktoriaus, negali būti laikomas pagrindžiančiu jo prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjo vidinis įsitikimas, kad jis dėl šeimos konflikto bus nužudytas ar priverstinai apvesdintas yra jo subjektyvus situacijos vertinimas, o atsakovas šiuo aspektu atliko išsamų tyrimą ir nenustatė, kad jam kiltų grėsmė dėl šeimos konflikto. Teismas vertino, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus ir individualiai įvertinta pareiškėjo situacija, buvo atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti pareiškėjo nurodyti argumentai, kurie nepripažįstami patikimais, todėl juos atmetė ir toliau nenagrinėjo.
21. Teismas pažymėjo, kad ne bet kokios paties asmens suvokiamos aplinkybės, o pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjas, grįžęs į kilmės valstybę, patirs grėsmę gyvybei / sveikatai pabėgėlių statuso kriterijų kontekste, yra reikšmingos. Tokių aplinkybių atsakovas nenustatė. Teismas sutiko su atsakovo Išvadoje pateiktu detaliu vertinimu. Atsakovas neturėjo pareigos paneigti pareiškėjo nurodyto pasakojimo, o pats pareiškėjas savo paaiškinimais neįrodė, kad dėl jo nurodomo persekiojimo, vertinant pabėgėlio statuso suteikimą, grėstų pavojus sveikatai ar gyvybei. Bylos medžiaga nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo galimybę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje.
22. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
23. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl papildomos apsaugos jam suteikimo aptarė Įstatymo 87 straipsnio, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva) nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.
24. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais veiksniais baimės patirti persekiojimą pagrįstumą. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Atsakovas Išvadoje detaliai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu. Migracijos departamentas negalėjo konstatuoti pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į kilmės šalį pareiškėjas bus kankinamas, su juos bus elgiamasi nežmoniškai, žiauriai. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Įvertinus tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ir prašyme suteikti prieglobstį, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje jam grėstų karinių veiksmų sąlygojamas beatodairiškas smurtas, dėl kurio kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėjas neatitiko Įstatymo nuostatų dėl papildomos apsaugos suteikimo, todėl ši atsakovo Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.
25. Teismas vertino, kad atsakovas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius, pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo nustatytų prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III.
26. Pareiškėjas A. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą, t. y. panaikinti 2018 m. birželio 19 d. Migracijos departamento sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ Nr. (15/6-13)12PR-67 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
27. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas be pagrindo atmetė pasakojimo dalį dėl suplanuotos santuokos, nes jo pasakojimas apie suplanuotą santuoką, kai jis dar buvo mažametis, buvo pakankamai nuoseklus ir išsamus. Vien tas faktas, kad jo tėvas mirė, ir, jog nebuvo nusistatęs prieš jo dabartinę žmoną (tai nurodė ir jo sutuoktinė apklausos metu) nereiškia, jog jo santuoka su pussesere nevyktų, kadangi (duomenys neskelbtini) gali turėti daug žmonų, tačiau, kaip pareiškėjas kartojo apklausų metu, jis daugiau žmonų turėti nenori, ir vertina tai kaip žmogaus teisių pažeidimą.
28. Pareiškėjas pažymi, kad skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog atsakovas Išvadoje išsamiai nemotyvavo, kodėl jo pasakojimas dėl grėsmės patirti persekiojimo veiksmus, deportavus jį į kilmės valstybę, pripažintas neišsamiu ir dėl to jam netaikyta abejonės privilegija, juolab, kai atsakovas pasakojimo dalį apie tai, kad jo tėvo šeima praeityje galėjo būti įsivėlusi į ginčus dėl žemės, kad jo tėvas nužudė kelis asmenis bei už tuos nusikaltimus kalėjo, pripažino nustatytu faktu. Pareiškėjas tvirtina, kad objektyviai negalėjo ir vis dar negali konkrečiai nurodyti, kaip būtų kėsintasi į jo gyvybę / sveikatą, tačiau tai nereiškia, jog jam nekyla reali grėsmė patirti gyvybei pavojingus veiksmus.
29. Pareiškėjo įsitikinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Šių išvadų pagrįstumas ir teisingumas turi būti patikrintas apeliacinės instancijos teismo.
30. Pareiškėjo nuomone, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuteikė jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo ir atsakovo sprendimo dalys, dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.
31. Pareiškėjas sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gresia egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė (Įstatymo 87 str. 1 d. 1 p.). Vis dėlto, pareiškėjo vertinimu, išsiuntus jį į kilmės valstybę, jis gali būti kankinamas, su juo gali būti žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, vien dėl to, jog jo kilmės valstybėje yra taikoma kraujo keršto tradicija. Pareiškėjo nuomone, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl jų priimti sprendimai yra nepagrįsti ir todėl naikintini.
32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
33. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pasakojimas apie suplanuotas jo vestuves kilmės valstybėje, įvertinus kitas nustatytas aplinkybes, pripažintas labiau netikėtinu, nei tikėtinu, todėl buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Pareiškėjo teiginiai apie tariamą grėsmę kilmės valstybėje nepagrįsti objektyviais veiksniai ar realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis, yra grindžiami menka bei neapibrėžta tikimybe, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjo teiginiai dėl jam kylančios grėsmės dėl to, kad jis gyvena Europoje ir teikia finansinę pagalbą šeimai, grindžiami jos subjektyviu vertinimu, jis nepateikė jokios tai pagrindžiančios informacijos. Pabėgėlių teisės nuostatos neįpareigoja sprendžiančiosios institucijos įrodinėti neiginius, tai būtų neįveikiama užduotis ir per aukštas įrodinėjimo standartas. Pareiškėjo atveju nenustatyta jokių pagrįstų priežasčių manyti, kad kilmės valstybėje jam gresia jo nurodyti veiksmai, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
34. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui A. U. nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, nes jis nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįsta.
35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė konstatavęs, kad atsakovas atliko visapusišką ir išsamų tyrimą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, nes pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo nustatytų prieglobsčio suteikimo ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindų.
36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas ir pirmosios instancijos teismas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo vertinimu, išsiuntus jį į kilmės valstybę, jis gali būti kankinamas, su juo gali būti žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, vien dėl to, jog jo kilmės valstybėje yra taikoma kraujo keršto tradicija, tačiau nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino, o jam turėtų būti suteikta papildoma apsauga.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Islamo Respublikos pilietis A. U. savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindė aplinkybėmis, kad jam kilmės valstybėje kyla grėsmė jo gyvybei, nes jo šeima nuo senų laikų konfliktuoja su kita S. šeima, jog jam gali kažkas nutikti dėl to, kad jis gyvendamas Europoje finansiškai padeda savo šeimai, taip pat dėl to, jog nenori grįžti į kilmės valstybę, nes nuo vaikystės yra suplanuota jo santuoka su pussesere iš motinos pusės, todėl tektų tuoktis, o jis yra sudaręs santuoką ir turi dukrą su krikščione Lietuvos Respublikos piliete, tačiau jo šeima nepripažįsta šios santuokos, nes jo sutuoktinė nėra priėmusi (duomenys neskelbtini) tikėjimo.
38. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
39. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurių nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4335-624/2018).
40. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
41. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
42. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad prieglobstis jam turi būti suteiktas dėl baimės būti persekiojamam dėl nuo seno besitęsiančių konfliktų tarp šeimų, kurių metu buvo nužudyta žmonių bei dėl suplanuotos santuokos, kurią jis turės sudaryti grįžęs į kilmės valstybę, tačiau to nenori, nes jau yra susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, pritaria pirmosios instancijos išvadoms, kad šie pareiškėjo paaiškinimai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais prieglobsčio suteikimo pagrindais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nelaikytinos persekiojimu Konvencijos kontekste. Be to, ne visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip įrodytos, pavyzdžiui, pareiškėjo paaiškinimai apie tai, kad gyvenant kilmės valstybėje jam ir jo šeimos nariams būtų kilusi grėsmė dėl šeimos konflikto, buvo atmesti dėl patikimumo stokos, o kitos informacijos, kuri pagrįstų jam gręsiantį pavojų pareiškėjas nepateikė.
44. Pabėgėlio statuso suteikimas siejamas su realiai egzistuojančia persekiojimo baime. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais apie nesutarimus su kita šeima, suplanuotą santuoką. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko dar 2008 m., dėl studijų, tačiau 2009 m. Išvyko į (duomenys neskelbtini), kur susituokė su Lietuvos Respublikos piliete J. R., tačiau santuoka Lietuvos Respublikoje neapskaityta. J. R. pareiškėjo teiginių apie tai, kad su juo susilaukė dukters neneigia, tačiau vaiko gimimo liudijime pareiškėjas kaip vaiko tėvas neįrašytas. Iš pirminės pareiškėjo apklausos duomenų matyti, kad jo deklaruotas prieglobsčio prašymo pateikimo tikslas iš esmės yra tai, kad Lietuvoje gyvena jo šeima, o anksčiau, tiek būdamas Ispanijoje, tiek Lietuvoje prieglobsčio prašymo neteikė, tai padarė iš esmės tik sužinojęs, kad (duomenys neskelbtini) ambasada jam išduos būtinus dokumentus dėl grįžimo į kilmės valstybę ir Užsieniečių registracijos centras ketina kreiptis į Migracijos departamentą dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis bei pareiškėjų argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, kad jis atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas.
45. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši nuostata aiškinama taip, kad pagal Įstatymą papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010). Atsižvelgiant į Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas gyveno, taip pat tai, kad pareiškėjas pateikė tik abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes grįžus į kilmės valstybę, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui.
46. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo apklausą, taip pat apklausė ir Lietuvos Respublikos pilietę, su kuria pareiškėjas teigė sudaręs santuoką ir kuri paneigė dalį pareiškėjo nurodytų teiginių dėl to, jog pareiškėjo šeima nepritarė jų santuokai, taip pat nurodė, kad su pareiškėju negyvena, bendro ūkio neveda, pareiškėjas pastaruoju metu dukros išlaikyti nepadėjo, su dukra yra susitikęs kelis kartus, bendraudavo per internetą. Migracijos departamentas sudarė pareiškėjui sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie jo manymu reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius. Migracijos departamentas Išvadoje išsamiai aptarė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pateikė jų vertinimą, taip pat surinko išsamią informaciją apie padėtį kilmės valstybėje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Migracijos departamentas atliko išsamų tyrimą ir priėmė surinktų duomenų visuma pagrįstą sprendimą.
47. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statusą bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. U. (A. U.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė