Byla Nr. 1S-269-1020/2017

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V.M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 59 – 102 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

n u s t a t ė :

V.M. 2014 m. gruodžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir V.M. paskirta galutinė 6 (šešių) metų ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. balandžio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. gegužės 17 d. Neatliktos bausmės dalis 2017 m. liepos 13 d. – 1 metai 10 mėnesių 4 dienos.

2017 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 59-102 Komisija nutarė netaikyti nuteistajam V.M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Neigiamas Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nepakankamą V.M. pažangą mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, į kriminalinę jo praeitį, nusikaltimams būdingą veikimo modelį, 3 kartus taikytą lygtinį paleidimą bei į tai, kad kartą lygtinio paleidimo sąlygų jis nesilaikė, elgesį bausmės atlikimo metu, nesistengimą įsidarbinti pataisos namuose, mažą darbinę patirtį laisvėje, nedengiamą ieškinį, silpną motyvaciją keistis bei kitas aplinkybes. Šių aplinkybių kontekste Komisija nusprendė, kad V.M., būdamas laisvėje, gali nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti.

Nuteistasis Komisijos 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi V.M. skundą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad nuteistasis V.M., atlikdamas bausmę, konsultuojasi su pataisos namų psichologu, dalyvauja AA grupės užsiėmimuose, atliko gerbūvio darbus. Teismas įvertino V.M. asmenybę, teistumus, tai, kad jis bausmės atlikimo metu net 4 kartus pažeidė drausmės reikalavimus, iš kurių net 3 kartus taikytos drausminės nuobaudos, pakankamai aukštą nusikalstamo elgesio rizikos balą bei tai, kad pataisos įstaigoje pastarasis nedirba ir neatlygina padarytos žalos. Teismas akcentavo, kad išėjęs į laisvę V.M. būtų bedarbis, stotų į darbo biržą. Taipogi teismas atsižvelgė ir į tai, kad V.M. turi mažametį vaiką. Dėl išvardintų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad šiuo metu negalima pagrįstai teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl konstatavo, jog skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Nuteistasis V.M. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarties. Skundu nuteistasis prašo panaikinti minėtą nutartį ir Komisijos nutarimą bei paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad dėl ankstesnių teistumų nuteistasis neturi galimybės dar labiau sumažinti nusikalstamo elgesio rizikos. Anot pareiškėjo, praeityje padaryti nusikaltimai neturėtų būti pagrindu nepaleisti jo lygtinai. V.M. teigia, kad jeigu bus lygtinai paleistas, pats susiras darbą, kad deda visas pastangas, jog kuo greičiau sugrįžtų pas savo vaiką, nes nenori, kad vaikas augtų be tėvo meilės ir rūpesčio. Nuteistasis skunde nurodo, kad dėl savo praeities klaidų labai gailisi, įsipareigoja vesti dorą ir blaivų gyvenimo būdą, laikytis ir gerbti įstatymus, sąžiningai dirbti, vykdyti visus paskirtus įpareigojimus bei apribojimus. Skunde pabrėžiama, kad remiantis Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės normomis, lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių auklėjimo priemonių bei, kad ES teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus.

Atsiliepimų į nuteistojo V.M. skundą negauta.

Nuteistojo V.M. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Pirma, nuteistajam paskirta 6 metų ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė, taigi, pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo turi būti atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. V.M. pusę jam paskirtos bausmės atliko 2016 m. gegužės 2 d., todėl nuteistasis pagrįstai pateikė prašymą Komisijai svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Antra, 2017 m. gegužės 8 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57 – 79 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V.M. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Trečia, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, ar asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 57 balais. Didžiąją dalį (37 balus) sudaro statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti: ankstesni nusikaltimai, amžius pirmojo teistumo metu – 18 m. Dinaminiai veiksniai (kuriuos V.M. turi galimybę sumažinti) sudaro 20 balų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V.M. nusikalstamo elgesio rizika yra mažesnė nei anksčiau – ji sumažinta, tačiau tik 10 balų, todėl pakartotinio nusikalstamumo rizika vis dar išlieka vidutinė, taigi šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta neteisingai. Siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką, svarbūs narkotikų vartojimo, nedarbo bei žalos atlyginimo nukentėjusiajam veiksniai. Kriminogeniniais veiksniais įvardinti ir ankstesni nusikalstami veiksmai, finansiniai sunkumai, įsitraukimas į netinkamą aplinką, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, socialiniai ryšiai. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad įsidarbinimas mažintų veiksnius, susijusius su finansinėmis problemomis, blaivus gyvenimo būdas, socialiniai ryšiai didintų asmens siekius vengti pavojingų bei mažiau rizikingų situacijų, negatyvios aplinkos įtakos. Šios priemonės mažintų įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, suteiktų galimybę formuotis prosocialioms vertybėms.

Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamoje situacijoje, priešingai nei teigiama skunde, V.M. turi galimybę sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką  iki žemos, nes, kaip jau minėta, statiniai (nekintantys) veiksniai šiuo metu siekia 37 balus iš 57 galimų, o žemas rizikos įvertinimas yra nuo 0 iki 40 balų. Tai rodo, kad sumažinus dinaminius veiksnius, kurie šiuo metu siekia 20 balų iš 57, iki minimumo, V.M. nusikalstamo elgesio rizika būtų įvertinta kaip žema.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo V.M. elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas nei kaip išskirtinai teigiamas, nei kaip išskirtinai neigiamas. Per visą bausmės atlikimo laiką asmuo režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, už pažeidimus baustas 3 kartus, nuobaudos negalioja. Du iš pažeidimų susiję su dienotvarkės ir tvarkos nesilaikymu, taigi negali būti vertinami kaip itin reikšmingi sprendžiant apie asmens elgesio dėsningumus ar polinkius, tačiau trečiasis pažeidimas susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad V.M. nėra lengva pakeisti savo elgesį ir paklusti nustatytoms taisyklėms bei padaryti atitinkamas išvadas dėl netinkamo elgesio.

Be to, apygardos teismas pažymi, kad vertinant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra lygiai taip pat svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, likusios neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad nors ir stebimas nuteistojo elgesio pokytis teigiama linkme, jis negali paneigti V.M. nuosprendžiu paskirtos bausmės esmės ir įgyti prioriteto prieš bausmės tikslų įgyvendinimą. Turi būti vadovaujamasi prezumpcija, jog skirdamas bausmę teismas išsamiai ir visapusiškai atsižvelgia į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertina padarytą nusikalstamą veiką bei ją padariusiojo asmenybę ir paskiria tokią bausmę, kurios visiškas atlikimas užtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimą. Tai reiškia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas yra bendrosios taisyklės išimtis, kuriai pateisinti turi būti nustatomos išties išimtinės (kita vertus – realistiškos, o ne neįgyvendinamos) aplinkybės, kurios leistų sprendimą priimančioms institucijoms neabejoti dėl galimybės nuteistąjį į laisvę paleisti anksčiau nustatyto laiko.

V.M. yra teistas net 8 kartus, didžioji dalis nusikalstamų veikų (vagystės) atitinka susiformavusį nusikalstamo elgesio modelį. Ypač atsižvelgtina į tai, kad nuteistajam tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau asmuo vieną kartą nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų. V.M. net 7 kartus nubaustas laisvės atėmimo bausme. Šios aplinkybės rodo, kad V.M. gerai suvokia savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą. Teismas taip pat akcentuoja, kad V.M. jau buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos reintegruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Nepaisydamas to, V.M. pakartotinai darė nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Jokie tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jeigu jis dėl ankstesnių teistumų ir sulaužyto pasitikėjimo lygtinio paleidimo metu vėl darė nusikalstamas veikas. Be to, kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu, nekeldamas grėsmės visuomenei, gali būti lygtinai paleistas.

Aukštesnysis teismas taip pat pastebi, kad Komisija, priimdama sprendimą netaikyti V.M. lygtinio paleidimo, sprendimą priėmė vienbalsiai. Pastebėtina, kad tokiais atvejais teismų praktikoje Komisijos sprendimas paprastai nekelia abejonių (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 1S-1779-312/2015; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 1S-190-1020/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 1S-859-1020/2016). Pabrėžiama, kad Komisijos nariai nebuvo įtikinti, kad šioje stadijoje jau yra galimybė taikyti V.M. lygtinį paleidimą, tuo pat metu nepažeidžiant esminių baudžiamosios teisės principų, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir apsaugoti viešąjį interesą. Teismo nuomone, Komisijos nutarime išdėstytos pagrįstos rekomendacijos, kuriomis vadovaudamasis V.M. turi ir toliau mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas atkreipia dėmesį, jog V.M. nurodo, kad jis negali atlyginti iš jo priteistos žalos, nes negavo darbo ir neturi reikiamų pajamų. Visgi, Socialinėje išvadoje nurodyta, kad V.M. materialiai remia artimieji bei, kad nuteistasis turi pakankamai pinigų kasdieniams poreikiams. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad V.M. turi galimybę parodyti siekį ir imtis veiksmų siekdamas atlyginti žalą, bet to nedaro.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo bei jo šeimos, tačiau ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, šiuo metu negali būti daroma išvada, kad V.M. yra padaręs pakankamą pažangą ir lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jam paskirtos bausmės tikslai tokiu būdu bus įgyvendinti. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo V.M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                          Daiva Kazlauskienė                                         

                                             Aiva Survilienė

                                                          Ernestas Rimšelis